Barbie ženaši - lofthelgi yfir landi - vel tókst aš tķmasetja gos

Oršlof

Minna starfshlutfall

Ekki hefi ég įkvešnar skošanir į žvķ hvort žaš var rétt įkvöršun aš loka sendirįšinu ķ Moskvu. Žaš hefši kannski mįtt draga śr starfseminni eins og hin norręnu löndin geršu ķ sķnum sendirįšum. 

Žaš var lķklega erfišara fyrir okkur aš gera žaš žvķ žaš eru bara fįar hręšur starfandi ķ okkar sendirįši. En samt hefši mįtt draga śr umfanginu, t.d. meš žvķ aš lįta sendiherrann sofa til hįdegis annan hvern dag. 

Žórir S. Gröndal ręšismašur ķ Amerķku ķ grein ķ Morgunblašinu 8.8.823. 

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

Aš sögn Magnśs­ar Tuma Gušmunds­son­ar, jaršešlis­fręšings, er óró­inn ekki enn kominn nišur ķ bak­grunns­gildi.“

Frétt į mbl.is. 

Athugasemd: Hvaš er įtt viš meš „bakgrunnsgildi“? Af hverju skżrir blašamašurinn ekki oršiš śt fyrir lesendum? Blašamašur žarf aš vera gagnrżninn ķ störfum sķnum. Spyrja, spyrja og spyrja.

Tillaga: Engin tillaga.

2.

Kallar eftir lengri frest fyrir Nķger.“

Frétt į mbl.is. 

Athugasemd: Oršalagiš „kalla eftir“ skilst ekki. Er veriš aš bišja um lengri frest, óska eftir honum, krefjast, heimta eša įlķka. Tillagan mišast viš efni fréttarinnar.

Lķklega er heimild blašamannsins fréttveitan Reuters en žar stendur ķ fyrirsögn: 

Italy calls on West African states (ECOWAS) to extend Niger ultimatum.

Žżšing blašamannsins veršur aš teljast frekar hrašsošin enda žżšir enska oršalagiš „calls on“ ekki aš einhver hafa kallaš eša kallaš eftir. Lķklega hefur utanrķkisrįšherrann skoraš į Afrķkurķkin aš veit lengri frest.

Tillaga: Vilja lengri frest fyrir Niger.

3.

Barbie žénaši meira en millj­arš.“

Frétt į ruv.is. 

Athugasemd: Žetta skilst en kvikmyndin Barbie žénar ekki neitt frekar en bķll eša ašrir daušir hlutir. Framleišendur myndarinnar hafa hins vegar žénaš į henni og žaš allvel. Žó veršur aš višurkenna aš ķ fljótu bragši er nokkuš snśiš aš orša žetta į annan hįtt en segir ķ tillögunni.

Blašamenn sem hafa ekki alist upp viš lestur skilja stundum ekki oršin sem žeir grķpa til. Sögnin aš žéna er fallegt orš og merkir aš vinna sér inn pening. 

Žaš er skylt oršinu žjóna, žénari og žénasta. Stundum er sagt aš žénustan hafi veriš góš og er žį įtt viš aš žjónustuna, til dęmis į veitingahśsi. Ķ dönsku finnst oršiš „tjenlig“ einni „tjene“ og svipuš orš ķ öšrum noršurlandamįlum 

Tillaga: Meira en milljaršur ķ tekjur af Barbie.

4.

Herstjórnin ķ Nķger hefur lokaš lofthelgi yfir landinu vegna …“

Frétt į ruv.is. 

Athugasemd: Alkunna er aš lofthelgi landa er hvergi annars stašar en yfir žeim eins og oršiš bendir til. Til aš ekkert misskiljist tekur blašamašurinn žaš fram aš hśn sé yfir landinu. Žaš er góšra gjalda vert.

Tillaga: Herstjórnin ķ Nķger hefur lokaš lofthelgi landsins vegna …

5.

Allt žżfi var endurheimt śr nęturrįni ķ Skerjafirši.“

Frétt į dv.is. 

Athugasemd: Oršaröšin skiptir mįli. Tillagan er skįrri.

Tillaga: Allt žżfi śr nęturrįni ķ Skerjafirši hefur veriš endurheimt.

6.

Telja mį jįkvętt viš nżafstašiš gos hve vel tókst aš tķmasetja žaš.“

Forystugrein Morgunblašsins 8.8.23.

Athugasemd: Žetta er óskiljanlegt. Ķ oršunum felst aš mannlegur mįttur hafi komiš gosinu af staš. Flest bendir til aš svo sé ekki.

Tillaga: Engin tillaga.


Feršafrelsiš og löggan į Sušurnesjum

Ślfar Lśšvķksson, lögreglustjóri į Sušurnesjum, segir slęma hegšun gesta į gossvęšinu į föstudagskvöld hafa haft įhrif į žį įkvöršun sķna aš gönguleišum aš gosstöšvum verši framvegis lokaš klukkan 18.

Svo segir ķ frétt ķ Morgunblašinu 24.7.23. Er svona stjórnsżsla ķ lagi? Stenst hśn lög? Getur bara löggan lokaš į feršafrelsi almennings vegna žess aš nokkrir göngumenn fóru ķ taugarnar į henni? Eru refsingar af žessu tagi lķšandi?

Žetta er įlķka gįfulegt og aš loka vķnbśšum vegna žess aš einhverjar fyllibyttur brjóta rśšu. Banna akstur į Reykjanesbraut vegna žess aš nokkrir aka of hratt. Er žį ekki įstęša til aš banna lögreglumönnum aš hafa afskipti af fólki vegna žess aš nokkrir hafa fengiš dóma fyrir ofbeldi. Jį, og banna björgunarsveitina žvķ einn velti fjórhjólinu sķnu og handleggsbrotnaši (hver gętti öryggis björgunarmannsins?).

Forvarnir?

Stjórnsżsla lögreglunnar į Sušurnesjum er farin aš snśast um verklag hennar, vinnutķma og meintan skort į starfsmönnum. Allt tal um öryggi göngufólks er aušsjįanlega yfirvarp. Sušurnesjalöggan heldur aš verkefniš sé forvarnir sem er rangt. Hśn er einfaldlega aš skipta sér af žvķ sem hśn į aš lįta aš mestu leyti vera.

Vķša um land er hęttulegra en viš Litla-Hrśt, lengra aš fara til ašstošar og ašstęšur erfišari. Hvergi er žó landi lokaš. Furšulegt.

Enn fęr fólk aš ganga óįreitt um Hornstrandir og Vonarskarš, klķfa Heršubreiš og Botnsślur, leggja leiš sķna upp ķ Hveradal ķ Kverkfjöllum og arka um Fögrufjöll og fara į jökla svo örfį dęmi séu tekin.

Hver gętir aš öryggi žessa fólks?

Jś, žaš sjįlft.

Er žvķ treystandi?

Varla aš mati löggunnar į Sušurnesjum.

Hvaš gerist žegar óhöpp verša ķ žessum gönguferšum? Jś, mikiš rétt. Kallaš er į ašstoš björgunarsveita, lögreglu og jafnvel Landhelgisgęslu. Allir žessir koma til ašstošar, margir um langan veg. Til žess er nś leikurinn geršur. Af hverju er ekki sami hįttur hafšur į viš Litla-Hrśt?

Hvaš myndi nś gerast ef lögreglustjórar um allt land fęru aš fordęmi löggunnar į Sušurnesjum og byrjušu aš skipta sér af göngufólki?

Lķklega yrši fyrst yrši hlegiš aš žeim; vel, lengi og innilega. Ekki nokkur mašur myndi taka mark į žeim. Sķšan yršu žeir kęršir fyrir embęttisafglöp.

Loka Meradalsleiš

Hafši löggan į Sušurnesjum öryggi fólks ķ huga žegar hśn lét žaš ganga Meradalsleiš į móti reyk af brennandi mosa og eiturgasi ķ upphafi gossins? Žegar hśn loksins įttaši sig höfšu žśsundir höfšu fariš aš gosstöšvunum, vašiš nęrri žvķ eld og eimyrju, gengiš ķ brunnum mosa upp aš ökkla. Žį var gönguleišinni lokaš ķ marga daga og bešiš eftir aš hvassri noršanįttinni linnti. Į mešan mįtti til ekki ganga reyklausa leiš aš gosstöšvunum frį Krókamżri viš Vigdķsarvallaveg. Honum var lokaš og skrökvaš til um įstęšuna.

Hvers vegna fer fólk hęttulega nęrri gķgnum? Einfaldlega vegna žess aš löggan smalar žvķ aš honum eftir lögguleišinni, Meradalsleiš. Hśn endar vestan viš Hraunsels-Vatnsfell žar sem mosi er brunninn og ašeins askan eftir. Vęri löggunni annt um öryggi feršamanna myndi hśn loka Merardalsleiš og hętta aš įreita fólk.

Nś er gönguleišum aš gosstöšvunum lokaš klukkan 18 dag hvern. Nóg er žó aš koma einni mķnśtu įšur og žį er hęgt aš dvelja viš gķginn alla nóttina. Ętlar löggan ekki aš gęta öryggis žessa fólks? Sem sagt lokaš en ekki lokaš. Gįfulegt.

Nżr dómsmįlarįšherra viršist ekkert gera annaš en aš tala um erfišu gönguleišina frį Vigdķsarvöllum en nefnir ekki Krókamżri. Er hśn sįtt viš bjįnaskapinn ķ löggunni? Er hśn į móti feršafrelsi?

Feršafrelsi

Vesturleišin yfir Fagradalsfjall er góš žó löng sé. Frįbęr śtsżnisstašur er viš Litla-Hrśt og einnig af toppi hans.

Hér er loksins komiš aš ašalatrišinu. Ķ lögum um nįttśruvernd nr. 60/2003 segir:

c. tryggja rétt almennings til aš fara um landiš og njóta nįttśrunnar og stušla žannig aš almennri śtivist ķ sįtt viš nįttśruna, landsmönnum til heilsubótar og velsęldar.

Viš hvaš styšst Lögreglustjórinn į Sušurnesjum žegar hann lętur sem ofangreind lög séu ekki til. Aš minnst kosti er honum ekki umhugaš um heilsubótaržįttinn og velsęldina žegar hann lętur fólk arka Meradalsleiš į móti reyk og gasi śr eldgķgnum.

Lķkur benda til aš eldgosiš viš Litla-Hrśt muni ekki endast lengi. Engu aš sķšur ęttu yfirvöld aš aušvelda fólki aš komast aš gosstöšvunum. Ķ staš žess aš žykjast vita allt og kunna, finna upp hjóliš af eigin takmörkušu hyggjuviti, ętti löggan aš leita ašstošar hjį reyndum fjallamönnum til dęmis ķ Feršafélagi Ķslands, Alpaklśbbnum, Toppförum og öšrum snillingum meš įratuga reynslu ķ skipulagningu gönguferša. Žó fyrr hefši veriš.


Reykjarvegur löggunnar og almannavarna aš gosstöšvunum

Litli-Hrútur leiširFullyrša mį aš žaš sé meš ólķkindum aš lögreglan og almannavarnir tryggi ekki betur öryggi fólks ķ feršalögum. Algjörlega eftirlitslaust flękist lżšurinn um öll fjöll, óbyggšir og jökla ķ alls kyns vešrum. Aušvitaš į aš loka landinu žegar hvessir, rignir, snjóar eša žegar sófališiš ķ löggunni og almannavörnum finnur žreytu sękja į sig.

Fólk žvingaš ķ 20 km göngu

Ķ alvöru. Frį žvķ aš eldgos hófust viš Fagradalsfjall hafa yfirvöld oršiš sér margsinnis til skammar fyrir fįlmkenndar ašgeršir sķnar. Ķ mars 2021 gaus ķ fyrsta sinn. Žį var Sušurstrandarvegi lokaš milli Krżsuvķkurvegar og Grindavķkur og žvķ boriš viš aš hann vęri skemmdur. Žaš var rangt. Göngufólki var rįšlagt aš leggja bķlum sķnum ķ Grindavķk og ganga žašan aš eldgosinu. Meira en tuttugu km leiš. Hinn kosturinn var ekki skįrri, aš ganga frį Blįa lóninu, jafnlanga leiš ef ekki lengri. Žetta var ekki bošlegt. Löggan og almannavarnir žekktu ekki landiš, kunnu ekki aš lesa į landakort og leitušu ekki til žeirra sem žekkingu og reynslu hafa.

Kašalbrekkan

Allir vita hvernig gönguleiširnar voru hannašar aš gosstöšvunum. Kašalbrekkan var fręg aš endemum. Įkvešiš var aš lįta fólk ganga upp mjög bratta og langa brekku. Žegar ljóst var aš fólki sóttist leišin seint var settur  langur kašall ķ brekkuna svo fólk gęti nś handstyrkt sig upp og nišur. Og žetta var į tķmum smitfaraldurs. Žį var löggan ekki aš gęta öryggis almennings.

Nįtthagadalur

Aldrei flögraši aš snjallmennunum ķ löggunni į Sušurnesjum eša Almannavörnum aš gera gönguleiš um dalinn sem kenndur er viš Nįtthaga. Var hann žó aušveldastur fyrir göngufólk. Žvķ var boriš viš ķ upphafi aš kvikugangurinn vęri undir honum en žaš var nokkru sķšar dregiš til baka. Raunar virtist kvikugangurinn vera beint undir lögguleišinni, leiš A.

Fólk sat į kvikuganginum

Ekki flögraši aš löggunni aš huga aš öryggi göngufólks sem settist oftar en ekki ķ brekkuna noršan viš gķgana tvo, snęddi nesti og hafši žaš gott. Stuttu sķšar brast jöršin og eldsprunga myndašist nįkvęmlega žar sem fólk hafši setiš žśsundum saman. Ekki var löggan žį aš gęta öryggis almennings. Žarna varš til stóri gķgurinn sem sendi frį sér grķšarlegt hraun. Hann er oršinn hęrri en sjįlft Gónfell sem var vinsęll śtsżnisstašur.

Bannaš börnum

Žegar gaus ķ dalverpi viš Merardal tók löggan til žess rįšs aš banna börnum innan tólf įra aš ganga aš gosinu. Hśn var gerš afturreka meš banniš, hafši engar heimildir til žess.

Žrišja gosiš

Nś žegar gżs viš Litla-Hrśt hefur löggan og almannavarnir enn og aftur oršiš sér til skammar fyrir einkennileg valdboš sem minna frekar į sérviskulegar tilskipanir einvaldskonunga fyrr į tķmum: „Ég einn veit, valdiš er mitt“. Svo viršist sem yfirvöld haldi aš fólk sé fķfl og hlaupi umsvifalaus ofan ķ nęsta gķg eša leggist į fjórar fętur į glóandi hrauniš. Allt ķ einu dettur löggunni ķ hug aš skipuleggja hinn eina og sanna rķkisveg, svona ķ anda Marteins Mosdals ķ Spaugstofunni.

Reykjarvegur

Hann fékk meš višhöfn nafniš „Meradalavegur“. Fólki var ętlaš aš ganga tķu km leiš į móti noršanįtt, reyk frį mosabruna og mekki śr eldgosi. Žśsundir gengu aš gosstöšvunum og nefndu veginn sķn į milli Reykjarveg og er žaš réttnefni.

Skyndilega fékk löggan bakžanka og veginum og var lokaš. Hvers vegna? Tja, sko, viš erum aš tryggja sko öryggi feršamanna og sko „vešbragšsašila“. En hvaš meš öryggislausa feršamenn Esju, į Hornströndum, į Laugaveginum, į jöklum? Enginn tryggir öryggi žeirra.

Móhįlsadalur

Ekki nóg meš aš Reykjarvegi vęri lokaš heldur įkvįšu yfirvöld aš loka veginum um Móhįlsadal, žeim sem stundum er kenndur viš Vigdķsarvelli og ber nśmeriš 428. Žaš var nś einkennileg rįšstöfun, žó er hann ekki lokašur nema į korti.

Ég spuršist žvķ fyrir um lokunina hjį löggunni į Sušurnesjum, Almannavörnum og Vegageršinni. Fékk ašeins svar frį žeirri sķšastnefndu. Hśn segir:

Žessi lokun er ķ samstarfi Vegageršarinnar og Almannavarna svo aš fólk sé ekki aš keyra ķ grennd viš gosstöšvar žar sem margir slóšar liggja śt af Vigdķsarvallarvegi 428.

Žetta bendir einungis til žess aš yfirvöld vilji gera fólki eins erfitt fyrir aš komast aš gosstöšvunum og hęgt er. Almannavarnir rķkislögreglustjóra ęttu aš heita Almannatįlmanir. Žaš vęri réttnefni.

Krókamżri

Besta leišin aš gosstöšvunum viš Stóra-Hrśt er frį Krókamżri ķ Móhįlsadal. Žašan eru ašeins um sex km aš Hraunsels-Vatnsfelli.

Žokkalegur malarvegur er um Móhįlsadal, nokkuš grófur en fęr flestum bķlum nema žeim allra minnstu. Nóg er af bķlastęši viš Krókamżri en leggja veršur af skynsemi svo ekki hljótist af gróšurskemmdir.

Gangan upp į Vesturhįls er aušveld sem og nišur aš Skolahrauni hinum megin. Sunna viš Krókamżri er Vesturhįls afar brattur aš vestan žó grasi vaxinn sé.

Borgaraleg óhlżšni

Aš öllum lķkindum mun löggan nś setja sérsveitina į vegamót Krżsuvķkurvegar og Móhįlsadals og žeir settir ķ jįrn sem leyfi sér aš njóta gönguferša į brunareyks og gosmakkar. Engu aš sķšur óska ég fólki góšrar feršar og hvet almenning til aš reyna aš snišganga bjįnabönn yfirvalda ķ anda borgaralegrar óhlżšni.

Greinin birtist ķ Morgunblašinu laugardaginn 15. jślķ 2023.


Ólafur Jóhann Ólafsson er einn besti rithöfundur žjóšarinnar

Um daginn hlustaši ég į afar vel skrifaša bók og varš svo hrifinn aš ég hef varla nįš mér ennžį. Žetta var Höll minninganna eftir Ólaf Jóhann Ólafsson. Hann er tvķmęlalaust einn af mestu rithöfundum samtķmans. Žaš get ég fullyrt eftir aš hafa hlustaš į fleiri eftir hann.

Oftast geri ég tvennt ķ einu, geng langar leišir og hlusta um leiš į sögur. Geršist įskrifandi aš „Storytell“ fyrir rśmu įri og hef į žeim tķma lokiš viš aš hlusta į meira en eitt hundraš bękur samkvęmt talningu vefsķšunnar. Einn og hįlfur til tveir og hįlfur tķmi į dag ķ göngu og hlustun.

Bękur hafa veitt mér mikla įnęgju. Stundum get ég veriš ęši fordómafullur, treysti ekki ķslenskum rithöfundum, hręddur um aš verša fyrir vonbrigšum. Hins vegar hef ég gaman af öllu, sagnfręši, spennusögum, glępasögum og svo framvegis.

Į tķmabili fannst mér ég vera kominn ķ žrot, fann ég engar bękur sem mig langaši til aš hlusta į. Horfši į bękurnar hans Ólafs Jóhanns į skjįnum og įkvaš aš lįta slag standa. Hafši ašeins lesiš eina bók eftir hann įšur en žaš var Endurkoman en var ekkert sérstaklega hrifinn. Nś veit ég aš sökin er mķn en ekki sögunnar. Ég las hana ekki rétt. Žorvaldur Davķš les hana einstaklega vel į Storytell.

Höll minninganna er stórkostleg bók. Hógvęr upplestur og tślkun Siguršar Skślasonar leikara į sögunni eykur į įhrifin. Ķ bókarlok er mašur žvķ sem nęst agndofa yfir örlögum ašalsöguhetjunnar og annarra ķ lķfi hennar. Svo slyngur rithöfundur er Ólafur Jóhann aš honum tekst aušveldlega aš tvinna saman nokkrum sögum ķ eina heild aš engin missmķš sést og lesandinn į mjög aušvelt meš aš fylgja sögužręšinum. Höfundurinn hefur mikinn og góšan oršaforša og beitir honum į lesandann sem kemst ekki undan ęgivaldi sögunnar.

Ašrar sögur Ólafs Jóhanns eru meš sömu skįldlegu einkennum. Skiptir engu hvort hann segi sögu karls eša konu ķ fyrstu persónu eša žrišju. Allt leikur ķ höndunum į honum. Vissulega sprettur  engin saga alsköpuš śt śr höfši neins manns, vinnan er grķšarleg.

Ég įkvaš aš hlusta į fleiri sögur eftir Ólaf Jóhann og žęr ollu ekki vonbrigšum, Snerting, Sakramentiš, Endurkoman og ekki sķst Aldingaršurinn, safn smįsagna. 

Miklu skiptir hver les. Žorvaldur Davķš Kristjįnsson les Sakramentiš og Endurkomuna. Žaš tók mig nokkrar mķnśtur aš venjast honum en verš aš segja aš lestur hans er afskaplega góšur, tekur ekkert frį höfundinum en ljęr sögunni vęngi svo bįšar sögurnar eru ķ seinn heillandi og angurvęrar.

Aš sjįlfsögšu er hęgt aš finna aš stöku oršavali Ólafs Jóhanns og gagnrżna hann fyrir żmislegt sem žó skiptir engu mįli žegar upp er stašiš. Sagan er allt og svo óskaplega fįtt truflar hana žó margbrotin sé.

BókStundum er hlašborš matar girnilegt. Mašur į žaš til aš gleypa allt ķ sig, gleyma aš njóta og upplifa. Bękur eru allt annaš, žęr žurfa sinn tķma. Góš bók gerir kröfur til lesandans sem žarf einbeitingu og nęši. Žannig man ég eftir barnęsku minni rétt eins og svo margir af minni kynslóš. Į kafi ķ bókum og ótal feršum į bókasafninu. Lķfiš er margbrotiš en bókin eru besti uppalandi sem til er og ęvilangur vinur.

Žó er eitt sem svo margir hafa sagt vera žaš versta og žaš er aš ljśka viš aš lesa góša bók. Hana mį žó lesa aftur og aftur og aftur.


Žrjįr gönguleišir aš gosstöšvunum viš Litla-Hrśt

IMGL0081_IMGL0083 Neo

Žegar byrjaši aš gjósa viš Litla-Hrśt missti löggan og almannavarnir alla skynsemi. Halda aš fólk muni bruna į stašinn og hlaupa beint ķ glóandi kvikuna eša jafnvel ofan ķ eldsprungu. Langflestir fara varlega og kunn fótum sķnum forrįš hvort sem um er aš ręša eld eša gasmengun.

Löggan og almannavarnir viršast ekki vita margt um śtiveru og gönguferšir. Žegar gaus į Fimmvöršuhįlsi gekk fólk upp og nišur į einum degi, meira en žrjįtķu km. Önnur leiš var ekki ķ boši. Uppi į Hįlsinum strengdi löggan gula borša hér og žar, žóttist vera aš vara viš einhverri hęttu. Žeir fuku aušvita og margir fundust löngu sķšar samankušlašir ķ hrauninu. 

Žegar gaus ķ fyrra skiptiš viš Fagradalsfjall lokaši löggan beinlķnis öllum stystu leišunum og hvatti fólk til aš ganga frį Grindavķk eša Blįa lóninu. Įstęšan var einföld, löggan vissi ekkert hvaš skyldi taka til bragšs. Atti fólki śt ķ ófęrur.

Nś gżs viš Litla-Hrśt og žį lokar löggan leišinni aš Höskuldarvöllum og veginum um Móhįlsadal, lokar ašgengi aš Vesturhįlsi en af honum er engu aš sķšur besta śtsżniš til gosstöšvanna. Margir žurfa ekki aš fara lengra. Žar er engin hętta į gasmengun, eiturgufum af neinu tagi. En aušvitaš veit löggan ekkert um žaš.

Löggan vill frekar aš fólk gangi enn lengri leiš en žörf er į en gerir sér ekki grein fyrir hęttunni. Allur almenningur veit aš žegar vindurinn er ķ bakiš er engin hętta į gasmengun, löggan įttar sig ekki į žvķ.

Fólk er ekki fķfl jafnvel žó löggan haldi žaš.

Litli-Hrútur leiširĮ mešfylgjandi korti eru teiknašar žrjįr skįstu leiširnar aš gosstöšvunum.

Ég męli meš žeirri sem er blįlituš, aš minnsta kosti mešan vindur er ekki vestlęgur. Gallinn viš žessa leiš er aš fara žarf um Móhįlsadal en žar er vegurinn talsvert grófur, žó er fjórhjóladrif ekki naušsynlegt. Gengiš er frį Krókamżri og upp į Vesturhįls. Gömlum jeppavegi er fylgt til aš byrja meš en snśiš af honum og haldiš vestur yfir Hįlsinn. Sjį nįnar ljósmyndina. 

Screenshot 2023-07-11 at 13.23.39Litla myndin sżnir gróflega ómerkta gönguleiš frį Krókamżri og yfir Vesturhįls aš Skolahrauni.

Ķ Skolahrauni eru vķša trošningar yfir hrauniš. Gott er aš skoša landkort į netinu įšur en lagt er ķ gönguna.

Sķšast gekk ég yfir Vesturhįls daginn įšur en gaus. Sunnan viš Krókamżri er Hįlsinn mjög brattur vestan megin og getur žar veriš mörgum erfišur. Frį Krókamżri og upp į Hraunsels-Vatnsfell eru um fimm km gangur.

Nęst besti kosturinn er aš ganga eftir jeppaveginum (gul punktalķna į kortinu) sem liggur austan viš „gömlu“ eldstöšvarnar. Hann er įgętur fyrir gangandi og hjólandi. Ég hef nokkrum sinnum fariš žessa leiš į rafhjóli sem er frįbęrt. Leišin er um įtt km löng, en mjög aušveld, frekar slétt alla leišina.

Lakasti kosturinn er A leiš löggunnar, jaršżtuleišin frį bķlastęšunum og upp į Fagradalsfjall (merkt meš gręnum lit). Leišin er um tķu km löng, tuttugu alls. Munurinn į žessari leiš og jeppaveginum er aš sį sķšari er mun sléttari, enginn bratti. Kosturinn viš leišina er aš hśn er mjög greinileg og varla möguleiki į aš villast. Hęgt er aš ganga jeppaveginn til baka.


Handarbaksvinnubrögš löggunnar og Almannavarna

Žegar gaus ķ fyrra skiptiš viš Fagradalsfjall varš Sušurnesjalöggan og Almannavarnir sér til skammar vegna handarbaksvinnubragša og žekkingarleysis. Bęta mį Vegageršinni viš sem lét hafa sig ķ aš ganga erinda löggunnar. Sušurstrandavegur frį vegamótunum viš Kleifarvatnsveg og allt vestur aš Grindavķk var lokašur um heila helgi og žvķ boriš viš aš skemmdir vęru į veginum vegna jaršskjįlfta. Žaš var fyrirslįttur.

Žśsundir manna vildu sjį eldgosiš en löggan og Almannavarnir létu žaš aš ganga frį Grindavķk eša jafnvel Blįa lóninu. Mörgum reyndist žaš erfitt, meira en 20 km bįšar leišir yfir ógreišfęrt hraun.

Ķ upphafi var meš öllum rįšum reynt aš tįlma för fólks aš gosstöšvunum. Allt fór ķ flękju žangaš til einhverjum datt ķ hug aš bśa til bķlastęši svo ekki žyrfti aš skilja bķla eftir į vegkanti. 

Fullyrt var aš eldgosiš vęri öllum hęttulegt. Žaš var rangt. Jaršfręšingar og allir žeir sem eitthvaš žekkja til jaršfręši vissu frį upphafi aš engin hętta var į feršum. Žetta var sprungugos meš stefnuna sušvestur-noršaustur eins og flest önnur eldgos hafa veriš į Reykjanesi. 

Ašeins ein eldsprunga opnast śr hverjum kvikugangi, ekki tvęr og aldrei samsķša. Hins vegar getur sprungan veriš slitrótt, ekki löng og samfelld.

Jaršešlisfręšingur sagši gosiš vera ręfil sem reyndist rétt žó svo aš fjölmišlar og fleiri reyndu aš gera grķn aš honum fyrir vikiš.

Löggan į Sušurnesjum og Almannavarnir įkvįšu seint og um sķšir aš ryšja ekki gönguleiš um Nįtthagadal sem žó var einfaldasta og besta leišin aš gosstöšvunum. Fullyrt var aš kvikugangur  vęri undir dalnum. Žaš var sķšar dregiš til baka.

Gönguleiš A reyndist torsótt fyrir flesta. Hśn var löng og ógreišfęr. Versti farartįlminn var löng og brött brekka sem var afar erfiš fyrir flesta. Žį var brugšiš į žaš rįš aš setja langan kašal ķ brekkuna til aš göngufólk gęti handstyrkt sig upp. Enginn fjallamašur hefši męlt meš žvķ. Skynsamlegra hefši veriš aš setja upp nokkra styttri kašla. Margir misstu takiš į kašlinum er hann sveiflašist til og frį.

Svo datt löggunni og Almannavörnum žaš snjallręši ķ hug aš sneiša framhjį kašalbrekkunni og fara upp gil skammt austan viš hana. Vissu žeir ekki af gilinu, fóru žeir aldrei į stašinn, lįsu žeir ekki landakort? Uppferšin reyndist žar ašeins skįrri, engan kašal žurfti. Loks datt sófaköllum ķ huga aš nota jaršżtu til aš ryšja leišina, gera sneišing framhjį žessum tveimur įšurnefndu bröttu brekkum. Žaš var skynsamlegt.

IMGL7154Aldrei flögraši aš žeim ķ löggunni og Almannavörum aš gera gönguleiš um Nįtthagadal. Žess ķ staš var fólk žvingaš um leišir sem nefndar voru A, B og C. Svo voru sett skilti hingaš og žangaš sem įttu aš vara fólk viš žvķ aš slasa sig. Hvergi var neitt gagn af žessum skiltum og óskiljanlegt hvernig žeim var valinn stašur.

Varla hefur nokkur mašur ķ löggunni eša Almannavörnum neina reynslu af fjallamennsku. Einfaldast hefši veriš aš tala viš Feršafélag Ķslands og bišja félaga žar um aš marka bestu leišir aš gosstöšvunum. Ķ žvķ er mikil reynsla af feršalögum og gerš gönguleiša. Aušvitaš datt engum ķ hug aš tala viš žį sem hafa žekkingu eša reynslu. Žess ķ staš remmdust žeir sófališinu ķ löggunni og Almannavörnum aš finna upp hjóliš. Žaš tókst illa.  

Tvęr gönguleišir į gosstöšvum reyndust bestar. Ókunnugir žurftu ašeins aš skoša landakort og žį sįst aš Nįtthagadalur og Langihryggur hentušu best. Löggan og Almannavarnir virtust ekki kunna į landakort.

Um sķšir rann hraun yfir allar gönguleišir löggunnar og einnig ķ Nįtthagadal. Ašeins Langihryggur hefur enst. Leišin žar upp var unnin meš jaršżtu og var skynsamlega aš verki stašiš.

Önnur gönguleiš varš óvart til. Meš jaršżtu voru geršir sneišingar upp kašalbrekkuna sem nefnd var hér į undan. Įstęšan var sś aš gera žurfti ryšja leišigarša žar fyrir ofan. Dugšu žeir vel, stżršu hrauni ofan ķ Nįtthagadal.

IMGL7288Löggan žurfti samt aš setja gula plastborša fyrir leišina svo fólk fęri sér ekki aš voša. Fęstir létu žį trufla feršir sķnar. Um sķšir fuku žeir śt ķ vešur og vind. Sprękir göngumenn gengu upp į Fagradalsfjall og fengu žašan frįbęrt śtsżni aš gosstöšvunum. Žegar gaus ķ Meradal fóru margir žessa leiš. Löngu sķšar kom löggan į eftir meš jaršżtuna sķna og ruddi leišina. Žaš var žakkarvert žó stutt vęri ķ goslok. Sem sagt, fólk markaši leišina og löggan elti.

Svo įkvešin var löggan og Almannavarnir ķ žvķ aš bjarga fólki frį heimsku sinni aš bannaš var fyrir börn innan tólf įra aš fara aš gosstöšvunum ķ Meradal. Ekki reyndist lagastoš fyrir žeirri įkvöršun. Žegar kvešiš var upp śr meš žaš var gosiš löngu bśiš en fjöldi barna hafši engu aš sķšur fariš meš sķnu fólki til aš sjį žaš. Fólk viršir bjįnalegar skipanir aš vettugi.

Nś viršist sem aš aftur muni gjósa viš Fagradalsfjall. Vera mį aš sófakallarnir ķ Sušurnesjalöggunni og Almannavörum hafi lesiš sér til ķ fjallamennsku. Žaš dugar hins vegar ekki. Menn lęra af reynslunni. 

Sófakallarnir ęttu aš hringja ķ Feršafélagiš og bišja žį sem žar stjórna um aš skipuleggja leišir aš nżjustu gosstöšvum. Vit er ķ aš fį ašstoš, vitleysa aš ana įfram. 

 


Eru lķkur į eldgosi viš Fagradalsfjall innan tveggja vikna?

Žrišja lota elda į Reykjanesi er hafin meš mikilli jaršskjįlftahrinu noršvestan viš Faradalsfjall. Skjįlftarnir eru įn efa vegna kvikugangs sem liggur sušaustur frį Keili og ķ įttina aš gossvęšinu frį įrunum 2021 og 2022.

Samkvęmt lauslegri athugun į jaršskjįlftunum į vefum Vešurstofnunnar og map.is viršast upptök skjįlftanna vera dżpri rétt sušvestan viš Keili, į aš giska fimm km, og žar eru žeir snarpastir. Nęr gosstöšvunum ķ Meradal veru žeir fęrri en grynnri, upptökin nęr fjórum km į dżpt.

Žetta er svipaš og fyrir gosiš viš Fagradalsfjall įriš 2021. Fęršust žį upptökin ę nęr svoköllušum Geldingadal žar sem loksins gaus. Jaršskjįlftahrinan įriš 2021 nįši til sjįvar og undir hafsbotninn.

Ķ yfirgnęfandi fjölda tilfella eru jaršskjįlftar ekki undanfari eldgoss. Žetta hafa jaršfręšingar margoft sagt. Hins vegar geta jaršskjįlftar veriš undanfari eldgosa. Įstęšan er einföld. Kvika sem trešst upp ķ gegnum jaršskorpuna ryšur frį sér bergi og viš žaš męlast skjįlftar. Žeir eru žó frekar litlir oftast ķ kringum eitt stig. Litlir skjįlftar geta žvķ samkvęmt žessu veriš fréttaefni. En fįir gefa žeim gaum nema jaršfręšingar sem skoša žį vandlega, og aš auki żmislegt annaš eins og óróa, lyftingu lands og margt fleira sem getur bent til aš gos sé aš hefjast.

Jaršfręšingar hafa ķ fréttamišlum sagt aš skjįlftavirknin milli Fagradalsfjalls og Keilis sé svo ofsafenginn aš miklar lķkur séu til žess aš jörš sé aš bresta og eldur komi upp į yfirboršiš. Mišaš viš reynsluna af sķšustu gosum er ekki ólķklegt aš nś gjósi innan tveggja vikna. Möttulkvikan viršist hafa fundiš kvikuganginn sinn og žrżstingur frį henni sé nęgur til aš hreyfa viš jaršskorpunni, valda skjįlftum.

IMGL0997_IMGL0999 Aur

Hvaš gerist nęst? Mišaš viš žaš sem geršist įriš 2021 er hęgt aš ķmynda sér aš kvikugangurinn lengist ķ sušvestur, og aftur gjósi į sömu slóšum. Žį fullyrtu jaršvķsindamenn aš hann vęri undir Nįtthagdal og jafnvel undir gönguleiš A. Fjölmargir skjįlftar męldust undir sjįvarbotni og  veltu margir žvķ fyrir sér hvort gjósa myndi ķ sjó. Žaš getur allt eins gerst nśna.

IMGL0996 NeoEfri myndin hér fyrir ofan er tekin noršan viš Meradalshnśk. Žar er talsverš slétta allt aš fjalli sem nefnist Kistufell og er Keilir ķ hvarfi viš žaš. Į mišri myndinni mį greina jaršfall eša sprungu sem sést betur į žeirri nešri.  

Jaršvķsindamenn hafa lengi haft mikinn įhuga į sprungunni og sett einhver męlitęki viš hana. Įstęšan er sś aš sprungan viršist vera ķ beinu framhaldi af kvikuganginum sem olli gosinu ķ Geldingadal og Meradal. Ef til vill er hśn nśna aš glišna. Hver veit.

Žarna gęti gęti gosiš og žaš er hinn besti stašur Hraun myndi fyrst og fremst renna ķ Meradal og fylla hann. Flęddi śt śr honum rynni hraun ķ Skolahraun og sušur til sjįvar.

KortHér er kort af skjįlftum sķšustu dęgra tekiš af map.is sem er afskaplega góšur vefur fyrir žį sem įhuga hafa į landafręši og ekki sķšur jaršskjįlftum.

Įgętt er aš tvķsmella į myndir og kort til aš stękka.

Nešsta myndin er tekin ófrjįlsri hendi af vef Vešurstofunnar og sżnir upphaf eldgossins ķ Meradal. Eldsprungan teygir sig žarna upp ķ hlķš Merarfells. Sprungan sem nefnd var hér fyrir ofan og örin bendir į, er ķ beinu framhaldi af eldinum.

Af hverju var sprungan ķ Meradal svona stutt, komst ekki upp į sléttuna fyrir ofan. Skżringin er einföld, gosiš var frekar kraftlķtiš, ekki nógur žrżstingur ķ kvikuganginum.

 

Screenshot 2023-03-25 at 10.36.06

 


Orkuveitan hyggst reisa fjölda vindmylla örskammt frį Reykjavķk

Orkuveitan

 

 

 

 

Orkuveita Reykjavķkur hefur įhuga į aš reisa vindmyllur ķ nįgrenni höfušborgarsvęšisins. Įformin vekja furšu. „Vindgaršar“ er svo óskaplega vinalegt orš og sagšar muni verša „ķ nįgrenni Hellisheišar“. Allt svo sętt.

Hvers vegna fer Orkuveitan meš rangt mįl og notar villandi oršalag um vindmyllurnar?

Hér er mynd sem Orkuveitan lét gera og hefur veriš birt ķ fjölmišlum og į vefsķšu fyrirtękisins. Ég hef leyft mér aš merkja Hellisheiši meš raušu inn į myndina, svona ķ stórum drįttum. Žess mį geta aš Hellisheišarvirkjun er ekki į Hellisheiši, hśn er vestan undir henni. 

Į kortiš hefur Orkuveitan merkt žrjį staši sem įhugi er fyrir aš reisa vindmyllur og žeir eru allir fjarri Hellisheiši. Fullyršingar um annaš eru ósannindi.

Lyklafell

Orkuveitan hefur hugmyndir um aš reisa vindmyllur viš Lyklafell sem er skammt frį Sušurlandsvegi, til móts viš Sandskeiš. Felliš er um tķu km frį Hellisheiši og um ellefu km frį austustu byggš ķ Reykjavķk. Sem sagt; mišja vegu milli byggšar ķ Reykjavķk og Hellisheišar.

Hvers vegna er Lyklafell sagt ķ nįgrenni Hellisheišar? Hiš fyrsta sem manni dettur ķ hug er aš veriš sé aš reyna aš villa um fyrir almenningi, afvegaleiša hugsanlega umręšu.

Hvaš er aš žvķ aš segja aš Orkuveitan vilji aš reisa vindmyllur ķ nįgrenni Reykjavķkur? Įstęšan er einföld. Fólk myndi leggjast hatrammlega gegn įformunum. Žeir hjį Orkuveitunni vita aš ekki er sama hvernig mįliš er kynnt. Vandamįliš er greinilega ekki léleg landfręšižekking starfsmanna hennar heldur allt annaš. Įróšur?

Dyravegur

Fyrir bķlaöld lį žjóšleiš frį Ellišakoti (Helliskoti) aš Lyklafelli. Žašan voru tvęr leišir,  yfir Hellisheiši og yfir Dyrafjöll. Sķšarnefnda leišin er nefnd Dyravegur og er frišašur eins og allar fornar leišir. Hann er merktur į Herforingjarįšskort Dana og einnig į Atlaskort Landmęlinga.

Nįlęgt Hengli, einhvers stašar milli Nesjavallavegar og Dyravegar hefur Orkuveitan įhuga į aš reisa vindmyllur. Stašurinn er fjarri Hellisheiši. Žar munar um įtta til tķu km eftir žvķ hvar boriš er nišur. Hann er į Mosfellsheiši en starfsmenn Orkuveitunnar reyna aš fela žį stašreynd og masa um Hellisheiši.

0J2B8756_0J2B8757 NeoSandfell viš Žrengsli

Sandfell er lķtiš fell sunnan viš Žrengsli, rétt viš žjóšveginn. Žaš hefur veriš notaš sem malarnįmur og vont fólk hyggst nś moka žvķ ķ burtu og selja til Žżskalands. Į rśstunum er lķklega ętlunin aš reisa vindmyllur.

Sandfell er ekki ķ nįgrenni viš Hellisheiši. Tępir įtta km eru žangaš ķ beinni loftlķnu. Segja mį fyrirhugašar vindmyllur séu ķ nįgrenni Žorlįkshafnar žvķ žangaš eru tólf km. 

Vindmyllur

Lķklega mį segja aš vindmyllur geti veriš žarfažing. Žęr eru hins vegar ekki alltaf naušsynleg višbót viš orkukerfi landsins žvķ framleišsla žeirra er ekki endilega ķ beinum tengslum viš eftirspurn, hśn getur veriš minni eša meiri, allt eftir žvķ hvernig vindurinn blęs. Bókstaflega. 

Žęr eru hins vegar hrikalega įberandi hvar sem er. Ašskotahlutir sem raska landslagi og eyšileggja tilfinningu fyrir vķšernum.

Screenshot 2023-06-29 at 16.06.25Į svoköllušu Hafi fyrir ofan Bśrfell standa tvęr vindmyllur. Žegar armarnir eru ķ efstu stöšu eru žęr hęrri en Hallgrķmskirkjuturn.

Hér fyrir ofan er ljósmynd af Žrengslum og Sandfelli (lengst til hęgri). Vindmyllurnar yršu į svipašri hęš og felliš en žęr yršu varla tvęr, lķklega tķu hiš minnsta.

Žeir hjį Orkuveitunni passa sig į žvķ aš nefna ekki fjölda vindmylla, žaš gęti skemmt fyrir žeim. Lśmskir.

 


Sagan af Lśkasi sem seldi bķlinn sinn

Lśkas skildi bķlinn sinn eftir į bķlasölunni. Svo gekk hann heim, kyssti konu sķna og börn og bjó til kvöldmatinn. Viku sķšar eftir bankaši löggan upp į og vildi spjalla viš hann. 

Skildir žś bķlinn žinn eftir sķšasta žrišjudag klukkan 17:30 į bķlasölunni Stórbķlasölunni? spurši löggumašurinn.

Jį, svaraši Lśkas.

Veistu aš bķllinn hefur veriš seldur?

Jį. Ég skrifaši rafręnt undir afsališ ķ gęr og fékk greitt fyrir hann aš frįdreginni žóknun bķlasalans.

Sįstu žegar bķlasalinn sem var bęši drukkinn og dópašur ķ gęr lamdi kaupandann?

Nei, ég fór ekki aftur į bķlasöluna, skrifaši undir rafręnt. 

Žś varst sjįlfur edrś og tókst sem sagt ekki žįtt ķ barsmķšunum?

Jį og nei, svaraši Lśkas.

Hvaš įttu viš, jį og nei, spurši löggan og hvessti sig.

Žś spuršir mig tveggja spurninga og ég svaraši bįšum.

Hmm, heyršist frį lögmanninum, og hann horfši lengi į Lśkas sem leit loks undan.

Ertu alveg viss?

Viss um hvaš? spurši Lśkas.

Aš žś segir satt og rétt frį.

Hvaš įttu eiginlega viš?

Jį, žetta hélt ég, sagši löggumašurinn, sigri hrósandi. Žś žarft aš męta ķ skżrslutöku vegna rannsóknarinnar eftir helgi. Viš hringjum ķ žig.

Lśkasi leiš nś ekki sem best eftir žetta. Imba konan hans sagši aš hann žyrfti ekki aš hafa neinar įhyggjur, sannleikurinn kemur ķ ljós um sķšir. Hśn hafši rétt fyrir sér. Hįlfu įri sķšar fékk Lśkas bréf meš skżrslu löggunnar um sölu bķlsins og ofbeldi bķlasalans sem var įkęršur en ekki var minnst į Lśkas.

Kęran barst ķ fjölmišla sem fundu śt aš Lśkas hefši įtt bķlinn. Į samfélagsmišlum var fullyrt aš žįttur hans ķ ofbeldinu hefši ekki veriš rannsakašur og įbyrgš hans hljóti aš vera rķk.

Fjölmišlar sįtu um heimili Lśkasar ķ Įlftamżri. Nęsta morgun gekk Lalli śt ķ nżja bķlinn sinn og ętlaši ķ vinnuna. Fjölmišlungar og bloggarar umkringdu hann og rįku hljóšnema sķna aš honum og hrópuš og köllušu spurningar sķnar. Lśkasi tókst aš komast ķ bķlinn sinn og fór ķ vinnuna sķna. Žar las hann um sjįlfan sig ķ fjölmišlum.

„Žaš blas­ir viš aš žįtt­ur seljanda bķlsins sem und­ir­rit­ar samn­inginn og annarra įbyrgšarašila hef­ur ekki veriš rann­sakašur til hlķt­ar“, sagši Hanna.

„Žótt įbyrgšin liggi hjį Stórbķlasölunni, vegna brota og annmarka į söluferli bķlsins, žarf engu aš sķšur aš skoša sišferšilega įbyrgš Lśkasar sem blygšunarlaust seldi bķlinn sinn“, sagši Helga.

„Okkur vantar heildarmyndina. Okkur vantar gögn sem ašeins rannsóknarnefnd getur veitt, įbyrgšarašilinn į sölunni hefur hvergi veriš rannsakašur og žetta snżst ekki um persónur og leikendur. Žetta snżst um traust, gagnsęi og yfirsżn“, sagši Kristrśn.

„Lśkas ber lagalega įbyrgš į framkvęmdinni og hann beri aušvitaš lķka sišferšilega įbyrgš į žvķ aš vel fari. Ég meina, ég myndi segja aš hann falli į bįšum prófum og tilraun til aš halda öšru fram sé bara Ķslandsmet ķ mešvirkni,“ sagši Žorbjörg.

Blašamašur hringdi ķ Lśkas og spurši: Ętlar žś aš axla įbyrgš į barsmķšum bķlasalans? Hver var žįttur žinn ķ ofbeldinu? Heimildir herma aš žś hafir séš barasmķšarnar. Lśkasi varš orša vant.

Bloggari sem ekki vill lįta nafns sķns getiš hringdi ķ kaupanda bķlsins og sį sagši:

Bķlasalinn er ruglašur, hélt žvķ fram aš ég skuldaši honum pening, svo braut hann į mér nefiš og sparkaši ķ afturendann į mér.

Hvaš gerši Lśkas?

Hvaša Lśkas?

Seljandi bķlsins.

Jį hann. Hef aldrei hitt manninn.

 


mbl.is Orš Bjarna aš engu oršin
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Eyšing sįlar

Skiln­ing­ur eša tślk­un Frans pįfa er mun mannśšlegri og nś­tķma­legri. Hann tel­ur hins veg­ar aš žeir sem sżna enga išrun muni hverfa eša eyšast, žannig aš eng­inn er stadd­ur ķ hel­vķti. Sį sem er trś­laus og neit­ar aš išrast hlżt­ur aš telja eyšingu betri kost en aš brenna ķ hel­vķti aš ei­lķfu.

Žetta segir Sigurgķsli Skślason, sįlfręšingur, ķ afar fróšlegri og vel skrifašri grein ķ Moggann 31.5.23. Ķ henni rekur hann vištal Eugenio Scalfari viš Frans pįfa. Sį fyrrnefndi var įhrifamikill ķtalskur blašamašur og śtgefandi. Žann sķšarnefnda žarf ekki aš kynna. Įhugavert er aš velta ofangreindum oršum fyrir sér og jafnvel halda lengra ķ vangaveltunum.

Pęlingin sem ofangreind tilvitnun vekur ķ huga mķnum er flókin en ķ sjįlfu sér hrķfandi hugsun um lķf eftir daušann og tengingu viš sannfęringu einstaklingsins ķ lifanda lķfi sem jafnvel nęr śt yfir gröf og dauša eins og sagt er.

Išrun og fyrirgefning er ein af stošum kristinnar trśar. Samkvęmt henni žarf išrun svo hęgt sé aš fyrirgefa. Ég velti žvķ fyrir mér hvort hęgt sé af grundvallarįstęšu aš neita žvķ aš išrast. Hvers góš eša traust sem įstęšan kann aš vera er ekki hęgt aš veita fyrirgefningu.

Leiš žess sem stendur hnarreistur fyrir ęšri mįttarvöldum, išrast ekki og bišst ekki vęgšar heldur segir; žetta gerši ég af žvķ aš žaš var rétt.

Dómarinn ęšsti réttir śr sér og segir nęrri ef til vill; „computer says no“. Višhorf sem  žetta er ekki išrun heldur žrįkelni. Sįl žess hnarreista er žvķ annaš hvort send beinusta leiš til helvķtis žar sem hśn brennur aš eilķfu, eša henni sé einfaldlega eytt. Andinn hverfur, sporin hverfa, allt er ónżtt. Er žetta sanngjarnt?

Helvķtiskenning kirkjunnar byggšist į tvennu, synd eša ekki synd. Vandinn er bara sį aš lķfiš er ekki svart og hvķtt. Ekki er hęgt aš meta lķfsferil manns samkvęmt mešaltali, aš sį sé hólpinn sem nįi lįgmarkseinkunn.

Ég velti žessu fyrir mér eftir aš hafa lesiš grein Sigurgķsla.

Upp į sķškastiš hef ég veriš aš hlusta į fróšlega og góša bók, Bęrinn brennur eftir Žórunni Valdimarsdóttur. Arnar Jónsson les hana į svo įhrifarķkan hįtt aš athygli hlustandans er sem lķmd viš söguna, umhverfi nśtķmans breytist og samtķminn ķ upphafi 19. aldar veršur til.

Bókin fjallar um moršin į Illugastöšum 1828. Ašdragandi žeirra er rakin į sagnfręšilegan hįtt, einkum samkvęmt mįlsskjölum en getiš er um sögusagnir og žęr hraktar. Sagt frį žremenningunum sem voru sek fundin, fjölskyldum žeirra og fleirum. Upp śr stendur hversu lķfsbarįttan var erfiš į žessum įrum, kjörin bįg og lķtiš mįtti śt af bregša svo lķf einstaklings yrši ekki aš hręšilegri vesöld.

Óharšnašur unglingur, Frišrik Siguršsson (18 įra), myrti Natan Ketilsson (36 įra) bónda meš hamri. Hjį stóš Agnes Magnśsdóttir (33 įra) og Sigrķšur Gušmundsdóttir (16 įra). Žau sköpušu sér hręšileg örlög sem ekki sķst umhverfi žeirra bjó žeim og miskunnarlaus stjórnvöld. Takiš eftir aldri žeirra. Öll voru žau dęmdi į höggstokkinn en litla stślkan hśn Sigrķšur var nįšuš, hélt höfšinu en var send ķ ęvilanga erfišisvinnu ķ Danmörku og lauk lķfi sķnu sex įrum sķšar. Žannig var nś réttlęti žessa tķma.

Samkvęmt mįlsskjölum höfšu žau žrjś ętlaš aš stela peningum Natans sem žó var ekki eins rķkur og flestir ętlušu. Ašrar įstęšur eru lķka tilgreindar. Agnes į aš hafa veriš full heiftar śt ķ Natan og lķkur benda til aš įstęšan sé kynferšisleg misnotkun.

Žį fór ég aš velta fyrir mér žvķ sem segir ķ upphafi žessa pistils, um orš Frans pįfa sem heldur žvķ fram aš enginn sé ķ helvķti, žess ķ staš er hverfa sįlir žeirra sem ekki išrast. Žeim er lķklega eytt ķ sorpu eftirlķfsins. 

Žetta eru forngrżtis kenningar, hótun. Geri mašur ekki žaš sem sagt er, liggja viš limlestingar eša dauši. 

Sama geršist viš aftökur Frišriks og Agnesar į Žrķstöpum įriš 1830. Fólki ķ Hśnvatnssżslu var žröngvaš til aš horfa į žęr aš višlögšum refsingum. Eflaust hefur enginn nįš sér eftir lķfsreynsluna.

Vķkjum nś ķ eftirlķfiš žar sem Agnes Magnśsdóttir stendur frammi fyrir ęšsta dómi og er žar spurš hvort hśn išrist ekki gjörša sinna. Gefum okkar aš hśn neiti stašfastlega og bęti sķšan grįu ofan į svart meš žvķ aš segja aš Natan hafi įtt žetta skiliš. Svo segir hśn frį misnotkuninni og sįrindunum sem hśn olli og sķšar reiši og heift.

Heyršu nś góša mķn, segir dómarinn, yfirlętislega. Annaš hvort išrastu eša ekki. Hér er enginn millivegur, kona góš. Žś varst óbeint völd aš dauša Natans. Išrunarlaus fęr enginn fyrirgefningu. Hér įšur fyrr hefšum viš sent svona skįlk eins og žig til eilķfs bruna ķ helvķti. En žar er nś enginn lengur, eldarnir kulnašir, svo viš eru naušbeygšir til aš eyša sįlu žinni.

Haršneskjulegur dómur kirkjunnar og ekkert ólķkur dómi veraldlegra yfirvalda sem dęmdi hana til aš hįlshöggvast. Į hvorugum stašnum er fyrirgefning ķ boši, ašeins refsingin ein.

Gęti veriš aš Frišrik hafi haft vit į žvķ aš išrast ķ eftirlķfinu og fengiš fyrirgefningu stórsyndar sinnar og nś flögri sįl hans ķ sęluvistinni ķ eilķfri hamingju?

Žetta voru nś bara hugleišingar yfir morgunveršarboršinu ķ gęr meš Moggann fyrir augunum.

 

 

 


Aldrei gottkvöldar reiši strįkurinn į svölunum

Snjallt oršalag er alltaf eftirminnilegt, en ekki mér. Ég gleymi öllu óšar en man žaš eitt aš ég hafši heyrt eša lesiš eitthvaš sem ég dįšist aš. Rétt eins og mašurinn sem mundi ekki annaš um brandarann en aš hann hefši hlegiš sig mįttlausan. 

Ķ Mogga dagsins er żmislegt forvitnilegt og til aš gleyma ekki er rįš aš skrifa nišur.

Įgętur penni nefnir sig „sunnlending“. Ég dreg žį įlyktun aš hann sé žar bśsettur eša ęttašur žvķ žaš vill svo til aš margir kjósa aš kenna sig viš uppruna sinn. Ķ spjalli į blašsķšu sautjįn segir hann:

Žegar komiš er ķ flugrśtuna til Reykjavķkur lķta fįir upp žegar reynt er aš gottkvölda og žeir sem lyfta höfši eru steinhissa yfir svona furšulegheitum.

Žetta er ansi skemmtilegt og gott nżyrši. Verš žó aš višurkenna aš ég gottkvölda sjaldan ašra en žį sem ég kannast viš og žaš sem verra er tek sjaldnast undir žegar svona lagaš hrekkur upp śr ókunnugum.

Strįkurinn į svölunum

Ég tek eftir žvķ aš stjórnmįlamenn gera nęstum hvašeina til aš vekja athygli. Sérstaklega er žetta algengt mešal stjórnarandstöšunnar į žingi. Sumir hafa tileinkaš sér reiši, hrópa og skammast ķ ręšustól eins og žeir hafi oršiš fyrir meišslum ķ sandkassaleiknum.

Ég man ekki hvaš hann heitir, Kastljósžingmašurinn, sem įšur fyrr var svo gešugur, dagfarsprśšur, vel klęddur og mįlefnalegur ķ sjónvarpinu, uppįhald allra męšra sem įttu ógefnar dętur. Nś er hann eins og krakkaófétiš sem dęmdist óhęft ķ leikskólanum. Hrópar ókvęšisorš af svölunum heima hjį sér aš öllum börnunum sem eiga leiš framhjį, jafnvel žeim stóru enda ķ öruggri fjarlęgš.

Evrópusambandiš

Lķtill flokkur į Alžingi hefur sér ķ staš gušshjįlpar aš Ķsland gangi ķ Evrópusambandiš. Žingmenn hans hrópa af svölum įn žess aš nį athygli kjósenda. Enginn hlustar enda stękkar hann ekkert. Žetta finnst žingmönnum flokksins mišur og hafa komiš sér saman um prżšilega samsęriskenningu, aš einhver hafi sko bannaš alla umręšu um ESB.

Ekki er hęgt aš kenna rķkisstjórn um rigningartķš og sólarleysi. Į sama hįtt er varla hęgt aš kenna kjósendum um heyrnarleysi eša įhugaleysi um Evrópusambandiš.

Enginn ręšst į kjósendur, žaš telja allir of dżru verši keypt. Engu aš sķšur er allt žeim aš kenna. Žeir kjósa meirihlutann sem svo myndar rķkisstjórn. Og žaš er žessi rķkisstjórn sem er įbyrg fyrir allri rigningunni svo ekki sé talaš um įrangursleysi stjórnmįlaflokka sem vilja ganga ķ ESB. Kjósendur koma ašeins illu til leišar žvķ žeir vita ekki hvaš žeim er fyrir bestu.

Įrangursleysiš

Žannig er žetta meš fyrirbrigšiš Višreisn sem er einsmįlsflokkur og nżtur afar lķtils stušnings jafnvel žó alltaf sé sól ķ Evrópu en rigning hér. Sér enginn samhengiš, vill fólk ekki sól og blķšu? Jś, en žaš mį bara ekki tala um Evrópusambandiš. Hvaš er eiginlega aš žessari rķkistjórn?

Jęja, žetta leišir hugann aš sagnfręšingnum meš meiru, honum Hirti J. Gušmundssyni. Hann segir į blašsķšu fimmtįn ķ Mogga dagsins:

Mér vitanlega hefur enginn bannaš umręšur um Evrópusambandiš. Žó umręšan skili ekki žeim nišurstöšum sem forystumenn Višreisnar vilja sjį žżšir žaš ekki aš hśn hafi veriš bönnuš.

Žó ašrir flokkar séu ekki reišubśnir aš framkvęma stefnu Višreisnar žżšir žaš ekki aš bannaš sé aš ręša um Evrópusambandiš. Žaš er, sem fyrr segir, vitanlega į įbyrgš Višreisnar og ekki annarra aš vinna aš stefnumįlum flokksins og afla honum fylgis śt į žau. Žeirri įbyrgš veršur ekki varpaš yfir į ašra flokka meš ašrar įherzlur.

Aušvitaš er žetta rétt hjį manninum og įgęt ašfararorš fyrir žessu:

For­ystu­menn Višreisn­ar vilja meina aš hį­vęr krafa sé um inn­göngu ķ Evr­ópu­sam­bandiš og vķsa ķ nišur­stöšur skošanakann­ana. Aš vķsu er inn­an viš helm­ing­ur hlynnt­ur inn­göngu sam­kvęmt žeim og žar af ein­ung­is um 20% mjög hlynnt mišaš viš nżj­ustu könn­un­ina sem fram­kvęmd var af Maskķnu. Fleiri eru mjög and­vķg­ir.

En telji for­ystu­menn­irn­ir žetta engu aš sķšur rétt stend­ur vit­an­lega upp į žį aš śt­skżra hvers vegna žaš hafi ekki skilaš sér ķ stór­aukn­um stušningi viš eina flokk­inn meš įherzlu į mįliš? Hvaš sé žį aš hon­um?

Žetta er vel sagt en mun varla gera annaš en aš espa žingmenn Višreisnar til andsvara. Nś mį bśast viš žvķ aš Kastljósžingmašurinn ryšjist reišur fram įn žess aš gottkvölda eša góšdaga. Fleirum en Sunnlendingnum kann žį aš mislķka.

 


Hringsól Kristrśnar Frostadóttur ķ Mogganum

Ef stefn­an sem Sjįlf­stęšis­flokk­ur­inn hef­ur rekiš und­an­far­in įr og įra­tugi veršur óbreytt eft­ir nęstu kosn­ing­ar žį mun žaš hamla fram­förum ķ svo aš segja öll­um okk­ar stóru mįla­flokk­um svo mjög aš afar erfitt veršur aš fara ķ rķk­is­stjórn meš žeim.

Žetta segir formašur Samfylkingarinnar ķ vištali ķ sunnudagsblaši Morgunblašsins 21.5.23. Vištališ er rżrt, byggist einkum į aš hnżta ķ Sjįlfstęšisflokkinn en getur žess ekki hvaš hann hafi gert rangt.

Kristrśn Frostadóttir formašur Samfylkingarinnar vill verša fjįrmįlrįšherra og jafnvel forsętisrįšherra en hvergi kemur fram hvernig hśn myndi stżra žessum rįšuneytum į annan hįtt en formašur Sjįlfstęšisflokksins og formašur Vinstri gręnna. Ef til vill er žaš bara aukaatriši sem kjósendur taki ekki eftir.

Ekki er nóg aš tala hringsóla ķ vištali įn žess aš taka į einu eša neinu nema pęlingum sem litlu skipta.

Stašreyndin er einfaldlega sś aš sumir eiga ekki erindi ķ annaš en stjórnarandstöšu. Aušvelt er aš segja frį žvķ sem mętti ganga betur, erfišara er aš gera betur. Stašreyndin er einfaldlega sś aš fjįrmunir rķkisins eru takmarkašir. Fjįrveiting sem tekiš er frį einum mįlaflokki kann aš valda miklum vanda, jafnvel žó vel sé meint.

Allir žekkja stefnu Samfylkingarinnar ķ fjįrmįlum. Hśn kemur glögglega fram ķ laugardagsblaši Morgunblašsins 20.2.23. Hśn byggist einfaldlega į žvķ aš taka lįn, safna skuldum. Skuldir Reykjavķkurborgar hafa tvöfaldast į įtta įrum. Žarf aš hafa fleiri orš um fjįrmįlastefnu undir forystu Samfylkingarinnar?

Lķklega er besta įróšursbragšiš fyrir Samfylkinguna aš koma vel fyrir, tala fjįlglega, ekki stuša neinn, lofa öllu fögru. Žannig talar formašurinn Kristrśn Frostadóttir ķ vištalinu ķ Mogganum.

Eflaust eru margir hrifnir aš gešugri konu sem lofar žvķ einu aš komist hśn ekki ķ rķkisstjórn į nęsta kjörtķmabili žį hętti hśn ķ stjórnmįlum. 


Ósannindavašall Hönnu K. Frišriksdóttur žingmanns Višreisnar

Sį sem ętlar aš ófręgja pólitķskan andstęšing og upphefja sjįlfan sig ķ leišinn ętti aš skrifa eins og žingmašur Višreisnar, Hanna Katrķn Frišriksdóttir.

Ķ föstum dįlki sem stjórnmįlamenn er einum til afnota og er į blašsķšu 14 ķ Morgunblaši dagsins segir hśn um Fréttablašiš sem hętti śtgįfu sinni ķ sķšustu viku:

Svo eru žaš žeir sem hemja ekki žóršargleši sķna lķkt og ritstjóri Morgunblašsins ķ Reykjavķkurbréfi helgarinnar. Lķklega er žaš žó frekar gamli stjórnmįlaforinginn sem fagnar afdrifum žessa frjįlslynda, alžjóšasinnaša og hófsama mišils en ritstjórinn sem glešst yfir žvķ aš samkeppnin veršur minni į fjölmišlamarkaši.

Oršiš Žóršargleši er haft um kęti er grķpur um sig vegna ófara annarra. Aušvitaš nennir enginn aš fletta upp į žvķ hvaš ritstjóri Morgunblašsins sagši um gjaldžrot Fréttablašsins. Alltof margir trśa įróšri um ritstjórann en fęrri žekkja hins vegar skošanir mannsins.

Ósvķfnir og ómerkilegir stjórnmįlamenn eins og Hanna Katrķn Frišriksdóttir kunna įróšurstękni. Ķ žvķ felst aš segja óbeint frį žvķ hvaš ašrir segja og fullyrša aš žaš sé ljótt. Hśn varast aušvitaš aš geta žess nįkvęmlega hvaš ritstjórinn sagši. Ķ žvķ felst „trixiš“.

Höfundur Reykjavķkurbréfs Morgunblašsins sunnudaginn 2. aprķl 2023 sagši žetta.

Og ķ ljós kom aš lokunartilkynningin įtti einnig viš um Fréttablašiš, sem sķšustu žrjį mįnuši var keyrt į nokkra staši og žvķ haldiš fram aš blašiš vęri enn prentaš ķ 45 žśsund eintökum, eftir aš hętt var aš dreifa žvķ ķ hśs.

Ekki var heil brś ķ žeirri fullyršingu. Žaš hefši žżtt aš fylla hefši žurft ķ kassa mörgum sinnum į dag, sem voru žó fjarri žvķ aš tęmast eftir fyrstu og einu dreifingu.

Auglżsendur keyptu hvorki galdrana né köttinn ķ sekknum, eins og fyrirsjįanlegt var, og gufušu auglżsingar blašsins žvķ upp.

Almennt hafši veriš tališ aš endalok Fréttablašsins yršu ķ lok janśar eša hugsanlega febrśar, en ekki mįnuši sķšar.

Hvar ķ tilvitnuninni er nś Žóršarglešin falin? Meš hvaša oršum fagnar og glešst ritstjórinn yfir óförum Fréttablašsins? Hvergi.

Eftir stendur žaš eitt aš žingmašurinn skrökvaši og reyndi um leiš aš upphefja sjįlfan sig aš hętti „góša fólksins“.

Ašall sumra stjórnmįlamanna er vašall. Ótrślegt moš, samsuša orša sem hafa ekkert innihald annaš en ósannindi og stundum alls ekki neitt. Deila mį um hvort sé lakara.

 


Glefs og gelt Helgu žingmanns Samfylkingarinnar

Ritstjóri Morgunblašsins og fyrrverandi Sešlabankastjóri ryšst fram į ritvöllinn ķ leišara blašsins og skżrir fyrir lesendum sķnum hvaš aš hans mati varš Silicon Valley-bankanum aš falli į dögunum.

Žetta segir žingmašur Samfylkingarinnar, Helga V. Helgadóttir. Henni er uppsigaš viš ritstjóra Morgunblašsins og hnżtir ķ hann į ómįlefnalegan hįtt. 

Hvaš sagši eiginlega ritstjórinn ķ leišaranum sem žingmašurinn vitnaši til? Um žaš er ekki stafkrókur ķ greininni. Žetta er engu lķkara en žegar hundur eltist viš bķla, reynir aš glefsa ķ dekkin og geltir um leiš įkaft en veit ekkert hvers vegna. Hann gerir žetta vegna žess aš hann er ręfilshundur. Hann glefsar og geltir žvķ ešliš bżšur honum aš gera svo.

Lįtum nś vera aš žingmašur fylgi ešli sķnu en žaš sętir samt nokkurri furšu aš hann, sem er lögfręšingur, įsakar ritstjórann ekki, leggur ekki fram neina kęru. Einna nęst žvķ kemst Helga žingmašur meš žessum oršum:

Einhver hefši tališ aš fyrrverandi sešlabankastjóri, sem hefur góša reynslu af žvķ aš fara illa aš rįši sķnu viš stjórn banka, hefši lęrt sitt af hverju į löngum ferli sķnum en nei, leita skyldi sökudólga žar sem sķst skyldi.

Trś ešli sķnu lętur hśn duga aš sveifla brandi žó enginn viti hvert įkęruefniš er. Hśn lętur ķ žaš skķna aš aumingja ritstjórinn hafi gerst sekur um stóralvarlegan glęp auk žess sem hann hafi veriš sešlabankastjóri og stżrt honum illa. Žaš snertir Silicon Valley bankann ekki hętis hót.

Ašferšafręši margra sem sem vilja sverta meintan andstęšing sinn er žessi:

  1. Segja frį glępnum įn žess aš hafa neitt oršrétt eftir andstęšingnum.
  2. Tślka glępinn og draga ekki af sér ķ fordęmingunni.
  3. Draga sem flesta inn ķ mįliš, helst vinnustaš og žį sem žekkja sökudólginn.

Žetta kann hśn Helga žingmašur Samfylkingarinnar enda hefur hśn gert žetta įšur, sjį hér. Hśn viršist ekki fylgja sannleikanum aš mįlum, miklu frekar er hśn svokallašur „trumpisti“, segir žaš sem ętti aš vera satt og rétt, bżr til „hlišarsannleika“.

Ritstjórinn er óalandi og óferjandi, vinnustašur hans, Morgunblašiš, „naut eitt sinn viršingar“ og:

Hér į landi hafa menn eins og ritstjórinn fengiš stjórnlausa śtrįs fyrir andśš sķna į nśtķmanum, į sķšum Morgunblašsins, sem eitt sinn žótti sómakęr fjölmišill.

Tökum eftir žessu oršalagi „andśš į nśtķmanum“ žvķ žingmašurinn leyfir sér aš leita aftur ķ tķmann til aš koma höggi į ritstjórann. Žaš er gerir hann į žennan hįtt:

Eitt sinn bjó fólk ķ felum įrum saman fyrir žaš eitt aš fella hug til annarra en žeirra sem samfélaginu žótti viš hęfi. Einu sinni var žaš svo aš konum sem įttu börn utan hjśskapar var drekkt į Žingvöllum fyrir hórdóm. Einu sinni var žaš svo aš hinsegin fólk į Ķslandi flśši land vegna ofsókna žeirra sem töldu žaš į einhvern hįtt skašlegt samfélaginu en ekki lengur.

Jį, mikil er sök Davķšs Oddssonar, ritstjóra Morgunblašsins. Žaš er honum aš kenna aš į öldum įšur var konum „drekkt į Žingvöllum fyrir hórdóm“. Žaš er honum aš kenna aš „hinsegin fólk į Ķslandi flśši land vegna ofsókna“.

Annaš eins sakarefni hefur ekki veriš birt nokkrum nśtķmamanni og er žvķ knżjandi naušsyn aš draga bófann fyrir dóm og til višbótar nįnustu ęttingja, vini og kunningja og jafnvel žį sem greiddu honum atkvęši ķ borgarstjórnar- og alžingiskosningum. Minna mį žaš ekki vera. 

Svona eru nś vinnubrögš heiftarinnar, ašall Helgu žingmanns.  

Röksemdafęrslan er engin. Framkoman minnir óneitanlega į ręfilshundinn sem glefsar og geltir en veit ekki hvers vegna.

 

 

 

 


Jóhannes Nordal, glęsilegasti fulltrśi veraldar sem var

Ekki fór framhjį įskrifendum og öšrum lesendum Morgunblašsins aš śtför Jóhannes Nordal fyrrum sešlabankastjóra er ķ dag.

Gaman hefši veriš aš žekkja Jóhannes Nordal, žaš gerši ég žó ekki en hitti hann nokkrum sinnum į fundum. Samt fannst mér ég hafa žekkt manninn eins og tķtt er um žį sem oft eru ķ fjölmišlum. Kallast žaš ef til vill einhliša kunningsskapur.

Nęr öll uppvaxtarįr mķn var nafn hans nefnt ķ fréttatķmum śtvarps. Heima var žaš svo aš žögn įtti aš rķkja mešan fréttir voru sagšar ķ śtvarpinu og žvķ lęrši ungur drengur óhjįkvęmilega aš fylgjast meš meš žvķ sem sagt var. Eftir aš hafa lęrt aš lesa tók var Morgunblašinu flett og smįm saman óx skilningur og fyrr en varši var blašiš daglega upplesiš og einnig Tķminn en hann fékk afi sendan heim.

Minnisstętt er žegar gengi ķslensku krónunnar var margsinnis fellt į sjöunda įratugnum og einnig žeim įttunda. Į eftir fylgdi ķ fjölmišlum vištal viš sešlabankastjóra sem sagši frį myrkum en naušsynlegu tķmamótum.

Į ęskuheimili mķnu var mikiš rętt og spjallaš viš matarboršiš, ekki sķst um stjórnmįl. Žannig var vķša og ekki sķšur į heimili Jóhannesar. 

Tķmas Mįr Siguršsson tengdasonur hans segir ķ minningargrein sinni um samkomurnar viš boršstofuboršiš:

Tekist var į um nęstum öll mįl undir sólinni. Aldrei skorti skošanir. Og žį var eins gott aš hafa sig ekki ķ frammi nema mašur hefši kynnt sér mįlin og safnaš góšum rökum.

Įsgeir Jónsson sešlabankastjóri segir:

„Lifaš meš öldinni“ sem góšu heilli kom śt fyrir sķšustu jól. Įhrif hans stöfušu žó ekki nema aš hluta frį stöšu hans sem sešlabankastjóri heldur mun frekar frį persónu hans og mikilli žekkingu į efnahags- og žjóšmįlum.

„Vitsmunir“, „hófsemi“ og „góšvild“ eru orš sem samferšarmenn hans hafa vališ til aš lżsa honum ķ mķn eyru. „Lagni“, „lipurš“ og „traust“ eru einnig orš sem ég hef heyrt. Žessir góšu eiginleikar geršu Jóhannes aš helsta rįšgjafa allra rķkisstjórna ķ vel į fjórša įratug – sama hvaša flokkar voru viš völd.

Hann var įvallt rödd skynseminnar – sem žvķ mišur var ekki alltaf hlustaš į.

Ingimundur Frišriksson sem var einn af sešlabankastjórunum ķ hruninu segir:

Einlęg vinįtta Jóhannesar var mér einnig mikils virši. Vinahót sem hann sżndi mér og okkur hjónum eftir aš ég lét af störfum ķ bankanum 2009 žótti okkur sérstaklega vęnt um.

Tvennt mį lesa śt oršum Ingimundar sem alręmd rķkisstjórn Jóhönnu og Steingrķms hrakti śr embętti. Hiš fyrra er aš ekki bryddar į biturleika né óvild žrįtt fyrir ruddalega mešferš og segir žetta žekkilega sögu um hjartalag hans. Hiš sķšara er aš Jóhannes Nordal kom honum til ašstošar og hjįlpaši honum į erfišri stundu og er žaš til marks um hlżju mannsins.

Davķš Oddsson, fyrrum forsętisrįšherra segir:

Žekkingu hans, lagni og lipurš var višbrugšiš og naut hann óskorašs traust, jafnt hinna ķslensku yfirvalda sem višsemjendanna.

Afköst hans žóttu meš nokkrum ólķkindum, en žó gaf allt hans fas og framganga til kynna aš ekkert lęgi į og hann hefši endalausan tķma til aš ręša mįl ķ žaula viš alla žį sem eftir žvķ óskušu. Og žaš geršu margir, žvķ Jóhannesi var einkar lagiš aš setja flókin mįl fram meš skżrum og skiljanlegum hętti.

Hann žurfti ekki, eins og verr gefnum mönnum hęttir til, aš fela sig į bak viš stagl eša frošusnakk fręšisetninga.

Geir H. Haarde fyrrum forsętisrįšherra segir:

Eftir aš ég hętti ķ bankanum 1983 og fór inn į vettvang stjórnmįla var gott aš geta stöku sinnum leitaš rįša hjį Jóhannesi um żmis mįl.

Sķšast įttum viš mikilvęgt samtal ķ október 2008 žegar forystumenn žjóšarinnar böršust fyrir efnahagslegu lķfi hennar og sjįlfstęši. Žį drukkum viš saman te į Laugarįsveginum eitt sunnudagssķšdegi fyrir milligöngu Ólafar dóttur hans. Gekk ég brattari af žeim fundi en til hans.

Hrundiš var įn vafa mikiš įfall fyrir Geir en Jóhannes var honum betri en enginn į erfišum tķmum og ekki sķšur Ólöf Nordal sem sķšar varš varaformašur Sjįlfstęšisflokksins og rįšherra.

Björn Bjarnason, fyrrum rįšherra segir:

Viš ritun bókar sinnar hlżtur Jóhannes oft aš hafa glašst yfir įrangrinum af sannfęringu hans um gildi žess aš opna ķslenska žjóšarbśiš fyrir erlendri samkeppni. Žį varši hann kröftum sķnum ekki sķšur til aš styrkja menningarlega innviši samfélagsins. Opiš samfélag krefst sterkra menningarstoša.

Jón Siguršsson fyrrum rįšherra:

Jóhannes var slyngur samningamašur. Hann var žęgilegur ķ višmóti, mašur kurteis, umtalsfrómur, fróšur og višręšugóšur. Lagni hans, lipurš og žekkingu į samningsefni hverju sinni var viš brugšiš.

Hann įvann sér įvallt fyllsta traust bęši umbjóšenda sinna og višsemjenda. Jóhannesi var einkar lagiš aš setja jafnvel hin flóknustu mįl fram į einfaldan og skiljanlegan hįtt žvķ aš hann var mašur oršvķs. Hann var mikilvirkur įn žess aš fara sér óšslega.

Ritsmķšar hans – oftast unnar viš hliš mikilla embęttisanna – eru miklar bęši aš vöxtum og gęšum.

Hann var mašur sem gott var aš eiga aš žegar aš kreppti, žvķ hann hafši rósemi hugans žegar śr vöndu var aš rįša.

Hannes H. Gissurarson prófessor segir:

Var Jóhannes žó mildastur ķ dómum. Žegar hįskólamašur einn, sem einnig hafši haft nokkur afskipti af stjórnmįlum, barst ķ tal, sagši hann ašeins: „Jį, hann hefur aldrei skrifaš djśpan texta.“

Jóhannes talaši aldrei illa um ašra, žaš kemur greinilega fram ķ minningagreinunum. Eitthvaš veršur žó aš segja žegar vatniš er grunnt.

Pétur Hrafn Įrnason sagnfręšingur segir:

Fyrir rśmum įratug leitaši Salvör Nordal til mķn um hvort ég vęri til ķ aš lišsinna föšur sķnum viš aš rita endurminningar. Hvort ég var! Fyrir fręšimann ķ ķslenskri samtķmasögu mętti lķkja žvķ viš aš žeim sem vęri aš rannsaka Sturlungaöld byšist samstarf meš Snorra Sturlusyni.

Pétur ritaši endurminningarbók Jóhannesar Lifaš meš öldinni.

Hjörleifur Guttormsson fyrrum rįšherra segir:

Ķ samstarfi okkar Jóhannesar fólst m.a. aš skoša landiš og ašstęšur į framkvęmdaslóšum Landsvirkjunar syšra og sķšar į Austurlandi. Ķ slķkum feršum var hann hrókur alls fagnašar, hlżddi į ólķk višhorf og setti sig sem best inn ķ ašstęšur. Frišun Žjórsįrvera 1981, svo langt sem hśn nįši, sżndi hann skilning og setti sig inn ķ flókinn undirbśning Blönduvirkjunar og sjónarmiš nįttśruverndarrįšs og heimamanna.

Jafnvel vinstri menn eins og Hjörleifur męra Jóhannes.

Žorvaršur Elķasson fyrrum skólastjóri Verslunarskólans segir frį vandręšum viš aš fjįrmagna nżbyggingu skólans og hann leitaši til Jóhannesar. Žorvaršur segir:

Nordal tók į móti mér meš žeim oršum aš eiginlega mętti hann ekki tala viš mig en gerši žaš fyrst Įgśsta hefši bókaš mig. Sešlabankinn lįnaši ekki fé eins og ég ętti aš vita. Įgśsta hafši gert grein fyrir erindinu svo ég spurši beint hvernig hann gęti ašstošaš.

Žį segir Nordal: Žś įkvašst aš fara ķ skólamįlin. Žau eru lķka mikilvęg. Komdu į morgun og žį fęršu aš vita, ekki hvaš, heldur hvort eitthvaš verši fyrir žig gert.

Daginn eftir kom nišurstašan: Ég į ekki og mį ekki gera neitt fyrir žig. Faršu į almenna markašinn.

Žetta er eftirminnilegasta afgreišsla sem ég hef fengiš og Jóhannesi lķk. Skżrt talaš og ein rįšlegging.

Skólinn gaf śt skuldabréf og setti į markaš. Ég vissi aš skólinn įtti marga fjįrsterka velvildarmenn en kom žó į óvart aš einn ašili keypti öll bréfin og aš ég komst upp meš aš prśtta vaxtamun nišur ķ nęstum ekki neitt. Ekki veit ég enn hver kaupandinn var.

Žetta er skemmtilega skrifaš. Hver skyldi kaupandi skuldabréfsins hafa veriš. Böndin berast aš įkvešinni stofnun. 

Ólafur Ķsleifsson fyrrum starfsmašur Sešlabankans og sķšar žingmašur segir:

Mešal fyrstu verkefna į žessu sviši var samningur um bankalįn. Jóhannes fylgdist vel meš samningavišręšum viš hinn erlenda banka og lagši lķnur.

Žegar višsemjendur reyndust į einu stigi erfišir sagši Jóhannes: „Nś vęri kannski rétt aš taka kśnstpįsu.“

Žegar heppilegum samningi hafši veriš landaš eftir aš kśnstpįsan skilaši sķnu žótti mér sem ég hefši lokiš sveinsprófi ķ fręšunum undir handleišslu Jóhannesar eftir undirbśning af hįlfu Sigurgeirs [Jónssonar ašstošarbankastjóra]. 

Jį, kśnstpįsa getur gert sitt gagn, žaš žekkja margir.

Hér hafa veriš rakin eftirminnileg ummęli žekktra manna śr žjóšlķfinu um Jóhannes Nordal.

Lķklega fer vel į žvķ aš ljśka umfjölluninni meš oršum Björns Bjarnasonar sem sagši ķ minningargrein sinni:

Jóhannes er ķ mķnum huga einn glęsilegasti fulltrśi veraldar sem var.

 

 

 


Helga Vala Helgadóttir žingmašur skrökvar ķ Moggagrein

Ég er žess lķka fullviss aš ef drög aš samningi verša landi og žjóš ekki hagfelld žį muni hinn sami almenningur einfaldlega hafna samningsdrögunum.

Žetta segir žingmašur Samfylkingarinnar ķ Morgunblašsgrein 11.3.23. Žingmašurinn, Helga Vala Helgadóttir, fer annaš hvort vķsvitandi meš rangt mį eša hśn veit ekki betur. Hvort tveggja er afar slęmt.

Hśn talar fjįlglega um hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu og heldur žvķ fram aš hęgt sé aš gera samning sem hęgt er aš leggja ķ žjóšaratkvęši. Žetta er svo rangt sem mest mį vera.

Rķki sem sękir um ašild vill ašild. Hvorki meira né minna. Evrópusambandiš leyfir ekki bjölluat. Ekkert rķki fęr aš mįta sig viš ašildina og annaš hvort žiggja eša hafna. Sį tķmi er löngu lišinn. Sį sem ekki veit žetta į ekki aš taka žįtt ķ umręšum um ašild aš ESB.

Stjórnarskrį Evrópusambandsins er Lissabonsįttmįlinn. Hann žurfa rķki aš samžykkja, öll įkvęši hans. Engar undanžįgur eru veittar ekki frekar en aš undanžįgur séu veittar frį stjórnarskrį Ķslands eša annarra žjóša. Engir samningar eru geršir, engin „drög aš samningi“ munu liggja fyrir eins og žingmašurinn Helga Vala Helgadóttir skrökvar ķ grein sinni.

Žegar vinstri stjórnin undir forystu Samfylkingarinnar sótti įriš 2009 um ašild aš ESB var  Ķsland bošiš velkomiš. Žį hófust ašlögunarvišręšur viš ESB. Žetta voru ekki neinar samningavišręšur. Įstęšan er einföld. Lög og reglur Ķsland įtti aš breyta og ašlaga 100% aš lögum og reglum Evrópusambandsins og stjórnskipun žess žaš er Lissabonsįttmįlanum.

Engin „drög“ verša til aš samningi viš ESB. Žegar upp er stašiš verša Ķslendingar aš hafa breytt lögum og reglum.

Mišstjórnarvaldiš veršur ķ Brussel. Žar į brśsapalli munu Ķslendingar žurfa aš sękja fyrirskipanir rétt eins og žeir žurftu aš gera undir stjórn Dana fyrr į öldum. Mešaltal hagsmuna Evrópusambandsins mun aldrei henta eylandinu Ķslandi ekki frekar en mörgum öšrum rķkjum sem žó eru innan sambandins.

Helga Vala Helgadóttir žingmašur ESB veršur meš grein sinni sér til skammar. Ekki ólķkt og Össur Skarphéšinsson žįverandi utanrķkisrįšherra sem fór meš rangt mį į blašamannafundi meš Stefan Füle žįverandi stękkunarstjóra sambandsins. Sį sķšarnefndi žurfti aš leišrétta rangfęrslur Össurar svo eftirminnilega aš undan sveiš. Sjį hér: https://www.youtube.com/watch?v=0O4fkcYwpu8.

Ķ grein sinni ķ Mogganum segir žingmašurinn:

Hvers vegna stjórnvöld žora ekki aš kanna hvaš fęst meš aukinni Evrópusamvinnu fęst ekki skżrt nema meš sérhagsmunatengslum stjórnarflokka sem žurfa ekkert aš óttast nema almenning sem veit sķnu viti.

Takiš eftir lśmskum įróšrinum ķ oršalaginu. Žingmašurinn fullyršir żmislegt rangt um stjórnvöld sem hśn hneykslast į og žarf aš leišrétta.

Stjórnvöld „žora ekki“. Nei, žetta er rangt. Stjórnvöld vilja ekki žvķ žau vita hvaš felst ķ ašildinni.

Hśn talar um „Evrópusamvinnu“ sem lķklega er fallegra orš en ašild aš ESB. Ķsland tekur aš fullu žįtt ķ Evrópusamvinnu, žaš vita allir.

Svo er skotiš inn oršinu „sérhagsmunatengslum“ algjörlega śt ķ blįinn en žaš hefur andstyggilega merkingu, žaš veit žingmašurinn og žess vegna er žaš brśklegt. Hér er žaš innihaldslaus įróšur.

Loks veršur žingmašurinn vęminn og heldur aš alžżša manna verši hrifin aš oršalaginu  „óttist almenning sem veit sķnu viti“. Vęmiš oršalag, forréttindakonan višrar sig upp viš alžżšuna. Męlir fallega en meinar flįtt.

Aušvitaš veit almenningur sķnu viti en Helga Vala Helgadóttir žingmašur Samfylkingarinnar skrökvar aš honum. Meš lęvķsilegu oršalagi heldur hśn žvķ fram aš allt sem mišur gangi hér į landi lagist ef Ķsland gengur ķ ESB. Žetta eru ekkert annaš er ósannindi. Fótboltamašur sem skiptir um félag veršur įfram sį sami žótt peysan hans verši rauš eša röndótt.

Um daginn var fjargvišrast yfir ósannindavašli sendiherra Rśssa ķ Mogganum. Enginn segir neitt žegar žingmašur Samfylkingarinnar fer meš rakalaus ósannindi. 


Ritstjóraraus Sigmundar E. Rśnarssonar

Vissir žś lesandi góšur aš Sigmundur Ernir Rśnarsson ritstjóri Fréttablašsins er į sama mįli og helstu fjöldamoršingjar sögunnar, Stalķn, Maó og Hitler?

Hvernig veit ég žaš?

Jś, žeir sögšu af fullvissu sinni aš einn plśs einn vęri sama sem tveir. Sigmundur lęrši sömu stęršfręši.

Aušvitaš er žetta tóm della en ég get ekki stillt mig um aš nota sömu heimskulegu röksemdafęrsluna og Sigmundur gerir ķ leišara dagsins ķ Fréttablašinu. Honum finnst alveg ómögulegt aš rśssneski sendiherrann skuli hafa fengiš grein birta ķ Morgunblašinu. Sigmundur segir žetta:

Žaš er beinlķnis sorglegt aš sjį śtgeršarvaldiš į Ķslandi eyša prentsvertu ķ öfgafullan įróšur af žessu tagi gagnvart saklausri žjóš sem horfir nś upp į alžżšu manna vera strįfellda ķ gegndarlausum loftįrįsum af hįlfu Rśssa sem einbeita sér aš žvķ aš rśsta heimilum fólks og öllum viškvęmustu innvišum landsins.

En žį liggur žaš lķka fyrir aš hverju ašdįun blašsins beinist.

Žetta segir mašurinn sem er sammįla helstu fjöldamoršingjum sögunnar. Afsakiš, žetta segir blašafulltrśi „góša fólksins“ ķ Samfylkingunni.

Enskumęlandi tala um „guilt by association“ sem śtleggja mį sök vegna tengsla eša samskipta, og žykir ekki merkileg röksemdafęrsla um sekt. Sigmundur ritstjóri fęrir sektardóminn nišur į enn lęgra plan. Segir ķ hįlfkvešinni vķsu aš ritstjórar Morgunblašsins dįist aš Pśtķn fyrir žį sök eina aš birta grein eftir rśssneska sendiherrann.

Pįll Įrdal varaši viš svona: 

Ef ętlaršu aš svķvirša saklausan mann,
žį segšu aldrei įkvešnar skammir um hann,
en lįttu žaš svona ķ vešrinu vaka,
žś vitir, aš hann hafi unniš til saka.

Oršalag ritstjórans į Fréttablašinu er svo ómerkileg aš hann getur ekki stillt sig um aš tala um „śtgeršaraušvaldiš“ sem leyfir sér aš prenta įróšur sendiherrans. Hvernig į aš skilja žetta? Lķklega felst ķ žvķ aš ritstjóri Fréttablašsins myndi aldrei birta grein sem hann er efnislega ósammįla. En žį liggur žaš lķka fyrir hvert višhorf mannsins til lżšręšisins beinist.

Įgęti lesandi er ekki nokkuš langt til seilst aš reyna aš koma höggi į keppinautinn meš žvķ aš vęna hann um „Rśssadekur“ eša įlķka? Sķst hafa ritstjórar Morgunblašsins veriš sekir um slķkt, frekar aš vinstri menn hafi fordęmt žį fyrir stušning sinn viš Nató og vestręnt lżšręši. Eša bendir eitthvaš til žess aš nśverandi ritstjóri hafi breytt um skošun ķ žessu efnum?

Svona skrifar engin ekki nema sį sem er ölvašur og stendur ķ ręšustól į Alžingi.

Hva?

Mį ekki nefna fulla kallinn sem nśna er ritstjóri?

Högg fyrir nešan beltisstaš?

Ę, ę.

 

 


Skošanakönnun hjįlpar svaranda aš mislķka mjög - eša hata

Hęgt er aš klśšra heilli skošanakönnun meš žvķ aš leggja svarendum orš ķ munn. Aušvita į aš varast žaš. Fjölmišlanefnd lét fyrir stuttu gera könnun sem um margt er vafasöm. Nišurstöšur hennar er aušveldlega hęgt aš draga ķ efa.

Hér er ein spurningin:

Er einhver hópur sem žér mislķkar mjög?

Sįrasaklaus. Ętti ég aš svara henni hefši ég einfaldlega sagt nei, mér mislķkar ekki mikiš viš neina hópa. Aušvitaš kann aš vera aš manni sé ķ nöp viš žaš sem einstaka hópar eša fólk sem tengt er hópum lętur frį sér fara. Žannig held ég aš flestum sé fariš. 

Hins vegar er afar lķklegt aš svar margra myndi breytast ef spurt vęri į žennan hįtt:

Hér fylgir listi meš ólķkum hópum ķ samfélaginu sem fólk getur haft mismunandi skošanir į. Er einhver hópur sem žér mislķkar mjög?

HóparŽetta er žaš sem boriš var fram fyrir svarendur. Listinn sem fylgir breytir öllu, gefur hverjum manni byr ķ seglin. Bošiš er upp į hlašborš af hópum sem mašur getur lįtiš sér lķka illa viš og žaš į stundinni, nęr umhugsunarlaust. Sjį mešfylgjandi töflu.

Hvers vegna? Einfaldlega vegna skyldurękni. Ég er spuršur og sjįlfsagt er aš svara. Ķ fermingarveislunni er žaš sjįlfsögš kurteisi aš bragša į öllum sortum, jafnvel žeim sem manni lķst ekkert į.

Skyndilega er sį sem ekki mislķkaši viš nokkurn mann oršinn fśll śt ķ allt og alla. Hann rįmar ķ fjölmišlafréttir, „vonda fólkiš“. Žegar hann sér alla listann yfir hópanna, hlašboršiš sjįlft, man hann hver skylda hans er; aš svara ķtarlega, samkvęmt fréttum fjölmišla. „Hakašu viš alla sem žś vilt“, og svarandinn gerir žaš svikalaust.

Hvaš merkir sögnin aš mislķka? Ķ almennu mįli getur žaš merkt aš gremjast vegna einhvers eša falla eitthvaš illa svo vitnaš sé ķ oršabókina. En, svo bętist hitt viš; įhersluoršiš mjög og „mislķkunin“ fer aš nįlgast gildishlašna oršiš aš hata. Svarandinn gerir ef til vill ekki greinarmun į aš mislķka og hata žvķ hlašboršiš breytir öllu.

Gjörbreyting veršur į merkingu oršalagsins „mislķka mjög“ žegar į eftir fara nöfn hópa sem nefndir eru ķ könnuninni.

Hversu skammt er ķ aš sį sem „mislķkar mjög“ viš Gyšinga, Pólverja, mśslima hati žį. Merkir viš til aš segja eitthvaš: „Jś, ég hata Ķsraela sem fara illa meš Palestķnumenn.“ Ekki eru allir Gyšingar Ķsraelar, skiptir žaš engu mįli?

Jś, ég hata femķnista, ég hata mśslima, ķhaldsmenn, kapķtalista. vopnasafnara, loftlagsafneitara, transfólk, lögguna, alžingismenn ...

Svona könnun er furšuleg. Lķkist ansi mikiš svoköllušum „smellufréttum“ veffjölmišla sem bśa til vafasamar fyrirsagnir til žess eins aš plata fólk til aš opna fréttina.

Skošanakönnunin bżšur upp į ótal vištöl viš fulltrśa žess sem framkvęmdi hana. Žį myndast vandlętingin: Guš minn góšur! Hvaš er aš gerast? Žvķlķkar öfgar. Erum viš svona miklu verri en Svķar sem er samanburšaržjóš ķ könnuninni. Könnunin er fullkomin rétt eins og smellufrétt.

„Hvers vegna er žér illa viš veganista, geturšu rökstutt svariš?“ „Ha, hvaš? Nei, sko, mér finnst bara asnalegt aš fólk borši ekki kjöt.“

„Af hverju mislķkar žér mjög viš rómafólk, geturšu rökstutt svariš?“

„Hvers vegna er žér svona uppsigaš viš marga hópa?“

Eflaust veršur fįtt um svör žegar gengiš er į fólkiš sem svaraši žessari spurningu. 

Ašalatrišiš er žaš sem nefnt var i upphafi. Mislķki žér mjög viš einhverja hóp nefndu žį. Ég skora į žig.

Sį sem bżr til skošanakönnun į ekki aš hjįlpa svarandanum og mynda sér skošun.

Hefši enginn listi fylgt spurningunni segir mér svo hugur um aš nišurstašan hefši ekki oršiš fréttnęm. En žaš var ekki tilgangurinn.

Smellufréttin er ašalatrišiš. Og blašamannastéttin gleypti viš žessu, gagnrżnislaust.

 

 

 

 

 

 


Löggukylfa eša rafbyssa

Screenshot 2023-01-25 at 20.28.11Į tveimur nįmsįrum mķnum starfaši ég sem lögreglužjónn ķ Reykjavķk. Ķ upphafi var mér afhentur einkennisbśningur, lķtil minnisbók, blżantur og svo handjįrn og kylfa. Mikil og geršarleg kylfa. Hvaš įtti aš gera viš hiš hana? Jś, berja į ógęfufólki sem var til vandręša. Ég notaši hana aldrei en skošaši oft og ręddi viš samstarfsmenn mķna sem sögšu mér sögur um notkun hennar viš įkvešnar ašstęšur. Fęstir sögšust nota hana og sögšu aš fortölur höfšu miklu betri įhrif į fólk en barsmķšar. Žvķ įtti ég eftir aš kynnast.

Kylfan var samt flott, svona skķnandi og nęstum falleg. Féll vel ķ hendi, var meš įfastri lešuról sem smeygt var upp į ślnlišinn svo hśn myndi ekki tapast rynni hśn śr greipinni. Dįlķtiš „töff“ leikfang. Innan į einkennisbuxurnar var saumašur vasi eša hólf fyrir kylfuna. Žaš var nś meiri óskapnašurinn žvķ afskaplega óžęgilegt var aš hafa hana žar svo ég sleppti žvķ, žóttist hafa gleymt henni vęri ég spuršur.

Lögreglumenn eru ekkert öšru vķsi en annaš fólk og eflaust hafa margir notaš kylfu sķna ķ vörn gegn drukknu og įrįsargjörnu fólki og jafnvel meitt einhverja. Aldrei heyrši ég samt af misnotkun eša lögga hefši slasaš fólk meš kylfu. Man eftir žvķ aš viš nżlišarnir fengum lķtilshįttar kennslu ķ notkun bareflisins. Aldrei slį ķ höfuš, var sagt, ašeins ķ sķšu fólks, handleggi eša fótleggi. Ég sį žaš fyrir mér aš nokkuš erfitt vęri ķ hamagangi og lįtum aš miša og hitta į rétta lķkamsparta. Mašur yrši lķklega laminn ķ kęfu įšur en mašur gęti beitt kylfunni.

Ķ eina skiptiš sem ég taldi mig hafa žurft kylfu var žegar viš handtókum žżska bankaręningjann. Eftir stutt hlaup nįšum viš manninum, handjįrnušum hann og settum aftan ķ lögreglubķlinn. Mér, nżlišanum, var skipaš aš fara inn meš honum og hafa į honum gętur. Hinir žrķr félagar mķnir settust frammķ. Ég hlżddi, settist į bekkinn į móti glęponinum, til alls bśinn. Ķmyndaši mér aš hann gęti tekiš upp į alls kyns óskunda eins og aš fara śr handjįrnunum og yfirgefa bķlinn į fljśgandi ferš nišur į Hverfisgötu. Meš kylfu hefši ég įbyggilega geta bariš śr honum alla óžekkt en hana var ég bara ekki meš frekar en fyrr daginn. Mašurinn var hins vegar ljśfur og góšur alla leiš inn ķ fangaklefa, „fangageymslu“ eins og žaš heitir vķst nśna.

Nś er mikiš talaš um rafbyssur. Žęr žekktust ekki žessi tvö sumir mķn ķ lögreglunni. Ekki heldur piparśši eša annar bśnašur sem nota mį til aš rįša nišurlögum ęsingamanna. Nokkuš hef ég lesiš mér til um rafbyssur og er žess fullviss aš ekki sé hęgt aš bera žęr saman viš kylfur sem eru stórhęttulegar, geta valdiš slęmum meišslum, jafnvel varanlegum skaša. Notkun rafbyssu hefur ekki sömu afleišingar.

Ętti ég aš velja myndi ég vešja į rafbyssuna. Hśn veldur ašeins stundaróžęgindum, ekki marblettum, beinbroti eša kślu į höfši.


Nįunginn sem gekk 3126 km į einu įri og hitti ekki pįfann

Rómargangan 2022Mašur nokkur sem fęstir žekkja gekk įrla śt į tröppurnar į fyrst degi įrsins, spręndi, og hugsaši um leiš hvaš hann gęti gert sér til gamans į įrinu 2022. Hann ķhugaši aš hętta aš berja börnin sķn, vera kurteis viš nįgranna sķna, fara į myndlistarsżningar ... og žį hętti hvort tveggja, bunan og hugmyndirnar.

Žess ķ staš klęddi hann sig ķ gönguskóna og lagši land undir fót. Bókstaflega. Hann hélt til Skotlands. Žar nyrst į meginlandi er žorp sem heitir Žjórsį (Thorso) og frį kirkjutröppunum hóf hann göngu sķna. Gekk sušur til Dofra (Dover) og hafši žį gengiš 1205 km. Žar datt honum ķ hug aš ermssynda yfir til Noršmandķ en lét žaš vera enda sjór śfinn og kaldur. Žegar til Bikars (Calais) kom žótti honum rįš aš skipta hann um sokka og snśa nęrbuxunum viš. Svo keypti hann nżjar reimar ķ skóna og fékk sér rśnstykki meš smjöri og skinku ķ bakarķi bęjarins og lagši ķ’ann. Alla žessa 1901 km til Róms. 

Įriš 1013 var Flosi Žóršarson staddur ķ borg nokkurri į Englandi, lķklega Lundśnum eša einhvers stašar ķ Bretlandi hinu forna. Varš hann žį sjśkur į sinni žvķ įriš įšur hafši hann lagt eld aš Bergžórshvoli svo inni brunnu hjónin Njįll og Bergžóra, žrķr synir žeirra og fleira heimafólk. Hann sigldi žį yfir til Noršmandķ og gekk žašan til Róms, hafši mikla sęmd af göngu sinni, tók lausn af sjįlfum pįfanum, fór sķšan léttur og kįtur til Norvegs og žašan heim aš Svķnafelli. Ekki įttum viš įtti mašurinn lķtt žekkti samleiš meš Flosa enda var hann į ferš nokkrum įrum sķšar. 

Kįri Sölmundarson hafši fękkaš ótępilega ķ brennuliši Flosa, gert nokkra höfšinu styttri sem mörgum žótti slęmt en „brotažolum“ afleitt. Žessi fjandvinur Flosa gekk lķka til Róms enda sį hann eftir öllum drįpunum og pįfinn seldi honum fśslega fyrirgefningu. Žį hélt Kįri léttur ķ spori til Ķslands. Žar lét hann af öllum fjandskap viš Flosa sem gifti honum bróšurdóttur sķna, ekkju Hvķtanesgošans. Hann hafši Kįri óvart drepiš ķ samvinnu viš žį Njįlssyni en žaš er nś sko algjört aukaatriši og vandist Hildigunnur Kįra smįm saman.

Mašurinn fęstir žekkja kom į gamlįrsdegi til Róms og reyndi aš nį tali af pįfanum. Sį var vant viš lįtinn, sat į rśmstokk fyrrverandi pįfa sem var doldiš lasinn og gat žvķ ekki ašstošaš feršalanginn frį Ķslandi. Žess ķ staš sendi hann bķlstjóra sinn meš krossaš vatn og lķtiš altarisbrauš sem heimamenn kalla „obblįdu“ eša eitthvaš svoleišis. Lét’ann, bķlstjórinn, svo ummęlt aš žetta vęri nęstum žvķ eins gott og pįfinn sjįlfur hefši selt honum veitingarnar og fyrirgefningu syndanna ķ eftirrétt. Manninum lķtt žekkta fannst žetta ekki mikil sęmd mišaš viš upphefš žeirra Flosa og Kįra į įrum įšur. Bķlstjórinn benti honum žį undurrólega į aš žetta vęri hiš eina sem ķ boši vęri. Vildi hann ekki trakteringarnar gęti hann fariš meš allar sķnar syndir aftur heim til Ķslands. „Prendere o lasciare“, bętti hann viš į mįli heimamanna. 

Vatn og altarisbrauš er lķtil nęring fyrir vegmóšan mann og žvķ keypti hann sér utan veggja Vatķkansins pizzu meš nautahakki, beikoni, osti og ananas. 

Mašurinn lķtt žekkti lagfęrši nś skótau sitt, setti plįstur į hęlsęrin žvķ ekki vildi hann enda eins og Gellir Žorkelsson sem įriš 1073 lést eftir göngu sušur Róms og noršur til Danmörks, lķklega af fótameinum og ekki bętti śr flensuskratti sem hann fékk į bakaleišinni.

Nįunginn sem fęstir žekkja hafši nś gengiš 3126 km į einu įri og žóttist góšur meš sig, rétt eins og sį sem įriš įšur hafši lagt aš baki 2591 km og var ekki sķšur kįtur.

Svona er nś sżndarveruleikinn į kalda Fróni. Eša eins og Jónas orti foršum daga:

Eg er kominn upp į žaš,
allra žakka veršast,
aš sitja kyrr ķ sama staš,
og samt aš vera aš feršast. 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband