Lausi taumurinn, bišla til gušs og erindi eša örendi,

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Fótbolti eša knattspyrna

Žegar fótboltaleikur fluttist hingaš til Ķslands, bįšu menn lęršan mįlhreinsunarmann aš bśa til ķslenzkt orš yfir žennan leik, og žannig var oršinu knattspyrna naušgaš inn ķ mįliš.

Ķ žessum leik er ekki leikiš meš knött, heldur hlut, sem fer įgętlega į aš haldi heitinu bolti. Knöttur er gagnžéttur og žungur, žaš heyrir hver mašur meš óspillta heyrn į hljómi oršsins; bolti er léttur, žaš er loft innan ķ honum, žaš er lķka aušheyrt į hljómi oršsins.

Og ķ žennan bolta er ekki spyrnt, heldur sparkaš – žaš er ekki spyrnt ķ hlut nema hann veiti višnįm. Fótbolti er žvķ įgętt orš. Vonandi į mįltilfinning žjóšarinnar eftir aš śtrżma oršinu knattspyrna...

Kristjįn Albertsson ķ Skķrni 1939. Birt į Vķsindavefnum.

1.

„Voru eigendur verslana ķ nįgrenninu sagšir ęvareišir žar sem mótmęlendum var gefinn laus taumur til žess aš brjóta og bramla.“

Frétt į blašsķšu 17 ķ Morgunblašinu 19.3.2019.           

Athugasemd: Góš regla er aš nota ekki mįlshętti eša orštök nema kunna į žeim skil. Betra er aš sleppa žeim frekar en aš eiga į hęttu aš fara rangt meš.

Ķ žessu tilviki passar orštakiš ekki og mįlsgreinin missir merkingu sķna.

Taumur er „sį hluti  beislisins sem haldiš er ķ“, segir ķ ķslenskri nśtķmamįlsoršabók. 

Reišmašurinn stjórnar hestinum meš taumnum. Žegar taumurinn er lagšur nišur, er laus, fęr hesturinn aš stjórna feršinni sjįlfur. Hér vęri algjört stķlbrot aš segja aš hesturinn hafi fengiš „frjįlsar hendur“ til aš gera žaš sem honum sżnist.

Jafnmikil stķlleysa er aš segja aš mótmęlendum hafi veriš gefinn laus taumurinn vegna žess aš žaš gefur til kynna aš einhver, lķklega lögreglan, hafi fylgst nįiš meš, rétt eins og reišmašurinn sem gaf hestinum lausan tauminn.

Samkvęmt fréttinni missti lögreglan stjórn į mótmęlendum og tóku sumir upp į žvķ aš ręna fyrirtęki. Afleišingin af öllu žessu varš enda sś aš lögreglustjórinn var rekinn. Žetta geršist ķ Parķs (ekki segja; „įtti sér staš“ ķ Parķs).

Tillaga: Eigendur verslana ķ nįgrenninu voru sagšir ęvareišir žar sem mótmęlendum gįtu brotiš allt og bramlaš enda lögreglan fjarri.

2.

„Hrósaši fyrst og sķšast leikmönnum fyrir aš stķga upp ķ samręmi viš gildi félagsins og berjast fyrir hver annan.“

Grein į blašsķšu 12 ķ višskiptablaši Morgunblašsins 20.3.2019.           

Athugasemd: Žetta er óskiljaleg mįlsgrein ķ annars góšum pistli. Ķ įgętri bók segir aš Jesś hafi stigiš upp til himna. Allir skilja hvaš įtt er viš. Vart hafa leikmennirnir fariš aš dęmi hans. Lķklegast er žó aš žeir hafi stigiš upp į stól, upp į tröppu į leiš sinni į nęstu hęš eša eitthvaš svoleišis.

Furšuleg er sś įrįtta margra mętra manna aš skrifa ensku meš ķslenskum oršum. Slķkt var framandi og illskiljanlegt en žykir nś svalt og flott, merki um aš menn hafi komiš til śtlanda.

Viš hin, žessi heimsku ķ upprunalegri merkingu žess oršs, hvįum žvķ viš erum engu nęr. Nokkrar lķkur eru žį į žvķ aš einhver sem horft hefur į amrķskar sakamįlamyndir manni sig upp (ekki segja „stķgi upp“) og spyrji trśr enskunni:

„Did they really step up or are you just kidding?“

Žetta sķšasta er greinilega śtidśr.

Tillaga: Hrósaši fyrst og sķšast leikmönnum fyrir aš taka sig į, berjast ķ samręmi viš gildi félagsins, hjįlpast aš.

3.

„Skömmu įšur en flugvélin brotlenti žagši flugstjórinn, sem var frį Indlandi, en flugmašurinn, sem var frį Indónesķu, bišlaši til gušs.“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Žetta er ekki góš mįlsgrein, aušvelt er aš laga hana. Lķklega hefur indverski flugstjórinn žagnaš žó ekki sé rangt aš segja aš hann hafi žagaš, ekki sagt neitt, hętt aš tala. 

Indónesķski flugmašurinn bišlaši ekki til gušs. Blašamašurinn sem skrifaši fréttina veit ekki hvaš oršiš žżšir.

Ķ malid.is segir aš bišla merkir aš bišja um hönd stślku, sį sem bišlar er bišill. Žetta vita aušvitaš allir sem alist hafa upp viš lestur bóka og žvķ ósjįlfrįtt safnaš drjśgum oršaforša. Nįnar er fjallaš um sögnina aš bišla hér og einni ķ žessum pistli.

Ķ staš tvķtekningarinnar, nįstöšunnar; „sem var frį“, hefši blašamašurinn įtt aš orša žaš svo aš flugstjórinn vęri indverskur og flugmašurinn indónesķskur. Lżsingaroršin sem dregin eru aš landaheitum eru oft žęgileg ķ notkun.

Heimild fréttarinnar er Reuters fréttamišlunin. Žar er fréttin miklu ķtarlegri. Tilvitnunin hér aš ofan er śr žessari mįlsgrein frį Reuters fréttamišuninni:

The Indian-born captain was silent at the end, all three sources said, while the Indonesian first officer said „Allahu Akbar”, or “God is greatest”, a common Arabic phrase in the majority-Muslim country that can be used to express excitement, shock, praise or distress.

Tveir ęšrulausir menn, annar žegir og hinn įkallar Guš.

Tillaga: Skömmu įšur en flugvélin brotlenti žagnaši indverski flugstjórinn en indónesķski flugmašurinn baš til gušs.

4.

„28 įra įstralskur žjóšernisöfgamašur, sem skaut 50 manns til bana ķ moskum ķ borginni Christchurch į Nżja-Sjįlandi, …“

Frétt į blašsķšu 34 ķ Morgunblašinu 21.3.2019.           

Athugasemd: Žrautreyndur blašamašur Moggans byrjar mįlsgrein į tölustöfum. Hvergi ķ heiminum, aš minnsta kosti ekki ķ vestręnum fjölmišlum, tķškast slķkt. Žetta hefur margoft veriš nefnt į žessum vettvangi.

Hér er įgęt skżring į fyrirbrigšinu:

A number is an abstract concept while a numeral is a symbol used to express that number. “Three,” “3” and “III” are all symbols used to express the same number (or the concept of “threeness”). 

One could say that the difference between a number and its numerals is like the difference between a person and her name.

Ég hef įšur nefnt žetta en nśna įkvaš ég aš koma meš erlendar tilvķsanir til aš sżna aš žetta į ekki ašeins viš ķslensku. Hér er önnur tilvķsun valin af handahófi ķ oršasafni Google fręnda.

You should avoid beginning a sentence with a number that is not written out. If a sentence begins with a year, write "The year“ before writing out the year in numbers.

Getur žaš veriš rétt hjį mér aš fleiri og fleiri blašamenn og skrifarar séu farnir aš byrja setningar į tölustöfum? Sé svo er žaš slęm žróun. Tölustafir stinga oft ķ augun į prenti.

Tillaga: Tuttugu og įtta įra įstralskur žjóšernisöfgamašur, sem skaut …

5.

„Aušvitaš er Jón Gnarr rétti mašurinn til aš hefja į loft fįna fįrįnleikans ķ leikhśsinu, taka upp žrįšinn žar sem Ionesco žraut erindiš.“

Leiklistargagnrżni į blašsķšu 55 ķ Morgunblašinu 21.3.2019.           

Athugasemd: Gagnrżnandinn er eflaust aš snśa į lesendur. Sumir žeirra kunna aš segja aš žarna eigi aš standa örendi. Hvort tveggja er rétt. Į malid.is segir:

erindi, erendi, †ųrendi, †eyrendi h. ‘bošskapur, skilaboš; verkefni, hlutverk; mįlaleitan; fyrirlestur; vķsa (ķ kvęši)’; sbr. fęr. ųrindi, nno. ęrend, sę. ärende, d. ęrende; sbr. fe. ęĢ„rende ‘bošskapur, sżslan’, 

Erindi ķ tilvitnuninni er hins vegar allt annaš en skilaboš eša sżslan, žó žaš sé nįtengt. Ķ Ķslenskri oršsifjabók į malid.is segir:

1 örendi, †ųrendi h. † ‘erindagerš, skilaboš,…’.

2 örendi, †ųrendi h. † ‘sś stund sem unnt er aš halda nišri ķ sér andanum, bil milli aš- og śtöndunar’; eiginl. ‘śtöndun’. Af ör- (4) og andi (1). Sjį örendur.

Örendi er sem sagt augnablikiš į milli aš- og śtöndunar. Hvaš gerist žį žegar einhvern žrżtur örendiš eša erindiš.

Gķsli Jónsson, ķslenskukennari, sagši ķ žęttinum Ķslenskt mįl ķ Morgunblašinu 16.9.1989 og byrjar į žvķ aš vitna ķ Snorra Eddu:

„Žór lķtur į horniš og sżnist ekki mikiš, og er žó heldur langt. En hann er mjög žyrstur, tekur aš drekka og svelgur allstórum og hyggur aš eigi skal žurfa aš lśta oftar aš sinni ķ horniš. En er hann žraut erindiš og hann laut śr horninu og sér hvaš leiš drykknum, og lķst honum svo sem all-lķtill munur mun vera aš nś sé lęgra ķ horninu en įšur.“ [Hversu mikiš sem Žór reyndi aš drekka žaš sem var ķ horninu tókst honum žaš aldrei, reyndi žrisvar. innskot SS]

žrjóta erindi (eldra örendi) merkir žarna aš geta ekki lengur andaš frį sér, žurfa aš anda aš sér og neyšast žar meš til žess aš hętta aš drekka.

Oršiš örendi var skrifaš nokkuš mismunandi fyrrmeir. Ķ žeirri merkingu, sem hér um ręšir, er žaš nįttśrlega skylt lżsingaroršinu örendur = daušur. Ég held aš ör sé žarna neitunarforskeyti og örendur žvķ ķ raun sama sem andlaus, hęttur aš anda.

Sögnin aš žrjóta (žraut, žrutum, žrotinn; 2. hljóšskiptaröš) er žrįsinnis ópersónuleg meš žolfalli: mig žrżtur eitthvaš = mig skortir eitthvaš, ég hef mist eitthvaš, sbr. hluta śr įgętu kvęši Siguršar Žórarinssonar nįttśrufręšings.

Žar viš mig žrżtur minni,
žašan af veit ei par,
aš viš eigrušum śt į stręti
ętlandi į kvennafar …

Frekari mįlalengingar eru hér meš óžarfar. Hins vegar hefši höfundur mįlsgreinarinnar aš skašlausu mįtt nota eldri śtgįfuna, örendi, vegna žess aš erindi hefur ašra merkingu ķ dag en į tķmum Snorra. Hins vegar er žaš dįlķtiš svalt aš nota erindi, athygli lesandans vaknar.

Dįlķtiš athyglisvert er aš velta fyrir sér aš örendi sé biliš milli aš- og śtöndunar. 

Į Breišafirši og vķšar žaš kallašur liggjandi biliš milli aš- og śtfalls. Žar siglu menn strauma į liggjandanum sem var hęttuminna.

Eitthvaš er žaš kallaš žegar storminn lęgir, lęgšamišjan gengur yfir, og svo hvessir aftur af annarri įtt.

Loks mį nefna aš aš ķ heita pottinum žagna stundum allir óvęnt. Vera mį vera aš einhverjir hugsi sig um (sem er alltaf jįkvętt). Nokkrum augnablikum sķšar, hefst orrahrķšin aftur. Žetta getur kallast kjaftstopp.

Tillaga: Engin tillaga gerš enda ekkert aš mįlsgreininni.


Fullyršing getur veriš žvert į sannleikann

Sveitarfélög geta hvorki veriš hamingjusöm né óhamingjusöm. Hins vegar mį gera rįš fyrir žvķ aš Grindvķkingar męlist hamingjusamari en ķbśar annarra sveitarfélaga, ašrir eru žó sķst óhamingjusamari žó einkun žeirra sé lakari.

Ekki gengur aš fullyrša Eyjamenn óhamingjusömustu ķbśa landsins. Tęplega 10% žeirra telja sig ekki hamingjusama en „ašeins“ 3% Grindvķkinga. Žżšir žetta aš heildin, allir ķbśar ķ Vestmannaeyjum, sé óhamingjusamari en žeir ķ Grindavķk? Nei, hér er of mikiš fullyrt, langt umfram nišurstöšu skošanakönnunarinnar.

Męling į hamingju er afar vandasöm žó ekki sé nema vegna žess aš erfitt er aš gera greinamun į hamingju eša gleši, dagsforminu. Žį er oft aušvelt aš ruglast og telja žaš óhamingju žegar eitthvaš bjįtar į ķ dag en nęsta dag muna hugsanlega fįir hvaš olli. Oft žarf fjarlęgš til aš sjį hvort hamingja hafi rķkt. Lķti mašur yfir farinn veg sést oft skżrar hvernig lķšanin var. Hugsanlega er best aš męla hamingjuna yfir lengri tķma en enn dag.

Um daginn var fullyrt aš Ķsland vęri „spilltasta“ žjóšin į Noršurlöndunum. Aušvitaš er žaš ekki rétt žó svo aš męlingar ķ könnun hafi sżnt aš samkvęmt įkvešnum forsendumsé stašan ķ hinum löndunum skįrri.

Ķ śrslitum ķ 4000 m hlaupi į Ólympķuleikunum keppa hugsanlega sextįn menn. Sį sem lendir ķ sextįnda sęti er ekki lélegasti hlauparinn. Hinir voru betri ķ žessu hlaupi. Gleymum žvķ ekki aš fjöldi manna komst ekki ķ śrslitahlaupiš vegna žess aš tķmi žeirra var lakari, žeir féllu śr leik ķ undanśrslitum.

Valnefnd um dómara ķ Landsrétt tilnefndu į Excel-skjali fimmtįn manns sem hśn taldi hęfa til aš gegna stöšu dómara. Litlu munaši į milli manna og žar af leišandi er vart hęgt aš fullyrša aš sį sem var ķ fimmtįnda sęti į listanum yrši lélegri dómari en sį ķ fyrsta sęti.

Fullyršing er įkaflega vafasöm enda eru mįlin oft ekki einföld. Žess vegna eru Eyjamenn ekki óhamingjusamastir landsmanna. Ķsland er ekki spilltasta Noršurlandažjóšin, hlauparinn ķ sextįnda sęti er ekki lélegri en hinir og fimmtįn dómarar voru metnir hęfir, enginn var sagšur lélegri en hinir.

Fullyršing bitnar svo ęši oft į sannleikanum.


mbl.is Grindvķkingar hamingjusamastir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nefnifallssżki, skammstafanir og auškenni

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Nafnoršastķll

Ķ nafnoršastķl eru innihaldsrķkustu oršin ķ setningu nafnorš en frekar valin sagnorš sem hafa almenna merkingu.

Ef valin eru sagnorš sem hafa nįkvęma eša sértęka merkingu žį verša setningar lķflegri og kraftmeiri. Dęmi: 

Ķsabella tók įkvöršun um aš kaupa bķlinn. > Ķsabella įkvaš aš kaupa bķlinn. 
Aukning sölunnar varš mikil. > Salan jókst mikiš.

Mįlvķsir, handbók um mįlfręši handa grunnskólum. Góš bók sem ętti aš vera į boršum allra įhugamanna um ķslenskt mįl, ekki sķst blašamanna.

1.

„Žórarinn žykir žó leitt aš sjį Eyžóri gerš skil į afar neikvęšan mįta …“

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Skaši er aš žvķ aš blašmenn hafi ekki skilning į fallbeygingu nafnorša og sérnafna. Žórarinn er žarna ķ röngu falli, ętti aš vera žįgufalli. Nafniš beygist svona:

ef. Žórarinn
žf. Žórarin
žgf.Žórarni
ef. Žórarins

Blašamašurinn framleišir skemmda frétt, hann er haldinn nefnifallssżki en skilur ekki heldur hvaš nįstaša er:

… Eyžóri Žorlįkssyni ķ vinsęla söngleiknum Elly sem hefur veriš sżnd viš fįdęma vinsęldir ķ Borgarleikhśsinu undanfarin tvö įr.

Mikilvęgt er aš lesa frétt yfir įšur en henni er skilaš śt į vefinn. Žaš hefur blašamašurinn ekki gert eša, sem er verra, hann hefur ekki skilning į mįlinu. Söngleikurinn Elly hefur veriš sżndur.

Og žaš er fleira ašfinnsluvert ķ fréttinni:

Žessi lżsing sé ekki rétt og Žórarinn telur sig ķ góšri stöšu til aš leggja mat į sannleiksgildi lżsingarinnar žar sem hann žekkti Eyžór nįiš ķ meira en hįlfa öld.

Žessi mįlsgrein er klśšur. Ruglingsleg frįsögn, tafs og ekki hjįlpar nįstašan. Betra hefši veriš aš orša žetta svona:

Žórarinn telur lżsinguna į Eyžóri ranga, hann žekkti manninn og viti aš lżsingin er röng.

Eftirfarandi er ekki vel oršaš:

Eyžór hafi lķka mešal annars veriš fyrstur Ķslendinga …

Žetta er slęmt klśšur, stķlleysiš er algjört. Sé atviksoršinu lķka sleppt veršur setningin skįrri.

Tillaga: Žórarni žykir žó leitt aš sjį Eyžóri gerš skil į afar neikvęšan mįta …

2.

R. e-n til e-s

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Skammstafanir eru oftast ljótar. Žetta er mķn skošun. Sś kenning er uppi aš žęr hafi komiš til ķ prentušu mįli svo hęgt sé aš spara plįss ķ blżsetningu. Sś tękni er śrelt žvķ nś žarf aldrei aš spara plįss, ašrar leišir eru betri. Ég hallast aš žessari kenningu.

Įšur fyrr var tališ aš stytta mętti algeng orš eša oršasambönd og gat munaš nokkru žegar góšir setjarar vildu ekki lįta mįlsgrein enda į öroršum og punkti ķ nżrri lķnu (į, ę, aš, til og svo framvegis (ekki „o.s.frv.“).

Samfellda hugsun į aš tjį ķ setningu eša mįlsgrein, helst įn žess aš punktur eša tölustafir brjóti hana upp. Undantekningar eru dagsetningar, įrtöl og hugsanlega stęrri tölur.

Einstaklega stķllaust og hjįkįtlegt er aš lesa svona:

Hérna gekk 1 mašur hverja 1 klukkustund nema um kl. 6 žį voru žeir 7.

Aldrei aš byrja setningu į tölustaf eins og hér sést og foršast nįstöšu:

    1. Aprķl tķškast aprķlgöbb ķ 4 fjölmišlum og 3 vefsķšum.

Hęgt er aš spinna upp klśšurslega frįsögn meš skammstöfunum, dęmi (žetta er spaug):

Sr. Jón las skv. venju bls. 2 og sķšan e.k. frįsögn frį u.ž.b. 10 f.Kr. ķ a.m.k 1/2 klst. 7 mķn. og 2 sek. eša u.ž.b. til kl. 12.

Žetta er aušvitaš ólęsilegt og frekar óskemmtilegt. Į svipašan hįtt veršur manni um og ó žegar fyrir augu ber svona skżringar į malid.is (žetta er ekki spaug):

2 reka, †vreka (st.)s. ‘hrekja burt eša į undan sér, vķsa burt; slį, hamra jįrn; starfrękja; žvinga, neyša: r. e-n til e-s; hefna: r. e-s; óp. hrekjast (fyrir straumi, vindi)’; sbr. fęr. og nno. reka ķ svipašri merk., sę. vräka ‘kasta burt, hafna’, fsę. räka ‘hrekja į braut’, sę. mįll. räka ‘berast fyrir straumi; flękjast um’; sbr. ennfremur fe. wrecan ‘hrekja burt, hefna,…’, fhž. rehhan, fsax. wrekan ‘hegna, hefna,…’, gotn. wrikan ‘ofsękja’. Lķkl. ķ ętt viš lat. urgeĢ&#132;re ‘žrengja aš, knżja, żta į’, fi. vrįjati ‘rįfar, reikar’ og e.t.v. fsl. vragÅ­ ‘fjandmašur’, lith. varĢ&#131;gas ‘neyš, eymd’; af ie. *uĢÆreg- (*uĢÆerg-) ‘žjarma, žrżsta aš, knżja, ofsękja’ (ath. aš baltn. og slavn. oršin gętu eins veriš ķ ętt viš vargur og virgill). Sum merkingartilbrigši so. reka ķ norr. gętu stafaš frį föllnum forskeytum, sbr. t.d. reka ‘hrekja burt’ e.t.v. < *fra-wrekan, sbr. fe. forwrecan; ‘hefna’ < *uzwrekan, sbr. fe. aĢ&#132;wrecan (s.m.). Sjį rek (1 og 2), -reka (1), rekald, reki, rekinn (1 og 2), rekja (4), rekning(u)r (1 og 2), rekstur (2) og rakstur (1), rétt kv., rétt(u)r (3), rękindi, rękja (3) og rękur (1); ath. rökn (1) og raukn (1).

Er ekki hęgt aš gera betur ķ svona afbragšsgóšum vef? Ķ tilvitnuninni er mikill fróšleikur og žvķ betra aš lesa hęgt og rólega til aš allt skiljist. Greinaskil eru yfirleitt gott hjįlpartęki en ekki notuš.

Tillaga: Reka einhvern til einhvers.

3.

„Ķ sam­ręmi viš vinnu­regl­ur banda­lags­ins flugu tvęr orr­ustužotur ķt­alska flug­hers­ins til móts viš vél­arn­ar til aš auškenna žęr.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Hvaš er nś žetta? Ekki var žaš svo aš óžekktu vélarnar žyrftu auškenningar viš heldur var ętlunin sś aš bera kennsl į žęr.

Nafnoršiš auškenni merkir žaš sem greinir eitt frį öšru, sérkenni eša einkenni af einhverju tagi. Jurtir hafa auškenni sem greinir žęr frį hverri annarri.

Auškenni lögreglumanna er fatnašurinn sem žeir klęšast (leynilöggan er undantekning). Auškenni fjallamannsins er til dęmis gönguskórnir sem sķst af öllu eru samkvęmisklęšnašur.

Žį er žaš sagnoršiš, aš auškenna. Į malid.is segir um oršiš:

setja sérstakt mark į (e-š) til ašgreiningar eša einkennis

eiganda hunds er skylt aš auškenna hund sinn
allar götur bęjarins eru auškenndar meš skilti
ég auškenndi nokkur atriši textans meš gulum lit

Hér ętti aš vera ljóst aš ķtalski flugherinn ętlaši sér ekki aš „aukenna“  flugvélarnar. Žaš hefši hefši veriš alvarlegt mįl žvķ žęr reyndust vera rśssneskar. 

Lķklegast er aš blašamašurinn hafi lįtiš enska nafnoršiš „identification“ og sagnoršiš „to identify“ rugla sig ķ rķminu. Hvorugt žeirra dugar hér.

Mjög mikilvęgt er aš blašamašur hafi góš tök į ķslensku žvķ įbyrgšin er mikil. Röng oršanotkun ķ fjölmišlum ruglar lesendur og žį er hęttan sś aš sumir skilji hreinlega ekki žegar oršin eru notuš ķ réttu samhengi.

Žegar ofangreint hafši veriš skrifaš birtist frétt um sama mįl į visir.is og oršalagiš er svipaš. Ķ henni segir aš ętlunin hafi aš auškenna óžekktu flugvélarnar.

Af žessu mį draga žį įlyktun aš oršalagiš er ekki komiš frį blašamönnunum sem skrifušu fréttirnar heldur frį Landhelgisgęslunni. Žar žurfa žeir aš taka sig į sem skrifa fréttatilkynningar, žetta er einfaldlega óbošlegt.

Blašamenn Morgunblašsins og Vķsis hefšu aš sjįlfsögšu įtt aš umorša textann įšur en hann var birtur. „Kranablašamennska“ er ekki mešmęli fyrir fjölmišil. Žeir eiga aš vita betur en hugsunarleysiš er algjört.

Tillaga: Ķ sam­ręmi viš vinnu­regl­ur banda­lags­ins flugu tvęr orr­ustužotur ķt­alska flug­hers­ins til móts viš vél­arn­ar til aš bera kennsl į žęr.


Óžekktir yfirburšir, eftirköst og drasla til

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Žżša er ekki žķša

Sé mašur ekki alveg smekklaus finnst manni sögnin aš affrysta ljót en sögnin aš žķša falleg. 

Ķ staš žess aš „affrysta“ mat skulum viš žķša hann. Hann žišnar žį, ķ staš žess aš „affrystast“ (affrjósa?) og veršur žišinn ķ staš žess aš verša „affrosinn“ (affrešinn?). 

En žķšum hann alltaf meš ķ-i.

Mįliš į blašsķšu 52 ķ Morgunblašinu 14.3.2019.

 

1.

„Žingiš hefur nś tvisvar fellt meš óžekktum yfirburšum „eina samninginn sem völ er į“.“

Leišari Morgunblašsins 14.3.2019          

Athugasemd: Žetta er skrżtiš. Höfundur er aš segja frį vandręšum bresku rķkisstjórnarinnar vegna Brexit, brottför landsins śr ESB. Breski forsętisrįšherrann į ķ miklum vandręšum ķ žinginu. Hann segir aš samningurinn hafi veriš felldur meš „óžekktum yfirburšum“.

Hvaš er óžekkt? Atkvęšagreišslan ķ breska žinginu žann 10. mars fór žannig aš 391 greiddi atkvęši gegn og 242 meš. Ekkert er žarna óžekkt nema óžekktin ķ žingmönnum rķkisstjórnarflokkanna sem greiddu ekki atkvęši eins og rķkisstjórnin vildi.

Žegar leišarahöfundur talar um „óžekkta“ yfirburši į hann viš aš žeir hafi veriš meiri en įšur hafa žekkst. Oršalagiš er śt ensku. Enskumęlandi segja: „Something is unheard of“. Viš tölum į annan veg hér į landi nema ętlunin sé aš śtbreiša „ķsl-ensku“. Ekki mį samt nota lżsingaroršiš „óheyrilegur“ ķ žessu sambandi.

Žaš sem er óžekkt er ekki žekkt. Danmörk sigraši Ķsland meš fjórtįn mörkum gegn tveimur og er fįtķtt aš liš vinni meš slķkum yfirburšum ķ fótbolta (ekki „óžekktum“ yfirburšum).

Tillaga: Žingiš hefur nś tvisvar fellt „eina samninginn sem völ er į“ meš meiri yfirburšum en žekkst hafa ķ atkvęšagreišslum ķ breska žinginu.

2.

„Eftirköst Christchurch-įrįsarinnar rétt aš byrja.“

Frétt į blašsķšu 15 ķ Morgunblašinu 18.02.2019.         

Athugasemd: Hér eru stuttar vangaveltur um merkingu fyrirsagnarinnar, sérstaklega nafnoršsins eftirköst. Er ekki alveg viss um hvort blašamašurinn įtti sig į oršinu. Af efni fréttarinnar mį rįša aš ekki er vķst aš eftirköstin séu öll slęm.

Ķ hugum flestra merkir oršiš neikvęšar afleišingar. Til dęmis er hausverkur oft eftirköst of mikillar įfengisdrykkju. Setji ég dķsil į bensķnbķl veršur hann ógangfęr, žaš eru slęm eftirköst. 

Sį sem kaupir lottómiša myndi aldrei oršaš žaš sem svo aš vinningurinn sé eftirköst kaupanna. Ekki heldur eru žaš eftirköst aš fį afslįtt viš kaup į vöru.

Aš žessu sögšu vęri skįrra aš nota oršiš afleišingar. Til dęmis telja margir aš takmarkanir į byssueign séu naušsynleg ašgerš en ašrir eru ósammįla.

Tillaga: Afleišingar įrįsanna ķ Christchurch eru margvķslegar.

3.

„Hann draslar til – rķfur kjaft og hundsar allt sem hann er bešinn um

Frétt į dv.is.         

Athugasemd: Sögnin aš drasla er alžekkt. Žegar einhver draslar žarf hinn sami eša ašrir aš taka til. Žannig gerast hlutirnir į bestu heimilum, vinnustöšum og jafnvel śti ķ sjįlfri nįttśrunni. Annars er žetta skemmtileg frétt į DV, fjallar um unglinginn sem į aš vķsa śt af heimilinu žvķ hann draslar svo mikiš. Og unglingurinn er köttur.

Stundum renna sama orš og oršasambönd. Sį sem tekur til segist gera žaš vegna žess aš einhver „draslaši til“. Žetta sķšasta er aušvitaš bull. 

Į malid.is segir: 

‘draga meš erfišismunum, róta e-u til; slarka, svalla’ … so. drasla viršist auk žess nafnleidd af *drasil-, sbr. drösla af drösull (2) (s.ž.). Sjį drasa og dręsa.

Gaman er aš sjį žarna tenginguna viš drösul, žį glašnar yfir mörgum. Į malid.is segir um žaš orš:

‘hestur; †hestsheiti’. Uppruni óljós. Oršiš hefur veriš tengt viš gr. (lesb.) thérsos ‘hugrekki’, sbr. gotn. gadaursan ‘dirfast’. Vafasamt. E.t.v. fremur sk. drösla og eiginl. s.o. og drösull (2). 

Żmsir hafa haft žaš į móti žessari ęttfęrslu aš hestsheitiš hljóti aš vera hrósyrši, en slķku er valt aš treysta, nöfn af žessu tagi eru oft tvķhverf og heitiš hefur e.t.v. ķ upphafi merkt taumhest, beislisfįk eša jafnvel stašan hest.

Mį vera aš Jónas Hallgrķmsson hafi ekki haft gęšing ķ huga er hann orti:

Drottinn leiši drösulinn minn,
drjśgur veršur sķšasti įfanginn.

Žetta er aušvitaš śr ljóšinu Sprengisandur. Furšulegt er annars hvaš mann rekur langt ķ spjalli um orš. 

Tillaga: Hann draslar, rķfur kjaft og hundsar allt sem hann er bešinn um.

 


Grani er genginn aftur, aldrei grįšugri, gleymd er Geirrķšur

Ķ ženna tķma kom śt Geirrķšur, systir Geirröšar į Eyri, og gaf hann henni bśstaš ķ Borgardal fyrir innan Įlftafjörš. Hśn lét setja skįla sinn į žjóšbraut žvera og skyldu allir menn rķša žar ķ gegnum. Žar stóš jafnan borš og matur į, gefinn hverjum er hafa vildi. Af slķku žótti hśn hiš mesta göfugkvendi.

Svo segir ķ Eyrbyggju. Frį upphafi Ķslandsbyggšar var öllum heimil för um landiš og hefur žaš veriš lengst af sķšan, žó meš lķtils hįttar takmörkunum.

Frį örófi alda hefur stęrš jarša mišast fyrst og fremst viš žau hagnżtu not sem hafa mįtti af žeim og žį eingöngu til bśskapar. Utan heimajarša hafa menn įtt ķtök ķ skógum til eldvišar eša kolagerša, stęrri svęša sem afrétti, en um eignir var aldrei um aš ręša žvķ hver hefši viljaš eiga stęrri lönd en hann réši viš aš annast og hver hefši getaš selt slķk lönd. Varla hefur nokkur mašur įtt heišarnar, fjöllin, mišhįlendiš og jöklanna svo eitthvaš sé nefnt. 

Getur einhver haldiš žvķ fram aš eigandi einfaldrar bśjaršar eigi hreinlega fjalliš fyrir ofan bęinn? Fjall sem er ekkert annaš en fljśgandi björg og skrišur žar sem varla sést stingandi strį né nokkur mašur eša skepna hafi fariš um.

Žaš er įn efa ekkert annaš en forn lygisaga aš jöršin Reykjahlķš sé svo landmikil aš hśn eigi land allt sušur aš žeirri mörkum žeirrar bśjaršar er įšur var nefnd Skaftafell en er nś hluti af samnefndum žjóšgarši? 

Menn hafa frį upphafi landnįms į Ķslandi deilt um lönd og landamerki og žaš er ekki nżtt aš landeigendur grķpi til margvķslegra rįša til aš „stękka" jaršir sķnar. Įr, lękir og spręnur hafa breytt um farveg, jafnvel žornaš upp. Jöklar hafa gengiš fram og eyšilagt lönd og hundrušum įra sķšar hörfaš. Hver į nś žaš land sem įšur var huliš jökli? Stękkar land ašliggjandi jarša viš žaš eitt aš jökullinn hörfar eša veršur til eitthvert tómarśm?

Hvar er steinninn stóri sem įšur markaši lķnu til austurs ķ fossinn og hvort į aš miša viš fossinn eša mišja įna en ekki žennan eša hinn bakkann? Jś, steinninn žekkist ekki lengur og fossinn og įin eru löngu horfin og til hvaša rįša mį žį grķpa ef upp sprettur deila? 

Ef til vill munar einhverjir eftir röksemdum lögmanns Austur-Eyjafjallahrepps sem žį hét, er rįšist var meš gjafsókn dómsmįlarįšuneytisins aš feršafélaginu Śtivist fyrir žaš eitt aš endurbyggja ónżtan skįla efst į Fimmvöršuhįlsi, ķ 1000 m hęš yfir sjįvarmįli. Ķ mįlflutningi lögmannsins sem nś er umbošsmašur Alžingis var žvķ haldiš fram aš skįlinn stęši innan landamerkja tiltekinnar jaršar sem žó var eitt žśsund metrum nešar og ķ 18 km fjarlęgš. Hvernig žaš gat gerst aš jörš gęti įtt „land" žar sem jökull hafši veriš ķ hundruš įra fékkst aldrei śtskżrt. Aušvitaš var hreppurinn geršur afturreka meš bull sitt.

Landeigendur bera oft fyrir sig žinglżsingar į landamerkjum. Į móti mį spyrja hversu góš og įbyggileg gögn žinglżsingar eru, sérstaklega fornar? Dęmi eru til aš hér įšur fyrr hafi veriš žinglżst bréfum sem gamalt fólk hafši handskrifaš į bréfsnifsi um landamerki bśjarša sinna, byggt į minni eša sögusögnum og yfirleitt óvottfest. Žannig gögn og fleiri af žvķ tagi geta aušvitaš ekki stašist og skiptir engu hversu gamlar žinglżsingarnar eru,

Menn hafa ešlilega leitaš gagna ķ fornbréfasöfnum um landamerki en grunur leikur jafnvel į aš žašan hafi gögn veriš numin į brott til žess eins aš koma ķ veg fyrir aš sönnunargögn finnist um deilumįl.

Hugsanlega hefši fjįrmįlarįšuneytiš getaš stašiš öšru vķsi aš kröfum sķnum ķ žjóšlendumįlunum, en žaš er fjarri öllu lagi, aš rįšuneytiš hefši įtt aš lįta hagsmuni landeigenda rįša feršinni. Žaš eru meiri hagsmunir ķ hśfi en landeigenda, og žvķ er sś krafa ešlileg, aš landeigendur fari ašeins meš žaš land, sem žeir geti fęrt sönnur į aš žeir eigi, - į žvķ byggist eignarétturinn. Žaš er ekki eignaréttur né heldur er žaš sanngjarnt aš Alžingi samžykki višbótarlandnįm mörgum öldum eftir aš landnįmi lauk.

Breytingar į landnotkun hafa oršiš grķšarlegar į undanförnum įrum. Nįm żmiskonar er oršiš mjög įbatasamt, virkjanir, feršažjónusta, vegalagning, uppgręšsla og fleira og fleira mį upp telja. Ķ žessu sambandi man ég eftir óbilgjarnri kröfu fyrrverandi eigenda jaršarinnar Fells sem töldu sig eiga Jökulsįrlón viš Breišamerkurjökul. Žeir geršu einu sinni kröfu til žess aš öllum myndatökum viš Lóniš vęri hętt nema til kęmi greišslur til žeirra!

Hver į Heimaklett ķ Vestmannaeyjum, Hamarinn ķ Vatnajökli eša Heljarkamb og Morinsheiši? Er til žinglżstur eigandi aš Stapafelli undir Jökli, Sįtu, Skyrtunnu og Kerlingunni ķ Kerlingarskarši. Hver į Tröllkallinn eša Böllinn viš Ballarvaš ķ Tungnaį? Og hver skyldi nś eiga Móskaršshnśka?

Žjóšlendulögin eru of mikilvęg til žess aš žrżstihópur landeigenda megi fį nokkru rįšiš um framgang žeirra. Įstęšan er fyrst og fremst sś aš žį munu žeir girša lönd, ganga į rétt feršamanna og heimt toll.

Hins vegar skipir nś mestu mįli hver sé réttur okkar hinna, okkar landlausu landsmanna. Eigum viš aš lįta hirša af okkur žau rétt sem landsmenn hafa haft haft sįtt um į Ķslandi frį upphafi byggšar? Eigum viš aš sętta okkur viš žaš aš meintir landeigendur girši lönd sķn rétt eins og gert er uppi į Hellisheiši žar sem giršing hefur veriš reist yfir forna žjóšleiš.

Vera mį aš sumir landeigendur beri hag nįttśrunnar sér fyrir brjósti. Žaš var žó ekki fyrr en fyrir um tuttugu įrum aš landeigendur fóru aš sjį tekjuvon vegna fjölgunar feršamanna. Fram aš žeim tķma voru margar jaršir ašeins byrši į eigendum žeirra. Nś vilja fleiri og fleiri loka ašgangi aš nįttśruminjum, rukka fyrir ašganginn, og jafnvel eru žeir til sem vilja meina för fólks um óbyggši og ónżtt svęši nema gegn greišslu.

Ķ žjóšsögum Jóns Įrnasonar segir:

Į Staš į Ölduhrygg (Stašastaš) bjó ķ gamla daga bóndi sį, er Grani hét; var hann bęši įgjarn og aušugur. Alfaravegurinn lį um landeign hans eptir endilaungum Ölduhrygg sem nś er kallaš Stašarholt, og veršur enn ķ dag aš fara um žennan veg, er feršast er vestur undir Jökul eša žašan inn į Mżrar eša ķ Dali, enda er vegur sį mjög fjölfarinn, bęši til kauptśnanna Ólafsvķkur og Bśša, og til skreišarkaupa vestur i „plįss", sem kallaš er, en žaš er Hjallasandur, Keflavķk, Ólafsvik, og Brimilsvellir.

Grani bóndi žóttist nś geta nįš miklu fé, ef hann tollaši veginn; byggši hann žvķ afar mikinn torfgarš nešan frį sjó og upp ķ Langavatn (Stašarvatn). Hliš hafši hann į garšinum, žar sem vegurinn er, en veitti eingum fararleyfi, nema žeim, er greiddu Granatoll. Óljóst er meš öllu, hve hįr hann hefir veriš, en illa undu menn tollgreišslu žessari, enda launušu žeir Grana bónda hana "žvķ einhvern morgun fanst hann daušur hangandi viš annan dyrastafinn ķ garšshlišinu.

Hefir sį vegur aldrei veriš tollašur sķšan. Žaš er aušséš į garšrśst žeirri, sem eptir er, aš hann hefir veriš įkaflega hįr og žykkur, og leingd hans hér um bil 300-400 fašmar.

Segja mį meš sanni aš nś sé Grani genginn aftur og illa magnašur. Gleymd er Geirrķšur ķ Borgardal.

 

 


mbl.is Segja rįšherra skapa ófremdarįstand
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hętti Sigrķšur eša steig hśn til hlišar ....?

Ég er aš velta žvķ fyrir mér hvort Sigrķšur Andersen dómsmįlarįšherra hafi „stigiš til hlišar“ eša hętt sem rįšherra.

Mér finnst lįgmarkiš aš žingmenn, rįšherrar og ekki sķst fjölmišlamenn tali ķslensku en grķpi ekki til enskuskotinnar ķslensku sem fęstir skilja.

Žaš er ekkert til sem heitir aš „stķga til hlišar“ ķ žeirri merkingu aš hętta. Sį sem gerir hiš fyrrnefnda er aš vķkja sem žżšir ekki aš hętta. Ķ malid.is segir:

‘žoka sér, fara, hörfa; halda til, stefna aš; veita, gefa,…’

Žetta oršasamband er oršiš frekar žokukennt og enginn veiti eiginlega hvaš žaš žżšir. Į ensku er tķšum sagt „to step down“ eša „to step aside“. Af samhenginu mį žį stundum skila aš einhver hafi hętt. Viš höfum orš į ķslensku yfir flest sem til er. Engin įstęša er til aš gefa einhvern afslįtt af tungumįlinu okkar.

Undantekningin eru glķmumenn er dómarinn kallar „stigiš“ og žeir stķga til hlišar, aftur eša fram til aš nį hęlkrók eša einhverju öšru bragši.

Sjį nįnar um žetta hér.

 


mbl.is Dómsmįlarįšherra stķgur til hlišar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kynvķxl, nęstefstudeildarliš og met fyrir hrašasta róšur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

 

1.

„Žį sagšist hśn vęri hętt aš reka nuddstofur og vęri aš flytja til Washington DC. Yang segist žar aš auki ekki žekkja Trump persónulega. Hann hafi bara starfaš sem sjįlfbošališi į kosningatengdum višburšum og hafi sótt einhverja višburši ķ klśbbum hans.“

Frétt į vķsir.is.          

Athugasemd: Fljótfęrni blašamanna fer illa meš fréttir į Vķsi. Hér fyrir ofan eru žrjįr mįlsgreinar. 

Ķ žeirri fyrstu er ķ óbeinni ręšu sagt frį žvķ aš kona nokkur Cindy Yang vęri aš flytja til höfušborgar Bandarķkjanna. 

Ķ nęstu mįlsgrein er sagt aš frś Yang žekki ekki Donald Trump, forseta, persónulega.

Ķ žrišju mįlsgreininni er frś Yang oršin karlmašur nema žvķ ašeins aš žaš sé forsetinn sem hafi starfaš sem sjįlfbošališi į „kosningatengdum“ višburšum (hvaš sem žaš nś žżšir). Mį vera aš žetta geti kallast kynvķxlun.

Žar sem ég skildi ekki fréttina og fletti ég upp ķ heimildinni sem er vefśtgįfa Miami Herald. Žar segir:

Yang told the Miami Herald she doesn’t know the president personally, and that she doesn’t work for him, other than to volunteer for campaign events.

Hér meš er ljóst aš blašamašurinn klśšraši žżšingunni, las greinilega ekki yfir textann sinn įšur en hann var birtur. Skipta gęši frétta blašamanninum engu mįli eša stjórnendum vefsins? Er markmišiš bara aš freta śt oršum įn skiljanlegs samhengis.

Svona lagaš kallast skemmdar fréttir.

Tillaga: Engin tillaga gerš

2.

„Valsmenn lentu ķ kröppum dansi viš nęstefstudeildarliš Fjölnis en sluppu meš skrekkinn ķ framlengingu.“

Undirfyrirsögn į blašsķšu 2 ķ ķžróttablaši Morgunblašsins 9.3.2019.          

Athugasemd: Af hverju geta ķžróttablašamenn ekki talaš venjulegt mįl? Og hafa žeir engan skilning į stķl?

Nżyršiš „nęstefstudeildarliš“ er brįšskemmtilegt en tóm žvęla. Meš žetta ķ huga mętti bśa til fleiri įlķka. Dęlmi: „Žrišjuefstudeildarkvennavarališ“ eša „fjóršuefstudeildarkarlavaramannabekkjaržaulsetuunglingar“. Jś, brįšfyndiš er enn meiri žvęla.

Ašalatrišiš er aš skrifa skiljanlegt mįl, ekki bjóša lesendum upp į mįlalengingar eša dellu.

Tillaga: Valsmenn sluppu naumlega śr kröppum dansi viš Fjölni śr 2. deild.

3.

„Sló met fyr­ir hrašasta róšur yfir Atlants­haf.“

Fyrirsögn į mbl.is. 

Athugasemd: Žetta er biluš fyrirsögn. Fréttin fjallar um mann sem réri yfir hafiš į 36 dögum. Enginn einn hefur róiš hrašar.

Fréttin er frekar illa skrifuš. Skrżtiš žetta oršalag aš „slį met fyrir …“. Hef aldrei heyrt um spjótkastara sem „slęr met fyrir spjótkasti“ eša hlaupara sem „slęr met fyrir 5000 m hlaupi“. Žannig er ekki tekiš til orša į ķslensku.

Afreksmenn slį met ķ spjótkasti eša 5000 m hlaupi. Einfętt ręšarinn sló met ķ róšri yfir Atlantshafiš.

Ķ fréttaskrifum er yfirleitt reynt aš komast aš kjarna mįlsins sem fyrst. Žetta į viš alla mišla. Mjög slęmt žykir žegar blašamašurinn rekur frįsögn ķ beinni tķmaröš og endar sķšasta af öllu į žvķ sem öllu mįli skiptir. Lesandi eša hlustandi nennir ekki bķša eftir kjarna mįlsins.

Mešróšurinn var ašalatrišiš. Hitt sem mįli skiptir er aš ręšarinn var einfęttur. Svo mį vel vera aš hann hafi veriš meš suš ķ eyrum eša kartnögl į vinstri hendi.

Stķllaus fréttaskrif eru oršin afar algeng. Margir blašamenn fįlma śt ķ loftiš, sjį ekki ašalatrišin, skrifa orš įn nokkur samhengis, reyna ekki aš skrifa samhangandi frįsögn. Enginn viršist leišbeina nżlišum ķ blašamennsku og afleišingin er agaleysi og skemmdar fréttir.

Tillaga: Sló hrašamet ķ róšri yfir Atlantshaf.

4.

„Tug­ir góšra hjarta hętt­ir aš slį.“

Fyrirsögn į mbl.is. 

Athugasemd: Žetta er ekki rétt žvķ tugur góšra hjartna hęttu aš slį.

Hjarta beygist eins ķ öllum föllum eintölu: Hjarta, hjarta, hjarta hjarta. 

Ķ fleirtölu er beyging žessi: Hjörtu, hjörtu, hjörtum, hjartna.

Žar sem hjörtun er sagnorš ķ fleirtölu hęttu žau aš slį.

Fyrirsögnin er algjörlega ómögulegt. Jafnvel žó hśn sé leišrétt veršur hśn įfram hallęrisleg. 

Skįldlegt, rómantķskt eša hįfleygt oršalag veršur einfaldlega ljótt ef höfundinum hlekkist į ķ mįlfręšinni. Žess vegna fer betur į žvķ aš blašamenn skrifi einfalt og skiljanlegt mįl. Mįlskrśš į sjaldnast viš ķ fréttum.

Tillaga: Tugir fólks ķ mannśšarmįlum létust ķ flugslysi.


Garšar um Garšar, borgarstjóri, borgarritari, borgar žetta og borgar hitt

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

 

Mįlvilla og rangt mįl

Ég nota hér blygšunarlaust hiš gildishlašna hugtak mįlvillu, tala um rangt mįl, rangt val falla o. s. frv.

En aušvitaš neita ég ekki vandkvęšunum sem į žvķ eru aš śrskurša um rétt og rangt ķ mįli; žar geta į endanum oršiš aš gilda gešžóttadómar žeirra sem tekst aš fį sig višurkennda sem smekkmenn ķ mįlsamfélaginu į hverjum tķma. 

Helst er gerręšissvipur į fordęmingu hinna reglubundnu mįlvillna; žęr eru sjaldnast aš neinu ótvķręšu leyti betri né verri en ašrar mįlbreytingar sem višurkenningu hafa hlotiš, en brjóta aš vķsu gegn žvķ markmiši aš mįliš breytist sem hęgast. 

Aušveldara er aš fordęma óreglulegu mįlvillurnar žvķ aš fyrir žęr veršur mįlnotkun manna sjįlfri sér ósamkvęm og beiting žeirra į reglum mįlsins flóknari en vera žyrfti.

Helgi Skśli Kjartansson, Eignarfallsflótti uppįstunga um nżja mįlvillu, nešanmįlsgrein į blašsķšu 90 ķ Ķslensk og almenn mįlfręši 1979.

Örnefni

Helgi er karlmannsnafn og Helga kvenmannsnafn. Til er sögnin aš helga, nafnoršiš helgi og lżsingaroršiš helgur. 

Flestir žekkja fjalliš Helgafell sem er į Žórsnesi, skammt frį Stykkishólmi. Sjö fjöll til višbótar bera nafniš Helgafell, sjį hér. 

Til eru sjötķu og fjögur örnefni į landinu kennd viš helgi eša Helga. Til dęmis er til Helgabakki, Helgadalur, Helgafellsdalur, Helgaflóš, Helgagil, Helgagöngur, Helgahausmżrar, Helgaleiši, Helgamelur og Helgastašaslż.

Įttatķu og sjö örnefni eru kennd viš Helgu. Žar af eru til tuttugu og įtta sem nefnast Helguhóll og tvö Helguhólar. Önnur dęmi eru Helgubrekka, Helgusneišar, Helguhólanibbur, Helguhvammar, Helgukvķsl, Helgulįg, Helguhólaflói, Helguskarš og Helgusker.

 

1.

„Śt śr įrsreikningunum mį mešal annars lesa hvaš bankarnir höfšu ķ žjónustutekjur (einnig kallaš žóknanatekjur) į sķšasta įri en žjónustutekjurnar, sem bęši eru innheimt af einstaklingum og fyrirtękjum, koma mešal annars til vegna gjalda sem innheimt eru vegna greišslukorta og af lįnum og vegna innheimtu- og greišslužjónustu.“

Frétt į vķsir.is.          

Athugasemd: Žetta er illa skrifuš og allof löng mįlsgrein, 47 orš, 326 įslęttir. Ķ tillögunni hér fyrir nešan eru ašeins 27 orš og 208 įslęttir. 

Annaš hvort mį draga žį įlyktun aš blašamašurinn hafi ekki lesiš fréttina sķna yfir eša hann kunni ekki betur til verka. Hvort tveggja er afar slęmt.

Žolmyndin getur ķ sumum tilvikum skapaš rugling. Žarna er sagt aš žjónustutekjurnar séu innheimtar af einstaklingum og fyrirtękjum. Aušvitaš er žaš rangt, žeir greiša gjöldin, innheimta žau ekki. Mį vera aš blašamašur eigi viš aš bankarnir innheimti gjöld af einstaklingum og fyrirtękjum. Sé svo er oršalagiš klśšur.

Tafsorš og mįlalengingar einkenna oft skrif byrjenda. Ekki eru allir góšir sögumenn. Dęmi um slķkt er oršalagiš „mį mešal annars lesa“. Hér dugar aš nota sögnina aš vera.

Blašamašurinn skilur ekki nįstöšu. Žetta langa orš žjónustutekjur kemur tvisvar fyrir. Einu sinni er nóg ķ einni mįlsgrein. Hér kemur žaš fyrir ķ sömu setningunni sem er furšulegt, mį vera aš žaš sé einhvers konar afrek.

Svo er žaš oršalagiš; „koma mešal annars til“. Žvķ er ofaukiš, segir ekkert.

Forsetningin vegna sem kemur žrisvar fyrir ķ mįlsgreininni. Žaš kallast nįstaša. Eitt skipti er nóg, fleiri skipti teljast ekki blašamanni til hróss.

Hęgt er aš gera athugasemdir viš fjölmargt ķ fréttinni. Hér skal lįtiš nęgja aš nefna sundurlausa frįsögn, aragrśa af nįstöšu, tafsi, hugsunarlausa notkun į aukafrumlaginu „žaš“, of langar mįlgreinar og fleira. 

Fréttin er stórskemmd og ekki bjóšandi neytendum.

Tillaga: Ķ įrsreikningunum sķšasta įrs eru birtar žjónustutekjur bankanna (einnig nefndar žóknanatekjur). Žęr eru gjöld sem višskiptavinir greiša vegna greišslukorta og lįna sem og innheimtu- og greišslužjónustu.

2.

„Garšar er tķu įrum yngri en Garšar fetaši sķna braut, var seinn til enda tók hann seint śt fullan žroska.“

Frétt į dv.is.         

Athugasemd: Blašamašur sem hvorki les yfir skrif sķn og getur ekki sagt skammlaust frį ętti aš starfa viš eitthvaš annaš en fréttaskrif.

Ķ fréttinni er sagt frį fótboltamanni sem į eldri bręšur og ķ beinu framhaldi af žvķ kemur tilvitnaša mįlsgreinin sem er einfaldlega hlęgilega vitlaus.

Nįstöšurnar drepur frįsögn. Skilja mį upphafiš svo aš mašurinn sé tķu įrum yngri en hann sjįlfur.

Spyrja mį hvaš žroski mannsins komi frįsögninni viš. Ekkert styšur viš žessi orš og žvķ hefši veriš betra aš sleppa žeim.

Blašamašurinn veit ekkert hvenęr į aš setja punkt eša hver tilgangurinn er meš honum.

Męli meš žvķ aš sem flestir lesi fréttina ķ DV. Hśn er stórskemmd og vefmišlinum til skammar en žjónar žó žeim tilgangi aš vera vķti til varnašar.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

3.

„Borgarritari er ęšsti embęttismašur borgarinnar aš borgarstjóra undanskildum og stašgengill ķ fjarveru borgarstjóra. Hann į žvķ aš sjįlfsögšu sęti į fundum borgarrįšs og er žaš ķ samręmi viš verklagsreglur um fundi borgarrįšs žar sem segir aš skrifstofustjóri borgarstjórnar, borgarlögmašur og borgarritari sitji fundi rįšsins.“

Frétt į dv.is.         

Athugasemd: Jęja, nś veršur manni eiginlega oršfall. Ķ frétt į vef DV er birt bókun meirihlutans ķ borgarstjórn Reykjavķkur. Viš liggur aš finna megi lykt af nįstöšinni, svo stęk er hśn. Um leiš er bókunin doldiš hlęgileg. Borgar hitt og borgar žetta.

Fram kemur aš borgarritari er stašgengill borgarstjóra en allir vita aš žaš gerist aldrei nema žegar sį sķšarnefndi er fjarverandi. En til aš allir skilji nś hvaš stašgengill žżšir žurftu höfundarnir endilega aš taka žaš fram aš ritarinn vęri stašgengill ķ fjarveru yfirmanns sķns. Var žaš nś ekki of mikiš?

Tvisvar er tekiš fram aš borgarritari sitji fundi borgarrįšs. Žaš kallast óžarfa mįlalenging. Nóg er af žeim žarna.

Viš fyrstu sżn fannst mér žaš dįlķtil įskorun aš reyna aš skrifa betri bókun en meirihlutanum tókst. Hins vegar ber aš geta žess aš pólitķskar bókanir eru oft skrifašar ķ flżti og śtkoman getur žį oršiš bölvaš torf. Betra er aš fara sér hęgt og vanda sig. 

Į tveimur mķnśtum tókst mér samt aš einfalda bókunina og gera hana markvissari. Mį vera aš žetta sé annaš hvort mont eša įdeila į meirihlutann nema hvort tveggja sé.

Tillaga: Borgarritari er nęstęšsti embęttismašur borgarinnar og stašgengill borgarstjóra. Samkvęmt verklagsreglum skal skrifstofustjóri, borgarlögmašur og borgarritari sitji fundi rįšsins.


Tķmapunktur, gśgś og manneskjur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Öryggi

Oršiš öryggi ber fyrir augu og eyru oft į dag og telst svo aušskiliš aš viš leišum ekki hugann aš žvķ hvernig žaš sé til komiš. Žó er žaš varla gagnsętt öllum. 

Ör- er neitandi forskeyti og uggur er ótti; öruggur merkir »eiginl[ega] laus viš ótta« segir Oršsifjabók, og af žvķ er leitt öryggi.

Mįliš į blašsķšu 28 ķ Morgunblašinu 6.3.2019.

Örnefni

Į Hornströndum, milli Fljótavķkur og Rekavķkur bak Lįtur, er fjalliš Hvesta. Oršiš er framandlegt en hljómmikiš og fallegt.

Nokkrir stašiš bera žetta nafn aš hluta til:DSCN7247b

    1. Hvestuskįl er skįl eša dalur fremst į fjallinu Hvestu sem įšur var nefnt. Žar er lķka Hvestutį.
    2. Hvestudalir nefnast dalverpi noršan ķ fjallinu Hvestu og horfa žeir śt į Fljótavķk.
    3. Hvesturdalur er viš sunnanveršan Arnarfjörš og žar er samnefndur bęr. Į korti eru skrįš ķ dalnum Nešrihvesta og Fremrihvesta, į sem heitir Hvestuį, fjalliš vestan įr heitir Hvestunśpur
    4. Hvestuholt  er ķ Ekkilsdal sem er inn af Önundarfirši. Ķ dalnum er Hvestur, sem lķklega er fjall eša fjallsbrśn.
    5. Hvestulękur er ķ Vķšidal ķ Vestur-Hśnavatnssżslu. Skammt frį honum er laut sem heitir Hvesta og nįlęgt er önnur sem nefnist Hvest. Žar fyrir ofan er Hvestarmelur.

Hvašan skyldi nś oršiš Hvesta vera komiš. Ķ Ķslenskri oršsifjabók segir:

hvesta kv. (18. öld) ‘hringmynduš lęgš; smįlaut meš hvössum brśnum, t.d. viš stein ķ leirflagi, ķ snjólagi viš stein eša hśs eša ķ lęgš,…’. 

Oršiš kemur einnig fyrir ķ örn.[örnefnum], einkum fjallsheitum, og sżnist eiga žar viš hvilftir eša hvassar brśnir, sbr. fjallsnafniš Hvesta. 

Einnig kemur fyrir hvest kv. ā&#138;&#153; ‘hryggskafl, aflöng, brśnhvöss snjórįk’.

Myndin er af fjallinu Hvestu sem er į milli Fljótavķkur Rekavķkur bak Lįtur. Lengst til vinstri er Kögur en myndin er tekin af Straumnesfjalli. Stękka mį myndina meš žvķ aš smella į hana.

1.

„Forrįšamenn ensku śrvalsdeildarinnar hafa veriš Tottenham skilningsrķkir en nś er komiš aš žeim tķmapunkti žar sem įkveša žarf hvar sķšustu fimm heimaleikirnir verša leiknir.“

Frétt į vķsir.is.          

Athugasemd: Žessi mįlgrein er klśšur, hśn er löng og illa samin. Blašamašurinn heldur aš „tķmapunktur“ sé nothęft orš en svo er ekki. Žar aš auki veit hann varla ekki hvernig į aš nota punkt til aš skila į milli efnisatriša ķ frįsögn.

Oršleysan „tķmapunktur“ er gjörsamlega óžarft ķ ķslensku mįli. Varla žarf aš rökstyšja žaš nįnar nóg er aš lesa tillögunar hér fyrir nešan.

Tillaga: Stjórn ensku śrvalsdeildarinnar hefur sżnt ašstęšum hjį Tottenham skilning. Nś žarf hins vegar aš įkveša hvar sķšustu fimm heimaleikirnir verša leiknir.

2.

„Hvers vegna eru ķs­lensk­ir menn gśgś?“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Ekki veit ég hvaš žetta orš, gśgś, žżšir? Ekki finnst žaš ķ ķslenskum né erlendum oršabókum. Mį vera aš žetta sé eins konar śtfęrsla į slanguryršinu gaga, sem žżšir tóm vitleysa, heimska eša dómgreindarleysi.

Į malid.is segir um gaga:

‘spotta, hęša’; sbr. nno. gag ‘aftursveigšur’, gaga ‘reigja sig aftur į bak, teygja fram höfušiš’, …

Af samhenginu ķ „fréttinni“ mį lķklega rįša aš konan sem um ręšir telji sig hugsanlega vera skrżtna į einn eša annan hįtt. Hins vegar į ķslenskan orš um flest og engin įstęša aš dreifa rugli sem lķklega fęstir skilja. Lįgmarkiš er aš nota gęsalappir og gefa sķšan skżringu.

Svo er žaš hitt, žaš konan sem um ręšir telur sig vera „gśgu“ en fyrirsögnin segir aš menn, žaš er karlar, séu „gśgś“. Žetta er varla hrósyrši.

Tillaga: Hvers vegna eru ķslenskir menn skrżtnir?

3.

„Lögregla ķ Danmörku hefur įkvešiš aš įkęra fjórtįn manneskjur fyrir aš deila myndbandi, …“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Į dönsku er til oršiš „menneske“. Ķ gamla daga var manni innrętt aš manneskja vęri sletta og ętti ekki aš nota. Samt lifir oršiš enn góšu lķfi. Merkingin getur veriš mašur, žaš er karl og kona, eša žį eingöngu kona.

Danir nota ekki manneskja eins og viš. Vefur danska rķkisśtvarpsins er heimild fréttarinnar og žašan er tilvitnunin hér aš ofan er fengin. Žar segir:

Politiet har besluttet at sigte 14 personer for at dele en video, …

Žarna er talaš um „personer“, ekki „mennesker“. Persóna er oršiš gott og gilt ķslenskt orš. Mjög sjaldgęft er aš žaš sé notaš um fólk, karla og konur. Flestir myndu telja žaš rangt mįl.

Best er aušvitaš aš nota menn, en margir setja žaš fyrir sig.

Įriš 1992 rökręddu žingmenn um frumvarp um almenn hengingarlög og žį sagši Hjörleifur Guttormsson og eru žessi orš af vef Alžingis:

Žaš į aš sjįlfsögšu aš nota karl og kona sem andheiti og mašur sem samheiti yfir tegundina mašur, en oršiš manneskja er alveg hręšilegt oršskrķpi samkvęmt minni mįltilfinningu og ég vona aš menn geti sameinast um aš żta frį ķ ķslensku mįli og nota sem allra minnst.

Hins vegar er alveg greinilegt aš żmsir eru farnir aš bera sér žetta orš ķ munn vegna žess aš žeim finnst žaš eitthvaš hlutlausara gagnvart konum en oršiš mašur og segja žį manneskja. 

Hins vegar er ekki innifališ ķ oršinu manneskja aš žaš žurfi aš vera kona frekar en karl śt af fyrir sig heldur er žaš einhver śtvötnun į heitinu yfir tegundina mašur. 

Löngu sķšar, 6. maķ 2018, segir į vef Mįls og sögu, félags um söguleg mįlvķsindi og textafręši: 

Aš nota manneskja ķ samhengi žar sem mašur var įšur notaš brżtur vitaskuld ekki ķ bįga viš ķslenska mįlstefnu, bęši oršin eru til ķ merkingunni ‘mannvera’. En bent hefur veriš į aš breytinguna megi skilja žannig aš eitthvaš sé athugavert viš oršiš sem var skipt śt (oršiš mašur įtti sér žarna įratuga sögu). Žannig sé hętta į aš menn taki aš foršast aš nota žaš um bęši kynin.

Įstęša er til aš hverja lesendur til aš kynna sér nįnar žessa grein, hśn er ekki löng en vel skrifuš.

Lķklega hefur lögreglan ķ Danmörku įkvešiš aš įkęra bęši karla og konur fyrir aš deila myndbandinu. Óhętt er žvķ aš segja aš löggan įkęri fjórtįn menn enda eru bęši karlar og konur menn.

Tillaga: Lögregla ķ Danmörku hefur įkvešiš aš įkęra fjórtįn menn fyrir aš deila myndbandi, …


Eftirsótt gönguleiš, sušaš samžykki og róa įstandiš

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

 

Strendur og strandir

Strönd er til ķ tveimur śtgįfum ķ fleirtölu: strendur og strandir. 

Sś seinni er miklu sjaldséšari. Hśn blasir žó viš ķ örnefni sem oft bregšur fyrir nś į feršamanna- og śtivistaröld: Hornstrandir. Žaš er hreinlega ekki til ķ hinni śtgįfunni. 

Žolfalliš er lķka strandir, en sķšan frį ströndum, til stranda.

Mįliš į blašsķšu 24 ķ Morgunblašinu 4.3.2019.

Hér mį żmsu bęta viš. Skagaströnd viš Hśnaflóa žekkja allir, einnig Įrskógsströnd viš Eyjafjörš. Höfšaströnd er til į tveimur stöšum; viš sunnanverša Jökulfirši og sama nafni hefur sveitin viš austanveršan Skagafjörš.

Til er eyja sem heitir Strönd og er hśn ķ Svefneyjum. Ķ žeim eyjaklasa er Strandahólmi en nafniš lķklega dregiš af strandi frekar en strönd. 

Strönd žarf ekki aš vera viš sjó, hśn getur veriš viš vatn eša į. Stundum geng ég viš strönd Ellišavatns. Strönd nefnist graslendi viš Laxį ķ Lóni, ęši langt frį sjó og ekkert stöšuvatn ķ nįnd. Ķ Ķslenskri oršsifjabók segir mešal annars um strönd: 

landsvęši viš sjó eša vatn; įrbakki; brśn eša jašar į e-u

Stundum hef ég heyrt talaš um noršurströnd Ķslands. Žaš er aušvitaš rangt. Į Noršurlandi og raunar um allt Ķsland eru ótal strandir enda kemur berlega fram ķ nafni Strandasżslu aš žęr eru žar margar.

Margt getur skiliš strandir aš ... byrjaši ég aš skrifa. Žetta var ósjįlfrįtt, hefši getaš skrifaš strendur. Hiš fyrrnefndara er mér lķklega tamara eftir ótal feršir į Hornstrandir. Jś, margt getur skiliš standir aš ... og svo gleymdi ég žvķ sem ég ętlaši aš segja.

Hér mį spyrja lesandann; hvort segir hann strendur Ķslands eša strandir Ķslands. Alltaf forvitnilegt aš rżna ķ oršaforša sinn.

 

1.

„Ein eftirsóttasta gönguleiš ķ Bandarķkjunum.“

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Fyrirsögnin fer dįlķtiš ķ bįga viš mįlkenndina eša hugsanlega ešli mįls. Blašamašurinn hlżtur aš hafa haft ķ huga aš gönguleišin sé ein sś vinsęlasta.

Į malid.is segir um eftirspurn:

žaš magn af vöru og žjónustu sem einstaklingar og fyrirtęki vilja kaupa.

Hvaš er žaš sem er eftirsótt? Svariš hlżtur aš vera žaš sem hęgt er aš fį upp ķ hendurnar.

Til dęmis eru bękur eftir Arnald Indrišason afar vinsęlar žvķ eftirsóttar fyrir jólin. Sama er meš miša į undanśrslitaleiki ķslenska landslišsins fyrir HM sķšasta sumar, žeir voru eftirsóttir, fęrri fengu en vildu. Mišarnir voru hins vegar ekki vinsęlir. Er rétt aš segja aš leikirnir, sem mišarnir voru įvķsun į, hafi veriš vinsęli? Ķ spurningunni er gildra. Eru atburšir vinsęlir jafnvel žó žeir eigi aš vera nęsta sunnudag, ķ nęsta mįnuši eša nęsta įri?

Gönguleišin į Žverfellshorn ķ Esju er vinsęl en ekki er hęgt aš fullyrša um eftirspurnina vegna žess aš enginn takmörk eru į žvķ hversu margir mega ganga žarna į fjalliš.

Hins vegar er mikil eftirspurn ķ Laugavegshlaupiš, sem er įrlega milli Landmannalauga og Žórsmerkur. Ašeins fį um 500 manns aš taka žįtt. Allir geta gengiš (eša hlaupiš)  milli Landmannalauga og Žórsmerkur į öšrum tķma en į keppnisdeginum, og leišin er vinsęl enda engin kvóti į fjölda göngumanna … ennžį.

Sama er meš gönguleišina ķ Bandarķkjunum, enginn kvóti er į fjölda žeirra sem hana ganga. Hśn er mešal žeirra vinsęlustu en varla hęgt aš segja aš hśn sé eftirsótt frekar aš hśn sé vinsęl.

Tillaga: Ein vinsęlasta gönguleišin ķ Bandarķkjunum.

2.

„… en žaš er naušsynlegt aš fólk geri sér grein fyrir žvķ aš sušaš samžykki er ekki samžykki.“

Frétt į visir.is.         

Athugasemd: Žetta frekar asnalegt oršalag, svona viš fyrstu sżn. Hér er fjallaš um fręšslu fyrir ungmenni og koma ķ veg fyrir kynferšisofbeldi undir slagoršinu „Ég virši mķn mörk og žķn“.

Ķ framhaldi af tilvitnašri mįlsgrein segir ķ fréttinni:

Ef ég hef sagt nei tķu sinnum, žżšir ekki aš mig langi til žess ef ég gefst upp į žér ķ ellefta skipti.

Uppgjöfin er žarna kölluš sušaš samžykki sem hugsanlega getur talist rétt mįl. Ķ žaš minnsta er oft talaš um upplżst samžykki, žó ķ öšru samhengi. Ķ ķslenskri oršsifjabók segir:

suš … daufur nišur, lįgt hvķslhljóš; kvabb, žrįbeišni

Ķ ljósi žessa mį tślka ofangreinda tilvitnun sem svo, aš samžykki sem fęst fyrir žrįbeišni sé ekki samžykki. Hér ekki ekki lagt mat į fullyršinguna, hvort hśn sé rétt eša röng, en tekiš fram aš oršunum er beint aš unglingum og žeir hvattir til aš hugsa sinn gang. Ekki lįta undan žrįbeišni, suši eša stöšugu kvabbi, heldur standa fast į sķnu. Tillöguna hér fyrir nešan ber aš skoša ķ žessu ljósi.

Tillaga: … en naušsynlegt er aš fólk geri sér grein fyrir žvķ aš sé lįtiš er undan žrįbeišni eša suši telst žaš ekki samžykki.

3.

„Aš lok­um žurfti Ole aš koma til aš róa įstandiš,“ sagši heim­ildamašur­inn.“

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Vonandi hefur įstandiš sętt sig viš oršinn hlut og hętt aš rķfast. 

Nei, įstand er ekki persóna og žvķ er ekki hęgt aš róa žaš. Hins vegar getur mannvirki veriš ķ góšu eša slęmu įstandi. Hęgt er aš bęta įstandiš en meš ašgeršaleysi getur žaš versnaš.

Tilvitnunin er śr frétt um fótboltališiš Manchester United og tvo leikmenn sem voru ekki į eitt sįttir, žeir deildu eša rifust. Žjįlfarinn, Ole Gunnar Solskjęr, žurfti aš róa žį, ganga į milli eša sętta. 

Heimildin er śr vefśtgįfu enska blašsins The Sun en žar segir:

It needed Ole to calm the situation down.

Žarna fellur blašamašurinn ķ gryfju beinnar žżšingar śr ensku meš oršalagi sem gengur ekki upp į ķslensku. Óli žjįlfari róaši leikmenn sem deildu og lķklega hefur įstandiš skįnaš eftir žaš. 

Į vefmišlinum fobolti.is segir:

Ole Gunnar Solskjęr, brįšabirgšastjóri United, žurfti aš stķga į milli žeirra eftir leikinn til aš róa įstandiš en bįšir hafa veriš frįbęrir frį žvķ Solskjęr tók viš. 

Žetta er algjörlega óbošleg mįlsgrein. Blašamašurinn žekkir ekki oršalagiš aš ganga į milli og bżr til annaš; aš stķga į milli. Notar žaš bókstaflega rétt eins og žjįlfarinn hafi tekiš sér stöšu į milli leikamannanna vegna žess aš žeir voru aš slįst. Um žaš segir ekkert ķ fréttinni né ķ heimildinni.

Skrifarinn į fótboltavefnum er viš sama heygaršshorniš og blašamašurinn į Moggavefnum. Žeir hafa ekki góša tilfinningu fyrir ķslensku mįli žó žeir telji sig skilja ensku.

Tillaga: Aš lokum žurfti Ole aš róa leikmennina, sagši heimildamašurinn.


Įkaft sśkkulaši, nafnoršasżkin og nafnhįttarsżkin

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Gaupnir er ķhvolfur lófi

Horfa/lķta ķ gaupnir sér: hafast ekki aš, vera aušgeršalaus. Keppinautarnir eru ķ stöšugri sókn mešan forrįšamenn fyrirtękisins horfa ķ gaupnir sér - Hann situr bara og horfir ķ gaupnir sér mešan hann er hafšur aš fķfli. 

Svipaš oršafar er kunnugt śr fornu mįli: lśta ķ gaupnir sér ķ merkingunni „lįta ķ ljós sorg“ (Sturl.II 100).

Śr sķšari alda mįli er kunnugt afbrigšiš sjį ķ gaupnir sér; ķhuga e-š.

Mergur mįlsins, Jón G. Frišjónsson.

 

1.

„Sśkkulašiš er afar sérstakt į bragšiš og ólķkt žvķ sem viš eigum aš venjast en žvķ er best lżst sem dökku og įköfu

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Žeim sem er įkafur er lżst žannig aš hann er afar įhugasamur, kappsfullur, spenntur og jafnvel ęstur.

Į malid.is segir aš į- gęti mešal annars veriš heršandi forskeyti leitt af sögninni kafa į meš eftirįsettri forsetningu. Viš endurtekinn lestur og smį hugsun er  hęgt aš skilja žetta.

Af įkafur er leitt nafnoršiš įkefš og įkafi.

Žessi einfalda lżsing į sśkkulaši sem sagt er įkaft leišir hugann aš vķnsmökkun sem žykir afskaplega fķn išja sérstaklega ef sį sem hana iškar kyngir ekki vķninu. Ašrir stunda vķnsmökkun og kyngja žvķ og kallast žaš almennt vķndrykkja. Žaš žykir lķka fķnt, veltur žó į magninu.

Engin žversögn er talin ķ žvķ aš kyngja ekki vķnsopanum og aš kyngja honum. Hvaš um žaš, lżsing į bragši vķns er stundum broslegur oršaleikur sem fjölmargir vilja taka žįtt ķ en śtkoman veršur stundum furšuleg og jafnvel óskiljanleg. Sérstaklega į žaš viš lżsingar į erlendum tungumįlum.

BRAGŠLŻSING: Ljóssķtrónugult. Mešalfylling, ósętt, fersk sżra. Pera, litsķ, blómlegt, vanilla.

Žessi lżsing af vef Vķnbśšarinnar (sem einu sinni hét ĮTVR) skilst vel, lķklega vegna žess aš vķninu er ekki „lżst sem įköfu“.

Hér til hlišar er brįšfyndin en żkt ensk Vķn lżsing 3lżsing į bragši vķns. Žvķ mišur hef ekki getu eša tķma til aš žżša hana. Smella į myndina og hśn stękkar.

Ég vona aš lesendur fyrirgefi mér žennan śtidśr. Get mér žess til aš brįšlega verši lżsing į bragši sśkkulašis įlķka hįleit og óskiljanlegt og ķ enska textanum.

Hins vegar er alltaf best aš bķta ķ sśkkulašiš og ef bragši hugnast manni žį kaupir mašur žaš aftur. Skiptir engu hversu „įkaft“ sśkkulašiš er. Aftur į móti eru éta margir „sśkkulöš“ af įkefš (sthugiš aš sśkkulaši er eintöluorš).

Mig langar til aš bęta žvķ hér viš aš ég ólst upp viš aš borša sśkkulaš. Mašur beit ķ sśkkulaš. Žegar mamma bauš upp į sśkkulaši žį var žaš drukkiš. Oršiš var haft um heitan sśkkulašidrykkur, brętt sśkkulaš, blandaš viš vatn og stundum rjómi meš. Ég žori samt ekki aš fullyrša aš žetta sé rétt, systur mķnar kunna aš vita betur (raunar žykjast žęr vita allt betur en ég enda eldri og reyndari).

Tillaga: Engin tillaga.

2.

„Barcelona var ķ gęr aš ganga frį nżjum langtķmasamningi viš spęnska bakvöršinn Jordi Alba.“

Frétt į visir.is.         

Athugasemd: Flestir žekkja žįgufallssżkina sem žó er engin sżki lengur, heldur „ešlileg“ tjįning žó hśn gangi ķ bįga viš „rétt“ mįl. Fęrri žekkja nefnifallssżkina en hśn sękir mjög į og birtist ķ žvķ aš fólk beygir nafnorš, lętur nefnifalliš duga.

Nżjasta nżtt er nafnhįttarsżkin. Hśn grķšarlega lśmsk og er žannig aš sagnorš ašeins ķ nafnhętti en ekki notuš ķ til dęmis žįtķš. Hoppaši veršur var aš hoppa og hugsaši veršur var aš hugsa. Ég er bśin aš hoppa, ég var aš hoppa. Dęmin eru ķ sjįlfu sér ekki röng en athugasemdin byggir į samhenginu. Ķ tilvitnuninni segir aš félagiš var aš ganga frį, ķ staš žess aš žaš gekk frį.

Sķšar ķ fréttinni segir:

Ętli félag aš kaupa upp nżjan samning Jordi Alba žį žarf viškomandi félag aš borga 500 milljónir evra eša 68 milljarša ķslenska króna.

Hęgt er aš orša žetta į einfaldari mįta:

Kaup į nżjum samningi Jordi Alba kostar 500 milljónir evra eša 68 milljarša ķslenska króna.

Gera mętti athugasemdir viš margt annaš ķ žessari stuttu frétt.

Tillaga: Barcelona gekk ķ gęr frį nżjum langtķmasamningi viš spęnska bakvöršinn Jordi Alba.

3.

„Efnavopnastofnunin notašist viš sżni śr umhverfi, vitnaskżrslur og önnur gögn sem aflaš var af rannsóknarteymi sem heimsótti staši ķ Douma tveimur vikur eftir įrįsina.“

Frétt į visir.is.         

Athugasemd: Mikilvęgt er aš beygja nafnorš, annars fęr mašur nafnoršasżkina. Réttara er aš segja aš teymiš heimsótti stašinn tveimur vikum eftir įrįsins.

Mörgum kann aš finnst žessi athugasemd vera algjört smįatriši. Jęja, en „smįatrišin“ ķ mįlinu skipta grķšarlega miklu. Frétt sem er til dęmis ekki meš réttum fallbeygingum er skemmd frétt. Ekkert minna enn žaš. Skemmdar fréttir smitar śt frį sér og ķslenskunni hrakar žar til fallbeygingin heyrir sögunni til aš mįliš veršur eins og svo mörg önnur tungumįl.

Žess vegna skiptir svo öllu aš blašamenn séu vel lesnir į ķslenskri tungu, hafi alist um viš bóklestur og hafi stundaš hann alla tķš. Blašamašur sem hefur aldrei veriš fyrir bókin skrifar yfirleitt lélegt mįl og hefur rżran oršaforša.

Enginn fylgist meš žvķ hvort fjölmišlar fari rétt meš ķslenskuna, öllum viršist andsk... sama. Nema aušvitaš į tyllidögum.

Annars er žessi mįlsgrein hér aš ofan torf og hefši mįtt einfalda aš mun. Hśn er greinilega žżšing, lķklega įferšarfalleg į ensku en ómöguleg į ķslensku.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

 

 

 


Meš sentimetrana meš sér, stķga til hlišar og erindagjaršir

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Kominn til aš vera

Aš bera einhverju viš er aš nota e-š sem mótbįru eša afsökun: „Sakborningur bar žvķ viš aš hann hefši veriš annars hugar žegar hann braust inn.“ 

Aš bera eitthvaš viš žżšir hins vegar aš gera tilraun til aš gera e-š eša reyna viš e-š: „Ég er ekki lagviss en ber samt stundum viš aš syngja.“

Mįliš į blašsķšu 28 ķ Morgunblašinu 26.2.2019.

1.

„Van Dijk er nśna 193 sentķmetrar į hęš og algjör klettur ķ vörn Liverpool en hann var ekki alltaf meš sentķmetrana meš sér.“ 

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Til hvers žarf fótboltamašur aš hafa sentķmetra meš sér? Sį sem skrifar ofangreinda tilvitnun į Vķsi žarf aš vanda sig betur. Ķ fréttinni segir frį fótboltamanni sem stękkaši mikiš į sautjįnda įri, var ekki įšur eins hįr og hann er  nś. 

Blašamašurinn bżr til misheppnaš orštak; „aš vera ekki alltaf meš sentķmetrana meš sér“. Hann fęr seint veršlaun fyrir framtakiš.

Talmįl į ekki alltaf erindi į prent. Žį veršur žaš frekar berangurslegt, gallar ķ oršalagi blasa frekar viš og stinga ķ augu. Ein mikilvęgast reglan ķ blašamennsku er aš foršast oršalag sem blašamašurinn ręšur ekki viš. Verst ef blašamašurinn hefur ekki góšan skilning į ķslensku og žašan af sķšur į mįlfari sķnu.

Flestir stękka, varla žarf aš taka žaš fram. Stęrš manns gerir hann ekki sjįlfkrafa aš góšum varnarmanni ķ fótbolta. Gott er aš nota frekar punkt en aš skrifa langa mįlsgrein meš ólķkum sögum. 

Tillaga: Van Dijk er 193 sentķmetrar į hęš. Hann er kletturinn ķ vörn Liverpool.

2.

„Sindri Sig­ur­geirs­son, formašur Bęnda­sam­taka Ķslands, hef­ur óskaš eft­ir žvķ aš fį aš stķga til hlišar sem formašur sam­tak­anna, en …“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Hvaš skyldi Sindri ętla gera žarna til hlišar? Ef ekki vęri fyrir fyrirsögnina vęri žessi mįlsgrein óskiljanleg. Ķ henni stendur:

Sindri hętt­ir sem formašur.

Žetta er hiš eina rétta. Sį sem stķgur til hlišar er aš vķkja, til dęmis śr vegi. Fyrirsögnin segir allt sem segja žarf en hvers vegna žarf blašamašurinn aš bęta žvķ viš aš mašurinn vilji „stķga til hlišar“? Heldur hann aš viš skiljum ekki hvaš įtt er viš žegar formašurinn vill hętta?

Hins vegar žurfa nś sumir blašamenn bókstaflega aš stķga til hlišar, standa upp og hleypa žeim sem kunna til verka aš tölvunni og leyfa žeim aš lesa yfir og leišrétta skrifin. 

Vinsęlt er nś aš misnota og misžyrma sögninni aš stķga. Fjöldinn allur žykist kunna ensku alveg óašfinnanlega en getur samt ekki tjįš sig fullnęgjandi į ķslensku. 

Į ensku mį segja: „The chairman wants to step down/aside“. Žetta žżšir ekki aš formašurinn vilji stķga nišur eša til hlišar nema žvķ ašeins aš hann sé aš stķga nišur śr ręšustól eša stķga til hlišar vķkur fyrir öšrum. Sjį nįnar hér um ensku sögnina „to step“.

Tillaga: Sindri Sig­ur­geirs­son, formašur Bęnda­sam­taka Ķslands, hef­ur óskaš eft­ir žvķ aš hętta sem formašur sam­tak­anna, en …

3.

„Ķslendingarnir munu flestir vera į vegum Śrval Śtsżn og Vita en vinsęlt hefur veriš aš fara til Madonna di Campiglo til aš stunda skķšamennsku 

Frétt į vķsir.is.            

Athugasemd: Enginn stundar skķšamennsku, margir fara hins vegar į skķši, jafnvel til Madona di Campiglo. Žar er skķšamennska vinsęl ķžrótt.

Margir hafa įhuga į hestamennsku og fara žvķ ķ śtreišar. Enginn stundar hestamennsku, žaš vęri skrżtin mennska. Ég hef nęr alla mķna ęfi veriš ķ fjallamennsku, hana stunda ég ekki en geng į fjöll.

Nś er ég viss um aš ekki eru allir sammįla mér.

Tillaga: Ķslendingarnir munu flestir vera į vegum Śrval Śtsżn og Vita en vinsęlt hefur veriš aš fara į skķši ķ Madonna di Campiglo.

4.

„Bjarni Benediktsson, sem męlir fyrir frumvarpinu, gat ekki veriš višstaddur maražon-umręšuna ķ kvöld og nótt vegna opinberra erindagjarša erlendis.“ 

Frétt į vķsir.is.            

Athugasemd: Žetta er rangt orš hjį blašamanninum, „erindagerš“ er ekki til. Bjarni var ķ erindagjöršum erlendis. Nafnoršiš erindagjörš beygist eins ķ öllum föllum eintölu nema ķ eignarfalli, žar er žaš erindagjöršar. Ķ fleirtölu beygist oršiš svona:

nf. erindagjöršir
žf. erindagjöršir
žgf erindagjöršum
ef. erindagjörša 

Žetta er gamalt og stirt orš, nokkuš vandmešfariš, žó er žaš gegnsętt en frekar lķtiš notaš ķ nśtķmamįli. 

Sögnin aš gjöra og nafnoršiš gjörš eru kunnugleg ķ gömlum sögum og biblķumįli, en ķ nśtķmamįli notum viš yfirleitt sögnina aš gera ķ stašinn. 

Ķ Nżja Testamentinu segir Jesśs:

„Allt sem žér viljiš aš ašrir menn gjöri yšur, žaš skuluš žér og žeim gjöra.“ 

Ķ ķslenskri žjóšvķsu segir:

Góša veislu gjöra skal, …

Nafnoršiš gjörš getur merkt mįlmhringurinn undir dekki reišhjóls. Žaš getur lķka merkt jįrnband utan um tunnu, til dęmi sķldartunnu. Einnig getur žaš merkt ól į reištygjum sem spennt er undir hest til aš festa hnakk. Žóršur Magnśsson į Strjśgi ķ Langadal ķ Austur-Hśnavatnssżslu orti į 16. öld:

Žótt slķpist hestur og slitni gjörš
slettunum ekki kvķddu.
Hugsašu hvorki um himin né jörš
en haltu žér fast og rķddu.

Nafnoršiš gjörš getur merkt athöfn eša verknaš, til dęmis sįttargjörš (sįttagerš) ķ skilnašarmįlum. Til er Gjörš fjįrfestingarfélag, stofnaš 2015.

Sķšar ķ fréttinni segir:

Hann nżtti sķšustu ręšu nęturinnar til aš kalla eftir žvķ aš umręšunni yrši frestaš til aš fjįrmįlarįšherra gęti tekiš virkari žįtt ķ umręšum um žetta mikilvęga mįl. 

Į ensku er til oršasambandiš „to call for“. Ķ oršabók er žaš skżrt svona:

to say publicly that something must happen
to make something necessary or suitable

Dęmi um notkun er žessi vinsęli frasi:

Desperate times call for desperate measures

„Aš kalla eftir“ er greinilega bein og hugsunarlaus žżšing žess sem hefur lķklega ekki góšan skilning į ķslensku mįli. Og svo föst er enskan ķ hausnum aš sumir žżša bókstaflega og ekki nóg meš žaš, ensk ķslenska er notuš um fréttir sem gerast hér innanlands. Žetta er sorgleg žróun og er glöggt dęmi um hnignun ķslenskunnar.

Miklu betur fer į žvķ aš óska eftir, bišja um, hvetja til.

Tillaga: Bjarni Benediktsson, sem męlir fyrir frumvarpinu, gat ekki veriš višstaddur maražonumręšuna ķ kvöld og nótt vegna opinberra erindagjörša erlendis.


Enska oršiš to step merkir sjaldnast aš stķga

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com.

Kominn til aš vera

Sé tekiš dęmi af įhrifum enskunnar mį nefna aš ķ fyrirsögn ašsendrar greinar ķ Morgunblašinu ķ žessari viku stóš: Frjįlslyndi flokkurinn er kominn til aš vera. Og nś er spurt. Vera hvaš?

Sögnin aš vera er įhrifslaus og ósjįlfstęš sögn. Hśn segir ekkert įn ašstošar annarra orša, hśn žarf fyllingu, sem ķ setningafręšinni nefnist sagnfylling.

Sagnfylling er oftast lżsingarorš og lżsir žaš žį einhverjum eša einhverju sem viš er įtt. Til dęmis, hann er gamall, eša hśn er fögur.

En hvernig er žį žessi ranga notkun komin inn ķ mįliš? Jś, svariš viršist einfalt. Žaš er enskan. He has come to stay. Į ķslensku žżšir žetta: Hann hefur fest sig ķ sessi eša hann hefur nįš fótfestu svo einhver dęmi séu tekin.

Žess vegna hefši fyrirsögnin įtt aš vera: Frjįlslyndi flokkurinn hefur fest sig ķ sessi, įn žess žó aš umsjónarmašur hyggist leggja einhvern dóm į sannleiksgildi žeirrar fullyršingar.

Morgunblašiš, Ķslenskt mįl, 1.6.2002.

1.

„Svona stķga alvöru leištogar upp.“

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Enginn stķgur upp nema ef til vill į stól til aš skipta um peru. Alvöru leištogar taka af skariš, taka frumkvęšiš. Eitthvaš rangt er samt viš žaš aš tala um alvöru leištoga. Hver er andstęšan? Plat leištogi, grķn leištogi …? Hér mį bęta žvķ viš aš ķ žessu tilviki er nafnoršiš alvara til įhersluauka įn žess aš tilefni sé til aš finna einhverja andstęšu viš oršalagiš. Svona er žó oftast notaš ķ talmįli, fer illa ķ ritmįli.

Enskan er merkilegt tungumįl og fallegt. Žó žaš sé af germönsku mįlstofni eins og ķslenska eru žau gjörólķk. Mestu munar um oršalag, skipan orša ķ setningu og fleira. Margt er hęgt aš žżša beint śr ensku og į ķslensku en oft er žaš ekki hęgt nema aš śtkoman verši einhvers konar ensk-ķslenska sem meš réttu nefnd hrįžżšing og er ekki til fyrirmyndar.

Enska sagnoršiš „to step“ merkir bókstaflega aš stķga, einnig aš skrefa, ganga, feta og margt fleira.

Nafnoršiš „step“ getur žżtt skref, trappa ķ stiga, rim ķ lausum stiga, og margt, margt fleira. „Step by step“ er hęgt aš žżša beint: Skref fyrir skref.

Ekki fer alltaf saman aš vera afburšagóšur ķ ensku og ķslensku. Sį sem žżšir veršur aš bśa yfir nęmum skilningi į ķslensku, hafa talsveršan oršaforša, og bera skyn į blębrigši mįlsins. Blašamašur sem žżšir illa skemmir mįliš. Illa žżdd frétt er eins og skemmd matvęli ķ verslun, žau eru ekki hęf til sölu, raunar er bannaš aš selja žau.

Oršasambönd meš enska sagnoršinu „to step“ vefjast ekkert fyrir sumum blašamönnum, žeir fara einfaldlega illa meš žau, menga ķslenskt mįl meš ónżtum skemmdum žżšingum.

Hér er stuttleg samantekt um ensk oršasambönd meš sögninni „to step“ og žżšingar į žeim:

  1. „Step aside“
    • Getur žżtt aš hętta.
    • Hvaš gerir formašur hśsfélagsins sem „stķgur til hlišar“? Er hann ekki bara hęttur? Ekki stķga til hlišar.
    • Hann getur aušvitaš hętt tķmabundiš, vikiš til hlišar eša frį, dregiš sig ķ hlé og svo framvegis 
  2. „Step back“
    • Getur žżtt aš hętta viš, snśa viš, ekki stķga til baka.
  3. „Step down“
    • Žżšir yfirleitt aš hętta, ekki aš stķga nišur nema žaš sé ljóst af samhenginu.
    • Formašur hśsfélagsins er hęttur, stķgur ekki nišur.
    • Formašur hśsfélagsins stķgur śr ręšustólnum eša fer śr honum.
    • Sį sem stendur uppi į kassa stķgur af honum, frekar fyrr en sķšar.
  4. „Step something down“
    • Minnka eitthvaš, draga śr.
  5. „Step forward“
    • Getur žżtt aš bjóšast til einhvers, lįta vita af sér og svo framvegis. Ekki stķga įfram.
  6. „Step in“
    • Getur žżtt aš taka žįtt ķ einhverju, taka af skariš. Ekki stķga inn.
  7. „Step out“
    • Žżšir oftast aš fara śt. Formašur hśsstjórnar vék af fundi. Ekki stķga śt
  8. „Step out on“
    • Getur žżtt aš halda framhjį maka sķnum („stepping out on you/him/her“).
  9. „Step something up“
    • Getur žżtt aš auka viš, bęta viš. Lögreglan jók višbśnaš sinn, ekki stķga višbśnašinn upp.

Nišurstašan er žessi. Enska sagnoršiš „to step“ er sjaldnast hęgt žżša meš sögninni aš stķga nema žaš sé ljóst af samhenginu.

Tillaga: Svona gera leištogar.

2.

„Žaš aš aš seinka sól­ar­upp­rįs og sólsetri get­ur leitt til žess aš lķkams­ferl­um get­ur seinkaš.“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Žett er frekar mįttlaus og ljót mįlsgrein, ef ég mį orša žaš svo. Mér finnst aš fólk sem byrjar setningar į persónufornafninu „žaš“ žurfi aš hugsa sinn gang, skilja hvaš um er aš ręša. Ég hef stundum skrifaš um žetta „vandamįl“ og hér er kafli śr einum pistli: 

Oršiš er mikiš til óžurftar. Varla er hęgt aš segja annaš vegna žess aš oft hefur žaš einstaklega óskżra meiningu, er nęstum žvķ merkingarsnautt. Meš žvķ aš setja žaš fyrst ķ setningu eša mįlsgrein tapar höfundur yfirsżn, gerir mįl sitt lakara, veršur nęstum barnalegur og nęr ekki neinu flugi ķ skrifum sķnum. Um leiš og höfundur reynir aš skrifa framhjį oršinu batnar textinn og meiri tilfinning kemur fram.

Ķslenskufręšingar hafa skrifaš mikiš um žaš sem ķ mįli žeirra nefnist aukafrumlag. Mér sżnist aš flestum sé ekkert sérstaklega vel viš oršiš žannig notaš enda hefur žaš fengiš uppnefniš leppur. 

Lķtum į tilvitnunina. Hśn er röng žvķ enginn mannlegur mįttur getur seinkaš sólarupprįs eša sólsetri. Aušvitaš er veriš aš tala um klukkuna en žaš er bara leti aš stytta sér svona leiš.

Lįtum žetta vera og skošum mįlsgreinina sem byrjar svo óhönduglega. Henni hefši mįtt snśa viš eins og gert er ķ tillögunni hér fyrir nešan. Sleppum „žaš aš“ og gerum söguna fyllri og skiljanlegri.

Tillaga: Lķkamsferlum getur seinkaš fylgi klukkan ekki nįttśrulegri sólarupprįs og sólarlagi.

 


Mjöšur og munngįt, fara śt af Siglufirši og lendingarstašur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com

Mjöšur og mungįt

Mjöšur er įfengur drykkur śr sošinni og gerjašri blöndu hunangs og vatns, segir ķ Ķslenskri oršabók, en lķklega er oršiš aš mestu gleymt ķ mįlinu žótt žaš lifi ķ gömlum bókum.

Mjöšur žótti betri drykkur en mungįt. Žetta kemur fram ķ Sverris sögu Noregskonungs:

Magnśs Erlingsson konungur „lét bśa til jólavistar sér ķ Björgvin. Hann veiti hiršmönnum sķnum ķ hiršstofu hinni miklu, en gestum [eins konar handrukkurum] ķ Sunnefustofu. Gestum lķkaši illa er hiršmenn drukku mjöš, en žeir mungįt.

Ķ Heimskringlu er vķsubrot haft eftir Haraldi hįrfagra sem hann orti ķ veislu um menn sķna, gamla og grįhęrša, sem vęru of „mjöšgjarnir“. Er mjöšgarn mašur ekki vķnhneigšur?

Mungįt var eiunskonar bjór, bruggašur heima, oršiš dregiš af muni ķ merkingunni hugur og sögninni aš geta ķ merkingunni fį [...]

Mungįt žżšir žį nokkurn veginn žaš sem hugurinn vill og hann fęr. [...]

Mörg eru mungįts orš, segir mįltękiš, og vķsar til žess aš menn segja margt undir įhrifum įfengis sem ella lęgi žeim ekki į tungu.

Geymdur og gleymdur oršaforši eftir Sölva Sveinsson, Išunn 2017.

1.

„Mešal ašgerša sem Demókratar hugšust beita vęri aš leggja fram frumvarp.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Vanskrifašar eša hįlfskrifašar fréttir eru algengar į Vķsi. Tilvitnuš mįlsgrein stendur ein įn nokkurrar tengingar viš ašrar ķ fréttinni. Hvergi kemur fram hvaša frumvarp žaš er sem Demókratar hugšust „beita“.

Heimildin er fréttastofan AP. Į vef hennar stendur:

Democrats are planning to introduce a resolution disapproving of the declaration once Congress returns to session and it is likely to pass Congress. Several Republican senators are already indicating they would vote against Trump — though there do not yet appear to be enough votes to override a veto by the president.

Gagnslķtiš er aš birta innihaldslausa „frétt“. Žaš bendir til višvaningslegra vinnubragša vefmišilsins. 

Enska oršiš „resolution“ er ekki frumvarp heldur įlyktun, hér žingsįlyktun. Žetta į blašamašur aš vita.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

2.

„Mar­grét, sem var į leiš ak­andi til Reykja­vķk­ur er mbl.is talaši viš hana lenti ķ žvķ aš festa bķl­inn ķ skafli įšur en hśn komst śt af Sigluf­irši.“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Skrżtiš, konan var aš reyna aš komast „śt af“ Siglufirši. Lķklegast hefur hśn veriš aš reyna aš komast śt śr firšinum.

Bķlar aka stundum śt af, žį er įtt viš śt af veginum. Varla er hęgt aš segja śt śr veginum nema įtt sé viš göng sem, tvenn göngu eru viš Siglufjörš. Stundum kemur einhver śt śr skįpnum og vita allir hvaš um er aš gerast. Sį sem er hér śt af skįpnum er hugsanlega ķ žeim erindum aš sękja hann.

Hęgt er aš orša mįlsgreinina betur.

Tillaga: Mar­grét var į leiš til Reykja­vķk­ur er mbl.is talaši viš hana en hśn lenti ķ žvķ aš festa bķl­ sinn ķ skafli įšur en hśn komst śt śr Sigluf­irši.

3.

„Lend­ing­arstašur­inn sem varš fyr­ir val­inu į Ķrlandi er Killala žar sem …“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Ķ fréttinni er fjallaš um sęstreng milli Ķslands og Ķrlands og er sį stašur į Ķrlandi sem hann er tekinn į landi nefndur lendingarstašur.

Ég velti žessu stuttlega fyrir mér, fannst viš fyrstu sżn aš oršiš vęri ekki vel vališ. Sį sem lendir er lķklega į flugvél og lendingarstašur hennar heitir flugvöllur. Žetta segir žó ekki allt. 

Yngra fólk veit hugsanlega ekki aš lendingar eru vķša um land, žaš er stašir ķ fjöry žar sem bįtar tóku land, lentu. Undir Jökli eru til dęmis vķša lendingar, viš Lóndranga, Malarrif, ķ Djśpalóni, Rifi Hellissand og vķšar. Žašan var gert śt um aldir į vertķšum og mį enn sjį ummerki um lendingar, byrgi og fleira.

Sęstrengur liggur milli Vestmannaeyja og lands og er žrettįn km langur. Ķ fréttum į įrinu 2013 var talaš um erfišar ašstęšur viš landtöku bęši į Landeyjarsandi og ķ Eyjum. 

Landtaka hefur veriš notaš um ašgeršina, aš leggja strenginn śr sjó og upp į landi. Landtökustaširnir eru hins vegar Landeyjarsandur og Brimnes sem er til móts viš Klettsnef ķ Ystakletti ķ Vestmannaeyjum. Lķklega fer betur į žvķ aš nota oršiš lengingarstašur, žaš er styttra og žżšara.

Tillaga: Enginn tillaga gerš.


Sambandiš viš stżriš, sterku įhlaupin og kjįnalegi tķmapunkturinn

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com. 

Sólarroš

Sólarroš er sįrasjaldan į tungu um morgunrošann, skin sólar viš dagrenningu, en oršiš er prżšilega nothęft til žess aš auka blębrigši tungutaksins. Oršiš birtist ķ Morkinskinnu …

Og žegar um morguninn ķ sólarroš vakna žeir og sjį aš mjörkvi [žoka] lį mikil allt um eyna.

Oršiš er lķka ķ Sverris sögu Noregskonungs:

Sverrir konungur stóš upp žegar ķ sólarroš og gekk upp į bakka til Ólafskirkju og sķšan til varšmanna sinna.

Geymdur og gleymdur oršaforši eftir Sölva Sveinsson, Išunn 2017.

1.

„Björgušu vélarvana bįt śt af Stokksnesi.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Er ekkert aš marka fréttina? Ķ fyrirsögn segir aš bįturinn hafi veriš vélarvana samt segir ķ fréttinni:

Bįturinn hafši veriš viš veišar žegar hann missti samband viš stżriš og rak hann žvķ stjórnlaust frį landi.

Hvort var bįturinn vélarvana eša stżriš bilaš? Hvernig er hęgt aš missa samband viš stżriš? Af hverju dettur blašamanninum ekki ķ hug aš spyrja aš žvķ? 

Hvort er verra, aš missa samband viš stżriš eša žaš bili?

Žetta er ófullnęgjandi frétt, varla hįlfskrifuš. Žannig er hśn lķka ķ fleiri fjölmišlum og oršalagiš žvķ frį Björgunarfélagi Hornafjaršar eša Landsbjörgu. Hér er įbyrgšin hjį Vķsi.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

2.

„Leikurinn fór skringilega af staš en Valskonur byrjušu į sterku įhlaupi en Stjörnukonur svörušu meš sterkara įhlaupi, leikurinn byrjaši į miklum hraša og mjög skemmtilega.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Ofangreind tilvitnun skringileg vegna žess aš hśn segir ekkert. Körfubolti gengur śt į aš lišin tvö skipast į aš sękja, žar af leišandi er sókn eiginlega ekkert annaš en įhlaup. Hvaš er „sterkara įhlaup“?

Blašamašurinn er mjög hrifinn af nafnoršinu įhlaup, notar žaš sjö sinnum ķ fréttinni. Hann veit samt ekkert hvaš nįstaša er sem er slęmt. Verra er žó aš hann viršist ekkert vita hvaš oršiš įhlaup merkir. Skilur til dęmis einhver žetta:

Žrišji lekhluti byrjaši eins og sį fyrsti. Mikiš um įhlaup og skiptust lišin į įhlaupum. 

Ein prentvilla, nįstaša og innihaldsrżrar setningar. 

Fréttin er einfaldlega illa skrifuš og tķmaeyšsla aš eltast viš villur ķ žessu bulli. Blašamašurinn hefši betur lesiš textann nokkrum sinnum yfir. Lķklega tķškast ekki į Vķsi aš leišbeina ungum blašamönnum ķ textagerš.

Žetta er skemmd frétt og lesendum ekki bjóšandi.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

3.

„Ętla mį aš flestir höfušborgarbśar hafi į einhverjum tķmapunkti bragšaš vörur bakarķsins Brauš & Co.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Žarna er enn og aftur oršiš „tķmapunktur“ notaš. Žaš er alltaf óžarft ķ ķslensku mįli og mį stroka śt įn žess aš merking žess sem sagt er breytist.

Blašamašurinn er greinilega byrjandi og ekki vanur skrifum. Žaš sem verra er, honum er ekki leišbeint. Upphafiš fréttarinnar er svona:

Ętla mį aš flestir höfušborgarbśar hafi į einhverjum tķmapunkti bragšaš vörur bakarķsins Brauš & Co. Įgśst Einžórsson stofnandi Brauš & Co sagši ķ fyrirlestri sķnum į opnum fundi Félags atvinnurekenda aš stašnašur markašur hérlendis hafi oršiš til žess aš hann sneri heim til aš breyta leiknum.

Svona gengur ekki. Hvernig fęr blašamašurinn žaš śt aš „flestir höfušborgarbśar hafi bragšaš vörur bakarķsins“? Žetta er fullyršing sem ekki stenst nema rök fylgi. 

Nįstašan er kjįnaleg. Blašamašurinn endar setningu į nafni bakarķsins og byrjar žį nęstu meš nafninu. Seinna skiptinu er ofaukiš. 

Loks segir aš stofnandinn hafi ętlaš aš „breyta leiknum“. Lķklega ętlaši hann aš breyta markašnum.

Gera mętti athugasemdir viš margt fleira ķ fréttinni.

Tillaga: Ętla mį aš flestir höfušborgarbśar hafi bragšaš vörur bakarķsins Brauš & Co.

4.

„Žaš er gaman aš žś segir tölta žvķ aš žetta er einmitt ekki Noršurstrandavegur vegna žess aš viš viljum aš feršamenn fari um og stoppi, fari śt śr bķlnum.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Veriš er aš kynna svokallašan Noršurstrandaveg, vegi sem liggja meš ströndum Noršurlands allt frį Hvammstanga ķ vestri til Žórshafnar ķ austri. Skemmtileg hugmynd. Svo rakst ég į žessa undarlegu mįlsgrein sem hér er vitnaš til.

Meš kynningu į Noršurstandavegi er ętlast til aš feršamenn stoppi oft, skoši sig um og njóti stašhįtta. Berum svo saman tilvitnunina og tillöguna hér fyrir nešan. Hvor er skįrri?

Ég hef rökstuddan grun um aš margir blašamenn sem skrifa į Vķsi lesi ekki yfir fréttir sķnar. Jį, žetta er stór fullyršing. Verra er žó ef žeir lesi yfir en geri samt villur į borš viš žess og margar ašrar.

Tillaga: Žaš er gaman aš žś segir tölta. Tilgangurinn meš Noršurstandavegi er einmitt sį aš feršamenn stoppi, stķgi śt śr bķlnum.


Handalögmįl, sį sem sigraši valentķnusardaginn og efri tįin

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com. 

 

Stundum gleymist eignarfalliš

Eignarfallsflótti nefnist sś tilhneiging aš beygja ekki orš ķ eignarfalli eša aš gefa žvķ óhefšbundiš eignarfall. Žetta er dęmi um mįlbreytingu.

Dęmi: Ég er aš fara til Kristķnu. Samkvęmt mįlhefšinni hefši įtt aš segja „til Kristķnar“ […]

Lokaš vegna byggingu brśarinnar. Samkvęmt mįlhefš hefši įtt aš segja „Lokaš var vegna byggingar brśarinnar.“

Śr Wikipedia. Tengt efni er nefnifallssżki og žįgufallssżki.

1.

„Kom til handalögmįla į milli stušningsmannasveita.“ 

Frétt į karfan.is.             

Athugasemd: Žetta merkir aš stušningsmennirnir hafi slegist. Ekki flókiš. Blašamašurinn er fjarri žvķ aš vera skżrari meš žvķ aš nota fķnerķis orš eins og „handalögmįl“. Žvert į móti.

Fréttin er frekar ekki vel skrifuš. Mįlsgreinar eru til dęmis ómarkvissar og punktum viršist dritaš nišur af handahófi.

Sagt er „Liš žessi hafa …“ en nóg er aš segja lišin hafa … Įbendingarfornafniš er gagnslaust žvķ lišin eru ašeins tvö og lesandinn veit nöfnin.

Sagt er aš „öryggisgęsla žurfti aš stķga į milli“. Žetta er ónįkvęmt. Žarna var öryggisgęsla en öryggisverširnir žurftu aš ganga į milli.

Ofmęlt er aš segja aš eftirfarandi mįlsgrein flokkist sem gullkorn:

Til handalögmįla kom žegar tvęr mķnśtur voru lišnar žar sem hnefar flugu.

Blašamanninum žykir aldrei of oft talaš um handalögmįl en žannig veršur nįstašan til, en hann veit ekkert hvaš žaš er.

Hvernig geta hnefar flogiš? Žetta er nś meira rugliš.

Eina sem er jįkvętt viš fréttina eru stórkostlegar myndir af kjįnum śr stušningsmannališunum, sem kunnu sig ekki heldur slógust (fóru ķ „handalögmįl“).

Allt annar bragur er į frétt DV um mįliš. Žar segir ķ yfirfyrirsögn og undirfyrirsögn:

Slagsmįl brutust śt į leik ĶR og Stjörnunnar: Stušningsmenn létu hnefahögg dynja hver į öšrum

Žarna er öll fréttin skrifuš į mannamįli og fįtt ašfinnsluvert og lķtt segir af flugi hnefa.

Į Vķsi birtist frétt um sama mįl. Žar segir ķ fyrirsögn:

Sjįšu hnefana tala ķ Laugardalshöll

Aumara veršur žetta nś varla. Flestir žekkja oršasambandi aš lįta hendur skipta, hins vegar žekkist ekki aš lįta hendur tala. Til eru oršasamböndin aš gefast ekki upp fyrr en ķ fulla hnefana, lįta hnefana ganga og fleiri.

Enn er spurt: Hvers vegna ķ ósköpunum geta ķžróttablašamenn ekki talaš ešlilegt mįl? Af hverju žurfa žeir aš nota klisjur eša klśšra frįsögn meš hallęrislegum eša lélegum oršasamböndum? 

Talandi hnefar, fljśgandi hnefar … Hvaš nęst, flugveikir hnefar, hnefar meš kvef?

Tillaga: Stušningsmenn Stjörnunnar og ĶR slógust ķ upphafi leiks.

2.

„Sigraši Kanye West Valentķnus­ar­dag­inn žegar hann fęrši sinni heittelskušu Kenny G. ķ rósa­hafi? “ 

Myndatexti į mbl.is.              

Athugasemd: Hvernig er hęgt aš sigra valentķnusardaginn?

Ekki er hęgt aš sigra valentķnusardaginn hvaš žį aš sigra Ķslandsmeistaratitilinn svo dęmi sé tekiš śr „ķžróttablašamannamįli“. Nś er įbyggilega skammt ķ žaš aš einhvern sigri sumardaginn fyrsta.

Mašur sem žarf aš fylla stofuna sķna af rósum til heišurs konu sinni er ekkert fremri žeim sem fęrir elskunni sinni eina blómarós, falleg orš į blaši eša hvķslar hugsun sķna. Lķklega į rósafanturinn eitthvaš alvarlegt į samviskunni sem hann reynir aš fela meš blómunum. Viš karlmenn žekkjum svoleišis mętavel.

Tillaga: Engin gerš.

3.

„Vķgamennirnir eru meš efratįna ķ bakiš og sżrlenskir Kśrdar og bandamenn žeirra …“ 

Myndatexti į mbl.is.              

Athugasemd: Žetta er ein skemmtilegasta mįlsgrein sem ég hef lengi séš. Hśn olli mér óžęgilega löngum heilabrotum. Hvaš er efri tįin og hvernig er hęgt aš koma henni ķ bakiš? Skrżtin leikfimi. 

Ég žurfti aš lesa fréttina nokkrum sinnum įšur en augu mķn lukust upp og ég skildi. Ég var samt of lengi aš finna svariš.

„Efri tįin“ er Efrat įin ķ Ķrak, įin sem heitir Efrat, Euphrates. Ķ landafręšinni sem viš lęršum ķ gamla daga stóš aš Efrat og Tigris vęru fljót ķ Ķrak. Milli žeirra er Mesapótamķa en žar er mešal annars tališ vera upphaf sišmenningar fyrir um žrjś žśsund įrum. Ķ Wikipediu segir:

Fyrirsagnir ķ erl blöšumAlmennt er žó įtt viš allt įrframburšarsvęšiš sem afmarkast af sżrlensku eyšimörkinni ķ vestri, žeirri arabķsku ķ sušri, Persaflóa ķ sušaustri, Zagrosfjöllum ķ austri og Kįkasusfjöllum ķ noršri. Einhver elstu merki um sišmenningu ķ veröldinni er aš finna į žessu svęši og žvķ er žaš stundum kallaš „vagga sišmenningar“. Sśmerar réšu žar rķkjum ķ kringum 3500 f.Kr. og žróušu meš sér eitt fyrsta ritmįl sem žekkt er ķ sögunni og sķšar voru rituš žar nišur ein elstu lög sem žekkt eru. Nokkrar elstu sišmenningar heims byggšu žetta svęši, m.a. Sśmerar, Akkašar, Babżlónķumenn og Assżringar. Ķ dag er žetta svęši hluti af Ķrak, Sżrlandi og Tyrklandi.

Mesópótamķa hefur um aldir veriš žekkt fyrir mjög nęringarrķkan jaršveg, og er žetta žvķ tilvalinn stašur fyrir mannabyggš. Mikla jaršolķu er aš finna į žessu svęši, en žetta er jafnframt austasti hlutinn af frjósama hįlfmįnanum.

Svona er nś ķ stuttu mįli sagan um efratįna, ein lķtil stafsetningavilla sem öllu breytti. Er ekki gaman aš ķslenskum fjölmišlum? Jś, og lķka žeim śtlendu.

Til gaman set ég hér til hlišar nokkrar skondnar fyrirsagnir śr erlendum fjölmišlum.

Tillaga: Vķgamennirnir eru meš Efrat įna ķ bakiš og sżrlenskir Kśrdar og bandamenn žeirra …


Lįta gott heita, söndunarbķll ķ flugtaki og lagši ķ veg fyrir gangbraut

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Stofnanamįl

Įstęšan fyrir žyngslalegri spurningu var óttinn viš aš skrifa of einfalt mįl og sś trś aš aš baki samanhamrašra setninga hljóti aš felast mikil speki. 

En blašamašurinn er ekki einn um žessa skošun og žetta er ekki séreinkenni stofnanamįls žótt žess sjįist žar vķša merki, heldur hygg ég aš meinsins sé aš leita ķ vantrś margra į einföldu mįli og ķ žeim misskilningi aš žvķ meira mark sé tekiš į bréfum eša greinum žeim mun samanskrśfašri sem textinn sé.

Gušrśn Kvaran, ręša į mįlžingi um mįlfar ķ opinberum skjölum, 29.9.2001, sjį hér.

 

1.

„Ķslandsvinurinn lętur gott heita.“ 

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Lįtum vera žótt oršiš „Ķslandsvinur“ sé eitt ofnotašasta heiti į śtlendingum sem feršast hafa hingaš til lands eša starfaš hér. Verri er klisjan aš lįta gott heita sem er óžęgilega mikiš notuš. 

Fréttin fjallar um mann sem ętlar aš hętta störfum og lķklega fara aš njóta efri įranna.

Ķ fjölmišlum er meš öllum rįšum reynt aš komast hjį žvķ aš nota sögnina aš hętta. Hér eru nokkur hjįheiti (žetta orš er aš vķsu ekki til, heldur samheiti. Oršiš er žó myndaš į sama hįtt og hjįkona, hjįsvęfa og önnur įlķka sem teljast minna dónaleg en önnur.): Lįta gott heita, stķga til hlišar, stķga nišur, kvešja (starfiš) og fleiri.

Tillaga: Lögfręšingurinn Lee Buchheit hęttur störfum.

2.

„Verštrygging eša golsótt ęr.“ 

Spjall ķ morgunśtvarpi Rįsar tvö 14.2.2019.             

Athugasemd: Mįlfarsrįšunautur Rķkisśtvarpsins hafši įsamt umsjónarmönnum žįttarins nokkrar įhyggjur af merkingu višskiptafręšilegra orša og efnahagslegra, eins og ebitda, vķsitala og fleirum. Umręšan fjallaši öšrum žręši um hlustendur eša lesendur fjölmišla, hvort žeir skildu fréttir meš svo „framandi“ oršum.

Yfirleitt skilja flestir žaš sem um er rętt. Sé ekki svo er umręšan eftir vill dįlķtiš sérhęfš. Hins vegar er engin įstęša til aš fjalla ekki um sérhęfš mįl žó umir skilji ekki öll orš. Hér eru til dęmis nokkur sem mörgum kann aš finnast furšuleg og illskiljanleg en koma öll fyrir ķ fréttum:

  • Golsótt ęr, kró, skjöldótt kżr, brokk, gimbur
  • Keis į sķšutogara, Bakborši, stjórnborši,hvalbakur, gils, poki, gįlgi
  • Verg žjóšarframleišsla, višskiptajöfnušur, vinnsluvirši
  • Debet eša kredit fęrsla, śtskattur, innskattur, sjóšstreymi, ebitda
  • Rangstęša, óbein aukaspyrna, tvķgrip, tęknivilla, tvķvķti
  • Gafl, męnir, śtlögn, buršarlag, sķukrafa
  • Ökuritaskķfa, harškornadekk, skrišvörn, vetnisbķll
  • Brunahreyfill, ventlar, nśningsstušull og hraši bķls
  • Nišurhal, upphal, gagnaver, męnir, mótald, minnislykill, rauntķmi, amapóstur
  • Frumlag, lżsingarhįttur nśtķšar, aukafall, ķšorš
  • Žjóšlenda, kjörgengi, kjörfundur, kjörbréf, kennivottorš

Skilja lesendur öll žessi orš? Sérhęfš orš eru ekki öllum skiljanleg en til aš auka skilning og žekkingu eru til oršabękur og feikn upplżsinga į veraldarvefnum. Mjög erfitt er aš skrifa frétt sem allir geti skiliš, sé žaš hęgt žarf aš fara śt ķ mjög einfalt barnamįl.

Svo er žaš hitt, aš žeir eru til sem halda aš žeir skilji allt, jafnvel įšur en allir mįlavextir eru ljósir. Žeir stökkva til og tjį sig af eintómri vanžekkingu eins og oft mį sjį ķ athugasemdadįlkum fjölmišla. Viš erum įbyggilega margir sem žurfum aš tileinka okkur žį speki aš męla žarft eša žegja.

Tillaga: Engin gerš.

3.

„Alvarleg įrekstrarhętta žegar flugvél rétt nįši yfir söndunarbķl ķ flugtaki.“ 

Fyrirsögn į visir.is.              

Athugasemd: Ólķklegt er aš söndunarbķll (ber sand į flugbrautir) geti flogiš. Meš žaš ķ huga er lķklegra aš žaš hafi veriš flugvélin sem var ķ flugtaki, ekki bķllinn. Af samhenginu ķ setningunni mį vissulega skilja hana, en mįlfręšilega er hśn ekki rétt.

Blašamenn verša aš vera gagnrżnir į eigin skrif. Oršalagiš aš nį yfir dugar ekki. Flugvélin var ķ flugtaki og gat meš naumindum (herkjum) flogiš yfir söndunarbķlinn. Žarna lį vissulega viš įrekstri, mjóu munaši.

Fyrirsögnin er klśšur. Žaš segir sig sjįlft aš hęttan į įrekstri hafi veriš alvarleg žegar flugvélinni tókst meš naumindum aš fljśga yfir bķlinn. Žar af leišandi er nóg aš skrifa: Hętta į įrekstri …

Flugvélin nįši yfir söndunarbķlinn. Var veriš aš bera saman hęš žessara tękja? Ekkert um flugtak flugvélarinnar, blašamašurinn gleymir žvķ.

Tillaga: Lį viš įrekstri žegar flugvél ķ flugtaki tókst meš naumindum aš fljśga yfir söndunarbķl.

4.

„Lagši ķ veg fyrir gangbraut, göngustķg og gangstétt.“ 

Fyrirsögn į visir.is. 

Įbending frį Jóhannesi Laxdal Baldvinssyni: Lagši ķ veg fyrir gangbraut!  Mį skilja žaš sem svo, aš gangbrautin hafi veriš į hreyfingu?            

Athugasemd: Jį, ljótt er žaš žegar gangbraut, göngustķgur og gangstétt komast ekki leišar sinnar vegna bķls sem er illa lagt. Žessi rassbaga er svo endurtekin ķ meginmįli fréttarinnar. Stašreyndin er sś aš ökumašur bķlsins lagši į mótum žessara žriggja leiša.

Haft er eftir lögreglunni ķ óbeinni ręšu aš „fremsti bķllinn hafi hindraš umferš gangandi vegfarenda į žremur vķgstöšvum“.

Blašamašurinn las greinilega ekki yfir skrif sķn eša žaš sem verra er, skildi žau ekki. Hvergi ķ fréttinni er talaš um fleiri bķla en einn.

Žvķlķk della er aš tala hér um „vķgstöšvar“. Oršalagiš er haft eftir lögreglunni sem bendir eindregiš til žess aš löggan sé varla skrifandi. Žarna er stofnanamįliš allsrįšandi og oršaskilningur lķtill. Löggan žarf aš taka sig mikiš į.

Žó žessi fyrirsögn sé doldiš fyndin er sorglegt aš blašamašurinn skuli vera gjörsamlega gagnrżnislaus į skrif sķn. Hann žarf aš taka sig mikiš į.

Tillaga: Lagši bķl į mótum gangbrautar, göngustķgs og gangstéttar.


Öldur tosa, löggan bišlar, ég er góšur og borinn er śt rógburšur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum. 

Uppstytta

Fyrir kemur aš žaš hętti aš rigna. Žį er sagt aš žaš stytti upp. Žaš sem styttir upp er rigningin. 

Samt megum viš ekki segja: „rigningin stytti upp“. Žaš veršur aš vera ópersónulegt: rigninguna stytti upp eša hrķšina ef svo vill til. Og svo er hiš notalega orš uppstytta, um regnhlé.

Mįliš, blašsķša 24 ķ Morgunblašinu 11.2.2019.

1.

„Alda hefši til aš mynda getaš tosaš hann śt, auk žess sem jökl­arn­ir séu į hreyf­ingu, sem geti valdiš mik­illi hęttu.“ 

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Ķsjakar verša seint kallašir jöklar. Vonandi žarf ekki aš rökstyšja žetta nįnar. Ķ fréttinni segir frį śtlendum feršamanni sem klifraši upp į ķsjaka utan viš Jökulsįrlón. Var hann ķ talsveršri hętt, ólga ķ sjónum og ķsjakar į hreyfingu.

Blašamašurinn skrifar vķšast hvar ķsjakar en ķ óbeinni ręšu skrifar hann eftir višmęlandanum aš jakarnir hafi veriš jöklar. Hugsanlega hefur blašamašurinn skriplaš eitthvaš į tölvuboršinu.

Dįlķtiš frumlega en barnalega oršaš aš alda „tosi“. En hvaš er žaš sem fęr hluti ķ fjöruborši til aš fęrast frį landi? Jś, sjórinn getur skolaš żmsu į land en žaš sem liggur ķ fjöruboršinu getur hęglega borist śt, lķklega einna helst žegar fellur frį en einnig ķ brimi.

Tillaga: Alda hefši til aš mynda getaš tosaš hann śt, auk žess sem jakarnir séu į hreyf­ingu, sem geti valdiš mik­illi hęttu.

2.

„Lög­regl­an ķ Dublin bišlar til al­menn­ings um ašstoš vegna …“ 

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Sögnin aš bišla er nįtengt oršinu bišill og merkir aš bišja sér konu, bišja um hönd hennar. Žetta hefur įšur veriš nefnt hér.

Sį sem bišlar er bišill. Oršiš er einnig skylt sögninni aš bišja. Lögreglan ķ Dublin getur ešlilega ekki veriš į bišilsbuxum.

Blašamenn sem hafa fariš ķ ķslenskutķma ķ mennta- eša fjölbrautaskóla, tóku eftir ķ tķmum og fengiš, žó ekki hafi veriš meira en mešaleinkunn, eiga aš skilja blębrigši mįlsins. 

Einhver žekkingin į aš sitja eftir ķ hausnum hjį mönnum. Ef ekki žį žurfa žeir einhvern skynsaman mann sem getur lesiš yfir fréttirnar įšur en žęr eru birtar. Svo vantar alltaf menn nišri į höfn, eins og Gušni rektor sagši stundum žegar menn stóšu sig illa.

Tillaga: Lögreglan ķ Dublin bišur almenning um ašstoš vegna …

3.

„Nei takk, ég er góšur!“ 

Algengt svar viš boši.           

Athugasemd: Žegar ég kem ķ heimsókn til Lovķsu systur minnar bżšur hśn mér yfirleitt veitingar. Viltu žetta eša hitt, spyr hśn. Alltof oft segi ég: Nei takk, ég er góšur. Žį svarar hśn jafnan dįlķtiš pirruš: Ég veit aš žś ert góšur, en viltu eitthvaš aš drekka. Žį įtta ég mig į bullinu.

Žetta er aušvitaš einföld enska eins og fram kemur hér:

Also this word means No thanks when one says I am good to and idea or suggestion that is proposed to him or her […], so it can be used as an answer meaning I don&#39;t want to do it […]

Svo ósköp žęgilegt er aš žżša einfalda ensku yfir į ķslensku. Žar meš er ekki sagt aš žżšingin sé góš ķslenska vegna žess aš góšur er lżsingarorš sem lżsir eiginleikum, vęntingum eša įlķka. 

Į ķslensku getum viš sagt nei takk og žaš hefur įkvešna žżšingu. Sį sem segist vera góšur getur ekki veriš aš afžakka neitt, er hvorki saddur, lystalaus eša įhugalaus. Hann er vingjarnlegur, vel geršur, hagfelldur og svo framvegis. Góšur merkir ekki nei takk. 

Setjum sem svo aš oršalagiš ég er góšur geti merkt nei takk. Hvaš segjum viš žį ef svariš į aš vera jį takk? Hér vefst manni tunga um höfuš žvķ ekkert svar er til vegna žess aš engin hefš er fyrir žessu į ķslensku.

Ég hef reynt aš taka mig į en stundum kemur žaš fyrir aš ég glopra žessu śt śr mér. Margur talar hrašar en hann hugsar.

Tillaga: Nei takk.

4.

„Hśn er kona sem er kom­in sjö mįnuši į leiš og henni hef­ur veriš veitt eft­ir­för og žaš er bor­inn śt róg­b­uršur um hana …“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Ég er dįlķtiš ofsagt. Varla hęgt aš bera śt rógburš vegna žess aš rógburšur merkir śtbreišsla į lygum. Réttar er aš orša žetta žannig aš bera śt róg.

Žetta er illa skrifuš frétt, stķllaus og vandręšalega slök žżšing.

Tillaga: Hśn er kom­in sjö mįnuši į leiš, elt og hśn ręgš …


Löggumįl, löggumįl, löggumįl, löggumįl ...

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com

Sóttbitinn

Žetta orš er gleymskunni gefiš ķ Ķslenskri oršabók, en žaš merkir sóttdaušur og er einungis blębrigšamunur į oršunum; sóttbitinn er ögn mildara orš og į fullan žegnrétt ķ mįli manna nśna žótt žaš sé aldrei į tungu. Oršiš birtist ķ Orkneyinga sögu […]: 

„Hįkon jarl Pįlsson varš sóttbitinn žar ķ eyjunum. Žótti mönnum žaš skaši mikill, žvķ aš um hans daga ofanverša var góšur frišur.“

Geymdur og gleymdur oršaforši eftir Sölva Sveinsson, blašsķša 346. 

1.

„Lögregla framkvęmdi hśsleit į įtta stöšum ķ fyrrinótt.“ 

Fyrirsögn į visir.is.          

Athugasemd: Naušsynlegt er aš žżša žessa fyrirsögn. Hvaš merkir hśn? Jś, löggan leitaši einhvers ķ įtta hśsum. Jį, nś skilja allir. En mį ekki orša žetta svona eša eru einhver višurlög viš žvķ aš segja frį žvķ sem lögreglan gerir į almennu mįli?

Lķklega stendur ķ lögum aš löggan eigi tala löggumįl. Žetta er įbyggilega įstęšan fyrir žvķ aš blašamenn apa eftir fréttatilkynningum lögreglunnar, afrit žęr og lķma oršrétt inn ķ vefinn. Allt athugasemdalaust. Löggumįl er lķka alveg drulluflott, svona viš fyrstu sżn.

Aušvitaš eru žetta engin vinnubrögš. Enginn segir neitt og žannig verša skemmdar fréttir verša til og žeim er dreift śt um allar koppagrundir landsins.

Löggumįliš, stofnanamįllżskan, nafnoršadżrkunin, veršur smįm saman vištekin venja. Og nś er svo komiš aš žegar brugšiš er frį ónżtu oršalagi reka lesendur upp stór augu og skilja ekki neitt.

Sem sagt, vitleysan er oršin aš réttu mįli og hiš rétta er svo skrżtiš aš mörgum finnst žaš vera tóm vitleysa.

Rugliš ķ fyrirsögninni er žetta:

    1. Lögreglan leitaši, sögnin aš framkvęma er algjörlega óžörf.
    2. Leitaš var ķ įtta hśsum. Oršin hśsleit og stašir eru algjörlega óžörf.

Meš örlķtilli hugsun er hęgt aš gera frįsögn ķ frétt einfaldari og aušskiljanlegri. Žaš eina sem žarf er yfirlestur, einu sinni eša oftar. Og fyrir alla muni, blašmenn verša aš hętta aš rita eins og žeir séu danskir skrifar į skrifstofu landshöfšingja į žar sķšustu öld.

Ķ fréttinni er ekki bara talaš um aš framkvęma hśsleit į stöšum heldur lķka aš gera hśsleit į skemmtistaš sem er jafn vitlaust. Ķ seinna tilvikinu var leitaš į skemmtistašnum. Er žetta eitthvaš flókiš?

Lögreglan lagši hald į eitthvaš af dóti. Žakka ber aš löggan hafi ekki haldlagt žaš eins og blašamönnum finnst svo žęgilegt aš skrifa. Ķ gamla daga voru hlutir geršir upptękir sem er alveg įgętt oršalag. Einnig mį segja aš lögga hafi tekiš sönnunargögn eša žurfi aš rannsaka żmsa hluti.

Ķ annarri frétt į sama vefmišli er haft eftir yfirlögreglužjóni aš gerš hafi veriš hśsleit. Gott hjį honum. Ekki tala eins og venjulegur mašur, flottara aš tala stiršbusalega. Ašrir hefšu hugsanlega fullyrt aš leitaš hefši veriš ķ hśsunum, en … yfirlöggur tala ekki svoleišis.

Tillaga: Lögreglan leitaši ķ įtta hśsum ķ fyrrinótt.

2.

„Žegar bķllinn mętir į vettvang eru tveir lögreglumenn meš manninn ķ tökum og bśiš aš tryggja įstandiš.“ 

Myndatexti į blašsķšu 11 ķ Morgunblašinu 11. febrśar 2019.          

Athugasemd:Ķ nokkuš fróšlegri grein ķ Mogganum fylgist blašamašur meš tveimur lögreglumönnum ķ bķl į ferš žeirra um borgina ašfararnótt sķšasta laugardags. Žó greinin sé fróšleg hefši blašamašurinn mįtt vanda sig ašeins betur.

Ofangreindur myndatexti er furšulegur. Hann ber skżr merki um ensk įhrif og vęri eflaust svona:

When the car arrives on the scene, two police officers have the man under arrest and have secured the perimeter.

Žetta segir aušvitaš ekki mikiš en žó. Ķ myndatextanum er eins og svo oft įšur stašurinn žar sem eitthvaš hefur gerst kallašur vettvangur, rétt eins og ekkert annaš oršalag megi nota. Ķ bandarķskum glępamyndum er alltaf talaš um „the scene“. Einhęfni er slęm ķ ķslensku, vettvangur er ofnotaš orš. 

Svo segir aš mašurinn hafi veriš „ķ tökum“. Žetta er yndislega lošiš oršalag. Ég sé žį Geir og Grana ķ Spaugstofunni ljóslifandi fyrir mér meš manninn ķ myndatökum, takandi myndir af honum ķ żmsum stellingum, stillt sjįlfum sér upp og tekiš sjįlfsmyndir („selfie) eins og svo vinsęlt er.

Oršalagiš er aušvitaš tómt bull. Löggan er ekki meš mann ķ tökum žegar įtt er viš aš hśn hafi handtekiš hann.

Loks segir frį žvķ aš bśiš sé aš „tryggja įstandiš“. Aušvitaš vita allir unnendur glępamynda hvaš žaš žżšir, „secure the perimeter“. En hvaš žżšir žetta ķslensku? Jś, enginn tryggir eftir į og žar af leišandi var įbyggilega keypt trygging hjį TM eša Sjóvį og svo sitja löggur og bófi saman og fį sér „smók“ eins og gerist og gengur ķ löggumyndunum. Nei, lķklega voru ašstęšur oršnar višunandi žar sem bófinn hafši veriš handtekinn.

Sį sem hér skrifar įtti žaš til fyrr į įrum aš kikna ķ hjįlišum, rošna og koma ekki upp neinu orši žegar hann hitti fallega konu. Žetta hefur lķtiš lagast į sķšustu įrum enda ekki žverfótaš fyrir slķkum.

Svipaš er meš blašamenn. Žeir missa stundum allan skynsemi og skżrleika žegar žeir skrifa um lögreglumįl. Śr veršur sami hrošinn sem löggan višheldur svo įkaflega. Aušvitaš er žetta doldiš hlęgilegt.

Vandinn er hins vegar žessi: Um leiš lögregla, fjölmišlar og misžyrma mįlinu veršur afleišingin einfaldlega sś aš viš, aumingjans lżšurinn, höldum aš svona eigi aš tala. Fyrirmyndirnar leiša og viš förum lķka aš bulla.

Ķ lokin er hér gullkorn śr fréttinni:

Stefįn [lögreglumašur] segir viš blašamann aš lögregla foršist ķ lengstu lög aš handtaka fólk įn žess aš gefa žvķ fęri į aš koma sér ķ burtu.

Eru žį bófarnir skotnir į fęri? Ég bara spyr. Meiri lķkur eru žó į aš löggan segi viš innbrotsžjófinn:

Heyršu góši, nś tek ég af žér handjįrnin og žś mįtt reyna aš hlaupa ķ burtu. Ef žś getur stungiš okkur af į einni mķnśtu ertu frjįls mašur og žś mįtt eiga góssiš.

Góšir gęjar, žessar löggur. 

Tillaga: Žegar bķllinn kom voru tveir lögreglumenn bśnir aš handtaka manninn og ašstęšur oršnar góšar.


Endemi, eindęmi og einsdęmi, inni ķ nóttina og bankarįš Hvķta hśssins

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com

 

Sóttbitinn

Žetta orš er gleymskunni gefiš ķ Ķslenskri oršabók, en žaš merkir sóttdaušur og er einungis blębrigšamunur į oršunum; sóttbitinn er ögn mildara orš og į fullan žegnrétt ķ mįli manna nśna žótt žaš sé aldrei į tungu. Oršiš birtist ķ Orkneyinga sögu […]: 

„Hįkon jarl Pįlsson varš sóttbitinn žar ķ eyjunum. Žótti mönnum žaš skaši mikill, žvķ aš um hans daga ofanverša var góšur frišur.“

Geymdur og gleymdur oršaforši eftir Sölva Sveinsson, blašsķša 346. 

 

1.

„Gróšursęlt meš endemum …“ 

Feršstiklur ķ Rķkissjónvarpinu 7.2.2019          

Athugasemd: Handritshöfundurinn ruglašist illilega į oršum. Į malid.is segir:

endemi, endimi h. ‘e-š dęmalaust eša fįrįnlegt; for, saurindi’…

Höfundurinn ętlaši ekki aš segja aš landiš vęri ljótt og gróšurlķtiš, žvert į móti. Mį vera aš ķ höfši hans hafi blundaš oršiš eindęmi, sem er stundum įhersluorš žegar veriš er aš lżsa žvķ sem gott er. 

Į malid.is segir um žessi tvö orš:

Athuga aš rugla ekki saman oršunum endemi og eindęmi. Rétt er aš segja hśn er meš eindęmum fögur en ekki: „hśn er meš endemum fögur“. Hins vegar: nišurstöšur kosninganna eru meš hreinum endemum.

Oršin eindęmi og einsdęmi merkja ekki žaš sama. Ķ malid.is segir:

Varast ber aš rugla saman oršunum eindęmi og einsdęmi.

1) Oršiš eindęmi merkir: sjįlfdęmi, įbyrgš. Gera eitthvaš upp į sitt eindęmi. Einnig notaš til įherslu: vešur var meš eindęmum gott.

2) Oršiš einsdęmi merkir: einstęšur atburšur. Einróma óįnęgja starfsmannanna var algjört einsdęmi ķ tķu įra sögu fyrirtękisins. Žetta vešur er algjört einsdęmi.

Betra er aš hafa žetta ķ huga annars er hętta į aš hlustendur eša lesendur skilji ekkert. Ljótt er aš umsnśa merkingu orša. Krafan er ekki ašeins aš blaša- og fréttamenn vandi mįl sitt heldur allir sem į annaš borš skrifa eša flytja erindi į ķslensku mįli ķ sjónvarpi og śtvarpi.

Ķ žęttinum heyršist žulurinn oft tala um Maradal. Žetta er rangt. Dalurinn heitir Marardalur  og er vestan undir Hengli.

Bringur hét bęr um var fjallaš ķ žęttinum. Ekki heyršist betur en aš ķbśarnir vęru kallašir Brignafólkiš. Sé svo er žaš rangt žvķ nafniš er fleirtöluorš og beygist svona: nf. Bringur, žf. Bringur, žgf. Bringum, ef. Bringna/Bringa. Hefši žvķ įtt aš vera Bringnafólkiš.

Tillaga: Gróšursęlt meš eindęmum …

2.

„Halda leit įfram inn ķ nóttina.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.          

Athugasemd: Žetta oršalag er tiltölulega nżtt ķ ķslensku. Įhrifin eru greinilega śr öšrum mįlum. Į ensku er žekkt bķómynd frį įrinu 1985 sem heitir Into the night, leikstjóri John Landis og ašalhlutverkin er 

Velska ljóšskįldiš Dylan Thomas (1314-1953) segir ķ ljóši: Do not go gentle into that good night. Svķar orša žaš svo: Gå inte stilla in i natten. Ķslendingurinn myndi segja: Gakktu ei hęgt um blķša nótt.

Žó „gengiš sé inn ķ nóttina“ į mörgum tungumįlum hljómar oršalagiš ekki eins vel į ķslensku. Ekki heldur aš aš segja „inn ķ sumariš“ eša ašrar įrstķšir. Žannig er bara gangurinn aš viš göngum ekki inn ķ tķmann, hann sveipast um okkur.

Viš vökum fram į nótt, ekki inn ķ nóttina. Viš fögnum sumrinu, tökum į móti žvķ en göngum ekki inn ķ žaš. 

Finnst mér.

Tillaga: Halda leitinni įfram fram į nótt.

3.

„Maxine Waters er įttręš og fyrsta konan til aš fara fyrir bankarįši Hvķta hśssins.“ 

Frétt į blašsķšu 20 ķ Fréttablašinu 9.2.2019.         

Athugasemd: Fyrirsögn fréttarinnar er „Valdamiklar konur į efri įrum“. Žar segir frį nokkrum konum sem nįš hafa langt ķ bandarķskum stjórnmįlum. Mešal žeirra er demókratinn Maxine Waters, 81 įrs skeleggur stjórnmįlamašur ķ fulltrśadeildinni.

Žegar fjölmišlar bjóša upp į fréttir eša fréttaskżringar er mikilvęgt aš blašamenn hafi žekkingu og getur til aš sinna žeim. Sé svo ekki standa fréttirnar ekki undir nafni enda skemmdar. Žannig er žaš meš ofangreinda tilvitnun. Ég hef aldrei heyrt getiš um „bankarįš Hvķta hśssins“ og fletti žvķ upp ķ Wikipedia sem oft reynst mér įgęt heimild. Žar stendur um frś Waters:

The conflict with King stemmed from the previous day, when they had both been present at a House Banking Committee hearing on the Whitewater controversy. 

Žarna segir frį įgreining hennar viš Peter King fulltrśadeildaržingmann įriš 1994 en hann er aukaatriši. Hitt er ljóst aš žarna var vettvangurinn bankanefnd  fulltrśadeildarinnar, „House Banking Committee“. Hiš rétta nafn nefndarinnar er „United States House Committee on Financial Services“, og er Maxine Waters nśna formašur nefndarinnar. Kemur Hvķta hśsinu ekkert viš.

Mį vera aš villan ķ fréttinni sé mistök en viš yfirlestur hefši blašamašur meš nokkra žekkingu į bandarķskum stjórnmįlum įttaš sig į henni. Höfundarnir eru tveir blašamenn og žaš hefši įtt aš tryggja góš vinnubrögš.

Oršasambandiš aš fara fyrir merkir aš vera fremstur, leiša eša stżra. Vel fer į žvķ aš segja aš konan fari fyrir bankanefndinni.

Tillaga: Maxine Waters er įttręš og fyrsta konan til aš fara fyrir bankanefnd fulltrśadeildarinnar.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband