Halldór Blöndal talar nišur til Davķšs Oddssonar

Žegar Davķš Oddsson tjįir sig missa andstęšingar hans oft alla sjįlfstillingu. Žetta geršist žegar sķšasta Reykjavķkurbréf sunnudagsblašs Morgunblašsins kom śt. Žeir sem lesa bréfiš titra og bulla rétt og žeir sem aldrei lesa žaš en bulla žó hinum til samlętis.

Žeir sem telja sig eiga einhverra harma aš hefna aš vitna oftast til orša Davķšs ķ óbeinni ręšu, žį geta žeir tślkaš orš hans aš vild, venjulega žvert į žaš sem mašurinn sagši.

Alltaf, hreint alltaf, skrifar Davķš Oddsson yfirvegaš og mįlefnalega en oftar en ekki felst broddur ķ oršum hans og žį hrķna žeir sem fyrir verša en viš hinir höfum įnęgju af góšum skrifum, kristaltęrri pólitķkinni, kaldhęšninni og skopinu. 

Svo ber žaš til tķšinda aš Halldór Blöndal, fyrrum alžingismašur og žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, reyndir ķ blašagrein aš setja nišur ķ viš Davķš. Hann segir:

Og aušvitaš hefn­ir žaš sķn, ef illa ligg­ur į manni, - žį mikl­ar mašur hlut­ina fyr­ir sér og freist­ast til aš fara ekki rétt meš.

Eitthvaš er aš Halldóri sem talar nišur til Davķšs, reynir aš brśka föšurlegan umvöndunartón. Segir ķ fyrsta lagi aš hann hafi skrifaš žar sķšasta Reykjavķkurbréf ķ slęmu skapi og ķ öšru lagi aš hafi ekki fariš rétt meš. Žetta er allt svo skrżtiš og furšulegt og aušvitaš sprek fyrir óvinafagnaš enda logaši vel hjį andstęšingum Sjįlfstęšisflokksins sem rįša sér ekki fyrir kęti og tala um klofning. 

Mesta furšu vekur žó, aš mašur sem į mestalla sķna upphefš ķ stjórnmįlum Davķš Oddssyni aš žakka, skuli telja sig žess umkominn aš tala nišur til hans. Žó hlakkaš hafi ķ óvinum Sjįlfstęšisflokksins og hęlbķtum Davķšs eftir žessi orš endurgalt Davķš ekki sendinguna į sama veg. Hann kann sig betur. Ķ umfjöllun sinni fékk Halldór samt dįgóšan skammt af skopi og kaldhęšni, en meišandi var umfjöllunin um hann ekki. 

Ķ stjórnmįlum skiptir miklu aš vera vel įttašur, hafa skżra stefnu. Halldór tekur meira mark į ęttarvitanum, sem Davķš nefnir svo, en sjįlfstęšri skošanamyndun. Og Davķš segir:

Nś sżna kannanir aš allur žorri flokksmanna er į móti orkupakkaruglinu. Enginn hefur fengiš aš vita af hverju forystan fór gegn flokknum ķ Icesave. Og nś fęr enginn aš vita „af hverju ķ ósköpunum“, svo notuš séu orš formannsins sjįlfs, laskašur flokkurinn į aš taka į sig enn meiri högg. Halldór Blöndal įttar sig ekki į žessu fremur en Icesave, sem hann hafši barist gegn žar til ęttarvitinn tók öll völd. Žessi sami ęttarviti sem nśna er aš ęrast ķ segulstormunum.

Žaš vantaši ekki neitt upp į žaš aš hann sendi žį gömlum vinum sķnum kvešjurnar eftir krókaleišum vegna žess aš žeir mökkušu ekki meš. Žeirra svik voru aš fara ekki kollhnķs žegar kalliš barst frį Steingrķmi og kröfuhöfum.

Enginn kali viršist vera ķ oršum Davķš gagnvart Halldóri žvķ hann segir:

Nś hefur bréfritari ekki heyrt ķ Halldóri lengi. En hann hringir til manna allt ķ kringum žann meš sama hętti og sķšast og žeir segja aš žaš liggi žetta lķka óskaplega illa į honum nśna. Žaš hlżtur aš gera žaš, žvķ aš Halldór er innst inni drengur góšur.

Viš sem heima sitjum og stundum ekki pólitķk nema ķ bloggum og af og til ķ heita pottinum erum doldiš hissa į žvķ aš gamall samherji hafi ekki einfaldlega hringt ķ Davķš og spurt hvers vegna hann sé į móti žrišja orkupakkanum sem svo er kallašur. Mį vera aš viršingin fyrir fyrrverandi formanni Sjįlfstęšisflokksins sé svo mikill, og blönduš ótta, aš betra sé aš kalla til hans śr fjarlęgš og hlaup sķšan į brott og fela sig eins og götustrįka er sišur.

Eša heldur Halldór Blöndal aš enn liggi illa į ritstjóranum og Davķš ķ fżlu sé verri višureignar en Davķš ķ góšu skapi. Hvor sem stašan er į Davķš er ekki vķst aš Halldór bjargi sér į hlaupum. Reykjavķkurbréfiš hefur įbyggilega hitt hann vel. Mį vera aš hann standi upp aftur. Žį vęri rįš aš hann hringi ķ Davķš, ekki skrifa bréf, nema kannski vķsnabréf.

Halldór veit ekki aš opinbert bréf ķ fjölmišli er yfirlżsing, ekki vingjarnleg įbending.

Eitt veršur Halldór Blöndal aš vita aš Davķš Oddsson į mikiš fylgi innan Sjįlfstęšisflokksins. Žar erum viš fjölmörg sem misviršum žaš sé Davķš sżnd ókurteisi. Žaš er einmitt įstęšan fyrir žessum skrifum.


Fimm mestu jaršskjįlftavęši landsins

Helstu jaršskjįlftasvęši landsins viršast vera fimm.

  1. Noršaustan viš Grindavķk
  2. Noršan Laufafells į Fjallabaki
  3. Bįršarbunga
  4. Heršubreiš
  5. Austan Grķmseyjar 

Žetta žżšir žó ekki aš von sé į eldgosi į žessum svęšum, og žó. Margar įstęšur eru fyrir jaršskjįlftum, mešal annars kvika sem er aš brjóta sér leiš upp į yfirborš.

GrindavķkAustan viš Grindavķk, žaš er noršan Hraunsvķkur og sunnan Fagradalsfjalls. Žarna hafa veriš miklar jaršhręringar undanfariš įr. Flestir skjįlftarnir eru frekar litlir, stórir. Raunar hefur veriš mikil hreyfing į Reykjanesskaga og žį mest žarna og einnig sušvestan viš Kleifarvatn, į Sveifluhįlsi og ķ Móhįlsadal. Raunar er žaš žannig aš stórir skjįlftar eru mjög sjaldgęfir į Reykjanesi enda er žaš svokallaš frįreksbelti.

Undanfarin misseri hafa skjįlftar noršan viš Laufafell og austan viš Raušufossafjöll vakiš athygli leikmanna. Žarna er tiltölulega stutt ķ Heklu en ķ kringum hana hafa oršiš fjölmörg eldgos. Svo viršist sem aš skjįlftarnir teygi sig til austurs ķ įttina aš Torfajökli. Ég hef hitt tvo męta menn sem trśa žvķ aš žarna muni innan skamms hefjast eldgos. Annar žessara er draumspakur mašur sem aldrei hefur haft rétt fyrir sér, hinn er įhugasamur landvöršur sem vit sķnu viti.Bįršur

Bįršarbungu žekkja allir og žar er skelfilegt um aš litast. Žar er gat ofan ķ tvöžśsund metra hįan jökulinn og nišur ķ hyldżpi žar sem bręšsluvatniš sżšur og bullar og bķšur žess sem verša vil.

Eldgosiš ķ Holuhrauni varš žegar kvika braut sér leiš til austur, snarsnéri svo til noršurs undan hallanum og kom sķšan upp į yfirboršiš į gamalkunnugum slóšum žar sem gosiš hafši fyrir tvöhundruš įrum.

Nś velta menn žvķ fyrir sér hvort Bįrši vaxi įsmegin og taki aš dęla kviku af enn meiri žrżstingi en sķšustu misserin. Veršur žį aftur gos ķ Holuhrauni eša nęr kvikan aš brjótast til austurs ķ įttina til Kverkfjalla eša Grķmsvatna? Hvaš gerist žį?

HeršubreišĶ kringum Heršubreiš hefur veriš mikil skjįlftavirkni undanfarin įr, sérstaklega sušvestan viš fjalliš. Sumir telja aš žarna undir sé kvika aš brjóta sér leiš upp į yfirboršiš. Fįtt annaš getur skżrt svona višvarandi stašbundna skjįlfta.

Austan Grķmseyjar hafa veriš miklir skjįlftar į undanförnum įrum. Fįtt er hins vegar vitaš um žaš, til žess vantar jaršskjįlftamęla į sjįvarbotni.

Athugiš aš kortin sem hér birtast er frį Loftmyndum, loftmyndir.is. Žau sżna jaršskjįlfta frį sķšasta sólarhring til sķšustu sex mįnaša.


Stoltenberg, višhlęjandi eša vinur?

Jens Stoltenberg var forsętisrįšherra Noregs žegar fjįrmįlakreppan reiš yfir heiminn og hér į Ķslandi köllušum viš hana hruniš, sem er réttnefni. Lķtiš gagn hafši žjóšin žį af „fręndum“ okkar į Noršurlöndum, nema aušvitaš Fęreyingum.

Hannes Hólmsteinn Gissurarson segir um Stoltenberg ķ Fróšleiksmolum sķnum ķ Morgunblaši dagsins:

Hvernig sżndi hann žaš, žegar hann var forsętisrįšherra Noregs įrin 2008-2009? Ólķkt Fęreyingum og Pólverjum, sem veittu okkur ķ bankahruninu ašstoš įn skilyrša, neitušu Noršmenn öllum okkar óskum um ašstoš. Stoltenberg, sem er jafnašarmašur, lagši flokksbręšrum sķnum ķ Bretlandi, Alistair Darling og Gordon Brown, liš į alžjóšavettvangi og beitti sér gegn žvķ, aš Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn hlypi undir bagga, fyrr en viš hefšum gengiš aš freklegum kröfum Darlings og Browns, sem žį žegar höfšu sett į okkur hryšjuverkalög. (Hryšjuverkalög! Į annaš ašildarrķki Atlantshafsbandalagsins!)

Norsk stjórnvöld ašstošušu sķšan norska fjįraflamenn viš aš sölsa undir sig vęnar eignir Glitnis į smįnarverši, eins og ég lżsi nįkvęmlega ķ skżrslu minni fyrir fjįrmįlarįšuneytiš, sem ašgengileg er į Netinu.

Minni okkar er hverfult og viš gleymum žvķ sem hendir. Segja mį aš nśtķmamašurinn hafi ekkert annaš en skammtķmaminni. Sem betur fer getum viš leitaš heimilda vķša, til dęmis į netinu. Svo eru til menn eins og Hannes sem eru einfaldlega minnugir og rifja į hvaš geršist į žessum örlagarķku įrum žegar allt hrundi.

Stoltenberg er nśna framkvęmdastjóri Nató. Hann žjįšist greinilega af skammtķmaminni žegar hann kom ķ opinbera heimsókn til landsins fyrir örfįum dögum. Hann sagšist vera vinur Ķslendinga en um žaš mį deila. Hver er góšur og traustur vinur? Varla sį sem grefur undan vini sķnum meš illu umtali. Žį farnast manni best vinalausum.

Eša eins og oft er sagt: Meš slķkum vini fjölgar beinlķnis ķ óvinaflokknum. Og ekki eru allir višhlęjendur vinir.


Ragna og Kśbu-Gylfi til ęšstu metorša

Vinstriš gleymir ekki veittum stušningi į sķnum verstu įrum. Rķkisstjórn Steingrķms nśverandi forseta Alžingis, og Jóhönnu Siguršardóttur, nśverandi eldri borgara, hafši stušst viš Gylfa Magnśsson, hagfręšiprófessor, og Rögnu Įrnadóttur, nśverandi ašstošarforstjóra Landsvirkjunar. Žeim veršur nś veglega launuš lišveislan.

Fyrst voru gerš aš rįšherrum. Tilgangurinn var sį aš gefa rķkistjórninni žolanlegra yfirbragš en Vinstri gręnir og Samfylkingarmenn gįtu. Mį vera aš žaš hafi tekist. Hins vegar varš Gylfi Magnśsson sér til minnkunar ķ haršsvķrušum įróšri sķnum fyrir žvķ aš rķkissjóšur Ķslands greiddi skuldir einkafyrirtękis, žaš er Landsbankans gamla. Žótti flestum žaš ekki skynsamleg rįšstöfun į almannafé enda var žessi alręmda rķkisstjórn gerš afturreka meš lögin meš synjun forseta Ķslands į žeim og tvęr žjóšaratkvęšagreišslur žar sem öll žjóšin reyndist į móti žvķ aš skattfé vęri notaš til aš greiša skuldir óreišumanna.

Gylfi hótaši žvķ aš Ķsland yrši „Kśba noršursins“ samžykktu landsmenn ekki aš rķkissjóšur įbyrgšist Icesave skuldirnar. Sķšan hefur hann haft višurnefniš Kśbu-Gylfi. Žį loksins aš žjóšin losnaši viš vinstri stjórnina hefur efnahagur landsins blómstraš og hefur aldrei veriš betri en nś. Kśba er enn į sķnum staš og betra vęri aš Gylfi vęri įfram į sķnum, en svo veršur žvķ mišur ekki. Enn er samt hlegiš aš oršum Gylfa, nś góšlįtlega.

Miklar įviršingar hvķla į žeim sem sįtu ķ rķkisstjórn Vinstri gręnna og Samfylkingarinnar, žeirri sem žóttist vera skjaldborg heimilanna ķ landinu en reyndist bara įžjįn og byrši fyrir žau og atvinnulķfiš.

Nś hefur Ragna Įrnadóttir veriš gerš aš ęšsta yfirmanni löggjafaržingsins, žaš er fyrir utan forseta žess. Į žingi sat hśn aldrei meš fullum réttindum en var meš meirihlutanum ķ žvķ aš reyna aš lįta rķkissjóš greiša skuldir Landsbankans.

Hśn og Gylfi voru lķka fylgjandi žvķ aš landsdómsmįl var höfšaš gegn pólitķskum andstęšingi rķkisstjórnarinnar. Žetta og fleira til er žeim bįšum til ęvarandi skammar.

Gylfi Magnśsson veršur innan skamms rįšinn sešlabankastjóri og žį mį segja aš allt sé fullkomnaš. Vinstri menn sjįi um sķna. Žakklęti Steingrķms, Jóhönnu, Katrķnar og annarra vinstri manna fęst hér greitt śr rķkissjóši ķ formi bitlinga.


mbl.is Ragna nżr skrifstofustjóri Alžingis
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Akkśrat nśna og lekkerir tónar

Oršlof og annaš

Betri ķslenska

Žeim sem spyrja hvernig eigi aš tala betri ķslensku er venjulega bent į aš lesa sem mest, og lestur er mikilvęgur į margan hįtt. 

Af lestri lęrir fólk nż orš og oršasambönd og hvernig eigi aš nota žau, įttar sig į żmsum merkingarblębrigšum orša og oršasambanda sem žaš žekkir fyrir, og fęr tilfinningu fyrir mįlsniši – hvaš į saman, hvaš tilheyrir hverri stķltegund, hvaš į viš ķ tilteknum ašstęšum.

Kristinn Schram, Vķsindavefurinn.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Rśss­neska of­ur­fyr­ir­sęt­an Ir­ina Shayak er stödd į Ķslandi akkśrat nśna.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Ég er viss um aš sami blašamašurinn og skrifaši ofangreinda setningu er sį sami og skrifaši „akkśrat nśna“ ķ frétt ķ Morgunblašinu 10. jśnķ 2019, sjį hér (athugasemd nśmer 6). Ķ henni segir:

„Akkśrat nśna höfum viš fundiš 95 óbreytta borgara lįtna …“

Um svona vill skrifari segja žetta:

  1. Eitt er aš bulla meš slettu, annaš er aš gera žaš oft (athugiš ég nota ekki tķskuoršiš „ķtrekaš“). 
  2. Vont er žegar sį sem žetta gerir er blašamašur. 
  3. Enn verra er aš vera samstarfsmašur blašamannsins og hafa ekki sagt honum til. 
  4. Verst af öllu er aš vera ritstjóri eša ritstjórnarfulltrśi į fjölmišlum og hafa ekki komiš auga į bulliš og veitt blašamanninum vinsamlegt tiltal.

Jį, žaš er vandrataš ķ henni veröld. En hver žessi fyrirsęta er veit ég ekki né heldur hvaš ofurfyrirsęta er. Hins vegar veit ég hvaš hetja er og ofurhetja en sś vitneskja er śr „sśpermanbķómyndum“.

Tillaga: Rśss­neska of­ur­fyr­ir­sęt­an Ir­ina Shayak er nśna stödd į Ķslandi.

2.

„17 frum­vörp hafa veriš af­greidd į Alžingi ķ dag …“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Af hverju getur blašamašurinn ekki skrifaš töluna sautjįn meš bókstöfum? 

Ķ Morgunblašinu 13. jśnķ 2109 segir į blašsķšu 34, undir millifyrirsögn:

14 įrum sķšar, žegar Anna Marķa var oršin žekkt leik- og söngkona …

Af hverju ekki fjórtįn įrum sķšar eša um 14 įrum sķšar, rśmlega eša tęplega? Lķklega eru sumarstarfmennirnir teknir til óspilltra mįlanna į Mogganum. Leišbeinir enginn byrjendum? 

Hvergi tķškast aš byrja setningu į tölustöfum, ķ flestum tungumįlum er varaš viš žvķ. Af hverju: Vegna žess aš žeir eru allt annars ešlis en bókstafir og oftast til annarra hluta nytsamlegri. Į eftir punkti kemur stór upphafsstafur, žetta er reglan ķ flestum tungumįlum. Tölustafir eru alltaf eins, eru eins og ašskotahlutir, gefa ekki žaš sama til kynna og bókstafir.

Ég hef haft žaš fyrir reglu aš skrifa lįgar tölur ķ bókstöfum, žaš er ašrar en dagsetningar. Margir miša viš lęgri tölur en eitt hundraš en ašrar meš tölustöfum. Žetta veltur į smekk.

Tillaga: Sautjįn frum­vörp hafa veriš af­greidd į Alžingi ķ dag, öll meš mikl­um meiri­hluta at­kvęša.

3.

„Žurrkur skapar vanda į vegum į Sušurlandi og rykiš er eins og jóreykur ķ kśrekamynd.“

Frétt į blašsķšu 2 ķ Morgunblašinu 12. jśnķ 2019.          

Athugasemd: Margir góšir blašamenn starfa į Morgunblašinu mešal žeirra er sį sem žekkir oršiš jóreykur. Hann veit aš jór er gamalt heiti og merkir hestur. Žegar einn eša fleiri hestar hlaupa į žurru landi žyrlast upp ryk. Foršum og jafnvel enn er žaš nefnt jóreykur, aš vķsu ryk, ekki reykur.

Alltaf įnęgjulegt aš lesa góšan texta.

Tillaga: Engin tillaga

4.

„Ljós­ir og lekk­er­ir tón­ar eru įber­andi ķ ķbśšinni …“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Hér er ekki veriš aš tala um tónleika ķ ķbśš, hugsanlega liti į veggjum og jafnvel hśsgögnum. Žvķ mišur er engin skżring į „tónunum“. Svona er nś sérfręšitališ oršiš sérfręšilegt aš einfaldur lesandi įttar sig ekki į „fréttinni“.

Hér įšur fyrr var allt „lekkert“, jafnvel „gasalega lekkert“. Sérstaklega föt og hįrgreišsla kvenna, hśsgögn og annaš mikilvęgt. Sķšan fór vegur žessarar slettu hnignandi sem og mörg önnur į sjöunda, įttunda og nķunda įratug sķšustu aldar. Enginn amast viš žvķ. 

Žegar einhver segir eitthvaš vera „lekkert“ žykir žaš ótrślega gamaldags („retró“) og bendir ašallega til žess aš sį sem notar oršiš sé nokkuš viš aldur.

Oršiš hefur įbyggilega borist hingaš śr dönsku. Į Wiktionary segir um ęttfręši oršsins:

From Middle Dutch lecker, derived from the verb lekken (“lick”) (Dutch likken). Cognate to German lecker, Afrikaans lekker, Middle Low German lecker, Norwegian lekker, Swedish läcker and Danish lękker.

Lķklega lifir žetta orš įgętu lķfi ķ žessum tungumįlum žó śr žrótti žess dragi hér.

Tillaga: Ljós­ir og snotrir tón­ar eru įber­andi ķ ķbśšinni …


Įlfar, dropasteinar, dropsteinar og strį

820804-40Ķ grein ķ Morgunblašinu er žeim hótaš kynferšislegri óįran sem skemma og brjóta ķ ķslenskum hraunhellum. Greinarhöfundur hefur žetta aš eigin sögn frį žremur forvitrum įlfkonum sem žó vita ekki muninn į dropsteinum og dropasteinum.  

Höfundurinn hefur žetta eftir įlfunum: 

Brjóti karl dropastein missir hann žegar reisn. Brjóti kona dropastein missir elskhugi hennar getuna til samręšis.

Ķ enn styttra mįli, konan sem brżtur steininn fęr enga refsingu en įlfarnir hefna sķn į elskhuga hennar. Ekki žykir žetta nś mikil speki śr įlfheimum. Žess ber žó aš gęta aš hefndaržorsti įlfa er mikill eins og glögglega kemur fram ķ žjóšsögum. Einnig eru mörg dęmi um gjafmildi žeirra og gęsku.

Žetta er žó ekki ašalmįliš heldur aš umgengni ķ hraunhellum er vandamįl, og hefur veriš žaš lengi. Viš žvķ žarf aš bregšast og žaš veršur ašeins gert meš žvķ aš loka hellum, selja ašgang aš žeim og rįša gęslufólk til starfa. Greinin er skrifuš til aš vekja athygli į vķštęku vandamįli, žó mį deila um framsetninguna.

Svo er žaš hitt. Sko ... dropsteinar og dropasteinar er sitthvaš.

820804-5Dropasteinar žekkjast ekki hér į landi en vķša annars stašar. Žar falla kalksteinsrķkir dropar ofan śr lofti hella og į gólf žeirra og žar verša til į löngum tķma drangar, drżli eša kerti śr kalki, oft litfögur. Sama er meš loftiš, žar teygja sig nišur mjó kalksteinskerti og rennur vatn nišur meš žeim og svo fellur dropinn nišur. Žetta eru dropasteinar, meš “a“.

Dropsteinar eru hins vegar allt annaš žó myndunin sé ekki ólķk. Žeir fyrirfinnast ķ hraunhellum. og myndast ašeins žegar hraun hęttir aš renna. Žį er mikill hiti ķ hellinum, hann bręšir śr žaki hellisins og žį falla hraundropar. Žeir renna hęgt nišur śr loftinu, mynda žar kerti og falla svo į gólfiš og žar verša til dropsteinar sem geta oršiš ansi hįir.

Fyrir žrjįtķu og sjö įrum var mér bent į svona hraunhelli og sagt frį dropsteinunum sem žar er aš finna. Žeir vęru afar fallegir en žį mętti alls ekki snerta enda afar viškvęmir og ekki fara meš žį śt. Ég og kunningi minn leitušum lengi aš hellinum og fundum hann loks. Opiš var lķtiš og erfitt aš komast inn ķ hann žvķ nišri žurfti a skrķša nokkra metra eftir örmjóum göngum žar til komiš var ķ stęrri hvelfingu. Žetta var stórkostleg upplifun en nokkuš skelfileg žegar mašur skreiš eftir žröngum göngum og finna aš ekki var mikiš plįss til aš fylla lungun af lofti. Žegar mašur andaši aš sér fannst hvernig gólf og žak gangnanna žrżsti į móti, gaf ekkert eftir.

820804-29Ķ stóru hvelfingunni var fjöldi undurfagurra dropsteina og raunar dropstrįa, örmjórra hraunstrįa, sem glömpušu ķ birtunni af vasaljósunum. Žetta var mikill fjįrsjóšur, silfur ķ kķlóatali. Žar sem hellirinn var hęstur er hann meira en mannhęšarhįr. 

Einhverjir höfšu veriš žarna į undan okkur. Nokkrir dropsteinar voru fallnir, annaš hvort höfšu forverar okkar rekist ķ žį eša žeir hruniš ķ jaršskjįlftum. Minnugir varnašaroršanna gęttum viš vel aš hreyfingum okkar, vildum ekki skemma neitt. Svo hégómlegur sem ég er gat ég ekki stillt mig um annaš en aš stinga inn į mig litlum dropsteini til minningar um feršina.

Svo fórum viš śt og žar dró ég upp fjįrsjóšinn en įlögin höfšu brostiš. Ég hélt žarna bara į grįum steini sem var um flest lķkur öšru hraungrjóti. Engin aušęfi, ekkert silfur. Og žarna skildi ég stašreyndir lķfsins, njóta ber nįttśrunnar meš augunum, ekki skemma eša reyna aš flytja hana til. Hśn nżtur sķn best viš uppruna sinn.

Tvennu er viš žetta aš bęta. Hellirinn hefur veriš tryggilega lokašur. Sem betur fer.

Svo er žaš hitt. Lög įlfkvennanna höfšu lķklega ekki tekiš gildi žegar ég fór ķ hellinn. Mér hafši lķklega veriš refsilaust aš fjarlęgja brotiš kerti śr hellinum. Aš minnsta kosti hefur engin kona kvartaš (svo ég viti).

Myndir:

Efsta myndin er af žéttum „skógi“ dropsteina. Žarna kemst enginn nema skemma žį.

Mišmyndin er ķ göngunum aš hellinum. Žar var skelfilega žröngt og alls ekki fyrir žį sem žjįst af innilokunarkennd.

Nešsta myndin er af dropsteinum og strįum. Takiš eftir hversu mjóir dropsteinarnir eru og į mišri mynd tengist dropsteinn viš hellisloftiš meš örmjóu hraunstrįi. Stórkostlegt fyrirbrigši.


Stingandi stafur, öryggistékk og akkśrat nśna

Oršlof og annaš

Hundraškall

Ķ óformlegu tali um peninga er oft notašur sķšari lišurinn -kall, fimmkall, tķkall, fimmtķukall, hundraškall og svo framvegis, -kall er framburšarmynd af karl. 

Žessi notkun žekkist ķ mįlinu aš minnsta kosti frį žvķ um aldamótin 1900. Hśn er lķklegast komin śr dönsku žar sem oršin femkarl og tikarl voru notuš įšur um fimm- og tķukrónu peninga.

Vķsindavefurinn. 

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„„Žaš er ekki stingandi stafur fyrir žvķ sem hann skrifar um mig …““

Frétt į dv.is.          

Athugasemd: Hér er furšulega tekiš til orša. Mį vera aš žetta sé samslįttur oršatiltękja. Flestir hafa heyrt um aš į einhverjum stöšum sé ekki aš finna „stingandi strį“, en „stingandi stafur“. Hvaš er įtt viš?

Ķ bókinni Mergur mįlsins eftir Jón G. Frišjónsson segir ķ ašalatrišum:

Öll strį stanga/stinga, allt er e-m andsnśiš, allt snżst gegn e-m. […] Oršatiltękiš er kunnugt frį sķšari hluta 17. aldar: Öll strį stinga mig og į žaš sér fyrirmynd ķ forni mįli.

Oršin „stingandi stafur“ eru höfš eftir višmęlanda blašsins en ég dreg stórlega ķ efa aš svona sé almennt tekiš til orša. Miklu lķklegra er aš hann hafi ętlaš aš segja sem svo aš enginn stafur sé fyrir skrifunum. Mį vera aš hann hafi blandaš oršatiltękjunum ekki nokkur stafur og stingandi strį. Sem kemur į óvart, rétt eins og „žruma śr heišskżrum lęk“ svo notaš sé oršalag kunningja mķns. Ein af skyldum blašamanns er aš lagfęra oršalag višmęlandans, ekki dreifa villum.

Tillaga: „Žaš er enginn sannleikur ķ žvķ sem hann skrifar um mig …“

2.

„Sterkra vinda von ķ Blįa lóns keppni.“

Frétt ķ dv.is.          

Athugasemd: Vel getur veriš aš eitt keppnislišiš ķ hjólreišakeppninni sem kennd er viš Blįa lóniš kallist „Sterkir vindar“. Hitt veit ég aš sterkir vindar kallast į ķslensku hvassvišri eša jafnvel stormur.

Af hverju žarf aš nota barnarmįl, tala um mikinn eša lķtinn vind? Af hverju mį ekki nota gömul og góš orš sem tįkna vind? Žvķ mišur žekkja ę fęrri žessu gömlu vešurorš žó eru til į annaš hundraš ķslensk orš um vindstyrk, sjį hér.

Tillaga: Bśist viš hvassviršri ķ Blįa lóns keppni.

3.

„Tyrk­nesku leik­menn­irn­ir munu hafa veriš afar óhress­ir meš mikl­ar taf­ir ķ Leifs­stöš en žar žurftu žeir aš fara ķ gegn­um sér­stakt ör­yggis­tékk …“

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Žetta er ekki bošlegt. Hvaš er „ör­yggis­tékk“? Lķklega öryggisskošun, leit sem allir flugfaržegar ganga ķ gegnum viš brottför og komu.

„Tékk“ er sletta, er ekkert annaš en framburšurinn į ensku sögninni eša nafnoršinu „check“. Ķ enskri oršabók segir um „security check“:

a search of an area or of a person and their baggage for concealed weapons or bombs.

„Öryggistékk“ er sletta sem afar fįir nota enda flestum tamara aš segja öryggisskošun. Ķsavia nefnir į vefsķšu sinni öryggisskošun og öryggisleit sem er hrein og klįr ķslenska.

Fyrir kemur aš ķ talmįli sé talaš um aš „tékka“ į einhverju, flugmenn og fleiri tala um „tékklista“, jafnvel „tékka“ sumir į oršabókinni žegar žeir vita ekki hvernig eigi aš stafsetja orš eša hvaš žaš žżšir. Oršiš er samt viš žaš aš hverfa sem er įgętt.

Hver skyldi nś vera munurinn į öryggisskošun og „sérstakri öryggisskošun“? Enginn, myndi ég halda, nema žvķ ašeins aš sś sérstaka vęri śtskżrš nįnar.

Tillaga: Tyrk­nesku leik­menn­irn­ir munu hafa veriš afar óhress­ir meš mikl­ar taf­ir ķ Leifs­stöš en žar žurftu žeir aš fara ķ gegn­um öryggisskošun …

4.

„Lét­ust į vett­vangi slyss­ins.“

Fyrirsögn į mbl.is.          

Athugasemd: Meš sorg ķ huga veršur skrifari aš gera athugasemdir viš frétt vefrits Moggans um banaslys į flugvelli ķ Fljótshlķš. Žaš er einfaldlega ekki hęgt birta svona fyrirsögn. 

Ķ fréttinni segir žar aš auki:

All­ir žrķr sem lét­ust ķ flug­slys­inu ķ Mśla­koti ķ gęr lét­ust į vettvangi. 

„Vettvangur“ er ofnotaš tķskuorš sem į vęntanlega aš gefa frétt viršulegra yfirbragš. Hingaš til hefur žó veriš lįtiš nęgja aš segja aš fólk hafi lįtist ķ slysi. Af frįsögninni leišir hvar žaš geršist. Annaš mįl er ef fólk deyr sķšar vegna afleišinga slyss.

Fleiri athugasemdir mį gera viš fréttina en žęr eru aukaatriši žvķ efni fréttarinnar er afar sorgleg. Žó er mikilvęgt er aš fjölmišlar vandi oršalag ķ fréttaflutningi.

Tillaga: Létust ķ flugslysi

5.

„38% hjśkrunarfręšinema töldu sig vera aš miklu eša mjög miklu leyti śtbrunnin vegna nįmsins …“

Frétt į blašsķšu 10 ķ Morgunblašinu 11. jśnķ 2019.          

Athugasemd: Ekki byrja setningu į tölustöfum. Žetta er regla sem höfš er ķ heišri um allan heim og hefur oft veriš nefnd hér. Įstęšan er einfaldlega sś aš tölustafir eru annars ešlis en bókstafir.

Į vefnum Grammar Monster segir:

It is considered untidy to start sentences with figures. You should either reword your sentence or write the number in full.

Mjög aušvelt er aš hafa hér annan hįtt į en aš byrja į tölustöfum, sjį tillöguna.

Tillaga: Um 38% hjśkrunarfręšinema töldu sig vera aš miklu eša mjög miklu leyti śtbrunnin vegna nįmsins …

6.

„„Akkśrat nśna höfum viš fundiš 95 óbreytta borgara lįtna …““

Frétt į blašsķšu 13 ķ Morgunblašinu 11. jśnķ 2019.          

Athugasemd: Sérkennilegt aš sjį svona forna slettu ķ frétt. Yfirleitt er oršiš ašeins notaš ķ talmįli. Ķ ritmįli dugar atviksoršiš nśna sem er miklu betra og ešlilegra. Žarna mį sleppa „akkśrat“ įn žess aš merking setningarinnar breytist. 

Fréttin er illskiljanleg. Ķ henni segir:

Lķkin eru brennd, viš höldum įfram aš leita aš fleirum …

Ekki er ljóst hvort aš žeir sem fundu lķkin hafi brennt žau eša žau hafi fundist brennd. Heimildin viršist vera vefsķšan TRTWorld. Ķ henni segir:

"Right now we have 95 dead civilians. The bodies are burned. We are continuing to look for others," 

Ensku oršin „right now“ eru hér žżdd sem „akkśrat nśna“. Žetta ber ekki gott vitni um mįlkennd blašamannsins. Ķ fréttinni kemur fram aš fólk hafi veriš brennt lifandi. Ekkert er um žaš ķ frétt Moggans, reyndar er hśn frekar lķtil og takmörkuš en umfjöllunarefni er stęrra en lesendur fį aš vita.

Tillaga: „Nśna höfum viš fundiš 95 óbreytta borgara lįtna …“

 


Atvinnuvištal vegna embęttis Sešlabankastjóra

Gylfi atvinnuvištal- Góšan dag.

- Góšan daginn.

- Fįšu žér sęti viš boršiš.

- Viš hlišina į ykkur?

- Nei, góši. Į móti okkur. Žś ert umsękjandi um stöšuna, viš eigum aš meta žig.

- Jį, ég skil.

- Og žś heitir ...?

- Ha? Žiš vitiš aš ég er aš sękja um djobbiš, hafiš bošaš mig ķ vištal en viš ekki hvaš ég heiti.

- Tja ... žetta er nś bara formsins vegna.

- Allt ķ lę ... Ég heiti Gylfi Magnśsson.

- Žökk fyrir. Jį, hér er umsóknin, nešst ķ bunkanum. Žś ert prófessor ķ Hįskóla Ķslands meš reynslu sem rįšherra ...

- Frį mķnu sjónarhorni séš er žetta ekki neinn bunki, bara žrjį umsóknir og ég sé héšan hvaš hinir heita jafnvel žó allt sé į hvolfi.

- Viš hérna ķ Sešlabankanum erum nś ekkert aš fela hlutina, viljum helst starfa fyrir opnum tjöldum..

- Getur žaš veriš? Enginn veit hvers vegna Mįr Gušmundsson réšst į Samherja, enginn veit hvers vegna vaxtastiginu hefur veriš haldiš hęrra en ķ nįgrannalöndunum, enginn veit hvers vegna ekki er ketófęši ķ mötuneytinu, enginn veit hvers vegna gśmmķbįtur er ķ bķlageymslunni og enginn veit hvers vegna stelpan ķ móttökunni er meš hęrri laun en ašalhagfęršingurinn.

- Sko, veriš er aš gera skżrslu um hvert og eitt af žessu sem žś nefnir og eru lķkur til aš žęr klįrist į nęstunni en žęr verša ekki birtar opinberlega, eru ašeins til innanhśsneyslu. En erindiš viš žig er ekki aš tala um įrįs Mįs į Samherja, vaxtastigiš, ketófęši, gśmmķbįtinn, hįlaunušu stelpuna ķ móttökunni og fleira dularfullt og yfirnįttśrulegt ķ Sešlabankanum heldur kanna hvort žś sért fęr um aš vera Sešlabankastjóri.

- Ég er žaš.

- Žś segir žaš. Okkar er aš įkveša žaš.

- Žś segir žaš ...

- Hvaš įttu viš?

- Sosum ekkert annaš en aš ég hef talaš viš Kötu.

- Viš höfum lķka talaš viš hana. Oft. Oftar en žś, skal ég segja žér.

- Žį skiluršu stöšuna, e“žaki?

- Vķkjum nś aš öšru. Segšu okkur hérna ķ nefndinni hverjir eru styrkleikar žķnir?

- Žvķ er aušsvaraš. Ég var rįšherra ķ rķkisstjórn Jóhönnu og Steingrķms og žar var Kata lķka.

- Jį, žaš er rétt, žś sast ķ vinstri stjórninni?

- Nei, ég sat ķ rķkisstjórn hinna vinnandi stétta sem sló skjaldborg um heimilin ķ landinu, bjargaši žeim frį hruninu sem Davķš Oddsson, Hannes Hólmsteinn, Björn Bjarnason og fleiri skķthęlar śr Sjįlfstęšisflokkum ollu meš žvķ aš einkavinavęša bankanna og stela Sķmapeningunum.

- Žś veist aš Išnašarbankinn var ekki einkavęddur?

- Vķst var hann einkavęddur.

- Žś veist aš Verslunarbankinn og sparisjóširnir voru ekki einkavęddir?

- Aušvitaš voru žeir einvinavęddir annars vęri įbyrgš Davķšs og hiršsveina hans ekki svo żkja mikil.

- Lįtum žetta gott heita enda er Sešlabankinn ekki ķ stjórnmįlum. En hverjir eru veikleikar žķnir?

- Ég hef fįa veikleika, kaupi af góšmennsku minni einni saman happdręttismiša fjölmargra félagasamtaka, hef samt aldrei fengiš vinning. Skrżtiš. Stundum brosi ég til fįtękra, svona til aš sżna žeim hluttekningu. Aušvitaš į mašur ekki aš gera svoleišis, žaš gęti misskilist vegna žess aš ég brosi ekki oft. En hvaš į ég aš gera, ég er svo góšur mašur. Versla oft ķ Bónus og tala viš krakkana į kössunum, jafnvel į śtlensku. Helló, hį mutsj is žis ęskrķm ... 

- Hvernig stjórnandi ertu, Gylfi?

- Ég er elskašur og dįšur af flestum sem ekki žekkja mig. Hef aldrei veriš kęršur fyrir einelti eša žašan af verra. Er almennt góšur viš börn og mįlleysingja. Ekkert upp į mig aš klaga.

- Žś segir flestum. Eru einhverjir sem ekki kunna aš meta žig?

- Žeir eru afar fįir. Bara helv... hann Davķš Oddsson, Hannes Hólmsteinn, Björn Bjarnason og nokkrir ašrir sem bera įbyrgš į hruninu sem varš 2008.

- Žś veist aš kreppan įriš 2008 var lķka ķ Evrópu, Bandarķkjunum og vķšar. Žaš var ekki bara hér sem bankar féllu.

- Nei, žetta eru bara sögusagnir. Engar beinharšar sannanir fyrir žvķ, bara tvęr žrjįr bķómyndir. Hruniš var ķhaldinu aš kenna. Punktur.

- Af hverju langar žig til aš verša Sešlabankastjóri?

- Kata stakk upp į žessu. Hélt fyrst aš hśn vęri aš djóka, en ég er svona eins og gęinn sem fékk laun fyrir aš vera borgarstjóri, mikiš gefinn fyrir vel launušu en létt inndjobb.

- Fengir žś starf sešlabankastjóra, hvaš myndir žś gera fyrsta daginn?

- Žvķ er aušsvaraš. Ég męti snemma ķ vinnu, svona um klukkan tķu. Fęri žį beint ķ kaffi. Segi svo upp ritara Sešlabankastjóra enda mun hann leka öllu frį mér til Mįs og Davķšs. Sķšan myndi ég taka nišur mįlverkiš af Davķš og setja žaš nišur ķ peningabrennsluna. Žį er komiš hįdegi og tķmi fyrir ketó fęši. Eftir hįdegi myndi ég beintengja krónuna viš Evru og svo myndi ég breyta um nafn į vķstölum. Neysluvķsitala myndi til dęmis framvegis heita neyslureynslunotkunarvišminunarnordiskstatistisktölur. Um aš gera aš feta sig ekki ķ fortķšinni, vera djarfur og róttękur ķ breytingum.

- Žį komum viš aš mįlinu sem fęstir geta rętt um. Hverjar eru launakröfur žķnar?

- Sko, ekki minna en Mįr hefur ķ dag. Annars geturšu bara gleymt mér. Ég vęri nokkuš sįttur meš 6.000.000.000 krónur į mįnuši. Og aušvitaš held ég įfram aš styrkja bįgstadda meš žvķ aš lįta Sešlabankann kaupa happdręttismiša.

- Jį, žetta er nś oršiš gott. Held aš viš höfum fengiš nokkra skżra mynd af žvķ hver žś ert, hvernig žś hugsar og hvaš žś ętlar aš gera.

- Žżšir žetta aš ég fįi djobbiš sem hśn Kata lofaši mér.

- Um žaš vil ég nś ekkert segja į žessari stundu. Viš eigum eftir aš taka tvo ašra ķ vištal en žaš er nś bara formsins vegna. Viš munum aušvitaš męla meš rįšningu žinni eins og Kata krafšist aš viš geršum. Hśn tekur svo įkvöršun um rįšninguna.

- Gott žvķ ég sagši upp hjį Hįskólanum fyrir žremur mįnušum. Bömmer ef ég fengi ekki žetta djobb.


Stjórnarandstaša bķšur eftir seppuku rķkisstjórnarinnar

Svo viršist sem furšuleg pattstaša sé komin upp į Alžingi. Hśn er ķ stuttu mįli žessi: Mišflokkurinn vill ręša orkupakka žrjś og helst rökręša viš stjórnarliša um hann en enginn nennir žvķ lengur.

Samfylkingin, Višreisn og Pķratar eru fylgjandi pakkanum sękjast ekkert eftir žvķ aš hann verši samžykkur. Žeir bķša bara eftir stór mįlinu, aš rķkisstjórnarflokkarnir klippi į mįlžóf Mišflokksins. Žį myndi gefast prżšilegt tękifęri til aš gagnrżna rķkisstjórnina fyrir aš leyfa ekki lżšręšislegar umręšur.

Rķkisstjórnarflokkarnir vilja samžykkja orkupakkann en žeir geta ekki klippt į mįlžófiš vegna žess aš žeir vilja ekki gefa stjórnarandstöšunni tękifęri til aš kalla žį ólżšręšislega og annaš žašan af verra.

Hvernig į žį aš taka į mįlinu?

Žaš er ekki hęgt. Žetta er eins og į taflborši žegar allir leikir eru slęmir, hafa ķ för meš sér tap. Į mešan lķšur tķminn.

Eini žingmašur stjórnarandstöšunnar sem hefur gagnrżnt mįlžóf Mišflokkinn er Inga Sęland śr Flokki fólksins, og žaš gerši hśn meš hįvaša og lįtum, en er žó eins og žeir Mišflokksmenn į móti pakkanum. Inga kom reynslulaus inn ķ stjórnmįlin en hefur tekiš ótrślegum framförum sem žó hafa kostaš mikiš, svita og tįr en varla blóš.

Um daginn sendi stjórnarandstaša skilaboš til hennar og baš hana um aš vera ekki aš tjį sig um mįlžófiš žvķ bešiš vęri eftir „seppuku“ rķkisstjórnarinnar, žaš er aš hśn neyti meirihluta sķns og stöšvi mįlžófiš. Žetta skilur Inga og vešur nś ekki upp į dekk nema til aš gagnrżna hęstvirtan forseta Alžingis um allt annaš.

Smįm saman missir almenningur įhuga į orkupakkanum. Sólin skķn ķ heiši og allt er gott. Heyskapur er aš hafinn og saušfé og tśrhestar arka į fjall.

Eftir sitja žingmenn Mišflokksins og endurtaka ręšur sķnar og enginn nennir aš rökręša viš žį. Žetta er svona eins og aš ętla sér aš fara į kvennafar į tómu öldurhśsi.

 

Ķ Wikipediu segir:

Seppuku eša harakiri er viršuleg sjįlfsmoršsašferš sem samśręjar notušu viš viss skilyrši, henni mętti lķkja viš helgisiš. Hśn felst ķ žvķ aš kvišrista sjįlfan sig fyrir framan vitni, jafnvel er annar samśręji honum til ašstošar sem afhöfšar hann örskotsstundu eftir aš hann hefur kvišrist sig. Ķ Japan er sišur fyrir žvķ aš menn skrifi örstutt ljóš (haiku) fyrir daušan, margir samśręjar skrifušu slķkt įšur en žeir tóku lķf sitt.


Tķmapunktur, handlagning voru og einöngruš börn

Oršlof og annaš

Lesendabréf

JESŚS KR. JÓSEPSSON

Krossfitt

Ókei. Sį nęsti sem segir eitthvaš hnyttiš um krossfitt viš mig ķ dag žarf aš hafa ansi mikiš fyrir himnarķkisvistinni.

Baggalśtur.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Fyr­ir žrjį­tķu įrum sķšan vaknaši kķn­versk alžżša …“

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Fyrir žrjįtķu įrum eša fyrir žrjįtķu įrum sķšan. Hver er munurinn į žessu tvennu?

Į malid.is segir:

Žaš er tališ betra mįl aš segja fyrir stuttu, fyrir įri, fyrir žremur dögum o.s.frv. en „fyrir stuttu sķšan“, „fyrir įri sķšan“, „fyrir žremur dögum sķšan“. Oršiš sķšan er óžarft ķ slķku samhengi.

Į dönsku er išulega sagt:

Det er lang tid siden!

Žetta žżšir ekki aš viš getum notaš atviksoršiš sķšan ķ svipašri stöšu og Danir gera meš „siden“. Engu aš sķšur gegnir atviksoršiš sķšan mikilvęgu hlutverki ķ ķslensku mįli. 

  • Langt er sķšan ég hitti hann.
  • Ekki er lengra sķšan en ķ gęr.
  • Enn lengra en sķšan sķšast.

Sķšar ķ fréttinni er žetta haft eftir utanrķkisrįšherra Bandarķkjanna:

„Viš hyll­um hetj­ur kķn­versks al­menn­ings sem stóšu upp af hug­rekki į Tian­an­men-torgi fyr­ir 30 įrum og …“

„Stóšu upp af hugrekki“. Slęmt. Athygli vekur aš žarna er ekkert „sķšan“. Skrżtiš hversu samhengiš ķ frįsögninni er tilviljanakennt.

Tómas Gušmundsson orti:

Svo var žaš fyrir įtta įrum
aš ég kvaddi žig meš tįrum.
Daginn sem žś sigldir héšan.
Harmahljóš śr hafsins bįrum 
hjarta mķnu fylgdi į mešan. 

Ekki hefši flögraš aš Tómasi aš skrifa aš atburšurinn hefši gerst fyrir įtta įrum „sķšan“. 

Tillaga: Fyr­ir žrjį­tķu įrum vaknaši kķn­versk alžżša …

2.

„Hann seg­ir aš hjį AIK sé hon­um sżnd žol­in­męši sem sé mik­il­vęgt į žess­um tķma­punkti.“

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Tķmapunktur er oftast ónaušsynlegt orš ķ ķslensku. Viš höfum orš eins og atviksoršin eša nśna. 

Eiginlega er žessi mįlsgrein bölvaš hnoš sem og fréttin öll. Žaš kom ķ ljós žegar ég reyndi aš böggla saman tillögu. Vęri ég ritstjóri hefši ég bešiš blašamanninn um aš endurskrifa fréttina, leggja meiri alśš ķ hana. En fyrir alla muni sleppa oršinu „tķmapunktur“. Vitagagnslaus fjandi.

Tillaga: Nśna fęr hann žį loksins žį žolinmęši sem hann žarf.

3.

„Nśverandi stjórnvöld hafa skoriš upp herör gegn glępum og er handlagning žess varnings sem bošinn veršur žarna upp ein birtingarmynd žess.“

Frétt į blašsķšu 4 ķ bķlalbaši Fréttablašsins 4.6.2019.          

Athugasemd: Žarna hló ég upphįtt, ekki af meinfżsni, heldur fannst mér oršanotkunin einfaldlega hlęgilega kjįnaleg.

Blašamašurinn hefur greinilega ruglast. Hann žekkir śr löggumįlinu nafnoršiš haldlagning, veit aš löggan haldleggur til dęmis žżfi, žaš er leggur hald į žaš, tekur žaš. 

Svo veit hann aš presturinn leggur hendur yfir fermingarbarniš og blessar žaš. 

Žar aš auki veit hann aš handleggur nefnist sį hluti lķkamans sem er įfastur öxlunum. 

Loks gęti hann hafi horft į atriši ķ bķómynd žar sem vondi kallinn leggur hendur į žann góša, ólķkt prestinum lemur sį vondi hinn. 

Er žį nema furša aš blessaš barniš ruglist ķ rķminu og viti ekki hvernig į aš orša žaš žegar yfirvöld hirša hluti af bófum.

Annars žessi frétt ekki vel skrifuš.

Tillaga: Žjįlfari félagsins er žolinmóšur sem nśna er mikilvęgt.

4.

„Rķkharšur III. meš VIII.“

Frétt į blašsķšu 63 ķ Morgunblašinu 6. jśnķ 2019.          

Athugasemd: Žetta er góš fyrirsögn, afburša góš. Stundum fylgja rómverskar tölur nöfnum kónga, drottninga og jafnvel pįfa. Nśoršiš eru arabķskar tölur lįtnar nęgja.

Enski kóngurinn Rķkharšur sem kenndur var viš Klaustur (Gloucester) drap bręšur sķna og bręšrasyni og tókst aš verša Englandskonungur og var sį žrišji ķ röšinni sem bar nafniš.

Ķ fréttinni segir blašamašurinn frį Grķmuveršlaununum og aš leikverkiš Rķkharšur III. Hafi fengiš įtta tilnefningar, skrifar VIII skrifaš upp į rómverska mįtann. Stórskemmtileg hugmynd.

En … svo er žaš hitt. Eftir fyrstu greinaskilin stendur:

60 verk voru skrįš af leikhśsum og svišslistahópum ķ Grķmuna ķ įr …

Hvergi į byggšu bóli tķškast aš byrja setningu į tölustöfum, hvorki rómverskum né arabķskum. Žetta eiga allir blašamenn aš vita og foršast. Svona sést varla hjį vöndušum erlendum fjölmišlum en hér į landi les enginn yfir og handvömm, žekkingarleysi eša kęruleysi blašamanna fį aš menga fréttir, lesendum til armęšu. Einfalt og aušvelt er aš hafa žetta rétt, sjį tillöguna.

Tillaga: Sextķu verk voru skrįš af leikhśsum og svišslistahópum ķ Grķmuna ķ įr …

5.

„Fimm börnum haldiš einöngrušum frį umheiminum įrum saman.“

Fyrirsögn į dv.is.          

Athugasemd: Lżsingaroršiš einangrašur fellbeygist svona ķ fleirtölu, frumstigi, sterk beyging: 

einangrašir, einangraša, einangrušum, einangrašra

Hvergi veršur til “ö“ ķ beygingum oršsins.

Tillaga: Fimm börnum haldiš įrum saman einangrušum frį umheiminum.


Greišum loftlagsgjald en lękkum śtvarpsgjaldiš um sömu fjįrhęš

Ari Trausti Gušmundsson, žingmašur Vinstri gręnna leggur til nżjan skatt, eitt žśsund króna loftslagsgjald. Gott hjį honum.

Žetta er vissulega jįkvęšur skattur. Hins vegar er mikilvęgt aš draga śr skattheimtu rķkisins, ekki auka hana.

Ég er hins vegar tilbśinn til aš greiša 5.000 krónur ķ loftslagsgjald, jafnvel meira, svo fremi sem śtvarpsgjaldiš verši lękkaš um sömu fjįrhęš.

Žetta myndi ekki auka skattheimtuna žvķ 17.500 króna skatti verši deilt ķ tvennt, annan hlutann fęr Rķkisśtvarpiš en hinn fer ķ loftlagsmįl. Mér er eiginlega alveg sama hver skiptingin veršur.

Held aš allir hljóti aš vera žessu sammįla enda hollt aš vinna ķ lausnum. Vinnum meš Ara Trausta.


mbl.is Leggur til flatt loftslagsgjald
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kuldi ķ opnun Noršurįr, alžjóšavķsa og aš eiga góša frammistöšu

Oršlof og annaš

Kvįn, kvęn, kvendi og kvinna

Oršiš kona er tališ eiga rętur aš rekja allt aftur til indóevrópska frummįlsins. Fornyršin kvon og kvįn eru af sama meiši og einnig sambęrilegar oršmyndir t.d. ķ fornensku og gotnesku.

Ķ endurgeršri mynd oršsins kona er atkvęšiš we ķ stofni, sem ķ frumnorręnu varš aš o į eftir samhljóša en w féll nišur.

Ķ eignarfalli fleirtölu ķ nśtķmabeygingunni sjįum viš leifar af w-inu: kvenna. Einnig ķ oršunum kvinna og kvendi og ķ fyrri lišnum kven-, ķ oršum eins og kvenleg.

Oršiš yfir drottningu ķ nśtķmaensku er af sama forna oršstofni.

Mįlfarsmķnśtan ķ žęttinum Samfélagiš į Rįs 1 ķ Rķkisśtvarpinu.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Lést eftir aš hafa keyrt į 230 kķlómetra hraša.“

Fyrirsögn į dv.is.          

Athugasemd: Žetta er sķšur en svo rangt en er ekki betra aš segja aš mašurinn hafi lįtist vegna žess aš hann ók į 230 km hraša? Dekk sprakk, hann réši ekki viš bķlinn į žessum hraša og žvķ fór sem fór.

Tillaga: Engin tillaga.

2.

„Spįš skķtakulda ķ opnun Noršurįr.“

Fyrirsögn į dv.is.          

Athugasemd: Rétt er aš tala um vešriš viš opnun Noršurįr. Fljótfęrnisleg villa. Vonandi er blašamašurinn betri en žetta gefur til kynna.

Nafnoršiš opnun į aušvitaš viš fyrsta dag laxveišitķmabilsins og er ekkert viš žaš aš athuga.

Sumum žykir eflaust oršiš „skķtakuldi“ óvišeigandi ķ fjölmišli. Žetta er ašallega talmįl og žess vegna mętti sleppa óžrifunum og segja aš spįš sé kulda.

Tillaga: Skķtakulda spįš viš opnun Noršurįr.

3.

„Ašgeršir hers­ins hafa veriš for­dęmd­ar į alžjóšavķsu …“

Fyrirsögn į mbl.is.           

Athugasemd: Betur fer į žvķ aš segja aš ašgerširnar hafi veriš fordęmdar alžjóšlega, žaš er af fjölda žjóša, rķkja. Oršalagiš į alžjóšavķsu ber meš sér venju eša verklag sem žjóšir heims nota. Žaš į ekki viš hér. Fjöldi rķkja hefur fordęmt ašgerširnar, morš į mótmęlendum.

Mį vera aš erfitt sé aš lagfęra ofangreinda fyrirsögn og žį er ekki um annaš aš gera en aš umorša hana eins og gert er ķ tillögunni ķ lokin. Verra er aš hnošast meš setningu sem įbyggilega veršur steingeld į eftir.

Ķ framhaldi segir ķ sömu mįlsgrein:

… fram­kvęmda­stjóri Sam­einušu žjóšanna kall­ar eft­ir sjįlf­stęšri rann­sókn į at­b­uršum dags­ins.

Mér dettur ķ hug aš framkvęmdastjórinn hafi opnaš gluggann og hrópaš skošun sķna śt ķ svala noršanįttina. Nei, varla.

Hér hefur įšur veriš agnśast śt ķ žżšingu misvitra į ensku sögninni „to call for“. Hśn merkir ekki aš „kalla eftir“ žó svo aš oršin megi žżša svo. Žarna er framkvęmdastjórinn aš krefjast rannsóknar. Hann gęti undir öšrum kringumstęšum óskaš eftir eša bešiš um ašgeršir.

Ķ fjölmišlum er stöšugt sagt frį fólki sem kallar eftir einhverju en hękkar samt aldrei róminn. Žaš eitt ętti aš fį fólk til aš hugsa sig tvisvar um įšur en žetta er skrifaš. 

Fjölmargt ķ ensku mį ekki žżša beint, žį glatast merkingin. Ķ amrķskum bķómyndum heyrast ruddar stundum kalla annaš fólk „dickhead“. Kjįnalegt vęri aš žżša žetta orš beint. Įtt er viš aš sį sem um er rętt sé vitleysingur eša bjįni.

Allar fréttir žurfa yfirlegu viš, annaš er ekki bošlegt. Svo viršist sem margir blašamenn stjórnist af fljótfęrni.

Tillaga: Žjóšir heims hafa fordęmt ašgeršir hersins.

4.

„Viš einbeitum okkur aš fyrri leiknum og ętlum aš eiga góša frammistöšu ķ fyrsta leiknum undir stjórn nżs žjįlfara sagši Veseli.“

Frétt į blašsķšu 26 ķ Morgunblašinu 4. jśnķ 2019.          

Athugasemd: Nafnoršafķkn blašamannsins er hér komin śt ķ ógöngur. Svona talar enginn į ķslensku žó eflaust megi segja aš žetta hafi veriš vel oršaš į ensku (e. „will have a good performance).Eins og įšur hefur veriš bent į mį ekki žżša hugsunarlaust af ensku yfir į ķslensku.

Žarna er „performance“ žżtt sem frammistaša sem śt af fyrir sig getur žaš veriš rétt en į ķslensku notum viš sagnorš til aš fylla frįsögnina. 

Mašurinn segir aš fótboltališiš ętli aš standa sig vel og gangi žaš eftir telst frammistašan góš. Vonandi skilja lesendur muninn.

Tvęr nįstöšur eru ķ mįlsgreininni. Einhver į ritstjórninni hlżtur aš kunna skil į nįstöšu og getur sagt kollegum sķnum til.

Tillaga: Viš einbeitum okkur aš fyrri leiknum og ętlum aš standa okkur vel undir stjórn nżs žjįlfara sagši Veseli.


Vandašur embęttismašur lįtinn vķkja

Žórólfur Įrnason hefur stašiš sig vel sem forstjóri Samgöngustofu. Aldrei hefur veriš neitt upp į hann aš klaga. Hafi eitthvaš veriš athugunarvert viš stjórnsżslu stofnunarinnar undir forystu hans hefši įtt aš taka į žvķ fyrir löngu.

Samgöngurįšherra tekur įkvöršun um aš rįša annan ķ staš Žórólfs. Žetta er óskiljanleg rįšstöfun og styšst ekki viš nein fordęmi önnur en pólitķsk.

Ég žekki ekki Žórólf, erum rétt mįlkunnugir, en hann hefur komiš mér fyrir sjónir sem vandašur embęttismašur.

Fróšlegt veršur aš sjį rökstušning hęfisnefndarinnar og samgöngurįšherra.


mbl.is „Ég bara skil žetta ekki“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Afkastamikil helgi, stofna til utanvegaaksurs og horfa į Klopp sem mikilvęgan

Oršlof og annaš

Mįlvillur

„Jį, ég hef komiš at­huga­semd­um vegna ķs­lensks mįls ķ frétt­um Rķk­is­śt­varps­ins į fram­fęri viš Rķk­is­śt­varpiš, svo sem viš Brodda Brodda­son vara­f­rétta­stjóra og Boga Įgśsts­son, žann frétta­mann sem lengst­an starfs­ald­ur hef­ur.

Og žaš veršur aš segj­ast eins og er aš at­huga­semd­um mķn­um hef­ur ekki veriš tekiš vel og af litl­um skiln­ingi,“ seg­ir Tryggvi [Gķslason, magister og fyrrum skólameistari MA].

Vištal, Morgunblašiš.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Listasafn Samśels veriš opnaš fyrir sumariš eftir afkastamikla vinnuhelgi.“

Undirfyrirsögn į blašsķšu 10 ķ Morgunblašinu 3.6.2019.         

Athugasemd: Helgar geta ekki veriš afkastamiklar, žaš segir sig sjįlft. Hins vegar höfšu menn unniš svo mikiš um eina helgi aš hęgt var aš opna safniš. Žaš er allt annaš mįl.

Lķklega er žaš meiri frétt aš Listasafn Samśels hafi veriš opnaš en aš einhverjir hafi veriš duglegir aš undirbśa opnunina.

Erfitt er aš skilja aš safniš hafi „veriš opnaš fyrir sumariš“ žvķ sumariš er žegar komiš samkvęmt dagatalinu. Žessu hefši mįtt sleppa.

Tillaga: Listasafn Samśels hefur veriš opnaš eftir mikla vinnuhelgi.

2.

„Lögreglumenn frį Hśsavķk höfšu ķ dag afskipti af ökumanni bifreišar sem ekiš hafši veriš utan vegar ķ Bjarnarflagi viš Mżvatn.“

Frétt į visir.is.          

Athugasemd: Hvaš merkir oršiš „afskipti“ ķ mįsgreininni? Lesandinn įttar sig ekki į žvķ enda mį skilja oršiš į marga vegu. Var mašurinn į flótta, nįšist hann į hlaupum, var spjallaš viš hann, fór hann ķ yfirheyrslu, nįšist hann į nįšhśsinu, ķ kaffi eša į skokki …?

Lögreglan skrifar žetta um sama mįl į samfélagsmišli og er textinn birtur ķ fréttinni:

Lögreglumenn frį Hśsavķk höfšu ķ dag hendur ķ hįri ökumanns, sem tók upp į žeim ósóma aš stofna til utanvegaaksturs ķ Bjarnarflagi viš Mżvatn, skammt frį Jaršböšunum.

Žetta er alls ekki góš mįlsgrein og ķ raun jafn illskiljanleg og skrif blašamannsins. Hvers vegna skrifar löggan aš „hafa hendur ķ hįri“ ķ staš žess aš segja aš ökumašurinn hafi nįšst? 

Hvernig dettur löggunni ķ hug aš orša žaš svo aš ökumašur hafi „stofnaš til utanvegaaksturs“. Afsakiš oršbragšiš en žetta er tóm vitleysa žvķ ekkert styšur oršalagiš. Mašurinn ók utan vega, stofnaši ekki til neins, einfaldara getur žaš ekki veriš. Žvķlķk plįga sem nafnoršafķknin er oršin.

Stofna til einhvers merkir aš byrja eitthvaš, til dęmis rekstur eša jafnvel mótmęli. Enginn stofnar til utanvegaakstur, žannig er ekki talaš.

Af hverju er ekki hęgt aš orša hlutina į einfaldan hįtt? Klisjurnar eru skelfilega leišinlegar og oftast ónothęfar; „afskipti af ökumanni“ eša hafa „hendur ķ hįri ökumanns“. Allir skilja hins vegar žegar löggan nęr ökumanni sem brotiš hefur lög. 

Tillaga: Lögreglumenn frį Hśsavķk nįšu ķ dag ökumanni sem ók utan vegar ķ Bjarnarflagi viš Mżvatn.

3.

„Borgin sigrar sólarlottóiš.“

Fyrirsögn į visir.is.          

Athugasemd: Tapaši „sólarlottóiš“. Nei, aušvitaš ekki. Enginn sigrar keppni, ekki heldur happdrętti og žar meš tališ lottó. Hins vegar er hęgt aš sigra ķ keppni, fį vinning ķ happdrętti. Žį er stundum sagt aš einhver hafi unniš ķ happdręttinu eša ķ lottóinu. Aldrei aš žau hafi veriš sigruš.

Ķ fyrirsögninni er ofmęlt aš Reykjavķk hafi sigraš ķ žessu „sólarlottói“. Įstęšan er einfaldlega sś aš vinningshafarnir voru fleiri, til dęmis önnur sveitarfélög į sušvesturhorni landsins. 

Žaš vęri įn efa vešurfręšilegt undur ef sól hafi skiniš ķ Reykjavķk en ekki ķ Kópavogi, Hafnarfirši, Garšabę eša Mosfellsbę. Jś, aušvitaš getur veriš skżjaš į sumum stöšum eša žoka. Skżjafar fer samt aldrei eftir landamerkjum sveitarfélaga. Lesandanum er óhętt aš trśa žvķ.

Tillaga: Sólrķkt į Sušur- og Vesturlandi.

4.

„Carragher sagši ķ […] aš hann horfi į Klopp sem eina mikilvęgastu persónuna ķ Liverpool.“

Frétt į visir.is.          

Athugasemd: Sumir eru svo „ógešslega“ góšir ķ ensku og vita „allt“ um fótbolta en kunna ekki aš tjį sig į ķslensku. Žannig verša til į skemmdar fréttir.

Sį įgęti mašur Liam Carrager finnst Klopp ekki ašeins vera mikilvęgur žegar hann horfir į hann heldur lķka žegar hann er hvergi sjįanlegur.

Stašreyndin er hins vegar sś aš hann įlķtur eša telur Klopp mikilvęgan. Eša finnst hann mikilvęgur.

Ķ fréttinni segir lķka žetta:

Ég held aš hann sé sérstakur stjóri.

Hvaš į blašamašurinn viš? Lżsingaroršiš sérstakur merkir ekki aš stjórinn sé frįbęr, stórkostlegur, afburšamašur, fallegur, viršulegur, góšur, indęll svo dęmi sé tekiš um gildishlašin orš sem lżsa einkennum einstaklings. 

Sérstakur er bara eins og oršiš er myndaš, hentar til takmarkašra nota.

Hęgt er aš segja aš fótboltamašur sé sérstakur ķ liši sķnu af žvķ aš hann er sį eini sem er örfęttur.

Bķll sem alltaf er aš bila telst sérstakur, ašrir myndu segja hann lélegan.

Ķ gamla daga var žótti sį sérstakur sem gekk į fjöll, nś hafa fleiri žetta tómstundagaman.

Loks mį geta žess aš ķ fyrirsögninni hér aš ofan er ein stafsetningavilla.

Tillaga: Carragher įlķtur ķ […] Klopp einn af žeim mikilvęgustu ķ Liverpool.

 


Įkvaršanatökuvettvangur og uppsagnir sem hafa veriš framkvęmdar

Oršlof og annaš

Mjalli

Skynsemd; gott įstand, heilbrigt sįlarlķf; hreinleiki, hvķtleiki.

Vera ekki meš öllum mjalla: Vera ekki andlega heilbrigšur, vera ekki meš fullu viti.

Oršatiltękiš er kunnugt frį sķšari hluta 18. aldar. Śr fornum rķmum eru kunn oršasamböndin ekki er žessi mjalli į og engi žótti mjalli į. Śr sķšari alda mįli er kunnugt svipaš oršafar: Į honum er samur mjallinn og žį er į enginn mjallinn žar sem mjalli viršist merkja hreinleiki, hvķtleiki.

Elsta dęmi um nśtķmamįlsmerkinguna er frį sķšari hluta 18. aldar: Hann er ekki meš öllum mjalla, sbr. einnig hafa nokkurn mjalla, hafa nokkurt vit. Lķking og uppruni er óljós.

Śr bókinni Mergur mįlsins eftir Jón G. Frišjónsson.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Oddur hlakkar til nęsta tķmabils.“

Undirfyrirsögn į blašsķšu 24 ķ Morgunblašinu 27. maķ 2019.         

Athugasemd: Sögnin aš hlakka telst persónuleg, žaš er breytist eftir oršinu sem hśn stendur meš. Hśn stjórnar nefnifalli.

Höfundur fréttarinnar veit žetta enda reyndur og vel skrifandi og skrifar rétt. 

Sumir hefši skrifaš „Oddi hlakkar …“. Žaš er rangt og var kallaš žįgufallssżki hér įšur fyrr. Nś er umburšarlyndiš er slķkt aš ekki mį lengur nota žaš orš. Rangt fall er enn sem fyrr talin villa.

Tillaga: Engin tillaga.

2.

„Drjśgur hluti įkvaršana žingsins nęr einnig til okkar žó óbeint sé svo žetta er einhver mikilvęgasti įkvaršanatökuvettvangur utan landsteinanna fyrir daglegt lķf uppi į Ķsland.“

Frétt į blašsķšu 4 ķ Morgunblašinu 39. maķ 2019.         

Athugasemd: Stjórnmįlafręšingur nokkur er išinn viš aš semja og śtbreiša rassbögur, sjį hér.

Einhver veršur aš taka aš sér aš leiša honum fyrir sjónir aš „įkvaršanataka“ er alvarlega nafnoršafķkn og „įkvaršanatökuvettvangur“ er sama fķkn į lokastigi (eša žannig). Engin lyf eru til viš žessu, ašeins heilbrigš skynsemi.

Tillaga: Engin tillaga.

3.

„Hvernig skyldi standa į žvķ aš Mįr Gušmundsson Sešlabankastjóri vill ekki gera grein fyrir …“

Pistill į bloggsķšu.         

Athugasemd: Ótrślegt aš mašur sem er alvanur skrifum skuli lįta svona frį sér fara. Žarna flaskar höfundur į grundvallaratriši, sögnin aš vilja į aš standa ķ vištengingarhętti, vilji.

Manninum til afsökunar er aš sjįlfsögšu aš hann er ekki fjölmišill, getur ekki lįtiš sérhęfši starfsmenn lesa yfir žaš sem hann skrifar. 

Śbbs … Hvernig lęt ég. Fjölmišlar gera žetta ekki heldur vegna žess aš žeir einblķna į magn texta ekki gęši. Žess vegna er okkur neytendum bošiš upp į skemmdar fréttir.

Alvanur skrifari į žó aš kunna skil į ešli sagnorša.

Tillaga: Hvernig skyldi standa į žvķ aš Mįr Gušmundsson Sešlabankastjóri vilji ekki gera grein fyrir …

4.

„Ķ Landsbankanum hafa engar stórar uppsagnir veriš framkvęmdar sķšastlišinn mįnuš …“

Frétt ķ Morgunblašinu blašsķšu 6, laugardaginn 1. jśnķ 2019.        

Athugasemd: Žetta er hręšileg mįlsgrein, blašamanni og ętt hans til vansa (nei, aušvitaš ekki, er bara aš spauga). Uppsagnir į fólki eru ekki framkvęmdar, žvķ er sagt upp

Nafnoršafķknin gerir śt af viš fréttina. Sķšar ķ henni segir:

Ķ Kviku banka hafa engar stórar uppsagnir veriš į sķšustu misserum …

Hvaš eru stórar uppsagnir? Jś lķklega žegar starfsmanni yfir 100 kg er sagt upp störfum. Nei, frekar žegar manni yfir 190 cm er sagt upp. Nei, nei, lķklegast žegar yfirmanni er sagt upp. Nei, nei nei …

Blašamenn eru margir svo vel aš sér ķ mįlum aš žeir gleyma stundum aš skżra smįatrišin śt fyrir lesendum. Ekkert stórt hefur gerst ķ Landsbankanum eša Kviku … Lesendur eiga sķšan aš giska į hvaš stórt er. Ekki spyrja hvaš merkir aš gera stórt.

Er annars til of mikils męlst aš blašamenn skrifi fréttir žannig aš žęr upplżsi lesandann?

Tillaga: Engin tillaga.

5.

„Nóg veršur um aš vera ķ höfušstaš Noršurlands žessa sjómannadagshelgi sem ašrar.“

Frétt ķ Morgunblašinu blašsķšu 32, laugardaginn 1. jśnķ 2019.        

Athugasemd: Sś žjóšsaga gengur ljósum logum mešal blašamanna af akureyskum kynžętti aš Akureyri sé „höfušstašur Noršurlands“. Žetta er rangt. Enginn höfušstašur er ķ landsfjóršungum. 

Af öllum bęjum ętti žó Skagaströnd aš vera höfušstašur Noršurlands, Djśpivogur höfušstašur Austurlands, Vķk į Sušurlandi, Bśšardalur į Vesturlandi, Hólmavķk į Vestfjöršum.

Af hverju?

Žvķ er aušsvaraš og žaš meš sömu rökum og akureyskir vilja aš Akureyri sé höfušstašur Noršurlands. Af žvķ bara.

Žess ber hins vegar aš geta til aš forša skrifara frį holskeflu mótmęla frį žeim sem hlynntir eru höfušstašarkenningunni aš įst hans og ašdįun į Akureyri er mikil og sķst af öllu vill hann draga śr veg og viršingu stašarins. En žį er žaš žetta meš Akureyringa ... Žaš er nś allt annaš mįl (hér ętti aušvitaš aš vera tilfinningatįkn [e. emoji) en flestir skilja kaldhęšni (nema Akureyringar)).

Grundvallaratriši er žó žetta: Yfirleitt aš aš skrifa fréttir įn śtśrdśra.

Tillaga: Nóg veršur um aš vera į Akureyri žessa sjómannadagshelgi sem ašrar.


Sko, umferšareglurnar eru bara til višmišunar

Tillitsleysi, dónaskapur og viršingarleysi fyrir lögum og reglum er aš verša einhvers konar vištekin venja bķlstjóra ķ umferšinni į höfušborgarsvęšinu. Engu lķkar er en umferšalög og venjur séu til višmišunar eftir žvķ sem hentar hverju sinni. 

Langatöng

Ķ morgun varš ég fyrir žvķ aš bķll ók ķ veg fyrir mig. Ekkert gat ég gert mér til varnar en gaf bķlstjóranum įbendingu meš žvķ aš flauta į hann. Honum virtist alveg sama.

Nokkrum mķnśtum sķšar varš ég fyrir žvķ aš svķna sjįlfur į bķl sem ég tók ekki eftir. Žvķ fylgdi langt og leišinlegt flaut og hefši umferšin ekki veriš ašeins meiri en gönguhraši hefši ég įbyggilega mįtt von į žvķ aš bķlstjórinn og faržegi hans snörušust śt og beršu mig. Žess ķ staš var flautaš og žvķ til višbótar réttu bįšir fram hęgri hendi og myndušu hnefa en langatöng stóš upp śr. Svona er ekki lexķa heldur ofbeldi af hįlfu žess sem grętur meint brot į viršingu sinni.

Žetta mun vera tjįning sem margir hafa lęrt af amrķskum bķómyndum og žykir flott žegar į mann er hallaš en telst vera argasti dónaskapur sjaldnast geršur til aš rétta hlut. Loksins žegar śr umferšinni greiddist og ég beiš į beygjuljósi renndi sį upp aš mér og aftur fékk ég žaš óžvegiš, enn skķrari mynd aš žessu sem óharšnašir unglingar kalla „fokkmerki“.

Margir sem ég žekki hafa oršiš fyrir įlķka. Unga konan sem ók hlęgjandi ķ sķmanum į akrein fyrir strętó og leigubķla sendi kunningja mķnum fingurinn žegar hann leit til hennar śr röšinni.

Rauša ljósiš

Kona nokkur ók af Miklubraut til vinstri og inn į Grensįsveg og ķ veg fyrir umferšina sem komin var af staš enda į gręnu ljósi. Aušvitaš mįtti hśn gera žetta enda hlżtur aš standa einhvers stašar ķ umferšalögum aš mašur megi aka į raušu ķ tvęr sekśndur eftir aš žaš kviknar.

Vinstri akreinin

Ekki er rįš nema ķ tķma sé tekiš, segir mįlshįtturinn. Samt finnst mér varla žörf į žvķ aš aka į vinstri akrein noršur Reykjanesbraut og alla Sębraut vegna žess aš ętlunin er aš beygja til vinstri inn į Snorrabraut. 

Vinstri akreinin er til framśraksturs. Sį sem ekur hęgar į žeirri akrein en umferšin į žeirri hęgri hefur „misskiliš eitthvaš vitlaust“. Ekki hef ég flett upp ķ umferšalögum upp į sķškastiš en ég held aš žaš sé ekki bannaš aš sofa undir stżri. Mig grunar žó aš bķlstjórar į vinstri akrein séu flestir sofandi, ķ žaš minnsta vil ég ekki halda žvķ fram aš žetta séu allt dómgreindalausir vitleysingar sem ęttu ekki aš hafa bķlpróf. Best er aš dóla sér į hęgri akrein.

Sķminn

Ég hef tekiš eftir žvķ aš rįsi bķllinn fyrir framan mig eša aki óešlilega hęgt žį er bķlstjórinn upptekinn ķ sķmanum. Raunar ętti ljósaskilti ķ afturglugga bķla aš vera stašalśtbśnašur. Žį getur bķlstjórinn kveikt į skiltinu sem segir: Sżniš tillitssemi, ég er ķ sķmanum.

Sķmi er žarfažing og bķlstjórar sem nota hann įn žess aš vera meš handfrjįlsan bśnaš ęttu aš vera launašir hjį Reykjavķkurborg žvķ žvķ žeir tefja umferš, auka lķkurnar į žvķ aš viš hin förum aš taka strętó. Vart er aš hugsa sér skilvirkara tafatól ķ umferšinni.

Löggan

Hvar er löggan? Ķ gamla daga žegar ég var ķ sumarlöggunni voru nokkrir bķlar beinlķnis geršir śt til aš rśnta um įkvešin hverfi. Žį var žetta kölluš sżnileg löggęsla. Nś tķškast ósżnileg löggęsla enda sést varla sést neinn löggubķll į götunum. Löggan er lķklega upptekin viš aš upplżsa um skipulega glępastarfsemi sem er afar mikilvęgt djobb.

Röšin

Loks mį segja frį nįunganum į svarta Bensinum. Hann var į Hafnarfjaršarveginum į leiš til Reykjavķkur, ennžį einu sinni of seinn ķ vinnuna. Umferšin var hęg, rétt silašist įfram. Fyrir framan hann var ómerkileg Kia Picanto. Aš menn skuli ekki bera meiri viršingu fyrir sjįlfum sér, hugsaši hann. Til móts viš Arnarnes kviknaši frįbęr hugmynd. Hann beygši til hęgri, gaf ķ og žeyttist upp į brśnna, yfir Arnarnesveginn nišur hinum megin og tróš sér žar inn ķ röšina, sveittur og hróšugur. Eitthvaš kannašist hann viš bķlinn fyrir framan. Jś, žetta var ómerkileg Kia Picanto. Hann hafši sem sagt ekki grętt į fįbęrri hugmynd um framhjįhlaup.


Stunda fjįrmagn, edrśmennska og žyrla sem kemur flugleišis

Oršlof og annaš

Gjöf Njaršar

Žaš er galli į gjöf Njaršar. Einhverju góšu fylgir ókostur, žaš er hęngur eša agnśi į einhverju (góšu, jįkvęšu).

Lķkingin er óljós en Njöršur var sjįvargoš og gjöf Njaršar kann aš vķsa til žess sem kemur śr sjónum, einhvers jįkvęšs (“fiskveiši“).

Mergur mįlsins eftir Jón G. Frišjónsson.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Žar aš auki stżrši hann nefnd sem stundaši fjįrmagn fyrir forsetann ...“

Frétt į visir.is.           

Athugasemd: Hvaš merkir aš „stunda fjįrmagn“. Annaš hvort er žetta dęmi um fljótfęrni blašamannsins eša einfaldlega rugl. Hvorugt er gott. Fréttin er skemmd. Vonlaust er aš skilja hvaš įtt er viš ķ žessari tilvitnun. Engin afsökun er fyrir svona villum.

Sķšar var mįlsgreinininni breytt į žennan hįtt:

Žar aš auki stżrši hann nefnd sem aflaši fjįr fyrir forsetann ...

Skiljanlegra svona.

Tillaga: Engin tillaga.

2.

„„Ég er aš vinna ķ leikhśsinu og get žakkaš žaš edrśmennskunni“

Vištal į blašsķšu 14 ķ sunnudagsblaši Morgunblašsins 25.5.2019.          

Athugasemd: Lżsingaroršiš edrś hefur fyrir löngu nįš tryggri fótfestu ķ ķslensku mįli žó svo aš žaš falli ekki alveg aš žvķ. Žaš merkir aš vera ódrukkinn. 

Edrśmennska finnst mér vont orš af žvķ aš mįliš bżšur upp į betri, aš vera allsgįšur. Hér er ekki veriš aš gagnrżna vištališ sem er vel skrifaš og fróšlegt. Vel į hins vegar viš aš benda į ašra kosti. Sama er meš oršiš spilamennska, sem žó er ekki rangt:

Ķ gegnum öll žessi įr ķ spilamennskunni, óreglu og feršalög …

Ķ stašinn hefši veriš betra aš nota tónlist, sem į alls kostar viš spilamennska.

Ķ gegnum öll žessi įr ķ tónlistinni, óreglu og feršalög …

Allsgįšur er afskaplega fallegt orš og getur örugglega įtt viš żmislegt annaš en aš vera undir įhrifum įfengis eša fķkniefna til dęmis aš hafa vitund um tilveruna.

Algįšur er lķka gott orš og lķklega dįlķtill merkingarmunur geti veriš į žessum tveimur, allsgįšur og algįšur. Ég leyfi mér aš halda žvķ fram aš svo sé.

Hiš fyrr nefnda getur įtt viš žann sem er gįšur um alla hluti en hitt um žann sem hefur vitund um veröldina alla eša bara um einstaka hluti. Mį vera aš trésmišurinn sé allsgįšur um smķšaviš, heimspekingurinn algįšur um dyggšir, göngumašurinn algįšur um nįttśruna, lögreglumašurinn allsgįšur um öryggi, lög og reglur  … Lķklega er žetta bara vitleysa.

Lķtum į hvernig oršiš er myndaš. Oršabókin segir aš sį sé gįšur sem er meš fullri eša ķhygli (sögnin aš ķhuga, lżsingaroršiš ķhugull), tvö önnur undurfögur orš. 

Ķ vištalinu segir:

En žetta heflaši mig. 

Hér er vel aš orši komist. Višmęlandinn talar um žaš sem mótar hann og notar lķkingu viš verkfęriš hefil, ašstęšur heflušu hann, fjarlęgšu žaš sem var til óžurftar. Athyglisvert oršalag.

Af hverju beitum viš ekki oftar oršum sem eru góš eša jafnvel žrungin djśpri merkingu? Hvers vegna föllum viš nišur ķ mešalmennsku ķ staš žess aš hefja okkur upp yfir hana og nżta okkur tungumįliš til skżrari tjįningar? 

Svariš er einfalt. Fjölmargir žeirra sem skrifa ķ fjölmišla hafa ekki grunninn, tilfinningu fyrir ķslensku mįli sem fęst ašeins meš lestri bóka frį barnęsku og góšri tilsögn ķ skóla.

Fjölmišlar hafa įhrif, ekki ašeins til upplżsingar heldur skiptir stķll, frįsagnarhęttir miklu. Jį, hęgt er aš segja frį į margvķslegan hįtt.

Tillaga: Ég er aš vinna ķ leikhśsinu en gęti žaš ekki allsgįšur og fyrir žaš er ég žakklįtur.

3.

„Henni var sķšan bjargaš flug­leišis meš žyrlu ķ gęr …“

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Hafi žyrla bjargaš konunni er óžarfi aš tķunda aš žaš hafi veriš gert flugleišis. Žyrla er flugvél, ekki sjśkrabķll. Varla er žyrlu beitt nema śr lofti, flugleišis.

Ólķklegt er aš viš segjum er aš sjśkrabķll hafi komiš akandi til bjargar eša björgunarskip ašstošaš skipreika fólki af sjó. Einfalt mįl er oftast best og engin žörf aš margtyggja žaš sem liggur ķ augum uppi.

Ķ žessari stuttu frétt segir:

Ell­en nįši ķ tvęr vik­ur aš lifa ein­ung­is į berj­um og vatni.

Žetta er ekki rangt en einnig mį orša žaš žannig aš henni hafi tekist aš žrauka ķ tvęr vikur į berjum og vatni, sem lķklega var raunin.

Gagnrżna mį er blašamašur notar aukasetningu sem er ķ litlu samhengi viš ašalsetningu. Žį er betra aš nota punkt:

Henni var sķšan bjargaš flug­leišis meš žyrlu ķ gęr og sam­kvęmt CNN leiš henni vel žrįtt fyr­ir meišsl sķn. 

Skįrra er aš orša žetta svona:

Henni var sķšan bjargaš meš žyrlu ķ gęr. Sam­kvęmt CNN leiš henni vel žrįtt fyr­ir meišsli.

Punktar eru ansans įri góšir og engin žörf į aš spara žį.

Tillaga: Henni var sķšan bjargaš meš žyrlu ķ gęr …

4.

„Zidane vill Van Dijk rói Ramos į önnur miš.“

Fyrirsögn į visir.is.           

Athugasemd: Oft er betra er aš skrifa įn orštaka žvķ žau geta valdiš misskilningi eins og hér. Ég skildi ekki žetta, hélt aš um einhverja villu vęri aš ręša enda rann žetta saman ķ ókennilega merkingu. Žessir kostir voru uppi:

  • Hann ętlaši aš róa manninn į öšrum mišum.
  • Hann ętlaši aš róa meš hinn śt į miš
  • Hann ętlaši aš róa hinn.

Svo įttaši ég mig į aš žetta var bölvuš vitleysa. Svona getur gerist žegar mašur er hįlfįhugalaus, lętur augun renna yfir fyrirsagnir į forsķšu vefrita og žį kann samhengiš aš fara fyrir lķtiš. 

Ķ fréttinni segir:

Van Dijk hefur veriš stórkostlegur į tķmabilinu hjį Liverpool sem mętir Tottenham ķ śrslitaleik Meistaradeildarinnar um sķšustu helgi.

Blašamašurinn er fljótfęr og hann les ekki frétt sķna yfir, aš minnsta kosti ekki meš athygli. Śrslitaleikurinn er um nęstu helgi, ella žyrfti sögnin aš męta aš vera ķ žįtķš. Žó vęri žaš įhugavert aš geta fariš aftur ķ tķmann til aš fylgjast meš fótbolta eša öšru įlķka žarflegu.

Annars finnst mér afar flatt og slappt oršalag aš mašurinn hafi veriš stórkostlegur į leiktķšinni. Frekar svona gildishlašin fullyršing įn rökstušnings, en lķklega leyfist ķžróttablašamönnum aš orša hugsun sķna svona.

Til dęmis myndi enginn blašamašur komast upp meš aš segja aš stjórnmįlamašur hafi veriš stórkostlegur į žingi.

Tillaga: Zidane vill rįša Van Dijk fari Ramos.


Eitt matvęli, žröngur vešurgluggi og hundrušir milljóna

Oršlof og annaš

Harla gott

Mašur sagši mįlfarir sķnar ekki sléttar. Hafši notaš oršasambandiš harla gott og veriš vęndur um bull. Hafši svo komiš til snarprar deilu, žótt hvorugur snżtti raušu. 

En harla merkir mjög, afar, er brįšskylt haršur enda lķka rit- aš haršla. Og stigbeygist, flestum til furšu: harla, fremur, fremst!

Mįliš į blašsķšu 21 ķ Morgunblašinu 24.5.2019.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Hśn sleppir žessu matvęli til aš fį flatan maga.“

Fyrirsögn į dv.is.          

Athugasemd: Gvöš, hveddnig getur bla“mašurinn kligaš į“essu. 

Matvęli er hvorugkyns orš og ekki til ķ eintölu, nefnist fleirtöluorš. Žaš beygist svona:

Matvęli, matvęli, matvęlum, matvęla.

Blašamašurinn į aš vita žetta en ekki dreifa skemmdum fréttum.

Ķ fréttinni er kona nefnd „stjörnutįlgari“. Śtilokaš er aš vita hvaš įtt sé viš meš oršinu.

Loks į nefna žennan vķsdóm sem hafšur er eftir „stjörnutįlgaranum“:

„Ef žś grennist žį hjįlpar žaš viš aš minnka fituna į maganum.“

Dsķsös, minnkar fita žegar mar grennist? Hveddnig gat ég ekki vetaš“dda?

Afsakiš oršbragšiš.

Tillaga: Hśn sleppir žessum matvęlum til aš fį flatan maga.

2.

„Žröng­ur vešur­gluggi veld­ur röš į tind­inn.“

Fyrirsögn į mbl.is.           

Athugasemd: Vešurgluggi er óheppilegt orš en į hér uppruna sinn ķ ensku žó vel megi vera aš žaš sé „Wetterfenster“ į žżsku eša „Fenźtre météo“ į frönsku svo mašur slįi nś ódżrt um sig. 

Ķ enskri oršabók segir:

A limited interval when weather conditions can be expected to be suitable for a particular project, such as laying offshore pipelines, reaching a high mountain summit, launching a satellite, etc.

Ķ stuttu mįli er oršiš haft um stutt hlé frį lakari vešurašstęšum sem nota mį til dęmis til aš komast į fjallstind eša skjóta upp gervihnetti og svo framvegis.

Ķ fréttinni er talašu um „žrönga vešurglugga“, žaš er ķ fleirtölu. Hęllęrislegast er žó žetta:

Hśn seg­ir vešur­glugg­ann hafa komiš seint žegar hśn fór į tind­inn, en hann hafi žį dreifst yfir miklu fleiri daga.

Af žessu mį sjį aš oršiš hentar ekki ķslensku mįli žvķ gluggar „dreifast“ almennt ekki.

Mjög aušvelt er aš tjį sig skilmerkilega įn oršsins. Hingaš til hefur veriš talaš um vešurhorfur.

Slęmt vešur getur gengiš nišur, oršiš hlé į óvešri, hrķš eša rigningu og žį sętir fólk fęris til aš gera žaš sem ella hefši veriš illmögulegt.

Ég hef stundaš fjallaferšir ķ meira en fjörutķu įr, umgengist fjölda fjallamanna en aldrei nokkru sinni heyrt fólk tala um „vešurglugga“ hér į landi. Ég vona innilega aš žetta sé ekki eitthvert hrįžżšing sem ķslenskir fjallafarar sem fariš hafa į hęstu fjöll ķ śtlöndum nota til aš slį um sig. Žaš vęri svona heldur montrassalegt, afsakiš oršalagiš.

Hefši blašamašurinn ekki įtt aš fletta upp ķ oršabókinni? Fįtt er aušveldara en aš nota malid.is, hafa žaš opiš viš hlišina į textaskrįnni. Ég skrifa mikiš og get varla veriš įn žess.

Tillaga: Röš er į tindinn vegna lakari vešurspįr.

3.

„Ķ dag er hśn alręmd ķ frumkvöšla- og tęknigeiranum žar sem hśn sętir įkęru fyrir fjįrsvik og tilraun til fjįrsvika.“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Įstęša er til aš hęla blašamanninum sem skrifaši fréttina fyrir góša spretti ķ mįlfari. Hann skilur til dęmis aš andoršiš viš fręgš ķ jįkvęšum skilningi er alręmdur.

Ķ fréttinni stendur:

Hann varši fjórum dögum ķ Kalifornķu žar sem hann ręddi ķtarlega viš Holmes …

Ķ staš sagnarinnar aš verja dögum sķnum hefšu margir freistast til aš orša žaš žannig aš hann hafi eytt dögum ķ Kalifornķu. Į žessum tveimur oršum, aš verja og eyša, getur veriš feykilegur munur sem allir meš žokkalega mįltilfinningu įtta sig į.

Sannast sagna eiga vel skrifašar fréttir ekki aš glešja lesendur, žęr eiga aš vera žaš. Stašreyndin er žó sś aš alltof margar fréttir eru illa skrifašar og fjölmargar hreinlega illskiljanlegar. Žessi er ekki žannig.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

4.

„Kókaķniš metiš į hundruši milljóna.“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Fallbeyging orša veldur sumum blašamönnum engum vanda, žeir skrifa bara žaš sem žeir halda aš sé rétt. Žekkingin er lķtil.

Töluoršiš hundruš beygist svona:

Ķ eintölu: Hundraš, hundraš hundraši, hundrašs.

Ķ fleirtölu: Hundruš, hundruš, hundrušum, hundraša.

Gera mį rįš fyrir aš į ritstjórn DV sé leišréttingaforrit ķ tölvum blašamanna. Engu aš sķšur skrifar blašamašurinn rangt. Žaš bendir til aš hann hafi ekki virkjaš forritiš sem telst įmęlisvert žvķ žaš er ekki verkefni fjölmišla aš dreifa mįlvillum.

Į malid.is segir:

  • Hundraš: Athuga ber aš ķ fleirtölu er nefnifalliš ekki „hundrušir“, žolfalliš ekki „hundruši“ og eignarfalliš ekki „hundruša“.
  • Oršiš hundraš er żmist nafnorš ķ hvorugkyni (hundraš manna; ég mętti hundrušum manna į leišinni) eša óbeygjanlegt lżsingarorš (hundraš manns; hundraš menn; ég mętti hundraš mönnum į leišinni).
  • Oršiš hundraš skiptist žannig į milli lķna: hund-raš. Hundruš skiptist žannig į milli lķna: hund-ruš.

Į Vķsindavefnum segir Gušrśn Kvaran žetta:

Sķšari lišurinn –ręšur var einnig notašur til žess aš mynda tölulżsingarorš sem į sama hįtt og orš sem enda į –tugur segja til um aldur, hęš og dżpt. Talaš er um įttręšan, nķręšan og tķręšan mann ef viškomandi er įttatķu, nķutķu eša hundraš įra. 

Einnig er talaš um įttrętt, nķrętt, tķrętt, tólfrętt dżpi og er žį įtt viš hversu margir fašmar žaš er. 

Višlišurinn –ręšur er skyldur višlišnum -raš ķ hundraš.

Svona žróašist mįliš og veršur loks til žess aš viš vitum ekki margt um oršin sem žó eru okkur svo töm.

Tillaga: Kókaķniš metiš į hundruš milljóna.


Įkvaršanatökuvettvangur, įkvaršanatökuvald og knśsa ķ žig

Oršlof og annaš

Rétt mįl og vont …

Óvišeigandi oršaval eša kaušalegar setningar geta žannig til dęmis oft talist rétt mįl įn žess aš vera ķ raun mįlnotkun viš hęfi og geta žį veriš ķ senn rétt mįl og vont! […]

Samkvęmt ķslenskri mįlstefnu telst žaš yfirleitt gott eša vandaš mįl ķ flestum mįlsnišum aš velja ķslensk orš fremur en erlendar slettur og aš velja hefšbundnar beygingar fremur en beygingar sem eru eša hafa veriš hugsanlegir vķsar aš breytingum į beygingakerfinu.

Vķsindavefurinn, pistill eftir Ara Pįl Kristinsson, rannsóknarprófessor hjį Stofnun Įrna Magnśssonar ķ ķslenskum fręšum

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Žjįlfari rķkjandi Evrópumeistara ķ körfubolta meš nįmskeiš į Ķslandi um helgina.“

Fyrirsögn į visir.is.          

Athugasemd: Sé félagsliš eša landsliš Evrópumeistari koma önnur liš ekki til greina. Žar af leišandi er lżsingaroršiš rķkjandi óžarft. 

Vilji svo til aš žjįlfari lišs sem ekki er lengur Evrópumeistari sé meš nįmskeiš hér į landi mį bęta viš oršinu fyrrverandi eša nefna įrtal.

Tillaga: Žjįlfari Evrópumeistara ķ körfubolta meš nįmskeiš į Ķslandi um helgina.

2.

„Af hverju ęttir žś aš knśsa ķ žig?

Fyrirsögn į visir.is.          

Athugasemd: Sagt er aš öllum sé mikilvęgt aš varšveita barniš ķ sér og mį žaš vera rétt. Ķ lķfinu kemur hins vegar sį tķmi (ekki tķmapunktur) aš öllum er mikilvęgt er aš fulloršnast og tala til annars fólk į ešlilegan hįtt, sleppa hjalinu. Žetta er blašamönnum sérstaklega mikilvęgt af įstęšu sem vart žarf aš rekja frekar.

Hvaš merkir oršalagiš „aš knśsa ķ žig“? Žaš žekkist ekki. Er lķklega einhvers konar barnamįl. Ekki fer vel į žvķ aš börn starfi sem blašamenn.

Tillaga: Engin tillaga.

3.

„Įkvaršanatökuvettvangur, įkvaršanatökuvald

Vištal ķ morgunśtvarpi rįsar 2 ķ Rķkisśtvarpinu 22.5.2019.          

Athugasemd: Stjórnmįlafręšingur var ķ vištali į rįs tvö og nefndi aš Evrópužing ESB vęri „įkvaršanatökuvettvangur“ og žar lęgi „įkvaršanatökuvaldiš“. 

Žetta eru illa „hönnuš“ orš en mį vera aš oršskrķpiš „įkvaršanataka“ hafi nįš fótfestu ķ mįlinu og er žaš mišur. Įstęšan er einföld. Oršiš er samsetning į oršalaginu aš taka įkvöršunĮkvöršun er nafnorš og sögnin er aš įkveša.

Viš getum hęglega tekiš įkvöršun eša įkvešiš eitthvaš og žaš er yfirleitt gert į žingum, hvort sem žau eru löggjafaržing eša annaš.

Į malid.is segir: 

Almennt er frekar męlt meš žvķ aš segja įkvöršunartaka en įkvaršanataka, ž.e. nota eignarfall eintölu frekar en eignarfall fleirtölu af oršinu įkvöršun. Mjög sterk hefš er žó fyrir žvķ aš nota eignarfall fleirtölu.

Stjórnmįlafręšingurinn bętir engu viš žó hann noti oršskrķpin sem vitnaš er til. Žing ESB er  stašur žar sem įkvaršanir eru teknar vegna žess aš žaš hefur vald til žess. Vart žarf aš tķunda žetta frekar.

Tillaga: Engin tillaga.

4.

„Vinningslišiš er samsett af, Basalt Arkitektum, Eflu, Landmótun og Reginn fasteignafélagi.“

Frétt ķ dv.is.           

Athugasemd: Tilvitnunin er aš ofan er kölluš žolmynd og hśn fer ekki vel žarna. 

Žolmynd er mynduš meš hjįlparsögninni aš vera eša aš verša og lżsingarhętti žįtķšar af ašalsögn. Ķ henni er lögš įhersla į žolanda en ekki geranda og hans stundum ekki getiš. Dęmi: 

  • Vitaš er aš jöršin er lķfvęnleg. 
  • Henni var hjįlpaš.

Žolmynd žekkist lķka af forsetningunni af, til dęmis: 

Jón var klęddur af móšur sinni.

Ķ stašinn ętti aš nota germynd og žį er einfaldlega sagt aš ķ vinningslišinu hafi veriš žessi fyrirtęki.

Svo mį žess geta aš rangt er aš setja fyrstu kommuna ķ setningunni žar sem hśn er. Hugsanlega mį setja žar rittįknin semikommu (;) eša tvķpunkt (:).

Tillaga: Ķ vinningslišinu voru Basalt Arkitektar, Efla, Landmótun og Reginn fasteignafélag.


Kvika veldur skjįlftum noršan Öskju

190522 skjįlftavefsjįTalsverš skjįlftavirkni hefur veriš undanfarnar vikur sušvestan viš Heršubreiš og austan Heršubreišartagla. Raunar mį rekja vaxandi skjįlftahrinu um žaš bil eitt eša tvö įr aftur ķ tķmann. Upp į sķškastiš hefur skjįlftunum fjölgaš talsvert og žaš er forvitnilegt.

Ķ upphafi var skjįlftavirknin eingöngu bundin viš Heršubreiš, aš mestu viš vestur og sušurhluta fjallsins. Hrinurnar voru sjaldnast langvinnar, dóu śt į innan viš viku. Virknin var frekar žétt, dreifšist lķtiš.

Fyrir um žaš bil hįlfum mįnuši fęršist skjįlftavirknin til, frį Heršubreiš og austur fyrir miš Heršubreišartögl, eiginlega žar sem vegurinn ķ Öskju liggur rétt įšur en hann beygir til sušurs. Skjįlftarnir fjörušu śt į um tķu dögum.

190510 skjįlftavefsjįFyrir nokkrum dögum varš hrina enn og aftur sušvestan viš Heršubreiš. Ekki nóg meš žaš heldur varš į sama tķma jafnmikill ef ekki meiri virkni noršan viš Öskju, sušaustan viš Lokatind, skammt frį skarši žvķ sem ber hiš įgęta nafn Siguršarskarš.

Og hvaš er svo forvitnilegt viš žessar skjįlftahrinur sem oršiš hafa į tiltölulega litlu svęši. Hér eru nokkrar „stašreyndir“:

  1. Skjįlftarnir eru flestir tiltölulega litlir, fęstir yfir tvö sig
  2. Uppruni žeirra flestra er um žaš bil į fjögurra km dżpi og grynnra
  3. Žeir verša til ķ klösum, tiltölulega žéttum

Hvaš veldur? Lķklegasta skżringin er kvika sem streymir upp į viš, ķ įtt aš yfirborši jaršar. Žrżstingurinn er nęgilega mikill til aš hśn veldur hreyfingu į jaršskorpunni, sprungur verša til, hreyfingar breišast śt og męlast glögglega. Aš öllum lķkindum streymir kvikan beint upp og žaš er skżringin į žvķ hversu skjįlftasvęšiš er lķtiš.

Til hvers leišir žetta? Jś, haldi skjįlftarnir įfram veršur eldgos, einhvern tķmann į nęstu  eittžśsund įrum. Jaršvķsindamenn eiga erfitt meš aš spį fyrir um eldgos nema žaš sé raunverulega ķ ašsigi. Sķšast gaus į žessu svęši ķ Öskjuopi įri 1961. Žar įšur gaus ķ Öskju įriš 1875 og var žaš hamfaragos.

Įšur en lesendur fara aš óttast eldgos mį žess geta aš skjįlftahrinur į žessu svęši, viš Heršubreiš, Heršubreišartögl og ķ Öskju, hafa veriš mjög algengar į undanförnum įratugum og fréttir af žeim reglulega birst ķ fjölmišlum žó fęsta reki minni til žess.

Myndirnar sem fylgja hér meš eru af vef Vešurstofu Ķslands. Sś efri er frį žvķ ķ morgun og žar sjįst skjįlftarnir sušvestan viš Heršubreiš (hęgra megin) og svo skjįlftaklasinn sušaustan viš Lokatind. Öskjuvatn sest nešst į myndinni.

Nešri myndin er um viku gömul. Žar sjįst skjįlftarnir sem męldust austan viš Heršubreišartögl


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband