Mašur og rotta sameinuš, um er aš ręša og fljótasta markiš ...

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Stofnanamįl

Ķ umręšu um mįlfar og mįlsniš ber svonefnt stofnanamįl oft į góma. Žetta er mįlsniš sem menn žykjast helst finna į żmsum gögnum frį opinberum stofnunum, s.s. skżrslum, įlitsgeršum o.ž.h. Ekki er aušvelt aš negla nįkvęmlega nišur hvaš viš er įtt, en žó viršist einkum fernt koma til įlita.

Ķ fyrsta lagi nafnoršastķll; aš nota nafnorš (oft leitt af sögn) og merkingarlitla sögn (t.d. vera) til aš segja žaš sem eins vęri hęgt aš segja meš einni sögn. Žannig er talaš um aš gera könnun ķ staš žess aš kanna, sagt aš fólksfjöldi aukist ķ staš žess aš fólki fjölgi, o.s.frv.

Ķ öšru lagi einkennist stofnanamįl af stiršum eignarfallssamböndum. Žannig er talaš um breytt fyrirkomulag innheimtu viršisaukaskatts ķ stašinn fyrir breytt fyrirkomulag į innheimtu viršisaukaskatts, aukning tekna starfsmanna fyrirtękisins ķ staš aukning į tekjum starfsmanna fyrirtękisins o.s.frv.

Ķ žrišja lagi eru langar og flóknar mįlsgreinar algengar ķ stofnanamįli. Dęmi: En til aš aušvelda stillingu og notkun talhólfs skal žess freistaš hér į eftir aš lżsa stillingarferlinu og žżša nokkur orš sem fram koma ķ enska textanum, sem byggšur er inn ķ kerfiš og gętu reynst torskilin.

Ķ fjórša lagi er oft talaš um stofnanamįl žegar setningagerš er óķslenskuleg. Slķkt stafar oft annašhvort af žvķ aš um žżšingu er aš ręša, eša höfundur textans er ekki vanur aš orša hugsanir sķnar, nema hvorttveggja sé.

Mįlsniš og mįlnotkun, Eirķkur Rögnvaldsson.

1.

„Heimilislaus mašur og rotta sameinuš ķ Sydney.“

Fyrirsögn į visir.is.              

Athugasemd: Skyldu allir blašmenn lesa skrif sķn yfir? Velta žvķ fyrir sér hvort fréttin sé skiljanleg, laga oršalag, skipta śt oršum og svo framvegis?

Af fyrirsögninni hér fyrir ofan mį rįša aš heimilislaus mašur og rotta hafi veriš sameinuš.

En žaš er einmitt žaš sem stendur ķ fréttinni!

Jį, aušvitaš, žaš er rétt. 

Mį vera aš eftirfarandi skżri mįl mitt: Mašur nokkur gekk inn į bar. Į öxl hans sat api. Žetta er nś aldeilis fallegur api, sagši baržjónninn. Hvernig fékkstu hann? Sko, žetta byrjaši bara sem lķtil bóla į rassinum, sagši žį apinn.

Ķ žessum anda mį spyrja hvaš veršur til žegar rotta og mašur eru sameinuš? Ooojjj, kann aš hrökkva śt śr einhverjum viršulegum lesendum.

Fréttin tekur hins vegar af allan vafa um hvaš geršist. Hana mį skilja žó hśn sé illa skrifuš og tilgeršarleg. Til dęmis er sį heimilislausi og rottan kölluš „tvķeyki“ sem varla į viš. Nįstöšu er aš finna og fleira smįlegt sem eyšileggur nokkuš skondna „frétt“. Aš vķsu er hśn ekkert skondin nema vegna žessarar kjįnalegu fyrirsagnar.

Tillaga: Heimilislaus mašur ķ Sydney fęr rottuna sķna til baka.

2.

„Um er aš ręša allt aš 35 vind­myll­ur sem eru um 150 metr­ar aš hęš mišaš viš spaša ķ hęstu stöšu.“

Fyrirsögn į mbl.is.              

Athugasemd: Oršalagiš um er aš ręša er ofnotaš hjį blašamönnum og gagnslaust ķ flestum tilvikum, rétt eins og hér. Óhętt er aš sleppa žvķ įn žess aš neitt tapist śr frįsögninni. Segja mį aš žaš sé „lopatal“, fundiš upp til aš lengja fréttir (teygja lopann).

Svo er žaš stęršin; aš stęrš. Hvort er nś betra aš segja aš myllan sé eitthundraš og fimmtķu metra aš hęš, eša eitthundraš og fimmtķu metra hį? 

Blašamenn žurfa ekkert aš vera hręddir viš aš skrifa  töluorš ķ staš tölustafa. Oftast fer betur į žvķ nema žegar tölur eru mjög hįar.

Gagnrżna mį žessa mįlsgrein:

All­ar vind­myll­ur verša tengd­ar sam­an meš 33 kV jaršstrengj­um sem verša plęgšir nišur og stašsett­ir eins og kost­ur er ķ veg­stęši til žess aš lįg­marka rask.

Mį vera aš betur fari į žvķ aš skrifa mįlsgreinina į žessa leiš:

Vindmyllurnar verša tengdar sam­an meš 33 kV jaršstrengj­um sem verša plęgšir nišur ķ veg­stęši eftir žvķ sem kostur er til žess aš lįg­marka rask.

Lķklega er oršalag fréttarinnar tekiš śr skżrslu um vindmyllugaršinn og hugsunarlaust lķmt inn ķ frétt.

Tillaga: Vindmyllurnar eru žrjįtķu og fimm og eru eitt hundraš og fimmtķu metr­ar hįar mišaš viš spaša ķ hęstu stöšu.

3.

„Tugir vindmylla gętu litiš dagsins ljós ķ Garpsdal og Hróšnżjarstöšum gangi įętlanir orkufyrirtękja eftir.“

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Velja žarf oršalag sem hęfir efni mįls. Enginn myndi segja aš vindmyllur mali rafmagn.

Oršalagiš aš lķta dagsins ljós merkir aš fęšast. Vindmyllur hvorki fęšast né hafa sjón, žęr eru daušir hlutir. Nś kann einhver aš segja aš žetta vęri svokölluš yfirfęrš merking. Mótrökin eru žau aš velja skal orš eša oršalag sem hęfir, einfalt mįl er gott mįl. Skreytingar eša flękjur eiga ekki viš ķ fréttum. Ekki detta ķ rugliš eins og unglingarnir segja stundum.

Tillaga: Tugir vindmylla verša reistar ķ Garpsdal og Hróšnżjarstöšum gangi įętlanir orkufyrirtękja eftir.

4.

„Žrķr öku­menn voru stöšvašir fyr­ir akst­ur und­ir įhrif­um fķkni­efna ķ Reykja­vķk ķ gęr­kvöldi og ķ nótt.“

Frétt į mbl.is.               

Athugasemd: Žeir voru stöšvašir vegna žess aš žeir óku bķlum dópašir, ekki fyrir žvķ ... Hvašan kemur eiginlega žetta oršalag? Frį löggunni? Frį blašamanninum?

Tillaga: Žrķr öku­menn voru stöšvašir vegna akst­urs und­ir įhrif­um fķkni­efna ķ Reykja­vķk ķ gęr­kvöldi og ķ nótt.

5.

„Sjįšu fljótasta mark sögunnar og žrumufleyg Eriksen.“

Fyrirsögn į visir.is.               

Athugasemd: Venjulega eru tvö mörk į hverjum fótboltavelli og į žau leika liš sem etja kappi. Mörkin eru fest viš jöršu, mega ekki hreyfast śr staš. Žau eru föst, geta hvorki veriš fljót né sein.

Žegar liši tekst aš koma bolta inn ķ mark andstęšinganna er talaš um aš žaš skori mark. Almennt er tališ aš betra sé aš koma tušrunni inn sem fyrst. 

Sį nżtur viršingar sem skorar sem nęst byrjun leiks. Į ensku er fyrirbrigšiš kallaš „the fastest goal“. Žeir blašamenn sem eru slarkfęrir ķ ensku en lélegir ķ ķslensku kalla žetta fljótasta markiš … 

Hvernig svo sem heimilisašstęšur eru ķ ensku mįli getum viš ekki sagt į ķslensku aš mark sé fljótt, ekki frekar en vķtaspyrna geti veriš fljót, aukaspyrna eša annaš įlķka ķ fótbolta.

Ekki heldur er hęgt aš segja aš ķ kastkeppni ķ frjįlsum ķžróttum sé til lengsta spjótiš, lengsta sleggjan eša lengsta kślan.

Aftur į móti mį aušveldlega orša žaš svo aš Shane Long sé samkvęmt fréttinni sį fljótasti aš skora mark ķ ensku śrvalsdeildinni, hafi slegiš öllum viš.

Lķklega segja örfįir aš žetta sé „ķžróttamįl“ en žaš gengur ekki upp nema aš žaš fylgi ķslenskum mįlreglum og hefšum.

Loks mį ašeins hnżta ķ bošhįttinn ķ fyrirsögninni, sögnina aš sjį. Hann var aldrei notašur ķ fyrirsögnum hér įšur fyrr en er nśna brśkašur ķ ótal vefritum śt um allan heim enda byggist tilveran žar į mśsarsmellum.

Hér er svo dįlķtill fróšleikur: Samkvęmt vefnum Wikipedia hafa tuttugu og fimm leikmenn ķ heiminum skoraš mark innan sjö sekśndna frį upphafi leiks. 

Tillaga: Tugir vindmylla verša reistar ķ Garpsdal og Hróšnżjarstöšum gangi įętlanir orkufyrirtękja eftir.“


Ķ heild sinni, meišsl og kalla eftir

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Prestur

Oršiš prestur er rakiš til grķska oršsins presbżteros (safnašaröldungur). 

Žegar kristnin barst noršur į bóginn tóku germönsku mįlin viš oršinu, lķkast til eftir viškomu žess ķ latķnu (presbyter), og vištökumįlin settu mark sitt į oršiš eftir atvikum. 

Žannig festi žaš rętur ķ skandinavķsku mįlunum (prest, präst, pręst), fęreysku og ķslensku (prestur), ensku (priest) og žżsku (Priester). 

Įfram mį halda; lettneska, sem raunar er baltneskt tungumįl, fékk oršiš śr žżsku og bętti viš eigin endingu: priesteris. 

Tungutak eftir Ara Pįl Kristinsson į blašsķšu 26 ķ Morgunblašinu 20.4.2019.

1.

„Lįsu Passķusįlmana ķ heild sinni.“

Fyrirsögn į blašsķšu 2 ķ Morgunblašinu 20.4.2019              

Athugasemd: Stundum velja blašamenn lengri leišina, nota fleiri orš ķ staš fęrri. Skilja mį ofangreinda fyrirsögn į žann vega aš allir Passķusįlmarnir hafi veriš lesnir. Sé svo, er ekki bara įgętt aš segja žaš žannig, vafningalaust?

Į blašsķšu 20 ķ sama Morgunblaši segir ķ frétt/vištali viš breskan sagnfręšing:

Hann heimsótti žvķ skjalasafn Churchills, sem stašsett er ķ Cambridge, …

Žarna er oršinu „stašsett“ ofaukiš. Sé žvķ sleppt breytist merking mįlsgreinarinnar ekkert, bara alls ekkert. Hvers vegna er žį veriš aš stašsetja allt? Oršiš er afar algengt ķ fréttum fjölmišla, hvers vegna er ekki ljóst.

Tillaga: Lįsu alla Passķusįlmana

2.

„Enginn hlaut alvarleg meišsl …“

Fréttir Rķkissjónvarpsins kl. 19, 20.4.2019.             

Athugasemd: Meiddist einhver? Nei, enginn, aš minnsta kosti ekki alvarlega. Hvers vegna er veriš aš nafnoršavęša fréttirnar? Af hverju getur fréttamašurinn ekki notaš sagnoršiš aš meišast?

Skrżtiš.

Enginn meiddist, slasašist, sęršist, skaddašist og svo framvegis. Af sögninni aš meiša er dregiš nafnoršiš meišsl, sem merkir sįr eša lemstrun, samkvęmt malid.is. 

Sķšar ķ fréttinni segir fréttamašurinn og viršist full alvara:

Slökkvilišiš hefur nįš įgętis stjórn į eldinum.

Žetta er aš vķsu skrifaš eftir minni. Flestir standa ķ žeirri trś aš slökkviliš stjórni ekki eldum heldur slökkva žį. Žaš gęti hins vegar veriš misskilningur.

Tillaga: Enginn meiddist alvarlega.

3.

„Viš munum vinna meš ykkur af varkįrni.“

Frétt į visir.is.             

Athugasemd: Eitthvaš skrżtiš er viš ofangreint. Heimildin er ķ enska fréttavef Guardian, žar er haft eftir lögregluforingja:

I want to reassure you that we will work with you sensitively.

Žarna er lykiloršiš „sensitively“ sem vissulega mį žżša sem varkįrni en enginn Ķslendingur talar eins og sagt er hér aš ofan. Eins og oft įšur en bein žżšing śr ensku gagnslķtil, raunar skašleg. Ķ fréttinni er sagt frį rannsókn į hryšjuverki į Noršur-Ķrlandi. 

Žżšing blašamannsins hefur allt ašra merkingu en oršin į ensku. Samheiti enska oršsins „sensitively“ eru til dęmis „vinsemd“, „gentle“, „nice“, „warm“, „caring“ og svo framvegis

Lögregluforinginn hvetur vitni til aš gefa sig fram og segir lögregluna muni koma fram viš žau af vinsemd og hlżju. 

Ķ fréttinni var talaš um hryšjuverk ķ Noršur-Ķrlandi. Venjan er sś aš į ķslensku er forsetning į notuš um landiš, į Noršur-Ķrlandi. Fyrirsögninni var sķšar breytt en ekki ķ sjįlfri fréttinni, žar er enn talaš um hryšjuverk „ķ Noršur-Ķrlandi“

Tillaga: Viš munum taka į móti ykkur meš vinsemd og hlżju.

4.

„… köllušu eftir rannsókn į ašgeršum almennra borgara til aš stöšva flóttafólk į leiš sinni yfir landamęrin.“

Frétt į visir.is.             

Athugasemd: Hvaš merkir oršasambandiš aš kalla eftir? Óska eftir, bišja um, krefjast, heimta … Ennfremur mį velta žvķ fyrir sér hvort sį sem „kallar eftir“ sé aš hrópa.

Sumir blašamenn halda aš enska oršasambandiš „to call for“ megi alltaf žżša į ķslensku sem „kalla eftir“.

Lķtum sem snöggvast į nokkur skemmtileg tilbrigši ķslenskunnar.

Stundum gerist į veitingastaš aš gestur žarf aš kalla eftir žjónustu. Ķ hśsbyggingunni kallaši smišurinn eftir hamrinum („hent’ķ mig hamrinum“). Į fundi kallaši fundargestur ókvęšisorš į eftir fundarstjóranum sem gekk śt. Fyrsta hęš til hęgri, kallaši ķbśinn į eftir gestunum ķ stiganum.

Ķ öllum žessum tilvikum var kallaš, hrópaš, argaš, ępt …

Į Alžingi var óskaš eftir umręšu um efnahagsmįl. Į félagsfundi vildi einn fundargestur fį nįnari skżringar į lišnum „annar kostnašur“ ķ reikningunum. Į žingi Sameinušu žjóšanna hvatti framkvęmdastjórinn rķki heims til aš ašstoša flóttamenn. Sveitarfélög į Vestfjöršum krefjast betri vegar yfir Dynjandisheiši.

Ķ žessum tilvikum var ekki kallaš eftir neinu og žašan af sķšur hrópaš, argaš, ępt …

Og nś er óhętt aš vķkja aftur aš hinum tilvitnušu oršum sem eru žessi:

Tilkynningin var birt stuttu eftir aš the American Civil Liberties Union (ACLU) og öldungadeildaržingmenn Demókrataflokksins köllušu eftir rannsókn į ašgeršum almennra borgara til aš stöšva flóttafólk į leiš sinni yfir landamęrin. Žetta kemur fram į vef Reuters.

Į vef Reuters segir hins vegar:

Mexico said on Saturday it had “deep concern” about armed groups that intimidate and extort migrants on the border, shortly after the ACLU and Democratic senators called for a probe into such citizen efforts to block migrants from crossing.

Raunar er fréttin į vef Reuters nokkuš ķtarlegri en sś į Vķsi, rétt eins og blašamašurinn hafi ekki nennt aš žżša hana orši til oršs. Lįtum žaš nś vera. Hins vegar er ljóst aš žarna var ekki kallaš eftir neinu, og alls ekki hrópaš, argaš eša ępt. 

Af samhenginu mį rįša aš krafist hefur veriš rannsóknar į vopnušum hópum sem ógna og kśga flóttamenn. Óskiljanlegt er aš blašamašurinn skuli tala um aš almennir borgarar séu žarna aš verki nema žvķ ašeins aš hann misskilji žar sem segir hér aš ofan, „citizen effort“.

Tillaga: … kröfšust rannsóknar į vopnušum hópum sem stöšva flóttafólk į leiš yfir landamęrin.

 


Löggumįl ķ fjölmišlum

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Hér eru nokkur dęmi śr fjölmišlum. Žau mį kalla löggumįl.

Grunur leikur į aš blašamenn og lögreglan iški žann leik, saman eša ķ hvor ķ sķnu lagi, aš bśa til mįlfar sem er um flest allt frįbrugšiš žvķ sem almenningur talar. Tilgangurinn er hugsanlega sį aš upphefja lögguna, sveipa hana dulśš meš torkennilegum oršum sem vér daušlegir tökum okkur ekki ķ munn aš ótta viš refsingu.

Žessi orš og oršalag mį finna ķ öllum fjölmišlum žegar sagt er frį verkefnum lögreglunnar. Sumt af žessu er tóm della, annaš er ofnotaš. 

Mikilvęgt er aš blašamenn hafi glöggan skilning į ķslensku mįli, bśi yfir drjśgum oršaforša og kunni aš nota hann. Einhęfni drepur mįliš og žaš gera lķka fjölmišlar sem birta fréttir į slęmri ķslensku.

Löggumįl

1. Vista mann fyr­ir rann­sókn mįls

Villa: Röng forsetning.
Athugasemd: Afar aušvelt aš skrifa framhjį svona.
Réttara: Vegna rannsóknar mįls

2. Vista mann sök­um įstands ķ fanga­geymslu lög­reglu.

Athugasemd: Ofnotaš oršalag. Dęmigert löggumįl.
Betra: Settur ķ fangelsi, lokašur inni, settur inn ...

3. Hafna utan vegar

Athugasemd: Ofnotaš. Dęmigert löggumįl.
Sambęrilegt: Lenda, renna, falla, aka, enda ...

4. Fangageymsla

Athugasemd: Ofnotaš. Vafasamt aš setja mann žar sem hlutir eru geymdir, ķ geymslu.
Sambęrileg: Fangaklefi, fangelsi ...

5. Ķ tökum (žaš er handtekinn)

Villa: Sį sem er handtekinn getur ekki veriš ķ tökum.
Athugasemd: Getur valdiš misskilningi
Sambęrilegt: Ķ haldi, handtekinn, ķ yfirheyrslu ...

6. Afskipti lögreglu

Athugasemd: Ofnotaš.
Sambęrilegt: Ķ skošun, athugun, mešhöndlun hjį lögreglu ... (veltur į samhenginu).

7. Vettvangur

Athugasemd: Ofnotaš
Sambęrilegt: Stašur, svęši, vķgvöllur ... (veltur į samhenginu).

8. Ašhlynning

Athugasemd: Ofnotaš
Sambęrilegt: Mešferš, lęknishjįlp, ašstoš, fyrsta hjįlp ... 

9. Leggja hald į

Athugasemd: Ofnotaš. 
Sambęrilegt: Gera upptękt, taka, fjarlęgja ...

10. Haldleggja

Villa: Hluti af nafnoršavęšingu mįlsins.
Athugasemd: Ljótt orš. 
Betra: Gera upptękt, taka, fjarlęgja ...

11. Tryggja vettvang

Athugasemd: Ofnotaš. Hrįžżšing śr ensku; „to secure perimeter“.
Sambęrilegt: Loka fyrir öšrum en lögreglu.

12. Handtekinn fyrir rannsókn mįlsins

Villa: Röng forsetning.
Athugasemd: Hugsunarlaus afgreišsla į stašreyndum.
Réttara: Handtekinn vegna rannsóknar mįlsins

13. Gera hśsleit

Athugasemd: Nafnorš ķ staš sagnar. 
Betra: Leita, leita ķ hśsi eša annars stašar.

14. Višbragšsašilar

Athugasemd: Ofnotaš, óljóst. Hrįžżšing śr ensku; „response team“.
Betra: Hjįlparliš, lögregla, slökkviliš, sjśkrališar hjįlparsveitir, björgunarsveitir, vegfarendur, nęrstaddir

15. Įrįsaržoli

Athugasemd: Uppskrśfaš stofnanamįl, fęstir nota svona orš.
Betra: Fórnarlamb, sį slasaši, sį sem meiddist

 


Taka įrangursleysi föstum tökum, sannfęrandi tap og tķmapunktshjal

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Um žśsundir og hundruš

Ein žśsund og eitt žśsund eru réttar myndir žótt hvorugkyniš sé algengara. 

Hins vegar er hundraš ašeins notaš ķ hvorugkyni og eitt hundraš žvķ eina rétta myndin žar. 

Jafn rétt er aš segja: „Tvęr žśsundir bķla voru fluttar til landsins ķ įr“ og „Tvö žśsund (töluorš) bķlar voru fluttir til landsins ķ įr.“

Sjį nįnar į Vķsindavefnum. 

1.

„Bęjarrįš fer fram į žaš viš Vegageršina aš hśn taki žetta įrangursleysi föstum tökum og leggi fram raunhęfa įętlun um hversu fljótt hęgt er aš opna höfnina.“

Forystugrein Morgunblašsins 17.4.2019.              

Athugasemd: Žetta meš įrangursleysiš og föstu tökin er skrżtiš oršalag, merkingarleysa sem veršur til žegar einblķnt er į oršin en hugsunin fylgir ekki meš.

Bókstaflega er illt er aš taka įrangursleysi föstum tökum, žaš endar meš ósköpum. Vęnlegra er aš leggja įherslu į bętt verklag. Betur vinnur vit en strit, eins og sagt er.

Ķ fundargerš bęjarrįšs Vestmannaeyja frį žvķ 2.4.2019 segir:

Bęjarrįš fer fram į žaš viš Vegageršina aš hśn taki žessu įrangursleysi föstum tökum og leggi fram raunhęfa įętlun um hversu fljótt hęgt er aš opna höfnina.

Žarna er frumheimild forystugreinarinnar komin. Rugliš er śr Eyjum en Mogginn tekur žaš athugasemdalaust upp, leišréttir žó ranga fallbeyging įbendingafornafnsins (undirstrikaš). Skyldi hann Davķš vita af’essu?

Tillaga: Bęjarrįš fer fram į žaš viš Vegageršina aš hśn leggi fram raunhęfa įętlun um hversu fljótt hęgt er aš opna höfnina. Ekki veršur unaš viš įframhaldandi įrangursleysi

2.

„Manchester United er śr leik ķ Meistaradeildinni en lišiš tapaši afar sannfęrandi, 3-0, fyrir Barcelona į Nżvangi ķ gęrkvöldi …“

Frétt į visir.is.               

Athugasemd: Hvernig er hęgt aš tapa sannfęrandi? Ķ ešli oršsins felst bjartsżni, geta eša styrkur. Sigur er oft sannfęrandi en tap sķšur. 

Blašamašur veršur aš hafa tilfinningu fyrir mįlinu, įtta sig į hvaša orš į aš nota hverju sinni vegna žess aš žau verša aš hęfa tilefninu. 

Aš öllum lķkindum hefur sigur fótboltališsins Barcelona veriš sannfęrandi, hann hefur ekki veriš nein heppni eša tilviljun hįš. 

Um leiš hefur tap Manchester United veriš veršskuldaš, lišiš įtt skiliš aš tapa, žaš stóš sig ekki nęgilega vel.

Tillaga: Sannfęrandi sigur Barcelona į Manchester United sem er śr leik ķ Meistaradeildinni.

3.

„14 įr er góšur tķmi.“

Frétt į mbl.is.               

Athugasemd: Fréttin byrjar į tölustöfum. Hvergi tķškast slķkt. Žetta hefur margoft veriš nefnt į žessum vettvangi.

Į vefnum Grammar Monster segir: 

It is considered untidy to start sentences with figures. You should either reword your sentence or write the number in full.

Getur žaš veriš rétt hjį mér aš fleiri og fleiri blašamenn og skrifarar séu farnir aš byrja setningar į tölustöfum? Sé svo er žaš slęm žróun. Tölustafir stinga oft ķ augun į prenti.

Tillaga: Fjórtįn er góšur tķmi.

4.

„Heimildir Morgunblašsins herma aš Isavia og WOW air hafi į engum tķmapunkti upplżst ALC um aš samkomulag vęri ķ gildi um fyrrnefnt ašgengi Isavia aš vélum félagsins.“

Frétt į blašsķšu 1 ķ Morgunblašinu 18.4.2019.               

Athugasemd: Jį, góšan daginn ef žś villist (var stundum sagt ķ forundran) Blašamašurinn skrifar um „engan tķmapunkt“. Flestir myndu nota ķ stašinn atviksoršiš aldrei.

Oršskrķpiš tķmapunktur er gjörsamlega gagnslaust ķ ķslensku mįli eins og best sést hér aš ofan. Žaš er hins vegar oršiš aš einhvers konar tķskuorši sem blašamenn nota til aš gefa skrifum sķnum sennilegri blę. 

Tillaga: Heimildir Morgunblašsins herma aš Isavia og WOW air hafi aldrei upplżst ALC um aš samkomulag vęri ķ gildi um fyrrnefnt ašgengi Isavia aš vélum félagsins.

5.

„Ķžróttadeild Vķsis og Stöšvar 2 Sports telur nišur ķ Pepsi-deild karla meš įrlegri spį sinni fyrir mótiš.“

Frétt į visir.is.               

Athugasemd: Er žetta skiljanlegt? Hvaš merkir aš telja nišur ķ Pepsķ-deildinni? Aušvitaš er žetta merkingarleysa enda gengur mįlsgreinin ekki upp: „…telja nišur meš įrlegri spį fyrir mótiš.“ Telja nišur meš einhverju?

Mį vera aš blašamennirnir sem skrifušu fréttina telji dagana žar til Ķslandsmótiš ķ fótbolta hefst en žaš kemur hins vegar ekki fram.

Enska oršiš „countdown“ merkir aš nefna tölur ķ öfugri röš, til dęmis frį tķu og nišur ķ einn eša nśll. Žetta er hins vegar ekki gert ķ fréttinni.

Tilvitnuš mįlsgrein er žvķ óskiljanleg. Žegar öllu er į botninn hvolft er veriš aš spį fyrir um śrslit fótboltamóts. Var ekki hęgt aš segja žaš berum oršum?

Tillaga: Ķžróttadeild Vķsis og Stöšvar 2 Sports spįir fyrir um śrslit Ķslandsmót karla ķ fótbolta.


Gušmundur Andri grętur, svona įróšurslega séš ...

Hann segir aš til dęmis megi lķta til mįlflutnings Davķšs Oddssonar sem aftur og aftur, ķtrekaš, heldur fram sömu rangfęrslunum, žį veitir hann žessu visst lögmęti.

Mér finnst eiginlega nóg komiš. Gušmundur Andri Thorsson, žingmašur Samfylkingarinnar, er góšafólkiš ķ stjórnmįlum. Hann grętur undan aškasti og vill aš ašrir sżni kurteisi. Engu aš sķšur lętur hann sér sęma aš rįšast aš öšru fólki eins og ofangreind tilvitnun ķ frétt į į visir.is. ber vitni um.

Góšafólkiš fordęmir rasisma, falsfréttir, yfirgang og ókurteisi en į sama tķma leyfir žaš sér aš rįšast aš öšrum meš sama hętti og žaš kvartar yfir og męlir gegn.

Einhver vitleysingur var vondur viš Gušmund Andra Thorsson, žingmann Samfylkingarinnar ķ bśšarferš. Ķ frįsögn sinni af atburšinum tekst honum af lęvķsi sinni aš blanda Davķš Oddssyni ķ mįliš rétt eins og hann hafi fjarstżrt dónanum. Jś, góšafólkiš telur sig eiga fyrsta skotleyfi į Davķš, öllu mį ljśga upp į manninn og žaš er gert įn nokkurra undanbragša.

Dettur einhverjum ķ hug aš svona talsmįti sé tilviljun. Nei, žetta er įróšur, einbeittur og skżr, sem Gušmundur Andri setur fram til aš upphefja sjįlfan sig og nišurlęgja ašra.

Eftirtektarvert er aš Gušmundur Andri fellir dóm yfir Davķš en rökstyšur hann ekki nįnar žvķ aušvitaš eiga allir aš vita hversu mikiš skašręši mašurinn er. Žannig er ašferšafręši įróšursins sem var žróuš og śtfęrš ķ einręši kommśnismans, nasismans og fasismans og hefur veriš óspart nżtt sķšan til aš gera śt af viš pólitķska andstęšinga eša žį sem hafa „óęskilegar“ skošanir.

Gušmundur Andri er fullnuma ķ įróšri. Hann kann žį list aš lįta aš einhverju liggja įn žess aš segja žaš beinum oršum. Pįll Įrdal orti um mann sem gęti veriš žingmašurinn ljóslifandi:

Ef ętlaršu aš svķvirša saklausan mann,
žį segšu aldrei įkvešnar skammir um hann,
en lįttu žaš svona ķ vešrinu vaka,
žś vitir, aš hann hafi unniš til saka.

 

 

 


Sigraši mótiš, stengur eša stangir og enn og aftur ķtrekaš

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Nś til dags?

Oršasambandiš „nś til dags” er fengiš aš lįni śr dönsku „nu til dags” og er ekki alveg nżtt af nįlinni. 

Dags ķ dönsku er gamalt eignarfall sem stżršist af forsetningunni til. 

Ķ ķslensku žykir vandašra mįl aš segja til dęmis „nś į dögum

Vķsindavefurinn.

1.

„Birna Hrönn gerši sér lķtiš fyrir sigraši heimsmeistaramótiš ķ ķssundi, sem fór fram ķ Rśsslandi um mišjan sķšasta mįnuš.“

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Birna Hrönn sigraši ekki heimsmeistaramótiš af žeirri einföldu įstęšu aš heimsmeistaramótiš var ekki žįtttakandi. Śtilokaš er aš sigra mót en samt sést oršalagiš ótrślega oft ķ fjölmišlum.

Hins vegar er lķklega aš konan hafi sigraš ķ žessu heimsmeistaramóti. Į žessu tvennu er mikill munur.

Oršalagiš „sem fram fór ķ Rśsslandi“ er žar aš auki óžarft. Hér nęgir aš segja ķ Rśsslandi.

Svo er žaš žetta undirstrikaša „aš“. Hrošvirkni?

Ķ fréttinni segir ennfremur:

Žegar Birn Hrönn er bśin aš synda ķ sjónum fer hśn alltaf strax ķ sundlaugina …

Betur fer į žvķ segja: Žegar Birna Hrönn hefur synt ķ sjónum … Įstęšan er einfaldlega sś aš fęrri orš hafa oft meira gildi ķ fréttum en fleiri. Önnur villa er undirstrikuš. Hrošvirkni?

Tillaga: Birna Hrönn gerši sér lķtiš fyrir og sigraši ķ heimsmeistaramótinu ķ ķssundi ķ Rśsslandi um mišjan sķšasta mįnuš.

2.

„Byrjaš aš fjarlęgja eldsneytisstengur śr Fukushima-kjarnorkuverinu.“

Fyrirsögn į visir.is.              

Athugasemd: Er veriš aš fjarlęgja stengur eša stangir? Sumir kunna aš gera athugasemdir viš fyrirsögnina. Stašreyndin er hins vegar sś aš hvort tveggja er rétt. Kvenkynsoršiš stöng beygist svo ķ fleirtölu:

Nf. Stengur/stangir
Žf. Stengur/stangir
Žgf.Stöngum
Ef. Stanga

Ég hefši hins vegar ritaš stangir, mér er žaš tamara. Fleiri orš hafa žessa tvöföldu beygingu ķ nefnifalli og žolfalli. Dęmi: Spöng; spengur/spangir. Röng; rengur/rangir. 

Į mįlid.is segir aš röng sé kvenkynsnafnorš og merki bogalagaš tréband ķ bįti eša skipi. Oršiš žekkist ķ fęreysku, rong, nżnorsku (v)rong og vrång.

Tillaga: Byrjaš aš fjarlęgja eldsneytisstangir śr Fukushima-kjarnorkuverinu.

3.

„Hérašsdóm­ur Reykja­vķk­ur hef­ur dęmt karl­mann ķ įtta mįnaša óskiloršsbundiš fang­elsi fyr­ir ķtrekuš aušgunar- og um­feršarlaga­brot į įr­un­um 2017-2018.“

Frétt į mbl.is.               

Athugasemd: Nįunginn var dęmdur fyrir „ķtrekuš“ lagabrot. Hvaš žżšir žaš? Var hann dęmdur fyrir mörg brot af sama tagi eša ólķk, endurtekin brot, sķendurtekin eša hvaš? 

Samkvęmt mķnum skilningi merkir lżsingaroršiš ķtrekašur aš endurtaka. Hann brżtur vissulega oft af sér en žaš er annaš en ķtrekaš.

Fleirum en mér finnst notkun į sögninni aš ķtreka og lżsingaroršinu ķtrekašur sé fram śr hófi, oršin aš ofnotkun. Engu lķkar en aš önnur orš komi ekki til greina; oft, margoft, margsinnis, tķšum og svo framvegis.

Tillaga: Hérašsdóm­ur Reykja­vķk­ur hef­ur dęmt karl­mann ķ įtta mįnaša óskiloršsbundiš fang­elsi fyr­ir fjölda aušgun­ar- og um­feršarlaga­brot į įr­un­um 2017-2018.


Spila hlutverk, mikill vindur blęs og mikiš įstand

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Öng, öngvit, engja …

Sögnin angra (sem merkir: hryggja, gera einhverjum til ama) er leidd af nafnoršinu angur (sem merkir: hryggš, sorg, išrun), sem er skylt nafnoršinu öng (sem merkir: žrengsli, klķpa), sbr. oršasambandiš vera ķ öngum sķnum (sem merkir: vera ķ vandręšum, vera hryggur). 

Til er lżsingaroršiš öngur (sem m.a. merkir: žröngur) og af žvķ eru leiddar samsetningarnar öngvegi (sem merkir: mjór stķgur), öngvit (sem merkir: óvit, yfirliš), öngžveiti (sem merkir: žröng, ógöngur). 

Skyld žessum oršum er sögnin engja (sem merkir: žrengja, kreppa), sbr. oršasambandiš engjast sundur og saman. 

Mįlfarsbankinn.

1.

„Ķ bréfinu segir hśn aš sjö įra stelpa spilaši stórt hlutverk ķ žvķ aš hśn hafi įkvešiš aš segja upp.“

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Žetta er nś meira klśšriš. Ķ fyrsta lagi er oršalagiš „aš spila stórt hlutverk“ hreinlega kjįnalegt. Litla stślkan spilaši hvorki né lék hlutverk ķ einu eša neinu, hśn var žess valdandi, olli žessu ...

Į dönsku hefši mįlsgreinin veriš eitthvaš žessu lķk:

I brevet siger hun, at en syv årig pige spillede en vigtig rolle i beslutningen om at tręde tilbage.

Oršalagiš, „spille en rolle“ er danskt aš uppruna og sómir sér įgętlega į žvķ góša tungumįli. Į ensku er žetta bara įgętlega oršaš į žennan hįtt:

In the letter she says that a seven-year-old girl played a major role in deciding to resign.

En į ķslensku gengur žetta ekki. Žeir sem skrifa ķ fjölmišla eiga aš vita žetta.

Tengingin viš klisjuna og uppsögnina veršur žarna frekar aum: „Spila hlutverki ķ žvķ aš …“ Hefur blašamašurinn enga tilfinningu fyrir ķslensku mįli?

Ķ fréttinni segir:

Hśn gerši žaš mjög skżrt aš hśn vildi ekki lengur fį göt ķ eyrun.

Ķ frumtextanum į ensku segir:

She made it clear she no longer wanted to get her ears pierced.

Žaš veršur aš segjast eins og er aš žó blašamašurinn kunni eitthvaš ķ ensku er hann afleitur ķ ķslensku, hreint ómögulegur. Rökin fyrir žvķ eru fleiri. Hér er annaš:

Žannig ég sagši hinum gataranum aš ég ętlaši ekki aš partur af žvķ aš gata eyrun į žessari stślku. 

Žetta ekkert annaš en rusl, skemmd frétt. Svona fréttir eru ekkert annaš en dónaskapur viš neytendur. Telur ritstjórnin aš mįlfar sé aukaatriši?

Tillaga: Engin tillaga gerš.

2.

„Žó śti blési mikill vindur žį vęsti ekki um fólk inni ķ nżrri hausažurrkunarverksmišju Lżsis, sem opnuš var ķ grennd viš Žorlįkshöfn sķšdegis ķ gęr.“

Frétt į blašsķšu 6 ķ Morgunblašinu 13. Aprķl 2019.              

Athugasemd: Gömlu vešuroršin eru óšum aš tżnast, blašamenn viršast ekki žekkja žau, vešurfręšingar nota žau ekki og afleišingin er sś aš fleiri og fleiri tala um mikinn vind og lķtinn vind eša eša eitthvaš žar į milli.

Sjaldgęft er aš heyra eša lesa ķ fjölmišlum aš śti sé logn, gola, kul, hvasst, stormur svo dęmi sé tekiš. Žessi žróun er hįalvarleg. Tungumįliš veršur fįtęklegra og fjölbreytnin minnkar. Mįliš deyr smįm saman śt.

Vķkjum aš öšru. Sögnin aš vęsa er skemmtilegt orš, nokkuš mikiš notaš, en lķklega vita fęstir merkinguna.

Į malid.is segir aš sagnoršiš vęsa merkir aš blįsa, kula. Žegar vęsir um einhvern žį žżšir žaš aš um hann nęšir. Oršiš tengist hollenska oršinu „waas“ sem merkir hrķm eša lykt. 

Ķ oršsifjabókinni segir aš vęsa sé kvenkynsorš og er rakiš til 17. aldar. Žaš merkir bleyta, vatnsrennsli, mosamżri, skżjaš og fleira.

Tillaga: Žó hvasst vęri śti fór vel um fólk ķ nżrri hausažurrkunarverksmišju Lżsis, sem opnuš var ķ grennd viš Žorlįkshöfn sķšdegis ķ gęr.

3.

„Mikiš įstand.“

Fyrirsögn į vefsķšunni blika.is.               

Athugasemd: Žetta er erfitt aš skilja. Įstand getur hvorki veriš mikiš né lķtiš. Viš žurfum aš vita nįnar um mįlavexti. Įstand getur veriš meš żmsu móti. Žaš getur veriš gott eša slęmt, frįbęrt eša ljótt.

Į Bliku er fjallaš um vešriš į Keflavķkurflugvelli sem var slęmt, mjög hvasst, lķklega stormur, illvišri. Faržegar komust ekki śr flugvélum sökum hvassvišris, žvķ var įstandiš slęmt, ekki mikiš, nema žaš hafi veriš „mikiš slęmt“.

Įstand gróšurs į vorin er sjaldnast gott en žaš lagast. Įstandiš į Nonna er ekki gott aš morgni dags eftir nęturlangt sukk, en žaš kann aš skįna žegar lķšur į daginn. Įstandiš fyrir Mišjaršarhafsbotni er hęttulegt. Įstand heilbrigšismįla er frekar gott žó margt megi laga.

Tillaga: Slęmt įstand.

4.

„Flugvélinni er ętlaš aš fljśga meš gervitungl ķ 10 kķlómetra hęš įšur en gervitunglunum er sleppt og žau fara į sporbraut um jöršu.“

Frétt į visir.is.                

Athugasemd: Illa samdar fréttir eru merki um hrošvirkni. Jafnvel tiltölulega reyndir blašamenn į Vķsi eyšileggja įhugaveršar fréttir vegna žess aš žeir lesa ekki skrif sķn yfir og stjórnendum vefsins er algjörlega sama.

Ķ ofangreindri tilvitnun er nįstaša, tvķtekning, sem er algjörlega óžörf. Svo segir aš žau fari į sporbaug. Lķklegra er žó aš žeim sé sleppt į sporbaug um jöršu eša send žangaš. Athugiš aš gervitungl hafa ekki sjįlfstęšan vilja, eru vart śtbśin gervigreind.

Žetta vęri svona frekar saklaust ef ekki kęmi annaš til ķ sömu frétt:

Merkisatburšur įtti sér staš ķ dag žegar flugvél meš lengsta vęnghaf ķ heimi var flogiš ķ fyrsta skiptiš.

Tilhneigingin er aš lengja fréttir meš tafsi og tuši. Žarna hefši mįtt segja: Merkisatburšur var ķ dag … Illskiljanlegt er aš allt žurfi „aš eiga sér staš“ žegar nota mį einfalt oršalag, fęrri orš.

Flugvélinni er ętlaš aš fljśga meš gervitungl ķ 10 kķlómetra hęš įšur en gervitunglunum er sleppt og žau fara į sporbraut um jöršu.

Ekki alveg rétt. Flugvélin flżgur meš gervitungl, bókstaflega. Meš sögninni aš ętla opnast sį möguleiki aš hśn eigi aš gera eitthvaš annaš, svona eins og strętó sem ętlaš er aš fara į Hlemm en gerir žaš ekki og en fer žess ķ staš į Lękjartorg.

Flugmašur vélarinnar var Evan Thomas sem tjįši fjölmišlum eftir fyrstu feršinni aš žaš hefi veriš mögnuš upplifun aš fljśga žessari vél og aš hśn hafi lįtiš aš mestu undan stjórn eins og til var ętlast.

Hrošvirkni, fljótfęrni eša getuleysi? Žetta er ónżt mįlsgrein, blašamanninum til hnjóšs.

Stratolaunch vill meina aš žetta sé stęrsta flugvél ķ heimi …

Fyrirtękiš fullyršir ekki, stašhęfir, telur eša įlķtur. Nei, žaš „vill meina“.

Tillaga: Flugvélin mun flytja gervitungl ķ tķu kķlómetra hęš og sleppa žeim į sporbraut um jöršu.


Nafnoršavęšingin, löggumįliš og ensk ķslenska

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Viš erum aš liggja …

Ķ ķslensku er (eša hefur veriš) geršur munur į einfaldri nśtķš/žįtķš og oršasambandinu vera aš + nafnhįttur (dvalarhorf), t.d.: 

Mašurinn skrifar vel/bréf į hverjum degi en hins vegar: Mašurinn er aš skrifa bréf. 

Ķ sķšara dęminu er um aš ręša (afmarkašan) verknaš sem stendur yfir en fyrra dęmiš vķsar til žess sem er ekki afmarkaš ķ tķma (mašurinn skrifar alltaf vel/skrifar bréf daglega). 

Žegar ķ fornu mįli mį sjį žennan mun en žęr reglur sem rįša notkuninni er nokkuš flóknar og aš mestu óskrįšar. Mįlnotendur fara eftir mįlkennd sinni enda dugir hśn vel ķ flestum tilvikum. En eftir hverju fer notkunin?

Til einföldunar mį segja aš merking eša vķsun sagnar skipti mestu mįli um žaš hvort notaš er oršasambandiš vera aš + nh. eša ekki. 

    1. Ķ fyrsta lagi er žaš ekki notaš meš sögnum er vķsa til įstands eša kyrrstöšu, t.d. segja flestir: barniš sefur, konan situr viš boršiš og mašurinn bżr ķ Hafnarfirši. Žessi „regla“ hefur frį fornu fari og til skamms tķma veriš bżsna traust en nś viršist hafa oršiš breyting žar į, sbr.: 
      • Viš erum aš liggja [‘liggjum oft, žurfum oft aš leggjast] til aš nį slösušum śr bķlum (14.9.06). 
    2. Ķ öšru lagi eru naumast til ritašar heimildir um aš nafnhįttaroršasambandiš sé notaš meš svo köllušum skynjunarsögnum (t.d. sjį, heyra, vita, skilja), sbr. Žó: 
      • Viš erum aš sjį žaš gerast (4.11.05); viš erum aš sjį hlutina sömu augum (18.12.06) og ég er ekki aš skilja žetta.  
    3. Ķ žrišja lagi į sama viš um sagnir sem lżsa afstöšu eša skošun (t.d. telja, halda, įlķta, trśa, vona) en śt af žvķ bregšur oft ķ nśtķmamįli, t.d.:
      • Ertu aš reikna meš aš gengiš hękki? (14.12.06) og Ég var ekkert aš hugsa (12.4.07). 
    4. Ķ fjórša lagi er nafnhįttaroršasambandiš sjaldnast notaš meš sögnum sem eru ekki bundnar viš staš eša stund, t.d. leika vel, tala skżrt og standa sig vel. Hér gętir einnig breytinga ķ nśtķmamįli, t.d.: leikskólarnir eru aš standa sig mjög vel (13.3.07). 

„Reglur“ sem žessar eru aušvitaš miklu fleiri en fjórar ofantaldar en mikilvęgasta reglan er vitaskuld mįlkenndin. 

Jón G. Frišjónsson: Ķslenskt mįl, 102 žįttur, ķ Morgunblašinu 12.5.2007

Eins og endranęr ķ žessum pistlum er greinaskilum, feitletrunum og fleira bętt viš ķ tilvitnašar setningar til aš aušvelda lesturinn (įn leyfis).

1.

„Hann var sleg­inn ķ höfušiš og hon­um veitt­ir įverkar.“

Frétt į mbl.is             

Athugasemd: Furšufréttir frį lögreglunni eru ótęmandi og ekki alveg ljóst hvor į sök, fjölmišlar eša löggan. Margt bendir til aš af žessum vęng liggi ķslenskan undir hvaš alvegarlegustu įrįsum og bķši slęmt afhroš.

Hér viršast höfušhögg ekki flokkast sem įverki. Hann var sleginn ķ hausinn og sķšan veittir įverkar … Las ekki blašamašurinn skrifin sķn yfir. Er ekki betra aš segja: 

Hann var barinn, mešal annars ķ höfušiš.

Nei, žį er nebbnilega ekki hęgt aš nota hiš sķvinsęla oršalag aš veita įverka. Sko, žegar mašur er laminn kemur fram įverki, jafnvel įverkar, žaš er meišsli eša sįr. Aldrei nokkurn tķma hefur veriš sagt ķ löggufréttum aš fólk hafi sęrst ķ įrįs, fengiš sįr. Nei, alltaf skal nota fleirtöluoršiš įverkar, aš veita įverka. Lengi lifi nafnoršavęšing löggunnar.

Svo segir ķ fréttinni:

Aš sögn lög­reglu taldi mašur­inn aš įrįs­ar­menn­irn­ir hafi ętlaš aš ręna hann.

Hér er fréttin bara hįlfsögš. Ekki kemur fram hvort aumingjans mašurinn hafi veriš ręndur, ef ekki, hvers vegna žeim tókst žaš ekki. 

Enn er nokkuš ķ pokahorninu:

Sķšdeg­is ķ gęr stöšvaši lög­regl­an ferš öku­manns ķ Įrbęn­um sem er grunašur um akst­ur bif­reišar und­ir įhrif­um fķkni­efna, auk žess aš aka svipt­ur öku­rétt­ind­um, meš fķkni­efni į sér auk žess aš vera vopnašur.

Žvķlķk löggusteypa sem žetta er. Hefši ekki veriš einfaldara aš orša žetta svona: 

Ķ Įrbę var bķll stöšvašur. Ökumašurinn reyndist dópašur, įn ökuréttinda og vopnašur. 

Nei, svona oršalag er ekki löggumįl og langt frį žvķ aš vera nęgilega stofnanalegt enda bara daušlegt fólk sem talar į žennan hįtt.

Svo kemur žessi frasi sem er beinlķnis rangur:

… og eru žeir vistašir fyr­ir rann­sókn mįls ķ fanga­geymslu lög­reglu.

Enn er skrifaš į geldu löggumįli. Bófarnir eru vistašir einhvers stašar. Lķklega voru žeir sendir ķ sveit yfir saušburšinn. Slķkt hefur góš įhrif į sįlarlķf flestra. Śbbs ... žeir voru settir, meina vistašir, ķ fangageymslu. Ekki fangaklefa, fangelsi, fangaherbergi, fangastofu, fangasvefnherbergi, fangadvalarstaš, fangaskįp eša įlķka. Nei, svoleišis męlir engin lögga meš snefil af sjįlfsviršingu. Geymsla skal žaš heita (ekki žó kśstaskįpur). Löggumįliš er einfaldlega óumbreytanlegt, sömu oršin endurnżtt śt ķ žaš óendanlega

„… vistašir fyrir rannsókn mįls …“ 

Žetta er svo yndislega löggulegt oršalag aš žegar žaš birtist eiga lesendur bókstaflega aš standa upp, taka af sér pottlokiš og žegja aš minnsta kosti ķ eina mķnśtu. Slķkt kallast andakt (žaš žżšir til dęmis aš vera innanvarmur). Aldrei myndi flögra aš löggunni eša löggublašamönnum aš segja aš bófarnir hafi veriš settir ķ fangelsi vegna rannsóknar mįlsins. Nei, slķkt er of hversdagsleg ķslenska („plebbalegt“), allir tala svoleišis.

Ökumašur og faržegi fundu til ein­hverra eymsla og fóru į slysa­deild.

Hér įšur fyrr kom fyrir aš fólk meiddist og fann til eymsla, nokkurra eymsla eša jafnvel aš meišsl hafi veriš nokkur. Svoleišis gerist ekki nś į dögum. Blašamenn misnota miskunnarlaust óįkvešna fornafniš einhver ķ žįgu enska oršsins „some“.

Sį sem ber įbyrgš į birtingu žessarar fréttar ķ Morgunblašinu skal umsvifalaust geršur aš ritstjóra Löggublašsins. Slķkir eru hęfileikurinn og dómgreindirnar (ha? Er hvort tveggja rangt? Jęja, skiptir aungvu)

Tillaga: Hann var barinn svo į honum sį.

2.

„Žaš fylgir alltaf sįrsauki žegar umbreyting į sér staš.“

Frétt į blašsķšu 28 ķ Morgunblašinu 10.4.2019.             

Athugasemd: Aukafrumlagiš „žaš“ getur stundum veriš hvimleitt enda oft kallašur leppur. Yfirleitt er žaš merkingarlaust, hęgt aš sleppa žvķ įn žess aš merking setningar eša mįlsgreinar breytist.

Ofnotkun į aukafrumlaginu er bölvašur sóšaskapur ķ ritušu mįli, stķlleysa. Góšir skrifarar reyna aš komast hjį žvķ, ašrir eru blindir į žetta en svo viršist aš sumum sé alveg sama.

Sögnin aš fylgja stjórnar žįgufalli. Žar af leišandi ętti aš standa žarna žvķ fylgir alltaf sįrsauki … Žó fallstjórnunin skipti mįli er ekki sķšur mikilvęgt aš losna undan ofurvaldi hins stķllausa aukafrumlags. Berum saman mįlsgreinina hér aš ofan og tillöguna. Klisjan „aš eiga sér staš“ er horfin, enda gagnslaus. 

Hins vegar getur veriš aš tillagan sé frekar snubbótt og fylgi ekki tilfinningunni sem tilvitnuninni er ętlaš aš gefa. Žegar setning eša mįlsgrein hefur veriš stżfš į žennan hįtt er einfaldlega hęgt aš byggja hana upp aftur. Žar af leišandi mętti orša hugsunina į žann hįtt sem višmęlandinn segir ķ vištalinu:

Sįrsaukalaus umbreyting er ekki til.

Hér žarf aš koma fram aš fréttin fjallar um ljóšabók og ekki er sama hvernig um slķkar er skrifaš.

Tillaga: Sįrsauki fylgir umbreytingu.

3.

„Klopp bašst afsökunar į žvķ aš hafa spilaš Henderson ķ vitlausri stöšu.“

Fyrirsögn į visir.is.             

Athugasemd: Alltof oft (blašamenn segja „ķtrekaš“) framleiša blašamenn į visir.is skemmdar fréttir. Enginn segir neitt. Stundum heyrist hvķslaš: Tja, žaš er nś ekki lengur neinn prófarkalestur hér. Rétt eins og žaš sé einhver afsökun. Miklu frekar aš žaš sé įviršing.

Heimildin fyrir fyrirsögninni ķ frį BBC. Žar segir ķ fyrirsögn:

Klopp "sorry" for playing Henderson in wrong position.

Er ķ lagi aš blašamašurinn žżši žessa fyrirsögn beint? Nei, aušvitaš ekki. Žetta er skemmd frétt og fjölmišlunum ekki bošlegt aš bjóša upp į svona mešferš į mįlinu.

Žjįlfari Liverpool spilar ekki leikmönnum nema žeir séu af einhverju öšru en holdi og blóši. Hann teflir žeim fram ķ įkvešnar stöšur, žeir leika eša spila. Žjįlfarinn er allan leikinn utan vallarins, kemur hvergi nęrri bolta eša boltamešferš hversu mikiš sem hann ólįtast.

Svo mį deila um žaš hvort leikmašurinn hafi spilaš „vitlausa“ eša ranga stöšu. Hallast aš hinu sķšarnefnda.

Tillaga: Engin tillaga gerš.


Hrošvirkni ķ fjölmišlum bitnar į neytendum

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Brenna nišur

Ekki er ótķtt ķ fréttum aš hśs sem gjöreyšast ķ eldi séu sögš hafa „brunniš nišur“: „[B]śstašurinn var alelda žegar aš var komiš og brann nišur į svipstundu.“ 

Grunur fellur į enskuna: to burn down. En hér brenna hśs til ösku, til kaldra kola, til grunna eša fušra upp.

Mįliš, blašsķša 24 ķ Morgunblašinu 8.4.2019.

 

1.

„Fyrstu höggin fljśga ķ skattaslagnum.“

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Högg fljśga ekki. Fuglar fljśga og fjölmargt annaš, jafnvel stólar sé žeim kastaš. Ķ fornsögum segir stundum aš hnśtum hafi veriš kastaš. Į malid.is segir um hnśtu:

leggjarhöfuš; (allsvert) bein; hnżfilyrši, sbr. aš kasta hnśtum aš e-m; 

Hnżfilyrši eru sęrandi ummęli. Miklu meiri lķkur eru į žvķ aš hnśtum sé kastaš ķ óeiginlegri merkingu, ekki žeirri aš menn hendi leggjarbeinum ķ hvern annan eins og sagt var ķ fornsögunum.

Grķmur Thomsen orti ljóšiš Į Glęsivöllum sem er snilldar kvešskapur og er oft vitnaš ķ hann. Ķ ljóšinu segir mešal annars:

Į Glęsivöllum aldrei
meš żtum er fįtt,
allt er kįtt og dįtt.
En bróšerniš er flįtt mjög og gamaniš er grįtt,
ķ góšsemi vegur žar hver annan.

Ķ nęsta erindi segir: 

Horn skella į nösum
og hnśtur fljśga um borš,
hógvęri fylgja orš,
en žegar brotna hausar og blóšiš litar storš
brosir žį Gošmundur kóngur.

„… og hnśtur fljśga um borš“, segir ķ ljóšinu. Gęti veriš aš einhvers stašar ķ höfši blašamannsins sem skrifaši fyrirsögnina hafi falist oršalagiš hnśtur fljśga en hann hafi ekki almennilega mundaš eftir žvķ og sagt aš högg fljśga. Leyfum honum aš eiga vafann

Tillaga: Fyrstu hnśturnar fljśga ķ skattaslagnum.

2.

„Žaš munaši litlu aš henni hafi veriš ręnt af hópum manna, en henni tókst aš hlaupa ķ burtu eins og enginn vęri morgundagurinn.“

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Hrošvirkni er afar slęm, sérstaklega hjį blašamönnum. Hśn bitnar į lesendum, neytendum. 

Fyrirsögnin er illskiljanleg mišaš viš efni „fréttarinnar“. Ķ henni segir vissulega frį tveimur hópum en hśn hljóp žó ašeins frį öšrum žeirra. Hvaša erindi į fleirtalan ķ fyrstu setningunni? Žetta kallast hnoš, jafnvel rembingshnoš, og er ekki til fyrirmyndar.

Svo hleypur hśn ķ burtu „eins og enginn vęri morgundagurinn“. Žetta er nś meira bulliš. Skilur einhver samhengiš?

Held aš blašamašurinn žurfi aš taka sig verulega į ķ skrifum, ęfa sig og lesa góšar bókmenntir ķ svona tķu til tuttugu įr, žannig veršur góšur oršaforši til. Um leiš žarf hann aš muna aš hęfileikar ķ blašamennsku eša skrifum eru ekki mešfęddir, žeir eru įunnir.

Tillaga: Engin tillaga.


Frį hverju er veriš aš forša slysi?

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Į einu bretti

Aldrei fleiri misst vinnuna į einu bretti, segir ķ fjölmišlum. Hvaša bretti er žetta?

Oršatiltękiš er kunnugt śr nśtķmamįli og er lķkingin dregin af žvķ aš peningar sem telja įtti voru lagšir į fjöl eša bretti …[d. på et bręt; ž. etwas auf einem Brett bezahlen].

Mergur mįlsins eftir Jón G. Frišjónsson.

 

1.

„Leišbeiningar Boeing foršušu ekki slysinu.“

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Blašamašurinn sem skrifaši fyrirsögnina įtti ekki viš aš slysinu hafi veriš bjargaš. Žaš er engu aš sķšur merkingin. 

Sögnin aš forša bögglast fyrir fleirum en blašamönnum. Į vef Eišs heitins Gušnasonar segir:

Sögnin  aš  forša  žżšir  aš  bjarga  eša  koma undan. „Fram,fram fylking, foršum okkur hįska frį.“  

Žaš er ekkert  til sem heitir aš  forša  slysi. Žaš er hinsvegar stundum mögulegt aš gera rįšstafanir,sem geta komiš ķ veg fyrir  slys. 

Blašamenn ęttu aš foršast aš nota orš sem žeir kunna ekki meš aš fara.

Annars stašar į vef Eišs vitnar hann ķ Bjarna Sigtryggsson, sem hefur starfaš sem blašamašur. Sį sķšarnefndi segir žar:

Ķ mbl.is-frétt segir svo um leynda hęttu fyrir Fasbókarnotendur: 

Til aš forša žvķ aš samfélagssķšan fylgist meš feršum notandans į vefnum … 

Hér į augljóslega aš standa „Til aš foršast aš…“ žvķ ella veršur merkingin önnur. 

Žetta er algeng villa ķ fréttaflutningi, t.d. žegar talaš er um aš forša slysi ķ staš žess aš foršast slys. Aš forša slysi frį hverju…? 

Örlķtil hugsun er fréttafólki naušsynleg įšur en slegiš er į lyklaboršiš.

Lķklega er of seint aš kenna blašamanni ķslenskt mįl og stķl, hann įtti aš lęra žaš ķ grunn- og framhaldsskóla. Hins vegar mį bęta žekkingu hans smįm saman hafi hann į annaš borš einhverja löngun til žess. Allt sem žarf er örlķtiš hugsun, eins og Bjarni Sigtryggsson segir.

Tillaga: Leišbeiningar Boeing komu ekki ķ veg fyrir slysiš.

2.

„Ak­ur­eyri og Fram berj­ast um aš foršast fall.“

Fyrirsögn į mbl.is.             

Athugasemd: Žetta er léleg fyrirsögn. Annaš lišiš er ķ nęst nešsta sęti og hitt ķ žrišja nešsta og munar einu stigi į žeim . Blašamašurinn skilur ekki ašalatrišiš. Lišin berjast um aš halda sér ķ deildinni.

Lišin eru aš berjast um tķunda sętiš ķ handboltadeildinni. Lišin ķ ellefta og tólfta sęti falla ķ nęstu deild fyrir nešan. Annaš hvort lišiš fellur. 

Žekkt er oršatiltękin aš berjast gegn, berjast fyrir, berjast um, berjast viš og jafnvel fleiri, sjį malid.is. 

Akureyri og Fram berjast hins vegar ekki hvort viš annaš ķ fallbarįttunni. Nęsti leikur fyrrnefnda lišsins er viš ĶR, hitt leikur viš ĶBV.

Tillaga: Akureyri og Fram ķ mikilli fallbarįttu.

3.

„Lögreglumyndir af sökudólgum eins og žś hefur aldrei séš žęr įšur.“

Fyrirsögn į dv.is.              

Athugasemd: Įstęša er til aš hafa verulegar įhyggjur af DV. Svo viršist sem žar séu engar kröfur geršar til mįlfars.

Skilur einhver fyrirsögnina? Nei, pottžétt ekki. Žess vegna leitaši ég til herra Gśgöls og baš um žżšingu į ensku ef vera mętti aš ég skildi hana. Hann segir:

Police photos of culprits as you have never seen them before.

Žvķ mišur er ég engu nęr um merkinguna, en … tek eftir žvķ aš feitletrunin ķ fyrirsögninni er bein žżšing śr enskunni.

Mį vera aš blašamašurinn sem skrifaši fréttina sé góšur ķ ensku en hann hefur litla tilfinningu fyrir ķslensku mįli.

Nei, nnars. Ég ef sannast sagna ekki įhyggjur af DV. Ég hef hins vegar verulegar įhyggjur af žvķ aš fjölmišillinn dreifir skemmdum fréttum talsvert umfram ašra. Lįtum undarlegt fréttamat liggja į milli hluta en bošskapurinn viršist vera sį aš mįlfar skipti engu.

Tillaga: Engin.

4.

„Žannig aš, svo aš fólk geti stašist greišslu­mat meš žessu nżja lįna­formi erum viš aš …“

Frétt į mbl.is.              

Athugasemd: Blašamanni ber aš lagfęra oršalag višmęlanda eša ręšumanns. Rangt er aš breiša śt slęmt mįl. Hér aš ofan hefur rįšherra eitthvaš rekiš ķ vöršurnar, tafsaš. Hann hefši įbyggilega ekki skrifaš ręšu sķna į žennan hįtt. Įstęšan er einfaldlega sś aš mikill munur er į talmįli og ritmįli.

Leišbeiningar um ritgeršasmķši eftir Eirķk Rögnvaldsson er hér į vefum. Eftirfarandi fellur aš žvķ sem hér er til umręšu:

Dęmi um hiš öfuga, ž.e. talmįl sem breytt er ķ ritmįl, sjįum viš stundum ķ dagblöšum, žegar prentaš er oršrétt žaš sem einhver og einhver hefur sagt t.d. ķ śtvarpi eša ķ sķma viš blašamann. Žetta er žó sjaldgęft, žvķ aš talaš mįl, meš öllu sķnu hiki, stami og mismęlum, veršur nefnilega hįlf hallęrislegt į prenti, žótt enginn taki eftir neinu óešlilegu žegar hlustaš er į žaš; og lętur jafnvel žann sem haft er eftir lķta śt sem hįlfgeršan aula.

Held aš blašamenn og ašrir sem stunda skriftir hefšu gott af žvķ aš lesa žessa umfjöllun Eirķks. Hann segir ennfremur:

Enginn er svo vel aš sér eša hefur svo örugga mįltilfinningu aš hann geti ekki haft gagn af handbókum og oršabókum. Ķslenskir stśdentar gera oft alltof lķtiš af žvķ aš fletta upp ķ slķkum ritum. Hér mį vķsa į yfirlit um nokkur helstu rit af žessu tagi.

Nokkrar af žeim bókum sem bent er į mį telja nokkrar skyldueign, aš minnsta kosti fyrir blašamenn. Žetta eru bękur eins og Oršastašur, Oršaheimur, Ķslenskt orštakasafn, Ķslenskir mįlshęttir, Oršalykill, Stafsetningaroršabók meš skżringum, Mergur mįlsins, Ķslenskt mįlfar, Handbók um ķslenskan framburš, Handbók um ritun og frįgang og Hagnżt skrif, svo dęmi séu tekin.

Ég į ekki allar žessar bękur, vissi ekki af mörgum en ętla aš kaupa nokkrar … og lesa.

Tillaga: Til žess aš fólk geti stašist greišslu­mat meš žessu nżja lįna­formi erum viš aš …


Afturendatal og vinsęla oršiš

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Į einu bretti

Aldrei fleiri misst vinnuna į einu bretti, segir ķ fjölmišlum. Hvaša bretti er žetta?

Oršatiltękiš er kunnugt śr nśtķmamįli og er lķkingin dregin af žvķ aš peningar sem telja įtti voru lagšir į fjöl eša bretti …[d. på et bręt; ž. etwas auf einem Brett bezahlen].

Mergur mįlsins eftir Jón G. Frišjónsson.

 

1.

„Rooney gekk ķ rašir DC sķšasta sumar og reif lišiš upp af rassgatinu og heldur žvķ įfram nśna.“

Frétt ķ dv.is.             

Athugasemd: Stķllinn hjį ķžróttablašmönnum er oft til lķtillar fyrirmyndar og ritstjórnin gerir engar athugasemdir. Er žaš svona mįlfar sem lesendur vilja ef ekki er best aš blašamenn taki sig į (ekki rķfi sig upp af rassgatinu).

Tillaga: Rooney gekk ķ rašir DC sķšasta sumar, reif lišiš įfram og er fjarri žvķ hęttur.

2.

„Viš erum bśin aš meta stöšuna ķtrekaš, ég held aš žess­ar śt­lķn­ur sem nś žegar liggja fyr­ir …“

Frétt į mbl.is.             

Athugasemd: Atviksoršiš oft er frekar lķtiš notaš enda bölvašur ręfill og kjįnalegt ķ hįalvarlegri umręšu. Miklu flottara er aš nota lżsingaroršiš ķtrekašur. Žaš er einhvern veginn svo … gasalega gįfumannslegt, svo fjölmišlalegt. Eša žannig sko.

Sögnin aš ķtreka merkir aš endurtaka. Sumir hafa oft žurft aš leita réttar sķn hjį stjórnvöldum og žvķ er įbyggilega hraustlegra aš segja aš žeir hafi žurft aš ķtreka (sögnin) kröfuna margsinnis.

Svo eru žaš hinir sem alltaf eru aš minnast į įkvešiš mįl, til dęmis „orkupakka 3.0“. Žeir vara ķtrekaš (lżsingaroršiš) viš honum enda er oršiš vęnlegra til įrangurs og flottara.

Žetta var nś lķtil saga af oršafįtęktinni ķ fjölmišlum sem hér hefur stundum (ekki ķtrekaš) veriš nefnd, lķklega oft (ekki ķtrekaš), jafnvel margsinnis (ekki ķtrekaš) og hér er hśn enn einu sinni (ekki ķtrekaš), žaš er aftur og aftur (ekki ķtrekaš) hoggiš ķ sama knérunn.

Į malid.is segir um nafnoršiš knérunnur:

Oršatiltękiš aš höggva/vega ķ sama knérunn merkir: gera e-m sams konar miska į nż eša gera žaš sama aftur. Oršiš knérunnur merkir: ęttarlķna, grein ęttar.

ęttarlķna, ęttarröš ķ beinan ęttliš’. Af kné h., sem lķkl. er haft ķ merk. ‘(ętt)lišur’, og runnur ‘tré’ (s.ž.).

Jį, knérunnur er einstaklega fallegt orš.

Tillaga: Viš höfum oft metiš stöšuna ég held aš žaš sem nś žegar liggur fyr­ir …

3.

„Skrifstofufólk teygir śr sér eftir langan setu į rassinum.“

Myndatexti į blašsķšu 3 ķ Fólk/kynningarblaši Fréttablašsins 2.4.2019.        

Athugasemd: Ólķklegt er aš mannfólkiš sitji į einhverju öšru en afturendanum, rassinum. Žar af leišandi er žarf sjaldnast aš nefna hann ķ įlķka tilfellum enda ekki gert.

Ķ Ķslenskri oršsifjabók į malid.is segir:

rass k. ‘bakhluti, afturendi į manni eša skepnu, sitjandi, bossi; tilsvarandi hluti į buxum; (afleidd merk.) afkimi, leišindastašur’; sbr. fęr. rassur, nno. rass. 

Eiginl. vķxlmynd viš ars (s.m.) (s.ž.), sbr. svipaša hljóšavķxlan ķ argur og ragur.

Į ensku er lķkamshlutinn einmitt nefndur „arse“ enda kann hljóšvķxlunin aš hafa gleymst ķ žvķ mįli.

Tillaga: Skrifstofufólk teygir śr sér eftir langan setu


Flugfélög sem stķga inn ķ gat, śtsżni yfir fjöll og ganga ķ gegnum įrekstra

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

 

1.

„Mjög gott śtsżni er śr eigninni m.a. Esjunni, Snęfellsjökli og Keili.“

Fasteignaauglżsing į blašsķšu 17 ķ Morgunblašinu 30.3.2019.            

Athugasemd: Betur fer į žvķ aš segja aš śtsżni sé til Esjunnar. Einu sinni stóš ķ fasteignaauglżsingu aš śtsżni vęri yfir Esjuna. Žį hlżtur hśsiš aš hafa veriš ansi hįtt. 

Vķša ķ Breišholti er śtsżni yfir Reykjavķk og jafnvel til Snęfellsjökuls og Akrafjalls.Śr stofuglugganum heima hjį mér er gott śtsżni yfir Ellišavatn, Heišmörk og allt til Vķfilsfells og Blįfjalla, žó ekki yfir žau.

Skrżtiš aš kalla ķbśš eign, ķ žessu tilfelli er engin įstęša til žess. Miklu sölulegra aš tala um ķbśš. Allir vita aš ķbśš er eign en ekki eru allar eignir ķbśšir.

Tillaga: Mjög gott śtsżni er śr ķbśšinni m.a. til Esjunnar, Snęfellsjökuls og Keilis.

2.

„… segir aš ólķklegt sé aš erlend flugfélög stķgi inn ķ žaš gat sem myndast viš gjaldžrot flugfélagsins WOW air hvaš varšar framboš į flugleišum til styttri tķma.“

Fasteignaauglżsing į blašsķšu 18 ķ Morgunblašinu 30.3.2019.            

Athugasemd: Ekki nóg meš aš rįšherra, žingmenn og ašrir „stķgi til hlišar“, „stķgi nišur“ eša upp heldur eru nś flugfélög farin aš stķga inn ķ göt.

Hver fann upp į oršalaginu aš „stķga inn ķ gat“? Hér gatar blašamašurinn.

Wow skildi ekki eftir sig gat nema ef til vill ķ óeiginlegri merkingu, en žį veršur višmęlandi og blašamašur aš vita hvenęr samlķkingunni sé lokiš. 

Śtilokaš er aš segja aš ķ kjölfar verkfalla fljóti atvinnuleysi … eša žar syndi einhver meš launahękkun! Eša aš manni sé laus höndin og tķmi sé kominn aš festa hana. Eša aš söngvarinn hafi veriš klappašur upp į efri hęš og žar hafi hann tekiš aukalag. Eigum viš nokkuš aš halda įfram meš svona vitleysu?

Orštök og samlķkingar eru įgętar en sį sem skrifar veršur aš kunna į žeim skil.

Oršalagiš „hvaš varšar“ er einfaldlega bjįnalegt. Mikilvęgt er aš sį sem höfundur lesi skrif sķn yfir į gagnrżnan hįtt, lagi og bęti. Svona er ekki lesendum bjóšandi.

Tillaga: … segir aš ólķklegt sé aš erlend flugfélög bjóši til skamms tķma upp į sömu flugleišir Wow air var meš.

3.

„Vantar hśsfélagiš žitt ašstoš viš ašalfund og gerš įrsreikninga.“

Auglżsing į blašsķšu 11 ķ Morgunblašinu 31.3.2019.            

Athugasemd: Fyrir um viku (ekki sķšan) varš fyrirtęki žaš į aš birta heilsķšuauglżsingu meš žįgufallsvillu: „

Vantar hśsfélaginu žķnu …

Nś birtir sama fyrirtęki heilsķšuauglżsingu sem er villulaus. Žegjandi og hljóšalaust var auglżsingin lagfęrš. Žetta er til fyrirmyndar.

Tillaga: Tilvitnunin er rétt.

4.

„Žegar Gušlaug hafši ķtrekaš gengiš ķ gegnum įrekstra …“

Vištal į blašsķšu 12 ķ Morgunblašinu 31.3.2019.           

Athugasemd: Hvernig er hęgt aš gagna ķ gegnum įrekstra? Lķklegast į višmęlandinn viš aš hann hafi oft lent ķ įföllum. Fleirtalan bendir žó til žess aš lżsingaroršiš ķtrekaš og jafnvel atviksoršiš oft séu óžörf.

Blašamanni ber skylda til aš lagfęra oršalag višmęlandans. Aš öšrum kosti dreifir hann vitleysu sem er fjarri žvķ aš vera markmiš fjölmišla.

Lżsingaroršiš ķtrekaš er ofnotaš, orš sem er óskaplega vinsęlt en aušveldlega hęgt aš nota önnur. Fyrir alla muni reynum aš sżna fjölbreytni ķ mįlfari og stķl.

Ķ vištalinu stendur:

Ķ gegnum tķšina hef ég alls ekki synt meš straumnum … 

Oft kemur žaš eins og žruma śr heišskķrum lęk žegar fólk fer rangt meš orštök. Mašur flżtur meš straumnum, lętur berast meš straumnum eša fylgir straumnum. Erfitt er hins vegar aš synda į móti straumnum og žeir vita sem reynt hafa aš žaš er einnig erfitt aš synda meš straumnum. Um žessi orštök mį lesa ķ bókinni Mergur mįlsins (blašsķšu 620).

Višmęlandinn į įbyggilega viš aš hann hafi ekki bundiš bagga sķna sömu hnśtum og ašrir (Mergur mįlsins, blašsķša 24).

Tillaga: Žegar Gušlaug hafši lent ķ įföllum …

5.

„Fyrir um įri sķšan gengu börnin mķn ķ gegnum mikiš įfall, en börnin mķn žrjś …“

Vištal į blašsķšu 22 ķ Morgunblašinu 31.3.2019.           

Athugasemd: Les blašamašur aldrei yfir žaš sem hann skrifar eša er hann blindur į nįstöšuna? 

Oršalagiš aš ganga ķ gegnum (d. gå igennem) er oftar en ekki óžarft.

Danir segja:

  For et år siden … 

Hins vegar segjum viš į ķslensku: 

Fyrir įri (ekki sķšan) …

Į malid.is segir:

Žaš er tališ betra mįl aš segja fyrir stuttu, fyrir įri, fyrir žremur dögum o.s.frv. en „fyrir stuttu sķšan“, „fyrir įri sķšan“, „fyrir žremur dögum sķšan“. Oršiš sķšan er óžarft ķ slķku samhengi.

Žetta eiga allir aš vita.

Tillaga: Fyrir įri uršu börnin mķn fyrir miklu įfalli žegar žau …


Marklaust oršagjįlfur, kęruleysi og hrošvirkni

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Dóm­ari mun skipa skipta­stjóra yfir bśiš. Heim­ild­ir mbl.is herma aš vegna um­fangs gjaldžrots­ins verši aš minnsta kosti tveir skipta­stjór­ar skipašir yfir bśiš

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Tvķtekningin er óžörf, kallast nįstaša, sem eyšileggur stķll og yfirbragš fréttarinnar. Aušvelt er aš laga eins og sjį mį hér fyrir nešan.

Tillaga: Dóm­ari mun skipa skipta­stjóra yfir bśiš. Heim­ild­ir mbl.is herma aš vegna um­fangs gjaldžrots­ins verši žeir aš minnsta kosti tveir.

2.

„Tvęr óžekkt­ar flug­vél­ar komu inn ķ loft­rżmis­eft­ir­lits­svęši Atlants­hafs­banda­lags­ins seint ķ gęr­kvöldi …“

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Af hverju er žetta kallaš „loftrżmiseftirlitssvęši“, fjórsamsett orš? Er ekki hęgt aš stytta žaš og fell śt tvo fyrstu lišina?

Annars er loftrżmi ansi furšulegt orš. Ķ Ķšoršabankanum į malid.is er oršiš skilgreint svo:

Hluti andrśmsloftsins sem afmarkast af įkvešnu svęši į yfirborši jaršar og tiltekinni hęš. 

[skżring] Loftrżmi er skipulagseining į vegum stjórnvalda žar sem żmist er veitt flugstjórnaržjónusta eša ekki. 

[enska] airspace.

Lķklega svarar žetta fyrri spurningunni. Enska oršiš „airspace“ er afar stutt og hnitmišaš, ólķkt „loftrżmiseftirlitssvęši“ sem er svo langt aš viš liggur aš mann žrjóti erindiš (örendiš) ķ framburšinum. Enska oršiš er ekkert annaš en „loftsvęši“ eša „loftrżmi“.

Tillaga: Tvęr óžekkt­ar flug­vél­ar komu inn į eft­ir­lits­svęši Atlants­hafs­banda­lags­ins seint ķ gęr­kvöldi …

3.

„Nżlega varš grjóthrun śr klettabeltinu ofan viš Stein sem fór nišur hlķšina fyrir nešan hann į miklum hraša.“

Tölvupóstur frį savetravel.is.            

Athugasemd: Žessi mįlsgrein er ferlega mikiš klśšur … og órökrétt ķ žokkabót. Žessi svokallaši „Steinn“ undir Žverfellshorni ķ Esju er į aš giska mišja vegu frį Einarsmżri og upp į brśn. 

Almennt hrynur grjót į miklum hraša, veltur žó į brattanum. Žetta vita allir. Žar aš auki geta skrišuföll veriš stórhęttuleg, vart žarf aš taka žaš fram.

Žverfellshorn er bratt og brattast er ķ hömrunum en žar fyrir nešan er lķka afar bratt. Grjót sem hrynur žašan er strax komiš į mikla ferš löngu įšur en žaš kemur aš „Steini“.

Tillaga: Nżlega féll grjót śr hamrabeltinu ķ Žverfellshorni.

4.

„Solskjęr segir žaš vera įnęgjulegt aš fjölskyldan geti loksins byrjaš aš nota hśsiš almennilega einum tólf įrum eftir aš žaš var byrjaš aš byggja žaš.“

Frétt į visir.is.             

Athugasemd: Margir blašamenn og fleiri skrifarar freistast til aš lengja mįl sitt meš gagnslausu oršagjįlfri. Ofangreind mįlgrein er dęmi um slķkt.

„Einum tólf įrum“ er gagnslaust mįlalenging, segir ekki neitt. Žetta oršalag er einna helst žekkt ķ talmįli. 

„Eftir aš žaš var byrjaš aš byggja žaš“, žetta er annar óžarfinn. Nįstašan hefši įtt aš vara blašamanninn viš, žaš er aš segja ef hann hefši lesiš skrifin yfir.

Hvernig „notar“ fólk hśs? Jś, žaš bżr ķ žvķ.

Hér er svo önnur spurning: Hvernig notar fólk hśs „almennilega“? Tja ... nś vefst manni tunga um höfuš. Eru ekki „almennileg“ not af hśsi meš žvķ aš bśa ķ žvķ.? Spyr sį sem ekki veit.

Betri og fyllri frétt um hśs Solskjęrs og bśferlaflutninga hans mį til dęmis lesa hér.

Tillaga: Solskjęr segir žaš vera įnęgjulegt aš fjölskyldan geti loksins bśiš ķ hśsinu tólf įrum eftir aš aš žaš var byggt.

5.

„Var žetta gert til öryggis į mešan lögregla vann aš žvķ aš tryggja vettvang sem er nįlęgt unglingadeild skólans.“

Frétt į blašsķšu 9 ķ Morgunblašinu 29.3.2019.           

Athugasemd: Hvaša tryggingafélög tryggja vettvang. Lķklega gera žau žaš öll, nefna mį „heimilisvettvang“, „sumarbśstašavettvang“ en varla glępavettvang. Munum aš vettvangur er ašeins til ķ eintölu.

Lögguoršalagiš aš tryggja vettvang er bein žżšing śr ensku enda er tķšum sagt ķ amrķskum löggumyndum:

To secured the perimeter.

Sögnin aš tryggja getur žżtt margt, ekki ašeins aš vįtryggja, lķka aš gęta aš öryggi. Ķ fjallamennsku tryggja menn sig, festa sig til dęmis viš berg svo žeir falli ekki missi žeir fót- eša handfestu. 

Einhęfni löggumįlsins er mikiš. Svęši sem lögreglan vinnur į og gętir öryggis fólk er alltaf kallašur vettvangur (e. scene) sem er gott og gilt orš, en einhęfnin mašur lifandi. 

Tillaga: Var žetta gert til öryggis į mešan lögregla gętti öryggis en svęšiš er nįlęgt unglingadeild skólans.

6.

„… en fólkiš er stašsett ķ flótta­manna­bśšum ķ Ken­ķa.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Hefši ofangreind setning breyst eitthvaš ef lżsingaroršinu stašsettur vęri sleppt? Held ekki. Žetta orš er ofnotaš ķ ķslenskum fjölmišlum.

Tillaga: … en fólkiš er ķ flóttamannabśšum ķ Kenķa.

7.

„Besti markvöršurinn sem Gylfi hefur mętt um hvor sé betri Alisson eša Ederson.

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Fyrirsögnin skilst ekki hversu oft sem hśn er lesin. Śtilokaš er aš lagfęra hana žvķ ekkert vit er ķ henni.

Ķ fréttinni segir:

Ederson og Alisson eiga bįšir mikinn žįtt ķ góšu gengi lišanna og žaš mun örugglega męša mikiš į žeim bįšum į lokasprettinum.

Hvaš er hér įtt viš? Er męšan sś aš žeir hafi stašiš sig vel meš lišum sķnum eša mun mikiš hvķla į žeim ķ sķšustu leikjum mótsins? 

Gylfi valdi ellefu mann liši meš erfišustu andstęšingunum …

Hér er kęruleysiš alls rįšandi. Blašamašurinn les ekki yfir žaš sem hann hefur skrifaš og sżnir žannig okkur neytendum, lesendum, mikla ókurteisi og dónaskap.

BBC Sport fékk Heurelho Gomes til dęma um žaš hvor landa hans sé betri markvöršur. 

Žetta er skemmd mįlsgrein, kęruleysislega skrifaš, enginn yfirlestur. „Til dęma um“ dugar ekki, inn į milli vantar „aš“, til aš dęma ...

Betur hefši fariš į žvķ aš segja aš mašurinn hafi įtt aš meta hvor vęri betri markvöršur. Žeim sem er umhugaš um stķl og mįlfar gerir greinarmun į sögnunum aš dęma og meta.

Hann sé žvķ ekki mikiš į milli žeirra en er samt į žvķ aš Alisson Becker sé betri markvöršur ķ dag.

Enn skilst ekkert af žvķ sem blašamašurinn skrifar, žetta er algjörlega óskiljanlegt. Svona er „fréttin“ öll, illa samin, hrošvirknisleg og sundurlaus.

Tillaga: Engin tillaga gerš.


Wow-leg tķšindi og ekkert annaš aš frétta

Wow var ķ fréttunum. Allur heimurinn stóš į öndinni og fylgdist meš. Rķkisśtvarpiš, Rķkissjónvarpiš, Bylgjan og fleiri mišlar fluttu beinar lżsingar af naušlendingunni. Engu lķkar var en aš Beyonce eša įlķka „celeb“ hefši brotiš nögl. 

Allt féll ķ skuggann af hinum vįlegu atburšum. Glępir stöšvušust, Brexit frestašist, Trump hętti aš tķsta, Kķnverjar hęttu aš žróa Huawei, Rśssar hęttu aš endurvinna almenn tķšindi, gulvestungar hengdu upp vestin sķn, Palestķnumenn geršu hlé į mótmęlum, Ķsraelar hęttu aš skjóta į mótmęlendur og sjįlfur nżtti ég tękifęriš og fór til tannlęknis.

Vonir standa nś til žess aš almenningur į Ķslandi fįi nś fréttir af gangi kjaravišręšna, beinar śtsendingar af verkfallsvörslu, sögur af Trump, fréttir af Brexit og annaš fréttnęmt ķ veröldinni sem heldur vonandi įfram aš snśast um öxul sinn.

Verra er ef formašur Samfylkingarinnar hafi skipt um peysu en Rķkisśtvarpiš ekki nįš aš gera atburšinum skil ķ beinni.

„Mį vera aš viš getum sagt einhverjar ašrar fréttir ķ fréttatķmanum,“ sagši fréttamašurinn dimmraddaši.


Valréttir, rakiš meš öldum, spes og til žriggja įra frambśšar ...

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Mót eša móti

Hvort er réttara: aš steypa e-š/allt ķ sama mót – eša móti meš i-i? 

Stutt leit sżnir aš flestum er mót tamara. 

Ķ Merg mįlsins er žaš hins vegar móti og rökstutt meš žvķ aš um sé aš ręša kyrrstöšu. Mašur mótar (steypir) e-š ķ móti (formi). En oft vęgir vit fyrir venju.

Mįliš į blašsķšu 28 ķ Morgunblašinu 26.3.2019.

1.

„New York Giants var hins vegar tilbśiš aš lįta žennan vandręšagemling fara fyrir tvo varnarleikmenn og tvo valrétti

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Skilja mį ofangreinda mįlsgrein svo aš leikmašur ķ bandarķskum fótbolta hafi veriš seldur og fyrir tvo varnarleikmenn og … og hér vandast mįliš. 

Tveir valréttir? Hvaš žżšir žaš. Fékk félagiš sem seldi manninn tvęr mįltķšir į veitingastaš aš eigin vali?

Tillaga: Engin gerš.

2.

„Takk fyrir svörun žķna.“

Forhannaš svar frį Hagstofu Ķslands.           

Athugasemd: Ég hef ķ nokkur įr veriš į skrį hjį Hagstofu Ķslands og fengiš žašan fréttir og upplżsingar ķ tölvupósti. Hef lengi tekiš eftir žvķ aš žegar ég fę loks póstinn hefur efni hans žegar veriš gerš skil ķ fjölmišlum. Sį žar af leišandi ekki įstęšu til aš marglesa žaš sama og sagši skrįningunni upp ķ gęr.

Eins og fleiri fyrirtęki og stofnanir žykist Hagstofan vita hvers vegna mašur vilji ekki lengur fį póstinn. Hęgt er aš velja um fimm kosti; vil ekki fį tölvupóst, skrįši mig aldrei į póstlistann, tölvupóstarnir eru óvišeigandi, tölvupóstarnir eru ruslpóstur og bera aš tilkynna. Sķšasti kosturinn er žessi: „Annaš (fęršu inn įstęšur aš nešan“. Og ég gerši žaš samviskusamlega meš ofangreindum rökum og żtti į „enter“. Žį kom upp žetta: 

Takk fyrr svörun žķna.

Svona skrifa aungvir nema „kontóristar“ sem męla dags daglega į einhverri stofnanamįllżsku. Žetta er ekki beinlķnis rangt en hver notar nafnoršiš svörun en ekki svar? Doldiš fyndiš, ekki satt. Hins vegar žori ég aš vešja aš enginn skošar hvers vegna einhver hęttir į tölvupóstlista Hagstofunnar.

Tillaga: Takk fyrir svariš.

3.

„… kom ķ gęr aš daušu folaldi ķ grjótagaršinum į Granda. Tališ er aš žaš hafi rakiš žangaš meš öldum

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Tvennt er rangt ķ seinni setningunni. Sögnin aš reka hefur hvergi žessa mynd sem žarna er birt. Rétt mynd er rekiš sem er lżsingarhįttur žįtķšar ķ hvorugkyni. Svo er žaš hitt, aš eitthvaš hafi rekiš meš öldum. Žetta er bara vitleysa.

Ķ fréttinni er sagt frį folaldshręi sem fannst ķ grjóthlešslu vestur į Granda ķ Reykjavķk. Żmislegt er įmęlisvert ķ žessari örstuttu frétt sem er ašeins 11 lķnur:

Viš fundum žaš ķ gęr ķ steinveggnum žarna. 

Af myndunum aš dęma er žetta ekki steinveggur heldur grjóthlešsla. Og blašamašurinn heldur įfram:

Ég myndi halda aš žetta hefši trošist meš öldunum, …

Višmęlandinn segir žetta en blašamašurinn gerir enga tilraun til aš laga oršalagiš eins og honum ber. Lķklega er įtt viš aš brimiš hafi lamiš hręiš inn į milli grjóthnullunganna.

Žetta var mjög spes.

Hvaš žżšir spes? Oršiš finnst aš vķsu ķ Ķslenskri nśtķmamįlsoršabók į malid.is sem merkir aš žaš žekkist en er alls ekki višurkenning į žegnrétti ķ mįlinu. 

Ekki žarf annaš en aš „gśgla“ oršiš og žį sést aš žaš er mikiš notaš. Ķ žeirri stöšu sem žaš er hér aš ofan er „spes“ lżsingarorš en žaš getur samt hvorki stigbreyst eša fallbeygst. Hvers vegna? Jś, oršiš fellur ekki aš ķslensku mįli.

Lķklega er oršiš dregiš af enska oršinu „special“. Ķ setningunni hér aš ofan mętti nota ķ stašinn lżsingaroršiš sérstakur eša jafnvel skrżtiš.

Annars er fróšlegt aš lesa žaš hvaš segir um spes ķ Ķslenskri oršsifjabók į malid.is en athugiš žaš er ekki sama „spes“ og ķ frétt DV: 

spes kv. (19. öld) staš- og ęttbundiš višurnefni (um frekar stórvaxiš fólk); spesarlegur l. ‘meš slķku ęttarmóti’. Višurnefniš lķkl. žannig tilkomiš aš sį sem fyrstur bar žaš fór oft meš vķsu um 

Spes er varš kona Žorsteins drómundar. En nafn hennar er lķkl. s.o. og lat. spes <von>.

Žorsteinn drómundur var hįlfbróšir Grettis og fór til Miklagaršs (sem nś nefnist Instanbul) til aš hefna hans. Žar drap hann Žorbjörn öngul Žóršarson,Grettis, banamann Gréttis. Žorsteinn var rķkur og žótti viršingarmašur hinn mesti. 

Ķ Grettis sögu segir:

Žeir sögšu er nęstir stóšu aš sį hefši veriš haršur ķ haus og sżndi hver öšrum. Af žessu žóttist Žorsteinn vita hver Öngull var og beiddist aš sjį saxiš sem ašrir. Lét Öngull žaš til reišu žvķ aš flestir lofušu hreysti hans og framgöngu. Hann hugši aš žessi mundi svo gera en hann vissi öngva von aš Žorsteinn vęri žar eša fręndur Grettis.

Tók Drómundur nś viš saxinu og jafnskjótt reiddi hann žaš upp og hjó til Önguls. Kom žaš högg ķ höfušiš og varš svo mikiš aš ķ jöxlum nam stašar. Féll Žorbjörn öngull ęrulaus daušur til jaršar.

Žetta er hrikaleg myndręn frįsögn. Takiš eftir oršalaginu hann féll „ęrulaus daušur til jaršar“. Óvenjuleg hlutdręgni meš beinum oršum ķ fornriti. Ekki er sķšri lżsingin į žvķ er Spes kynnist Žorsteini. Af žeim er undurfögur og rómantķsk saga sem er frekar óvenjuleg ķ fornritunum. Į vef Snerpu mį lesa Grettis sögu og fleiri fornrit. Ķ 86. kafla byrjar žįttur Spesu og Žorsteins.

Tillaga: Tališ er aš žaš hafi rekiš žangaš. 

4.

„Manchester United grein­ir frį žvķ į vef sķn­um aš Noršmašur­inn Ole Gunn­ar Solskjęr hafi veriš rįšinn knatt­spyrn­u­stjóri fé­lags­ins til fram­bśšar og er samn­ing­ur hans til žriggja įra.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Hér fer ekki saman aš mašurinn hafi veriš rįšinn til frambśšar og aš hann sé rįšinn til žriggja įra. Öšru hvoru er ofaukiš.

Į malid.is segir:

Oršiš frambśš merkir: ending, framtķšarnot. Aš eitthvaš sé til frambśšar merkir žvķ aš eitthvaš sé varanlegt. Athuga aš frambśš merkir annaš en framtķš.

Kjörnir fulltrśar į žingi og ķ sveitarstjórnum eru rįšnir til fjögurra įra og kjörtķmabil forseta Ķslands er fjögur įr. Žessi störf eru bersżnilega ekki til frambśšar.

Tillaga: Manchester United grein­ir frį žvķ į vef sķn­um aš Noršmašur­inn Ole Gunn­ar Solskjęr hafi veriš rįšinn knatt­spyrn­u­stjóri fé­lags­ins og er samn­ing­ur hans til žriggja įra. 


Karlar eru heilladķsir, einstaklingar ķ tökum og stofnun bišlar

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Tvķtekning, upptugga

Vķkverja žykir slįttuorf „skrżtiš orš", og skal enginn lį honum žaš. Finnst honum žetta lķkt žvķ og menn tali "um ökubķl, skotbyssu eša nįmsskóla". Trślega nota samt engir žess konar samsetningar. 

Į erlendum mįlum eru slķk orš nefnd "tutologi", en nefnist tvķtekning į ķslenzku. Er žį įtt viš, aš sama hugtak sé endurtekiš meš samheiti eša öšru oršalagi. Stundum er žetta nefnt upptugga, og žykir aldrei vandaš mįl. 

Glöggt dęmi um endurtekningu er žaš, žegar talaš er um strętisvagnabķlstjóra , enda žótt aldrei sé talaš um strętisvagnabķl, heldur strętisvagn. Ķ žvķ sambandi er ešlilegt mįl aš tala um strętisvagnstjóra eša ašeins vagnstjóra, žvķ aš vagn og bķll tįknar sama hugtakiš. Žvķ fer illa aš nota bęši oršin ķ sömu andrįnni. - J.A.J.

Pistill ķ Morgunblašinu įriš 1998. 

 

1.

„Rśta hafnaši utan vegar undir Ingólfsfjalli.“

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Skrżtiš hvernig löggu-, slysa og óhappafréttir eru komnar meš fyrsta vešrétt ķ įkvešnum oršum eša oršasamböndum svo śr veršur einhvers konar stofnanamįl 

Ökutęki lendir fyrir slysni śt af vegi og žį er alltaf sagt og skrifaš aš žaš hafi hafnaš utan vegar. 

Skriffinnskan lętur ekki aš sér hęša. Blašamenn ritskoša sjįlfa sig svo harkalega aš fjölbreytnin veršur engin, stķllinn steindaušur. Lįtiš er sem sagnorš eins og aš lenda, renna, falla, aka, enda eša įlķka séu ekki til og žess ķ staš alltaf notaš sögnin aš hafna.

Ķ fréttum er aldrei sagt frį žvķ aš skip eša bįtar hafi hafnaš uppi ķ fjöru. Žó er žaš ekki endilega vegna žess aš blašamenn viti aš sögnin aš hafna getur žżtt aš lenda. Foršum voru vķša lendingar og žaš voru ekki alltaf hafnir.

Jį, skriffinnskueinokunin minnir į kanselķstķlinn sem fręgur er af endemum (ekki eindęmum, sem er allt annaš).

Löggan telur sig eiga fyrsta vešrétt ķ oršasambandinu aš vista ķ fangaklefa. Blašmenn trśa žvķ aš žetta sé óumbreytanlegt löggumįl.

Ķ gamla daga, žegar ég var ķ sumarlöggunni, og sķšar ķ blašmennsku voru žeir sem brutu lög į einhvern hįtt oft settir inn, lokašir inni, settir ķ fangelsi eša fangaklefa, varšhald og svo framvegis og allir vissu hvaš var įtt viš žó enginn hafi veriš vistašur.

Enn sķšar kom hįmenntaš en óskrifandi fólk til starfa hjį löggunni og žį var tekiš upp į žvķ aš vista óprśttiš fólk ķ geymslum, aušvitaš gegn vilja žess. Fyrir suma er žetta erfišari vist en framsóknarvist og ekki um neitt lķk leikskólavist, og fjarri žvķ aš vera neitt lķkt vist ķ sveit eša aš vista tölvugögn.

Sögnin aš hafna getur haft margar merkingar sem ekki mį gleyma žó löggumįliš sé aš taka yfir. Į malid.is segir:

    1. hafna s. ‘vķsa frį, taka ekki viš, neita; foršast’ ...
    2. hafna s. ‘lenda’, h. sig ‘taka höfn, leggjast viš landfestar’. Sjį höfn (1).
    3. hafna s. (18. öld) ‘gera barnshafandi’; hafnast s. ‘taka viš fangi’. Sjį höfn (3).

Nafnoršiš höfn:

    1. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘skipalęgi’ […] Upphafl. merk. ķ höfn lķkl. ‘umluktur stašur, geymir’ e.ž.u.l. 
    2. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘haglendi, beit; (hefšunnin) eign,…’
    3. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘fóstur’; … eiginl. s.o. og höfn (2), sbr. barnshafandi.
    4. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘atferli, hegšun; döngun’; sbr. nno. hovn ‘döngun, vellķšan’. Eiginl. s.o. og höfn (2) (< *haĘ&#128;eĢ&#132;ni-), sbr. aš hafast og hafast aš. Af sama toga er -höfn ķ samsetn. eins og athöfn, įhöfn og skipshöfn.
    5. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘kįpa, skikkja’; sbr. einnig yfirhöfn kv. …

Hér hefur veriš tępt į einhęfri mįlnotkun ķ fréttum sem leišir til žess aš žęr verša hverri annarri lķk og oft furšulega fjarri raunheimum. Įstęšan er einföld. Svo ótalmargir hafa ekki alist upp viš bóklestur, oršaforši žeirra er lķtill og einhęfur. Slķkt fólk į aš lįta ašra skrifa fyrir sig.

Tillaga: Rśta ók śt af veginum undir Ingólfsfjalli.

2.

„Hinn 51 įrs gamli Steven King var dęmdur ķ sjö įra og fjögurra mįnaša fangelsi.“

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Gott er til žess aš vita aš blašamašurinn sem skrifaši žetta kunni įgętlega ensku. Hins vegar er hann lakari ķ ķslensku, sem er mišur.

Heimildin gęti veriš žessi:

The 51-year-old Steven King, of Siddeley Avenue, Coventry, was sentenced to seven years and four months.

Į vķsi stendur žetta:

Hinn 51 įrs gamli Steven King var dęmdur ķ sjö įra og fjögurra mįnaša fangelsi
Hinn 54 įra gamli Paul Rolston var dęmdur ķ sex įra og fjögurra mįnaša fangelsi.
Hinn 42 įra gamli Daniel Malone fékk žriggja įra og žriggja mįnaša fangelsisdóm.

Svona er ekki gert į ķslensku. Einar Örn Thorlacius skrifaši um įkvešna greininn į vef Eišs Gušnasonar, Mola (vefurinn er enn opinn, ķ honum er aš finna mikinn fróšleik):

Žaš skiptir hins vegar fleira mįli ķ mįlnotkun en „rétt“ og „rangt.“ Mįlsmekkur skiptir lķka mįli. Hann er aušvitaš mismunandi į milli mįlnotenda.

Ef viš tökum fyrst įkvešna greininn žį bżr ķslenska viš žann hrylling (t.d. öfugt viš ensku) aš vera meš višskeyttan greini. Viš bętist sķšan aš ķslenskan er mikiš beygingamįl. Śtkoman er ekkert sérlega góš. Viš žennan vanda mį einfaldlega losna meš žvķ aš stilla notkun įkvešins greinis ķ hóf. …

Mér finnst hins vegar notkun įkvešins greinis vera aš aukast mikiš ķ ķslensku til lķtillar prżši fyrir mįliš.

Įstęšan fyrir žvķ aš notkun įkvešins greinis fer vaxandi er uppgjöf. Margir kunna ensku prżšilega en hafa hvorki skilning né žekkingu į ķslensku mįli. Žegar slķkir eru blašamenn stefnir allt ķ eina įtt.

Svo viršist sem aš ķslenskir fjölmišlar hafi ekki tekiš upp neina gęšastefnu ķ mįlfari og stķl. Afleišingin eru skemmdar fréttir.

Ķ ofangreindri tilvitnun į Vķsi er įkvešna greininum ofaukiš. Ķ ensku hefur hann vķštękari merkingu en ķ ķslensku. Žar af leišandi er hjįkįtlegt aš sjį misnotkunina, aš blašamenn og ašrir skrifarar haldi aš sama gildi um hann į bįšum tungumįlunum.

Jafnvel enskumęlandi skrifa ekki eins og blašamašurinn, žeir eru óhręddir viš fjölbreytnina. Žetta mį greinilega sjį ef enski linkurinn hér aš ofan er opnašur og greinin lesin.

Tillaga: Steven King, 51 įrs, var dęmdur ķ sjö įra og fjögurra mįnaša fangelsi.

3.

„Fjór­ar heilla­dķs­ir frį Breišdals­vķk verša mešal įhorf­enda …“

Frétt į mbl.is. .            

Athugasemd: Hvernig er hęgt aš kalla fjóra karlmenn heilladķsir? Nei, žetta er ekkert grķn. 

Stķlbrot kallast žaš žegar frįsögn gjörbreytist vegna ósjįlfrįšra mistaka eša vankunnįttu höfundar. Sķšast var hér sagt frį oršasambandinu aš gefa hesti lausan tauminn. Žaš vęri alvarlegt stķlbrot aš segja aš hesturinn hafi žį fengiš frjįlsar hendur um leišarval.

Stundum getur höfundur nįš fram tilętlušum įhrifum meš stķlbroti. Hér er skemmtilegt dęmi: 

Eyru mķn fżsir aš hlżša į mjśka og blęfagra rödd žķna, augu mķn girnast aš virša fyrir mér fegurš žķna og tign, og kjaftinn į mér langar til aš tilbišja žig ķ oršum.  

Frekar ólķklegt er aš stķlbrot blašamannsins sé mešvitaš. Sé svo er hann įbyggilega aš hęšast aš „heilldķsarkörlunum“. 

Į ķžróttadeild Moggans er žaš lķklega tališ „ķžróttamįl“ aš kalla karlkyns stušningsmenn heilladķsir rétt eins og aš žar eru leikmenn liša  išulega nefndir „lęrisveinar“ žjįlfarans.

Į malid.is segir um merkingu į kvenkynsoršinu heilladķs:

kvenkyns vera sem fęrir manni gęfu

Mį vera aš ekki sé allt rétt sem ķ oršabókum stendur. Hins vegar žarf skżr rök fyrir žvķ aš fjórir mišaldra karlar geti veriš heilladķsir.

Blašamašur meš fullri mešvitund og žokkalega lesinn ķ ķslenskum bókmenntum hefši įbyggilega flett upp ķ oršabók og komiš auga į hlżlega oršiš heillakarl. Į malid.is segir um žaš:

Oftast meš greini; hlżlegt įvarp viš karlmann; til hamingju meš afmęliš, heillakarlinn minn

Meš žessu er mįliš leyst. Vandinn er hins vegar žessi: Hvernig er hęgt aš fį žann sem hefur rżran oršaforša til aš skrifa vandaš mįl?

Tillaga: Fjór­ir heillakarlar frį Breišdals­vķk verša mešal įhorf­enda …

4.

„Dyra­veršir į skemmti­staš ķ mišborg­inni óskušu eft­ir ašstoš lög­regl­unn­ar um hįlf­fjög­ur­leytiš ķ nótt, en žį voru žeir meš ein­stak­ling ķ tök­um.“

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Vęri „einstaklingurinn“ ķ tökum hjį ljósmyndara er ekkert athugunarvert viš mįlsgreinina. Žar eru teknar ljósmyndir, ljósmyndatökur eru tķšar og ein eša fleiri fyrirsęta ķ tökum. 

Ķ gamla daga, žegar ég, vęskilslegur strįkur rétt kominn yfir tvķtugt, var ķ sumarlöggunni, voru misyndismenn handteknir, teknir fastir. Fyrir kom aš almennir borgarar gripu inn ķ og héldu bófum žangaš til lögreglan kom og tók viš žeim. Žį hét žetta borgaraleg handtaka.

Sķšar, žegar ég starfaši sem blašamašur skrifaš ég og fleiri um störf lögreglunnar. Žį voru menn handteknir. Aldrei datt okkur ķ hug aš skrifa aš „einstaklingar“ eša „manneskjur“ hafi veriš settir inn.

Ķ dag vita yngri blašamenn vart ķ hvorn fótinn žeir eiga aš stķga, mį vera aš žeir skilji ekki aš bęši karlar og konur eru af tegundinni menn. Lķklega halda žeir aš žaš sé brot į jafnréttislögum aš gera ekki greinarmun į kynjunum. Žó teljast žeir blašamenn og skiptir kyniš engu mįli.

Löggan į erfitt meš skriftir rétt eins og ķžróttablašamenn. Bįšar stéttirnar bśa til eigin mįllżsku og halda ķ einfeldni sinni aš ekkert sé aš žvķ aš gjörbreyta merkingum orša. Löggumįl lķkist ę meir hallęrislegum „stofnanaskrifum“ žar sem nafnoršavęšingin er rįšandi.

Blašamenn taka oft viš fréttatilkynningum frį löggunni og birta, yfirleitt gagnrżnislaust, vegna žess aš žaš er fljótlegast. Žetta kallast kranablašamennska og er ekki hrós.

Tillaga: Dyra­veršir į skemmti­staš ķ mišborg­inni óskušu eft­ir ašstoš lög­regl­unn­ar um hįlf­ fjög­ur ķ nótt, en žį voru žeir meš mann ķ haldi.

5.

„Vantar hśsfélaginu žķnu ašstoš viš ašalfund og gerš įrsreiknings?“

Auglżsing į bls. 25 ķ Morgunblašinu 23.3.2019.           

ŽįgufallsauglżsingAthugasemd: Meš strķšsletri stendur žetta i auglżsingu į blašsķšu 25 ķ Morgunblašinu. Um leiš og blašiš kom śt var fariš aš ręša um žįgufallssżkina ķ henni į samfélagsmišlunum. 

Einhver sagši ķ öšru blaši žennan sama dag aš allt umtal vęri gott. Nei, ķ markašsfręšunum telst žaš ekki svo og er hęgt aš fęra mörg rök fyrir žvķ. Slęmt umtal skašar vegna žess aš slęmar fréttir berast miklu hrašar en žęr góšu.

Hins vegar er hęgt aš takmarka skašann, en žaš er allt annaš mįl og ekki hér til umręšu.

Sagorš stjórna föllum, um žaš veršur ekki deilt. Margir telja žįgufallssżki ekki alvarlegt mįl. Žaš mį vel vera en sögnin aš vanta krefst žess aš nafnoršiš sé ķ žolfalli. Žvķ veršur ekki breytt.

Tillaga: Vantar hśsfélagiš žitt ašstoš viš ašalfund og gerš įrsreiknings.

6.

„Hann var und­ir įhrif­um fķkni­efna og fram­vķsaši stór­um hnķf viš af­skipti lög­reglu.“

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Mįlfariš ķ löggufréttum fjölmišla er stundum spaugilegt, en um leiš doldiš sorglegt. Dęmi um žetta er ofangreind mįlsgrein. Veit ekki hvernig ķ ósköpunum hęgt er aš komast svona aš orši; framvķsa og viš afskipti. Sį sem skrifaši er eitthvaš śti aš aka.

Ķ staš hnķfs hefši mįtt standa vegabréf og ķ staš afskipta gęti komiš eftirlit. Žį vęri eitthvaš vit ķ žessu. Annars geta lesendur ķmyndaš sér svišsetninguna meš žeim Geir og Grana ķ Spaugstofunni ķ „višskiptum“ viš dóparann.

Sķšar ķ fréttinni segir:

Žegar lög­regla kom į vett­vang reynd­ist ofurölvi mašur vera bś­inn aš brjóta rśšu og var skor­inn į hendi. 

Žessi bannsetti vettvangur tröllrķšur öllum löggufréttum, oršinu mį langoftast sleppa, fréttum aš skašlausu. Og ekki leysa vettvanginn af hólmi meš „į stašinn“, žaš er nśmer tvö į bannsetta listanum.

Svo er žaš žetta oršalag: reyndist ... vera bśinn aš brjóta. Ekki flękja mįliš. Žegar löggan kom hafši mašurinn brotiš rśšuna. Er eitthvaš flókiš eša er žetta of „ólöggulegt mįl“.

Löggan og blašamenn eru blind į nįstöšu, žessar tvķtekningar eru ķ fréttinni:

Mašur­inn var flutt­ur meš sjśkra­bif­reiš į slysa­deild til ašhlynningar og veršur lķk­lega vistašur ķ fanga­geymslu eft­ir ašhlynn­ingu žar. Mašur­inn er er­lend­ur feršamašur og er ekki vitaš hvar hann gist­ir. 

Ég vešja į aš hann gisti ķ fangelsinu. Nei, hann var vistašur ķ geymslu į lögreglustöš. Enn og aftur kemur fyrir žetta oršalag aš vista ķ fangageymslu. Mį ekki orša žetta į annan hįtt eša er löggumįliš svo stašlaš aš ekki megi bregša śt af žvķ?

Ašhlynning kemur žarna tvisvar fyrir ķ sömu mįlsgreininni. Höfundurinn hefši aušveldlega getaš skrifaš sig framhjį žvķ.

Oršaröšin flękist fyrir löggunni og blašamönnum:

Einn var flutt­ur į slysa­deild eft­ir tveggja bķla įrekst­ur ķ hverfi 111 ķ gęr­kvöldi vegna eymsla ķ hendi. 

Hvaš merkir einn? Varla hestur, hann hefur ekki hendur. Api hefur hendur. Hvaš er hverfi 111? Žaš er ekki til, hins vegar vita margir um póstnśmeriš 111.

Mašur var fluttur į slysadeild vegna eymsla ķ hendi … og svo framvegis. Raunar kemur žaš ekki mįlinu viš hver meišslin voru žvķ eymsli eru sjaldnast meirihįttar.

Tillaga: Hann var undir įhrifum fķkniefna og var meš į sér stóran hnķf sem lögreglan tók af honum.

7.

„Bišla til bęja um plįss.“

Fyrirsögn į blašsķšu 2 ķ Fréttablašinu   22.3.2018.         

Athugasemd: Enn og aftur sprettur fram ķ dagsljósiš blašamašur sem veit ekki hvaš sögnin aš bišla merkir. Snautlegt aš kallast blašamašur og bera ekki skynbragš į ķslenskt mįl. 

Ķ fréttinni er sagt aš Śtlendingastofnun „bišli“ til sveitarfélaga um aš gera žjónustusamninga vegna śtlendinga sem sękja um alžjóšlega vernd.

Sį sem bišlar er bišill. Hann bišur um hönd konu, vill giftast henni. Aftur į móti er sjaldgęft er aš sį sem bišur sé bišill. Śtlendingastofnun bišlar ekki frekar en önnur fyrirtęki eša stofnanir. Sjį hér og hér og hér.

Sögnin aš bišla kemur tvisvar fyrir ķ fréttinni, žó er hśn ekki er löng. Blašamašurinn semur nķu lķnur ķ eindįlki auk fyrirsagnar.

Rangt mįl er algengt fjölmišlum, segja mį aš žeir dreifi skemmdum fréttum. Ekki er hęgt aš kalla žaš annaš žegar merkingum orša er breytt, annaš hvort vegna žekkingarleysis eša af įsetningi. Matvęlaframleišandi sem sendir frį sér skemmda vöru fęr į baukinn hjį yfirvöldum og raunar lķka ķ fjölmišlum.

Dęmi eru um aš fjölmišlar hafi gert śtaf viš matvęlafyrirtęki vegna skemmdrar vöru en hver hefur eftirlit meš fjölmišlum?

Mį „fjórša valdiš“ endalaust framleiša og dęla yfir landsmenn skemmdum fréttum?

Tillaga: Bišja til bęja um plįss.


Lausi taumurinn, bišla til gušs og erindi eša örendi,

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Fótbolti eša knattspyrna

Žegar fótboltaleikur fluttist hingaš til Ķslands, bįšu menn lęršan mįlhreinsunarmann aš bśa til ķslenzkt orš yfir žennan leik, og žannig var oršinu knattspyrna naušgaš inn ķ mįliš.

Ķ žessum leik er ekki leikiš meš knött, heldur hlut, sem fer įgętlega į aš haldi heitinu bolti. Knöttur er gagnžéttur og žungur, žaš heyrir hver mašur meš óspillta heyrn į hljómi oršsins; bolti er léttur, žaš er loft innan ķ honum, žaš er lķka aušheyrt į hljómi oršsins.

Og ķ žennan bolta er ekki spyrnt, heldur sparkaš – žaš er ekki spyrnt ķ hlut nema hann veiti višnįm. Fótbolti er žvķ įgętt orš. Vonandi į mįltilfinning žjóšarinnar eftir aš śtrżma oršinu knattspyrna...

Kristjįn Albertsson ķ Skķrni 1939. Birt į Vķsindavefnum.

1.

„Voru eigendur verslana ķ nįgrenninu sagšir ęvareišir žar sem mótmęlendum var gefinn laus taumur til žess aš brjóta og bramla.“

Frétt į blašsķšu 17 ķ Morgunblašinu 19.3.2019.           

Athugasemd: Góš regla er aš nota ekki mįlshętti eša orštök nema kunna į žeim skil. Betra er aš sleppa žeim frekar en aš eiga į hęttu aš fara rangt meš.

Ķ žessu tilviki passar orštakiš ekki og mįlsgreinin missir merkingu sķna.

Taumur er „sį hluti  beislisins sem haldiš er ķ“, segir ķ ķslenskri nśtķmamįlsoršabók. 

Reišmašurinn stjórnar hestinum meš taumnum. Žegar taumurinn er lagšur nišur, er laus, fęr hesturinn aš stjórna feršinni sjįlfur. Hér vęri algjört stķlbrot aš segja aš hesturinn hafi fengiš „frjįlsar hendur“ til aš gera žaš sem honum sżnist.

Jafnmikil stķlleysa er aš segja aš mótmęlendum hafi veriš gefinn laus taumurinn vegna žess aš žaš gefur til kynna aš einhver, lķklega lögreglan, hafi fylgst nįiš meš, rétt eins og reišmašurinn sem gaf hestinum lausan tauminn.

Samkvęmt fréttinni missti lögreglan stjórn į mótmęlendum og tóku sumir upp į žvķ aš ręna fyrirtęki. Afleišingin af öllu žessu varš enda sś aš lögreglustjórinn var rekinn. Žetta geršist ķ Parķs (ekki segja; „įtti sér staš“ ķ Parķs).

Tillaga: Eigendur verslana ķ nįgrenninu voru sagšir ęvareišir žar sem mótmęlendum gįtu brotiš allt og bramlaš enda lögreglan fjarri.

2.

„Hrósaši fyrst og sķšast leikmönnum fyrir aš stķga upp ķ samręmi viš gildi félagsins og berjast fyrir hver annan.“

Grein į blašsķšu 12 ķ višskiptablaši Morgunblašsins 20.3.2019.           

Athugasemd: Žetta er óskiljaleg mįlsgrein ķ annars góšum pistli. Ķ įgętri bók segir aš Jesś hafi stigiš upp til himna. Allir skilja hvaš įtt er viš. Vart hafa leikmennirnir fariš aš dęmi hans. Lķklegast er žó aš žeir hafi stigiš upp į stól, upp į tröppu į leiš sinni į nęstu hęš eša eitthvaš svoleišis.

Furšuleg er sś įrįtta margra mętra manna aš skrifa ensku meš ķslenskum oršum. Slķkt var framandi og illskiljanlegt en žykir nś svalt og flott, merki um aš menn hafi komiš til śtlanda.

Viš hin, žessi heimsku ķ upprunalegri merkingu žess oršs, hvįum žvķ viš erum engu nęr. Nokkrar lķkur eru žį į žvķ aš einhver sem horft hefur į amrķskar sakamįlamyndir manni sig upp (ekki segja „stķgi upp“) og spyrji trśr enskunni:

„Did they really step up or are you just kidding?“

Žetta sķšasta er greinilega śtidśr.

Tillaga: Hrósaši fyrst og sķšast leikmönnum fyrir aš taka sig į, berjast ķ samręmi viš gildi félagsins, hjįlpast aš.

3.

„Skömmu įšur en flugvélin brotlenti žagši flugstjórinn, sem var frį Indlandi, en flugmašurinn, sem var frį Indónesķu, bišlaši til gušs.“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Žetta er ekki góš mįlsgrein, aušvelt er aš laga hana. Lķklega hefur indverski flugstjórinn žagnaš žó ekki sé rangt aš segja aš hann hafi žagaš, ekki sagt neitt, hętt aš tala. 

Indónesķski flugmašurinn bišlaši ekki til gušs. Blašamašurinn sem skrifaši fréttina veit ekki hvaš oršiš žżšir.

Ķ malid.is segir aš bišla merkir aš bišja um hönd stślku, sį sem bišlar er bišill. Žetta vita aušvitaš allir sem alist hafa upp viš lestur bóka og žvķ ósjįlfrįtt safnaš drjśgum oršaforša. Nįnar er fjallaš um sögnina aš bišla hér og einni ķ žessum pistli.

Ķ staš tvķtekningarinnar, nįstöšunnar; „sem var frį“, hefši blašamašurinn įtt aš orša žaš svo aš flugstjórinn vęri indverskur og flugmašurinn indónesķskur. Lżsingaroršin sem dregin eru aš landaheitum eru oft žęgileg ķ notkun.

Heimild fréttarinnar er Reuters fréttamišlunin. Žar er fréttin miklu ķtarlegri. Tilvitnunin hér aš ofan er śr žessari mįlsgrein frį Reuters fréttamišuninni:

The Indian-born captain was silent at the end, all three sources said, while the Indonesian first officer said „Allahu Akbar”, or “God is greatest”, a common Arabic phrase in the majority-Muslim country that can be used to express excitement, shock, praise or distress.

Tveir ęšrulausir menn, annar žegir og hinn įkallar Guš.

Tillaga: Skömmu įšur en flugvélin brotlenti žagnaši indverski flugstjórinn en indónesķski flugmašurinn baš til gušs.

4.

„28 įra įstralskur žjóšernisöfgamašur, sem skaut 50 manns til bana ķ moskum ķ borginni Christchurch į Nżja-Sjįlandi, …“

Frétt į blašsķšu 34 ķ Morgunblašinu 21.3.2019.           

Athugasemd: Žrautreyndur blašamašur Moggans byrjar mįlsgrein į tölustöfum. Hvergi ķ heiminum, aš minnsta kosti ekki ķ vestręnum fjölmišlum, tķškast slķkt. Žetta hefur margoft veriš nefnt į žessum vettvangi.

Hér er įgęt skżring į fyrirbrigšinu:

A number is an abstract concept while a numeral is a symbol used to express that number. “Three,” “3” and “III” are all symbols used to express the same number (or the concept of “threeness”). 

One could say that the difference between a number and its numerals is like the difference between a person and her name.

Ég hef įšur nefnt žetta en nśna įkvaš ég aš koma meš erlendar tilvķsanir til aš sżna aš žetta į ekki ašeins viš ķslensku. Hér er önnur tilvķsun valin af handahófi ķ oršasafni Google fręnda.

You should avoid beginning a sentence with a number that is not written out. If a sentence begins with a year, write "The year“ before writing out the year in numbers.

Getur žaš veriš rétt hjį mér aš fleiri og fleiri blašamenn og skrifarar séu farnir aš byrja setningar į tölustöfum? Sé svo er žaš slęm žróun. Tölustafir stinga oft ķ augun į prenti.

Tillaga: Tuttugu og įtta įra įstralskur žjóšernisöfgamašur, sem skaut …

5.

„Aušvitaš er Jón Gnarr rétti mašurinn til aš hefja į loft fįna fįrįnleikans ķ leikhśsinu, taka upp žrįšinn žar sem Ionesco žraut erindiš.“

Leiklistargagnrżni į blašsķšu 55 ķ Morgunblašinu 21.3.2019.           

Athugasemd: Gagnrżnandinn er eflaust aš snśa į lesendur. Sumir žeirra kunna aš segja aš žarna eigi aš standa örendi. Hvort tveggja er rétt. Į malid.is segir:

erindi, erendi, †ųrendi, †eyrendi h. ‘bošskapur, skilaboš; verkefni, hlutverk; mįlaleitan; fyrirlestur; vķsa (ķ kvęši)’; sbr. fęr. ųrindi, nno. ęrend, sę. ärende, d. ęrende; sbr. fe. ęĢ&#132;rende ‘bošskapur, sżslan’, 

Erindi ķ tilvitnuninni er hins vegar allt annaš en skilaboš eša sżslan, žó žaš sé nįtengt. Ķ Ķslenskri oršsifjabók į malid.is segir:

1 örendi, †ųrendi h. † ‘erindagerš, skilaboš,…’.

2 örendi, †ųrendi h. † ‘sś stund sem unnt er aš halda nišri ķ sér andanum, bil milli aš- og śtöndunar’; eiginl. ‘śtöndun’. Af ör- (4) og andi (1). Sjį örendur.

Örendi er sem sagt augnablikiš į milli aš- og śtöndunar. Hvaš gerist žį žegar einhvern žrżtur örendiš eša erindiš.

Gķsli Jónsson, ķslenskukennari, sagši ķ žęttinum Ķslenskt mįl ķ Morgunblašinu 16.9.1989 og byrjar į žvķ aš vitna ķ Snorra Eddu:

„Žór lķtur į horniš og sżnist ekki mikiš, og er žó heldur langt. En hann er mjög žyrstur, tekur aš drekka og svelgur allstórum og hyggur aš eigi skal žurfa aš lśta oftar aš sinni ķ horniš. En er hann žraut erindiš og hann laut śr horninu og sér hvaš leiš drykknum, og lķst honum svo sem all-lķtill munur mun vera aš nś sé lęgra ķ horninu en įšur.“ [Hversu mikiš sem Žór reyndi aš drekka žaš sem var ķ horninu tókst honum žaš aldrei, reyndi žrisvar. innskot SS]

žrjóta erindi (eldra örendi) merkir žarna aš geta ekki lengur andaš frį sér, žurfa aš anda aš sér og neyšast žar meš til žess aš hętta aš drekka.

Oršiš örendi var skrifaš nokkuš mismunandi fyrrmeir. Ķ žeirri merkingu, sem hér um ręšir, er žaš nįttśrlega skylt lżsingaroršinu örendur = daušur. Ég held aš ör sé žarna neitunarforskeyti og örendur žvķ ķ raun sama sem andlaus, hęttur aš anda.

Sögnin aš žrjóta (žraut, žrutum, žrotinn; 2. hljóšskiptaröš) er žrįsinnis ópersónuleg meš žolfalli: mig žrżtur eitthvaš = mig skortir eitthvaš, ég hef mist eitthvaš, sbr. hluta śr įgętu kvęši Siguršar Žórarinssonar nįttśrufręšings.

Žar viš mig žrżtur minni,
žašan af veit ei par,
aš viš eigrušum śt į stręti
ętlandi į kvennafar …

Frekari mįlalengingar eru hér meš óžarfar. Hins vegar hefši höfundur mįlsgreinarinnar aš skašlausu mįtt nota eldri śtgįfuna, örendi, vegna žess aš erindi hefur ašra merkingu ķ dag en į tķmum Snorra. Hins vegar er žaš dįlķtiš svalt aš nota erindi, athygli lesandans vaknar.

Dįlķtiš athyglisvert er aš velta fyrir sér aš örendi sé biliš milli aš- og śtöndunar. 

Į Breišafirši og vķšar žaš kallašur liggjandi biliš milli aš- og śtfalls. Žar siglu menn strauma į liggjandanum sem var hęttuminna.

Eitthvaš er žaš kallaš žegar storminn lęgir, lęgšamišjan gengur yfir, og svo hvessir aftur af annarri įtt.

Loks mį nefna aš aš ķ heita pottinum žagna stundum allir óvęnt. Vera mį vera aš einhverjir hugsi sig um (sem er alltaf jįkvętt). Nokkrum augnablikum sķšar, hefst orrahrķšin aftur. Žetta getur kallast kjaftstopp.

Tillaga: Engin tillaga gerš enda ekkert aš mįlsgreininni.


Fullyršing getur veriš žvert į sannleikann

Sveitarfélög geta hvorki veriš hamingjusöm né óhamingjusöm. Hins vegar mį gera rįš fyrir žvķ aš Grindvķkingar męlist hamingjusamari en ķbśar annarra sveitarfélaga, ašrir eru žó sķst óhamingjusamari žó einkun žeirra sé lakari.

Ekki gengur aš fullyrša Eyjamenn óhamingjusömustu ķbśa landsins. Tęplega 10% žeirra telja sig ekki hamingjusama en „ašeins“ 3% Grindvķkinga. Žżšir žetta aš heildin, allir ķbśar ķ Vestmannaeyjum, sé óhamingjusamari en žeir ķ Grindavķk? Nei, hér er of mikiš fullyrt, langt umfram nišurstöšu skošanakönnunarinnar.

Męling į hamingju er afar vandasöm žó ekki sé nema vegna žess aš erfitt er aš gera greinamun į hamingju eša gleši, dagsforminu. Žį er oft aušvelt aš ruglast og telja žaš óhamingju žegar eitthvaš bjįtar į ķ dag en nęsta dag muna hugsanlega fįir hvaš olli. Oft žarf fjarlęgš til aš sjį hvort hamingja hafi rķkt. Lķti mašur yfir farinn veg sést oft skżrar hvernig lķšanin var. Hugsanlega er best aš męla hamingjuna yfir lengri tķma en enn dag.

Um daginn var fullyrt aš Ķsland vęri „spilltasta“ žjóšin į Noršurlöndunum. Aušvitaš er žaš ekki rétt žó svo aš męlingar ķ könnun hafi sżnt aš samkvęmt įkvešnum forsendumsé stašan ķ hinum löndunum skįrri.

Ķ śrslitum ķ 4000 m hlaupi į Ólympķuleikunum keppa hugsanlega sextįn menn. Sį sem lendir ķ sextįnda sęti er ekki lélegasti hlauparinn. Hinir voru betri ķ žessu hlaupi. Gleymum žvķ ekki aš fjöldi manna komst ekki ķ śrslitahlaupiš vegna žess aš tķmi žeirra var lakari, žeir féllu śr leik ķ undanśrslitum.

Valnefnd um dómara ķ Landsrétt tilnefndu į Excel-skjali fimmtįn manns sem hśn taldi hęfa til aš gegna stöšu dómara. Litlu munaši į milli manna og žar af leišandi er vart hęgt aš fullyrša aš sį sem var ķ fimmtįnda sęti į listanum yrši lélegri dómari en sį ķ fyrsta sęti.

Fullyršing er įkaflega vafasöm enda eru mįlin oft ekki einföld. Žess vegna eru Eyjamenn ekki óhamingjusamastir landsmanna. Ķsland er ekki spilltasta Noršurlandažjóšin, hlauparinn ķ sextįnda sęti er ekki lélegri en hinir og fimmtįn dómarar voru metnir hęfir, enginn var sagšur lélegri en hinir.

Fullyršing bitnar svo ęši oft į sannleikanum.


mbl.is Grindvķkingar hamingjusamastir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nefnifallssżki, skammstafanir og auškenni

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Nafnoršastķll

Ķ nafnoršastķl eru innihaldsrķkustu oršin ķ setningu nafnorš en frekar valin sagnorš sem hafa almenna merkingu.

Ef valin eru sagnorš sem hafa nįkvęma eša sértęka merkingu žį verša setningar lķflegri og kraftmeiri. Dęmi: 

Ķsabella tók įkvöršun um aš kaupa bķlinn. > Ķsabella įkvaš aš kaupa bķlinn. 
Aukning sölunnar varš mikil. > Salan jókst mikiš.

Mįlvķsir, handbók um mįlfręši handa grunnskólum. Góš bók sem ętti aš vera į boršum allra įhugamanna um ķslenskt mįl, ekki sķst blašamanna.

1.

„Žórarinn žykir žó leitt aš sjį Eyžóri gerš skil į afar neikvęšan mįta …“

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Skaši er aš žvķ aš blašmenn hafi ekki skilning į fallbeygingu nafnorša og sérnafna. Žórarinn er žarna ķ röngu falli, ętti aš vera žįgufalli. Nafniš beygist svona:

ef. Žórarinn
žf. Žórarin
žgf.Žórarni
ef. Žórarins

Blašamašurinn framleišir skemmda frétt, hann er haldinn nefnifallssżki en skilur ekki heldur hvaš nįstaša er:

… Eyžóri Žorlįkssyni ķ vinsęla söngleiknum Elly sem hefur veriš sżnd viš fįdęma vinsęldir ķ Borgarleikhśsinu undanfarin tvö įr.

Mikilvęgt er aš lesa frétt yfir įšur en henni er skilaš śt į vefinn. Žaš hefur blašamašurinn ekki gert eša, sem er verra, hann hefur ekki skilning į mįlinu. Söngleikurinn Elly hefur veriš sżndur.

Og žaš er fleira ašfinnsluvert ķ fréttinni:

Žessi lżsing sé ekki rétt og Žórarinn telur sig ķ góšri stöšu til aš leggja mat į sannleiksgildi lżsingarinnar žar sem hann žekkti Eyžór nįiš ķ meira en hįlfa öld.

Žessi mįlsgrein er klśšur. Ruglingsleg frįsögn, tafs og ekki hjįlpar nįstašan. Betra hefši veriš aš orša žetta svona:

Žórarinn telur lżsinguna į Eyžóri ranga, hann žekkti manninn og viti aš lżsingin er röng.

Eftirfarandi er ekki vel oršaš:

Eyžór hafi lķka mešal annars veriš fyrstur Ķslendinga …

Žetta er slęmt klśšur, stķlleysiš er algjört. Sé atviksoršinu lķka sleppt veršur setningin skįrri.

Tillaga: Žórarni žykir žó leitt aš sjį Eyžóri gerš skil į afar neikvęšan mįta …

2.

R. e-n til e-s

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Skammstafanir eru oftast ljótar. Žetta er mķn skošun. Sś kenning er uppi aš žęr hafi komiš til ķ prentušu mįli svo hęgt sé aš spara plįss ķ blżsetningu. Sś tękni er śrelt žvķ nś žarf aldrei aš spara plįss, ašrar leišir eru betri. Ég hallast aš žessari kenningu.

Įšur fyrr var tališ aš stytta mętti algeng orš eša oršasambönd og gat munaš nokkru žegar góšir setjarar vildu ekki lįta mįlsgrein enda į öroršum og punkti ķ nżrri lķnu (į, ę, aš, til og svo framvegis (ekki „o.s.frv.“).

Samfellda hugsun į aš tjį ķ setningu eša mįlsgrein, helst įn žess aš punktur eša tölustafir brjóti hana upp. Undantekningar eru dagsetningar, įrtöl og hugsanlega stęrri tölur.

Einstaklega stķllaust og hjįkįtlegt er aš lesa svona:

Hérna gekk 1 mašur hverja 1 klukkustund nema um kl. 6 žį voru žeir 7.

Aldrei aš byrja setningu į tölustaf eins og hér sést og foršast nįstöšu:

    1. Aprķl tķškast aprķlgöbb ķ 4 fjölmišlum og 3 vefsķšum.

Hęgt er aš spinna upp klśšurslega frįsögn meš skammstöfunum, dęmi (žetta er spaug):

Sr. Jón las skv. venju bls. 2 og sķšan e.k. frįsögn frį u.ž.b. 10 f.Kr. ķ a.m.k 1/2 klst. 7 mķn. og 2 sek. eša u.ž.b. til kl. 12.

Žetta er aušvitaš ólęsilegt og frekar óskemmtilegt. Į svipašan hįtt veršur manni um og ó žegar fyrir augu ber svona skżringar į malid.is (žetta er ekki spaug):

2 reka, †vreka (st.)s. ‘hrekja burt eša į undan sér, vķsa burt; slį, hamra jįrn; starfrękja; žvinga, neyša: r. e-n til e-s; hefna: r. e-s; óp. hrekjast (fyrir straumi, vindi)’; sbr. fęr. og nno. reka ķ svipašri merk., sę. vräka ‘kasta burt, hafna’, fsę. räka ‘hrekja į braut’, sę. mįll. räka ‘berast fyrir straumi; flękjast um’; sbr. ennfremur fe. wrecan ‘hrekja burt, hefna,…’, fhž. rehhan, fsax. wrekan ‘hegna, hefna,…’, gotn. wrikan ‘ofsękja’. Lķkl. ķ ętt viš lat. urgeĢ&#132;re ‘žrengja aš, knżja, żta į’, fi. vrįjati ‘rįfar, reikar’ og e.t.v. fsl. vragÅ­ ‘fjandmašur’, lith. varĢ&#131;gas ‘neyš, eymd’; af ie. *uĢÆreg- (*uĢÆerg-) ‘žjarma, žrżsta aš, knżja, ofsękja’ (ath. aš baltn. og slavn. oršin gętu eins veriš ķ ętt viš vargur og virgill). Sum merkingartilbrigši so. reka ķ norr. gętu stafaš frį föllnum forskeytum, sbr. t.d. reka ‘hrekja burt’ e.t.v. < *fra-wrekan, sbr. fe. forwrecan; ‘hefna’ < *uzwrekan, sbr. fe. aĢ&#132;wrecan (s.m.). Sjį rek (1 og 2), -reka (1), rekald, reki, rekinn (1 og 2), rekja (4), rekning(u)r (1 og 2), rekstur (2) og rakstur (1), rétt kv., rétt(u)r (3), rękindi, rękja (3) og rękur (1); ath. rökn (1) og raukn (1).

Er ekki hęgt aš gera betur ķ svona afbragšsgóšum vef? Ķ tilvitnuninni er mikill fróšleikur og žvķ betra aš lesa hęgt og rólega til aš allt skiljist. Greinaskil eru yfirleitt gott hjįlpartęki en ekki notuš.

Tillaga: Reka einhvern til einhvers.

3.

„Ķ sam­ręmi viš vinnu­regl­ur banda­lags­ins flugu tvęr orr­ustužotur ķt­alska flug­hers­ins til móts viš vél­arn­ar til aš auškenna žęr.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Hvaš er nś žetta? Ekki var žaš svo aš óžekktu vélarnar žyrftu auškenningar viš heldur var ętlunin sś aš bera kennsl į žęr.

Nafnoršiš auškenni merkir žaš sem greinir eitt frį öšru, sérkenni eša einkenni af einhverju tagi. Jurtir hafa auškenni sem greinir žęr frį hverri annarri.

Auškenni lögreglumanna er fatnašurinn sem žeir klęšast (leynilöggan er undantekning). Auškenni fjallamannsins er til dęmis gönguskórnir sem sķst af öllu eru samkvęmisklęšnašur.

Žį er žaš sagnoršiš, aš auškenna. Į malid.is segir um oršiš:

setja sérstakt mark į (e-š) til ašgreiningar eša einkennis

eiganda hunds er skylt aš auškenna hund sinn
allar götur bęjarins eru auškenndar meš skilti
ég auškenndi nokkur atriši textans meš gulum lit

Hér ętti aš vera ljóst aš ķtalski flugherinn ętlaši sér ekki aš „aukenna“  flugvélarnar. Žaš hefši hefši veriš alvarlegt mįl žvķ žęr reyndust vera rśssneskar. 

Lķklegast er aš blašamašurinn hafi lįtiš enska nafnoršiš „identification“ og sagnoršiš „to identify“ rugla sig ķ rķminu. Hvorugt žeirra dugar hér.

Mjög mikilvęgt er aš blašamašur hafi góš tök į ķslensku žvķ įbyrgšin er mikil. Röng oršanotkun ķ fjölmišlum ruglar lesendur og žį er hęttan sś aš sumir skilji hreinlega ekki žegar oršin eru notuš ķ réttu samhengi.

Žegar ofangreint hafši veriš skrifaš birtist frétt um sama mįl į visir.is og oršalagiš er svipaš. Ķ henni segir aš ętlunin hafi aš auškenna óžekktu flugvélarnar.

Af žessu mį draga žį įlyktun aš oršalagiš er ekki komiš frį blašamönnunum sem skrifušu fréttirnar heldur frį Landhelgisgęslunni. Žar žurfa žeir aš taka sig į sem skrifa fréttatilkynningar, žetta er einfaldlega óbošlegt.

Blašamenn Morgunblašsins og Vķsis hefšu aš sjįlfsögšu įtt aš umorša textann įšur en hann var birtur. „Kranablašamennska“ er ekki mešmęli fyrir fjölmišil. Žeir eiga aš vita betur en hugsunarleysiš er algjört.

Tillaga: Ķ sam­ręmi viš vinnu­regl­ur banda­lags­ins flugu tvęr orr­ustužotur ķt­alska flug­hers­ins til móts viš vél­arn­ar til aš bera kennsl į žęr.


Óžekktir yfirburšir, eftirköst og drasla til

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Žżša er ekki žķša

Sé mašur ekki alveg smekklaus finnst manni sögnin aš affrysta ljót en sögnin aš žķša falleg. 

Ķ staš žess aš „affrysta“ mat skulum viš žķša hann. Hann žišnar žį, ķ staš žess aš „affrystast“ (affrjósa?) og veršur žišinn ķ staš žess aš verša „affrosinn“ (affrešinn?). 

En žķšum hann alltaf meš ķ-i.

Mįliš į blašsķšu 52 ķ Morgunblašinu 14.3.2019.

 

1.

„Žingiš hefur nś tvisvar fellt meš óžekktum yfirburšum „eina samninginn sem völ er į“.“

Leišari Morgunblašsins 14.3.2019          

Athugasemd: Žetta er skrżtiš. Höfundur er aš segja frį vandręšum bresku rķkisstjórnarinnar vegna Brexit, brottför landsins śr ESB. Breski forsętisrįšherrann į ķ miklum vandręšum ķ žinginu. Hann segir aš samningurinn hafi veriš felldur meš „óžekktum yfirburšum“.

Hvaš er óžekkt? Atkvęšagreišslan ķ breska žinginu žann 10. mars fór žannig aš 391 greiddi atkvęši gegn og 242 meš. Ekkert er žarna óžekkt nema óžekktin ķ žingmönnum rķkisstjórnarflokkanna sem greiddu ekki atkvęši eins og rķkisstjórnin vildi.

Žegar leišarahöfundur talar um „óžekkta“ yfirburši į hann viš aš žeir hafi veriš meiri en įšur hafa žekkst. Oršalagiš er śt ensku. Enskumęlandi segja: „Something is unheard of“. Viš tölum į annan veg hér į landi nema ętlunin sé aš śtbreiša „ķsl-ensku“. Ekki mį samt nota lżsingaroršiš „óheyrilegur“ ķ žessu sambandi.

Žaš sem er óžekkt er ekki žekkt. Danmörk sigraši Ķsland meš fjórtįn mörkum gegn tveimur og er fįtķtt aš liš vinni meš slķkum yfirburšum ķ fótbolta (ekki „óžekktum“ yfirburšum).

Tillaga: Žingiš hefur nś tvisvar fellt „eina samninginn sem völ er į“ meš meiri yfirburšum en žekkst hafa ķ atkvęšagreišslum ķ breska žinginu.

2.

„Eftirköst Christchurch-įrįsarinnar rétt aš byrja.“

Frétt į blašsķšu 15 ķ Morgunblašinu 18.02.2019.         

Athugasemd: Hér eru stuttar vangaveltur um merkingu fyrirsagnarinnar, sérstaklega nafnoršsins eftirköst. Er ekki alveg viss um hvort blašamašurinn įtti sig į oršinu. Af efni fréttarinnar mį rįša aš ekki er vķst aš eftirköstin séu öll slęm.

Ķ hugum flestra merkir oršiš neikvęšar afleišingar. Til dęmis er hausverkur oft eftirköst of mikillar įfengisdrykkju. Setji ég dķsil į bensķnbķl veršur hann ógangfęr, žaš eru slęm eftirköst. 

Sį sem kaupir lottómiša myndi aldrei oršaš žaš sem svo aš vinningurinn sé eftirköst kaupanna. Ekki heldur eru žaš eftirköst aš fį afslįtt viš kaup į vöru.

Aš žessu sögšu vęri skįrra aš nota oršiš afleišingar. Til dęmis telja margir aš takmarkanir į byssueign séu naušsynleg ašgerš en ašrir eru ósammįla.

Tillaga: Afleišingar įrįsanna ķ Christchurch eru margvķslegar.

3.

„Hann draslar til – rķfur kjaft og hundsar allt sem hann er bešinn um

Frétt į dv.is.         

Athugasemd: Sögnin aš drasla er alžekkt. Žegar einhver draslar žarf hinn sami eša ašrir aš taka til. Žannig gerast hlutirnir į bestu heimilum, vinnustöšum og jafnvel śti ķ sjįlfri nįttśrunni. Annars er žetta skemmtileg frétt į DV, fjallar um unglinginn sem į aš vķsa śt af heimilinu žvķ hann draslar svo mikiš. Og unglingurinn er köttur.

Stundum renna sama orš og oršasambönd. Sį sem tekur til segist gera žaš vegna žess aš einhver „draslaši til“. Žetta sķšasta er aušvitaš bull. 

Į malid.is segir: 

‘draga meš erfišismunum, róta e-u til; slarka, svalla’ … so. drasla viršist auk žess nafnleidd af *drasil-, sbr. drösla af drösull (2) (s.ž.). Sjį drasa og dręsa.

Gaman er aš sjį žarna tenginguna viš drösul, žį glašnar yfir mörgum. Į malid.is segir um žaš orš:

‘hestur; †hestsheiti’. Uppruni óljós. Oršiš hefur veriš tengt viš gr. (lesb.) thérsos ‘hugrekki’, sbr. gotn. gadaursan ‘dirfast’. Vafasamt. E.t.v. fremur sk. drösla og eiginl. s.o. og drösull (2). 

Żmsir hafa haft žaš į móti žessari ęttfęrslu aš hestsheitiš hljóti aš vera hrósyrši, en slķku er valt aš treysta, nöfn af žessu tagi eru oft tvķhverf og heitiš hefur e.t.v. ķ upphafi merkt taumhest, beislisfįk eša jafnvel stašan hest.

Mį vera aš Jónas Hallgrķmsson hafi ekki haft gęšing ķ huga er hann orti:

Drottinn leiši drösulinn minn,
drjśgur veršur sķšasti įfanginn.

Žetta er aušvitaš śr ljóšinu Sprengisandur. Furšulegt er annars hvaš mann rekur langt ķ spjalli um orš. 

Tillaga: Hann draslar, rķfur kjaft og hundsar allt sem hann er bešinn um.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband