Er ekki žörf į aš mįla skrattann į vegginn?

200306 kortGóšur vinur minn heldur žvķ fram aš draga mun śr Covid-19 veirunni į nęstu sex mįnušum en žį komi önnur bylgja sem kemur frį Afrķku eša Sušur Amerķku og orsökin er stökkbreyttur vķrus.

Žetta skrifaši ég ķ pistli sem birtist hér 6. mars 2020, fyrir tępu įri. Žį birti ég mešfylgjandi kort frį John Hopkins hįskólanum ķ Bandarķkjunum. Ekki hafši ég neina trś į aš vinur minn myndi reynast neitt sannspįr en fannst aš athyglisvert oršalagiš „stökkbreyttur vķrus“.

Svo hjašnaši faraldurinn ķ byrjun sumars, allt virtist ganga svo vel og fólk slakaši į vörninni. Ķ įgśst fór allt į fleygiferš. Žį kom franska afbrigšiš, ķ haust žaš breska og nś óttast sérfręšingarnir brasilķsku śtgįfuna og jafnvel eitthvaš annaš. Dreg žó ķ efa aš žetta séu stökkbreytt afbrigši covid-19. 

Sķšustu fréttir frį sóttvarnarlękni herma aš til sé breytt covid-19 veira sem nżju bóluefnin rįša ekki aš fullu viš. Frést hefur um sušur-Afrķskt afbrigši covid-19 sem sé hęttulegra en öll önnur.

Žó svo aš ég sé nś yfirleitt frekar jįkvęšur og bjartsżnn ber ég ugg ķ brjósti. Nś hafa komiš žrjį bylgjur farangursins og sś sķšasta er langverst. Įstęšan kann aš vera kęruleysi fólks um allan heim og veiran smitist hrašar og greišar en įšur. Mannkyndiš kann aš vera varnarlaust vegna žess aš žaš vill ekki verjast.

Hvaš geršist veturinn 2020?

Athygli vakti aš į kortinu frį 6. mars 2020 eru skrįningar faraldursins ęriš misjafnar. Ég hafši og hef enn žį trś aš hér į landi hafi skrįningar tilfella veriš réttar, miklu betri en ķ flestum löndum. Sé žaš rétt er forvitnilegt aš skoša kóvķtiš annars stašar meš hlišsjón af hlutfallslegri śtbreišslu į Ķslandi.

Andavaraleysi margra rķkja var greinilegt ķ mars. Žegar viš lķtum nśna til baka var žetta hrópandi rugl, jafnvel glępsamlegt. Svo viršist sem aš žį hafi žaš mešvituš įkvöršun fjölmargra rķkja aš gera sem minnst śr śtbreišslu covid-19? Margt bendir til aš ķ upphafi hafi ķ mörgum löndum ekki veriš rétt frį sagt um śtbreišsluna og įstandiš. 

Į žessum tķma höfšu žrjįtķu og sex Ķslendingar veikst sem er 0,01% ķbśafjöldans. Ég gekk śt frį žvķ aš žaš vęri „ešlileg“ staša ķ dreifbżlu eyrķki. Meš hlišsjón af hlutfallstölunni tók ég saman nokkrar stašreyndir. 

  • Žżskaland; 545 veikir, ęttu aš vera 8100
  • Pólland; einn veikur, ęttu aš vera 3.800
  • Frakkland; 423 veikir, ęttu aš vera 6.300
  • Bretland; 116 veikir, ęttu aš vera 6.000
  • Bandarķkin; 233 veikir, ęttu aš vera 35.000
  • Ķtalķa 3.858 veikir, ęttu aš vera 6.000
  • Austurrķki 43 veikir
  • Rśssland; fjórir veikir
  • Ungverjaland, einn veikur
  • Tyrkland enginn veikur

Trśir žvķ einhver aš tölur um śtbreišsluna ķ žessum löndum hafi veriš réttar? Nei, aušvitaš ekki. Annaš hvort voru žęr kolrangar eša vanhęfnin var svona óskapleg aš stjórnvöld ķ žessum löndum vissu ekkert hvaš var aš gerast.

Nokkru sķšar kom ķ ljós ķ fjölmörgum löndum létust mun fleiri en ķ mešalįri. Heilbrigšisfólk og sérfręšingar bentu į aš žó margir hafi lįtist śr covid-19 skżri žaš ekki fjölda daušsfalla umfram mešaltališ. Ljóst er aš fjöldi fólks hafi lįtist heima hjį sér vegna veirunnar en fullyrt aš žaš hafi dįiš vegna „flensu“ vegna žess aš engar rannsóknir voru geršar.

Afleišingin af andvarleysi stjórnvalda varš sś aš faraldurinn magnašist svo ekkert var viš rįšiš. Žrautalendingin var aš takmarka frelsi borgaranna. Gripiš var vķšast til fjölmargra rįša en ekkert gekk og žvķ endaš į śtgöngubanni. Róttękustu ašgerš sem hugsast getur gegn śtbreišslu sjśkdóms.

Hręšileg staša kom upp į Ķtalķu og Spįni. Af hroka sķnum virtust stjórnvöld noršar ķ įlfunni halda aš śtbreišslan ķ žessum löndum vęri vegna vanhęfni heilbrigšiskerfisins og stjórnvalda og ķ žessum löndum. Žetta įtti fljótt eftir aš breytast.

Screenshot 2021-01-21 at 13.44.14Žegar kom fram į haust var ljóst aš stjórnvöld ķ noršur hluta Evrópu réšu ekki heldur viš neitt og brugšu žį į sama rįš og Sušur-Evrópurķkin.

Śtgöngubann var sett į. Fyrirtękjum var fyrirskipaš aš hętta starfsemi, fólk varš atvinnulaust og tekjulaust og lenti į framfęri hins opinbera. Og pestin breiddist śt um allan heim eins og glögglega mį sjį į nęsta korti sem fengiš var af John Hopkins hįskólanum 21. janśar 2021.

Į kortinu sést aš bęši Noršur- og Sušur-Amerķka eru undirlögš faraldrinum. Afleišingin er mannlegur harmleikur sem varla kemst ķ fréttirnar. Fólk hefur misst atvinnu sķna, er rekiš śt śr hśsnęši sķnu vegna vanskila og lifir į götunni. Sveltur. Žannig er žetta vķša ķ Sušur-Amerķku og einnig ķ Evrópu. Hvaš hefur til dęmis oršiš um flóttamenn sem flust hafa til Evrópu?

CovidĮstandiš ķ Afrķku į ašeins eftir aš versna. Margir velta žvķ fyrir sér hvort smitin séu śtbreiddari en tölurnar gefa til kynna. Sagt er aš žar geti veira stökkbreyst. „Ašeins“ 79.000 manns hafa hingaš til lįtist ķ Afrķku sem er afar fįtt mišaš viš ašrar heimsįlfur.

Samanburšur

Žann 11. mars bar ég saman į einfaldan hįtt upplżsingar frį John Hopkins hįskólanum viš tölur frį 21. janśar 2021.

Mešfylgjandi tafla er ekki flókin. Hśn sżnir hversu furšuleg stašan faraldursins var vķša um heim ķ mars. Takiš eftir hlutfallstölunum.

Ekki hefur stašan mikiš skįnaš en ljóst mį žó vera aš stjórnvöld ķ mörgum Evrópulöndum hafa nś skiliš aš faraldurinn er afar hęttulegur. Ķ Bandarķkjunum er loksins kominn forseti sem tekur stöšuna alvarlega.

Hlutfallslegur fjöldi smita mišaš viš ķbśafjölda er hér lykilatriši. Svo viršist sem aš ķ kringum 2% žeirra sem smitast deyi. Sé talan lęgri (appelsķnugult) mį gera rįš fyrir eftirfarandi:

  1. Heilbrigšiskerfiš er gott og hefur getaš annaš žeim sem veikjast.
  2. Ķbśar fara eftir reglum og varast smit.
  3. Tölulegar upplżsingar eru vafasamar, hugsanlega rangar jafnvel falsašar.

Ofangreint į viš Bahrein, Singapore, Malasķu, Ķsrael og Sameinušu arabķsku furstadęmin (UA Em ķ töflunni).

Sé talan hęrri en 2% (gullitaš) mį ętla aš eftirfarandi sé stašreynd:

  1. Heilbrigšiskerfiš er ekki gott og getur illa sinnt žeim sem veikjast.
  2. Ķbśar fara ekki eftir reglum og trśa žvķ ekki aš žeir geti smitast.
  3. Tölulega upplżsingar standast ekki, smit reiknast of fį og žvķ er hlutfall lįtinna ekki rétt.

Žetta į viš Kķna, Ķtalķu, Ķran, Bretland, Belgķu, Įstralķu, Grikkland og Egyptaland.

Heimskort covid-19Stašan

Vandmįliš er tvķžętt:

  • Fjölmörg rķki gefa upp rangar tölur um śtbreišslu veirunnar, viljandi eša geta ekki betur.
  • Almenningur vķša afar kęrulaus og gefur covid-19 lķtinn gaum.

Afleišingin er einfaldlega sś aš faraldurinn er enn ķ miklum uppgangi, fleiri eiga eftir aš smitast og deyja.

Bóluefni

En hvaš meš bóluefniš? Jį, žaš er einmitt žetta meš bóluefniš sem veldur mörgum hvaš mestum įhyggjum. Žvķ mį lķkja viš kjarnorkuvopnabśr stórveldanna ķ kalda strķšinu. Žį var fullyrt; žeim mun fleiri kjarnorkuvopn žeim mun meira öryggi. Var eša er eitthvaš öryggi ķ žvķ fólgiš aš hęgt sé aš sprengja jöršina upp margfalt?

Erum viš eitthvaš betur sett meš bóluefni sem gefur falskt öryggi? Veiran kann aš vera aš breytast og alls óvķst er hvort nżju bóluefnin geta unniš į öllum afbrigšum veirunnar hvaš žį ef hśn stökkbreytist. Er eitthvaš öryggi ķ žvķ fólgiš aš bóluefniš gagnist ašeins gegn covid-19 en ekki öšrum jafnhęttulegum eša hęttulegri veirum?

Aušvitaš er ég aš mįla skrattann į vegginn. En žurfum viš ekki aš skoša mįlin ķ stóru samhengi? Žaš žótti mikil fórn aš 400.000 Bandarķkjamenn létust ķ seinni heimstyrjöldinni og nś hefur sami fjöldi dįiš vegna veirunnar. Og fólk yppir bara öxlum.

Ķ Evrópu hafa 662.000 manns dįiš vegna hennar. Ķ Asķu hafa helmingi fęrri lįtist, „ašeins“ 325.000 manns.

Takiš eftir heimskortinu sem hér fylgir. Viš skulum fylgjast meš flestum žeirra landa sem lituš eru meš gulu. Žar mun faraldurinn grassera nęstu misseri og jafnvel mun veiran stökkbreytast žar.

Įgęti lesandi, žś mįtt bóka žaš aš langt er ķ aš lķfiš ķ heiminum falli aftur ķ žęr skoršur sem žaš var įriš 2019 og fyrr. Žó viš getum vel viš unaš hér į Ķslandi er vķst aš enginn er eyland žó į eylandi bśi.

 

  

 

 

 

 

 


Hnķfurinn keyršur ķ bak Įgśstar krata

Ég hef ekki alltaf veriš sammįla Įgśsti Ólafi Įgśstssyni, žingmanni Samfylkingarinnar. En ég ber viršingu fyrir honum ķ pólitķkinni. Hann er dugandi žingmašur, haršur ķ horn aš taka og į stundum rökfastur. Dįlķtiš „pópślķskur“ en ekki til mikils skaša. Sé engan hans lķka ķ žingliši flokksins.

Nś er bara tķmi Įgśstar lišinn. Hann hlaut ekki nįš fyrir augum uppstillingarnefndar sem er handhafi lżšręšisins ķ Samfylkingunni.

Ég er alveg sammįla nefndinni. Burtu meš Įgśst. Og viš andstęšingar flokksins fögnum vķginu.

Nei, ég held aš handhöfum lżšręšisins ķ Samfylkingunni sé ekki sjįlfrįtt žegar žeir vķsa Įgśsti śt ķ ystu myrkur.

Lķkast til heldur flokkseigendafélagiš aš nżkjörinn žingmašur öšlist daginn eftir kosningar allan heimsins vķsdóm og žekkingu. Reynsla og žekking skiptir varla neinu ķ žeirra augum.

Ašferšafręšin minnir į verklagiš ķ rķkisstjórninni sem Samfylkingin og Vinstri gręnir köllušu „skjaldborg heimilanna“. Aš henni kom sautjįn manns. Sumir voru kallašir rįšherrar en voru bara ķ starfsžjįlfun, fengu aš mįta rįšherrastólinn ķ skamman tķma.

Svo ör var skiptingin aš enginn nįši aš setja sig inn ķ verkefnin enda ekki til žess ętlast. Prófa og fara svo. Nś er fullt af fólki ķ žessum flokkum sem kallar sig „fyrrverandi rįšherra“.

Rįšuneyti stjórna žeim sem eru ķ starfsžjįlfun sem rįšherra, ekki öfugt. Žaš vantaši hins vegar ekki aš daginn sem nżgręšingur tók viš rįšherrastöšu byrjaši hann aš tala eins og valdsmašur, vissi allt, gat allt og kunni allt. 

Sama viršist eiga viš nśna hjį Samfylkingunni. Hśn byggir į žvķ aš skipta śt fólki. Sękja liš ķ starfsžjįlfun, lįta žaš aš mįta rassförin ķ žingstólnum ķ žeirri von aš žeir endist žangaš til žeir verša reknir.

Sagan segir kratar séu fljótir aš draga upp hnķf sjįi žeir óvariš bak samherja. Žetta er įstęšan fyrir žvķ aš žeir ganga meš veggjum.

Lżšręšiš Samfylkingarinnar byggist į žvķ aš velja žingmenn į lista ķ „reykfylltum bakherbergjum“ žvķ almenningi er ekki treystandi fyrir žvķ.

 


Komst ķ skiptimynt, Biden vķgšur og Harris brżtur blaš um allan heim

Sjį nįnar į bloggsvęšinu Mįlfar.


Svavar Gestsson

0J2B3075 (3)Hann er dįinn hann Svavar Gestsson. Žingmašur, rįšherra og flokksformašur. Ótrślegt. Einn haršasti byltingarsinninn ķ Alžżšubandalaginu og Vinstri gręnum.

Ég var lķtilshįttar mįlkunnugur honum. Er žaš enn ķ fersku minni er ég tók vištal viš hann ķ sķma er ég var nżbyrjašur sem blašamašur į Vķsi og gerši hann mér mjög erfitt fyrir. Hann var žaulvanur blašamašur og pólitķkus ķ žokkabót og kannašist viš mig. Įtti ekki neitt ķ žaulęfšan žrętubókarmann sem žarna tugtaši mig til, lķklega veršskuldaš.

Ég kunni žó vel aš meta hann, jafnvel žó hann vęri pólitķskur andstęšingur. Fór į kappręšufundi žar sem hann tvinnaši saman skammir um ķhaldiš, aušvaldiš, kapķtalistana og allt „vonda fólkiš“ en fékk svo drjśga yfirhalningu sjįlfur fyrir mįlflutning sinn, sósķalistinn, kommśnistinn og byltingarmašurinn.

780118 Žjóšv KappręšufundurKappręšan

Ég man sérstaklega eftir miklum kappręšufundinum sem, haldinn var ķ Sigtśni 17. janśar 1978. Hśsiš var trošfullt af Allaböllum og Heimdellingum. Viš hinir sķšarnefndu röšušum okkur į fremstu bekki og létum óspart ķ okkur heyra. Svo pirrašir voru kommarnir į žįtttöku okkar og frammķköllum aš ķ Žjóšviljanum vorum viš kallašir öskurkór Heimdallar. Viš höfšum ekkert į móti žvķ.

Ręšumenn aš okkar hįlfu voru Davķš Oddsson, Frišrik Sophusson og Brynjólfur Bjarnason. Į móti voru Svavar Gestsson, Siguršur Magnśsson og Siguršur G. Tómasson.

Žess mį geta aš Žjóšviljinn sagši ķ fyrirsögn daginn eftir fundinn:

Mįlstašur sósķalismans er ķ sókn.

Og ķ Mogganum var fyrirsögnin:

Sósķalisminn er oršinn eins og gamalt nįtttröll.

Hrunadans byltingarmanna

Fylgi Alžżšubandalagsins frį įrinu 1974 var nokkuš mikiš mešan fįir flokkar bušu fram en fór samt dvķnandi eftir žvķ sem leiš į.

Ķ kosningunum 1999 var skipt um nafn og nśmer og flokkurinn kallašist eftir žaš Vinstrihreyfingin gręnt framboš. Žį var fylgiš ašeins tęp 10% og hafši aldrei ķ sögu hinna byltingarsinnušu barįttumanna veriš lęgra. Eftir žaš nįšu žeir vopnum sķnum og komust ķ 21,7% fylgi įriš 2009 og nutu žess aš vera gagnrżnendur hrunsins og handhafar allra lausna.

Fylgi AB og VGFjórum įrum sķšar var allt hruniš, kjósendur refsušu Vg sem fékk žį ašeins rétt tęp 11% fylgi. Lausnirnar gengu ekki upp, reyndust vera tįlsżn. Vinstri sinnušu hugsjónamennirnir misstu alla tiltrś kjósenda sem höfnušu bęši Vg og Samfylkingunni.

Sósķaldemókratķan

Meš nżjum og hófsömum formanni rétti Vg śr kśtnum og fékk aftur traust kjósenda og žį var mynduš rķkisstjórn meš höfušóvininum, Sjįlfstęšisflokknum. „Sögulegar sęttir“ mętti žaš kallast meš tilvķsun ķ pólitķk fyrri įra. Žróunin var sem sagt frį byltingu til sósķaldemókratķunnar. Öll helstu barįttumįlin hurfu og uršu aš einhvers konar jafnašarmennsku. Ķsland er enn ķ Nató og tekur virkan žįtt ķ starfinu, herinn var ekki rekinn śr landi. Rauša fįnanum er flaggaš į hįtķšisdögum og Nallinn ašeins sunginn til skemmtunar.

Žannig tengist Svavar Gestsson žróun stjórnmįlanna frį žvķ hann steig žar į sviš sem ritstjóri Žjóšviljans og varš svo žingmašur og rįšherra. Hrunadansinn endaši meš žvķ aš hinir hófsömu tóku viš af byltingarlišinu. Róttęku sósķalistarnir hurfu śr pólitķkinni og sósķaldemókratarnir tóku viš. Žetta hefši aldrei getaš gerst mešan naglar eins og Brynjólfur Bjarnason, Einar Olgeirsson, Lśšvķk Jósefsson og ... Svavar Gestsson voru viš stżriš. Greinilegt er aš innan Vg er „sósķalisminn er oršinn eins og gamalt nįtttröll“ svo vitnaš sé aftur ķ fyrirsögn Morgunblašsins frį žvķ 1978.

Ég minnist Svavars Gestssonar sem mikils vinstrimanns, barįttumanns og byltingarmanns. Žegar ég komst til vits og įra var hann oršinn ritstjóri Žjóšviljans, sķšar žingmašur og svo rįšherra ķ nokkur įr. Hann var einn af žeim sem okkur Heimdellingum žótti vęnst um aš gera at ķ. Og vķst var aš fįir voru jafningjar hans ķ rökręšum.

Ró og frišur

Svavar Gestsson var ķ föšurętt Dalmašur. Žangaš į ég lķka ęttir aš rekja en viš vorum ekki mikiš skyldir, ķ sjöunda liš samkvęmt Ķslendingabók. Raunar bįšir af svokallašri Ormsętt (Ormur Siguršsson 1748-1834).

Fašir Svavars, Gestur Zophanķas Sveinsson (1920-1981) var fęddur ķ Stóra-Galtardal į Fellsströnd. Hann var skķršur nafni ömmubróšur mķns sem hét Gestur Zophanķas, sonur Magnśsar Frišrikssonar og Soffķu Gestsdóttur į Stašarfelli. Žann 2. október 1920 drukknaši Gestur Zophanķas Magnśsson įsamt žremur öšrum viš Hjalleyjar į Fellsströnd. Daginn eftir fęddist fašir Svavars.

Móšir hans hét Gušrśn Valdimarsdóttir og var frį Gušnabakka ķ Stafholtstungum ķ Borgarfirši og žar fęddist Svavar.

Stundum hittumst viš į förnum vegi. „Nei, viš erum ekki mikiš skyldir,“ sagši hann, og sagši sögur śr Dölum.

Į efri įrum flutti Svavar ķ Dalina, bjó į Króksfjaršarnesi. Žašan sér vķtt. Śtsżniš er fagurt, yfir Króksfjörš til Hįuborgar, yfir Berufjörš til Reykhóla og Reykjanesfjalls. Og śt um allar hinar fjölmörgu eyjar žar fyrir utan og Dalina og ef til vill sést til Snęfellsjökuls ķ góšu skyggni. Hann skrifaši mikiš, var ritstjóri Breišfiršings og vildi veg Dalanna sem mestan. Ég sé dįlķtiš eftir aš hafa ekki kynnst fręšimanninum Svavari Gestsyni. Held aš viš hefšum įtt įgętt skap saman.

Myndina sem hér fylgir tók ég ķ um mišjan október 2017 skammt noršan Króksfjaršarness. Žį var oršiš kvöldsett, skżjafariš drungalegt en geislar sólarinnar nįšu ķ gegn af og til. Žetta var fögur sjón.


Hśn varš hvelft viš og gefa sig fram til lögreglu

Sjį nįnar į bloggsvęšinu Mįlfar.

 


Er horfinn og missa vinnur

Sjį nįnar į bloggsvęšinu Mįlfar.


Athugasemdir um mįlfar fluttar um set

Pistlarnir sem nefnast athugasemdir um mįlfar ķ fjöllmišlum verša framvegis į https://malfar.blog.is/blog/malfar/. Fyrsti pistillinn hefur žegar birst žar

Įstęšan er einfaldlega sś aš ég vil gera greinarmun į umfjöllun um ķslenskt mįl og pistla um önnur efni, til dęmis pólitķk og żmis konar dęgurmįl. 


Brenna fer fram, sólin fer nišur og hverfi 220

Oršlof

Fśs

Ešlunarfśs kżr er yxna, lęša er breima, gylta gengur, er aš ganga eša er ręša, tķk er lóša, kindur og geitur eru blęsma og hryssur įla, įlęgja eša ķ lįtum.

Mįlfarsbankinn.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

Fór nišur um vök ķ Hornafirši.

Fyrirsögn į mbl.is.                                      

Athugasemd: Fréttin er ófullnęgjandi. Ķ oršabókinni minni segir aš vök sé gat į ķshellu į vatni. Ekki kemur fram hvort bķlnum hafi veriš ekiš ķ vök eša ķsinn hreinlega brotnaš undan žunga hans. Hvort heldur sem var žurfti aš draga bķlinn upp śr vök.

Tillaga: Engin tillaga.

2.

Įrlegt įra­móta­brenna ķ Snę­fells­bę fór fram ķ dag venju sam­kvęmt …

Frétt į mbl.is.                                      

Athugasemd: Meš hvaša rökum er hęgt aš segja „aš brenna fari fram“? Žetta er bara vitleysa. Brennur „fara ekki fram“, žęr fara ekkert.

Fyrirsögn fréttarinnar er svona:

Kveiktu brennu į Snę­fellsnesi.

Frekar flatt, svona svipaš og segja aš flugeldi hafi veriš skotiš upp į Sušurlandi. Menn hlaša brennu og kveikja ķ brennu. Og Snęfellsnes er stórt og mikiš, hįlent og skoriš. Skįrra er svona:

Kveiktu ķ brennu ķ Snęfellsbę.

Ķ fréttinni segir:

… og fengu gest­ir žau til­męli um aš vera ķ bķl­um sķn­um į mešan brennu stóš til žess aš gęta aš sótt­vörn­um.

Skilur einhver žetta hnoš. Aušvitaš gat blašamašurinn ekki geta skrifaš svona:

… vegna sóttvarna fengu gest­ir žau til­męli aš horfa į brennuna śr bķlum sķnum.

Varla er heil brś ķ fréttinni allri.

Tillaga: Samkvęmt hefš var kveikt ķ įramótabrennu ķ Sęfellsbę.

3.

„Ég hef séš stjörnuhrap, sólina koma upp, sólina fara nišur.“

Frétt į visir.is.                                       

Athugasemd: Hvaš gerist žegar dagur er aš kvöldi kominn. Jś, sólin sest.

Tillaga: Ég hef séš stjörnuhrap, sólina koma upp og setjast.

4.

„… įrįs­armašur hafši veist aš brotažola meš hnķf og valdiš stungusįri. Brotažoli hafši flśiš vett­vangi …“

Frétt į mbl.is.                                       

Athugasemd:  Ķ afspyrnu illa skrifašri frétt er löggumįliš, stofnanamįliš, ķ hįmarki gleši sinnar. Sį sem rįšist er į er kallašur „brotažoli“. Enginn talar svona nema löggan žegar hśn reynir af erfišismunum aš hefja sig upp yfir almenning. Og lögfręšingar orša žetta žannig ķ formlegri įkęru.

Ofangreint er tvęr mįlsgreinar. Sś fyrri er svona:

Til­kynnt var um stór­fellda lķk­ams­įrįs ķ gęr­kvöldi žar sem įrįsarmašur hafši veist aš brotažola meš hnķf og valdiš stungusįri. 

Žetta er tómt bull, skrifarinn hefši fengiš falleinkunn ķ öllum skólum. Eftirfarandi hefši veriš skįrra:

Mašur stunginn meš hnķfi.

Hvaš er „stórfelld lķkamsįrįs“? Mį vera aš löggan hafi skrifaš žennan texta og blašamašurinn birt hann óbreyttan („kópķ-peist“ eins og žaš er kallaš ķ slangrinu). Slęm vinnubrögš. Žar fyrir utan į blašamanninum aš vera fullkunnugt um aš löggan er ekki skrifandi og žvķ ber aš lagfęra allt sem frį henni kemur.

Seinni mįlsgreinin er svona:

Brotažoli hafši flśiš vett­vangi žegar lög­regla kom į vett­vang, en įrįs­armašur var hand­tek­inn.  

Žarna er nįstaša sem ętķš er slęm. Skondiš aš įrįsarmašurinn hafi dvališ į vettvangi eftir sį slasaši „flśši“. Hvort flśši hann eša fór? Yfirleitt er žetta öfugt. Og hversu stórfelld var lķkamsįrįsinn žegar hann gat hlaupiš ķ burtu. Flśši hann „ vettvangi“ en ekki af vettvangi? Hver kęrši, „brotabrotažolinn“ eša „gerandismašurinn“?

Mįlsgreinin hefši veriš skįrri į žessa leiš:

Sį sęrši var farinn žegar lögreglan kom en įrįsarmašurinn var handtekinn.

Fleira bull er ķ fréttinni. Blašamašurinn leyfir sér aš byrja setningu į tölustöfum. Žaš er óvķša gert nema į Mogganum. 

Ķ fréttinni eru nęstum allir lögbrjótar kallašir „ašilar“. Hverjir eru „ašilar“?

Ķ fréttinni segir:

Žį varš bif­reiš į veg­um toll­gęsl­unn­ar aš kalla eft­ir ašstoš lög­reglu, en žeir veittu bif­reiš eft­ir­för sem sinnti ekki stöšvun­ar­merkj­um toll­gęsl­unn­ar inni į svęši toll­gęsl­unn­ar ķ hverfi 220.

Żmislegt er viš žessa mįlsgrein aš athuga. Varla telst žaš alvarleg villa aš segja aš bifreišin „kallaši“ į lögguna er „žeir“ eltu bķl. Ekkert samhengi ķ žessu. Hverjir eru „žeir“.

Hvernig eru „stöšvunarmerki tollgęslunnar“ Spyr fyrir vin sem vill ekki lenda upp į kannt viš embęttiš. Lķklegast veifa tollararnir flöggum ķ fįnalitunum žegar „žeir“ vilja aš bķll stoppi. Eša senda „žeir“ fax? Og žvķlķkt og annaš eins aš stoppa ekki „inni į svęši tollgęslunnar“. Stoppa ekki allir žar?

Svo vęri fróšlegt aš vita hvar hverfi 220 er og hvar „svęši tollgęslunnar“ er. Lķklega er hvort tveggja nżtt.

Nei. Žetta eru óbošleg skrif. Löggunni, blašamanninum og Mogganum til skammar. Viš lesendur eigum ekki skiliš aš žurfa aš lesa svona bjįlfaleg skrif. Žau standa ekki undir nafni sem fréttir.

Tillaga: Mašur stakk annan meš hnķfi. Sį sęrši var farinn žegar lögreglan kom en įrįsarmašurinn var handtekinn.


Stikla į stóru um mįlfar ķ fjölmišlum įriš 2020

Eitt af žvķ leišinlegasta sem bošiš er upp į ķ fjölmišlum um įramót er upprifjun į fréttum įrsins. Ekki telst žaš heldur neinn skemmtilestur aš rifja upp ambögur, villur og rugl sem birtar voru hér undir fyrirsögninni „Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum“. Mį vera aš einhverjir kunni aš hafa gagn af žó um gamaniš megi deila.

Eins og venjan er ķ žessum pistlum er getiš um heimildir meš žvķ aš gefinn er hlekkur į fréttir sem fjallaš er um. Ķ žetta sinn fylgdi hann ekki meš og bišst ég afsökunar į žvķ. Hins vegar er hęgur vandinn aš sękja samhengiš. Ašeins žarf aš afrita mįlsgreinar sem birtar eru og lķma ķ Google og ętti žį fréttin aš birtist.

Nśmerin eru ašeins til hęgšarauka, ekki mat į hvort eitthvaš sé verra en annaš.

Alręmdast į įrinu 2020

1. Prófarkalesarar óskast til starfa į Fréttablašinu.“ frettabladid.is.

2. „Žegar Trump hefur fengiš góšar fréttir, hefur honum tekist aš stķga į žęr.“ visir.is.

3. „Mörg nż andlit fengu aš spreyta sig ķ gęrkvöldi.“ Rķkisśtvarpiš.

4. „Góšhjartašir borgarar björgušu 15 manna andafjölskyldu.“ dv.is.

5. Kjall­ari hśss­ins er į floti …“ mbl.is.

Hręrigrauturinn

1. „Tveir eru tald­ir hafa oršiš fyr­ir meišslum en von­ast er ekki til žess aš žau séu ekki al­var­leg“. mbl.is. 

2. „Viš hitt­umst oft į krįnni. Hann var mjög op­inn og meš skemmtn­ari mönn­um.“ mbl.is.

3. „Viš erum ekki aš horfa framan ķ Persaflóastrķšiš.“ visir.is.

4. „Tryggvi: Mjög gott aš komast aš­eins heim og fylla į af­uršina aš heiman.“ visir.is.

5. „Sonurinn nefndur ķ höfuš lękna sem björgušu lķfiš Boris.“ visir.is.

6. „En ég finn einnig fyr­ir mik­ill žörf fyr­ir aš koma landinu aft­ur į lappirn­ar, halda įfram eins og viš erum fęr um og ég er sann­fęršur um aš viš kom­umst žangaš.“ mbl.is

7. „Hjólreišakona fékk heilahristing eftir aš bķlhurš var opnuš fyrir framan hana.“ visir.is.

8. „Andašu inn ķ sįrsaukann, męlti Hafžór, og teldu upp į žrjįtķu.“ frettabladid.

9. „Gylfi: Yršir tek­inn af lķfi ķ klef­an­um.“ mbl.is.

10.„Žegar Trump hefur fengiš góšar fréttir, hefur honum tekist aš stķga į žęr.“ visir.is.

Žoka

1. „Ķ sķšustu viku slasašist einn vegfarandi ķ einu umferšarslysi į höfušborgarsvęšinu.“ logreglan.is.

2. „Kjall­ari hśss­ins er į floti …“ mbl.is.

3. „Gular viš­varanir į norš­vestur­hluta landsins og varaš viš akstri į Breiša­firši.“ frettabladid.is.

4. „Sóttu slasašan skipverja į Landspķtalann.“ visir.is.

5. „Donald Trump Bandarķkjaforseti bżst viš miklum dauša vegna kórónuveirufaraldursins ķ Bandarķkjunum į nęstum dögum.“ ruv.is. 

6. „… um aš fį aftur eina af dśfum sķnum, sem žessa dagana er ķ varšhaldi į Indlandi eftir aš hafa veriš įkęrš fyrir njósnir.“ ruv.is. 

7. „Fyllt var į birgšir įšur en Baldur var togašur ķ Stykkishólm …“ ruv.is.

8. „„Ég stend į heršum žeirra,“ sagši hśn.“ mbl.is.

9. „Žetta kemur fram ķ lokaskżrslu réttarmeinafręšings sem krauf lķk hans.“ ruv.is.

10.„Dranginn er afskaplega žekkt kennileyti į leišinni til Akureyrar …“ visir.is.

Mismęli

1. „Ķ­bśar Pun­jab hérašs geta boršiš Himala­ya-fjöllin augum ķ fyrsta sinn ķ įra­tugi žar sem mengun skyggir ekki lengur į sżn žeirra.“ frettabladid.is

2. „Žį mį ekki gleyma žvķ aš minnihlutahópar sęktu ofsóknum allt fram į sķšasta dag.“ ruv.is.

3. „Hann kljįšist einnig viš fjölda annarra heilsu­bresta.“ mbl.is.

4. „Aus fśkyršum yfir žjįlfarann til aš komast burt …“ dv.is.

5. „Žetta eru alveg fordómalausar ašstęšur …“ Višmęlandi ķ Rķkisśtvarpinu.

6. „Ég vildi ekki žaga lengur, eša loka augunum og eyrunum.“ frettabladid.is

7. „… og aš śtlit sé fyrir aš margir séu byrjašir aš deyja į heimilum sķnum.“ visir.is.

8. „Góšhjartašir borgarar björgušu 15 manna andafjölskyldu.“ dv.is.

9. „Einnig žakka ég barnsmóšur minni … fyrir aš standa aš baki mér …“ mbl.is.

10.„Huggum okkur heima“. Rķkisśtvarpiš auglżsing.

Afrek

1. „Yfirvöld ķ Sįdķ-Arabķu hafa afnumiš daušarefsingu fyrir börn.“ visir.is.

2. „Sįdi-Arabķa af­nemur hżšingar sem refsunar­form.“ visir.is. 

3. „Land snżr ķ hįsušur.“ Morgunblašiš.

4. „Hakkažon.“ mbl.is.

5. „Dvalarheimilinu var žvķ lokaš fyrir öllum lķkamlegum samskiptum viš umheiminn.“ dv.is.

6. „Hafa sett į ķs mörg verkefni.“ visir.is.

7. „Tvö morš fram­in ķ Įrós­um.“ mbl.is.

8. „Aukn­ar lķk­ur į eng­um smit­um.“ mbl.is.

9. „… og segir aš sagan um aš Joe og Jill hafi kynnst į blindu stefnumóti …“ dv.is.

Śtlenskan

1. „Fólk er mis-„paranojaš“ mbl.is

2. „Hśseining getur nś bošiš fjölbreytta modular framleišslu …“ Auglżsing ķ Morgunblašinu.

3. „Svona flipp­ar žś eggi létti­lega į pönnu.“ mbl.is.

4. „Eins og įšur minnum viš į Travel Conditions kortiš okkar.“ Feršamįlastofa, upplżsingapóstur.

5. „Punkturinn yfir i-iš er svo eitt lélegasta „plot-twist“ sem ég hef oršiš vitni aš.“ Morgunblašiš.

6. „Save travel dagurinn er ķ dag.“ Rķkisśtvarpiš.

7. „Žarf ég aft­ur aš minna žig į aš ekk­ert bżr til meira klśšur en aš filtera kjarn­ann ķ sjįlfri žér …“ mbl.is.

8. „Gamli vs. nżi.“ frettabladid.is.

9. „Daginn eftir varš Sinfónķuhljómsveit San Francisco fyrsta hljómsveitin ķ Bandarķkjunum öllum til aš aflżsa lifandi tónleikum …“ Morgunblašiš.

10.„Til žess aš koma til móts viš samfélagiš į žessum COVID tķmum erum viš hjį Regus aš bjóša upp į BACK TO WORK tilboš.“ Fjöltölvupóstur frį regus.is.

11.„Honestly meš allri minni samvisku …“ dv.is.

12.„Myndlistarsżningin On Common Ground opnar ķ dag į Hlöšulofti Korpślfsstaša …“ frettabladid.is.

13.„Ķ Hafnarfirši eru bęjarbśar hvattir til žess aš skreyta extra snemma til žess aš lķfga upp į skammdegiš …“ mbl.is.

14.„Hópur fólks beiš ķ langri röš til kaupa ferskt og framandi gręnmeti og įvexti į pop-up markaši Austurlands food coop į Skślagötu ķ gęr.“ Fréttablašiš.

15.„Fréttakviss vikunnar.“ visir.is.

16.„Jólakvizz.“ Tölvupóstur frį Olķs/Ób.

17.„Žeir žurfa sķšan aš panta tķma fyr­ir žig ķ Covid test.“ mbl.is

18.„Aš auki ber Björn įbyrgš į tveim­ur grķšar­vin­sęl­um spil­um sem lands­menn hafa sleg­ist um en žetta eru aš sjįlf­sögšu Pöbbk­viss og Krakka­k­viss“ mbl.is.

19.„Go crazy, fimmtudags-mįnudags.“Morgunblašiš auglżsing.

20.„Leave no one behind.“, Auglżsing Öryrkjabandalagsins.

Langlokan

1. „Skot­svęšin og pallarnir verša af­markašir meš keilum og boršum, en įsamt žeim mun sér­stakt gęslu­fólk sjį um aš halda skot­glöšum ein­stak­lingum réttu megin viš lķnuna žegar žeir skjóta upp og meš žvķ reyna aš koma ķ veg fyrir aš fólk fagni įramótunum į Brįša­mót­tökunni.“ Fréttablašiš.

2. Akstur undir įhrifum įfengis eša fķkninefna var fyrirferšamikill hjį lögreglunni į höfušborgarsvęšinu sķšastlišinn sólarhring, margsinnis var ökumašur ekki meš ökuskirsteini eša gild ökuskirteini. frettabladid.is

3. „Rétt­inda­laus bęklun­ar­sk­uršlękn­ir frį Kasakst­an, sem starfaši ķ ell­efu įr viš Sųrlandet-sjśkra­hśsiš ķ Flekkefjord og sķšar Kristiansand ķ Noregi, og sęt­ir rann­sókn vegna tuga alvar­legra mistaka, sem sum hver leiddu til and­lįts alls žriggja sjśklinga hans, hef­ur sagt starfi sķnu lausu, en hon­um var gert aš sęta leyfi eft­ir aš handvömm hans komst ķ hį­męli snemma į įr­inu, en žar var mešal ann­ars um aš ręša ašgerš sem lękn­ir­inn hefši aldrei įtt aš fį aš fram­kvęma einn sķns lišs į ślnliš Mar­grét­ar Annie Gušbergs­dótt­ur sem sagši mbl.is frį mįli sķnu ķ febrśar.“ mbl.is.

4. „Žegar rętt er um efnahagsašgeršir vegna veirunnar veršur žó hér eftir aš horfa til žess aš žaš įstand sem nś rķkir veršur aš lķkindum višvarandi um nokkra hrķš, eflaust fram į nęsta įr og mögulega lengur.“ Morgunblašiš.

5. „Raunsęi veršur aš rįša för og ljóst er aš į lišnum įrum hefur, žrįtt fyrir Dyflinnarreglugerš og vegna žeirra lausataka sem „fjölmišlanįlgunin“ hefur haft ķ för meš sér, grķšarlegur fjöldi fólks komiš hingaš til lands į žeirri forsendu aš žaš sé į flótta undan slęmum ašstęšum af einhverju tagi.“ Morgunblašiš.

6. „Ef ykk­ur žótti Ev­erest-fjall ekki nęgi­lega hįtt fyr­ir žį hafa stjórn­völd ķ Kķna og Nepal loks­ins kom­ist aš sam­komu­lagi um nį­kvęma hęš fjallins, eft­ir įra­lang­ar deil­ur, enda ligg­ur fjalliš į landa­męr­um rķkj­anna.“ mbl.is.

Stórfréttir

1. „Ekkert fréttnęmt geršist į lögreglustöš 2, sem sinnir Hafnarfirši, Garšabę og Įlftanesi og mį žvķ bśast viš aš žar hafi allt veriš meš kyrrum kjörum ķ nótt.“ dv.is.

2. „Akkśrat į žessum staš er sökkhola sem myndast greinilega žegar žaš rignir.“ visir.is.

3. „Af­skipti höfš af konu sem var aš stela śr verslun ķ miš­bęnum, mįliš leyst meš vettvangs­formi“. frettabladid.is.

4. „Žrjś nż innanlandssmit og sex viš landamęrin.“ frettabladid.is.

5. „Slösuš stślka hjį Žingvallarvatni.“ visir.is.

6. „Lįtnir blįsa ķ įfengismęli į fjöllum.“ visir.is.

7. „Loksins ķ bķlstjórasętinu ķ eigin lķkama.“ visir.is.

8. „Žar voru afskipti höfš af manni į reišhjóli meš stórt hįtalarabox.“ visir.is.

9. „Stunga ķ kviš meš hnķfi er įvallt lķfsógnandi.“ Fréttablašiš.

10.„Ruth hafši žjónaš sem dómari viš réttinn ķ 27 įr …“ Fréttablašiš.

11.„Mörg nż andlit fengu aš spreyta sig ķ gęrkvöldi.“ Rķkisśtvarpiš.

12. „Lög­regl­an į höfušborg­ar­svęšinu sinnti bęši eigna­spjöll­um og žjófnušum į nokkr­um stöšum į höfušborg­ar­svęšinu snemma ķ gęr­kvöldi.“ mbl.is.

13.„Ég er minnsti ras­ist­inn ķ žessu herbergi.“ mbl.is.

14.„Rakel og Aušunn Blön­dal eiga von į barni nr. 2.“ mbl.is.

15.„Sig­ur­veig hef­ur ekki setiš aušum hönd­um žegar aš barneign­um kem­ur.“ Fréttablašiš.

Sigurvegarar

1. „Kylfingurinn Bryson DeChambeau sigraši Opna bandarķska meistaramótiš ķ golfi ķ gęrkvöld.“ ruv.is. 

2. „Leikmenn Liverpool lyftu enska meistaratitlinum eftir 30 įra biš ķ gęrkvöld …“ ruv.is.

3. „Lišiš hefur žrisvar lyft meistaratitlinum.“ Rķkisśtvarpiš.

4. „Strax į kosninganótt varš ljóst aš Trump hafši sigraš vęntingar …“ dv.is.

5. „Enn er óljóst hver sigrar kapphlaupiš aš Hvķta hśsinu …“ visir.is.

6. „Hollywood-stjarnan Will Ferrell sį um aš tilkynna hvaša lag sigraši kosninguna.“ ruv.is

7. Žegar fjallagarp­ur­inn Ed­mund Hillary sigraši topp­inn meš sjerp­an­um Tenz­ing Norgay ķ maķ įri 1953 … mbl.is.

8. „Hvenęr sigra Bandarķkjamenn innrįsina ķ Ķrak og Afganistan?“ frettabladid.is.

Vefst tunga um höfuš

1. „Kostaši augun śr ķ sumar en mį nś fara.“ dv.is. 

2. „Prófarkalesarar óskast til starfa į Fréttablašinu.“ frettabladid.is

3. „Stólarnir meš montréttinn fyrir noršan.“ Morgunblašiš.

5. „Flakkar heimshorna į milli til žess aš elta drauminn.“ frettabladid.is.

6. „Svalalokun er į svölum.“ visir.is. 

7. „Aš žvķ er kemur fram ķ tilkynningunni varš til­kynnandi fyrst var viš stķfluna ķ fyrra­dag en dregiš hafi śr al­var­leika įstandsins ķ įrinni ķ gęr.“ frettabladid.is. 

8. „Rśtan valt og endaši į žakinu.“ ruv.is.

9.„Viš slķkan atburš įskiljum viš okkur rétt til aš stöšva alla blęšingu svo sem aš setja stopp (hold) į afskrįningu įskrifta žar til įstandiš er lišiš hjį.“ visir.is.

10.„Halldór Armand Įsgeirsson, rithöfundur og śtvarpsmašur, kom nżveriš heim frį hįįhęttusvęši og žurfti žvķ aš fara ķ sóttkvķ.“ dv.is.

11.„Ķslensk­um mįl­efn­um į Spotify stżr­ir starfsmašur ķ Svķžjóš, sem kvaš vera óķslenskumęl­andi.“ mbl.is.

12.„… bżr og starfar ķ Ósló og keyrir farsęlan feril.“ Morgunblašiš.

13.„Ķ öll skiptin var hjśkrunarheimiliš tališ męta stöšlum.“ ruv.is.

15.„Žį segir ķ tilkynningu frį lögreglunni aš hętta geti veriš til stašar į merktum gönguleišum, vegum sem og viš ašra staši ķ fjalllendi.“ visir.is.

16.Žaš lagšist mašur viš mann hérna ķ Bolungar­vķk og einn vél­virki hérna į įttręšisaldri, kunn­įttu­mašur meš mikla reynslu, hjįlpaši viš aš koma bįtnum ķ stand. frettabladid.is.

17.„Žessi lög­sókn snżst um aš standa upp fyr­ir sjįlfa mig og skil­greina virši mitt.“ mbl.is.

18.„Sylvķa keypti eitt fal­leg­asta heimili Seltjarn­ar­ness.“mbl.is.

19.„Starfsfólk boršaš og drukkiš fyrir hundruš žśsunda į Kjarval.“ Fréttablašiš.

20.„Enginn annar ķ teyminu en Vķšir žurfti aš fara ķ sóttkvķ, žvķ Vķšir brįst fljótt viš og afkvķaši sig.“ ruv.is.

21.„Žess ķ staš hefšu lögfręšingar frambošsins sett fram „śtteygš lagarök sem ekki stęšust skošun og įsakanir byggšar į įgiskunum“.“ Morgunblašiš.

22.„Verkefniš, sem ber heitiš ODEUROPA, felst ķ aš kanna, lżsa og endurskapa hvern žann keim sem Evrópubśar fyrri alda kunna aš hafa žefaš uppi.“ Morgunblašiš.

23.„Vincent Tan er fęddur įriš 1952 og hlaut ekki silfurskeiš ķ munni ķ heimanmund.“ Morgunblašiš.

24.„Langvarandi Covid-19 mögulega ónęmiskerfiš aš rįšast į lķkamann.“ visir.is.

25.„Žaš hefur sem betur fer ekki oršiš banaslys enn žį hér į landi eins og erlendis af žeirri įstęšu aš skinnari hefur fengiš spilvķrinn sem trošarinn hangir ķ sig og banaš viškomandi.“ skidasvaedi.is.

26.„Eriksen getur fariš meš höfušiš hįtt.“ dv.is.

Sitjandinn

1. „Žar kemur fram aš sitjandi borš­hald verši į įrs­hį­tķšinni …“ frettabladid.is.

2. „… Gušni Th. Jóhannes­son, sitjandi for­seti …“ frettabladid.is.

3. „Sitj­andi įvallt nįš end­ur­kjöri.“ mbl.is.

4. „Hefur sitjandi forseti aldrei stašiš jafn illa į sambęrilegum tķmapunkti en tölur um slķkt eru til frį 1968.“ dv.is.

5. „Žaš er einsdęmi ķ sögu Bandarķkjanna aš sitjandi forseti ķ kosningabarįttu veikist svo skömmu fyrir kosningar.“ Morgunblašiš.

6. „Sitjandi dómarar viš Hęstarétt hafa grķšarmikla dómarareynslu.“ Fréttablašiš.

7. „Žetta er léttvęg gagnrżni frį sitjandi forseta …“ dv.is.

 

 

 

 


Bólusetja viš veiru, manneskja įrsins og vélarvana skip

Oršlof

Salķbuna

Oršiš buna merkir oftast ‘samfelldur straumur af vatni eša vökva (t.d. śr stśt į katli eša kaffikönnu)’. 

En žaš er lķka talaš um aš „renna sér ķ einni bunu“ į sleša, skķšum eša hjóli žegar fariš er nišur brekku įn žess aš stoppa. Žį er lķka hęgt aš „fį sér salķbunu“ į sleša nišur brekkuna eša jafnvel ķ strętó nišur ķ bę. 

Fyrri lišurinn ķ oršinu salķbuna į rót sķna aš rekja til danska lżsingaroršsins salig ‘sęll’ sem er lķka notaš til įherslu. Žaš merkir žvķ bókstaflega ‘sęluferš, įhyggjulaus ferš’ enda hefur salķbunan yfirleitt ekki annan tilgang en skemmtunina.

Oršaborgarar.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

Bólusetning hefst viš veiru į morgun.

Frétt į blašsķšu 4 ķ Morgunblašinu 28.12.20.                                     

Athugasemd: Er ekki venjan aš orša žaš svo aš bólusett sé gegn sjśkdómum? Vera mį aš hvort tveggja sé jafngilt. Ķ žessu tilviki hefši veiran mįtt vera meš įkvešnum greini žvķ hér er veriš aš reyna aš vinna į einni tiltekinni. Til eru milljónir veira, sumar skašlegar en ašrar gagnlegar. Ég vķsa hér til ritsins „Lifaš meš veirum“ sem er mjög fróšlegt.

Nokkur breyting hefur oršiš į mįlinu. Hér įšur fyrr var fariš til aš lįta bólusetja sig eša lįta sprauta sig. Nś er fariš ķ sprautu eša sprauta tekin. Žetta skilja allir og er višurkennt sem „rétt“ mįl.

Ekki žarf alltaf aš nota sama oršalagiš, „aš fara ķ sprautu“, óhętt er aš breyta til. Žetta er į żmsa vegu ķ fréttinni. Fólk hefur fengiš boš ķ bólusetningu og veršur bólusett.

Ķ fréttinni segir og er haft eftir višmęlanda:

Aš taka fyrri sprautuna į ķbśa į hjśkrunarheimilunum, sem taldir hafa veriš einn allra viškvęmasti hópurinn, tekur okkur ekki nema einn til tvo daga. 

Žetta er talmįl, frekar óskipulegt. Blašamennirnir sem skrifušu fréttina hefšu įtt aš umorša žessa mįlsgrein, til dęmis į žennan veg:

Ekki tekur nema einn til tvo daga aš gefa ķbśum į hjśkrunarheimilum sprautuna. Žeir er einn af viškvęmustu hópunum.

Żmislegt mį betur fara ķ oršalagi fréttarinnar.

Tillaga: Bólusetning gegn veirunni hefst į morgun 

2.

„Hlustendur Rįsar 2 og lesendur RŚV.is velja nś manneskju įrsins ķ 32. skiptiš.“

Frétt į ruv.is.                                      

Athugasemd: Hér įšur fyrr var valinn mašur įrsins. Hvaš breyttist? 

Tegundarheitiš mašur į viš konur og karla. Žaš er beinlķnis hallęrislegt aš velja „manneskju“ įrsins og fjarri hefšum. Ķ mörg įr völdu fjölmišlar mann įrsins og žannig var žaš oršaš žangaš fólk byrjaši aš ritskoša sjįlft sig įn mikillar žekkingar.

Fyrir nokkrum dögum var hér birt tilvitnun ķ Laxdęlu. Žar segir frį Höskuldi Dala-Kollssyni sem heyrši į tala manna og reyndust žeir vera Melkorka og Ólafur sonur žeirra. Žarf frekar vitnanna viš?

Tillaga: Hlustendur Rįsar 2 og lesendur RŚV.is velja nś mann įrsins ķ 32. skiptiš.

3.

„Žór sękir vélarvana Lagarfoss.“

Frétt į ruv.is.                                      

Athugasemd: Žegar vél ķ skipi bilar śti į rśmsjó er žaš sagt vélarvana. Ķ öllum fjölmišlum er Lagarfoss sagšur vélarvana, hvergi er žaš oršaš svo aš vél skipsins sé biluš. 

Ķ Mįlfarsbankanum segir:

Oršiš vél(ar)vana merkir afllaus, meš bilaša vél og er nęr einvöršungu notaš um bįta meš vélarbilun į hafi śti. 

Amast hefur veriš viš žessu orši į žeirri forsendu aš oršiš vélarvana geti eingöngu merkt vélarlaus, sbr. önnur orš sem mynduš eru eins: svefnvana, skilningsvana, févana sem merkja: svefnlaus, skilningslaus og félaus. 

Žar sem oršiš vélarvana er aldrei notaš ķ merkingunni vélarlaus er merking oršsins aš jafnaši ljós ķ samhenginu.

Lżsingaroršiš vélarvana er įgętt en rżr oršaforši fréttaskrifara er til mikils skaša fyrir ķslenskt mįl. Žetta sķšasta er į žó ekki viš fréttamanninn sem skrifaši fréttina.

Ķ fréttum ķ dag eša ķ gęr heyrši ég oršiš aflvana sem er miklu betra og lżsir įstandi Lagarfoss. Véli skipsins er biluš og hann žvķ aflvana enda vantar ekki vélina.

Tillaga: Žór sękir Lagarfoss sem aflvana.

4.

„… til aš geta afhent athafnakonunni Lilju Pįlmadóttur timburkirkju frį įrinu 1871 sem er stašsett į jörš Lilju, Hofi į Höfšaströnd.“

Frétt į ruv.is.                                      

Athugasemd: Einu orši er ofaukiš ķ fréttinni. Įn žess veršur mįlsgreinin miklu betri. Ķ Mįlfarsbankanum segir og hér hefur įšur veriš vitnaš til žessa:

Oršiš stašsettur er oft óžarft. Bķllinn var stašsettur viš pósthśsiš merkir: bķllinn var viš pósthśsiš.

Ekki margir fréttaskrifarar įtta sig į žessu.

Tillaga: til aš geta afhent athafnakonunni Lilju Pįlmadóttur timburkirkju frį įrinu 1871 sem er į jörš Lilju, Hofi į Höfšaströnd.

5.

„Og Nigel Farage, sem ekki kallar alltaf Boris Johnson ömmu sķna, sem hann hefur aldrei veriš, var sammįla žessari jįkvęšu nišurstöšu Cash.“

Leišari Morgunblašsins 30.12.20.                                     

Athugasemd: Nokkuš skemmtileg stķlžrif ķ leišaranum. Alltaf gaman aš lesa žegar žannig er. 

Ķ leišaranum segir:

Sturgeon heimastjórnarrįšherra Skota samžykkir ekki višskiptasamninginn. Žingflokksformašur hennar segir aš samningurinn tryggi ekki aš Bretar verši įfram ķ ESB! Getur žaš veriš? 

Og žarna hneggjaši ég įramótahlįtri.

Tillaga: Engin tillaga.


Enginn krefst afsagnar fyrsta rįšherra Skotlands

Fyrsti rįšherra Skotalands, Nicola Sturgeon,sętir nś lķtilshįttar įmęli fyrir aš hafa veriš įn grķmu į minningarvöku į krį ķ sķšustu viku. Birt var mynd af henni ķ fjölmišlum grķmulausri. Hśn hefur bešist afsökunar į „ódęšinu“ og ber fyrir sig aš ašeins tuttugu manns hafi veriš į barnum žar sem vakan var haldin.

Ķ öllum fréttatķmum ķ Rķkisśtvarpinu og fleiri fjölmišlum frį žvķ į ašfangadag hefur veriš um aš fjįrmįla- og efnahagsrįšherrann, Bjarni Benediktsson og kona hans, hafi veriš grķmulaus ķ fimmtķu manna „samkvęmi“ ķ Įsmundarsal. Reyndar var žetta myndlistarsżning og voru listaverkin til sölu.

Enginn er hissa į žvķ aš pólitķskir andstęšingar Bjarna vilji aš hann segi af sér og žurfti ekki brot į sóttvarnarlögum til žess.

Pólitķskir andstęšingar Nicola Sturgeon, fyrsta rįšaherra Skotlands, gera ekki kröfu til žess aš hśn segi af sér.

Hvergi ķ ķslenskum fjölmišlum hefur veriš sagt frį rįšherranum ķ Skotlandi. 

Į fréttamišlinum Sky segir skoski rįšherrann ķ lauslegri žżšingu:

Mér žykir leitt aš hafa brotiš reglur sem ég hef hvatt alla til aš fara eftir. Ég tók af mér andlitsgrķmuna eitt andartak į minningarvöku ķ sķšustu viku. Ég vil leggja įherslu į aš žrįtt fyrir ašstęšur braut ég reglurnar. Ég į mér enga afsökun.

Ég į aš fara eftir reglunum rétt eins og allir ašrir enda skipta žęr öllu mįli. Ég įlasa sjįlfri mér meir en nokkur annar. En žaš sem meira er um vert ég mun halda vöku minni framvegis.

Og mįliš er dautt eins og sagt er. Skotar eru kurteist fólk og skilja rįšherrann.

Bjarni Benediktsson sagši į ašfangadag ķ yfirlżsingu į Facebook eftir atvikiš ķ Įsmundarsal:

Į heimleiš śr mišborginni ķ gęrkvöldi fengum viš Žóra sķmtal frį vinahjónum, sem voru stödd į listasafninu ķ Įsmundarsal og vildu gjarnan aš viš litum inn til žeirra og köstušum į žau jólakvešju. Žegar viš komum inn og upp ķ salinn ķ gęrkvöldi hefši mér įtt aš verša ljóst aš žar voru fleiri en reglur gera rįš fyrir.

Eins og lesa mį ķ fréttum kom lögreglan og leysti samkomuna upp. Og réttilega. Žarna hafši of margt fólk safnast saman.

Ég hafši veriš ķ hśsinu ķ um fimmtįn mķnśtur og į žeim tķma fjölgaši gestunum. Rétt višbrögš hefšu veriš aš yfirgefa listasafniš strax žegar ég įttaši mig į aš fjöldinn rśmašist ekki innan takmarkana. Žaš gerši ég ekki og ég bišst innilega afsökunar į žeim mistökum.

Og pólitķskir andstęšingar rįšherrans misstu stjórn į sér og fśkyršin streymdu į Facebook sķšur Bjarna. Nś sķšast birtir pķratinn Björn Levķ Gunnarsson, žingmašur, grein ķ Morgunblašinu og reynir į hrokafullan mįta aš gera lķtiš śr Bjarna. 

Ólķkt hafast menn aš. Umburšarlyndiš er ekkert į Ķslandi jafnvel žó komin séu jól. Yfir hįtķšarnar kom flóšbylgja formęlinga frį andstęšingum Bjarna. Ekkert slķkt geršist ķ Skotlandi.

Pķratinn Mįri McCarthy er sagšur hafa brotiš sóttvarnalög er hann fór ķ Sundlaug Reykjavķkur. Hann settist ķ heitan pott žar sem voru fimmtįn manns fyrir en vegna takmarkana mįttu ašeins tólf vera ķ honum. Ašeins dv.is segir frį žessum atburši.

Enginn stjórnmįlamašur hefur krafist žess aš Smįri segi af sér žingmennsku vegna brotsins.

Svona er nś pólitķkin į Ķslandi. Fįir reyna aš skila ašstęšur en eru žvert į móti fljótir aš fordęma og formęla. Svona rétt eins og meintur „moršingi“ hundsins Lśkasar var tekinn af lķfi ķ fjölmišlum og samfélagsmišlum. Og hvaš gerši sama fólk žegar hundurinn fannst lifandi? Ekkert. Bašst ekki einu sinni afsökunar. Og hefur lķklega ekki heldur skammast sķn fyrir aš hafa rįšist į saklausan mann.

Aušvitaš mį fólk hafa skošun į einstaklingum sem žaš vill. Žó mį gera žessa kröfu til allra gagnrżnenda: Ekki vera skķthęll ķ umręšunni.

 

 


Glešileg jól til ykkar og vindur mun minnka

Oršlof

Ęr

Oršiš į er eitt af stystu oršum ķ ķslensku. Eigi aš sķšur leynir žessi oršmynd į sér žvķ hśn er nokkuš margföld ķ rošinu. Hśn er nefnilega żmist forsetning eins og žegar sagt er 

„Leggšu bókina į boršiš“ 

eša hśn getur veriš nafnoršiš į ’vatnsfall, fljót’, t.d. žegar sagt er 

„Žaš rennur straumlygn į eftir mišjum dalnum“. 

Ķ setningunni „Ég į bókina“ er žetta aftur į móti ein af beygingarmyndum sagnarinnar eiga og žegar sagt er 

„Drengurinn eignašist į meš tveimur lömbum“ 

er enn annaš orš į feršinni, nafnoršiš ęr. Fólk hefur leikiš sér meš žessa margręšni og ein śtkoman śr žeim oršaleikjum er setningin 

„Trausti į Į į į“.

Oršaborgarar.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

Loftmynd af Seyšisfirši eins og fjöršurinn leit śt ķ gęr. Fönnin var mörgum Seyšfiršingum kęrkomin sjón.“

Myndatexti į blašsķšu 4 ķ Morgunblašinu 22.12.20.                                      

Athugasemd: Žetta er innihaldslķtill texti og saminn įn hugsunar. Fönn er vissulega haft um snjó. Venjan er samt sem įšur sś aš oršiš er sjaldnast haft um annaš en mikinn snjó, snjó sem er ķ sköflum eša žann sem myndar samfellda breišu žar sem varla sést į dökkan dķl. Talaš er um fannkomu žegar mikiš snjóar.

Į myndinni af Seyšisfirši sést aš žar hefur grįnaš, föl er į jöršu. Engin er fönnin. 

Myndin er greinilega tekin śr lofti en til žess aš lesendur ruglist nś ekki er tekiš fram aš myndin sé „loftmynd“. Halda Moggamenn aš žaš žurfi aš stafa allt ofan ķ lesendur? 

Og af hverju er snjórinn „kęrkominn sjón“? Um žaš segir ekkert ķ fréttinni.

Til eru um fimmtķu og įtta orš į ķslensku yfir snjó og snjókomu. Sjį hér.

Ķ gamla daga žegar ég var aš byrja ķ blašamennsku į Vķsi las Elķas Snęland, ritstjórnarfulltrśi, yfir allar fréttir, gerši athugasemdir og sendi jafnvel reynda blašamenn til baka og sagši žeim aš lagfęra. Af leišbeiningum lęra menn.

Tillaga: Engin tillaga.

2.

„Ķslenskur bógur ķ Fęreyjum įri yngri eftir Spįnarferš.“

Fyrirsögn į ruv.is.                                       

Athugasemd: Reglulega góš fyrirsögn sem lętur ekki mikiš yfir sér en žversögnin vekur athygli lesandans. Žar aš auki er fréttin bara vel skrifuš.

Tillaga: Engin tillaga.

3.

„Glešileg jól til ykkar.“

Algeng kvešja um jól, sérstaklega į Facebook.                                       

Athugasemd: Forsetningunni til er hér algjörlega ofaukiš. Glešileg jól er kvešja sem dugar. Segjum frekar:

Glešileg jól.

Eša:

Óskum ykkur glešilegra jóla.

Kvešjur eru žess ešlis aš žęr rata yfirleitt til móttakenda. Ašrir misskilja žęr ekki. Viš heilsumst og kvešjumst meš žvķ aš segja glešileg jól.

Tillaga: Óska ykkur glešilegra jóla.

4.

„Vindur mun minnka sķšdegis“

Frétt kl. 12:20 ķ rķkisśtvarpinu 27.12.20.                                       

Athugasemd: Orš geta tżnst žvķ aš žau eru ekki notuš. Žannig er um sögnina aš lęgja sem er įkaflega fallegt orš sem hęgt er aš nota į żmsan hįtt annan en aš vind lęgi. Stundum žarf aš lęgja rostann ķ einhverjum eša lęgja ęsinginn.

Lęgja getur merkt samkvęmt oršabókinni aš kyrra, stilla, slota, linna, friša, hjašna, spekja, sefa og svo framvegis.

Og svo er žaš nafnoršin: Lęgi. Skipiš leitar lęgis. Nafnoršiš lega er nįskylt: Bįturinn er į legunni.

Tillaga: Vindinn mun lęgja sķšdegis.


Upphlaupsmenn og kjaftaskar į jóladag

Jólakort 2020ccŽaš er svo margt gott į jaršrķki. Verst er samt mannfólkiš. Ekki allt, bara sumt. Raunar frekar fįir. Örfįir. Og eins og frśin sagši; vont fólk er ekkert verra en annaš fólk. Nęrstaddir hvįšu en hśn skżrši žetta ekki nįnar.

Ęsingurinn ķ žjóšfélaginu er dįlķtiš mikill. Aušvitaš var žaš afar vanhugsaš hjį fjįrmįlarįšherranum og frś hans aš gęta ekki aš sér og forša sér śr margmenninu ķ Įsmundarsal. Efast samt um aš ég hefši hlaupiš śt enda er ég ekki meš žeim skörpustu.

Hann į aš segja af sér, hrópa ęstir pólitķskir andstęšingar Bjarna Benediktssonar, fjįrmįlarįšherra. Viš, samherjar hans, segjum ekki margt honum til hnjóšs nema žaš eitt aš hann hefši įtt aš ... Hefši įtt! Žetta oršalag er žrungiš fullvissu og bendir til aš sį sem žannig talar sé miklu klįrari en ašrir, greindari og upplżstari. 

Nś er svo oršiš sem męlt er aš skamma stund veršur hönd höggi fegin.

Svo sagši Sķšu-Hallur viš brennu-Flosa ķ Njįlssögu.

Hefur žaš jafnan veriš svo aš upphlaupsmenn og kjaftaskar hafa aldrei haft neinn įrangur af kjaftagangi sķnum en veriš sįttir viš sjįlfa sig eina örskotsstund. Sést žaš mętavel ķ athugasemdadįlkum fjölmišla og vķšar. 

Ķ Landakotskirkju var messa į ašfangadagskvöld. Mį vera aš hana hafi sótt fleiri en eitthundraš manns og gęttu žvķ mišur fęstir aš sóttvörnum. Kjaftaskarnir ķ athugsemdadįlkunum lįta ekki sitt eftir liggja og fordęma kažólsku kirkjuna og bannfęra alla sem aš henni standa sem og kirkjugesti og lķklega alla afkomendur žeirra. Sjį visir.is

Einn athugasemdaskrifari segir svo skżrlega: 

Bergur Ketilsson: Messugestir į lista sem notašur ętti til aš velja frį ef viš lendum ķ žröngri stöšu į sjśkrahśsunum, jį og Bjarna lķka į listann

Annar skarpgreindur segir: 

Sigžór Gušjónsson: Vantar prestinum žarna meira aš gera .....fleiri jaršafarir kanski ???

Og einn reynir aš koma af staš sögusögnum:

Magnśs Skarphéšinsson: Var Žorgeršur Katrķn žingmašur žarna?

Og žarna er skammt ķ öfgarnar:

Frišjón Įrnason: Aušvitaš į aš loka kirkjunni og innsigla hana žar sem žaš verša pottžétt fleiri fjöldasamkomur žar nś um hįtķširnar. Barnanķšingakirkjan fer sķnu fram ķ žessu sem öšrum lögbrotum og nķšingsverkum eins og alltaf įšur.

Held aš žeir sem skrifa ķ athugasemdadįlka fjölmišla veitti ekki af žvķ aš hugsa įšur en žaš talar. Flestir hafa eiginlega skömm į žessu skrifum og er óskiljanlegt aš nokkur fjölmišill skuli halda śti vettvangi fyrir svona óžverra. Hefur eitthvaš mįlefnalegt birst ķ athugasemdadįlkunum? Afar sjaldan. Enginn tekur mark į žeim sem žarna skrifa. Žeir sem tala af hófsemd og viršingu hafa įhrif.

Stjórnmįlamenn reyna yfirleitt aš eigna sér hneykslismįlin. Ašalatrišiš ķ žeirra augum er aš komast ķ fréttir fjölmišla. Žess vegna skrifa žeir į Fésbókina og eru ekki aš skafa utan af žvķ. Margir žeirra lifa į slķku. Pķratinn alręmdi Jón Žór Ólafsson segist ętla aš leggja fram tillögu um vantraust į fjįrmįlarįšherra. Hér mį lesa um Jón Žór og hér og hér. Hann lagšist gegn hękkun kjararįšs į launum alžingismanna og ętlaši aš kęra įkvöršunina. Žaš gerši hann ekki en, gerši ķ raun ekkert žrįtt fyrir stór orš um hiš gagnstęša. Hirti bara launahękkunina eins og ašrir žingmenn, fitnaši į henni og lifir nś sęllķfi. 

Ég gęti aš mķnum sóttvörnum. Žaš er žeirra mįl sem ekki gęta aš sķnum. Mitt verkefni er ekki aš fordęma žį sem gęta sķn ekki. Ekki einu sinni žį sem blašra sem mest, nema aušvitaš Jón Žór Ólafsson, alžingismann. En öllum skal samt óskaš glešilegra jóla.

 


Jólakvešjur į Žorlįki, svoo jólalegt

297-2979164_hand-of-man-holding-shouting-by-megaphone-hdĶ morgun gekk ég śt į svalir, eins og ég geri jafnan įrla į Žorlįksmessu, dró nokkrum sinnum djśpt andann og hrópaši sķšan af öllum kröftum:

Sendi ęttingjum og vinum bestu óskir um glešileg jól og heillarķkt nżtt įr. Žakka allt į įrinu sem er aš lķša.

Svo beiš ég ķ dįlitla stund žangaš til svörin bįrust:

Jį, sömuleišis, glešileg jól, kallaši einhver.

Haltu kjafti, helv... žitt. Fólk er aš reyna aš sofa hérna, öskraši rįmur kall.

Ha ..., kaseiru? hrópaši skręk kona.

Hundur gelti, annar tók umsvifalaust undir og köttur mjįlmaši. Nagladekk skröltu į ķslausu malbiki.

Ég gekk inn ķ stofu, nennti ekki aš hlusta į hundgį, jafnvel žótt fyrr eša sķšar myndi hundur sonar mķns, hann Fróši (sko hundurinn heitir Fróši ekki sonurinn) hugsanlega gelta, mér eša einhverjum öšrum til įnęgju.

Engu aš sķšur velti ég žvķ samt fyrir mér hvort ekki vęri skynsamlegra aš senda jólakort eša tölvupóst. Hrópin hef ég hins vegar stundaš į Žorlįksmessu frį žvķ ég var barn og meš žvķ sparaš mér ótrślegar fjįrhęšir ķ kaupum į jólakortum og frķmerkjum. Og allir glešjast yfir glešilegjólaogfarsęltnżttįrhrópum mķnum (nema žessi rįmi).

Nś kann įbyggilega einhver aš misskilja mig og halda aš ég sé aš gagnrżna rśmlega hįlfra aldar gamlan siš aš senda jólakvešjur į gufunni Rķkisśtvarpsins. 

Nei, nei, nei ... Žvķ er nś vķšsfjarri. En śr žvķ aš veriš er aš brydda upp į žessu, man ég aldrei eftir aš hafa heyrt jólakvešju til mķn į gufunni eša einhvers sem ég žekki og aldrei hef ég kannast viš nöfn žeirra sem senda kvešjur. Sendendur eru alltaf einhverjir sem enginn žekkir, til dęmis „Stķna, Barši, börnin“ og fleiri sem ég man ekki hvaš heita enda 3.466 kvešjur žetta įriš. 

52-525070_free-png-download-vintage-radio-png-images-backgroundSko, ég held žvķ sķst af öllu fram aš kvešjurnar séu ómarkviss vitleysa fyrir kaupendur (og hlustendur). Į samfélagsmišlum er žvķ haldiš fram aš kvešjurnar séu aš mestu leyti uppdiktašar innan Rķkisśtvarpsins, žvķ mörgum finnst grunsamlegt hversu žęr eru allar lķkar. Ķ öllum koma fyrir fyrir oršin óskir, jól, glešilegt, žakkaįr, nżttlķša og svo kryddaš meš innihaldsrķkum samtekningum og forsetningum af żmsu tagi. Nokkuš til ķ žessu.

Nś mį vel vera aš enginn sendi mér jólakvešju ķ śtvarpinu, sem ķ sjįlfu sér er dįlķtiš sorglegt. Hitt er žó jafn lķklegt aš śtilokaš sé aš hlusta meš einbeittri athygli į yfir žrjś žśsund fjögur hundruš sextķu og sex jólakvešjur lesnar ķ belg og bišu ķ tvo daga samfleytt og nį aš grķpa žį réttu. Ašferšafręšin er doldiš kjįnaleg, svona markašslega séš. Og enn vitlausari eru žeir sem punga śt fullt af peningum til aš senda kvešjur sem aldrei rata til móttakenda.

Margir nenna ekki lengur aš hlusta į jólakvešjurnar sem er synd, illa fariš meš góša sorg sem óhjįkvęmilega til veršur žegar ekki nęst aš grķpa kvešju sem mašur vonar aš hafi veriš send. Žó eru margir meš gufuna opna og hlusta į kvešjurnar sem ķ sķbylju hverfa śt ķ loftiš mešan veriš er aš baka, pakka inn jólagjöfum, skamma krakkana eša eitthvaš annaš žarflegt.

Hitt er ku vera dagsatt aš Rķkisśtvarpiš gręšir tęplega fjórtįn milljónir króna į tiltękinu og kostar engu til nema žulnum sem žylur sig hįsan.

Ķ anda samkeppni og žjóšžrifa mun ég frį og meš deginum ķ dag og fram yfir įramót bjóša landsmönnum aš hrópa hjartnęmar jóla-, annanķjóla-, žrišjaķjóla- (og svo framvegis) og nżjįrskvešjur af svölunum heima. 

Svo vel hefur tekist til į undanförnum įrum aš žetta er aš verša sišur. Spyrjiš bara alla žį sem sendu og fengu kvešjur. Heimtur į kvešjum eru margfalt betri hjį mér en Rķkisśtvarpinu. 

Veršiš er miklu betra en hjį Rķkisśtvarpinu, heilum 17,5% lęgra. Og žaš sem meira er, komist kvešja sannanlega ekki til skila fęr kaupandinn 33,9% endurgreišslu. Samkeppnisašilinn getur sko ekki toppaš žetta.

Fyrst veriš er aš misskilja viljandi tilganginn meš žessum skrifum mķnum vil ég nefna žį stašreynd ķ fullkominni vinįttu, kurteisi og viršingu fyrir hefšum fólks aš žaš er įbyggilega ódżrara og markvissara aš hrópa kvešjur af svölunum en aš borga Rķkisśtvarpinu fyrir aš lesa žęr śt ķ rafręna tómiš sem er umhverfislega stórhęttulegt og um sķšir getur valdiš ólęknandi veirusjśkdómum. Eša aš yfirborš sjįvar hękki um fimm sentķmetra į nęstu žrem įrum.

Žį hrekkur žetta eflaust upp śr lesandanum:

En žaš er svo gasalega jólalegt aš hlusta į jólakvešjulesturinn į gufunni.

Jį, žvķ skal ég nś trśa. Žaš er lķka obbbbb-oooošs-leeeeeg-aaaa-a jólalegt aš tala til žjóšarinnar śti į svölum į Žorlįksmessumorgni. 

(Vilji svo til aš einhver glöggur lesandi telji sig hafa lesiš ofangreindan pistil į Žorlįksmessu į sķšasta įri skal žaš fyrirfram dregiš ķ efa vegna žess aš fólk man ekkert stundinni lengur.)

 


Einkennasżnataka, Seyšfiršingar hlutašir og Seyšis- og Eskifirši

Oršlof

Spjallar Guš?

„Gušspjalliš skrifaši gušspjallamašurinn Mattheus“ (eša Markśs, Lśkas eša Jóhannes). Žennan texta žekkja allir og vita lķka hvaš gušspjall er, žótt žeir viti ekki endilega hvernig oršiš er til komiš. Žaš mętti lįta sér detta ķ hug aš merkingin sé aš ķ gušspjöllunum sé guš aš spjalla viš mennina, en uppruninn er allt annar. 

Gušspjall er gamalt tökuorš śr fornensku sem er oršiš til śr oršasambandinu ’gód spell’. Bókstafleg merking žess er ’góšar fréttir’ og žaš žżšir žvķ ķ rauninni žaš sama og fagnašarbošskapur og er, eins og žaš, bein žżšing į latneska oršinu ’evangelium’. 

Fornenska oršiš vķsar žvķ hvorki til gušs né hefur žaš nokkuš meš spjall aš gera, hvaš žį spjöll. Menn hafa žó litiš svo į aš hin góšu tķšindi sem gušspjöllin flytja séu komin frį guši og žaš er kannski įstęšan fyrir žvķ aš fyrri lišur oršsins hefur fengiš myndina ’guš-’.

Oršaborgarar.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Žórólfur segir augljóst aš fólk sé mikiš į feršinni śt um allt og žaš auki lķkur į śtsetningu į smiti.“

Frétt į ruv.is.                                      

Athugasemd: Allir vita hvaš smit er og nś er hętta į aš fólk smitist. Er žį „śtsetning“ į smiti eitthvaš verra en aš smitast?

Oršabókin mķn er hjįlpar ekkert. Hefur aldrei heyrt um „śtsetningu į smiti“ en kannast mętavel viš śtsetningu į lögum eša tónverkum.

Leyfi mér  aš giska į aš „śtsetning“ merki aš verša fyrir. En aušvitaš er žaš ekki eins fķnt og „śtsetning į smiti“ og passar sko alls ekki inn ķ stofnanamįllżsku kerfisins.

Lķkur benda til aš „śtsetning“ sé óžarft ķ fréttin žvķ žaš bętir engu viš skilning lesandans.

Žegar gįfumenn tala falla blašamenn ķ stafi. Žetta fólk er žó eins og viš hin, reka ķ vöršurnar og ruglast. Hins vegar er svo margt sem žeir segja svo įferšarfallegt. Til dęmis „einkennasżnataka“ sem er gullfallegt orš en enginn skilur žaš nema kerfiskallarnir.

Svo finnst mér žetta oršalag svo gįfulegt aš ég ręš mér varla:

Žórólfur segir hins vegar aš flestir sem hafi greinst utan sóttkvķar hafi tengsl viš ašra smitaša en ekki nįšst į sķnum tķma.

Aldrei hefši mér dottiš ķ hug aš fólk smitist ašeins af žeim sem hafa veiruna. Žaš er vķsindalegt afrek aš hafa rįšiš ķ tengslin.

Tillaga: Žórólfur segir augljóst aš fólk sé mikiš į feršinni og žaš auki lķkur į aš žaš  smitist. …

2.

„… og hvort aš hęgt sé aš hleypa einhverjum hluta Seyšfiršinga heim til sķn, žeim sem bśa į öruggum svęšum.“

Frétt į frettabladid.is.                                      

Athugasemd: Varla er fólk sent heim til sķn ķ hlutum. Flestir njóta sķn betur ķ heilu lagi.

Tillaga: … og hvort aš hęgt sé aš hleypa žeim Seyšfiršingum heim til sķn sem bśa į öruggum svęšum.

3.

„Žyrla Land­helgis­gęslunnar lenti į Seyšis­firši rétt eftir klukkan 11 og mun žar verša žar ofanflóšasérfręšingum Vešur­stofunnar innan handa.“

Frétt į frettabladid.is.                                      

Athugasemd: Merking oršalagsins aš hafa eitthvaš innan handar er samkvęmt bókinni Merg mįlsins eftir Jón G. Frišjónsson:

Lķkingin er dregin af einhverju sem  er tiltękt, einhverju sem menn geta gripiš til.

Varla fer vel į žvķ aš skip eša flugvél sé fólki innan handar. Veldur žvķ stęršin. Betur fer hér į žvķ aš segja aš žyrlan verši sérfręšingunum til afnota.

Ķ fréttinni segir:

Varš­skipiš Tżr kom til Seyšis­fjaršar ķ gęr og byrjaši į žvķ aš bjarga žremur og tveimur köttum sem höfšu oršiš inn­lyksa. Žau voru flutt į Seyšis­fjörš. Skipiš var svo statt žar ķ nótt og varpaši ljósi į hlķšina en aš sögn Įs­geirs eru nokkuš öflugir kastarar um borš.

Sį sem žetta skrifaši hefur ekki haft fyrir žvķ aš lesa fréttina yfir fyrir birtingu. Verkstjórnin į Fréttablašinu viršist ekki upp į marga fiska fyrst aš svona er ekki lagaš.

Ķ fréttinni segir lķka:

Al­manna­varnir, lög­regla og viš­bragšs­ašilar fundušu um stöšuna į Seyšis- og Eski­firši

Gott aš ekki var lķka rętt um Mjóa-, Reyšar-, Fįskrśšs-, Beru- og Hamarsfjörš. Žvķlķk leti ķ blašamanninum aš nenna ekki aš skrifa heiti žéttbżlisstašanna eša fjaršanna fullu nafni.

Žori aš fullyrša aš svona hefur aldrei veriš gert. Hvorki ķ Reykja-, Hśsa- eša Ólafsvķk. Né ķ Tryggva-, Skśla- eša Aragötu. Og ekki eru žau eins Morgun-, Dag- og Fréttablašiš. Hvaš žį blöš ķ öšrum löndum svo sem ķ Finn-, Bret-, Frakk-, Pól- eša Swasķlandi. Sjį nś allir hversu žetta er enda-, botn- og vitlaust jafnvel žó veriš sé aš aug-, upp-, žing- eša frišlżsa.

Tillaga: Žyrla Land­helgis­gęslunnar lenti į Seyšis­firši rétt eftir klukkan 11 og mun žar verša žar ofan­flóša­sér­fręšingum Vešurstofunnar til afnota.

4.

Daginn tekur aš lengja frį deginum ķ dag.“

Frétt į ruv.is.                                       

Athugasemd: Žessi setning er stórmerkileg. Ķ įtta orša fyrirsögn kemur dagur fyrir žrisvar sinnum. Žetta kallast nįstaša en flestir sem stunda skrif reyna aš foršast hana. 

Vęri fyrirsögnin hluti af vķsu myndi svona kannski vera kallaš ofstušlun. Žetta er gott aš hafa ķ huga enda hafa allar góšar sögur hryjanda, takt. Og hvaš er frétt annaš en saga? Žetta męttu fréttaskrifarar hafa ķ huga og njóta žeir žakklętis lesenda fyrir vikiš. 

Tillaga: Dag tekur nś aš lengja.


Įkall, go crazy og hrópa framķköll

Oršlof

Gustuk

Stundum er sagt aš ekki sé gustuk aš gera žetta eša hitt ef žaš žykir ekki nema sjįlfsagt og lķka er talaš um gustukaverk ķ svipašri merkingu. Oršiš gustuk er oršiš til viš samruna śr oršasambandinu „gušs žökk“ og upphaflega var žetta haft um miskunnarverk eša góšverk viš nįungann.

Oršborgarar

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Žaš er al­veg ljóst aš žaš er tjón.“

Fyrirsögn į mbl.is.                                      

Athugasemd: Fer ekki betur į žvķ aš segja aš žaš hafi oršiš tjón? „Nśtķšarvęšing“ ummęla er dįlķtiš andkringisleg (vissara fyrir lesendur aš fletta žessu orši upp ķ oršabók).

TillagaLjóst aš žaš varš tjón.

2.

„Veitur sendu frį sér įkall til notenda heitavatns ķ upphafi mįnašar og fóru žess į leit aš žeir fęru sparlega meš vatniš vegna žess aš yfirvofandi vęri kuldakast.“

Leišari Morgunblašsins 17. desember 2020.                                     

Athugasemd: Įkall žżšir bęn eša įvarp. Ķ sjįlfu sér getur hiš seinna passaš ķ žessu tilviki. Žó er hér ein draugur sem žarf aš glķma viš og žaš er oršlagiš „aš kalla eftir“ einhverju sem er bein žżšing śr ensku; „to call for“.

Óvöndušum blašamönnum fannst enska oršalagiš svo įkaflega lķkt žvķ ķslenska aš žeir tóku žaš umhugsunarlaust upp. Og nś hefur žaš breišst śt ķ alla fjölmišla og enginn segir neitt.

Sagt er aš menn „kalli eftir“ einhverju og sķšan sé žaš nefnt „įkall“.

Jęja. Hvaš merkir svo oršalagiš „aš kalla eftir“. Ķ sannleika sagt er žetta afar mįttlaust og óskżrt oršalag. 

Ķ sögunni um Bakkabręšur segir:

„Gķsli-Eirķkur-Helgi, fašir vor kallar kśtinn …“ 

Vera mį aš blašamenn telji aš pabbinn hafi „kallaš eftir“ kśtnum sem er rétt. En ekki aš žaš hafi veriš „įkall“. 

Alsendis óljóst er hvaš Veitur hafi įtt viš meš „įkalli“. Miklu nęr er aš segja aš fyrirtękiš hafi óskaš eftir žvķ aš notendur fęru sparlega meš heita vatniš eša krefšist žess.

Hvaš merkir til dęmis eftirfarandi (fundiš meš gśggli):

  • Kalla eftir įbyrgš stjórnvalda [krefjast?]
  • Kalla eftir upplżsingum [óska eftir, heimta, bišja um?]
  • Kalla eftir samręmi ķ stušningi viš fjölskyldur [krefjast, óska eftir?]
  • Kalla eftir afsögn rįšherra [krefjast, óska eftir?]
  • Kalla eftir ķbśafundi [óska eftir, bišja um, heimta?].
  • Kalla eftir umsóknum um styrki [hvetja til aš sękja um styrk?].
  • Kalla eftir greinum ķ tķmarit [óska eftir, bišja um?]
  • Kalla eftir meiri samvinnu sveitarfélaga og rķkis [óska eftir, heimta, krefjast?]

Allt er žetta afar óljóst. Drottinn minn dżri, ekkert af žessu er įkall (skildist žetta?). Svo mį ef til vill velta žvķ fyrir sér hvort barįttan gegn „kalla eftir“ og „įkall“ sé ekki löngu töpuš.

TillagaEngin tillaga.

3.

„Go crazy, fimmtudags-mįnudags.“

Auglżsing verslunarinnar Ilva į baksķšu Morgunblašsins 17.12.20.                                

Athugasemd: Held aš stjórnendur verslunarinnar hafi misst vitiš (į ensku „gone crazy“). Hvers vegna er ašalfyrirsögnin į ensku en aš öšru leiti į ķslensku? Geta forrįšamenn verslunarinnar ekki haldiš sig viš annaš hvort tungumįliš?

Tillaga: Engin tillaga

4.

„Žį hrópaši Rósa og reyndi ķt­rekuš framķköll mešan Įslaug gerši til­raun til aš svara fyr­ir­spurn henn­ar.“

Frétt į mbl.is.                                      

Athugasemd: Fréttin viršist fljótfęrnislega skrifuš. Ķ nišurlagi fréttarinnar er ofangreind mįlsgrein endurtekin aš hluta, sama oršaval. Blašamašurinn hefši įtt aš lesa fréttina yfir fyrir birtingu.

Hvaš į blašamašurinn viš meš žessu oršalagi aš hrópa og reyna frammķköll? Žegar Rósa hrópaši var hśn ekki kalla fram ķ fyrir ręšumanni? 

Eitt af uppįhaldsoršum blašamanna er „ķtrekaš“, kemur oft, margoft, margsinnis, tķšum fyrir ķ fréttum fjölmišla og er ekki til eftirbreytni,

Tillaga: Žį hrópaši Rósa og kallaši margoft fram ķ fyrir Įslaugu mešan hśn reyndi aš svara fyr­ir­spurninni. 

5.

„„Reynslu­mikl­ir“ og „žol­in­móšir“ į Hafn­ar­torgi“

Fyrirsögn į mbl.is.                                      

Athugasemd: Sį sem er „reynslumikill“ er reyndur. Žaš dugar įgętlega og óžarfi aš bęta viš žaš „mikill“. Hins vegar eru margir žannig aš žeir bśa aš mikilli reynslu. Žeir eru engu aš sķšur reyndir.

Ķ fréttinni er fjallaš um hśsnęši viš Hafnartorg sem višmęlendur ķ Morgunblašinu žann 17.12.20 gagnrżndu vegna lélegrar hönnunar og vegna žess aš žaš magnar svo upp vind aš fólki finnst slęmt aš vera į torginu.  

Ķ fyrirsögninni eru tvö orš ķ gęsalöppum sem tįknar aš žau sé höfš eftir öšrum, žaš er eigendum hśsnęšisins sem svara gagnrżninni aš hluta.

Blašamašur mbl.is. leggur žeim orš ķ munn. Hvergi ķ yfirlżsingunni kemur fyrir oršiš „reynslumikill“. Aš vķsu stendur žessi illa samda setning ķ henni:

Viš erum žol­in­móšur ašili meš mikla reynslu af fast­eign­aržróun ķ mišbęn­um …

Hvernig er hęgt aš bśa til svona setningu meš bęši eintölu og fleirtölu ķ senn. „Viš erum …“ og svo kemur „žolinmóšur ašili“ … Žetta minnir į hįtignir ķ śtlandinu. Einhver kóngurinn ķ Frakklandi gęti hafa sagt žetta:

Nous sommes la France …

Og žį vęri réttari aš segja:

Vér Regin erum Hafnartorg.

Reyndar er Regin gošaheiti og žessi tilbśnu ummęli eru bara nokkuš lķk. Mįliš er hins vegar žetta: Ekki leggja višmęlendum orš ķ munn nema til aš lagfęra og leišrétta. 

Og svo er žaš oršiš „ašili“. Tek žaš fram og undirstrika aš ég er ekki ašili.

Tillaga: Reyndir og žolinmóšir į Hafnartorgi.

6.

„Sķšasta bingó K100 og mbl.is fyrir jól fór fram ķ gęrkvöldi.“

Frétt į blašsķšu 11 ķ Morgunblašinun 18.12.20.                                    

Athugasemd: Fer ekki betur į žvķ aš segja aš bingóiš hafi veriš ķ gęrkvöldi?

Tillaga: Sķšasta bingó K100 og mbl.is fyrir jól var ķ gęrkvöldi.


Hugga sig heima, bśbbla og frelsissviptur

Oršlof

Aš vera

Samkvęmt „Ķslenskri orštķšnibók“ (1991) er sögnin vera algengasta sagnorš ķ ķslensku og jafnframt eitt af žremur algengustu oršum mįlsins įsamt samtengingunum og og aš. 

Ķ textasafni meš rśmlega hįlfri milljón lesmįlsorša kom vera rśmlega 21.000 sinnum fyrir ķ einhverri mynd. 

Öll algengustu orš mįlsins eru svokölluš kerfisorš, žar į mešal hjįlparsagnir eins og vera, verša og hafa. 

Af öšrum sögnum er koma algengust en hśn er ķ 22. sęti yfir algengustu ķslensk orš og kemur miklu sjaldnar fyrir en vera. 

Tiltölulega margar sagnir eru mešal hundraš algengustu orša mįlsins og auk žeirra sem žegar eru nefndar eru algengustu sagnirnar žessar: segja, fara, geta, taka, eiga, gera, sjį, halda, finna, fį, vita, standa, ganga, lįta, vilja, leggja, mega og reyna.

Oršaborgarar. 

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

Huggum okkur heima“

Auglżsing ķ Rķkisśtvarpinu 13.12.20, klukkan 12:40.                                     

Athugasemd: Held aš žaš hafi veriš nęrbrókarsali sem oršaši žetta svo ķ auglżsingu sinni ķ Rķkisśtvarpinu. Hugsanlega hefur hann fengiš oršiš śr norsku eša dönsku. Ķ bįšum mįlunum er talaš um aš „hygge sig“. Žegar ég nam ķ Noregi var stundum sagt:

Vi skal hygge oss ķ kveld.

Žį var ętlunin aš hafa žaš nįšugt meš raušvķnslögg, góšri bók og eldi ķ arni.

Į ķslensku er vissulega til sögnin aš hugga en hśn merkir aš hughreysta, sefa og įlķka. 

Ķ staš žess aš „hugga okkur“ getum viš haft žaš nįšugt, njóta einhvers, slaka į, slappa af og svo framvegis.

Ég męli ekkert meš lżsingaroršinu „kósķ“, finnst aš afar aumt. Fjöldi ķslenskra orša eru betri.

Tillaga: Höfum žaš nįšugt heima.

2.

„Bśbbla.“

Notaš ķ tengslum viš fjöldatakamarkanir ķ faraldrinum.                                  

Athugasemd: Bśbbla er ómögulegt orš. Žaš er einfaldlega enska oršiš „bubble“ og snaraš yfir ķ ķslenskan framburš. Žannig skemmri skķrn gengur varla.

Ķ faraldrinum er „bśbbla“ ętlaš aš vera einhvers konar takmörkun į fjölda žeirra sem mega koma saman ķ einum hóp. Sumir tala um kślu ķ sömu merkingu.

Um leiš og žeir sem nota „bśbbla“ og „kśla“ hafa sleppt oršinu er nęst į vörum oršiš hópur, hópamyndun, hópatakmarkanir og svo framvegis. Af hverju er ekki haldiš įfram meš žetta og talaš um „bśbblumyndun“ og „bśbblutakmarkanir“ eša „kślumyndun“, „kślutakmarkanir“?

Stašreyndin er einfaldlega sś aš ekkert annaš orš kemur ķ staš nafnoršsins hópur. Tķu manna hópur er miklu betra oršalag en „tķu manna bśbbla“ eša „tķu manna kśla“.

Satt aš segja er alveg furšulegt aš fjölmišlar hafi grafiš upp „bśbbla“ eša „kśla“ ķ tengslum viš faraldurinn. Lķklega er žetta komiš śr ensku en sś tunga er įgęt ein og sér, ķslenskan dugar okkur hérna.

Ég hef enga trś į aš „bśbbla“ nįi fótfestu ķ ķslensku en tel samt vissara aš grafa oršiš og kasta į žaš rekunum.

Tillaga: Hópur.

3.

Aus fśkyršum yfir žjįlfarann til aš komast burt …“

Fyrirsögn į dv.is.                                  

Athugasemd: Sögnin aš ausa er ķ eintölu nśtķšar:

ég eys, žś eyst, hann eys.

Ķ žįtķš: 

ég jós, žś jóst, hann jós

Oršiš er žvķ ansi óreglulegt og vissara aš leggja beyginguna į minniš.

Tillaga: Jós fśkyršum yfir žjįlfarann til aš komast burt …

4.

Plastefni brotnušu nišur ķ leišslum ķ ofn­in­um žegar of heitt vatn rann um žęr. Plastefn­in runnu sķšan óhindruš meš vatn­inu inn ķ kjarna­ofn­inn meš žeim af­leišing­um aš plastefn­in uršu geisla­virk.“

Frétt į mbl.is.                                   

Athugasemd: Nįstaša kallast žaš žegar sama oršiš kemur óžarflega oft fyrir ķ texta. Vanur skrifari hefši ašeins notaš oršiš plastefni einu sinni.

Fréttin byrjar į žessum oršum:

Sjįlf­virk slökkvun įtti sér staš ķ kjarna­ofni 2 ķ Olkiluoto kjarnorku­ver­inu į vest­ur­strönd Finn­lands, žann 10. des­em­ber sķšastlišinn.

Nafnoršiš „slökkvun“ er nokkuš oft notaš ķ fréttum. Žaš finn ég ekki ķ oršabókunum mķnum. 

Margir skrifarar, ekki bara blašamenn, vilja endilega notaš nafnorš eins og gert er ķ ensku og telja aš skrifin verši skżrari fyrir vikiš. Sjaldnast er žaš svo. Ķ fréttinni hefši veriš hęgt aš umorša mįlsgreinina og sleppa nafnoršinu. Til dęmis svona:

Öryggiskerfi slökktu sjįlfkrafa į kjarnaofni tvö Olkiluoto kjarnorku­ver­inu į vest­ur­strönd Finn­lands, žann 10. des­em­ber sķšastlišinn.

Vandinn er aš lesandinn veit ekki hvaš var slökkt ķ kjarnorkuverinu. Var eldur slökktur eša var slökkt į framleišslunni? 

Ķ fréttinni segir:

Žetta žykir minni­hįtt­ar­at­vik

Held aš ķslenskukennarinn minn ķ MR hefši af miskunnsemi sinni gefiš ašeins eina villu fyrir žetta ķ staš tveggja eša žriggja. Samkvęmt reglunum į aš skrifa žetta svona: Minni hįttar atvik.

Svo er žaš žetta meš nafnoršiš atvik sem tröllrķšur öllum fréttum ķ fjölmišlum. Žegar óhapp, slys eša handvömm veršur į Landspķtalanum heitir žaš atvik. Ķ kjarnorkuveri kallast óhappiš atvik. Lķklega var žaš atvik žegar kjarnaofninn ķ Tsjernóbżl sprakk ķ loft upp įriš 1982 og geislavirknin barst til noršurhluta Evrópu. Hins vegar geta atvik verši spaugileg. Žegar ég datt į rassinn į ķsnum į Ellišavatni fannst öllum atvikiš hlęgilegt og skelltu upp śr.

Ķ fréttinni er žetta haft eftir višmęlanda:

Full­trś­inn sem hafši stżrt sam­skipt­um Finna į mešan ęf­ing­unni stóš gleymdi aš breyta und­ir­skrift sinni į til­kynn­ing­ar frį žeim eft­ir ęf­ing­una, žannig aš žegar hann svo til­kynnti um al­vöru at­vikiš žį žurfti hann aš įrétta efti­rį aš hann hafi vissu­lega gleymt aš breyta und­ir­skrift sinni sem stjóri ęf­ing­ar­inn­ar, žvķ žaš var jś eng­in ęf­ing leng­ur ķ gangi.

Ég skil ekki žessa löngu mįlsgrein.

Naušsynlegur eiginleiki blašamanns er aš geta sagt sögu. Frétt er ekkert annaš en saga sem sett er upp į įkvešinn hįtt. Orš sem kastaš er fram ķ belg og bišu hjįlpa ekki lesendum. 

Tillaga: Plastefni brotnušu nišur ķ leišslum ķ ofn­in­um žegar of heitt vatn rann um žęr. Žau runnu sķšan meš vatn­inu inn ķ kjarnaofn­inn og uršu žar geisla­virk.

5.

„Langvarandi Covid-19 mögulega ónęmiskerfiš aš rįšast į lķkamann.“

Fyrirsögn į visir.is.                                  

Athugasemd: Hvaš merkir žessi setning? Meš žvķ aš lesa fréttina mį hugsanlega skilja hana į žann veg aš ónęmiskerfi lķkamans geti brenglast eftir aš hafa sżkst af Covid-19. Žaš trufli sķšan ešlilega starfsemi hans lengi eftir aš sjśklingurinn hafi nįš sér.

Oršunum viršist rašaš upp af handahófi en samt getur lesandinn įttaš sig į žvķ sem žarna segir.

Tökum dęmi. Skilur einhver žetta: „Hstamnmót“. Eflaust įtta flestir sig į žvķ aš oršiš hestamannamót er žarna rangt skrifaš. Hér er annaš frumsamiš dęmi:

Bķl ķ Flatey aš aka hestamannamóti į žrjį hesta.

Lesandinn getur rįšiš ķ žaš sem žarna er skrifaš. Engu aš sķšur er setningin langt frį žvķ aš vera rétt.

Lķklegast er aš blašamašurinn į Vķsi hafi ekki lesiš fréttina yfir og ekki heldur samstarfsmenn hans og sķst af öllu fréttastjórinn žvķ hśn stendur óbreytt žegar žetta er skrifaš. Sannast nś hér sem įšur hefur veriš sagt aš fréttirnar skipta minna mįl, auglżsingarnar eru ašalatriši.

Lesendur fréttarinnar gera athugasemdir viš ofangreinda frétt į Vķsi og žeirra į mešal er Kristinn Sigurjónsson sem skrifar:

Žaš er nokkuš sérstakt ķ upphafi greinarinna aš segja „tališ hrjį um 10% einstaklinga į aldrinum 18 til 49 įra og einn af fimm 70 įra og eldri.“ 

Į einfaldri ķslensku er žetta 10% einstaklinga į aldrinu 18 til 49 įra og 20% sem eru 70 įra og eldri.

Samhengiš ķ fréttinni er aš žessu leyti alls ekki gott. Varla viš öšru aš bśast žegar fólk er lįtiš skrifa um žaš sem žaš žekkir ekki.

Gera mį athugasemdir viš fjölmargt annaš ķ fréttinni.

Tillaga: Enginn tillaga.

6.

Frelsis­sviptur, laminn og ręndur.“

Fyrirsögn į frettabladid.is.                                   

Athugasemd: Fyrst į annaš borš er veriš aš nota oršskrķpiš „frelsissviptur er ekkert samręmi ķ fyrirsögninni. Hśn ętti aš vera svona:

Frelsissviptur, lemsturgefinn og veršmętasviptur

Löggumįliš er hrikalega skrżtiš. Ķstöšulitlir blašamenn sem eru aš feta sķn fyrstu spor ķ skrifum bera óttablanda viršingu fyrir bullinu śr löggunni. Halda aš hśn tali „gullaldarmįl. Og löggan finnur svo mikiš til sķn aš hśn keppist viš aš fullkomna stofnanamįl sitt en af miklum vanefnum.

Hér eru dęmi um oršalag löggunnar: 

    • Frelsissviptur. Sviptur frelsi sķnu.
    • Framkvęma hśsleit. Leita ķ hśsi. 
    • Haldleggja. Tak eša leggja hald į.
    • Tryggja įstandiš. Hafa stjórn į ašstęšum
    • Meš mann ķ tökum. Mašur er handtekinn, ķ jįrnum.
    • Įrįsarašili. Sį sem beitir ofbeldi, ofbeldismašur.
    • Įrįsaržoli. Fórnarlambiš, sį sem er rįšist į.
    • Vista ķ fangageymslu fyrir rannsókn mįls. Settur ķ fangelsi mešan veriš er aš rannsaka mįliš.
    • Fangageymsla. Fangelsi. 
    • Ķ annarlegu įstandi. Undir įhrifum įfengis, lyfja eša fķkniefna.
    • Nytjastuldur. Rįn. 
    • Afstunga. Sį sem veldur įrekstri eša slysi flżr af stašnum.
    • Klessa bķl. Bķll skemmist vegna įreksturs

Sumt af žessu er ķ lagi, annaš tóm vitleysa. Öll oršin eiga žaš sameiginlegt aš vera ofnotuš af löggunni og „löggufréttablašamönnum“. 

Tillaga: Engin tillaga.


Handtökuskipun gagnvart, snjóflóš feršast og atlaga aš stofnun

Oršlof

Lögum stjórnaš

„Rįšherra fer meš yfirstjórn laga žessara.”

Hvaš merkir žetta eiginlega? Alžingi setur lög sem forseti stašfestir. Lögregla sér um aš fariš sé aš eša eftir lögum og dómarar skera śr įgreiningi sem upp kann aš koma. 

Aldrei hef ég heyrt talaš um yfirstjórn laga enda finnst mér oršasambandiš nįnast merkingarlaus klisja. Lögum er ekki stjórnaš, žau eru sett og žeim er fylgt eša eftir žeim fariš.

Svipušu mįli gegnir reyndar einnig um oršasambandiš annast framkvęmd laga (4. gr.). 

[Lög um śtlendinga, nr. 80 16. jśnķ 2016]

Mįlfarsbankinn. Jón G. Frišjónsson.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Bśiš er aš gefa śt handtökuskipun gagnvart tveimur starfsmönnum Samherja ķ Namibķu …“

Frétt į visir.is.                                      

Athugasemd: Draga mį ķ efa aš forsetningin gagnvart sé hér rétt notuš. Žegar nafnoršiš handtökuskipun er notaš klśšrast eitthvaš og setningin aflagast. Žetta mį orša į annan hįtt, til dęmis:

Gefin hefur veriš śt skipun um aš handtaka tvo starfsmenn Samherja ķ Namibķu …

Hér skilst mįlsgreinin įkaflega vel og enginn hnżtur um ’gagnvart’. Aftur į móti er oršiš handtökuskipun lögfręšilegt hugtak og veršur varla leyst upp eins og ég hef gert. Hvaš er žį til rįša? Jś, einfaldlega aš skipta um forsetningu.

Jón G. Frišjónsson segir ķ fróšlegum pistli ķ Mįlfarsbankanum:

Forsetningin gagnvert er upphaflega hk.-mynd af lo. gagnveršur. Hśn er algeng ķ fornu mįli, t.d.:

    • sįtu žeir [Egill og Yngvar] gagnvert žeim Skalla-Grķmi og Žórólfi (Egils saga 31.k);
    • baš hann sitja gagnvert sér ķ öndvegi (Egils saga, 44.k.);
    • En er Glśmur kom gagnvert bśš žeirri er Einar įtti (Vķga-Glśms saga 27.k.);
    • en Björn sat gagnvert Sęmundi į annan bekk ķ öndvegi (Sturl I, 280).

Pistill Jón er lengri og hér er hęgt aš lesa hann allan.

Tillaga: Bśiš er aš gefa śt handtökuskipun į tvo starfsmenn Samherja ķ Namibķu …

2.

„Ef ykk­ur žótti Ev­erest-fjall ekki nęgi­lega hįtt fyr­ir žį hafa stjórn­völd ķ Kķna og Nepal loks­ins kom­ist aš sam­komu­lagi um nį­kvęma hęš fjallins, eft­ir įra­lang­ar deil­ur, enda ligg­ur fjalliš į landa­męr­um rķkj­anna.“

Frétt į mbl.is.                                       

Athugasemd: Hvern er blašamašurinn aš įvarpa? Hvaš į hann viš meš „nęgilega hįtt“? Žetta er furšuleg byrjun į frétt. Samhengiš ķ mįlsgreininni er afar óskżrt. Fjall kemur žrisvar fyrir ķ mįlsgreininni. Einu sinn er žaš rangt ritaš.

Hver ķ ósköpunum gęti haft skošun į žvķ aš Everest sé of hįtt eša of lįgt?

Margt er bullaš: „Liggur fjalliš“ į landamęrum Kķna og Nepal eša er žaš į landamęrunum?

Ķ fréttinni segir:

Jś, fjalliš er nś heil­um 86 cm hęrra en žaš hef­ur veriš męlt op­in­ber­lega hingaš til ķ Nepal, og rśm­um fjór­um metr­um en Kķn­verj­ar hafa hingaš til viljaš višur­kenna.

Skilur einhver žessa mįlsgrein? Lķklega vantar eitthvaš ķ hana og žvķ stendur „rśmum fjórum metrum“ skżringarlaust. 

Ķ fréttinni segir:

Žegar fjallagarp­ur­inn Ed­mund Hillary sigraši topp­inn meš sjerp­an­um Tenz­ing Norgay ķ maķ įri 1953 …

Ķ hverju kepptu Hillary og toppurinn? Keppnin hefur alveg fariš framhjį okkur fjallamönnum.

Hér eru fleiri dęmi:

  • … žį var hęšinni breytt ķ 8.848 metra sam­kvęmt ind­versk­um męl­ing­um. Sś tala hef­ur haldiš sig žar til nś. 
  • Sķšan žį hafa Kķn­verj­ar fram­kvęmt nokkr­ar męl­ing­ar
  • … og įriš 2005 héldu žeir fram aš rétt hęš vęri 8.844,43 metr­ar.
  • Žaš leiddi til deilna viš Nepala sem leyst­ist ekki …

Lķklega er ekki viš blašamanninn aš sakast heldur yfirmenn hans og jafnvel ritstjórnina alla. Fęr nęr óskrifandi nżliši enga tilsögn į Mogganum? 

Žess ber aš geta aš į blašsķšu 11 ķ Morgunblašinu 9.12.20 er stutt frétt um örplast į Everest og męlingar į hęš fjallsins. Hśn er nęr gallalaus.   

Tillaga: Engin tillaga.

3.

„Feršafélagiš skipuleggur margvķsleg fjallaverkefni.“

Myndatexti į blašsķšu 6 ķ Morgunblašinu 9.12.20.                                     

Athugasemd: Hvaš eru „fjallaverkefni“? Oršiš er ekki žekkt nema hjį Feršafélagi Ķslands.

Hvaš er betra viš oršiš „fjallaverkefni“ en til dęmis fjallaferšir? Ekkert. Helst mį hugsa sér aš oršiš sé bśiš til aš fólki sem ekki hefur stundaš fjallaferšir aš neinu rįši.

Tillaga: Engin tillaga.

4.

„Fremsti hluti snjóflóšsins, ešlisléttur išukastafaldurinn, feršašist į 45-60 m/s (162-216 km/klst.) hraša.“

Frétt į blašsķšu 10 ķ Morgunblašinu 9.12.20.                                      

Athugasemd: Ķ fréttinni er fjallaš um snjóflóš sem féll į Flateyri 14. janśar 2020 og skżrslu Vešurstofunnar um žaš. Ķ fréttinni er sagt aš flóšiš hafi „feršast“ į miklum hraša.

Sögnin aš feršast er oftast notuš um feršir fólks, ekki dauša hluti eins og hér er gert. 

Ég varš mér śt um skżrslu Vešurstofunnar. Ķ henni segir margoft aš snjóflóš „feršist“ og talaš um „feršatķma“ žess. Ķ stašinn hefši veriš hęgt aš tala um hraša snjóflóšsins, leiš žess eša umorša į annan hįtt.

Til gamans mį geta žess aš ķ skżrslunni segir aš skżrsluhöfundar hafi fariš ķ vettvangsferšir, žeir hafi fariš „margar feršir til Flateyrar“ og loks segir ķ skżrslunni aš skemmdir hafi oršiš į eignum feršaskrifstofufyrirtękis į Flateyri. Fleiri feršast en snjóflóš. Veršur nęst sagt aš snjóflóš „leggi land undir fót“?

Hér įšur fyrr var sagt aš snjóflóš falli. Er mįliš eitthvaš bęttara ef snjóflóš „feršast“? 

Tillaga: Fremsti hluti snjóflóšsins, ešlisléttur išukastafaldurinn, var į 45-60 m/s (162-216 km/klst.) hraša.

5.

atlaga aš stofnun Blęs.

Fyrirsögn į blašsķšu 34 ķ Morgunblašinu 10.12.20.                                     

Athugasemd: Samkvęmt oršabókinni merkir atlagarįšast į einhvern, gera įrįs, leggja til atlögu og svo framvegis. Oršiš er til ófrišar en alls ekki gęlur.

Žegar fréttin er lesin kemur ķ ljós aš tilgangurinn er žveröfugur viš žaš sem fyrirsögnin segir. Sķst af öllu er ętlunin aš gera śt af viš Blę eša skaša fyrirtękiš.

Samkvęmt fréttinni į aš afla fjįr til aš stofna Blę og reka, žaš er byggja ķbśšir og leigja. Žetta kalla blašmašurinn „atlögu“.

Tillaga: Nż tilraun gerši til aš stofna Blę.

6.

„Žaš hefur sem betur fer ekki oršiš banaslys enn žį hér į landi eins og erlendis af žeirri įstęšu aš skinnari hefur fengiš spilvķrinn sem trošarinn hangir ķ sig og banaš viškomandi.“

Tilkynning frį starfsfólki skķšsvęša.                                    

Athugasemd: Hvaš er „skinnari“? Ég hef aldrei heyrt žetta orš įšur. Varla vita margir svariš, en žar sem ég hef lengi notaš żmis konar skķši giska ég į aš „skinnari“ sé sį sem lętur skinn undir gönguskķši eša fjallaskķši til aš aušvelda göngu į fjöll.

Žetta er slęmt orš en lįtum žaš nś vera. Tilvitnunin hér aš ofan er óskiljanleg. 

Sama er meš allt annaš ķ tilkynningunni. Svo viršist hśn sé frį starfsfólk enda stendur undir „Starfsfólk Skķšasvęšanna“. Samt er hśn skrifuš ķ 1. persónu eintölu: „Ég verš aš bišja ykkur …“ og svo framvegis.

Ķ tilkynningunni segir:

Göngubrautir verša lķka opnar, en öll hśs lokuš og veršur einstefna ķ brautinni. 

Žetta er hręrigrautur. Hvaš koma hśs göngubrautum viš?

Fleiri villur og vitleysur mętti nefna ķ tiltölulega stuttri tilkynningu. Žessu til višbótar er öll vefsķša skķšasvęšanna illa skrifuš og veitt ekki af žvķ aš prófarkalesa hana og laga.

Tillaga: engin tillaga.

7.

„Žurfum aš vera undirbśin fyrir aš bķša eftir bóluefninu.“

Fyrirsögn į ruv.is.                                    

Athugasemd: Žetta er klśšursleg fyrirsögn, illa oršuš. Ķ Mįlfarsbankanum segir:

Rétt er aš segja aš undirbśa sig undir eitthvaš. Hann undirbjó sig undir prófiš. 

Lķka er hęgt aš tala einfaldlega um aš bśa sig undir eitthvaš.

Skrifarar verša aš hafa tilfinningu fyrir mįlinu. Hśn kemur ekki nema meš miklum lestri bóka, helst frį barnęsku.  

Tillaga: Veršum aš vera undir žaš bśin aš žurfa aš bķša eftir bóluefninu.


Sįtt viš ašgeršir, grķma sem er vatnshellt og framkvęma ašgerš

Oršlof

Įkvęšisorš

Į undanförnum įrum hef ég išulega rekist į setningar eins og „Gętu veriš įr ķ aš klöppin hrynji“, „Ęšislegt rjómapasta į mķnśtum“ og żmsar fleiri ķ svipušum dśr. 

Žarna eru orš sem vķsa til tķma, įr og mķnśtur, notuš įn nokkurs įkvęšisoršs. Žaš er ekki ķ samręmi viš mķna mįlkennd – ég get bara notaš oršin svona ķ eintölu, ekki fleirtölu. 

Žegar um er aš ręša orš ķ fleirtölu sem tįkna tķma žarf yfirleitt aš fylgja žeim eitthvert įkvęšisorš – töluorš, lżsingarorš eša óįkvešiš fornafn – ķ setningum af žessu tagi. Žetta er hins vegar ešlileg setningagerš ķ ensku.

Eirķkur Rögnvaldsson, sjį ķtarlegar į vefsķšu hans.

Įkvęšisorš: Orš sem stendur meš öšru orši og kvešur nįnar į um einkenni žess sem žaš į viš eša segir nįnar til um viš hvaš er įtt. Mįlfarsbankinn.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

Doktor Helga Kristjįnsdóttir hefur hlotiš framgang til prófessorsstöšu …

Frétt į blašsķšu 16 ķ Morgunblašinu 5.12.20.                                    

Athugasemd: Hlaut konan prófessorsstöšuna eša ekki? Žetta meš framgang skilst illa. Lķklega eru žeir sem annast rįšninguna enn aš bręša žaš meš sér hvort hśn fįi starfiš.

Ķ oršabókinni minni segir um oršiš framgangur:

Framkvęmd, žaš aš koma e-u fram; framganga.

Tilvitnunin ķ fréttina veršur ekki skżrari meš žessu, žvert į móti. Žį veršur žaš fyrir manni aš gśggla oršasambandiš og žį kemur ķ ljós aš žaš er nokkuš algengt ķ žessari merkingu. Af žessu leišir aš leikmašurinn getur varla fullyrt aš žaš sé rangt notaš.

Ķ skrį um oršasambönd eru gefin tķu dęmi:

    1. (ekki framgang
    2. <mįlinu> framgang
    3. framgangur jöklanna 
    4. hafa framgang (meš <bókina>)
    5. <mįliš, breytingartillagan, gjaforšiš> fęr (ekki) framgang
    6. <mįliš> hefur (<engan>) framgang
    7. <mįliš> hefur/hafši hindrunarlausan framgang
    8. vera fljótstķgur ķ framgangi
    9. vera luralegur ķ framgangi
    10. vera žóttalegur ķ framgangi

Ekkert af žessum hjįlpar fįfróšum lesanda aš ķ fréttina. 

Loks mį geta žess aš framgangur er nafnorš. Miklu betur fer į žvķ aš nota einfaldara oršalag meš sagnorši, žaš er aš segja hafi konan veriš skipuš sem prófessor.

Tillaga: Doktor Helga Kristjįnsdóttir hefur veriš skipuš ķ prófessorsstöšu …

2.

„Žaš sést į könnunum Gallup aš žaš hefur veriš mikil sįtt viš žessar ašgeršir

Frétt ruv.is.                                     

Athugasemd: Fer ekki betur aš segja aš sįtt sé um ašgerširnar?

Tillaga: Žaš sést į könnunum Gallup aš mikil sįtt var um žessar ašgerširnar

3.

„… [öndunargrķma] sem hleypir vel śt hita en er samt sem įšur vatnshellt.“

Auglżsing į blašsķšu 9 ķ Morgunblašinu 7.12.20.                                     

Athugasemd: Öndunargrķma er nafnorš ķ kvenkyni og žvķ er hśn vatnsheld. Oršiš vatnsheldur er myndaš meš nafnoršinu vatn og sögninni aš halda, žaš sem heldur vatni.

Ķ auglżsingunni er textinn svona óstyttur:

Airpop Active er fjölnota öndunargrķma, ytri skelin er śr mjśku örtrefjaefni (micro- fiber) sem hleypir vel śt hita en er samt sem įšur vatnshellt.

Oft er žaš svo aš starfsmenn fyrirtękis hanna auglżsingu og senda į fjölmišil sem setur hana upp eins og kallaš er. Umbrotsmenn į fjölmišlum eru yfirleitt mjög vandvirkir og žessi auglżsing er įgętt dęmi um žaš. Žó hefur gleymst lesa textann yfir. Gera mį athugasemdir viš żmislegt annaš.

Ķ auglżsingunni er til dęmis sagt aš grķman „sitji vel į andlitinu“. Ekki gott oršalag og sé žaš gśgglaš kemur ķ ljós aš žaš er allt annars ešlis.

Tillaga: … [öndunargrķma] sem hleypir vel śt hita en er samt sem įšur vatnsheld.

4.

„Žetta er ķ fyrsta sinn sem Kķnverjar nį aš framkvęma slķka ašgerš …“

Frétt į blašsķšu 13 ķ Morgunblašinu 7.12.20.                                     

Athugasemd: Oršalagiš „framkvęma ašgerš“ er nafnoršahnoš og merkir einfaldlega aš gera. Ótrślegt aš reyndur blašamašur skuli skrifa svona.

Ķ fréttinni segir:

Žeir stefna žó enn lengra, og mį segja aš leišangurinn nś hafi einungis veriš įfangastašur ķ kapphlaupi stórveldanna og fleiri um aš senda fyrsta manninn į yfirborš Mars.

Enn er žetta hnoš. „Senda fyrsta manninn“. Įtt er viš aš senda mann eša menn til Mars.

Óhjįkvęmilega munu Marsfarar lenda į yfirboršinu, annars stašar veršur aldrei lent. Er blašamašurinn aš žżša enska oršalagiš „landing on the surface of March“? Sé svo nęgir einfaldlega aš orša žaš žannig aš lent verši į Mars.

Ķ fréttinni segir:

Gangi allt aš óskum munu Kķnverjar komast ķ śtvalinna hóp žjóša, sem hafa nįš aš sękja grjót frį tunglinu …

Sį sem er śtvalinn hefur veriš sérstaklega valinn til įkvešins verks.

Rķki sem hafa sótt grjót til tunglsins eru ekki „śtvalinna“ ekki frekar en žeir sem hengja upp mynd heima hjį sér eša aka bķl sķnum ķ vinnuna.

Tillaga: Žetta er ķ fyrsta sinn sem Kķnverjar nį aš gera žetta


Sitjandi forseti, samanstendur af og bólusetning gerist hratt

Oršlof

Menn

Žaš var til tķšinda einn morgun er Höskuldur var genginn śt aš sjį um bę sinn. Vešur var gott. Skein sól og var lķtt į loft komin. 

Hann heyrši mannamįl. Hann gekk žangaš til sem lękur féll fyrir tśnbrekkunni. Sį hann žar tvo menn og kenndi. Var žar Ólafur son hans og móšir hans.

Laxdęla, 13. kafli.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Hśn sagši hann hafa dįiš ķ mótorhjóla­slysi en Mannakee dó einmitt ķ einu slķku įriš 1987.“

Frétt į mbl.is.                                    

Athugasemd: Hvaš er hęgt aš segja um svona stķlleysi? „Einmitt ķ einu slķku.“ Varla er hęgt aš gera grķn aš žessu.

Mikilvęgur hęfileiki blašamanns er aš kunna aš skrifa og segja frį. Žetta tvennt fylgist ekki alltaf aš.

Tillaga: Engin tillaga.

2.

Frįfarandi forseti hefur gert allt sitt …“

Leišari Fréttablašsins 28.11.20.                                    

Athugasemd: Mikiš var įnęgjulegt aš leišarahöfundurinn skyldi ekki kalla forseta Banarķkjanna „sitjandi forseta“, miklu betra aš hann sé frįfarandi eša bara forseti.

Žetta hugsaši ég og hélt įfram aš lesa leišarann. En, śbbs … Ķ nęstu lķnu féll höfundurinn ķ pyttinn:

Žetta er léttvęg gagnrżni frį sitjandi forseta …

Ašeins einn getur veriš forseti Bandarķkjanna. Sį sem hefur veriš kjörinn er veršandi forseti og er svo žangaš til hann tekur formlega viš völdum. Hinn er „bara“ forseti eša žį frįfarandi forseti. Žegar sį sķšarnefndi hęttir er hann fyrrverandi forseti.

Enska oršalagi „sitting president“ į ekki erindi ķ ķslensku.

Tillaga: Engin tillaga.

3.

„Ķ nżjustu fréttum ķ Argentķnu kemur fram aš Maradona hafi skolliš harkalega į haus sinn viku eftir ašgeršina …“

Frétt į dv.is.                                    

Athugasemd: Ja, hérna. Allt getur nś gerst. Įn žess aš saka blašamanninn um rugl er nįnast śtilokaš aš nokkur mašur geti „skolliš į haus sinn“. Enginn, hversu klaufskur sem mašur er, getur skolliš į höfuš sitt.

Žó getur veriš aš blašamašurinn hafi ętlaš aš segja aš Maradonna hafi dottiš į höfušiš. En aušvitaš er žaš of flókiš oršalag og illskiljanlegt til aš hęgt sé aš nota ķ viršulegum fjölmišli. Į ensku getur veriš aš oršalagiš sé į annan veg en žaš kemur okkur hérna į Ķslandi ekki viš. 

TillagaĶ nżjustu fréttum ķ Argentķnu kemur fram aš Maradona hafi skolliš harkalega į hausinn viku eftir ašgeršina …

4.

„Hópurinn sem Biden hefur kynnt til leiks fram aš žessu samanstendur af reyndu fólki sem …“

Fréttaskżring į blašsķšu 10 ķ višskiptablaši Morgunblašsins 2.12.20.                                   

Athugasemd: Oftast er óžarfi aš nota sögnina aš samanstanda og žį ekki sķst hér. Eiginlega man ég ekki eftir neinu dęmi um aš sagnoršiš henti ķ frįsögn.

Oftast nęgir aš nota aš vera eins og gert er ķ tillögunni.

Kynna til leiks er įgętt oršalag en žvķ mišur ofnotaš. Žar aš auki eru svona klisjur óžarfar.

Tillaga: Ķ hópnum sem Biden hefur kynnt er reynt fólk sem …

5.

„Bólu­setn­ing gęti gerst mjög hratt.“

Fyrirsögn į mbl.is.                                  

Athugasemd: Gerist bólusetning eša er hśn gerš? Ég velti žessu oršalagi fyrir mér og veit eiginlega ekki hvaš skal halda. 

Hitt veit ég aš višgeršin į bķlnum „gerist“ hvorki hratt eša hęgt. Vera kann aš bifvélavirkinn geri hratt viš bķlinn. Meira aš segja vont vešur „gerist“  ekki hratt, žaš getur hins vegar versnaš hratt.

Hér fęri eflaust betur į žvķ aš segja aš fljótlegt vęri aš bólusetja eša hęgt sé aš bólusetja hratt.

Žegar ég er ķ vafa um oršalag reyni ég aš umorša. Žó skal įréttaš aš stundum skrifar mašur hugsunarlaust bölvaša vitleysu sem ašrir eru vķsir meš aš leišrétta.

Tillaga: Fljótlegt gęti veriš aš bólusetja žjóšina.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband