Męlar į Sprengisandi nema óróann viš Grķmsey

GrķmseyFyrir leikmann er sś stašreynd einna merkilegust aš įhrifa skjįlftanna noršaustan viš Grķmsey gętir allt sušur aš Vatnajökli og jafnvel sunnar.

Stórmerkilegt er aš óróamęlar į Skrokköldu į mišjum Sprengisandi nema óhljóšin ķ misgengjum viš Grķmsey.

Fyrir žį sem ekki žekkja žį hefur Vešurstofa Ķslands hefur sett upp tęki vķša um land til aš męla hljóš sem koma śr jaršskorpunni en žau eru į tķšni sem mannlegt eyra getur ekki greint.

Hljóšin eru nefnd órói og er męld ķ męlieiningunni Hz (Hertz). Óróinn veršur til žegar til dęmis kvika žrengir sér upp ķ gegnum jaršskorpuna eša žegar jaršskjįlftar verša og jafnvel kunna aš vera fleiri įstęšur.

SkrokkaldaBlįi liturinn sżnir mjög lįga tķšni og getur myndast vegna rennslis kviku.

Žessi hljóš berast hratt og męlast vķša. Efsta myndin er frį óróamęlunum ķ Grķmsey. Samkvęmt žeim byrja skjįlftarnir žann 14. febrśar og halda įfram fram į žennan dag. Ljóst er žó aš śr óhljóšunum dregur enda fękkar skjįlftunum.

Nęsta mynd er af óróamęlingunum viš Skrokköldu į Sprengisandi. Męlingarnar eru nįkvęmlega žęr sömu og ķ Grķmsey aš žvķ undanskildu aš tķšnin er lęgri, eflaust vegna fjarlęgšar.

SvartįrkotNęsta mynd er af óróanum sem męlarnir viš Svartįrkot ķ Bįršardal nįmu. Teikningin er žvķ sem nęst hin sama og į hinum tveimur.

Fleiri myndir śr óróamęlum mętti birta en įn efa eru jaršešlisfręšingar mun betri aš greina óróann en fįvķs leikmašur. Hitt er žó vķst aš jaršskjįlftahrinan viš Grķmsey męlist vķša. Žį hlżtur leikmašurinn aš velta žvķ fyrir sér hvort skjįlftarnir noršaustan viš Grķmsey geti raskaš jafnvęgi ķ sprungum fjarri upptökunum og jafnvel valdiš kvikuhreyfingum.

Er til dęmis mögulegt aš Kröflueldar taki aš bęra į sér į nż eša aftur verši gos ķ Holuhrauni vegna žess aš sjįvarbotninn skelfur eitthundraš til tvöhundruš km ķ burtu?

 

 


Jaršskjįlftasvęšiš NA Grķmseyjar

eldstodvarkerfi-norduland-sjo 2Hér eru tvęr mikilvęgar stašreyndir sem įhugamenn um jaršfręši žurfa aš vita:

  1. Jaršskjįlftar eru sjaldnast fyrirbošar eldgosa
  2. Kvikuhreyfingar ķ jaršskorpunni valda jaršskjįlftum sem leiša žó ekki alltaf til eldgosa.

Grķšarlegir jaršskjįlftar hafa veriš noršaustan viš Grķmsey frį žvķ ķ byrjun febrśar 2018. Enn hafa žeir ekki leitt til eldgosa. Žetta geršist ekki heldur žegar mikil jaršskjįlftahrina varš į sömu slóšum frį 31. mars til 4 aprķl 2013.

Žrįtt fyrir žaš sem hér hefur veriš sagt er eldvirkni į flekaskilunum afar algeng. Stašreyndin er nefnilega sś aš Ķsland er į slķkum skilum og myndašist vegna eldsumbrota sem enn standa yfir og žvķ fęrist vestuhlut landins til vestur og hinn hlutinn til austurs.

jardskjalftar-grimsey-nafirJaršfręšingar hafa greint eldstöšvakerfin fyrir noršan land og eru žau merkt meš raušu į efstu myndinni. Svokallaš Grķmseyjarbelti er efri blį lķnan en Hśsavķkurmisgengiš sś nešri. Bęši eru žau hluti af flekaskilunum og į žeim tveimur eru jaršskjįlftar tķšastir eins og glögglega sést į nešstu myndinni.

Sé efsta myndin stękkuš sjįst nöfnin į eldstöšvakerfunum. Jaršskjįlftarnir eru nś viš Nafir, vestan og sunnan ķ žvķ kerfi. Įriš 2013 voru skjįlftarnir nokkru sunnar, nęstum į milli Nafa og Mįnįreyjakerfisins. 

Eldgos varš į Mįnareyjakerfinu įriš 1867 en nįši ekki upp į yfirborš. Engu aš sķšur er sjįvardżptin ekki mjög mikil žarna, lķklega um 50 til 400 metrar.

SkjįlftarNęsta mynd er af jaršskjįlftasvęšinu noršaustan viš Grķmsey. Athugiš aš noršur er til hęgri.

Žetta er heillandi mynd af landslagi į sjįvarbotninum. Žarna eru fell og fjöll, sum ansi brött og hį, lķklega um tvö til žrjśhundruš metrar. Sé myndin stękkuš og rżnt ašeins ķ hana, sjįst blįir deplar į fjórum stöšum. Žetta eru eldgķgar. Svörtu lķnurnar eru misgengi į hafsbotninum.

Nešsta myndin er nokkuš merkilegt. Hśn sżnir jaršskjįlfta į tķmabilinu 1994 til 2006. Sjį mį nokkur įrtöl sem sżna upptök stórra skjįlfta ķ gegnum tķšina.

Skjįlftarnir rašast eftir flekaskilunum, žaš er Grķmseyjarbeltinu og Hśsavķkurmisgenginu. Raušu örvarnar sżna rekstefnuna. Hęgra megin rekur flekanna ķ sušaustur, en vinstra megin ķ noršvestur. Loks sjįst sprungusveimarnir į landi en žeir hafa noršur-sušur stefnu į žessum slóšum. Myndina fékk égfyrir nokkrum įrum į jaršfręšinįmskeiši hjį Pįli Einarssyni, jaršešlisfręšingi, sem haldiš var hjį Endurmenntun.

Myndir og upplżsingar ķ žessari stuttu samantekt eru aš öšru leyti frį Isor, mjög įhugaverš og vel skrifuš grein hér.


mbl.is Lżsa yfir óvissustigi vegna skjįlfta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Óvissustig virkjaš og góšar, betri eša bestu lęknishendurnar

1.

„Tķu valkostir sem KSĶ gęti skošaš ef Heimir įkvešur aš hętta.“ 

Fyrirsögn į fótboltavefsķšunni 433.pressan.is.     

Athugasemd: Blašamašurinn sem skrifaši žessa fyrirsögn įtti um tvennt aš velja. Annars vegar aš nota nafnoršiš „val“ eša nafnoršiš „kostur“. Žessi tvö orš merkja nęstum žvķ žaš sama, į žeim er žó blębrigšamunur.

KSĶ gęti įtt tķu kosta völ, žaš er vališ um tķu žjįlfara ķ staš Heimis. Hins vegar er alveg ómögulegt aš steypa saman žessu tveimur oršum, śtkoman er slęm, „valkostur“ er ljótt orš og žaš er órökrétt.

Eitthvaš myndi nś blašamašurinn segja ef einhvern vęri titlašur „sóknarframlķnumašur“ ķ fótboltališi. Sóknarmašur er sį sem sękir og į aš skora, hann er venjulegast ķ framlķnu lišsins. Tvķtekningar į borš viš žessa į aušvitaš ekki aš nota.

Ķ staš žess aš nota „valkostur“ ķ fyrirsögninni hefši veriš miklu betra aš nota nafnoršiš „žjįlfarar“. 

Raunar er fyrirsögnin léleg, of löng og barnsleg.

Tillaga: Tķu kostir fyrir KSĶ hętti Heimir. 

2.

„Ķ įkęr­unni er aš finna eina lengstu setn­ingu sem sést hef­ur į prenti ķ lang­an tķma.“ 

Śr frétt į mbl.is.     

Athugasemd: Hver skyldi nś vera munurinn į setningu og mįlsgrein? Ķ stuttu og einföldušu mįli mynda setningar mįlsgrein. Langa setningin er ķ raun löng mįlsgrein. Mjög algengt er aš rugla žessu saman, sem er slęmt. Įlķka eins og įtta sig ekki į muninum į sentimetra og millimetra. 

Raunar er fyrirsögnin ekki góš.

Tillaga: Ķ įkęr­unni er aš finna eina lengstu mįlsgrein sem sést hef­ur į prenti ķ lang­an tķma.

3.

„Endurtekiš undir įhrifum fķkniefna į rśntinum meš dóttur sķna.“ 

Fyrirsögn į visir.is.      

Athugasemd: Žetta er hörmulega léleg fyrirsögn, er žó blašamašurinn mjög reyndur og ętti ekki aš gera sig sekan um svona klśšuyr. Hvaš er eiginlega endurtekiš? Mašurinn hafši įšur veriš undir įhrifum fķkniefna og gerist aftur sekur um óhęfuna, ķ bęši skiptin var hann meš dóttur sķna ķ bķlnum. 

Ķ žessu tilviki bera aš nota atviksoršiš „aftur“. Lögreglan tók bķlstjórann aftur fyrir akstur undir įhrifum. Hugnist blašamanninum ekki žetta getur hann svon sem notaš oršasambandiš „enn į nż“. Enn į nż tekinn ...

Tillaga: Tekinn aftur undir įhrifum fķkniefna į rśtuntinum meš dóttur sķna.

4.

„Óvissustig virkjaš į Hellisheiši og Žrengslum.“ 

Fyrirsögn į visir.is.      

Athugasemd: Śtilokaš er aš „virkja óvissustig“? Žetta er slķk endaleysa aš mašur spyr sig hvort žaš sé bśiš aš śtvista fréttaskrifum til Nķgerķu. Stundum berast žašan fjįrpógsbréf į betra mįli en žessu.

Hvaš er óvissustig“? Žetta er svona lošiš og teygjanlegt orš, komiš śr ranni Vegageršarinnar og merkir lķklega aš ašstęšur séu ótryggar. Žar af leišandi er „óvissustig“ ekki virkjaš heldur er lżst yfir aš slķkt įstand sé komiš į. Žetta getur veriš vegna nįttśrulegra įstęšna, til dęmis ofankomu, skafrennings, sandfoks, hugsanlegs eldgoss og svo framvegis.

Alveg ómögulegt er aš binda sig svo ķ tęknilga hugsun aš skynsemi komist ekki aš. Oršalagiš veršur einhvers konar „nżkanselķstķll“, gįfulegt tal įn gįfna.

Tillaga: Óvissustigi lżst yfir į Hellisheiši og Žrengslu vegna vešurs.

5.

„Hell­is­heišin, Žrengsli, Sand­skeiš, Mos­fells­heiši og Lyng­dals­heiši eru lokašar.“ 

Frétt į mbl.is.       

Athugasemd: Tvennt er ašfinnsluvert ķ žessari litlu tilvitnun śr frétt af vefsķšu Morgunblašsins. Annars vegar er žaš skortur į samhengi og hins vegar įkvešinn greinir į örnefni.

Mikilvęgt er aš hafa gott samhengi ķ skrifum. Ljótt er aš sjį aš eitt örnefniš hér aš ofan er meš įkvešnum greini en hin ekki. Best vęri ef engin vęri greinirinn.

Mjög fįtķtt er aš örnefni og sérnöfn beri greini nema ķ sérstökum tilvikum. Ekiš er yfir Hellisheiši og um Žrengsli. Žetta į fyrst og fremst viš um ritmįl. Ķ talmįli er ekki beinlķnis rangt aš segja aš margar vöršur séu į Hellisheišinni žó betur fęri į žvķ aš sleppa greininum.

Fįir kaup inn ķ Hagkaupinu/Hagkaupunum, Bónusinu, Nettóinu, žó er žaš til aš eldra fólk leggi leiš sķna ķ Bónusiš. Engu aš sķšur versla margir ķ Krónunni, Melabśšinni eša Sunnubśšinni. Lķklegast veltur notkun greinis į sérnöfnum fyrirtękja į hefš eša žį aš sum taka aušveldara viš honum en önnur.

Frekar óviškunnanlegt er aš taka svo til orša aš einhver hafi gengiš į Hekluna, Hvannadalshnśkinn,  Syšstusśluna, Eyjafjallajökulinn, Heršubreišina eša Vķfilsfelliš svo dęmi séu tekin. Einhvern veginn er žaš žó svo aš sum örnefni taka betur viš įkvešnum greini en önnur, nefna mį Esjuna eša Hengilinn.

Žrįtt fyrir žaš sem hér er sagt er sį sem žetta ritar er engu aš sķšur hlyntari žvķ aš nota ekki įkvešinn greini ķ örnefnum eša sérnöfnum, en ekkert er žó įn undantekninga. Enginn myndi žó bęta įkvešnum greini viš mannanöfn, nema ef til vill ķ hįlfkęringi.

Tillaga: Hell­is­heiši, Žrengsli, Sand­skeiš, Mos­fells­heiši og Lyngdals­heiši eru lokašar.

6.

„Žaš eru engin rök fyrir žvķ aš fęra hana ekki undir betri lęknishendur.“ 

Śr frétt į bls. 2 ķ Fréttablašinu, föstudaginn 16. febrśar 2018.

Athugasemd: „Foršastu klisjur,“ segir Jónas Kristjįnsson, fyrrverandi ritstjóri og blašamašur, į vef sķnum.

Ekki er meš nokkrum hętti hęgt aš stigbreyta orštök. Aš flytja einhvern undir lęnishendur er skżrt og greinilegt. Varla er hęgt aš tala um aš flytja einhvern undir betri lęknishendur. Viš žaš verša hendurnar einhvers konar tęki, eins og sturtuhaus, sem sjśklingur er fluttur undir ķ von um einhverjar bót į įstandi

Vitleysan felst ķ žvķ aš skilja ekki hvernig orštök eru mynduš og notuš, og halda aš klisjur séu lesendum skiljanlegar. 

Fįi einhver ekki rétta mešferš hjį lękni er rįšiš aš leita til annars lęknis.

Tillaga: Žetta eru engin rök gegn žvķ aš flytja hana til sérfręšinga/annarra lękna/annars sjśkrahśss.

7.

„WOW-žota śr leik aš sinni 

Fyrirsögn į bls. 4 ķ Fréttablašinu, föstudaginn 16. febrśar 2018.

Athugasemd: Skilningur į mįlinu er grundvöllur į notkun žess. Žegar einhver er „śr leik aš sinni“ skilja flestir žaš svo aš sį hinn sami sé ekki vęntanlegur fyrr en talsvert sķšar. Aš minnsta kosti ekki nokkrum dögum.

Fótboltamašurinn sem meišist er ekki śr leik „aš sinni“ ef hann kemur aftur inn į völlinn. Ekki heldur ef varamašur kemur ķ staš hans en svo birtist hann ķ nęsta leik. Hafi hann fótbrotnaš, slitiš hįsinn eša įlķka mį fullyrša aš mašurinn sér „śr leik aš sinni“.

Ķ fréttinni kemur fram aš žessi žota sé biluš og verši aftur komin ķ notkun eftir fjóra daga. Ekki er žaš nś langur tķmi. Mįltilfinningin segir manni aš fyrirsögnin sé ekki alveg rétt.

Tillaga: Biluš Wow-žota kemst fljótlega ķ loftiš. 

8.

„Lęgra hlutfall 17 įra tekur bķlpróf 

Fyrirsögn į bls. 40 ķ Mannlķfi, föstudaginn 16. febrśar 2018.

Athugasemd: Ķ fréttinni er ljóst aš ę fęrri 17 įra ungmenni taka bķlpróf. Žau voru 86,5% įriš 1994 en 72,1% į sķšasta įri. Lesandinn skilur žessar tölur žannig aš sķfellt fęrri žeirra sem eru 17 įra taka bķlpróf. 

Spurningin er žvķ žessi: Af hverju mį ekki segja žaš berum oršum. Hvaš kemur hlutfalliš žessu viš?

Greinilegt er aš ę fęrri lesa skynsamlegar leišbeiningar Jónasar Kristjįnssonar, fyrrum ritstjóra og blašamanns, sjį jonas.is: 

  • „Skrifašu eins og fólk, ekki eins og fręšimenn.“ 
  • „Stuttur stķll er skżr og skżr stķll er spennandi.“

Tillaga: Žeim fękkar sķfellt sem taka bķlpróf 17 įra. 

9.

„Frakk­inn Oli­vier Giroud skoraši sitt fyrsta mark fyr­ir Chel­sea sem fór aušveld­lega ķ gegn­um Hull ķ 5. um­ferš enska bik­ars­ins ķ knatt­spyrnu ķ kvöld žar sem loka­töl­ur uršu 4:0.“ 

Śr frétt į mbl.is. 

Athugasemd: „Hvergi blómstra klisjur meira en į ķžróttasķšum. Góšir blašamenn į žvķ sviši sanna žó, aš svo žarf ekki aš vera. En hinir veiklundušu hrynja hópum saman fyrir handhęgri flatneskju. Žaš er óafsakanlegt, en hefur įkvešnar skżringar.“ Žetta segir Jónas Kristjįnsson, fyrrum ritstjóri og blašamašur į vef sķnum.

Žvķ mišur er ofangreind tilvitnun śr vef Moggans meš afar léleg. Chelsea vann Hull meš yfirburšum. Nei, blašamašurinn žurfti aš finna einhverja klisju eša umorša sannleikann svo hann lķti betur śt, žaš er aš hans mati. „Chelsea fór aušveldlega ķ gegnum Hull“. Žvķlķk della. Af hverjur lengir hann skrifin? Jś, žaš er vegna žess aš hann kann ekki žį gullvęgu reglu aš skrifa stutt og skiljanlega og sleppa öllum klisjum. Lķklega hefur enginn sagt honum til, eru žó margir framśrskarandi blašamenn į Mogganum.

Tillaga: Frakkin Oliver Giroud skoraši sitt fyrsta mark fyrir Chelsea sem vann Hull 4:0 ķ 5. umferš enska bikarsins.

10.

„Keflavķkur- lišiš lagši allt undir og skildi allt eftir į gólfinu ķ Vesturbęnum og uppskar eftir žvķ į mešan KR-ingar voru ķskaldir fyrir utan 3ja stiga lķnuna.“ 

Śr frétt į bls. 2 ķ ķžróttablaši Morgunblašsins 17. febrśar 2018. 

Athugasemd: Hvaš žżšir oršalagiš „aš skilja allt eftir į gólfinu“. Vešja į aš žetta sé heimatilbśiš hjį ķžróttafréttamanni og hann sé frekar óvanur skrifum og jafnframt illa lesinn.

Hvernig stendur svo į nįstöšunni „… lagši allt undir og skildi allt eftir …“? Žetta er einfaldlega ljótt aš sjį.

Er sį sem heldur ró sinni talinn vera ķskaldur? Oft tala ķžróttafréttamenn um aš sį sem er į vķtapunktunum sé ķskaldur, žaš er sķst af öllu taugaóstyrkur. Ķ ofangreindri tilvitnun er merkingin hins vegar žveröfug. KR-ingarnir skorušu fįar žriggja stiga körfur af žvķ aš žeir voru ķskaldir, aš sögn blašamannsins.

Tillaga: Keflavķkur- lišiš lagši allt undir og uppskar eftir žvķ į mešan KR-ingar voru slappir fyrir utan 3ja stiga lķnuna.

 


Jaršskjįlftar viš Grķmsey boša ekki eldgos ... og žó

Jaršskjįlftar GrķmseyGrķšarleg skjįlftavirkni hefur veriš noršaustan viš Grķmsey. Į žremur dögum hafa męlst į annaš žśsund skjįlftar.

Einhverjir kunna aš hafa įhyggjur af žessu, en žaš er engin hętta į aš žarna fari aš gjósa (held ég ...). Žarna hafa į sķšustu įrum oršiš ógnarmiklar jaršskjįlftahryšjur og ekkert gerst.

Skjįlftarnir į žessum slóšum tengjast ašallega flekahreyfingu, er svokallaš žvergengissvęši, žaš er aš sprungubarmar hreyfast sitt ķ hvora įttina. Flekaskilin eru ašallega tvö, Grķmseyjarbeltiš og Hśsavķkurmisgengin. Sunnan viš žau er Dalvķkurbeltiš. Öll eru žau samsķša og hafa stefnuna noršvestur, sušaustur.

Žrįtt fyrir žaš sem hér hefur veriš sagt er talsverš eldvirkni tali vera į Grķmseyjarbeltinu. Žaš lķkist um margt Reykjanesskaga. Grķmsey myndašist viš eldgos į ķsöld, žaš er fyrir um einni milljón įra. Sagt er aš žaš sem einu sinni hafi gerst geti einfaldlega endurtekiš sig svo ekki er ólķklegt aš žarna verši eldgos.

Myndin sem er frį Vešurstofunni sżnir upptök skjįlfta sķšustu žrjį daga.  


Er fariš aš blįsa upp? Haraldur

1.

„Fraus ķ hel į skķšasvęši.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.     

Athugasemd: Dżr drepast en fólk deyr. Hver skyldi nś vera įstęšan fyrir žvķ aš frį aldaöšli hafa tvęr ólķkar sagnir veriš notašar um lokastundina? Jś, įn efa vegna žess aš žaš er mannlegra aš segja aš fólk deyi, andist eša lįti lķfiš svo eitthvaš sé nefnt. 

Į sama hįtt er yfirleitt talaš um aš fólk verši śti, slokkni lķfsljósiš vegna įstęšna utan dyra. Skiptir žį litlu hvernig banastundin var.  

Tillaga: Varš śti į skķšasvęši.

2.

„Ķsland tapaši fyrir gestgjöfum Króatķu.“ 

Śr yfirliti hįdegisfrétta 15. janśar 2018.     

Athugasemd: Žetta er rangt, Ķsland tapaši ekki fyrir gestgjöfum Króatķu af žeirri einföldu įstęšu aš landslišiš lék ekki viš žį. Į Evrópumótinu ķ Króatķu eru heimamenn gestgjafar. Žeir eru gestgjafar Ķslenska landslišsins. Į žessu móti eru engir gestgjafar Króata af žvķ aš žeir eru žaš sjįlfir.

Žetta skilst hjį öllum nema einstaka ķžróttafréttamönnum. 

Tillaga: Ķslendingar töpušu fyrir Króötum, gestgjöfunum.

3.

„Brönsinn ķ Žrastalundi į milli tannanna į fólki 

Fyrirsögn į visir.is.      

Athugasemd: Sumir blašamenn nota oršatiltęki sem žeir žeir halda aš žeir skilji. Sé veitingastašurinn į milli tannanna į fólki žį er veriš aš tala illa um stašinn, ekki vel eins og raunar er gert ķ greininni.

Blašamašurinn heldur aš oršatiltękiš merki aš fyrirtękiš sé umtalaš į jįkvęšan mįta.

„Bröns“ er samruni į ensku oršunum breakfast og lunch og merkir eiginlega  morgunveršur ķ seinni kantinum eša hįdegisveršur ķ fyrra fallinu. Žó oršiš sé stundum notaš ķ talmįli telst žaš ekki eiga heima ķ ritmįli.

Tillaga: „Brönsinn“ ķ Žrastalundi er talinn afar góšur.

4.

„Hśn kom heim śr frķi og opnaši śtidyrnar – Varš oršlaus yfir sjóninni sem mętti henni.“ 

Fyrirsögn į dv.is.      

Athugasemd: Spurningin er hvort „sjón mętti henni“ eša hśn hafi séš eitthvaš sem gerši hana oršlausa.

Sjįlfur er ég oft oršlaus yfir mįlfari ķ vefritinu dv.is. Žetta er slakt fréttarit, metnašurinn er enginn, įhugaleysiš algjört. Hiš eina sem kemst aš eru svokallašur „tabloid“ stķll sem sķst af öllu er til fyrirmyndar.

Tillaga: Hśn kom heim śr frķi en varš gapandi hissa žegar hśn gekk inn.

5.

„Višar Örn var žarna aš skora fljót­asta markiš ķ sögu Macca­bi Tel Aviv og sló um leiš 56 įra gam­alt met.“ 

Śr frétt į mbl.is.     

Athugasemd: Mörk hreyfa sig ekki, žau eru nęr žvķ jaršföst. Sį sem kemur boltanum ķ markiš skorar mark eša gerir mark. Sé mark skoraš fyrr ķ leik en įšur žekkist er ekki hęgt aš tala um „fljótasta markiš“. Allir meš sęmilega tilfinningu fyrir mįlinu hljóta aš įtta sig į žessu.

Hins vegar segja enskir: „Fastest goal …“. Óžarfi er aš žżša žetta beint og misbjóša žannig tungunni. Ķ frjįlsum ķžróttum er ekki talaš um lengsta spjótiš eša lengstu kśluna

Tillaga: Višar örn skoraši mark eftir ašeins 13 sekśndur felldi 56 įra gamalt met hjį Maccabi Tel Aviv.

6.

„Blindašist af sól­inni og klessti į.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.     

Athugasemd: Śt af fyrir sig mega börn hjį mbl.is reyna aš gera fyrirsagnir. Hitt er alvarlegra aš stjórnendur Moggans skuli ekki vera starfi sķnu vaxnir og leišbeini ekki byrjendum.

Börn segja oft aš einhver klessi į annan. Svo eldast žau og leggja af ungęšingslegt hjal. Önnur eldast en lęra ekkert, fį enga tilsögn og žau halda žau standi sig bara bżsna vel.

Hver į eiginlega aš gęta gęslumannanna. Reynslumiklir starfsmenn Moggans eru aš eldast, žvķ mišur viršast žeir sem koma ķ žeirra staš sé rįšnir af einhverjum öšrum forsendum en nefi fyrir blašamennsku eša lipurš ķ skrifum.

Tillaga: Blindašist af sólinni og ók aftan į nęsta bķl.

7.

„Ķsland er ein af tķu einstökum knattspyrnužjóšum heims.“ 

Fyrirsögn į visir.is     

Athugasemd: Einstakur er lżsingarorš sem getur merkt eitthvaš sem er sérstakt. Ķ žessu tilviki fer betur į žvķ aš nota ekki žetta orš heldur til dęmis „óvenjulegur“ eša įlķka enda er žaš lķklega tilgangurinn.

Svo veršur aš taka fram aš Ķsland er ekki žjóš heldur land. Ķslendingar eru žjóš.

Blašamenn verša aš tileinka sér nįkvęmni

Tillaga: Ķsland er eitt aš tķu óvenjulegustu knattspyrnulöndum heims.

8.

„Er fariš aš blįsa upp? Haraldur.“ 

Fréttažulur ķ hįdegisfréttum Rķkisśtvarpsins 21 janśar 2018.     

Athugasemd: Vešurfręšingurinn sem var ķ sķmavištali svaraši į skiljanlegri ķslensku; Jś, žaš er fariš aš hvessa.

Gera veršur žęr kröfur til fréttamanna aš žeir tali rétt mįl. Vilji žeir bśa til nż oršatiltęki žarf aš fylgja einhver hugsun.

Tillaga: Er fariš aš hvessa, Haraldur?

 

9.

„Hann žjónaši ķ Kóreustrķšinu og starfaši seinna į sjśkrahśsum ķ Boston og Salt Lake City.“ 

Frétt į dv.is.      

Athugasemd: Bandarķkjamenn reyna aš fegra hernaš sinn og ķ žvķ skyni er sagt aš menn hafi „served in Korean war“. Blašamašurinn žżšir žetta blint og segir aš mašurinn hafi „žjónaš ķ Kóreustrķšinu“. Bein žżšing į ekki viš. Engin įstęša er til aš yfirfęra bandarķska mįlnotkun yfir į ķslensku. 

Tillaga: Hann tók žįtt ķ Kóreustrķšinu og starfaši seinna į sjśkrahśsum ķ Boston og Salt Lake City.

10.

„Mark Eriksen er žaš žrišja fljótasta ķ sögu ensku śrvalsdeildarinnar en metiš …“ 

Frétt į visir.is.   

Athugasemd: Sumir … nei margir ķžróttamenn eru illa skrifandi į ķslensku og meš afbrigšum órökvķsir eins og žessi hluti śr frétt į Vķsi bendir til.

Mark getur hvorki veriš fljótt né hęgt, jafnvel žó mašurinn sem skorar heiti Mark. Hins vegar skora boltamenn sķfellt fyrr mark ķ fótboltaleik. Hann er varla byrjašur og žį potar sprękur framherji boltanum inn.

Nefndur Mark var vissulega snöggur aš skora mark, en hann skoraši ekki žrišja „fljótasta markiš“ ķ sögu śrvalsdeildarinnar. „Fastest goal“, segja enskir og ķslenskir ķžróttablašamenn halda aš žeim leyfist bein žżšing sem fyrr eša sķšar mun koma žeim ķ įlķka og jafnvel verri bobba en žetta meš markiš hans Marks. 

Hvernig į žį aš orša žetta? spyr lesandinn. Mį ef til vill segja „fljótasti boltinn“? Nei, žaš er mašur sem skorar markiš, ekki boltinn. Svona veršur aš umorša ķ žżšingu. Žeir sem gera mark į fyrstu mķnśtu fótboltaleiks eru snöggir aš skora.

Tillaga: Mark Eriksen er sį žrišji sneggsti til aš skora mark ķ sögu ensku śrvalsdeildarinnar en metiš …

11.

„... svo er komin snjókoma ...“

Fréttakona į Rķkissjónvarpinu ķ beinni śtsendingu frį vettvangi.   

Athugasemd: Sumir fréttamenn hafa oftrś į sjįlfum sér og halda aš žeir geti veriš ķ beinni śtsendingu įn undirbśnings. Stašreyndin er žó sś aš fęstir geta sagt meira en eina setningu skammlaust. Geri žeir žaš er tilgangurinn meš beinni śtsendingu ķ fréttatķma gagnslaus. Fęstir fara ķ fótspor Ómars Ragnarssonar, jafnvel žegar vešriš er skaplegt.

Tillaga: Best er ef fréttamenn hętti aš vera ķ beinni śtsendingu, yfirleitt er žetta hęllęrisleg leišindi hjį flestum.

12.

„Er hįlkan vešrinu aš kenna eša einhverju öšru?“

Fréttažulur ķ Rķkissjónvarpinu viš vešurfręšing.  

Athugasemd: Mį vera aš hęgt sé aš kenna dómsmįlarįšherra um hįlkuna en lķklegast sjį flestir ķ gegnum slķkt. Venjulegast klśšra fréttažulir „gamnitalinu“ ef žeir eru ekki undirbśnir. Ašrir halda sig viš sömu setningarnar ķ hverjum fréttum eftir ašrar, viku eftir viku, mįnuš eftir mįnuš, įr eftir įr:

„Žś ferš nįnar yfir žetta į eftir,“ segir sami fréttažulur sķ og ę viš vešurfręšinginn og įhorfandinn spyr sig jafnan hvort einhver žörf sé aš įrétta žaš. Er ekki vešurfręšingurinn kominn til aš „fara nįnar yfir vešurfréttirnar“ žegar röšin er komin aš honum.

TillagaFréttažulir ęttu aš hętta žessum innskotum, „gamnitali“ eša öšru. Žeir rįša ekki viš žau. 


Kjartan er leištoginn ķ borgarstjórn

Kjartan-Magnśsson-1Einn af žeim stjórnmįlamönnum sem ég ber hvaš mesta viršingu fyrir er Kjartan Magnśsson, borgarstjórnarfulltrśi Sjįlfstęšisflokksins. Hann tekur nśna žįtt ķ leištogakjöri flokksins og vil ég nota žennan vettvang til aš męla meš honum.

Kjartan er heišarlegur mašur, duglegur og fylginn sér. Hann hefur yfirgripsmeiri žekkingu į borgarmįlum en nokkur annar sem ég žekki enda setiš ķ borgarstjórn frį įrinu 1999.

Ég hef oft leitaš til Kjartan vegna żmissa mįla, fyrst og fremst til aš afla mér upplżsinga. Hann er greišvikinn og hjįlpar umsvifalaust. 

Ég vil hvetja alla Sjįlfstęšismenn ķ Reykjavķk til aš greiša atkvęši ķ leištogakjörinu į laugardaginn og setja Kjartan ķ fyrsta sęti.

Viš žurfum stefnufasta menn ķ borgarstjórn. Kjartan er slķkur mašur, hann hefur vissulega įkvešnar skošanir en hefur aldrei brugšist stefnumįlum Sjįlfstęšisflokksins. Munum aš hann var ķ öšru sęti į listanum 2014 en meš samstilltu įtaki veršur hann leištoginn.


Vķsir stendur sig, Mogginn situr eftir

180122 VķsirOft į dag kķki ég į fréttasķšur vefmišlanna, Moggans, Vķsis, DV og jafnvel fleiri. Aušvitaš byrja ég oftast į mbl.is en mér til mikillar furšu hefur žaš gerst ę oftar aš visir.is er fyrstur meš fréttirnar. Žar aš auki eru fréttirnar oft ķtarlegri.

Žannig var žetta ķ dag. Ein merkilegasta fréttin dagsins er sś aš demókratar og repśblikanar hafa nįš samkomulagi og brįšabirgšafjįrlög en rķkisvaldiš ķ Bandarķkjunum var lokaš ķ dag vegna žess aš aungvar heimildir hafa veriš til aš greiša fyrir rekstur rķkisins.

Žetta er Vķsir meš į hreinu og birtir umsvifalaust sem fyrstu frétt į forsķšu vefsins.

Mogginn er hins vegar eitthvaš aš pęla ķ višhorfum forsętisrįšherra til klśšurs dómsmįlarįšherra vegna skipunar dómara ķ Landsrétt.

Mašur velti fyrir sér hvaš eiginlega sé aš gerast hjį Morgunblašinu. Žvķ hefur veriš gaukaš aš mér aš margir afbrags blašamenn hafi į undanförnum misserum horfum frį śtgįfunni og fundiš nżjan vettvang hjį Vķsi og Fréttablašinu.

Ķ žeirra staš hafa veriš rįšnir ungt fólk meš enga reynslu, sumt varla skrifandi ķ ķslensku og ķ žokkabót illa upplżst og žekkja lķtt til blašamennskustarfa og žaš sem verra er, enginn er til leišsagnar.

180122 mblRaunar er žetta oft vandamįl hjį Vķsi og Fréttablašinu lķka en žó sérstaklega hjį DV og fréttamišlum Eyjunnar og Pressunnar. Įstęšan er lķklega sś aš ungir starfsmenn eru ódżrari en reynsluboltar og verkefni hinna fyrrnefndu er aš fylla upp ķ plįssiš milli auglżsinga, ekki aš sinna alvöršu blašamennsku.

Fyrir vikiš er fjórša valdiš ķ hręšilegum vanda. Mį vera aš Kjarnanum og Stundinni undanskildum en skrifin į žessum tveimur sķšastnefndum mišlum eru ekki nógu góš.

 


Tķšindalaust af jaršskjįlftum į landinu

SkjįlftakortTķšindalaust į vesturvķgstöšvunum heitir frįbęr bók eftir Erich Maria Remarque og fjallar um heimstyrjöldina sķšari. Ég ętla nś ekki aš rekja sögužrįš žessara įgętu bókar en nafn hennar flaug ķ huga mér er ég skošaši jaršskjįlftavef Vešurstofunnar. Segja mį aš tķšindalaust sé af jaršskjįlftum landsins eins og glögglega mį sjį į mešfylgjandi mynd.

Ašeins eru skrįšir 47 skjįlftar hafa oršiš frį žvķ į seinni hluta sķšasta sunnudags. Yfirleitt eru žeir margfalt fleiri. Ašeins fimm skjįlftar hafa veriš ķ dag og flestir frekar vęgir. Mżrdalsjökull er rólegur, į Vatnajökli er allt meš kyrrum kjörum. Ef ekki vęri fyrir Tjörnesbrotabeltiš vęru skjįlftarnir į landinu enn fęrri, en žar hafa tveir veriš ķ dag en alls 17 frį žvķ seinnipart sunnudags.

Svona er nś stašan. Jaršskjįlftar koma ķ hryšjum ef svo mį segja.

Sumir halda žvķ fram aš žetta hlé ķ jaršskjįlftum verši skammvinnt, nś skelli į hrina jaršskjįlfta og eldgosa.

Žessu er ég fyllilega sammįla en hef ekkert fyrir mér ķ žvķ frekar en ašrir. Draumar hafa ekkert aš segja og į žį trśi ég ekki (žetta er skot į žann draumspaka sem segir af og til aš eitthvaš muni nś gerast (aldrei rętist neitt hjį honum)). Žar af leišandi mun ekkert gerast fyrr en ķ jśnķ.

 


Eldgos vestan viš Heršubreiš?

180107 Heršubreiš, gosHundruš jaršskjįlfta verša į landinu į hverjum sólarhring. Flestir rašast žeir eftir hinu virka gosbelti landsins. Allir verša eru vegna hreyfinga į jaršskorpunni og falla žeir flestir eftir žekktum sprungusvęšum, ašrir vegna kvikuhreyfinga.

Skjįlftar žurfa ekki endilega aš verša vegna žess aš ķ eldgos sé ķ nįnd. Žeir geta hins vegar oršiš žegar kvika žrengir sér upp ķ gegnum sprungur ķ jaršskorpunni eša žrżstingur af hennar völdum veldur brestum og hśn nęr aš streyma upp. Til žess aš svo megi verša žarf aš vera undirliggjandi žrżstingur rétt eins og geršist žegar kerfiš undir Bįršarbungu reyndi aš komast upp į yfirboršiš en fann sér ekki ašra leiš en 40 km noršar, ķ Flęšum Jökulsįr į Fjöllum žar sem gaus įriš 2014, ķ annaš skiptiš sķšan 1797.

180107 Heršubreiš, gos cEldgos žurfa ekki aš vera ofsaleg eins og geršist žegar gaust ķ Eyjafjallajökli eša ķ Grķmsvötnum. Žau geta veriš „hęglįt“ rétt eins og žegar gaus ķ Holuhrauni į Flęšum. Žį mallar gosiš ķ langan tķma og hrauniš dreifist um stórt svęši, grķšarlegt magn. Eša žegar gaus į Fimmvöršuhįlsi 2010.

Žegar gos veršur og svokallašar dyngjur myndast er gosiš yfirleitt „hęglįtt“ og jafnvel er virknin ķ rykkjum. Žannig hefur žaš lķklega veriš žegar Trölladyngja, Kollóttadyngja og Skjaldbreiš myndušust. Heršubreiš hefši oršiš dyngja ef gosiš sem myndaši hana hefši ekki oršiš žegar jökull lį yfir landinu.

„Hęglįtt“ gos var žetta oršaš hér aš framan. Žetta orš er ekki jaršfręšilegt heldur oršalag leikmannsins sem hefur ekki fulla mynd af žvķ sem geršist. Kalla mį svona gos „rólegt“. Nś er ég loks kominn aš kjarna mįlsins, žvķ sem er tilefni pistilsins ķ žetta sinn.

Ķ kringum Heršubreiš og Heršubreišartögl hafa veriš višvarandi jaršskjįlftar undanfarin įr. Varla lķšur sį dagur aš žar męlist ekki skjįlfti. Yfirleitt eru žetta litlir skjįlftar sem vekja ekki mikla athygli nema fyrir žį sök hversu margir žeir eru. Uppruni žeirra er į fjögurra kķlómetra dżpi eša meira og telja vķsindamenn aš įstęšan séu kvikuhreyfingar. Eitthvaš veldur žvķ aš žarna er kvika undir žrżstingi og bankar į jaršskorpuna. Enn hefur hśn ekki fundiš uppgönguleiš. Og hversu djśpt er ķ kvikuna? Munum aš Hvalfjaršargöng eru 5,6 km, svona svipaš og nemur ķ kvikuna undir Heršubreiš.

Žetta er allt doldiš merkilegt og ekki sķšur aš skjįlftarnir dreifast ķ kringum Heršubreiš, sjaldgęft er aš žeir męlist ķ henni, žaš kemur žó fyrir. Stęršin er frį yfirleitt frį einu og upp ķ rśmlega tvö stig. 

Ašallega hafa žeir žó oršiš sušvestan megin fjallsins. Einnig ķ noršanveršum Heršubreišartöglum og svo lķka į Vikursandi og mį eiginlega fullyrša aš žeir tengist lķka Öskju.

Ešlilegt aš spyrja hvaš gerist. Vont er um slķkt aš spį. Vęri jaršfręšingur spuršur gęfi hann žrjį kosti:

  1. Jaršskjįlftarnir deyja smįm saman śt
  2. Jaršskjįlftarnir munu ekki valda eldgosi
  3. Jaršskjįlftarnir munu einhvern tķmann valda eldgosi

Ešlilega munu žeir leggja įherslu į fyrsta og annan lišinn enda er ólķklegra aš žarna gjósi og er žį įbyggilega vķsaš til svipašra ašstęšna annars stašar. Jaršskjįlftar eru sjaldnast fyrirbošar um eldgos en žeir geta svo sannarlega veriš žaš.

Setjum nś sem svo aš jaršskorpan muni bresta og kvikan komast upp į yfirboršiš og hraun fari aš renna. Lķklegast er aš eitt gosop myndist og hrauniš veršur frekar žunnfljótandi og getur flętt langar leišir. Landinu hallar til austurs og hrauniš myndi renna ķ įttina aš Jökulsį į Fjöllum og žašan hallar landinu aš Heršubreišarlindum. Allir geta įttaš sig į afleišingunum. Lindirnar fara undir hraun og žaš stķflar fljótiš.

Holuhrauniš rann tęplega 20 km frį eldstöšinni į įrunum 2014-15. Frį 730 m hęšarpunkti, sem er um mišja vegu milli Heršubreišar og Bręšrafells, eru hęgt aš męla um 14 km aš Jökulsį į Fjöllum renni žaš sušur fyrir fjalliš.

Landi noršan viš Heršubreiš hallar til noršurs og austurs og frį įšurnefndum hęšarpunkti er hęgt aš męla um 15 km aš Heršubreišarlindum og Jökulsįnni.

Lķklegt aš gosiš muni stöšvast af og til. Goshléin gętu veriš ķ nokkra mįnuši eša jafnvel įr. Hraun munu žvķ renna į vķxl og kólna svo, safnast upp og į löngum tķma, mynda dyngju. Mį vera aš gos į žessum staš lifi ķ mannsaldur.

Fyrir um 2900 įrum varš į žessum sömu slóšum eldgos og eldstöšin hefur veriš nefnd Flatadyngja. Hrauniš śr henni rann til austurs, į milli Heršubreišar og Heršubreišartagla og raunar allt ķ kringum Heršubreiš. Įšur hafši žaš sama gerst žegar Bręšrafellsdyngja gaus fyrir minna en 4500 įrum. Bręšrafell er ķ sušausturjašrinum į Kollóttudyngju en hin sķšarnefnda gaus fyrir um 7000 įrum.

Raunar er žaš svo aš į žessu svęši, žaš er noršan Dyngjufjalla, vestan Heršubreišar og austan Kollóttudyngju er aragrśi eldborga af żmsu tagi og śr sumum hafa runniš vķšįttumikil hraun og önnur į eftir žeim og svo koll af kolli ķ žśsundir įra. Raunar mį sjį hraun śr Bręšrafellsdyngju viš Jökulsį į Fjöllum, žar nįši hraun śr Flötudyngju nįši ekki aš renna yfir.

Nišurstašan er žvķ sś aš žaš er ekki ólķklegt aš žaš gjósi enn einu sinni austan Heršubreišar. Svęšiš er virkt, undir kraumar kvikan, bankar į jaršskorpuna og žegar hśn gefur örlķtiš eftir veršur eldgos. Žannig varš žaš ķ Holuhrauni og žannig veršur žaš ķ hrauninu sem rann śr Flötudyngju, Bręšrafellsdyngju og öllum žeim eldsstöšvum sem į undan žessum įšurnefndu.

Nei, ég ętla ekki aš nefna neina dagsetningu. Hef ekki hundsvit į jaršfręši. Draumspakur mašur nefndi mišjan jśnķ į žessu įri. Sel žaš ekki dżrar en ég keypti.

Efra kortiš er stórkostlega skemmtilegt. Žaš er frį Isor og sżnir jaršfręši į stórum hluta landsins. Ég bętti inn örvunum til įhersluauka.

Nešra kortiš er frį Loftmyndum, einstaklega gott kort og žęgilegt ķ notkun. Į žvķ sjįst hvar helstu jaršskjįlftar hafa oršiš į žessu svęši sķšustu sex mįnuši.

 

 


Hverjir hafa lokiš žjónustu hjį Virk?

2.383 einstaklingar voru ķ starfsendurhęfingaržjónustu į vegum VIRK ķ lok įrs 2017, 17% fleiri en um sķšustu įramót, og ķ lok įrs höfšu alls 12.856 leitaš til VIRK frį stofnun starfsendurhęfingasjóšsins įriš 2008.

1.854 einstaklingar komu nżir inn ķ žjónustu hjį VIRK į įrinu 2017, 8.2% fleiri en įriš 2016 og hafa ekki įšur svo margir hafiš starfsendurhęfingu į einu įri. 1.164 einstaklingar luku starfsendurhęfingaržjónustu įriš 2017, svo til nęstum jafnmargir og įriš į undan. Mešaltķmalengd einstaklinga ķ žjónustu hjį VIRK var tęplega 15 mįnušir 2017 og lengdist um nęstum 2 mįnuši į milli įra.

Įrangur og įvinningur af starfsemi VIRK - fjįrhagslegur og samfélagslegur - er mjög mikill žar sem hśn hefur į undanförnum įrum skilaš žśsundum einstaklinga ķ virka žįtttöku į vinnumarkaši. 7.333 einstaklingar hafa lokiš žjónustu, śtskrifast, frį VIRK og rśmlega 70% žeirra eru virkir į vinnumarkaši viš śtskrift, eru meš vinnugetu og fara annaš hvort beint ķ launaš starf, virka atvinnuleit eša lįnshęft nįm.

Žennan įrangur hafa utanaškomandi ašilar stašfest en nišurstöšur athugunar Talnakönnunar sżna aš įvinningurinn af starfsemi VIRK į įrinu 2016 hafi numiš um 13,6 miljöršum og aš reiknašur mešalsparnašur į hvern śtskrifašan einstakling fari vaxandi į milli įra, var 12,2 milljónir en 10 milljónir įrin 2013-2015.

Žį sżna žjónustukannanir VIRK aš žįtttakendur eru undantekningalķtiš mjög įnęgšir meš žjónustuna og telja hana auka verulega bęši lķfsgęši sķn og vinnugetu.

Žetta er frétt hjį Virk, starfsendurhęfingarsjóšsins. Hśn er illa skrifuš. Įstęšurnar eru eftirfarandi:
  1. Höfundurinn žekkir ekki nįstöšu. Sķfellt er tönglast į oršinu starf, starfsemi eša starfsendurhęfing.
  2. Höfundur byrjar setningar į tölustöfum, žaš er aldrei gert ķ ķslensku ritmįli.
  3. Höfundur hefur ruglast ķ rķminu. Virk veitir žjónustu. Žeir sem njóta hennar eru ekki ķ žjónustu hjį Virk, žar er žeim žjónaš.
  4. Góš regla ķ skrifum er aš strika śt óžörf orš, helminga textann. Setja punkt sem oftast, stytta setningar og mįlsgreinar (jonas.is). Žetta er ekki gert hér aš ofan.

Gagnslķtiš er aš kynna mikilvęga starfsemi meš lélegum skrifum.

 

Hurš réšst į fimmtugan flugmann

Flugmašur lést ķ slysi į flugvellinum ķ Kittilä ķ noršurhluta Finnlands ķ gęr. Frį žessu greinir YLE.

Flugmašurinn, sem var fimmtugur aš aldri, į aš hafa veriš į leišinni um borš ķ flugvél žegar hurš flugvélarinnar fór ķ hann meš žeim afleišingum aš hann lést samstundis.

Vélin er af geršinni Gulfstream G 150, meš sęti fyrir tuttugu faržega, og skrįš ķ Austurrķki. Fram hefur komiš aš mašurinn sem lést ekki finnskur rķkisborgari. Lögregla telur ekki aš eitthvaš saknęmt hafi įtt sér staš.

Kittilä er aš finna um 150 kķlómetrum noršur af Rovaniemi og um 80 kķlómetrum frį sęnsku landamęrunum.

Ķ žessa frétt vantar žaš eitt lögreglan hafi sleppt huršinni aš lokinni yfirheyrslu enda ekki tališ aš „eitthvaš saknęmt hafi įtt sér staš“.

Žetta er frétt af vefmišlinum visir.is og er vart bošleg, svo hrošvirknislega er hśn skrifuš.

Gera mį rįš fyrir aš huršin hafi skellst į flugmanninn, žaš er hins vegar ekki sagt heldur aš hśn hafi fariš ķ hann, rétt eins og žegar varnarmašur ķ fótbolta eša handbolta fer ķ sóknarmann. Nema žvķ ašeins aš huršin hafi fariš ķ manninn, inn ķ hann. Viš nįnari umhugsun gęti huršin hafa rįšist į flugmanninn.

Blašamašurinn er alls ekki viss. Flugmašurinn „į aš hafa veriš į leišinni ...“ en var ekki į leišinni.

Ķ fréttinni segir: „Fram hefur komiš aš mašurinn sem lést sé ekki finnskur ...“, var žį ekki hęgt aš segja aš hann hafi ekki veriš finnskur. Og hvar kom žetta fram, ekki ķ fréttinni.

Svo gleymir blašamašurinn aš segja frį žvķ hvers vegna huršin „fór ķ“ flugmanninn. Klśšur.


Glešileg jól til žķn, nytjastuldur og lagt į dóttur

1.

„Hop jökla ógn­ar lķf­rķki jök­ulįa um all­an heim.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.     

Athugasemd: Mį vera aš lesandinn hafi ašrar tilfinningu fyrir žessari fyrirsögn en sį sem hér ritar. Vissulega hopa jöklar en žaš sem meira er, og žaš er fréttnęmara, žeir rżrna. Hins vegar er fyrirsögnin góš og gild. Fréttin fjallar um žaš sem gerist į landi eftir aš jökullinn hefur horfiš (hopaš, styst, minnkaš, brįšnaš, žynnst, rżrnaš …).

TillagaRżrnun jökla ógn­ar lķf­rķki jök­ulįa um all­an heim.

 

2.

„Žaš žżšir aš repśblikanar og demókratar hlutu jafnmörg atkvęši. Rķkislög Virginķu kveša į um aš kasta skuli upp um sigurvegara ef jafnt er. Formašur kjörstjórnar segir lķklegast aš nafn sigurvegarans verši dregiš śr glerskįl.“ 

Frétt į visir.is.    

Athugasemd: Hér er margt aš. Undarlegt aš orša žaš žannig aš „kasta skuli upp um sigurvegara“. Sį sem kastar upp er aš gubba. Óskiljanleg barnamįl er aš orša žaš žannig aš „kasta skuli upp um sigurvegara“. Ótvķręšara oršalag er aš varpa hlutkesti.

Drįttur į nafni śr skįl er ekki žaš sama og aš varpa hlutkesti. Žetta er illa skrifuš frétt og nęr óskiljanleg. Er enginn blašamašur meš metnaš į visir.is?

Tillaga: Rķkislög Virginķu kveša į um aš varpa skuli hlutkesti reynist tveir frambjóšendur meš flest atkvęši.

 

3.

„Nokkrum dögum sķšar fékk hann hringingu frį Happdrętti Hįskólans og var bošiš aš taka žįtt. Hann var žį nżbśinn aš leggja į dóttur sķna ķ Danmörku.“ 

Frétt į dv.is.     

Athugasemd: Ekki kemur fram ķ fréttinni hvaš mašurinn var bśinn aš leggja į dóttur sķna. Mį vera aš hann hafi veriš aš tala viš dóttur sķna ķ sķma og kann hśn aš bśa ķ Danmörku. Meš hefšbundnum boršsķmum er hęgt aš „leggja į“, žį slitnar sķmtališ.

Meš farsķmum er hins vegar ekki hęgt „aš leggja į“. Žess vegna hefši blašamašurinn įtt aš orša žetta į annan og einfaldari hįtt.

Tillaga: Hann var žį nżbśinn aš tala viš dóttur sķna ķ sķma en hśn bżr ķ Danmörku.

 

4.

„Meš žvķ vill fólkiš sżna ungum sżrlenskum dreng sem missti augaš ķ stórskotališsįrįs samstöšu.“ 

Frétt į visir.is.     

Athugasemd: Oft eru langar mįlsgreinar erfišar sérstaklega žegar notuš eru orštök. Stundum slitna žau og verša dįlķtiš kjįnaleg. Algengt er „aš sżna samstöšu“ meš einhverju eša eins og ķ tilvitnuninni hér aš ofan. 

Žetta er ekki löng mįlsgrein en hefši mįtt endurskrifa. Alltaf žarf aš hugsa til lesenda. Sį sem skrifar skilur hugsanlega žaš sem hann fjallar um en žar meš er ekki sagt aš ašrir geri žaš. 

Sį sem žetta ritar velti žvķ eitt augnablik fyrir sér hver žessi samstaša vęri sem gerši stórskotališsįrįs. 

Eftirfarandi regla er frį Jónasi Kristjįnssyni, fyrrum ritstjóra sem rįšleggur blašamönnum aš skrifa einfalt mįl: „Strikašu śt óžörf orš, helmingašu textann. […] Settu punkt sem oftast, styttu setningar og mįlsgreinar.“ Sjį jonas.is

Tillaga: Meš žvķ vill fólkiš sżna samstöšu meš ungum sżrlenskum dreng sem missti augaš ķ stórskotališsįrįs.

 

5.

„Sending sem stķluš var į Steven Mnuchin, fjįrmįlarįšherra Bandarķkjanna, og óttast var aš vęri sprengja reyndist vera hrossataš sem ósįttur kjósandi sendi innpakkaš.“ 

Frétt į visir.is.    

Athugasemd: Taš er žurrkašur skķtur hśsdżra. Fréttin er žżdd śr erlendum fréttamišli og žar er enska orši „manure“ sem blašamašur žżšir og kallar hrossataš.

Sį sem žetta ritar heldur aš blessašur fjįrmįlarįšherrann hafi beinlķnis fengiš blautan skķt ķ pakkanum, sem hefur įbyggilega miklu betra til įhersluauka en sį žurri.

Tillaga: Sending sem stķluš var į Steven Mnuchin, fjįrmįlarįšherra Bandarķkjanna, og var óttast aš vęri sprengja, reyndist vera hrossaskķtur sem ósįttur kjósandi sendi innpakkaš.

 

6.

„Žeir sem gistu fangageymslur voru žar mešal annars vegna nytjastuldar į bifreiš, rįns, lķkamsįrįsar og žjófnašar.“ 

Frétt į visir.is.    

Athugasemd: Nytjastuldur er lķklega žjófnašur į einhverju til eigin nota, jafnvel til aš selja. Žjófnašur er bara žjófnašur, žjófur er žjófur, steližjófur er lķka žjófur. Yfirleitt er žaš sem stoliš er notaš.

Hér er ekki eingöngu viš blašamann aš sakast fyrir utan aš hann tekur texta frį lögreglunni og birtir athugasemdalaust sem žykir nś ekki góš blašamennska.

Skyldi sį sem ritaši textann vita hver er munurinn į „nytjastuld į bifreiš“ og žjófnaši į bifreiš? Eša muninn į rįni og žjófnaši? Held aš į žessu sé stigsmunur. Žżfi nefnist žaš sem er stoliš og sem lķklega er dregiš af nafnoršinu žjófur. Žjófnašur er hugsanlega eitthvaš minna en rįn. 

Sį sem žetta ritar veit ekki hvort nytjastuldur sé rįn eša žjófnašur. Margvķslegu er stoliš, til er bķlstuldur, bókastuldur, bréfastuldur, eggjastuldur, fjįrstuldur, gagnastuldur, heimildastuldur, hugverkastuldur, peningastuldur, smįstuldur, vopnastuldur og įbygglilega fleiri samsetningar viš oršiš stuldur. Sį sem stelur getur svo veriš stuldamašur.

Žar aš auki er til munažjófnašur. Er žaš nytjastjuldur?

Held aš žaš sé hollt aš velta žessu fyrir sér ķ staš žess aš lįta sem svo aš žessi orš séu samheiti. Žaš er dįlķtiš heimskt.

Tillaga: Žeir sem gistu fangageymslur voru žar mešal annars vegna rįns, lķkamsįrįsar og žjófnašar.

 

7.

„Glešileg jól til žķn, Gunna mķn.“ 

Algeng kvešja į Facebook.    

Athugasemd: Vķšar en į Facebook mį sjį svona kvešjur. Žetta er ekki beinlķnis rangt en heldur vķšs fjarri ķslenskum venjum. Yfirleitt er sagt: „Góšan daginn, Gunna mķn“. Enginn segir góšan daginn til žķn, Gunna mķn. Žaš er frekar tilgeršarlegt og stirt.

Almenn er sagt glešileg jól, glešilegt įr, glešilegt sumar og įlķka įn žess aš bęta viš forsetningunni „til“. Formlega dugar aš segja: Ég óska žér glešilegra jóla, Gunna mķn.

Sį sem vill halda troša ensku mįli inn ķ žaš ķslenska gęti žess vegna sagt: Glešilega Kristsmessu til žķn, Gunna mķn.

Tillaga: Glešileg jól, Gunna mķn.

 

8.

„Mannskęš snjóflóš voru ķ svissnesku Ölpunum yfir jólin žar sem žrķr létust, einn skķšamašur og tveir fjallgöngumenn.“ 

Frétt į visir.is.     

Athugasemd: Ķ tilvitnuninn er tvķtekiš aš fólk hafi farist ķ snjóflóšum. Blašamašurinn hefur varla tilfinningu fyrir žvķ sem hann skrifar. Fréttin er flausturslega skrifuš og kemst ekki ķ hįlfkvisti žaš sem segir į reuters.com.

Į Vķsi segir žetta: „Aš sögn lögreglu hreif snjóflóšiš manninn meš sér meira en kķlómetra leiš yfir grżtt svęši.“ 

Sögnin aš hrķfa merkir aš taka, hrifsa eša įlķka. Hśn dugar ekki ein og sér, annaš sagnorš vantar, žaš er sögnina aš bera. Mašurinn barst meš snjóflóšinu. Snjóflóšiš féll į manninn og bar hann meira en einn kķlómetra. 

Loks er greint frį žvķ aš „višbragšsašilar“ hafi fundiš skķšamann. Žetta orš er frekar vinsęlt. Viš vitum aš lögreglan bregst viš mörgu, sama er meš slökkviliš, sjśkraflutningamenn, björgunarsveitir, Landhelgisgęsluna, hśsverši, gangbrautarverši, meindżraeyši og jafnvel žį sem ryšja snjó af žjóšvegum. 

Hverjir eru „višbragšsašilar“? Eru žaš žeir sem bregšast viš einhverju, žeir sem bregšur viš, žeir sem bregšast … Getur veriš aš gangbrautarvöršur hafi komiš aš skķšamanninum? Eša meindżraeyšir?

Stašreyndin er einfaldlega sś aš „višbragšsašili“ er rassbaga frį blašamönnum eša illa skrifandi höfundum fréttatilkynninga hjį lögreglu eša öšrum „višbragšsašilum“. Oršiš er algjör óžarfi, ekki lżsandi į neinn hįtt, miklu frekar letiorš žeirr sem nenna ekki aš skrifa hver „višbragšsašilinn“ er

Tillaga: Skķšamašur og fjallgöngumenn fórust um jólin ķ snjóflóšum ķ svissnesku Ölpunum.

 

9.

„Tvö fjallaslys og tvęr leitir į jóladag.“ 

Undirfyrirsögn į blašsķšu 14 ķ Morgunblašinu 27. desember 2017.     

Athugasemd: Fyrir kemur aš bķlar rekast į, žį er žaš bķlslys. Allir vita hvaš flugslys er. Umferšaslys ekki ašeins viš bķlslys heldur lķka reišhjólaslys, slys į į göngustķgum og svo framvegis. 

Hvaš skyldi „fjallaslys“ vera? Sumum žykir Akrafjall svo skrambi ljótt aš žaš sé hreinlega slys hvernig til tókst hjį skaparanum. Einhver mišur oršheppinn taldi annaš fjall frekar ķ ętt viš „mykjuhrśgu“ svo vęgt sé til orša tekiš. Ķ jaršsögunni getur eitt fjall rekist į annaš en žaš gerist bara į löngum tķma.

Lķklega į „fjallaslys“ viš slys fólks ķ mörgum fjöllum. Žetta er svo sem įgętt nżyrši en ef göngumašur slasast ķ Vķfilsfelli er žaš vęnanlega „fjallslys“, žaš er ķ eintölu. Sé sagt frį žvķ slysi og öšru ķ Akrafjalli  kallast žau „fjallaslys“, žaš er ķ fleirtölu.

„Fjallaslys“ er ekki nżtt orš og žrįtt fyrir žaš sem hér segir er žaš žokkalega nothęft. Į mbl.is segir fyrir žremur įrum: „Eitt versta fjalla­slys sög­unn­ar įtti sér staš 17. jślķ 1990 į Lenķn­t­ind­in­um ķ Pamķr­fjöll­um ķ Kirgķst­an, skammt frį kķn­versku landa­męr­un­um.“ Į dv.is mį finna įlķka notkun į oršinu.

Žó fannst žeim sem žetta ritar meira lżsandi aš nota žį tillöguna hér fyrir nešan.

Tillaga: Tveir slösušust į fjöllum og tvisvar leitaš aš fólki.

 

10.

„Įramótamengunin skašlegri en ķ eldgosi.“ 

Tilvķsun ķ frétt į forsķšu į visir.is.       

Athugasemd: Žessi tilvķsun er hreinlega röng en skrifast varla į blašamannin žvķ fréttin sjįlf hefur žessa fyrirsögn: “Mengunin skašlegri en ķ eldgosi“. Žetta veldur engum misskilningi.

Sé eldgos ķ gangi um įramót veldur žaš varla meiri mengun um įramót en į öšrum tķmum įrs. Hins vegar er mikiš um skotelda um įramót og žeir menga.

Tillaga: Mengun um įramót er skašlegri en ķ eldgosi.


Veitum hinum raunverulegu buršarįsum oršu

Engin įstęša er til aš lasta žį sem forseti Ķslands sęmdi į nżįrsdag heišursmerki hinnar ķslensku fįlkaoršu. Allt įbyggilega gott fólk og flestir heimsfręgir į Ķslandi. Oršuveitingar hafa žó lengi einkennst af žvķ aš heišra žį sem hafa unniš vinnuna sķna um langa tķš, helst aš lokinni starfsęfi. Alls kyns embęttismenn hafa hlotiš hana fyrir störf sem įn efa hafa veriš framśrskarandi, forystumenn ķ atvinnulķfinu og listamenn af żmsu tagi.

Minna hefur fariš fyrir žvķ įgęta lįglaunafólki sem hefur sinnt störfum sķnum af engu minni kostgęfni aš starfsemin į vinnustaš žeirra hefši fariš į hlišina hefšu žaš ekki mętt ķ skamman eša lengri tķma.

Mér er žaš minnisstętt į įrinu sem leiš aš starfsmašur sżslumannsembęttis varš brįškvaddur, samstarfsmönnum og vinum til mikillar sorgar ekki sķšur en fjölskyldu. Starf žessa įgęta manns varš ekki fyllt fyrr en löngu sķšar jafnvel žó allir samstarfsmenn legšust į eitt. 

Į vinnuferšum mķnum um landiš allt sķšasta įr hef ég kynnst fjölda fólks sem eru buršarįsar į vinnustöšum sķnum, skynsamt, yfirvegaš, haršduglegt og heišarlegt fólk. Ég į hér ekki viš stjórendur eša yfirmenn heldur fólkiš „į gólfinu“ eins og žaš er oft nefnt. Hversu mikilvęgt er žaš ekki fyrir žjóšfélagiš aš sem flestir bśi yfir žessum kostum? Nóg er af śrtölufólkinu, slugsurum og žykjustulišinu.

Ég gęti nafngreint fjölda fólks hjį sżslumannsembęttum landsins sem eiga skiliš aš fį oršu fyrir störf sķn. Aušvelt er aš nefna jafnmarga sem hafa sinnt félagsmįlum og veriš žar buršarįsar. Ķ ónefndu feršafélagi žekkti ég fólk sem naut félagsskaparins en lagši į sig ómęlda vinnu til aš félagiš nęši aš blómstra og višskiptavinir žess gętu notiš žess aš feršast um landiš.

Lesendur mķnir geta įbyggilega bętt hér um betur og nefnt alžżšumanninn, konu og karl, sem ęttu skiliš oršu fyrir störf sķn. Fólkiš sem sinnir störfum sķnum į žann hįtt aš mętti žaš einn góšan vešurdag ekki ķ vinnuna eša félagslķfiš myndi žjóšfélagiš hreinlega stöšvast. Ég er nęstu žvķ vissuum aš jöršin myndi hętta aš snśast.

Einhver lesenda minna sem er mįlkunnugur forsetanum ętti aš skjóta žessu  aš honum. Mį vera aš viš nęstu oršuveitingu fengju buršarįsarnir umbun žjóšfélagsins fyrir störf sķn. Žį yrši kįtt į landinu.


mbl.is Tólf fengu fįlkaoršu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Öll mengun er slęm nema sś į gamlaįrskvöldi

Žversagnirnar ķ lķfi mešalmannsins eru miklar en aldrei missir hann svefn yfir žeim. Įstęšan er einfaldlega sś aš samfélagslegar skošanir snerta hann sjaldnast en geri žęr žaš tekur hann afstöšu oft žvert į almenna skynsemi.

Almennt erum viš į móti mengun:

Žannig er meš plastpoka. Žrżstingur samfélagsins veldur žvķ aš ę fleiri hętta aš nota plastpoka ķ verslunarferšum og velja frekar eitthvaš śr taui eša öšru til buršarins. Fréttir af plastmengun ķ nįttśru heimsins eru hrikalegar.

Žannig er žaš meš skolpiš. Fęstir leggja leiš sķna nišur ķ fjöru en žeir sem žaš gera finnst alveg ómögulegt ef strendurnar eru ekki hreinar. Žess vegna er žaš krafa samfélagsins aš skolpiš sé hreinsaš įšur en žvķ er sleppt ķ hafiš.

Žannig er žaš meš nagladekkin. Hversu margir daga į įri žarf aš aka į nagladekkjum? Žeir eru fįir ef aungvir. Žar af leišandi aka fjölmargir į nagladekkjum į snjóaušum götum meginhluta vetrarins. Nagladekk valda svifryksmengun og eru žvķ hęttuleg heilsu manna. Margir vilja banna žau.

Žannig er žaš meš opna elda. Samfélagiš vill ekki sinubrennur nema į įkvešnum tķma įrsins. Ekki mį brenna rusli. Eldar geta veriš hęttulegir og askan er hęttuleg heilsu manna.

Žannig er žaš meš göturyk. Samfélagiš vill aš götur borga og bęja séu sópašar til aš minnka svifryk. Borgin žrįast samt viš vegna blankheita og treystir į rokiš.

Žannig er žaš meš skotelda um įramót. Žeir valda grķšarlegri mengun, miklum sóšaskap og hęttu fyrir notendur og nęrstadda. En nś bregšur svo viš aš mikill meirihluti fólks snżr snśšugt upp į sig og heldur žvķ fram aš skoteldar séu hluti af persónulegum rétti einstaklingsins. Lķklega svona svipaš og margir Bandarķkjamenn telja žaš rétt sinn aš eiga og ganga meš byssur sér til varnar eša skemmtunar.

Sérfręšingar halda žvķ fram aš mengun vegna skotelda sé grķšarlega mikil, stórhęttuleg heilsu fólks og žar aš auki skapa žeir hęttu į beinu lķkams- og eignatjóni.

En nei ... Viš snśum upp į okkur og segjum aš žetta skoteldanotkunin sé įlķka mikill réttur okkar og žau frelsisįkvęši sem er aš finna ķ stjórnaraskrįnni.

Sko, viš erum į móti allri plastmengun, strandmengun, svifryksmengun og opnum eldum og įlķka. En skoteldarnir eru frišhelgir meš allri sinni mengun og hęttu. Er žetta ekki žversögn.

Jś, en viš erum aš reyna aš styrkja björgunarsveitirnar ...

Jį, aušvitaš. Žaš réttlętir allt. Ekki satt?


Örnefni į frįbęrri Moggamynd Raxa

Hįsśla kkMorgunblašiš birtir ķ sķšasta tölublaši įrsins alveg glannalega fallega skammdegismynd sem Ragnar Axelsson tók.

Gallinn er sį aš Mogginn er lķtiš fyrir örnefni og segir ekkert frį žvķ hvar myndin er tekin. Hśn er af Hįusślu (916 m) sem er ein af tindunum ķ Botnsślum. Til hlišar er opnan eins og hśn er birt ķ blašinu.

Eftir aš ég nįši mér af hrifningunni tók ég mér žaš bessaleyfi aš setja nokkur örnefni inn į myndina. Žar sem myndin er tekin meš nokkrum ašdrętti er dįlķtiš erfitt aš stašsetja einstök fjöll, dali og staši.

Biš lesendur mķna forlįts hafi ég ruglaš eitthvaš ķ örnefnaleišangri mķnum enda ber aš hafa žaš sem réttara reynist.

Hér er örnefnamyndin og ef „klikkaš“ er į hana žrefaldast hśn ķ stęrš.

Hįasśla 1

 


Žśsund jólakvešjur śt ķ tómiš ...

kallariĶ gęrmorgun gekk ég śt į svalir, eins og ég geri jafnan įrla į Žorlįksmessu, dró nokkrum sinnum djśpt andann og hrópaši sķšan af öllum kröftum:

Sendi ęttingjum og vinum bestu óskir um glešileg jól og heillarķkt nżtt įr. Žakka allt į įrinu sem er aš lķša.

Svo beiš ég ķ dįlitla stund žangaš til svörin bįrust:

Jį, sömuleišis, glešileg jól, kallaši einhver.

Haltu kjafti, helv... žitt. Fók er aš reyna aš sofa hérna, öskraši rįmur kall.

Ha ..., kaseiru? hrópaši skręk kona.

Hundur gelti, annar tók umsvifalaust undir og köttur mjįlmaši. Nagladekk skröltu į ķslausu malbiki.

Ég gekk inn ķ stofu, nennti ekki aš hlusta į hundgį, jafnvel žótt fyrr eša sķšar myndi hundur sonar mķns, hann Fróši (sko hundurinn heitir Fróši ekki sonurinn) hugsanlega gelta, mér eša einhverjum öšrum til įnęgju.

Engu aš sķšur velti ég žvķ samt fyrir mér hvort ekki vęri skynsamlegra aš senda jólakort eša tölvupóst. Žetta hef ég hins vegar gert į Žorlįksmessu frį žvķ ég var barn og meš žvķ sparaš mér ótrślegar fjįrhęšir ķ kaupum į jólakortum og frķmerkjum.

Nś kann įbyggilega einhver aš misskilja mig og halda aš ég sé aš gagnrżna žann hįlfra aldar gamla siš aš senda jólakvešjur į gufunni Rķkisśtvarpsins.

Nei, nei, nei ... Žvķ er nś vķšsfjarri, en śr žvķ aš veriš er aš brydda upp į žessu, man ég aldrei eftir aš hafa heyrt jólakvešju til mķn eša žeirra sem ég žekki.

Nś mį vel vera aš enginn sendi mér jólakvešju ķ śtvarpinu, sem ķ sjįlfu sér er dįlķtiš sorglegt. Hitt kann žó aš vera jafn lķklegt aš śtilokaš sé aš hlusta meš einbeittri athygli į yfir žrjś žśsund jólakvešjur lesnar ķ belg og bišu ķ tvo daga samfleytt og nį aš grķpa žį réttu. Żmsum kann aš finnast žaš įlķka sorglegt.

Hitt er nś dagsatt aš Rķkisśtvarpiš gręšir ķ kringum tķu milljónir króna į tiltękinu. Ķ anda samkeppnis og žjóšžrifnašar hyggst ég nś um įramótin bjóša landsmönnum aš hrópa nżįrskvešjur af svölunum heima. Takist vel til mun ég hrópa jólakvešjur af svölunum į nęsta įri. Veršiš er miklu betra en hjį Rķkisśtvarpinu, heilum 17,5% lęgra.

Fyrst veriš er aš misskilja viljandi tilganginn meš žessum skrifum mķnum vil ég nefna, ķ fullkominni vinįttu, kurteisi og viršingu fyrir hefšum fólks, žį stašreynd aš žaš er įbyggilega ódżrara og markvissara aš hrópa kvešjur af svölunum en aš borga Rķkisśtvarpinu fyrir aš lesa žęr śt ķ tómiš.

Žį hrekkur žetta eflaust upp śr lesandanum:

En žaš er svo gasalega jólalegt aš hlusta į jólakvešjulesturinn į gufunni.

Jį, žvķ skal ég nś trśa. Žaš er lķka obbošslega jólalegt aš tala til žjóšarinnar śti į svölum į Žorlįksmessumorgni.

(Vilji svo til aš einhver glöggur lesandi telji sig hafa lesiš ofangreindan pistil į Žorlįksmessu į sķšasta įri skal tekiš fram aš höfundur fer jafnan śt į svalir žennan dag)

(Myndin er ekki af höfundi heldur alls óskyldum kallandi pilti)


Skjįlftar ķ Kżrdal noršan Hengils

Skjįlftahrina varš ekki ķ Hengli žó um sé aš ręša „Hengilssvęšiš“ eins og jaršfręšingar nefna žaš. Af um 29 skjįlftum uršu flestir skammt noršan viš Hengil, ķ Kżrdal, sem er ķ Dyrafjöllum. Um žį liggur Nesjavallavegur. Raunar er žaš svo aš skemmra er frį Nesjavallavirkjun ķ upptök flestra skjįlftanna en frį žeim og ķ Skeggja, sem er hęsti hluti Hengils. 

Skjįlftarnir eru hins  vegar į žekktu noršur-sušur misgengissvęši og geršust afar snöggt. Rétt rśmar tuttugu og tvęr mķnśtur lišu frį žvķ aš sį fyrsti varš žar til sį sķšasti reiš yfir. Žetta žykir nokkuš hröš atburšarįšs. Sķšan ekki söguna meir. Allir voru skjįlftarnir į svipušu dżpi, um 4 km.

Ašeins hįlfur mįnušur er sķšan mikil skjįlftahrina var ķ Skjaldbreiš, sem er um 25 km fyrir noršan Žingvallavatn en Hengill er um 10 km fyrir sunnan žaš. Žar vakti athygli leikmannsins hversu stašbundnir skjįlftarnir voru. Žó skjįlftarnir ķ Kżrdal séu mun fęrri vekur žaš lķka athygli hversu lķtiš žeir dreifast. Skżringin getur veriš sś aš hreyfing į einu misgengi veldur žvķ aš annaš sem er nįlęgt hreyfist lķka. Žessa veršu frekar vart žar sem misgengin eru mörg.

Hvort tengsl séu į milli skjįlftanna ķ Skjaldbreiš og ķ Kżrdal er erfitt aš segja fyrir leikmanninn en jaršfręšingar vita žetta glöggt. Sį draumspaki sem höfundur rįšfęrir sig oft viš vissi ekkert um žetta žegar žaš var fęrt ķ tal viš hann.

„Mis... hvaš? Hver ķ ósköpunum helduršu aš dreymi um svoleišis?“


mbl.is Skjįlftahrina ķ Henglinum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Geldknappur texti til uppeldis

Sį vandi sem stešjar aš ķslensku mįli er ekki erlend tungumįl heldur fólk sem kann hvorki skil į móšurmįli sķnu né öšrum mįlum, er svona slarkfęrt ķ hvort tveggja. Žetta įstand stżrir aungri lukku og meš nokkrum rökum mį halda žvķ fram aš framtķšin sé ekki björt.

Ķ Morgunblašiš dagsins er vel skrifaš vištal viš Ólaf Hauk Sķmonarson, leikskįld og rithöfund sem ręšir um tungumįl okkar af skynsemi. Flestir munu įbyggilega geta tekiš undir žessi orš hans:

Breytingar ķ tungumįlinu blasa viš hvert sem litiš er. Jafnt ķ sjónvarpi, śtvarpi og prentmišlum er skrifaš og talaš mįl sem hefši, aš mati Ólafs, ekki žolast fyrir aldarfjóršungi. Unga fólkiš viršist eiga fullt ķ fangi meš aš tjį sig į móšurmįlinu, og raunar lķka į öšrum tungumįlum.

„Žaš viršist ekki lengur vera įmęlisvert aš tala rangt mįl ķ śtvarpi og jafnvel fastrįšiš starfsfólk notar kolvitlaust mįl fyrir framan alla žjóšina. Fyrir nokkrum įratugum hefši žessu sama fólki veriš sagt upp störfum į stundinni, en nśna viršist ašalatrišiš aš tala hratt og vera ofurhress.“

Ķ lok vištalsins brżnir Ólafur žjóšina:

Tungumįliš og bókmenntir okkar er lķklega žaš eina sem er į heimsmęlikvarša, ef svo mį segja. Ef viš glötušum tungunni og žar meš ašgangi aš fortķš okkar ķ bókmenntum og sögu yršum viš mikiš fįtękari,“ segir hann.

„Hugsun manna er bundin tungumįlinu – žjóš sem lendir į milli tungumįla į erfišara meš aš hugsa. Ef viš ętlum ekki aš nota ķslensku til frambśšar žį žurfum viš aš velja okkur annaš tungumįl, og žaš strax. Viš veršum aš gera žetta upp viš okkur – ętlum viš aš tala og skrifa ķslensku ķ framtķšinni? Žį žarf aš setja allt į fullt, taka ķslenskuna af alefli inn ķ stafręna geirann, tölvurnar, sķmana, leikina, fręšslu- og kennsluefni og stórefla žżšingar į grundvallarritum ķ öllum fręšigreinum. Ef žaš er ekki gert er leikurinn tapašur.“

Ef žaš er ekki gert er leikurinn tapašur.“

Margt bendir til žess aš leikurinn sé tapašur. Svo viršist sem aš viš höfum ekki ališ nżjar kynslóšir nógu vel upp. Alltof margt ungt fólk er blint į lestur fjölmišla, hefur ekki žolinmęši til aš lesa bękur vegna žess aš žaš ólst upp viš aš lesa geldknappan texta į sjónvarpsskjįm. Eina vonin er sś aš žessar nżju kynslóšir geri sér grein fyrir vandanum og ali sķn börn betur upp en viš geršum. 

Hér hefur ekki veriš fjallaš um žįtt menntakerfisins ķ hingnum ķslenskunnar. Hvernig gerist žaš aš heilu kynslóširnar geti fariš ķ gegnum öll skólastig įn žess aš öšlast brennandi įhuga į aš lesa bękur? Ķ žeim er sį oršaforši bundinn sem öllum er naušsynlegur til aš geta tjįš sig skilmerkilega.

Hafiš žér megingjaršir hér? spurši gamli mašurinn ķ fataverslun, įbyggilega sposkur į svip.

Ahhh, ehhh stundi afgreišslustślkan/drengurinn, rošnar og og muldrar eitthvaš ķ barm sér og stikar ķ burtu. Kemur skömmu sķšar meš verlsunarstjórann.

Can I help you, sir, spyr hann kurteislega.

Tja ..., sagši sį gamli. Ég ętlaši nś bara aš kaupa belti.

 

 

 

 


Gestgjafar Króata og mįlamišlun eša mįlamyndun

Mįlfar ķ fjölmišlum.

 

1.

„Keilir er móbergsfjall sem margir hafa gengiš į į Reykjanesskaga.“ 

Myndatexti į blašsķšu 23 ķ Morgunblašinu 23. nóvember 2017.    

Athugasemd: Eftir aš hafa skrifaš er gott aš geyma textann ķ nokkrar mķnśtur eša lengri tķma og lesa hann svo yfir. Žessi regla hlżtur aš nżtast fleirum en žeim sem hér ritar. Ķ myndatextanum er oršaröšin röng. Ekki gengur aš tvęr forsetningar („į“), standi hliš viš hliš, žaš er hręšileg višvaningslegt, varla hęgt aš orša žaš öšru vķsi. Raunar er myndatextinn lengri og ķ raun varla bošlegur, svo tilgeršarlegur er hann. 

Tillaga:  Margir hafa gengiš į Keili, móbergsfjalliš į Reykjanesskaga.

2.

„Žess mį til gamans geta aš tķu kķló af mér lįgu eftir ķ brattanum eftir sumariš.“ 

Grein um ęvisögu į blašsķšu ķ Morgunblašinu 24. nóvember 2017   

Athugasemd: Rugluš mįlsgrein og aš auki er ķ henni nįstaša, „eftir … eftir“. Blašamašurinn sem skrifar er einn af žeim bestu į Mogganum, ritar yfirleitt gott mįl og lipran texta. Öllum getur žó oršiš į.

Oft viršist sem aš blašamenn gęti ekki aš nįstöšunni, sömu eša keimlķkum oršum, sem liggja of nįlęgt og skemma stķl, rżra texta.

Ritfęrt fólk į aušvelt meš aš skrifa framhjį henni og žegar vel tekst til bętir žaš textann.

Tillaga:  Žess mį til gamans geta aš ég missti tķu kķló ķ fjallgöngum žetta sumar.

3.

„Hśn var ķ raun aš leggja sjįlfa sig undir, žaš hefur vęntanlega haft įhrif.“ 

Pistill į Silfri Egils Helgasonar.

Athugasemd: Finnst žetta frekar slakt oršalag sem er slęmt frį ritfęrum manni. Hef ekki trś į aš fólk „leggi sjįlft sig undir“ žegar mikiš liggur viš heldur allt sitt.

Žetta er svona svipaš žvķ žegar sagt er aš einhver „standi meš sjįlfum sér“. Óskaplega hlżtur žaš aš vera erfitt rétt eins og „aš leggja sig undir“. Hvort tveggja er frekar asnalegur talsmįti, lķklega undir įhrifum frį ensku.

Tillaga:  Hśn lagši allt sitt undir, žaš hefur vęntanlega haft įhrif.

4.

„ĶBV fęr heim­sókn frį Aft­ur­eld­ingu ķ Olķs­deild karla ķ hand­bolta kl. 18:00.“ 

Frétta į mbl.is.

Athugasemd: Mį vera aš margir telji žetta rétt oršalag. Vissulega fęr ĶBV heimsókn og žaš er Afturelding sem kemur. Eyjamenn fį ekki heimsókn frį Aftureldingu heldur kemur sķšarnefnda lišiš ķ heimsókn.

Forsetningunni „frį“ er algjörlega ofaukiš.

Tillaga:  ĶBV fęr Aft­ur­eld­ingu ķ heimsókn ķ Olķs­deild karla ķ handbolta kl. 18:00.

4.

„Mķn rįšlegging er aš finna žér góša, sterka konu og vera ekkert of mikiš aš spį ķ śtlitinu.“ 

Skopmynd į blašsķšu 29 ķ Morgunblašinu 1. desember 2017.

Athugasemd: Sį sem žetta ritar telur aš forsetningin „ķ“ stjórni žvķ aš nafnorš fari ķ žolfall, ekki žįgufall. Mįltilfinningin samžykkir žaš og réttara sé aš spį ķ śtlitiš.

Ķ gamla daga var manni kennt aš setja eitthvurt annaš orš ķ staš žess sem vafi leikur į. Enginn segir aš spį ķ flugvélinni, spį ķ hestinum eša įlķka.

Hér įšur fyrr voru byrjendur ķ blašamennsku oft settir ķ aš žżša og stašfęra skopmyndir og skopmyndasögur. Vel mį vera aš žaš hafi veriš rétt rįšstöfun en žį fylgdi aš ašrir og reyndari lįsu yfir og leišréttu enda fylgir vandi vegsemdinni.

Illa skrifaš skop er missir marks. Oftast er žó skopiš ķ Mogganum į góšu mįli. 

Tillaga:  Finndu žér góša, sterka konu og vera ekkert of mikiš aš spį ķ śtlitiš.

5.

„Juncker sagši į blašamannafundi ķ morgun aš nišurstöšurnar vęru augljóslega til marks um mįlamyndun milli Breta og ESB.“ 

Frétt į visir.is.

Athugasemd: Hér hefur blašamanninum oršiš allverulega į. Hann hefur hugsanlega ętlaš sér aš nota oršiš „mįlamišlun“ en ekki fundiš žaš ķ kolli sķnum.

Žaš gerist oftast hjį fólki sem hefur ekki tilfinningu fyrir mįlinu og bżr yfir frekar rżrum oršaforša.

TillagaJuncker sagši į blašamannafundi ķ morgun aš nišurstöšurnar vęru augljóslega til marks um mįlamišlun milli Breta og ESB.

6.

„Ķ tilkynningu lögreglu segir aš allmargir tónleikagestir hafi oršiš fyrir žjófnašinum.“ 

Frétt į visir.is.

Athugasemd: Ķ heišskķrum einfaldlega tungumįlsins mį fullyrša aš stoliš hafi veriš frį tónleikagestum. Žannig į aš segja frį, ekki snśa textanum ķ einhvers konar nafnoršatuš.

Vel mį vera aš lögreglan eša ašrir višmęlendur geti ekki komiš frį sér góšum texta en žį veršur aš treysta į aš blašamenn séu vandanum vaxnir og lagfęri hann.

TillagaĶ tilkynningu lögreglu segir aš stoliš hafi veriš frį allmörgum tónleikagestum.

7.

„Žaš er eitt aš vera ķ efri hluta ensku śrvalsdeildarinnar sem vęri afrek fyrir litlan klśbb eins og Burnley …“ 

Frétt į visir.is.

Athugasemd: Žetta er ljótt. Mikilvęgt er aš blašamenn skrifi rétt mįl og hafi vit į žvķ aš lesa vandlega yfir aš loknum skrifum, helst aš fį einhvern annan til žess. 

Dęmi um barnalegan texta er aš byrja setningar į „Žaš …“. Annaš er aš skrifa „litlan klśbb“ ķ staš „lķtinn klśbb“. Žrišja er aš kunna ekki aš nota punkt, skrifa žess ķ staš aš langar mįlgreinar og flóknar. Fjórša er aš nota vištengingarhįtt ķ staš framsöguhįttar. Fleira mį nefna.

TillagaEitt er aš vera ķ efri hluta ensku śrvalsdeildarinnar sem er afrek fyrir lķtinn klśbb eins og Burnley …

8.

„Ķslenska karlalandslišiš er aš fara aš męta liši ķ śrslitakeppni HM ķ Rśsslandi nęsta sumar sem komst upp meš aš brjóta reglur ķ undankeppninni.“ 

Frétt į visir.is.

Athugasemd: Aušvitaš er hęgt aš segja aš lišiš sé aš fara aš męta öšru. Flestir myndu žó segja aš žaš muni męta öšru, keppa viš annaš. Tvķmęlalaust einfaldara og betra.

Blašamašurinn er augljóslega ekki vanur skrifum. Verra er aš hann er ekki vanur lestri. Sį sem hefur lesiš mikiš frį barnęsku öšlast smįm saman tilfinningu fyrir mįlinu og žaš aušveldar honum starfiš sem blašamašur. 

TillagaĶslenska landslišiš mun keppa viš Nķgerķumenn ķ śrslitakeppni HM en žaš sķšarnefnda braut reglur ķ undankeppninni.

9.

„Lišin sem leika į móti gestgjöfum Króata.“ 

Alengt oršalag ķ ķžróttafréttum fjölmišla.

Athugasemd: Gestgjafi er sį sem tekur į móti gestum. Evrópumótiš ķ handbolta veršur haldiš ķ Króatķu ķ janśar. Nokkur liš munu leika gegn gestgjöfunum, króatķska landslišinu. Samt mun ekkert liš leika gegn gestgjöfum Króata. 

Įstęšan er einfaldlega sś aš Króatar eru ekki gestir į handboltamóti sem žeir halda sjįlfir.

Ķ HM ķ Rśsslandi nęsta sumar spilar ekkert liš fótbolta gegn gestgjöfum Rśssa. Žaš er gjörsamlega ómögulegt.

Į Evrópumótinu ķ fótbolta sumariš 2016 tapaši ķslenska landslišiš ekki leik į móti „gestgjöfum Frakka“, heldur Frökkum.

Gestgjafar Frakka og annarra liša į HM ķ fótbolta 2018 verša Rśssar. Ekkert liš mun žó leika gegn „gestgjöfum Rśssa“, slķkir leikir verša ómögulegir į HM ķ Rśsslandi.

Vonandi skilst žetta. Hins vegar munu ķžróttafréttamenn vafalaust eftir aš halda įfram meš žessa rassbögu um leiki gegn gestgjöfum Króata, Rśssa eša öšrum sem hżsa stórmót ķ landi sķnu.

TillagaLišin sem leika į mót gestgjöfunum. Eša, lišin sem leika į móti Króötum, gestgjöfunum.

10.

„Žegar verkefnum var lokiš į vettvangi, fór björgunarsveitafólkiš akandi um alla helstu vegi ķ Heišmörk og gengu śr skugga um aš ekki vęru fleiri ķ vanda.“ 

Frétt į dv.is

Athugasemd: Blašamenn eiga aš rita einfalt og skiljanlegt mįl. Žessi frétt er fljótfęrnislega skrifuš. Blašamašurinn hafši greinilega ekki fyrir žvķ aš lesa hana yfir. Aš öšrum kosti hefši hśn oršiš svipuš žvķ sem gerš er tillaga um.

TillagaAš verkefnum loknum ók björgunarsveitin um Heišmörk og kannaši hvort fleiri vęru ķ vandręšum.

 

 


Grįmann į Alžingi og fleiri talendur ...

Hver skrifar ręšur fyrir Bjarna Benediktsson, formann Sjįlfstęšisflokksins? Bjarni er vissulega mjög góšur ręšumašur og efnislega var mįl hans undir stefnuręšu forsętisrįšherra alveg įgętt. Ręšan var žó frekar illa skrifuš. Hśn var rislķtil og žannig ekki mjög svo įhugaverš nema fyrir okkur nördana sem fylgjumst grannt meš stjórnmįlum. Brżnt er aš Bjarni rįši nżjan ręšuritara.

Ein skemmtilegasta og best flutta ręša kvöldsins var sś sem Sigmundur Davķš Gunnlaugsson, formašur Mišflokksins og fyrrum forsętisrįšherra. Ręšan var skemmtileg, sannfęrandi og fyndin. Hann sagši mešal annars:

Hvar ķ stjórn­arsįtt­mįl­an­um finna Fram­sókn­ar- eša Sjįlf­stęšis­menn įhersl­ur sem žeir geta veriš stolt­ir af?

Svei mér žį, ég varš hugsi viš žessi orš en žaš brį skjótt af.

Lélegasta ręša kvöldsins var Jóns Žórs Ólafssonar, žingmanns Pķrata. Hann er slakur ręšumašur, skrifar lélega texta, ķ honum eru ótal mįlvillur og hann hikstar og tafsar į flutningnum. Ķ raun er žaš eina jįkvęša meš ręšu mannsins aš hann las af iPad, sparar pappķr. Jón Žór nefndi kjararįš. Skrżtiš. Hann ętlaši aš kęra kjararįš ķ fyrra fyrir hękkun launa žingmanna, rįšherra, forsetans og fjölda embęttismanna. Enn hefur hann ekki kęrt einn eša neinn. Hann hótar aš kęra og hótar. Svo hótar hann og hótar aš kęra. Ekkert gerist. Aušvitaš er hann barnslega einlęgur ķ hótum sķnum. Sumum finnst žaš svo sętt.

Mér žótti gaman aš sjį gamlan félaga flytja sķna fyrstu ręšu. Ólafur Ķsleifsson, žingmašur fyrir Flokk fólksins, į įbyggilega eftir aš lįta aš sér kveša į žinginu. Hann er hagfręšingur og žrįtt fyrir žaš (!) skynsamur og góšur mašur og leggur mešal annars įherslu į ķslenskt mįl, menningu og sögu. Treysti honum vel fyrir žeim mįlum.

Įrmann į Alžingi var tķmarit sem gefiš var śt į žar sķšustu öld og žótti stórmerkilegt og mikilvęgt ķ sjįlfstęšibarįttu žjóšarinnar. Nś hefur sį mašur oršiš alžingismašur sem nefna mį „grįmann į Alžingi“. Hann leggur lķtt til mįlanna annaš en žaš sem Vinstri gręnir höfšu tušaš um ķ įrarašir til aš ófręgja andstęšinga sķna. Grįmann er eins. Vķlar ekki fyrir sér aš starfa ķ anda Gróu į Leiti. Ljóst er aš grįmann, Gušmundur Andri Thorsson en mun betri og sannfęrandi skrķbent en ręšumašur, hvaš žį stjórnmįlamašur. Hann er į rangri hillu. Ég sakna žess aš fį ekki lengur aš lesa greinar eftir hann ķ Fréttablašinu, sem hann skrifaši margvķslegan óžverra af stakri snilld. Og hann skrifar frįbęrar bękur.

Ekki finnst mér margir eldhugar ķ stjórnmįlum hafa komist į žing viš sķšustu kosningar. Og ekki er miklu andrķki fyrir aš fara. Žvķ mišur. Umręšurnar um stefnuręšu forsętisrįšherra voru svona leikrit, pķratalegt og žar af leišandi frekar leišinlegt.

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband