Hrikalegt žetta meš Mżrdalsjökul ...

181211 MżrdalsjökullHvaš er eiginlega aš gerast ķ Mżrdalsjökli? Hefur enginn įhyggjur? Nei, žaš er ekkert aš gerast, Katla sefur vęrt og um žessar mundir męlast žar varla skjįlftar. Kortiš hér viš hlišina sżnir skjįlfta sķšustu žrjį daga. Žarna męlis einn skjįlfti fyrir framan sporš Tungnakvķslajökuls og er hann 1,6 sig og varš į 700 m dżpi.

Nei, žaš er eiginlega ekkert hrikalegt aš gerast ķ Mżrdalsjökli. Hvaš hefur žį oršiš um alla žį spöku og fróšu menn sem spįšu dómsdagseldsumbrotum ķ Kötlu strax į eftir gosinu ķ Eyjafjallajökli įriš 2010?

Žvķ er fljótsvaraš. Žeir eru aš bora ķ nefiš einhvers stašar žar sem žeim lķšur vel. Sama į viš žann draumspaka sem oft hefur veriš aš benda mér į komandi hamfarir. Hamfaraspįr hans hafa ekki ręst ennžį. Stašreyndin er nefnilega sś aš snśnara aš spį um framtķšina en fortķšina („ég sį gosiš ķ Eyjafjallajökli fyrir,“ segja sumir eftir į).

Mżrdalsjökull vika 32 6-12 įgśsĮ žessu įri hafa tiltölulega fįir jaršskjįlftar męlst ķ Mżrdalsjökli nema hugsanlega ķ byrjun įgśst. Žį varš hrina žar og tveir skjįlftar męldust yfir žrjś stig. Kortiš hęgra megin sżnir skjįlfta frį 6. til 12. įgśst. Sķšan hefur eiginlega ekkert gerst og varla veriš rętt um Mżrdalsjökul og Kötlu nema ķ einni heimildarmynd og tali um gasleka śr jöklinum.

Žó eitt hundraš įr séu nś frį sķšasta gosi ķ Kötlu bęrir hśn ekkert į sér. Mörgum finnst žaš stórskrżtiš en žess ber žó aš gęta aš tķmatal okkar hefur sįralķtiš forspįrgildi. Žaš sem einu sinni hefur gerst getur aušvitaš gerst einhvern tķmann aftur. Įherslan hér er į „einhvern tķmann“.

Frį mišju įri 2016 og fram eftir įri 2017 fjölgaši jaršskjįlftum stórlega į męlum Vešurstofunnar og töldu margir aš gos vęri ķ ašsig. Katla lętur ekki aš sér hęša žvķ sķšan žį viršist skjįlftum hafa fariš fękkandi og lķša nś vikur og mįnušir įn umtalsveršrar skjįlftavirkni.

Į mešan er Vatnajökull ķ miklum ham. Öręfajökull sżnir įköf merki um aš žar verši hugsanlega gos ķ nįinni framtķš. Grķmsvötn eru į góšri sveiflu sem og Bįršarbunga. Hraungangurinn sem olli gosinu ķ Holuhrauni er enn virkur og ķ honum veršur fjöldi skjįlfta ķ hverri viku sem bendir til aš žar streymi enn glóandi hraun. Žrżstingurinn er engu aš sķšur svo lķtill aš enn veršur ekki vart viš gosóróa. 

Viš Heršubreiš er stöšugur órói į talsveršu dżpi og bendir hann til žess aš žar sé kvika sem leitar til yfirboršs. Žó er berggrunnurinn žarna talsvert sprunginn og kvikan nęr ekki aš komast upp į yfirborš eša aš žrżstingurinn er ekki nęgur.

Jafnvel į Reykjanesi verša fjöldi skjįlfta śt um öll rekbelti, sérstaklega viš sušurenda Kleifarvatns og jafnvel ķ botni žess.

Nei, Katla gamla hefur žaš nįšugt. Vķsindamenn fylgjast engu aš sķšur stöšugt meš, vakta jökulinn meš fjölbreyttum tękjum dag og nótt. Eftirfarandi segir į vef Vešurstofu Ķslands, sjį hér:

Ef skjįlftavirkni eykst ķ Kötlu hljómar sjįlfvirk višvörun ķ eftirlitssal Vešurstofunnar ķ Reykjavķk. Žar er vakt allan sólarhringinn, alla daga įrsins. Žessi višvörun er hluti af kerfi sem nęr yfir allt landiš.

Męlakerfi nįttśrvįrvöktunar Vešurstofunnar er mjög umfangsmikiš. Žaš byggir į jaršskjįlftamęlingum, aflögunarmęlingum (GPS, ženslumęlingum og gervitunglamyndum), vatnamęlingum, gasmęlingum, drunumęlingum, vefmyndavélum og sértękum męlingum t.a.m. eftirliti meš yfirborši jökulsins og žróun jaršhitakatla mešal annars til aš fylgjast meš jaršhitabreytingum og hugsanlegri söfnun bręšsluvatns ķ jöklum. Ennfremur er sérstakt eftirlit haft meš öskudreifingu į mešan į eldgosi stendur. Sjįlfvirk śrvinnslukerfi taka viš męlingum og eru nišurstöšur yfirfarnar af sérfręšingum jafn óšum og žęr berast.

Afar įhugavert er aš lesa hversu vķštękt eftirlitiš er meš Mżrdalsjökli og ljóst er aš jaršvķsindamennirnir sem sinna žvķ eru afar fęrir.


Hreinsar fólk hendur į sér? Er hęgt aš žröngva manni fram af kletti?

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

1.

„Snjó gęti leyst hratt fyrir noršan meš hlżindakafla.“ 

Fyrirsögn į visir.is.    

Athugasemd: Žegar snjór hverfur vegna hita ķ lofti og rigninga er stundum sagt aš hann taki upp. Leysingar eru jafnan į vorin en geta vissulega oršiš aš vetrarlagi. Snjóa leysir ķ hlżindum, žaš er gömul saga og nż. 

Ķ mörgum tilfellum getur hentaš aš nota oršiš hlżindakafli. Annars dugar įgętlega aš nota hlżindi

Af žessu mį rįša aš žaš er ekki rangt aš nota oršiš hlżindakafli. Gott er žó aš foršast nįstöšu og nota fjölbreyttara oršfęri. Ķ stuttri frétt kallast žaš nįstaša žegar orš eins og hlżindakafli er notaš oftar en einu sinni.

En er rétt aš segja „… meš hlżindakafla“? Sjįlfur hefši ég sagt „ķ hlżindum“. Athugiš aš stundum er ekki til neitt eitt sem er rétt, žį veltur allt į stķl. Stķlleysa ķ fréttum er sorlega algeng.

Ķ fréttinni segir:

Hlżna į ķ vešri strax annaš kvöld og į hlżindakaflinn aš vara fram į mišvikudag.

Žetta er klśšurslega oršuš mįlsgrein. Miklu betra aš segja aš hlżtt verši fram į mišvikudag.

Athugiš aš hlżindi er fleirtöluorš og tęknilega śtlokaš aš misnotaš žaš sem eintöluorš.

Tillaga: Snjóa gęti tekiš upp ķ hlżindum fyrir noršan.

2.

„Hęgt aš auka öryggi sjśklinga meš žvķ aš heilbrigšisstarfsfólk hreinsi hendurnar į sér rétt og vel.“ 

Fyrirsögn į forsķšu Morgunblašsins 10.12.2018.    

Athugasemd: Ertu bśinn aš žvo žér um hendurnar? spuršu pabbi og mamma žegar ég settist viš matarboršiš ķ ęsku minni. Žetta skipti mįli, fyrir barniš og ašra. Aldrei var ég žó spuršur hvort ég hefši žvegiš mér um hendurnar į mér. Held aš žaš sé raunar aldrei gert.

Vissulega er mikilvęgt aš heilbrigšisstarfsfólk hreinsi hendur sķnar, ekki nęgir ķ dag aš žvo žęr. Ķ žessu fylgir aš fólkiš hreinsi „rétt og vel“, varla žarf aš taka žaš fram aš kattaržvottur dugar ekki.

Fólk žvęr sér, hreinsar lķkama sinn. Ķ sundlauginni er žess krafist aš gestir žvo sér og sérstaklega er bent į handarkrika og milli fóta.

Tillaga: Auka mį öryggi sjśklinga hreinsi heilbrigšisstarfsfólk hendurnar sķnar.

3.

„Amber įfram fast ķ Hornafjaršarhöfn.“ 

Fyrirsögn į bls. 8 ķ Morgunblašinu 10.12.2018.    

Athugasemd: Nokkur munur er į atviksoršunum įfram og enn. Mįltilfinningin  segir aš merking fyrirsagnarinnar meš ao. įfram sé mišuš til framtķšar. Sé oršiš enn notuš viršist merkingin vera sś aš skipiš sé į strandstaš en žaš kunni aš breytast fljótlega. 

Um žetta mį aš sjįlfsögšu deila. Mįltilfinning fólks er eflaust mismunandi. Sumir hafa enga tilfinningu fyrir mįlinu en skrifa žó. Žaš er ašdįunarvert.

Ég hefši haft fyrirsögnina eins og segir hér fyrir nešan.

Tillaga: Amber enn fast ķ Hornafjaršarhöfn.

4.

„Hį fjįrhęš ķ boši fyrir upplżsingar um 30 įra hatursglęp žar sem manni var žröngvaš fram af klettum.“ 

Fyrirsögn į visir.is.    

Athugasemd: Žetta er skrżtiš oršalag. Ég hef reynt aš ķmynda mér hvernig einhverjum sé žröngvaš fram af klettum. Fę žaš ekki til aš koma heim og saman. Žį leitaši ég aš heimildinni, sjį hér. Žar stendur:

Almost 30 years to the day after a gay mathematician from the United States was forced off a Sydney cliff in a hate crime …

Vissulega getur enska oršiš to force žżtt aš žröngva einhverjum til einhvers. Žżšingin getur žó veriš ķtarlegri en žetta. Makkanum mķnum fylgir oršabók (e. dictionary) sem ég fletti išulega upp ķ til aš glöggva mig į enskum merkingum orša. Žar sendur mešal annars ķ samheitum meš oršinu to force:

he was forced to pay: compel, coerce, make, constrain, oblige, impel, drive, pressurize, pressure, press, push, press-gang, bully, dragoon, bludgeon; informal put the screws on, lean on, twist someone's arm.

Enginn lętur žröngva sér fram af klettum, illmenniš žarf aš kasta manninum fyrir björgin. Meš žvķ aš žröngva viršis aš fórnarlambiš hafi įtt eins eša fleiri kosta völ. Eftir žvķ sem nęst veršur komist var ekki svo. Manninum var hent, kastaš eša żtt … Oft notum viš oršasambandiš aš kasta fyrir björg.

Ķ tķu įra gamalli frétt į visir.is segir eftirfarandi:

Hęstiréttur Ķrans hefur stašfest aš tveir daušadęmdir menn skuli teknir af lķfi meš žvķ aš kasta žeim fyrir björg. Žeir voru dęmdir fyrir aš naušga öšrum karlmönnum.

Ég er nokkuš viss um aš žeir aumingjans menn sem dęmdir voru hafi ekki veriš „žröngvaš“ fram af bjargbrśninni. Svo ber žess aš geta aš sį sem skrifaši žessa frétt var enginn višvaningur. Hann hét Óli Tynes (1944-2011) og var einn af bestu blašamönnum landsins. Ķ dag eru fįir jafningjar hans.

Tillaga: „Hį fjįrhęš ķ boši fyrir upplżsingar um 30 įra hatursglęp er manni var kastaš fram af klettum.

5.

„Snjóstormur.“ 

Orš ķ kvöldfréttum Stöšvar2 10.12.2012.    

Athugasemd: Ekki er rétt aš tala um snjóstorm, oršiš er ekki ķslensk mįlvenja žótt žaš sé rétt myndaš. Žegar erlendir fréttamišlar tala um enska oršiš snowstorm freistast ķslenskir blašamenn ķ žżšingum sķnum til aš skrifa snjóstormur. Sumir vita hreinlega ekki aš hęgt er aš nota orš eins og snjókoma, kafald, bylur eša hrķš

Į śtlenskunni sem allir žykjast kunna er talaš um rainstorm, hailstorm, windstorm og snowstorm. Svo einhęf er amrķskan.

Į ķslensku śr fjölda orša aš velja. Ašeins žeir sem žekkja ķslenskt mįl, hafa vanist lestri bóka frį barnęsku kunna skil į žessu enda žjįst žeir manna sķst af oršfįtękt.

Lesendum til fróšleiks eru hér örfį orš um snjókomu, man ekki lengur hver heimildin er, gleymdi aš skrifa hana hjį mér:

  1. įfreša 
  2. bleytukafald
  3. bleytuslag
  4. blotahrķš 
  5. blotasnjó
  6. brota 
  7. drift
  8. él
  9. fastalęsing
  10. fjśk
  11. fjśkburšur
  12. fukt 
  13. fżlingur
  14. hagl
  15. hjaldur
  16. hjarn 
  17. hlįka
  18. hundslappadrķfa
  19. ķsskel 
  20. kafald 
  21. kafaldi
  22. kafaldsbylur
  23. kafaldshjastur
  24. kafaldshrķš
  25. kafaldsmyglingur
  26. kafsnjór 
  27. kaskahrķš
  28. klessing 
  29. kóf
  30. krap
  31. logndrķfa
  32. lognkafald 
  33. mjöll
  34. moldbylur
  35. moldél
  36. nešanbylur
  37. nżsnęvi
  38. ofanhrķš
  39. ofankoma
  40. ryk
  41. skęšadrķfa
  42. skafald
  43. skafbylur
  44. skafhrķš
  45. skafkafald
  46. skafmold
  47. skafningur
  48. slydda
  49. slytting
  50. snęr
  51. snjóbörlingur
  52. snjódrif
  53. snjódrķf
  54. snjófok
  55. snjógangur
  56. snjóhraglandi
  57. snjór
  58. svišringsbylur

Tillaga: Hęgt aš velja um eitt aš hinum fimmtķu og įtta oršum hér fyrir ofan ķ stašin fyrir „snjóstormur“.

 


Oršręša, tķmapunktur og sitjandi ... eša standandi žingmašur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

1.

„Mikil aukning į slysum vegna lyfjaaksturs.“ 

Fyrirsögn į forsķšu Fréttablašsins 3. desember 2018.    

Athugasemd: Varš aukning į slysum eša fjölgaši žeim? Stundum mętti halda aš blašamenn geršu žaš aš leik sķnum aš lengja mįl sitt frekar en aš stytta og einfalda. 

Į ķslensku leggjum viš įherslu į sagnorš, ekki nafnorš.

Berum saman fyrirsögnina og tillöguna hér fyrir nešan. Rétt um hönd sem finnst fyrirsögnin betri?

Tillaga: Slysum fjölgar vegna lyfjaaksturs.

2.

„Slķk oršręša er ķ senn óverjandi og óafsakanleg …“ 

Frétt į visir.is.     

Athugasemd: Oršafįtękt mun įbyggilega gera śtaf viš ķslenskt mįl ef ekki kęmu til ašrar aš hrašvirkari ašferšir. Ofangreint tilvitnun er höfš eftir forsętisrįšherra.

Oršręša er nokkurs konar samheiti yfir margvķslegt tal og jafnvel skrif. Į malid.is segir:

Oršręša er samfellt talaš mįl sem inniheldur margar setningar. Oršręša getur veriš ķ samtal, vištal, brandari, frįsögn, ręša, predikun o.fl.  

Oršręša er samfellt talaš mįl sem inniheldur fleiri en eina setningu, ķ texta eša tali. 

Nišurstašan er žį žessi: Ķ staš oršins oršręša getum viš sagt tal, talsmįti, oršaval, umręša, frįsögn og raunar allt sem į viš talaš mįl og ritaš.

Ķ žessari sömu frétt talar forseti Alžingis um oršbragš sem merkir oršaval eša oršafar en žetta eru falleg orš sem žarflegt er aš nota. Oršbragš er gegnsętt og žarf ekki aš merkja eitthvaš slęmt nema žaš komi sérstaklega fram. Hins vegar žekkum viš žaš einkum ķ samhenginu ljótt oršbragš. Til dęmis finnst mér oršbragš Žórarins Eldjįrns oftast fallegt og vel saman sett. Ekki var oršbragšiš į Klausturbar fallegt né til eftirbreytni.

Tillaga: Slķkt tal er ķ senn óverjandi og óafsakanlegt …

3.

„„Snertimark“ er žaš kallaš sem er afskaplega mįttlaus žżšing. Vęri ekki nęr aš nota oršiš „nišursetningur“ um gjörninginn?“ 

Ljósvaki į bls. 50 ķ Morgunblašinu 7.12.2018

Athugasemd: Hér er veriš aš agnśast śt ķ mįlfar ķ fjölmišlum en žó er vert aš geta snilldarinnar, žį sjaldan hśn sést. Orri Pįll Ormarsson, blašamašur į Mogganum skrifar ķ Ljósvakann og leggur fram orš til žżšingar ķ bandarķskum fótbolta. 

Oršiš nišursetningur var haft um sveitaómaga, fįtękt fólk, stundum fatlaš, en einnig börn og gamalmenni, sem komiš var fyrir į heimilum óskyldra. Žetta er samsett orš og merkir bókstaflega aš setja nišur. Ekki mį rugla žvķ saman viš žaš žegar einhver hefur sett nišur vegna einhvers, žaš er oršiš sér til minnkunar.

Mér finnst fótboltinn žarna vestra nokkuš flókinn og hef ekki mikinn įhuga į honum. Hins vegar žekkja margir oršiš „touchdown“ sem hingaš til hefur veriš kallaš snertimark į ķslensku. Nišursetningur er snilldarorš en ķ žaš vantar žó markiš žannig aš ég geri varla rįš fyrir aš žaš nįi śtbreišslu, bandarķskur fótbolti hefur hvort eš er ekki nįš neinum vinsęldum hér į landi.

Žrįtt fyrir snilldina hefši mįlsgreinin sem hér er vitnaš til mįtt vera hnitmišašri. Snilldin er oft óžęgilega takmörkuš.

Orri Pįll segir ķ Ljósvakapistli sķnum:

Annaš sem mér finnst undarlegt ķ ķžróttalżsingum ķ sjónvarpi er žegar leikmenn į EM kvenna ķ handbolta, sem nś stendur yfir, eru kallašir Danir, Serbar og Žjóšverjar. Allt eru žaš karlkyns orš. Hvers vegna ekki Dönur, Serbur og Žjóšverjur? Er žaš ekki ķ takt viš breytta tķma? Veit aš vķsu ekki alveg meš Žjóšverjur; žaš hljómar meira eins og nafn į smokkum sem ķslenska rķkiš hefši einkaleyfi į.

Eftir aš hafa lesiš žetta hló ég upphįtt.

Tillaga: „Snertimark“ er afskaplega mįttlaus žżšing. Vęri ekki nęr aš nota oršiš „nišursetningur“ um fyrirbrigšiš?

4.

„Į einum tķmapunkti lét Helga hann Kjartan vita af žvķ aš stušningsmenn Bröndby vory byrjašir aš banka og vęflast um ķ garšinum.“ 

Frétt į visir.is. 

Athugasemd: Hvaš ķ ósköpunum kemur oršiš „tķmapunktur“ mįlinu viš? Ekkert. Žetta er eitt af žessum vita gagnslausu oršum sem einhverjir krakkar sem villst hafa ķ blašamennsku finnst flott af žvķ aš žaš viršist svo śtlenskt.

Jafnvel ķ ensku er oršiš ofnotaš, sjį vefsķšuna Grammarist en žar stendur:

The common phrase point in time could usually be shortened to just point or time. If neither of those words sounds right, there are other alternatives such as moment, second, and instant, which get across that we are talking about time.

Sama er meš ķslensku. Önnur orš eša umritun getur veriš vęnlegri kostur en aš nota hiš klisjukennda, ofnotaša orš.

Berum nś saman tilvitnaša textann og tillöguna hér fyrir nešan. Merkingin hefur ekkert breyst žó „tķmapunkturinn“ hafi veriš fjarlęgšur.

Tillaga: Helga lét Kjartan vita af žvķ žegar stušningsmenn Bröndby voru byrjašir aš banka og vęflast um ķ garšinum.

5.

„Latifa lagši af staš į sjóskķšum frį Óman įsamt finnskri vinkonu sinni …“ 

Frétt/fréttaskżring į bls. 6 ķ sunnudagsblaši Morgunblašsins 8.12.2018 

Athugasemd: Lķklega hefši veriš trślegra oršalag aš Latifa hefši lagt af staš frį Oman į gönguskķšum. Aš vķsu fellur aldrei snjór ķ rķkinu sem er viš mynni Persaflóa og į landamęri aš Saudi-Arabķu og Jemen en žaš er nś bara smįatriši (!). 

Sjóskķši eiga žaš sameiginlegt meš svigskķšum aš žau eru ekki notuš til feršalaga. Ekki er hęgt aš komast įfram į žeim nema vera dreginn eša fara nišur brekku. Sem sagt, enginn feršast į sjóskķšum nema bįtur dragi feršalanginn. Annars er fer hann „hvorki lönd né strönd“ eins og sagt er.

Ķ žeim erlendu fréttamišlum sem ég hef lesiš til aš skilja frétt Moggans eru sjóskķši ekki nefnd heldur aš Latifa hafi fariš į snekkju (e.yacht) frį Óman. Mį vera aš ķ einhverjum śtlendum fréttamišlum sé sagt frį feršalagi į sjóskķšum.

Tillaga: Latifa fór frį Óman į snekkju įsamt finnskri vinkonu sinni.

6.

„Ašeins einn sitjandi žingmašur telur aš žingmennirnir ...“ 

Frétt į visir.is.  

Athugasemd: Hvaš er sitjandi žingmašur? Er žaš žingmašur sem situr į žingfundi? Er žaš žingmašur sem situr yfirleitt? Žingmašur ķ bķl?

Į śtlenskunni sem blašamenn dį svo mikiš segir af „sitting president“ ķ Bandarķkjunum. Žį er įtt viš nśverandi forseta. Og svo mikiš kunna žeir ķ ķslensku aš žeir halda aš žingmašur sem kjörinn er į Alžingi Ķslendinga sé „sitjandi žingmašur“. Žetta er alrangt. Sį einn er žingmašur sem kosinn hefur veriš žingmašur og svariš eiš aš stjórnarskrį. Ašrir geta żmist veriš fyrrverandi žingmenn eša ekki žingmenn. 

Hér er gįta. Ef sitjandi žingmašur er nśverandi žingmašur, hvaš er žį standandi žingmašur? En liggjandi žingmašur?

Tillaga: Ašeins einn žingmašur telur aš žingmennirnir ...


Žegar ofbeldiš var bariš śr Jónsa

Žegar ég var ķ Ķsaksskóla sparkaši strįkur ķ stelpu og hśn fór aš grenja eins og allir į žessum aldri gera žegar žannig hendir. Žetta var sosum ekkert óalgengt, en žarna geršist eitthvaš nżtt. Sko, mašur mįtti henda snjóbolta ķ stelpur, strķša žeim dįlķtiš en aldrei mįtti meiša žęr. Žaš žótti ljótt. Hins vegar var aldrei neitt sagt ķ žau fįu skipti sem stelpur meiddu strįka. Man til dęmis eftir žvķ aš hśn Kiddķ tuskaši Steina fyrir eitthvaš ljótt og hann lét žaš sér aš kenningu verša. 

En žaš var žetta meš strįkinn sem sparkaši ķ stelpuna ķ Ķsaksskóla. Mig minnir aš hann hafi heitiš Arinbjörn Egill en alltaf kallašur Jónsi žvķ flestum žótti svo erfitt aš bera bera fram fyrra nafniš, hvaš žį aš fallbeygja žaš. Allir gįtu sagt Anna og fallbeygt rétt og žar aš auki var hśn vošalega sęt, eiginlega uppįhald allra.

Fįir sįu žegar Anna fékk sparkiš en hśn hrein svo hįtt af sįrsauka aš žaš fór ekki framhjį kennurunum sem sįtu inni viš huggulega kaffidrykkju. Tveir žeirra žustu śt til aš hugga Önnu. Jónsi gerš“etta, Jónsi gerš“etta, hrópušu allir, bęši žeir fįu sem uršu vitni aš verknašinum og sem og allir hinir sem vildu hafa séš hann.

„Ég gerš“etta ekki, ég gerš“etta ekki,“ vęldi Jónsi.

Sį kennaranna sem ekki var aš huga aš bįttinu į Önnu dró Jónsa gegn vilja sķnum til skólastjórans, kannski aš žaš hafi veriš hann Ķsak sjįlfur, man žaš ekki. Žar var hann įbyggilega skrifašur upp ķ ljótu tossabókina og vafalaust rassskelltur, en eldri krakkarnir sögšu aš žaš vęri alvanalegt žegar žyrfti aš siša žyrfti vonda krakka. Engu skipti žó Jónsi klagaši Önnu fyrir aš hafa įšur hrekkt sig og ekkert var hlustaš žó hann segšist hafa séš svo ótalmarga ašra sparka ķ stelpur.

Jónsi kom grįtbólginn ķ bekkinn sinn og var nś allt kyrrt um sinn. Ég gerš“etta ekki, sagši Jónsi įšur en hann settist. „Hśn byrjaši,“ bętti hann svo viš og benti į Önnu. „Hśn tók epliš mitt og henti žvķ ķ moldina.“

„Nei, žś ert aš ljśga,“ sagši Anna, og fór svo aš grįta.

Žegar skóla lauk yfirgįfu allir krakkarnir skólalóšina en eftir sat Jónsi greyiš ķ mölinni, var meš blóšnasir og skólaus į hęgri fęti. Hann grenjaši heil ósköp. Kennari kom honum til hjįlpar. Žegar hann hafši grenjaš nóg leitaši hann snöktandi aš skónum sķnum, fann hann og gekk svo heim.

Ég man ekki hvenęr žaš var en nokkru sķšar vorum viš Pési, besti vinur minn, śti ķ frķmķnśtum. „Ertu bśinn aš sparka ķ hann Jónsa?“ spurši hann žį. Ég hvįši, ha, nei, žaš hafši ég ekki gert. „Hvaš er“etta, žś veist aldrei neitt. Hefuršu ekkert fylgst meš žvķ sem hefur veriš aš gerast ķ skólanum.“ Ég var ekki alveg viss.

„Sko, žś veršur aš sparka ķ Jónsa, allir gera žaš af žvķ aš hann sparkaši ķ Önnu.“ Hefši ég veriš nokkrum įrum eldri hefši ég sagt ókei en ég sagši bara stašinn „allt ķ lagi“.

„Mundu, aš ef žś sparkar ekki ķ Jónsa žį veršur sparkaš ķ žig. Viltu kannski aš Atli hrekkjusvķn eša Gunni litli sparki ķ žig?“ Neheeeiiii ... žaš vildi ég sko alls ekki og sętti žvķ fęris aš sparka ķ Jónsa. Žaš reyndist hreint ekki svo aušvelt žvķ žaš var rétt sem Pétur sagši, allur skólinn, strįkar og stelpur, voru į eftir honum og allir reyndu aš sparka ķ hann, ekki bara ķ legginn į honum heldur lķka rassinn og magann. Finnbogi ferlegi nįši vķst aš sparka ķ andlitiš į honum og fékk mikiš hól fyrir frękni sķna en Jónsi fór aušvitaš aš grenja.

Stķna lęddist viš žaš tękifęri aftan aš Jónsa og togaši svo kröftuglega ķ hįriš į honum aš hann skall aftur fyrir sig og fékk gat į hausinn. Og žar sem hann lį flatur į jöršinni nįšu fullt af krökkum aš sparka ķ hann. Žį grenjaši Jón en sįrar en įšur. Nokkrir kennarar voru ķ glugganum į kennarastofunni en enginn kom śt. 

Grķmsi sagši aš Jónsi ętti ekki aš grenja heldur sżna aušmżkt og višurkenna aš hann vęri ofbeldismašur. Svo sparkaši hann ķ punginn į Jónsa en žaš hafši skiljanlega minni įhrif į sjö įra strįk en hefši hann veriš helmingi eldri.

Atli Sigursteins sagšist hafa sparkaš žrisvar ķ Jónsa žar sem hann lį eftir aš Stķna skellti honum. Žaš žótti stelpunum flott hann var samstundis uppįhaldsstrįkurinn mešal stelpnanna ķ bekknum. Žaš var mikil upphefš žvķ įšur hafši Atli bara veriš hrekkjusvķn.

Gunnar litli ķ sama bekk žorši ekki aš nįlgast Jónsa žvķ hann var frekar stór, og lét nęgja aš kasta ķ hann grjóti og var eftir žaš aldrei kallašur annaš en Gunni grjótkastari og loddi višurnefniš viš hann alla ęfi. Um žrjįtķu įrum sķšar dó hann blessašur į Litla-Hrauni žar sem hann var vistašur eins og sagt er, fyrir aš hafa gengiš heldur frjįlslega ķ skrokk į manni ķ Grafarvogi vegna fķkniefnaskuldar sonarsonar hans.

Nś, Frišborg sęta sem žekkti hvorki Jónsa né Önnu nįši samtals žremur spörkum ķ Jónsa sem žó var uppistandandi og fögnušu vinkonur hennar óspart og hvöttu hana įfram ķ žessu žjóšžrifamįli.

„Ég žoli ekki strįka sem beita ofbeldi,“ sagši svo Frišborg eftir žrišja sparkiš, dįlķtiš móš. „Žś ert ógešslegur,“ argaši hśn žegar hśn var komin ķ örugga fjarlęgš, en hśn var frekar spretthörš.

Jįhį ...,“ sagši vinkona hennar į innsoginu. „Ég žoli ekki svona fķbbl.“

„Gvöš hvaš hann Jónsi er mikill obbeldisstrįkur,“ sagši önnur, sem hafši bara nįš einu sparki og langaši sįrlega ķ fleiri

„Sko, žaš žarf aš taka į svona ofbeldismönnum,“ sagši Stķna viš Frišborgu, sem var fyllilega sammįla. „Strįkar sem beita obbbeldi eru svķn og žaš žarf aš berja žį oft og lengi ķ einu.“

„Nįkvęmlega žaš sem ég var aš hugsa,“ sagši Atli Sigursteins, sem žarna bęttist ķ stękkandi hópinn. „Sko, ég hef sparkaš žrisvar ķ Jónsa og ég ętla aš sparka ķ hann sjö sinnum ķ višbót. Žį verš ég bśinn aš sparka nķu sinnum ķ hann og žaš er skólamet sem veršur aldrei slegiš.“ Atli hafši aldrei veriš góšur ķ reikningi žó hann yrši sķšar endurskošandi hjį Landsbankanum sem fór aušvitaš į hausinn.

„Vaaaaįįį ...,“ andvarpaši hópurinn ķ einróma ašdįun.

„Ég fatta eitt,“ hrópaši Gunni grjótkastari. „Žaš er ekki nóg aš sparka nķu sinnum ķ svona ofbeldismenn. Žeir verša aš lęra aš ofbeldi borgar sig ekki. Sko, vitiši hvaš ég ętla aš gera ...?“ Gunni žagnaši og horfši į okkur krakkana sem höfšum safnast ķ kring um žau Atla og Stķnu. Eftirvęntingin var hrikaleg. Greinilegt aš nś ętlaši hann aš toppa Atla eftirminnilega. Eftir nokkur augnablik ķ žrśgandi spennu ępti hann: „Sko, ég ętla alltaf aš snśa bakinu ķ Jónsa, hann getur horft į rassgatiš į mér en ég ętla aldrei aš horfa framan ķ svona pöddu og žegar ég męti honum ętla ég aš segja prump.“ Og hann bjó til rosalega flott prumphljóš meš žvķ aš blįsa ķ lófan į sér.

Viš fögnušum eins og Gunni hefši skoraš mark ķ fótboltalandsleik.

„Bķddu, bķddu ...,“ hrópaši Atli. „Žś veist nś ekkert hvaš ég ętla aš gera fyrir utan žessi įtta spörk. Ég er sko meš eina ęšislega hugmynd.“ Og aftur horfšum viš krakkarnir meš eftirvęntingu į žessa stórkostlegu krossferšariddara sem voru ķ óša önn aš skipuleggja byltingu götunnar gegn ofbeldi.

„Ég ... ég, žaddna ..., ég ...,“ stamaši Atli, og žaš var rétt eins og hann hefši gleymt žvķ sem hann ętlaši aš segja. Svo kviknaši į perunni og hann ljómaši ķ framan: „Sko, ég ętla aldrei aš vera ķ sama herbergi og Jónsi og ef Jónsi ętlar aš segja eitthvaš ętla ég aš segja langt bśśśś og ganga śt.“

Viš fögnušum įkaft. Žetta var stórkostleg hugmynd.

Pési vinur minn fagnaši ekki žvķ hann var alltaf snöggur aš hugsa. „Heyršu Atli, žś ert ķ sama bekk og Jónsi, ętlaršu aldrei aš fara ķ tķma meš honum og ętlaršu alltaf aš segja bśśśśś og ganga śt žegar Jónsi į aš lesa upphįtt? Ha ...? Hvaš helduršu aš kennarinn segi?

Atli žagši og horfši rįšleysislega til skiptis į Pétur og Gunna. „Sko, ég ...“

„Hvers konar asni ert žś, žarna Pétur sem ekkert getur?“ öskraši Gunni grjótkastari. „Ertu kannski kominn ķ liš meš ofbeldismönnum eins og Jónsa? Ertu hęttur aš vera frišarsinni og oršinn ófrišarsinni? Eša er kominn tķmi til aš sparka einhverju viti ķ žig? Ha?“

„Žś žarna ... žarna ... hręsnari daušans ętlar žś aš halda įfram aš kjafta žig lengra śt ķ foraš sem žś kemst ekki upp śr?“ ępti Sveinn Hans, og gekk ógnandi aš Pétri, sem ósjįlfrįtt hörfaši undan.

„Žś er haldinn mešvirkni og sišblindu,“ hrópaši Óli Thor, ķ öruggri fjarlęgš śr krakkahópnum.

„Žś ert mest mesta fķfl ķ heimi og haldinn bullandi mešvirkni,“ sagši Jón Kristjįnsson.

Pétur žagši, stundum hafši hann vit į žvķ. Ég sagši aušvitaš ekkert en fęrši mig samt svona til vonar og vara frį Pétri ef ske kynni aš einhver ętlaši aš lemja hann. Žaš var sko ekki žess virši aš lįta sparka ķ sig eša lemja fyrir žaš eitt aš vera vinur Péturs sem ekki kann aš ganga ķ takti viš meirihlutann.

Af Jónsa žaš aš segja aš stuttu sķšar hętti hann ķ skólanum. Sagt varš hann vęri ķ Hvassaleitisskóla, žar var hann kallašur Addi. Žótti góšur strįkur, en hlédręgur og feiminn.

Ķ nokkra daga eftir aš Jónsi hętti var ekkert fjör ķ frķmķnśtum ķ Ķsaksskóla. Stelpurnar byrjušu aš fara aftur ķ snś-snś og hoppa ķ parķs. Strįkar spörkušu bolta. Svo kom ķ ljós aš gluggi ķ kjallarageymslu ķ skólanum hafši brotnaš. Einhver kenndi Gunna grjótkastara um en ekkert var hęgt aš sanna. Hann neitaši öllu, en glotti žó.

Mįnuši sķšar geršist žaš aš einhver stal peningum śr ślpunni hennar Gullu Antons. Böndin bįrust furšu fljótt aš Binni litla Gušmunds. Ķ nęstu frķmķnśtum leitušu Gunni grjótkastari og Atli Sigursteins Binna litla uppi. Žeir byrjušu į aš sparka ķ hann. Svo hrintu žeir honum ķ drullupoll og žį fagnaši allur skólinn nema ef til vill Pési vinur minn. Hann var og er frišarsinni nema į rjśpu- eša gęsaveišum. 

Svo kom ķ ljós aš engum peningum hafši veriš stoliš, Anna hafši bara gleymt žeim heima. Žį var Binni kominn meš blóšnasir og gekk haltur.

„Skiptir engu mįli,“ sagši Gunni grjótkastari. „Hann hefši alveg getaš hafa stoliš žessum peningum, hann er svoleišis tżpa. Og žeir Atli héldu įfram aš berja į Binna žaš sem eftir var vetrar. Žess vegna var hann alltaf eftir žaš kallašur Binni žjófur. Enn žann dag ķ dag veit enginn hver Binni er fyrr en višurnefninu er bętt viš. 

Nöfnum allra ķ sögunni hefur veriš breytt nema Péturs. Aš öšru leyti er sagan sennileg.


Śr Vķkurkirkjugarši eru mannabein sett ķ poka

En all­ir eiga sķna sögu. Žaš seg­ir svo­lķtiš um mann­gildi og mennsku hvernig sag­an sķšan er ręktuš.

Žannig er nišurlag greinar Sveins Einarssonar, leikhśsstjóra, ķ Morgunblaši dagsins. Hann ręšir um Vķkurkirkjugarš sem sumir kalla Fógetagarš. Žar į aš reisa hótel og skiptir engu žó žaš sé byggt į vķgšum reit.

Sveinn į viš meš žessum oršum aš žaš sé okkar aš rękta söguna, hafa til žess bęši manngildi og mennsku. Hins vegar rįša nś önnur višhorf. Borgarstjórn Reykjavķkur horfir miklu frekar til mannvirkja sem gefa af sér skatttekjur en lķta sķšur til arfleifšar okkar. Opiš svęši žar sem var kirkjugaršur er aušvitaš tilvalinn fyrir hótel.

Ķ grein sinni segir Sveinn:

Fyr­ir nokkr­um dög­um geršist sį at­b­uršur aš all­marg­ir Reyk­vķk­ing­ar komu sam­an ķ vęnt­an­lega elsta kirkju­g­arši lands­ins og voru žar les­in upp nöfn žeirra sem vitaš er aš žar voru grafn­ir, žegar žessi vķgši reit­ur var stękkašur til aust­urs į fyrri hluta nķtj­įndu ald­ar, į žeim slóšum sem borg­ar­yf­ir­völd­um žykir viš hęfi aš hafa hót­el og öld­ur­hśs, mešal ann­ars ķ óžökk Alžing­is.

181206 VķkurkirkjugaršurSveinn hafši lesiš upp nokkur nöfn fólks sem grafiš var ķ Vķkurkirkjugarši įriš 1827 og žvķ segir hann:

Žessi nöfn hafa sótt į mig į sķšan, ekki sķst eft­ir aš vitnašist aš bein­um žess­ara ein­stak­linga muni ekki alls fyr­ir löngu hafa veriš safnaš sam­an ķ vel­signašan poka til geymslu į staš žar sem hann yrši ekki svona mikiš aš flękj­ast fyr­ir aršvęn­legri pylsu­sölu og bjórdrykkju.

Žetta er alveg ótrślegt. Žaš er sįrara en tįrum taki hvernig Vķkurkirkjugaršur hefur veriš vanvirtur. Og enn er til fólk sem telur žaš engu skipta aš eitt sinn nįši hann nęrri žvķ śt į Austurvöll.

Lįgkśran į sér engin takmörk. Um žessar mundir nęr žjóšin ekki upp ķ nef sér af vandlętingu vegna ummęla nokkurra žingmanna. Hśn lętur sér žó ķ réttu rśmi liggja žegar ofbeldiš er arfleifšin. Žį taka ašeins örfįir til varna en į móti kemur aš nś hafa hinir bestu menn stašiš upp og męlt gegn žessari ósvinnu. Fólk eins og Sveinn Einarsson, Vigdķs Finnbogadóttir, Frišrik Ólafsson og margir fleiri.

Vigdķs sagši žetta ķ vištali viš Morgunblašiš fyrir skömmu:

Žaš er nįtt­śru­lega al­gjör­lega ófyr­ir­gef­an­legt aš byggja ofan į kirkju­g­arši. [...]

Viš skul­um halda gömlu Reykja­vķk, bęši meš timb­ur­hśs­um og stein­hśs­um, eins ósnort­inni og mögu­legt er žvķ viš erum lķka aš hugsa um framtķšina. Framtķšin žakk­ar okk­ur ekki fyr­ir aš hafa byggt svona en hśn žakk­ar okk­ur ef okk­ur tekst aš stoppa žetta.


Veršur nęsta gos ķ Heklu miklu stęrra en įšur hefur sést?

181203 Fešgar, óróiNokkur órói viršist vera ķ Heklu ķ dag. Žó jaršskjįlftar séu viš fjalliš segja žeir frekar lķtiš um hugsanlega framvindu. 

Žrķr óróamęlar eru viš Heklu, annar viš lķtil fell sem nefnist Fešgar og eru į vikrunum noršan viš fjalliš. Annar er ķ svoköllušu Mjóaskarši sem er lķtil lęgš eša skarš ķ fellum sunnan viš žaš. Aš auki er einn viš bęinn Haukadal sušvestan viš Heklu.

Efsta myndin sżnir óróamęling frį Fešgum og sést aš um sex leytiš ķ gęr hóf óróahvinur sem hefur stašiš sķšan. Hann er mun meiri en įšur hefur veriš og gęti hugsanlega veriš fyrirboši, žó žaš sé nś alls ekki vķst. Męlirinn ķ Mjóaskarši sżnir nįkvęmlega sömu nišurstöšu.

Til samanburšar er fyrir nešan męling frį sama staš 3. aprķl 2017. Tķšnin er önnur og sveiflurnar ólķkar. 

170403 Hekla órói fedŽessir žrķr litir geta sżnt gosóróa sem verša vegna kvikuhreyfinga djśpt ķ jöršu eša žį ... kviku sem rennur ķ upp aš yfirborši jaršar. Óróinn er mestur ķ blįu lķnunni. Žar skjótast upp óhljóš meš mjög reglubundnum fresti sem hugsanlega mį tślka sem afleišingar rušnings kvikunnar upp ķ móti. Hver litur hefur sitt tķšnisviš.

Hekla hefur veriš sagt mikiš ólķkindafjall. Til skamms tķma héldu jaršfręšingar aš grunnt undir fjallinu vęri kvikuhólf sem veldur žvķ aš kvikan komi hratt upp į yfirborš. Giskaš var į aš kvikuhólfiš vęri į žriggja til fimm km dżpi.

Žetta hefur allt breyst. Nś er tališ fullvķst aš kvikuhólfiš sé mun dżpra, į 15 til 20 km dżpi. Žó mikiš safnist ķ kvikuhólfiš verša ekki miklir skjįlftar eins og ķ öšrum eldstöšvum. 

Undanfari gossins įriš 2000 sżndi hreyfingu ķ skjįlftamęlum į Litlu-Heklu. Žetta voru litlir skjįlftar, žeir stęrstu um eitt stig. Sķšan fjölgaši žeim aš mun og gįtu žį jaršvķsindamenn fullyrt aš gos vęri ķ nįnd sem var tķmamótavišburšur. Frį žvķ aš fyrsti forbošin sįust į męlum lišu 79 mķnśtur žar til gosiš hófst.

Af žessu mį draga žį įlyktun aš žrżstingur kvikunnar į leiš upp śr kvikuhólfinu er mjög mikill og veršur žvķ kraftur gossins eftir mikill ķ upphafi. Žetta er mešal annars įstęšan fyrir žvķ aš vķsindamenn vara viš flugumferš yfir fjallinu en hśn žar nįnast ķ beinni lķnu frį austri til vesturs. Af ókunnum įstęšum hafa samgönguyfirvöld samt ekki tališ įstęšu til aš breyta flugleišum. Sama er meš gönguferšir į Heklu. Eldgosiš brestur į meš nęr engum fyrirvara og hvert į göngufólk aš forša sér? Vissast er žvķ aš sleppa žvķ aš ganga į fjalliš.

Žó Hekla gjósi af miklum krafti ķ upphafi goss dregur hratt śr žvķ og geta „mallaš“ lengi žar į eftir.

Hekla er tvķmęlalaust ķ gosham. Žaš sést ķ öllum rannsóknum. Sķšustu įratugina hefur veriš stöšug kvikusöfnun undir fjallinu. Allar męlingar sżna aš ekki ašeins fjalliš rķs heldur allt umhverfi žess.

Žegar nišurstöšur męlinga sżna aš landris eykst žangaš til žaš er komiš ķ svipaša hęš og sķšast er eldgos varš. Žį brestur jaršskorpan, kvika žrżstist upp og gos veršur. 

181203 Hekla, hallamęlingarNś er stašan hins vegar sś aš land hefur risiš mun hęrra en įšur hefur gerst. Enn sjįst žó engin merki um gosóróa og veldur žaš vķsindamönnum nokkrum heilabrotum og lķklega įhyggjum.

Myndin hér hęgra megin sżnir hallamęlingar viš Nęfurholt, beint vestur af Heklu og žęr endurspegla žrżstingsbreytingar ķ rótum eldfjallsins. Fullyrša mį aš nś sé landrisiš oršiš tvöfalt meira en ķ sķšustu eldgosum. Er žį hęgt aš draga žį įlyktun aš nęsta gos ķ Heklu verši miklu stęrra en įšur? Veršur žaš hamfaragos sem er lķklega andstęšan viš „tśristagos“.

Ķ žessum pistli er byggt į gögnum frį nįmskeiši sem Pįll Einarsson, jaršešlisfręšingur, lagši fram į nįmskeiši ķ Endurmenntun voriš 2018 um eldgos į Ķsland.

 


Vinna unnin, slegnar meš blautri tusku og undirbśningur eldfjalla

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

Ķ netfréttum um helgina sagši aš vindasamt hefši veriš ķ mišborginni žangaš sem fólk fjölmennti į fullveldishįtķš į laugardag. Vķkverji kann ekki viš žetta undarlega oršskrķpi žvķ til eru fyrir góš og hljómmikil orš um žetta sama. Best hefši fariš į žvķ aš tala um strekking og skķtakulda.

Vķkverji, bls. 15 ķ Morgunblašinu 3.12.2018

Sjį upptalningu um „vindasöm“ orš  ķ lok žessa pistils.

1.

„Stjórnarformašur Icelandair: „Erum bara aš vinna žessa vinnu af heilindum“.“ 

Fyrirsögn į visir.is.      

Athugasemd: Fróšlegt, einhver er aš vinna vinnu … Svona tvķtekning er aušvitaš slęm, eflaust sagt ķ hugsunarleysi, rétt eins og sį sem hljóp hlaup eša stökk stökk.

Verkefni blašamanns aš fęra orš višmęlenda sinna ķ rétt mįlfręšilegt horf. Til hvers aš skrifa mismęli og ambögur oršrétt upp og bera žęr į borš fyrir lesendur? Žaš hefur gjörsamlega engan tilgang.

Tillaga: Stjórnarformašur Icelandair: „Erum aš vinna af heilindum“.

2.

„Lögreglan į höfušborgarsvęšinu haldlagši ķ sķšustu viku talsvert magn af verkfęrum og fleiri muni er fundust viš hśsleit.“ 

Innlegg Lögreglunnar į höfušborgarsvęšinu į Facebook.     

Athugasemd: Hald merkir handfesta eša tak. Aš leggja hald į eitthvaš er nokkuš vel gegnsętt oršasamband og merkir aš kyrrsetja eša taka eitthvaš frį. Mörg oršasambönd eru žó skįrri.

Sagnoršiš haldleggja er afspyrnu ljótt, hluti af stofnanamįllżsku sem blašamenn og lögreglan hefur tekiš innilegu įstfóstri viš. Žeir halda aš viš neytendur fjölmišla skiljum ekki męlt mįl nema žaš sé sem mest uppskrśfaš. Af sama toga eru ofnotuš orš og oršasambönd eins og „um aš ręša“, „vista ķ fangageymslu“, „vettvangur“, „brotažoli“ og fleiri.

Ķ gamla daga gerši lögreglan žjófstolna muni upptęka og allir skildu hvaš  hafši gerst. Stundum var sagt aš löggan hefši tekiš žżfi ķ sķna vörslu og žaš skildist og gerir įbyggilega enn.

Nś viršast fįar kröfur geršar til žeirra sem skrifa fyrir hönd lögreglunnar ašrar en žęr aš kunna aš kveikja eša slökkva į tölvu. 

Alltaf er įstęša til aš hvetja til fjölbreytni, ekki festast ķ įkvešnu oršalagi žegar skrifa skal um lögregluna. Ekkert eitt er réttara en annaš.

Tillaga: Ķ sķšustu viku gerši lögreglan į höfušborgarsvęšinu žżfi upptękt eftir hśsleit.

3.

„Ingileif og Marķa slegnar meš blautri tusku ķ Bķó Paradķs.“ 

Fyrirsögn į dv.is.      

Athugasemd: Afsakiš, en žetta er eiginlega vitlausasta fyrirsögn sem dęmi eru um. Nei, nei, žęr voru ekki slegnar meš blautri tusku, žęr uršu ekki fyrir ofbeldi af einu eša neinu tagi Hins vegar uršu žęr fyrir miklum įhrifum af heimildarmynd sem žęr voru aš hofa į ķ bķóinu, žęr voru slegnar en žó ekki baršar.

Sį sem er sleginn getur lķka žżtt aš hann hafi oršiš fyrir vonbrigšum, įfalli eša įlķka. Annar sem er sleginn gęti žó hafa fengiš kjaftshögg.

Žegar fólk veršur eins og slegiš meš blautri tusku er įtt viš aš žaš verši forviša, eitthvaš komi į skelfilega į óvart, jafnvel fyrir įfalli vegna einhvers sem žaš sér. Sķst af öllu er įtt viš einhver hafi veriš sleginn meš blautri tusku. Žjóšin varš slegin eftir aš hafa heyrt ummęli „klausturžingmannanna“ og žau voru sem blaut tuska ķ andlit kvenna.

Blašamašurinn hefur ekki mįliš į valdi sķnu en hefur žó heyrt um ofangreint oršasamband en kann ekki aš nota žaš rétt. Almennt er reglan sś ķ blašamennsku aš foršast klisjukennd oršasambönd. Jónas Kristjįnsson sem raunar var einn af stofnendum DV skrifaši: 

Foršastu klisjur, žęr voru snišugar bara einu sinni. Skrifašu eins og fólk, ekki eins og fręšimenn.

Og hann skrifaši žetta lķka:

Góšur stķll einkennist af stuttum mįlsgreinum og -lišum. Af sagnoršum į kostnaš nafnorša, lżsingarorša, atviksorša, smįorša og klisjusetninga. Af frumlagi nafnorša og germynd sagnorša. Einkum žó einkennist hann af haršri śtstrikun hvers konar truflana.

Blašamašurinn sem skrifaši tilvitnunina sem hér er fjallaš um um žarf naušsynlega aš lesa sér til į vefnum jonas.is. Hann žyrfti lķka aš iška lestur góšra  bókmennta ķ tómstundum sķnum og auka žannig oršaforša sinn, vonandi er žaš ekki of seint.

Tillaga: Ingileif og Marķa uršu fyrir miklum įhrifum į sżningu ķ Bķó Paradķs.

4.

„Vaxandi žrżstingur undir Bįršarbungu – Hekla, Grķmsvötn og Öręfajökull eru einnig aš undirbśa gos.“ 

Fyrirsögn į dv.is.      

Athugasemd: Eldstöšin er aš undirbśa sig fyrir gos, segja jaršfręšingar. Einhvern veginn finnst mér žetta ekki alveg rétt oršaš žó ekki sé žaš beinlķnis rangt enda er hér um yfirfęrša merkingu. Oršalagiš segir fyrir um įkvešinn atburš sem erfitt er aš skżra į annan hįtt. Žó er ekki rétt aš tönglast sķfellt į žessu, hér vantar fjölbreytnina.

Meš undirbśning er įtt viš aš veriš sé aš gera rįšstafanir. Til dęmis undirbżr nemandi sig fyrir próf meš žvķ aš lesa skólabękur.  Ķžróttamenn undirbśa sig į fjölbreyttan hįtt fyrir keppni. Ręšumašur undirbżr sig fyrir fund meš žvķ aš skrifa ręšuna. Yfirleitt er oršiš undirbśningur bundiš viš sjįlfrįšan eša ósjįlfrįšan vilja. 

Sjaldnast er talaš um aš kżr undirbśi sig fyrir mjaltir žó eflaust séu einhver teikn ķ žį įtt. Fuglar bśa ķ haginn fyrir sig og byggja sér hreišur. Hiš sama er aš segja um mörg dżr, ketti, hunda, refi og svo framvegis. Vanfęr kona er ekki aš undirbśa sig fyrir fęšingu, nįttśrlegur žróun veldur fęšingunni og yfirleitt įn ķhlutunar móšur.

Ekki nokkur mašur myndi taka svo til orša aš fjall ķ Hķtardal hafi veriš aš undirbśa grķšarlegt berghlaup žó eftir į séš hafi ašdragandinn veriš nokkuš ljós. Nįttśran hefur engan sjįlfstęšan vilja.

Eldstöš hefur ekki neinn sjįlfstęšan vilja. Żmislegt getur žó bent til aš žaš kunni aš eldgos sé ķ nįnd. 

Ég hef fariš į afar fróšleg nįmskeiš um eldfjöll og jaršskjįlfta hjį Pįli Einarssyni, jaršešlisfręšingi, ķ Endurmenntun Hįskóla Ķslands og fengiš žar aš vita hversu ótrślega vel vķsindamenn fylgjast meš eldstöšvum. Fróšlegt er til dęmis sś stašreynd aš eldstöš rķs eftir žvķ sem meira safnast fyrir ķ kvikužró undir henni, en ekki nóg meš žaš. Stórt land umhverfis fjalliš rķs fyrir gos og hnķgur aš žvķ loknu.

Žetta eru bara vangaveltur og pęlingar.

Tillaga: Vaxandi žrżstingur undir Bįršarbungu – Hekla, Grķmsvötn og Öręfajökull eru einnig ķ gosham.

5.

„Ofstękisfullur fašir lįggjaldalķkansins freistar žess aš bjarga WOW Air.“ 

Fyrirsögn į visir.is.      

Athugasemd: Furšuleg oršanotkun blašamanna į Vķsi vekur oft meiri athygli en fréttirnar sjįlfar. Ofnagreind fyrirsögn er óskiljanleg. Hvernig į aš skilja lżsingaroršiš ofstękisfullur og hvaš er fašir lįggjaldalķkans? 

Ķ fréttinni er ekkert sem skżrir oršavališ eša merkingu žess. Žar er mešal annars žetta:

Honum er lżst sem klókum kaupsżslumanni, höršum ķ horn aš taka - og ofstękisfullum ķ višhorfi sķnu til veršlagningar.

Hvaš er ofstękisfullt višhorf til veršlagningar? Hér hefur blašamašurinn bersżnilega klśšraš frétt sem hann hefur lķklega žżtt śr śtlensku mįli en įhöld eru um hvort hann skilji žaš mįl eitthvaš skįr en ķslensku.

Tillaga: Ekki hęgt aš gera tillögu.

 

Į ķslensku eru ašeins 112 orš um vind

Pistill frį žvķ 2016.

Stundum hvarflar aš manni aš oršaforši margra sem starfa ķ fjölmišlum sé ansi rżr. Žetta datt mér ķ hug žegar ungi vešurfręšingurinn sagši aš į landinu vęri vindasamt. Žeir eldri hefšu lķklega sagt aš vķša vęri hvasst enda fjölmörg orš og oršasambönd til sem lżsa vešri, ekki sķst „vindasemi“.

Raunar eru til į annaš hundraš orš sem lżsa vindi. Nefna mį žessi:

    1. aftakavešur
    2. andblęr
    3. andi
    4. andvari
    5. įhlaup
    6. bįl
    7. bįl 
    8. bįlvišri
    9. belgingur
    10. blįstur
    11. blęr
    12. blęs
    13. brimleysa
    14. derringur
    15. drif
    16. dśnalogn
    17. dśs
    18. fellibylur
    19. fjśk
    20. fok
    21. forįttuvešur
    22. galdravešur
    23. gambur
    24. garri
    25. gerringur
    26. gjóla
    27. gjóna
    28. gjóstur
    29. gol
    30. gola
    31. grįš
    32. gustur
    33. hrakvišri
    34. hregg
    35. hrķš
    36. hroši
    37. hrök
    38. hundavešur
    39. hvassvišri
    40. hviša
    41. hvirfilbylur
    42. hęgvišri
    43. illvišri
    44. kaldi
    45. kali
    46. kįri
    47. kul
    48. kuldastormur
    49. kuldastrekkingur
    50. kylja
    51. kyrrvišri
    52. kęla
    53. lįgdeyša
    54. ljón
    55. logn
    56. lęgi
    57. manndrįpsvešur
    58. mannskašavešur
    59. mśsarbylur
    60. nepja
    61. nęšingur
    62. nępingur
    63. ofsarok
    64. ofsavešur
    65. ofsi
    66. ofvišri
    67. ókjör
    68. óvešur
    69. remba
    70. rembingur
    71. rok
    72. rokstormur
    73. rumba
    74. runta
    75. ręna
    76. skakvišri
    77. slagvešur
    78. snarvindur
    79. snerra
    80. snerta
    81. sperra
    82. sperringur
    83. stilla
    84. stormur
    85. stólparok
    86. stólpi
    87. stórastormur
    88. stórvešur
    89. stórvišri
    90. strekkingur
    91. strengur
    92. streyta
    93. streytingur
    94. stroka
    95. strykur
    96. sśgur
    97. svak
    98. svali
    99. svalr
    100. sveljandi
    101. svipur
    102. tķkargjóla
    103. tśša
    104. vešrahamur
    105. vešurofsi
    106. vindblęr
    107. vindkul
    108. vindsvali
    109. vindur
    110. vonskuvešur
    111. ördeyša
    112. öskurok

 


Į 100 įra fullveldisafmęli fer ķslenskunni hratt hnignandi

Nišurstašan er žį žessi: Žaš er vegna skįld­skap­ar og bók­mennta sem Ķsland er sjįlf­stętt. Vissu­lega eru žetta ekki nż tķšindi og kall­ast oft gošsögn. Žetta er gošsögn­in okk­ar um ķs­lenska menn­ingu, um til­urš ķs­lenskr­ar menn­ing­ar, enda tungu­mįliš aš sjįlf­sögšu hornsteinn ķs­lenskr­ar menn­ing­ar.

Žannig skrifar Žórarinn Eldjįrn ķ dįlkinum Tungutak ķ Morgunblaši dagsins. Ég er sammįla honum žó miklu meira hljóti aš hafa komiš til. En Žórarinn segir lķka žetta:

Žess vegna er žaš hlut­verk okk­ar sem nś erum į dög­um aš halda įfram aš sanna žessa gošsögn, sjį til žess aš hśn breyt­ist hvorki ķ lygi né hįlflygi. Žaš ger­um viš meš žvķ aš beita žessu mįli, sem okk­ur var trśaš fyr­ir, alltaf og alstašar į öll­um svišum sam­fé­lags­ins, iška skįld­skap og hlśa aš bók­mennt­um og žar meš menn­ingu og öšlast į žann hįtt dżpri skiln­ing į žvķ hver viš erum og vilj­um vera.

Ég er ekki svartsżnn aš ešlisfari en ķslenskan į žvķ mišur ekki framtķš fyrir sér, jafnvel žó allir rithöfundar, skįld og jafnvel skįldjöfrar leggi sig fram. Ķslenska er aš verša hitt tungumįliš ... Ég skal rökstyšja žaš hér.

Nżjar kynslóšir lesa ekki bókmenntir į borš viš žaš sem viš geršum sem nś erum komnir fram yfir mišjan aldur svo ekki sé talaš um gengnar kynslóšir.

Enskan er viš žaš aš bylta ķslenskunni. Žetta sést berlega ķ fjölmišlum. Nafnoršastķllinn ryšst žar yfir hinn ķslenska sagnoršastķl, fjöldi ķslenskra orša hafa fengiš furšulegar merkingar, oršaröšin er aš breytast, stķll er oršinn hrošvirknislegur og óskipulagšur.

Margt ungt fólk hefur aldrei ótilneytt lesiš bękur eša fjölmišla. Af žvķ leišir aš oršfįtęktin er įberandi ķ fjölmišlum, heimasķšum į netinu, skżrslum og jafnvel bókum.

Jafnslęmt er aš feršažjónustan hefur byrjaš į žvķ aš žżša ķslensk örnefni į ensku og jafnvel nefna staši ķ nįttśru landsins enskum nöfnum. 

Lķtum sķšan į fyrirtękjamenningu žjóšarinnar. Svo viršist vera aš žjóšin fyrirverši sig fyrir ķslenskuna og noti frekar ensku ķ heitum verslana, veitingahśsa, framleišslu- og eignarhaldsfyrirtękja. Tilgangurinn er aušvitaš sį aš höfša til śtlendinga, feršamanna og fyrirtękjastórvelda ķ öšrum löndum. Aušvitaš er žaš ekki hęgt meš ķslenskunni. Eša hvaš? Koma śtlendingar hingaš til lands til aš skilja ķslenska eša enska menningu?

Į aldarminningu fullveldisins og sjötķu og fjögurra įra sjįlfstęši er stolt landsmanna į žjóšerni sķnu frekar ķ orši en į borši. Viš erum sunnudagsžjóš, ašeins į tyllidögum erum viš Ķslendingar, žess į milli erum viš ķsl-ensk eins og svo margir hafa sagt į undan mér.

Ég horfi į yngstu kynslóširnar og heyri višhorf žeirra til bóka. Žaš er ekkert gaman aš žvķ aš lesa, žaš er svo erfitt. Miklu meira gaman aš stara į sķmann sinn og njóta léttmetisins sem fęstir skilja vegna žess aš žaš er į ensku.

Hvaš ķ ósköpunum er aš gerast hjį žjóšinni. Yfirfęrsla žekkingar frį einni kynslóš til annarrar viršist hafa mistekist. Viš foreldrar höfum brugšist, skólinn hefur brugšist. Hornsteinn ķslenskra menningar sem Žórarinn Eldjįrn segir tungumįliš vera, er viš žaš aš bresta.

Ķslensk tunga stefnir ķ aš vera hitt tungumįliš, rétt eins og hjį vestur-Ķslendingum. Ofmęlt er aš segja aš öllum sé sama en viš ofurefli er aš etja. Leišin er mörkuš.

Įgęti lesandi, sorry about all this but congratulations on the centenary of sovereignty. 


Er afsökunin einlęg og fylgir henni išrun?

Flestum žykir aušvelt aš bišjast afsökunar į ónęrgętnum og jafnvel heimskulegum eša ljótum ummęlum um ašra. Orš verša sjaldan aftur tekin. Ķ žankanum situr žó hvort beišnin hafi veriš einlęgari en ummęlin.

Fólk segir eflaust margt vafasamt ķ žröngum hópi. Žannig er stundum į  kaffistofunni eša žegar félagarnir sem hittast yfir kaffibolla eša bjórglasi. Mį vera aš hann hafi veriš djśpvitur sį sem oršaš hugsunina svona:

Segšu aldrei neitt upphįtt sem žś getur ekki endurtekiš fyrir mömmu žinni.

Vandinn er hins vegar sį aš svo ótal margir kjafta frį sér allt vit undir įhrifum įfengis og lķkjast žį svoköllušum „virkum ķ athugasemdum“ sem tvinna saman óhróšur um nafnkennda einstaklinga ķ athugasemdum viš fréttir į visir.is, dv.is og fleiri mišlum. Žvķ mišur hefur žetta įhrif og skiptir engu žó „hundurinn Lśkas sé lifandi“.

Flest fólk er kurteist ķ tali og fasi og sżnir nįunganum viršingu. Slķkt kristallast ķ eftirfarandi setningu sem höfš er eftir góšum manni: 

Gott tré getur ekki boriš vonda įvöxtu, ekki heldur slęmt tré góša įvöxtu. 

Žetta mį śtleggja žannig aš ekkert gott komi frį vondu fólki. Žį skżst žessi spurning upp kolli margra: Hvaša fólk er vont? 

Eflaust mį halda žvķ fram aš fęstir séu alvondir eša algóšir. Flest erum viš einhvers stašar į einhverju nöturlegu mišjuróli. Stundum sjįum viš eftir oršum eša geršum og sjaldnast teljum viš okkur nógu góš žvķ samanburšurinn viš annaš fólk er alltaf erfišur. 

Žetta allt saman flögraši ķ gegnum hugann žegar ég frétti af sameiginlegum fundi nokkurra žingmanna Mišflokksins og Flokks fólksins. Getur nokkuš gott komiš frį žeim sem tala svona illa um vinnufélaga sķna į Alžingi eša bara annaš fólk?

Žingmenn eiga ekki aš tala eins og „virkir ķ athugsemdum“. Žannig į žaš ekki aš vera, žingmenn eiga aš vera vandir aš viršingu sinni. Dónakjaftar eiga aš halda sig annars stašar.

Fréttaflutningur dagsins hefur fariš ķ misjafnlega illa śtfęršar afsakanir vegna ummęla og ósanninda. Ķ sumum tilvikum viršist algjörlega skżrt aš einlęgni fylgir ekki afsökun.

Ķ almannatengslum er ein reglan sś aš taka į vandamįlinu strax, žaš stękkar og veršur verra višureignar sé žvķ er frestaš. Ljóst er aš žingmennirnir hafa haft žessa įgętu reglu ķ huga, svo snöggir voru žeir uppį dekk til aš afsaka sig, sumir įn einlęgni og išrunar aš žvķ er viršist.

Ekki yrši ég hissa žó ein eša tveir sjįi sig tilknśna til aš segja af sér žingmennsku. Ķ žvķ vęri einlęgnin fólgin.

Svo er žaš allt annaš mįl og minni hįttar ķ ķ žessum sambandi hver hleraši og hvers vegna. 


mbl.is „Hörmung aš horfa upp į“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Frammistöšur, spila žįtt og stašsetningarsżkin

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

1.

„Hękkašur styrk­ur svifryks į Ak­ur­eyri 

Fyrirsögn į mbl.is.      

Athugasemd: Žetta er ómöguleg fyrirsögn žvķ vel er hęgt segja aš svifryk hafi aukist eša męlst meira. Ķ upphafi fréttarinnar segir blašamašurinn:

Auk­inn styrk­ur svifryks hef­ur und­an­fariš męlst į loft­gęšamęlistöš Ak­ur­eyr­ar­bęj­ar …

Žetta er ekki heldur bošlegt žvķ aftur mętti orša žetta į žann hįtt, til dęmis aš svifryk hafi męlst meira ķ žessari męlistöš.

Jafnslęmt er aš blašamašurinn ofnotar oršiš svifryk ķ allri fréttinni svo śr veršur illžolandi nįstaša. Aušvitaš į hann aš skrifa sig oft framhjį oršinu svo fréttin verši lęsilegri.

Ef vešur­spį nęstu daga geng­ur eft­ir gęti įfram oršiš hįr styrk­ur svifryks ķ bęn­um. Full įstęša er til aš vara viš hugs­an­leg­um įhrif­um svifryks­ins …

Ķ seinna skiptiš hér fyrr ofan hefši mįtt sleppa oršinu eša setja „žess“ ķ stašinn.

Tillaga: Svifryk į Akureyri eykst.

2.

„Unai Emery, stjóri Arsenal, segir aš Mesut Özil verši aš bęta stöšuleika sinn en hann segir aš frammistöšur Žjóšverjans eigi žaš til aš dala.“ 

Frétt į visir.is.    

Athugasemd: Frammistaša er eintöluorš. Oršiš er samsett, seinni hlutinn staša er til ķ eintölu og fleiritölu og žį er merkingin stelling, įstand, ašstęšur eša embętti. Margar stöšur eru įbyggilega til ķ glķmu eša ballett, auglżstar eru stöšur lögreglumanna eša sżslumanna.

Svo mį gera athugasemd viš sögnina dala ķ žessu tilviki, hśn į ekki viš hér žvķ oršiš merkir aš rżrna eša minnka. Nęr er aš segja aš frammistaša fótboltamannsins sé oft ekki nógu góš eša misjöfn, hann sé mistękur.

Tillaga: Unai Emery, stjóri Arsenal, segir aš Mesut Özil verši aš bęta stöšuleika sinn en hann segir aš frammistaša Žjóšverjans sé oft ekki nógu góš.

3.

„Instagram spilaši stóran žįtt ķ sprengingunni sem varš į Ķslandi.“ 

Fyrirsögn į visir.is.    

Athugasemd: Hvaš žżšir aš „spila žįtt“. Hef aldrei heyrt um žetta oršasamband. Heimild blašamannsins er śr erlendum vefmišli, Global News ķ Kanada. Žar er fjallaš um žįtt Instagrams ķ fjölgun feršamanna til Ķslands. Ķ vefmišlinum stendur žetta:

“Instagram has definitely played a huge role in blowing that place up.”

Hér hefur blašamašurinn žżtt beint śt ensku įn nokkurrar hugsunar. Ég baš žį Google translate aš žżša žessa mįlsgrein į ķslensku og fékk žetta:

Instagram hefur įkvešiš spilaš mikiš hlutverk ķ aš blįsa žessi stašur upp.

Žżšingin er jafnvitlaus og sś sem blašamašurinn gerši. Google Translate kann ekki ķslensku. Žó forritiš geti žżtt ķslensk orš veršur śtkoman kjįnaleg. Blašamašurinn hefur hugsanlega enskuna į valdi sķnu en hann er eins og Google Translate, hann hefur ekki nęgilegt vald į ķslensku til aš nżta sér žekkingu sķna.

Tillaga: Instagram įtti tvķmęlalaust stóran žįtt ķ stórfelldri aukningu feršamanna til Ķslands.

4.

„Frį og meš laug­ar­deg­in­um 1. des­em­ber 2018 veršur brįšažjón­usta hjarta­gįtt­ar Land­spķt­ala stašsett į brįšamót­töku spķt­al­ans ķ Foss­vogi.“ 

Frétt į mbl.is.   

Athugasemd: Allur andskotinn er nś stašsettur, sagši karlinn. Undir žaš mį taka žvķ ķ tilvitnuninni hér aš ofan er oršinu lżsingaroršinu stašsettur algjörlega ofaukiš. Beriš hana saman viš tillöguna hér aš nešan.

Sķšar segir ķ fréttinni:

Brįšažjón­ust­an veršur ķ fullri virkni ķ Foss­vogi frį og meš laug­ar­deg­in­um 1. des­em­ber.

Einhvern vegin finnst mér dįlķtiš ofsagt aš segja aš brįšažjónustan verši meš fullri virkni enda skilst žaš berlega ķ fyrstu tilvitnuninni. Žar aš auki er žetta žjónusta og varla gott aš segja aš hśn sé til dęmis meš kvart, hįlfri eša fullri virkni. Hvernig er slķkt męlt?

Hins vegar verš ég aš višurkenna aš lakara er aš segja aš full žjónusta sé hjį brįšažjónustunni. Žį er komin nįstaša sem žykir ekki góš. Mį vera aš lesendur hafi betri tillögu ef žeir eru sammįla.

Tillaga: Frį og meš laug­ar­deg­in­um 1. des­em­ber 2018 veršur brįšažjón­usta hjarta­gįtt­ar stašsett Land­spķt­ala į brįšamót­töku spķt­al­ans ķ Foss­vogi.

5.

„Mašurinn sem var handtekinn var višstaddur hśsleitina og var handtekinn į stašnum, grunašur um peningažvętti.“ 

Frétt į visir.is.    

Athugasemd: Ofangreind tilvitnun er dęmi um hrošvirkni sem allof oft sést į Vķsi og einnig į Stöš2. Skemmdar fréttir verša til af žvķ aš enginn les yfir. Enginn blašamašur er svo klįr aš hann žurfi ekki aš lesa frétt sķna yfir meš gagnrżnum augum.

Tillaga: Mašurinn fylgdist meš hśsleitinni og aš henni lokinni var hann handtekinn.


Persónugallerķ, frammistöšuvandi og oršiš ķtrekaš

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

1.

„Gifti sig heima hjį sér.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.      

Athugasemd: Eflaust er ekki beinlķnis rangt aš segja aš konan hafi gift sig heima hjį sér en varla hefur hśn gift sig ein, einhverjum giftist hśn. Žį mį spyrja hvort heimiliš sem um er rętt sé heimili žeirra beggja, ekki ašeins hennar.

Tillaga: Gifti sig heima.

2.

„Ķ myndinni birtist fjölbreytt persónugallerķi og vištöl eru tekin viš żmiss konar fólk śr bęnum.“ 

Kvikmyndagagnrżni į bls. 33 ķ Morgunblašinu 20.11.2018.     

Athugasemd: Ég hélt aš žetta orš „persónugallerķ“ vęri nżyrši smķšaš af starfsmönnum Morgunblašsins en svo er ekki. Žaš finnst į malid.is en žar meš er ekki sagt aš oršiš sé gott.

Ķ Ķslenskri nśtķmamįlsoršabók segir aš gallerķ sé „sżningarsalur fyrir myndlist eša handverk. Oršiš er hins vegar ekki skżrt frekar. Hins vegar mį segja aš žaš sé nokkuš gegnsętt. Hugsanlega į höfundur tilvitnunarinnar viš aš ķ kvikmyndinni Litla Moskva sé fólk af żmsu tagi.

En ferlega er žaš flatt aš segja aš ķ myndinni birtist fjölbreytt persónugallerķ ... Af hverju ekki aš ķ henni séu vištöl viš fólk af żmsu tagi og uppruna eša eitthvaš įlķka? Aš vķsu er rosalega töff aš nota persónugallerķ.

Ekki var nś ętlunin aš agnśast neitt śt ķ žetta orš. Ég var aš lesa Moggann ķ tölvunni og fletti įfram. Į nęstu sķšu er Ljósvakinn, fastur pistill sem žeir Moggamenn fjalla um dagskrį śtvarps- og sjónvarpsstöšva. Žar er segir ķ umfjöllun um framhaldsmyndina Flateyjargįtan:

Ķ Flatey er žessi lķka fķna leikmynd sem lķtiš hefur žurft aš breyta og žar hitti Jóhanna fyrir įhugavert persónugallerķ …

Einmitt žarna datt mér ķ hug aš „persónugallerķ“ vęri hugarsmķši Moggamanna. 

Viš nįnari umhugsun finnst er oršiš eiginlega óžarft žar sem hęgt er aš lżsa fjölbreytni fólks į margvķslegan annan hįtt. Og žaš gerir höfundur fyrri tilvitnunarinnar į įgętan hįtt er hann lagar mįlsgreinina lķtilshįttar, sjį tillöguna hér aš nešan.

Aš öšru leyti er umfjöllun Moggans um Litlu Moskvu og Flateyjargįtunnar bara žokkalega vel skrifuš og hvetur lesendur til aš sjį į žessar myndir. 

Tillaga: Ķ myndinni birtast fjölbreytt vištöl viš żmiss konar fólk śr bęnum.

3.

„Sex ein­stak­ling­ar voru ķ lyft­unni, žar į mešal ófrķsk kona.“ 

Frétt į mbl.is.     

Athugasemd: Einstaklingur er dįlķtiš skrżtiš orš. Getur merkt mašur, kona, barn og jafnvel eru eintök af dżrum og fiskum sögš einstaklingar, žaš er eitt stykki af hverju.

Allir vita hvaš viš er įtt žegar sagt er aš einstaklingur hafi veriš ķ lyftu. Varla hann dżr eša fiskur. Af samhenginu įttum viš okkur į aš einstaklingarnir voru fólk, menn, karlar og konur.

Ómar Ragnarsson sagši frį žvķ į bloggi sķnu aš lyfta hafi fest į 11. hęš ķ New York:

Žaš minnir į sögu, sem komst į kreik ķ New York fyrir mörgum įrum žegar allt varš rafmagnslaust og lyftur stöšvušust, svo aš björgunarsveitarmenn og hśsveršir voru sendir til žess aš bjarga huga aš fólki ķ lyftunum. 

Var žeim uppįlagt aš spyrja um hvort ófrķsk kona vęri mešal lyftufaržega žegar žeir köllušu inn ķ lyftugangana til aš kanna įstandiš ķ lyftunum. 

Žegar hśsvöršur einn kallaši inn ķ einn lyftuganginn: „Er einhver ķ lyftunni!" kom tvķradda svar: „Viš erum hér tvö." 

„Er ófrķsk kona žarna?" kallaši hśsvöršurinn samkvęmt žvķ sem uppįlagt var. 

„Nei!“ svaraši mašurinn. „Viš erum ekki bśin aš vera hér nema ķ fimm mķnśtur!" 

Žį hló ég upphįtt.

Hins vegar er engin įstęša til annars en aš segja aš sex manns hafi veriš ķ lyftunni sem getiš er um ķ upphafi. Ekki flękja mįlin. 

Į visir.is segir einfaldlega:

Hópur fólks sem festist ķ lyftu lifši af 84 hęša fall ķ turni ķ Chicago ķ Bandarķkjunum. Um var aš ręša sex manns, žar į mešal kona sem er barnshafandi, sem var ķ lyftunni sem féll frį 95.

Žetta er miklu skįrra oršalag en fjarri žvķ gott. Takiš eftir tafsinu „um var aš ręša“ og nįstöšu tilvķsunarfornafnsins sem.

Tillaga: Sex manns voru ķ lyftunni og žeirra į mešal barnshafandi kona.

4.

„Frammi­stöšu­vandi į­stęša upp­sagnar Įs­laugar Thelmu.“ 

Fyrirsögn į frettabladid.is.     

Athugasemd: Karlmenn sem eiga viš frammistöšuvanda įttu įšur fyrr varla nokkurra kosta völ. Nś į tķmum vandinn er leystur meš Viagra.

Allt annaš mįl er meš konur sem eiga viš frammistöšuvanda aš etja. Žęr standa sig hugsanlega lakar į einhverjum vettvangi en bśist er viš. Hins vegar munu flestir karlar lofa öllu fögru įšur en frammistöšuvandi verši kenndur viš žį, sérstaklega aš ósekju.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

5.

„Žegar lögregla kom į vettvang blęddi mikiš śr manninum mešan konan višurkenndi aš hafa stungiš tengdason sinn.“ 

Frétt į dv.is.    

Athugasemd: Furšuskrif birtast oft į DV. Žessi frétt er illa skrifuš, óskipuleg, ruglingsleg, flausturleg og rituš į slęmu mįli.

Hins vegar mį hafa gaman af skrifunum eins og lżsingunni af manninum sem blęddi į mešan konan višurkenndi. Vonandi var konan ekki langorš. Takiš eftir kansellķstķlnum:

Brotažoli hafi gefiš skżrslu hjį lögreglu og greint frį žvķ aš žegar hśn hafi komiš heim um klukkan 18:00 hafi kęrša veriš mjög ölvuš og aš drekka whiskey. Hafi brotažoli sagst hafa gert athugasemdir um aš hśn vęri aš sinna barninu svona ölvuš.

Sķšar ķ fréttinni segir:

Mašurinn var sķšar fluttur į sjśkrahśs en hann reyndist ekki vera ķ lķfshęttu, žrįtt fyrir aš hnķfurinn hafi stungist allt aš 20 sentķmetra inn ķ brjóstkassa hans. Bśiš var aš stinga į tvö hjólbarša bķls hans og liggur tengdamóšir hans undir grun um aš hafa gert žaš.

Meš ólķkindum er aš hnķfurinn hafi stungist 20 cm inn ķ brjóstkassa mannsins įn žess aš hafa fariš ķ gegn. Ef lesandinn er meš A4 blaš fyrir framan sig getur hann įttaš sig į dżpt stungunnar žvķ skammhliš blašsins er 21 cm. Ķ brjóstkassanum eru lungu og hjarta svo fyrirferšamikil aš erfitt er aš stinga žar ķ gegn įn žess aš skaša žessi mikilvęgu lķffęri. 

Nišurstašan er sś aš fréttin er tómt bull og engu lķkar en aš barn hafi skrifaš hana. Stundum veltir mašur žvķ fyrir sér til hvers žessi fjölmišill er eša hvort hinn nżi eigandi hans lesi ekki blašiš eša vefsķšuna. Geri hann žaš hlżtur honum aš ofbjóša mįlfariš og efnistökin rétt eins og okkur hinum.

Tillaga: Žegar lögregla kom į stašinn blęddi mikiš śr manninum.  Konan višurkenndi aš hafa stungiš tengdason sinn.

6.

„Fór į stefnumót og stakk ķtrekaš af frį reikningnum – Nś hefur dómur veriš kvešinn upp.“ 

Fyrirsögn į dv.is.    

Athugasemd: Fyrirsögnin segir beinlķnis aš mašur nokkur hafi hlaupist į brott įn žess aš greiša reikninginn, aftur og aftur. Hvers vegna var hann alltaf aš stinga af frį sama reikningnum.

Nei, žannig er ekki mįliš vaxiš. Hann stakk af frį žremur ógreiddum reikningum į žremur veitingahśsum.

Žetta er aušvitaš stórfrétt. Og mikiš er manni létt aš dómur hafi veriš kvešinn upp. Žó flögrar aš manni aš blašamašurinn hefši getaš sagt aš mašurinn hafi veriš dęmdur fyrir tiltękiš.

Meš žokkalega skżrri hugsun hefši veriš hęgt aš orša fyrirsögnina į annan hįtt įn žess aš misnota atviksoršiš ķtrekaš. Oršiš hefur nįš feikna vinsęldum mešal reynslulķtilla blašamanna og er nś notaš eins og enska oršiš repeatedly sem merkir aftur og aftur og jafnvel enn og aftur. Ķslenska oršiš merkir ekki žaš sama, gęti žżtt aftur, en ekki margsinnis nema žaš komi sérstaklega fram, ķtreka eitthvaš aftur og aftur eša margsinnis.

DV iškar žaš aš bśa til langar fréttir, margsamsettar og meš einhverri rśsķnu ķ pylsuendanum sem į aš vekja athygli lesandans og fį hann til aš lesa meira. Žetta er ašferš sem „gula pressan“ iškar ķ öšrum löndum, fjölmišlar sem eru ekkert sérstaklega vandir aš viršingu sinni. 

Fjölmišillinn birtir afspyrnu ómerkilegar žżddar „fréttir“ eins og žį sem hér um ręša. Ķ sannleika sagt er ótrślegt aš sį sem vill kalla sig blašamann vilji standa ķ svona framleišslu. Verst er žó hversu žżšingarnar eru oft į slęmu mįli og ruglingslegar.

Tillaga: Fór į stefnumót og stakk alltaf af frį reikningum – Hann fékk sinn dóm.


Žrišji orkupakkinn og vantraustiš į ESB

Umhyggja sendiherrans fyrir neytendum į Ķslandi er vissulega ašdįunarverš, en hann getur veriš žess fullviss aš Alžingi og önnur stjórnvöld į Ķslandi eru fullfęr um aš tryggja hagsmuni neytenda og ef eitthvaš vantar žar upp į geta ķbśar landsins kosiš sér nżtt Alžingi. Žaš er kallaš lżšręši og virkar betur en sś ašferš aš fela ókjörnum ašilum ķ śtlöndum völdin.

Žetta skrifar Haraldur Ólafsson, vešurfręšingur og formašur Heimssżnar, ķ Morgunblaš dagsins. Greinin er andsvar viš grein sendiherra ESB į Ķslandi. Haraldur skrifar listilega og lętur fylgja nokkur gullkorn sem eru ómetanleg, rétt eins og tilvitnunin hér fyrir ofan.

Umręšuefniš er žrišji orkupakkinn sem svo hefur veriš nefndur. Sendiherrann telur lķtinn vanda fyrir Ķslendinga aš samžykkja hann óbreyttan. Engu aš sķšur leggjast margir gegn honum og var viš stórveldinu sem setji lög og reglur og geti breytti forsendum sķšar meir, jafnvel žessum tķttnefnda orkupakka. 

Haraldur segir:

Sendiherrann fullyršir aš orkulöggjöf Evrópusambandsins muni vart gilda um sęstreng milli Ķslands og Bretlands. Žaš kann aš vera, en žaš er ekki augljóst, žvķ enginn veit hvernig sambandi Breta og Evrópusambandsins veršur hįttaš ķ orkumįlum ķ framtķšinni.

Og ķ framhaldinu segir Haraldur:

Reyndar segir sendiherrann aš enginn ķ Brussel velti fyrir sér sęstreng. Sjįlfsagt eru margar vistarverur ķ höll Evrópusambandsins og skiljanlegt aš sendiherrann hafi ekki heimsótt žęr allar. Hann hefur greinilega ekki veriš męttur žar sem sęstrengur til Ķslands var dreginn į kort og įkvešiš aš hann vęri forgangsverkefni ķ innvišaįętlun sambandsins. Žaš kort var teiknaš og stimplaš ķ Brussel, lķklega daginn sem sendiherrann var fjarverandi.

Mörgum er mikiš nišri fyrir um Evrópusambandiš og žennan orkupakka. Eftir Icesave og hina misheppnušu tilraun til aš žvinga Ķslandi inn ķ sambandiš er ljóst aš ekki margir treysta forystu žess, jafnvel žó mįlstašurinn lķti śt fyrir aš vera góšur.

Ķ kosningunum 2013 hafnaši žjóšin flokkunum sem vildu aš landiš fęri inn ķ ESB, žeir voru beinlķnis rassskelltir. Kosningabarįttan var hörš og rökin gegn ESB er kjósendum enn ķ fersku minni.

Ólķklegt er žvķ aš žrišji orkupakkinn verši samžykktur į Alžingi, fólk er einfaldlega į móti hinu yfiržjóšlega valdi og treystir ekki ESB žvķ sambandiš getur einhliša breytt leikreglunum. Hver yrši žį staša žjóšarinnar?

Mį vera aš fęstir sem tekiš hafa afstöšu gegn žrišja orkupakkanum hafi ekki lesiš hann né séu kunnugir efni hans. Ķ sjįlfu sér er žaš ekki ašalatrišiš žvķ žaš sem öllu skiptir er aš stór hluti žjóšarinnar treystir ekki ESB og kęrir sig ekki um aš sambandi skipti sér af innanrķkismįlum Ķslands.

Žar af leišandi hefši žaš alvarlegar pólitķskar afleišingar fyrir žann stjórnmįlaflokk sem samžykkir žrišja orkupakkann, jafnvel žó einstaka žingmenn gangi gegn meirihluta žingflokks og samžykki žį kann žaš einnig hafa slęm įhrif į kjósendur. 


Gangsett višbrögš, hlašnir og handhlašnir veggir og skyndihugdetta

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

1.

„Žį sett­um viš mikiš višbragš ķ gang.“ 

Frétt į mbl.is.      

Athugasemd: Žetta oršalag gengur varla upp. Višbragš er eitthvaš sem ekki er skipulagt fyrirfram, žaš gerist bara, er ósjįlfrįtt.  

Hins vegar ętti aš vera hęgt aš bśa sig undir eitthvaš, til dęmis aš synda. Žegar syndur mašur fellur ķ vatn bregst hann viš į žann hįtt aš grķpa sundtökin. Ęfing getur framkallaš įkvešiš višbragš.

Oft er talaš um rétt višbrögš, žį eru žau ósjįlfrįš, hafa žau veriš ęfš. Mašur grķpur ósjįlfrįtt andann eftir aš hafa komiš śr kafi, žaš er fyrsta višbragšiš, annaš er aš synda.

Ķ fréttinni segir:

Įgśst Leó Sig­uršsson, svęšis­stjóri björg­un­ar­sveita, seg­ir aš boš hafi komiš frį lög­reglu um aš 25 manna hóp­ur hefši veriš ķ Reyn­is­fjöru og aš einn śr hópn­um vęri tżnd­ur. „Žį sett­um viš mikiš višbragš ķ gang,“ seg­ir Įgśst.

Björgunarsveitin gekk aš įkvešnu skipulagi sem hśn hafši undirbśiš ef įlķka tilfelli kęmu upp.

Vinsęlt er nś hjį blašamönnum aš tala um „višbragšsašila“. Žetta er nżtt en getur varla heldur gengiš upp žvķ notkun žess getur veriš óljós. Hver er višbragšsašilinn žegar eldur kemur upp ķ bķl. Vel getur  veriš aš eigandinn, nįgrannar eša vegfarendur hafi slökkt eldinn eša ašstošaš viš žaš. Eru žeir žį višbragšsašilar?

Vera mį aš lögreglan hafi séš um slökkvistarfiš lķka. Er žį ekki rangt aš kalla hana „višbragšsašila“ žvķ lesendur eša hlustendur fréttarinnar gętu haldiš aš žarna hefši slökkviliš kęft eldinn?

Nišurstašan er žvķ sś aš best er aš nota heiti žeirra sem koma aš mįlum. Lķtill sparnašur er ķ žvķ aš kalla lögreglu, slökkviliš, sjśkraflutningsfólk eša björgunarsveitir einhverju öšru nafni en žau bera. Ekki rugla meš žetta.

Hvaš gera višbragšsašilar žegar mašur nokkur setur višbragš ķ gang er hann sér heimilisfólk yfirgefa hśsiš? Eflaust frétta fyrrnefndir višbragšsašilar aš sķšari višbragšsašilinn hafi meš višbragši sķnu fariš óbošinn inn ķ hśsiš til aš fjarlęgja veršmęti.

Einhver stofnaši ķsbśš sem heitir Valdķs (oršiš skiptist svona, Vald-ķs en ekki Vald-ķs). Brögš eru aš žvķ aš mörg ķsbrögš séu žarna į bošstólum en óvķst hvort hęgt sé aš fį ķs meš višbragši.

Svona er hęgt aš rugla meš mįliš en til skilnings er best aš breyta ekki merkingu orša. Stundum getur žaš tekist en ķ mörgum tilfellum bendir misheppnuš tilraun til vanžekkingar.

Svęšisstjórinn segir einnig žetta ķ fréttinni:

 „Viš ętlušum aš ein­blķna į strönd­ina og leita ķ fjör­unni.“

Ekki er ég alveg sįttur viš žaš aš björgunarsveitin ętli aš stara į ströndina hreyfingarlķtiš. Vera mį aš sį sem stjórni drónanum einblķni į skjįinn, hinir, stjórnandinn meštalinn, einbeita sér aš žvķ aš leita ķ fjörunni, žaš er frį Reynisfjalli og vestur aš Dyrhólaey, hśn er žrķr km į lengd.

Tillaga: Žį unnum viš samkvęmt fyrirframgeršu skipulagi.

2.

„Žaš eru eflaust ekki margar męšgur sem vinna viš žaš hér į landi aš hlaša veggi en ķ Mżvatnssveit hafa žó einar slķkar unniš undanfarna mįnuši viš aš koma upp handhlöšnum veggjum upp viš hótel viš Mżvatn.“ 

Frétt į visir.is.       

Athugasemd: Hver er munurinn į hlöšnum vegg og handhlöšnum vegg? Fyrri hluti mįlsgreinarinnar skilst įgętlega, męgšur sem hlaša veggi. Ķ senni hlutanum er veggurinn skyndilega oršinn handhlašinn. Hvers vegna er žetta meš vegginn tvķtekiš ķ einni mįlsgrein? Į mķnum blašamannsferli hefši sį sem sem svona skrifar veriš kallašur į teppiš.

Aušvitaš er žetta tóm vitleysa hjį blašamanninum. Hann les ekki textann sinn yfir og viršist žar aš auki algjörlega gagnrżnislaus į eigin skrif.

Berum saman tilvitnaša textann viš žann sem hér er gerš tillaga um. Žį mį fljótt sjį aš miklu betur er hęgt aš gera ef einhver hugsun er til stašar.

Tillaga: Eflaust vinna ekki margar konur viš aš hlaša veggi. Ķ Mżvatnssveit hafa męšgur unniš aš hlešslu viš Icelandair hótel.

3.

„Ķ umfjöllun Mail Online er bent į aš Albanķa sé einn af mišpunktum Evrópu žegar kemur aš fķkniefnasmygli.“ 

Frétt į dv.is.        

Athugasemd: Svona skrif kallast einfaldlega tuš meš óžarfa mįlalengingum. Margir ungir blašamenn įtta sig ekki į žvķ aš meš tuši žannig veršur frįsögn óljós og leišingleg. 

... einn af mišpunktum Evrópu žegar kemur aš ...

Svona mį bara ekki skrifta. Žetta er žvķlķk steypa aš ekki tekur nokkru tali.

Eftir aš hafa skošaš fréttamišilinn Mail Online er óhętt aš gera nešangreinda tillögu.

Tillaga: Ķ Mail Online er fullyrt aš Albanķa sé ein af mišstöšvum fķkniefniasmygls ķ Evrópu.

4.

„Fjölskylda talin hafa myrt įtta mešlimi annarrar fjölskyldu.“ 

Fyrirsögn į visir.is.       

Athugasemd: Ekki er žetta gott. Mešlimur er lķklegast oršiš gilt ķslenskt orš en oft fer betur į žvķ aš nota önnur. Allir eru hluti af fjölskyldu, aušveldast sleppa öllum mįlalengingum og segja beinlķnis aš Jón og Gunna séu ķ sömu fjölskyldu. Pétur vinur žeirra er ķ annarri fjölskyldu. Skipsverji er ķ įhöfn. Sį sem spilar į gķtar kann aš vera ķ hljómsveit. Best er aš sleppa dönskuslettunni, „vęre medlem af familien ...“.

Berum svo saman fyrirsögnina hér aš ofan og tillöguna hér aš nešan. Af žvķ mį sį aš oršiš mešlimur er algjörlega ofaukiš. 

Tillaga: Myrtu įtta manns ķ annarri fjölskyldu.

5.

„Hinn fimmtįn įra gamli Gauti Steinžórs­son gerši sér lķtiš fyr­ir ķ sķšasta mįnuši og varš yngsti Ķslend­ing­ur­inn til žess aš klķfa Is­land Peak, 6.200 metra hįan tind ķ Himalaja­fjöll­um, eft­ir skyndi­hug­dettu og įr­sund­ir­bśn­ing.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.        

Athugasemd: Hér aš ofan er slęmt dęmi um stķlbrot ķ frįsögn, mętti jafnvel heita stķlleysa. Takiš eftir oršasambandinu aš gera sér lķtiš fyrir. Hvaš žżšir žaš? Jś, eflaust aš gera eitthvaš įn mikillar fyrirhafnar.

Sķšast ķ fréttinni segir hins vegar:

„Žetta var žaš erfišasta sem ég hef gert ķ lķf­inu og tók hrika­lega į, bęši lķk­am­lega og and­lega,“ seg­ir Gauti.

Drengurinn geriš sér ekki lķtiš fyrir, meš erfiši og žrautseigju tókst honum ętlunarverk sitt. 

Annaš stķlbrot ķ fréttinni er nišurlagiš:

… eft­ir skyndi­hug­dettu og įr­sund­ir­bśn­ing.

Drengurinn er sagšur hafa gengiš į fjalliš eftir įrs undirbśning, tvö orš, ekki eitt.

Žessi tvö orš eiga ekki erindi ķ sömu setninguna įn nįnari skżringar, rekast į og rugla. Ekki er nóg aš henda inn sennilegum oršum og kalla frįsögn.

Hvaš er svo skyndihugdetta annaš en hugdetta? Hiš fyrrnefnda er lķklega ekki til. Hvort tveggja veršur til į stundinni og sumir lįta verša af slķkri dettu, ašrir ekki. Hugdetta mį segja aš sé hugmynd sem ķ fyrstu var snjöll en śtheimti sķšar mikiš erfiši.

Lķtum į tillöguna hér fyrir nešan. Hśn er dįlķtiš ólķk enskuskotnu tilvitnuninni (The fifteen years old ... Den femten år gamle ...) Žannig er ekki tekiš til orša į ķslensku. 

Tillaga: Gauti Steinžórs­son, fimmtįn įra gamall, er yngsti Ķslend­ing­ur­inn til žess aš klķfa Is­land Peak, 6.200 metra hįan tind ķ Himalaja­fjöll­um. Hugdettan kostaši hann heilt įr ķ undirbśning. 

 

 


Er engin gęšastjórnun į ķslenskum fjölmišlum? Mį allt?

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Ein- og einsdęmi

Eindęmi žżšir bęši įbyrgš og rįšrķki. Sį sem gerir e-š upp į sitt eindęmi gerir žaš į eigin įbyrgš – og aš eigin gešžótta. „Hann treystir engum, heldur gerir allt upp į sitt eindęmi.“ 

En einsdęmi, meš s-i, žżšir einstęšur atburšur. Žessu skyldi ekki rugla saman – žótt ótal dęmi séu um žaš ķ ritmįli!

Mįliš į bls. 28 ķ Morgunblašinu 6.11.2018.

 

1.

„Greind­ist bil­un ķ fjór­um sķšustu feršum.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.      

Athugasemd: Žegar sagnorš er fremst ķ setningu er oft veriš aš spyrja einhvers. Ķ fyrirsögninni hér aš ofan vantar spurningamerkiš svo įhöld eru um žaš hvort hśn sé spurning eša fullyršing. Hér er hallast aš hinu sķšarnefnda.

Afar aušvelt er aš breyta fyrirsögninni vegna žess aš upphaf fréttarinnar  er rétt oršuš, žar segir:

Bil­un greind­ist ķ hraša- og hęšarmęli ķ fjór­um sķšustu feršum faržegažotu indó­nes­ķska flug­fé­lags­ins Lion Air, sem hrapaši śti fyr­ir strönd Jövu ķ sķšustu viku. 

Ekki er einleikiš ef sami blašamašurinn og samdi textann skuli klśšra fyrirsögninni. Enn skrżtnara er aš sį sem samdi fyrirsögnina skuli ekki gera sér grein fyrir oršaröšinni.

Tillaga: Bilun greind­ist ķ fjór­um sķšustu feršum. 

2.

„Sex kosningabarįttur til aš fylgjast meš.“ 

Fyrirsögn į visir.is.      

Athugasemd: Barįtta er eintöluorš og ekki til ķ fleirtölu, sjį hér. Žetta lęra flestir sem alist hafa upp viš aš lesa bękur. Ašrir eiga erfišara meš aš skilja žetta enda er oršaforši žeirra og skilningur į ķslensku mįli yfirleitt frekar lķtill.

Mér er til efs aš lélegri texti hafi veriš skrifašur į vefmišlinum Vķsi og er žó śr mörgu slęmu aš velja. Blašamašurinn viršist hafa afar lķtinn skilning į ķslensku mįli. Hann žżšir beint og gagnrżnislaust śr ensku, viršist engan skilning hafa į ķslensku mįli.

Fréttin er stórskemmd. Sem matvęli vęri hśn hęttuleg neytendum og bśiš aš loka verksmišjunni.

Hér eru dęmi sem eru gagnrżniverš, annaš hvort fyrir mįlfar, stafsetningu eša beinlķnis framsetningu. Taka skal fram aš margt fleira er ašfinnsluvert:

  1. Bandarķkjamenn kjósa ķ 435 žingsęti …
  2. Flest sętin žykja örugg fyrir stóru flokkana tvo …
  3. … blįa bylgju sem mun rķša yfir Bandarķkin meš tilheyrandi sigrum …
  4. Mest spennandi barįtturnar …
  5. Repśblķkanar eru aš spila varnarleik gegn blįrri bylgju …
  6. … aš fylgjast meš mest spennandi kosningabarįttunum.
  7. … meš žessum sex kosningabarįttum.
  8. … višureign Beto O'Rourke gegn sitjandi öldungadeildaržingmanninum Ted Cruz.
  9. … aš gera Texas „fjólublįtt“ fylki sem sveiflast į milli stóru flokkanna tveggja.
  10. Barįttan žykir meš žeim meira spennandi …
  11. John McCain heitinn var öldungadeildaržingmašur rķkisins …
  12. Demókratar nįš sķnum fyrsta Öldungadeildaržingmanni …
  13. ... og birt myndir af Sinema ķ bleiku tśtśpilsi į mótmęlum …
  14. … aš vera fyrsta svarta konan ķ framboši fyrir annan tveggja stóru flokkanna …
  15. Rķkiš hefur gjarnan hallast aš Repśblķkönum …
  16. … aš Georgķubśar vantreysti Trump ķ dag fremur en treysti …
  17. … męti ķ nęgilega miklu męli į kjörstaš …
  18. … žar sem žeir hafi ekki fullnęgjandi persónuskilrķki …
  19. Hvergi eru jafn ólķkir frambjóšendur sem gefa kost į sér.
  20. … žykir meš vinstri sinnašri frambjóšendum ķ įr og sigraši mišjusęknari Demókrata …
  21. … en Flórķda er žekkt fyrir aš vera óśtreiknanlegt fylki …
  22. Repśblķkaninn Andy Barr hefur žjónaš sem žingmašur …
  23. … og kaus til dęmis meš skattalękkunum flokksins …
  24. Sķšast vann hann kjördęmiš meš öruggu forskoti …
  25. … nartar ķ hęla Repśblikanans samkvęmt könnunum. 
  26. Žetta er eitt lykilkjördęma sem Demókratar herja į …
  27. Žjónusta frambjóšanda ķ Bandarķkjaher …
  28. … hvort Demókratar geti nįš til vinnandi stétta ķ rišbeltunum svoköllušu.
  29. Carol Miller, frambjóšandi Repśblikana, žjónar į rķkisžingi Vestur-Virginķu …
  30. Fylkiš hallast aš Repśblķkönum …
  31. … Richard Ojeda sem žjónar einnig į rķkisžinginu …
  32. … hefur vakiš mikla athygli fyrir alžżšlega nįlgun sķna …
  33. Hann žjónaši ķ hernum …
  34. … žegar hann studdi viš launahękkanir kennara ķ kennaraverkfalli …
  35. … viršast kjósendur tilbśnir aš kjósa bęši til vinstri og hęgri eftir žvķ hver lofar fleiri störfum

Kosiš er į milli flokka um „sęti“ į žingi, aldrei er kosiš „ķ sęti“, nęr réttu vęri aš kjósa um sęti, (sjį liš nr. 1) Almennt er žingsęti ekki stóll ķ eiginlegri merkingu heldur er karl eša kona fulltrśi į žingi hvort sem hann situr eša stendur (2). 

Mikill munur er aš kjósa og greiša atkvęši. Žetta skilur blašamašurinn ekki og segir aš žingmašur hafi į žingi kosiš meš skattalękkunum (23).

Blašamašurinn veit ekki hvort hann eigi aš tala um rķki eša fylki ķ Bandarķkjunum. Į ķslensku er almennt talaš um rķki (sjį 9, 11, 30). Engu aš sķšur er talar hann um rķkisžing.

Furšulegt er aš lesa um fólk sem žjónar į žingi og žjónar ķ hernum. Į ensku er sögnin to serve notuš um žetta en į ķslensku er žetta ekki oršaš žannig. Žannig er ekki tekiš til orša ekki frekar en aš blašamašur žjóni į Vķsi (sjį 27, 29, 31, 33). Aš vķsu žjóna prestar ķ kirkjum, en žaš er annaš mįl.

Žessi grein fęr einfaldlega falleinkunn. Blašamašurinn veršur aš hugsa sinn gang sem og ritstjórn vefsins.

Tillaga: Sex athyglisveršar kosningar į kjördegi.

3.

„Ryan var ekki val­mögu­leiki į kjör­sešil­in­um ķ 1. kjör­dęm­i Wiscons­in-rķk­is, ķ fyrsta sinn sķšan 1998.“ 

Frétt į mbl.is.       

Athugasemd: Yfirleitt er reglan sś aš sé nafn manns ekki į kjörsešli er hann ekki ķ framboši. Veit blašamašurinn žetta? 

Til verša óžarfa mįlalengingar hjį blašamanninum sem skżra ekki neitt, miklu frekar aš žęr flęki mįliš. Lķklegast af öllu er hann aš žżša frįsögn śr bandarķskum fjölmišli og kann ekki betur til verka.

Hvaš žżšir til dęmis eftirfarandi:

Demó­krat­ar geta nś komiš ķ veg fyr­ir laga­setn­ing­ar re­pśbli­kana, svo sem lękk­un skatta til žess aš reisa mśr į landa­męr­um Mexķ­kó. 

Mikilvęgt er aš ritstjórnin lįti einhvern lesa yfir fréttir og lagfęra oršalag og stķl. Žaš viršist ekki vera gert į ķslenskum fjölmišlum og žar af leišandi er neytendum sżndar skemmdar fréttir.

Tillaga: Ķ fyrsta sinn frį žvķ 1998 var Ryan ekki ķ framboši ķ 1. kjördęmi ķ Wisconsin.


Įrįsaržoli, įrįsargerandi, nafnoršatuš og vistanir

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

1.

„Gušbjörg lifši af leiktķšina meš verkjalyfj­um.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.      

Athugasemd: Fótboltakona įtti ķ meišslum og žurfti į lyfjum aš halda til aš geta spilaš leiki. Samkvęmt öllu getur varla veriš aš hśn hefši dįiš įn verkjalyfjanna.

Žar af leišir aš skįrra vęri aš orša žaš žannig aš hśn hefši ekki haft žaš af įn verkjalyfjanna. Žetta er svona mildilegra oršalag en aš segja beinlķnis aš hśn hefši dįiš įn žeirra. Efnislega žżšir žetta aš hśn hafi žraukaš, haldiš śt leiktķšina meš lyfjum.

Best af öllu hefši veriš aš orša žessa hugsun eins og segir raunar ķ fréttinni sjįlfri og er ķ tillögunni hér fyrir nešan.

Į vķsir.is er įgęt fyrirsögn meš frétt um Gušbjörgu, hśn er svona:

Bśin aš spila žjįš ķ meira en įr.

Lesandinn skilur žó strax aš hafi konan notaš verkjalyf hafi hśn veriš žjįš. Žar af leišir aš sś fyrirsögn er ašeins fyllri en hin.

Tillaga: Gušbjörg neyddist til aš nota verkjalyf alla leiktķšina 

2.

„Rśrik varš fyr­ir meišslum.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.      

Athugasemd: Er ekki einfaldara aš segja aš Rśnar hafi meitt sig frekar en aš hann hafi oršiš fyrir meišslum. Hiš sķšara er skilgetiš afkvęmi nafnoršatušsins sem tröllrķšur ķslenskum fjölmišlum og į įbyggilega ęttir  sķnar aš rekja til ensku. Ótrślega margir greina ekki į milli ķslensks og ensks oršalags heldur sulla saman eins og tungumįlin séu eitt.

Höfum hugfast aš ķslenskan byggir į sagnoršum, enskan į nafnoršum.

Tillaga: Rśrik meiddist ķ leik

3.

„Žaš var góš męting į Kötlurįšstefnu ķ Vķk ķ Mżrdal 12. október.“ 

Dįlkurinn Tungutak į bls 28 ķ Morgunblašinu 3.11.2018.      

Athugasemd: Hér hefur stundum veriš minnst į fyrirbrigši sem fręšingar ķ ķslensku mįli kalla aukafrumlag en er yfirlitt kallaš leppur. Žetta er sį leišinlegi og ljóti įvani aš byrja setningar į fornafninu „žaš“ sem ķ flestum tilvikum er algjör óžarfi.

Skelfing leišist mér leppurinn. Sjį skrif um hann hér og hér. Žar af leišandi ętla ég ekki aš fjölyrša um leppinn heldur bišja lesendur aš bera saman ofangreinda tilvitnun og tillöguna hér fyrir nešan. Mį vera aš einhver hafi skošun į samanburšinum.

Tillaga: Góš męting į Kötlurįšstefnu ķ Vķk ķ Mżrdal 12. október

4.

„Aš žvķ kom aš reišin bar hann ofurliši og hann klessti į vegg.“ 

Śr vištali į bls. 17 ķ sunnudagsblaši Morgunblašsins 4.11.2018.     

Athugasemd: Ég skil ekki žessa mįlsgrein. Reynslulitlir blašamenn skrifa stundum aš ökumašur hafi klesst į bķl, stein eša vegg. Öllum getur oršiš į og jafnvel sį įgęti blašamašur sem skrifaši žetta en hann er mešal žeirra bestu į Morgunblašinu.

Mį vera aš blašmašurinn hafi įtt viš aš višmęlandinn hafi ķ óeiginlegri merkingu rekist į vegg, sįlfręšilega séš. Sé svo hefši veriš hęgt aš orša  žetta betur. Alltaf er gott aš fį einhvern annan til aš lesa yfir fyrir birtingu.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

5.

„Lķkamsįrįs ķ Hafnarfirši.“ 

Fyrirsögn į visir.is.     

Athugasemd: Mašur var laminn ķ Hafnarfirši, sparkaš ķ annan ķ Reykjavķk, kżlt ķ magann į öšrum į Selfossi og svo mį upp telja barsmķšar sem fólk hefur fengiš aš kenna į’šķ fyrir einhverjar sakir eša jafnvel įn saka. 

Sumir fjölmišlamenn hafa komiš sér upp skrżtilegu einkaoršalagi. Barinn mašur hefur žannig oršiš fyrir lķkamsįrįs. Ugglaust er rétt meš fariš en af hverju er žį ekki sagt aš mašurinn ķ Hafnarfirši hafi veriš laminn, barinn eša sleginn?

Er lķkamsįrįs oršiš aš einhvers konar veigrunarorši fyrir barsmķšar, kżlingar, spörk og annaš įlķka? Heldur blašamašurinn aš lesandanum kunni aš ofbjóša žessi orš.

Mį vera aš hiš sama gerist žegar fyllibyttur og įrįsarliš er sett ķ fangelsi en blašamenn kjósa aš orša žaš žannig aš slķkir hafi veriš vistašir ķ fangageymslu. Svo er stundum žvķ bętt viš aš žaš sé gert „fyrir“ eša vegna rannsóknar mįlsins.

Telja blašamenn aš lesendur skilji ekki męlt mįl? Skilningurinn eykst alla vega ekki viš svona veigrunartalsmįta eša žegar fréttir eru skrifašar į einhvers konar stofnanamįllżsku. Mįl žess sem lokašur er inni ķ fangelsi er alltaf rannsakaš. Sumir eru beinlķnis lokašir af, settir ķ einangrun, til aš žeir eigi ekki möguleika į aš sammęlast viš ašra um gjöršir sķnar og jafnvel spinna upp sennilegar sögur. Žetta vita allir og žarf ekki aš bęta žvķ viš aš innilokunin sé „fyrir“ eša vegna rannsóknar mįlsins. Hvaša kjįna datt žaš ķ hug aš lesendur fjölmišla séu heimskir?

Betur fer į žvķ aš kalla hlutina sķnum réttu nöfnum. Lögreglan grķpur mann sem hefur bariš annan og setur ķ fangelsi. Žjófurinn fer sömu leiš. Hverjum datt ķ hug aš žetta vęri einhvers konar vistun sem er oršiš aš „veigrunarorši“. Mannskrattinn var lęstur inni ķ fangelsi. Punktur. Mį nęst bśast viš žvķ aš misyndismenn sem gripnir eru viš glępsamlega išju sķna fįi dvöl ķ herbergi į lögreglustöš. Gįfumenn ķ blašamannastétt myndu įbyggilega kalla žaš herbergisdvöl eša hvķldardvöl.

Mašur var handtekinn vegna lķkamsįrįsar og var settur ķ herbergisdvöl į lögreglustöš.

Ķ ofangreindri frétt į Vķsi er fórnarlambiš, sį sem var barinn („varš fyrir lķkamsįrįs“) kallašur įrįsaržoli. Hafa lesendur heyrt annaš eins? Sem betur fer var sį sem barši hinn ekki nefndur įrįsargerandi.

Og gullkornin eru fleiri. Ķ sömu frétt er sagt frį žvķ aš mašur hafi stoliš jakka į veitingahśsi. Blašamašurinn oršaš žaš svo barnslega fallega:  

… gestur veitingahśssins sagši aš erlendur feršamašur hefši stoliš jakkanum sķnum įsamt öllu žvķ sem hann geymdi ķ vasanum.

Mį vera aš žjófurinn [stuldargerandinn) hafi stoliš śr buxnavasa „žjófnašaržolans“ eša var bara einn vasi į jakkanum?

Ķ nišurlagi fréttarinnar segir hins vegar aš žjófurinn hafi komiš aftur į veitingahśsiš. Og blašamašurinn skrifar, enn svo barnslega einlęgur:

Mašurinn reyndist vera meš umręddan jakka ķ fórum sķnum en munir voru aftur į móti horfnir śr jakkanum.

Jį, jakkinn var ķ „fórum“ mannsins, hann var ekki ķ honum en … munirnir śr vasanum voru ekki ķ jakkanum.

Og hvaš skyldi nś hafa veriš gert viš „žjófnašargerandann“? Jś, rétt til getiš. Hann var „vistašur ķ fangageymslu lögreglu“. Hvaš annaš gat gerst en vistun.

Tillaga: Mašur sleginn ķ Hafnarfirši.


Upptök skjįlftans eru viš gķga Ögmundarhrauns

181028 MóhįlsadalurJaršskjįlfti varš rétt viš Djśpavatn ķ Móhįlsadal į Reykjanesi rétt fyrir klukkan 11 ķ morgun. Stašurinn sést į myndinni en hśn er fengin af vef Loftmynda. Hęgt er aš smella į myndina og žį stękkar hśn.

Skjįlftar upp į žrjś stig er nokkuš algengir į Reykjanesi žó oftast séu žeir minni.

Žar sem jaršskjįlftinn varš ķ morgun eru stórkostlega fallegir gķgar. Žarna gaus įriš 1151 į um 25 km langri sprungu ķ dalnum og hśn nįši noršur ķ Kaldįrsel. 

Merkilegt er aš śr sprungunni runnu tvö hraun, annaš til sušurs og til sjįvar og hitt til noršurs og til sjįvar ķ Straumsvķk.

Ögmundarhraun heitir hrauniš sem rann til sušurs og lķklega yfir vķkina sem hét Krķsuvķk. Gķgarnir sįst greinlega į myndinni.

Kapelluhraun rann śr gķgum viš Undirhlķšar, skammt noršan viš Sveifluhįls, og ķ tiltölulega mjóum farvegi til sjįvar ķ Straumsvķk. 

Viš Djśpavatn hafa ekki veriš margir jaršskjįlftar sķšustu mįnušina. Mun fleiri eru į sunnanveršum Sveifluhįlsi og ķ Kleifarvatni.


mbl.is Snarpur jaršskjįlfti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vķgin ķ Vķs, hnefaleikar ķ beinni śtsendingu

Hvernig mį žaš vera aš višskiptavinir Vķs hafi geš ķ sér til aš vera peš ķ hrįskinnaleik stóru hluthafa félagins. Žeir berast į banaspjótum, reyna meš öllum rįšum aš komast yfir hluti ķ félaginu og klekkja um leiš į hinum, óvinunum. Allur er leikurinn geršur til aš komast ķ lykilašstöšu til aš hagnast sem mest į eign sinni. Hagur višskiptavina og starfsmanna er seinni tķma vandamįl séu žeir į annaš borš einhvers virši ķ žessu strķši.

Forstjóri sem er nokkrum hluthöfum žóknanlegur er rįšinn en lķftķmi hans lķšur snögglega undir lok žegar ašrir bindast samtökum um stjórnarkjör. Žį er valinn nżr stjórnarformašur, „gamli“ forstjórinn rekinn meš alvarlegum afleišingum fyrir fjölda annarra starfsmanna.

Žannig er barįttan rétt eins og žar sem banvęnum vopnum er beitt lķkt og geršist ķ heimsstyrjöldunum bįšum. Strķšandi herir etja hermönnum sķnum ķ sókn, vinna landsvęši til žess eins aš hörfa aftur. Eftir liggur svo valurinn. Žannig er vķgvöllurinn ķ Vķs, valurinn er starfsfólkiš og višskiptavinirnir.

Undir alls kyns yfirskini er barist um yfirrįšin ķ Vķs. Svoköllušum hagręšingum er beitt til aš hįmarka tekjurnar, Ebitan skiptir meira mįli en starfsfólkiš. Hagnašurinn er aldrei nęgur.

Sį tķmi er lišinn er góšu kapķtalistarnir rįku fyrirtękin, žeim var umhugaš um velferš starfsfólksins og oršsporiš. Hinn nżrķki hugsar allt öšruvķsi, honum er įrans sama um allt nema aršinn sem aldrei er nęgur.

Nś er barist um Vķs en višskiptavinir og starfsfólk gleymist ķ barįttunni, vita lķtiš hvaš er aš gerast eša hvers vegna yfirleitt er barist. Og enginn nema innvķgšir žekkja nöfnin į žessu fólki sem stundar slagsmįl um hlutabréf fyrirtękisins. Žetta eru vofur sem vaša um ķslenskan markaš ķ leit aš snöggteknum gróša.

En įgęti lesandi, fyrirtęki sem logar ķ óeiršum eigendanna er ekki žess virši aš skipa viš hvaš žį aš starfa žar. Og viš hin stöndum utan viš žetta allt saman og horfum forviša į atburšina rétt eins og žeir séu hnefaleikakeppni ķ beinni śtsendingu.

Hver kżlir svo hvern og hvenęr.


mbl.is Fjögur įtakaįr hjį VĶS
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįlvillan į strętisvagninum

IMG_6124Kostnašur Strętó bs. viš aš heilmerkja einn strętisvagn er 500.000 krónur auk viršisaukaskatts. Žį kostar 33.500 krónur auk viršisaukaskatts aš slagoršamerkja hvern vagn fyrirtękisins.

Svo segir ķ frétt ķ Morgunblaši dagsins. Žetta er dżrt og žvķ mikilvęg er aš vel sé vandaš til merkinga og ekki sķšur aš mįlfariš sé rétt. Er annars vandaš til verka?

Nokkuš langt er sķšan ég tók eftir žvķ aš į einum strętisvagni stendur svart į hvķtu gulu:

Besta leišin til aš smakka ķsinn ķ öllum 31 ķsbśšum bęjarins.

Enginn segir: ... ķ öllum žrjįtķu og einni ķsbśšum bęjarins.

Ekki heldur ... ķ žrjįtķu og einum ķsbśšum bęjarins. Hvort tveggja er rangt.

Reglan er žessi: Sķšasti hluti töluoršsins ręšur beygingu.

Sagt er aš ķsbśšir bęjarins séu žrjįtķu og ein, 31. Žar af leišir aš eftirfarandi er rétt:

Besta leišin til aš smakka ķsinn ķ öllum 31 ķsbśš bęjarins. Žaš er ... ķ öllum žrjįtķu og einni ķsbśš bęjarins.

Fjölgum ķsbśšunum um eina. Žį er ekkert aš og skiptir engu hversu margar ķsbśširnar eru. Ašeins talan einn, 1, breytir fallinu į ķsbśš ekki hinar.

Besta leišin til aš smakka ķsinn ķ öllum 32 [33/34/35/36/37/38/39/40/42] ķsbśšum bęjarins.

Vandinn hér fyrir ofan  liggur ķ žvķ aš žeir sem halda į penna vilja sumir hverir nota tölustafi ķ staš žess aš skrifa tölurnar. Vķša ķ ritušu mįli fer miklu betur į hinu sķšarnefnda.

Sögnin aš smakka er fyrir löngu bśin aš fį žegnrétt ķ ķslensku mįli og ekkert lengur viš žvķ aš segja. Hins vegar er vķst aš textageršarmenn meš góšan smekk hefšu notaš ķ stašin sögnina aš bragša.

Nś er ég enginn sérfręšingur ķ ķslensku mįli og žess vegna velti ég žvķ fyrir mér hvers vegna hefur enginn gert athugsemdir viš mįlvilluna į strętisvagninum? Annaš hvort nennir enginn aš leggja orš ķ belg eša žį aš enginn tekur eftir žessum slagoršum. Hvort er nś verra?

Verst er aš auglżsingastofan sem sį um aš safna saman slagoršum į strętisvagna hefur ekki algjörlega stašiš sig. Eftir stendur žessi spurning: Er kostnašur vegna auglżsingastofunnar tekinn meš ķ reikninginn eša kostaši slagoršamerkingin į hvern vagn ekki 35.000 krónur heldur 55.000?


Bifreišamalarbķlastęšisplan ... stęši

Bķlaplan sem lagt er möl kallast ķ frétt į mbl.is malarbķlaplan. Skrżtnir menn velta žvķ fyrir sér hvort žaš sé rangnefni og planiš eigi aš kallast bķlamalarplan. Enn skrżtnari menn myndu kalla fyrirbrigšiš bķlamalarbķlaplan, samanber bķlaleigubķll.

Hreintungumenn freistar žį til aš hnżta ķ oršiš plan, sem žó er fullgild ķslenska, og kalla malarboriš bķlastęši malarbifreišastęši eša jafnvel bifreišamalarstęši.

Virkir ķ athugasemdum sem yfirleitt eru hvorki skrifandi né hugsandi myndu įbyggilega velja oršiš malarplanbķlastęši eša bķlastęšismalarplan.

Hér mį spyrja hvort bķlar mali og žį um leiš hvort žeir mali plan og hvaš skyldi svoleišis nefnast? Jś, vissulega mala góšir bķlar, stundum blķšlega eins og allir bķlaįhugamenn vita. Ķ gamla daga stóšu leigubķlar ķ röšum į bķlastęšum og margir žeirra voru hafšir ķ gangi, žį mölušu žeir į plani. Tilgangurinn var sį aš žegar kalliš kom hlupu bķlstjórarnir śt og žurftu ekki aš hafa fyrir žvķ aš starta. Žetta var aušvitaš löngu fyrir žį tķš aš śtblįstur bķla žótti hęttulegur. „Ilmurinn“ śr pśströrinu žótti beinlķnis indęll rétt eins og margir aldrašir fullyrša. 

Hins vegar mala bķlar ekki möl, til žess eru önnur tęki.

Yfirleitt er žaš žannig aš sį stašur er margir bķlar standa er sjaldnast kallašur annaš en bķlastęši. Fįgętt er aš bķlum sé lagt į bķlaplani.

Nś er hugsun mķn tekin aš verša ęriš žokukennd og žess vegna er skynsamlegra aš lįta hér stašar numiš og óska eftir tillögum frį lesendum. Er žetta rétt į mbl.is eša hvaš heita žeir stašir er bķlar eru geymdir į möl. Kostirnir eru eftirfarandi:

  1. Malarbķlaplan
  2. Bķlamalarplan
  3. Bķlamalarbķlaplan
  4. Malarbifreišastęši
  5. Bifreišarmalarstęši
  6. Malarplansbķlastęši
  7. Bķlastęšismalarplan
  8. Malarplanbifreišastęši
  9. Bifreišastęšismalarplan
  10. Bifreišamalarbķlastęšisplan

Detti lesendum önnur orš ķ hug eru žeir hvattir til aš koma žeim hér į framfęri. Žetta er sko žjóšžrifamįl.

Brżnt er aš sem flestir leggi orš ķ belg svo sķšasta malarplansbifreišastęšiš fįi nś eitthvurt nafn įšur en öllu er lokiš, hiš sķšasta hverfi undir malbik.


mbl.is Sķšasta malarbķlaplaniš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Salerni sem frķka, margir meirihlutar og horn Mörkarinnar

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

1.

„En hiš sögulega viš tap flokksins er žaš aš hann getur ekki lengur myndaš einn meirihluta ķ fylkinu eins og hann hefur getaš ķ nęrri sjö įratugi.“ 

Forystugrein į bls. 18 ķ Morgunblašinu 16.10.2018.     

Athugasemd: Hér hefur eitthvaš skolast til. Höfundurinn į varla viš aš hęgt sé aš mynda fleiri en einn meirihluta ķ Bęjaralandi. Hęgt er aš orša žetta betur og jafnframt einfalda framsetninguna, draga śr mįlalenginu og komast hjį nįstöšu.

Sķšar ķ sömu grein segir:

Merkel kanslari virtist ekki ętla aš taka śrslitunum ķ Bęjaralandi blindandi, žótt umfjöllun hennar vęri af alkunnri varfęrni.

Mér er alveg hulin rįšgįta hvaš žaš merkir aš „taka śrslitunum blindandi“. Žekki ekki žetta oršfęri og dreg ķ efa aš žaš sé žekkt. Einna helst gęti veriš aš höfundurinn sem er greinilega ekki ritstjóri blašsins, hafi fyrir sér texta śr žżskum eša enskum fjölmišlum.

Tillaga: Flokkurinn getur ekki lengur myndaš hreinan meirihluta ķ fylkinu eins og hann hefur gert ķ nęrri sjö įratugi.

2.

„Metradjśpt vatn žegar mest var ķ miklum vatns­leka ķ Vals­heimilinu.“ 

Fyrirsögn į visir.is.     

Athugasemd: Viš fyrstu sżn kann lesandinn aš halda aš blašamašurinn kunni ekki aš fallbeygja nafnoršiš metri (meter į ensku og fleiri mįlum). Fyrirsögnin er hins vegar rétt. 

Metri beygist svo: Metri, metra, metra, metra. Og ķ fleirtölu: Metrar, metra, metrum, metra.

Žar af leišir aš metradjśp vatn žżšir aš dżptin hafi veriš einn metri eša jafnvel meira. Einhvern tķmann hefši mašur skrifaš „metersdjśpt vatn“ en žaš er ekki rétt. Hins vegar hefši ég haft fyrirsögnina eins og segir ķ tillögunni hér fyrir nešan, óžarfi aš tvķtaka vatn.

Svo oft hefur visir.is veriš gagnrżndur hér og žaš meš réttu aš įstęša er til aš hęla fréttavefnum og blašamanninum žegar vel er gert.

Tillaga: Allt aš metradjśpt vatn žegar mest var ķ Valsheimilinu.

3.

„10 salerni gerš til žess aš frķka žig śt.“ 

Fyrirsögn į dv.is.    

Athugasemd: Ķslenskri tungu mun smįm saman hnigna vegna žess aš ekkert ašhald er į ritstjórnum. Illa skrifandi „blašamenn“ leika lausum hala og nišurstašan eru skemmdar fréttir. Af hverju er ekki meiri agi į dv.is? Hvaš ķ ósköpunum er nżi śtgefandinn aš hugsa svo ekki sé talaš um ritstjórann?

Hvaš žżšir til dęmis eftirfarandi ķ fréttinni sem um ręšir:

Margar hverjar žeirra eru eflaust beint stignar śr martröšum sumra.

Fólk meš reynslu, žekkingu svo ekki sé talaš um vit hefši oršaš žetta į annan hįtt.

Tillaga: Tķu salerni sem flestum kann aš hrylla viš

4.

„Viš Fella­hvarf ķ Kópa­vogi stend­ur įkaf­lega vel heppnuš og fal­leg ķbśš …“ 

Frétt į mbl.is.    

Athugasemd: Flestir eru žeirrar skošunar aš hśs standi į grunni sķnum en ķbśšir séu ķ hśsum. Frekar ofmęlt er aš segja aš ķbśš standi viš götu. Einfalt er aš lagfęra žetta-, bara skipta śt einu sagnorši.

Hér veršur aš segjast eins og er aš dįlkurinn sem tilvitnunin er fengin śr hefur fariš batnandi, mįlfar er miklu betra og villur sjaldgęfar.

Tillaga: Viš Fellahvarf ķ Kópavogi er įkaflega vel heppnuš og falleg ķbśš …

5.

„Margir hafa velt vöngum yfir nokkuš dularfullu skilti sem er viš gatnamót Sušurlandsbrautar og Markarnnar.“ 

Frétt į dv.is.     

Athugasemd: Mörk er kvenkynsnafnorš. Gata ķ Reykjavķk nefnist Mörkin, žaš er meš įkvešnum greini. Feršafélag Ķslands er meš skrifstofur ķ Mörkinni.  Af žessu leišir aš götuheitiš fallbeygist svo: Mörkin, Mörkina, Mörkinni, Markarinnar/Merkurinnar, sjį hér.

Ekki eru allir blašamenn DV góšir ķ ķslensku mįli né heldur er mįlfar žeirra margra gott og sķšast en ekki sķst eru žeir ekki góšir ķ aš segja frį. Hiš sķšarnefnda er žó afar mikilvęgt fyrir blašamenn.

Įšur en žessi klśšurslega fallbeyging į götuheitinu birtist į DV hafši enn verri śtgįfa sést: 

… Sušurlandsbraut og Mörkarinnar.

Ešlilegt er aš lesandinn brosi eša hlęgi yfir vitleysunni. Skemmdar fréttir eru hins vegar ekkert grķn.

Tillaga: Margir hafa velt vöngum yfir nokkuš dularfullu skilti sem er viš gatnamót Sušurlandsbrautar og Merkurinnar.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband