Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2019

Flugfélög sem stķga inn ķ gat, śtsżni yfir fjöll og ganga ķ gegnum įrekstra

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

 

1.

„Mjög gott śtsżni er śr eigninni m.a. Esjunni, Snęfellsjökli og Keili.“

Fasteignaauglżsing į blašsķšu 17 ķ Morgunblašinu 30.3.2019.            

Athugasemd: Betur fer į žvķ aš segja aš śtsżni sé til Esjunnar. Einu sinni stóš ķ fasteignaauglżsingu aš śtsżni vęri yfir Esjuna. Žį hlżtur hśsiš aš hafa veriš ansi hįtt. 

Vķša ķ Breišholti er śtsżni yfir Reykjavķk og jafnvel til Snęfellsjökuls og Akrafjalls.Śr stofuglugganum heima hjį mér er gott śtsżni yfir Ellišavatn, Heišmörk og allt til Vķfilsfells og Blįfjalla, žó ekki yfir žau.

Skrżtiš aš kalla ķbśš eign, ķ žessu tilfelli er engin įstęša til žess. Miklu sölulegra aš tala um ķbśš. Allir vita aš ķbśš er eign en ekki eru allar eignir ķbśšir.

Tillaga: Mjög gott śtsżni er śr ķbśšinni m.a. til Esjunnar, Snęfellsjökuls og Keilis.

2.

„… segir aš ólķklegt sé aš erlend flugfélög stķgi inn ķ žaš gat sem myndast viš gjaldžrot flugfélagsins WOW air hvaš varšar framboš į flugleišum til styttri tķma.“

Fasteignaauglżsing į blašsķšu 18 ķ Morgunblašinu 30.3.2019.            

Athugasemd: Ekki nóg meš aš rįšherra, žingmenn og ašrir „stķgi til hlišar“, „stķgi nišur“ eša upp heldur eru nś flugfélög farin aš stķga inn ķ göt.

Hver fann upp į oršalaginu aš „stķga inn ķ gat“? Hér gatar blašamašurinn.

Wow skildi ekki eftir sig gat nema ef til vill ķ óeiginlegri merkingu, en žį veršur višmęlandi og blašamašur aš vita hvenęr samlķkingunni sé lokiš. 

Śtilokaš er aš segja aš ķ kjölfar verkfalla fljóti atvinnuleysi … eša žar syndi einhver meš launahękkun! Eša aš manni sé laus höndin og tķmi sé kominn aš festa hana. Eša aš söngvarinn hafi veriš klappašur upp į efri hęš og žar hafi hann tekiš aukalag. Eigum viš nokkuš aš halda įfram meš svona vitleysu?

Orštök og samlķkingar eru įgętar en sį sem skrifar veršur aš kunna į žeim skil.

Oršalagiš „hvaš varšar“ er einfaldlega bjįnalegt. Mikilvęgt er aš sį sem höfundur lesi skrif sķn yfir į gagnrżnan hįtt, lagi og bęti. Svona er ekki lesendum bjóšandi.

Tillaga: … segir aš ólķklegt sé aš erlend flugfélög bjóši til skamms tķma upp į sömu flugleišir Wow air var meš.

3.

„Vantar hśsfélagiš žitt ašstoš viš ašalfund og gerš įrsreikninga.“

Auglżsing į blašsķšu 11 ķ Morgunblašinu 31.3.2019.            

Athugasemd: Fyrir um viku (ekki sķšan) varš fyrirtęki žaš į aš birta heilsķšuauglżsingu meš žįgufallsvillu: „

Vantar hśsfélaginu žķnu …

Nś birtir sama fyrirtęki heilsķšuauglżsingu sem er villulaus. Žegjandi og hljóšalaust var auglżsingin lagfęrš. Žetta er til fyrirmyndar.

Tillaga: Tilvitnunin er rétt.

4.

„Žegar Gušlaug hafši ķtrekaš gengiš ķ gegnum įrekstra …“

Vištal į blašsķšu 12 ķ Morgunblašinu 31.3.2019.           

Athugasemd: Hvernig er hęgt aš gagna ķ gegnum įrekstra? Lķklegast į višmęlandinn viš aš hann hafi oft lent ķ įföllum. Fleirtalan bendir žó til žess aš lżsingaroršiš ķtrekaš og jafnvel atviksoršiš oft séu óžörf.

Blašamanni ber skylda til aš lagfęra oršalag višmęlandans. Aš öšrum kosti dreifir hann vitleysu sem er fjarri žvķ aš vera markmiš fjölmišla.

Lżsingaroršiš ķtrekaš er ofnotaš, orš sem er óskaplega vinsęlt en aušveldlega hęgt aš nota önnur. Fyrir alla muni reynum aš sżna fjölbreytni ķ mįlfari og stķl.

Ķ vištalinu stendur:

Ķ gegnum tķšina hef ég alls ekki synt meš straumnum … 

Oft kemur žaš eins og žruma śr heišskķrum lęk žegar fólk fer rangt meš orštök. Mašur flżtur meš straumnum, lętur berast meš straumnum eša fylgir straumnum. Erfitt er hins vegar aš synda į móti straumnum og žeir vita sem reynt hafa aš žaš er einnig erfitt aš synda meš straumnum. Um žessi orštök mį lesa ķ bókinni Mergur mįlsins (blašsķšu 620).

Višmęlandinn į įbyggilega viš aš hann hafi ekki bundiš bagga sķna sömu hnśtum og ašrir (Mergur mįlsins, blašsķša 24).

Tillaga: Žegar Gušlaug hafši lent ķ įföllum …

5.

„Fyrir um įri sķšan gengu börnin mķn ķ gegnum mikiš įfall, en börnin mķn žrjś …“

Vištal į blašsķšu 22 ķ Morgunblašinu 31.3.2019.           

Athugasemd: Les blašamašur aldrei yfir žaš sem hann skrifar eša er hann blindur į nįstöšuna? 

Oršalagiš aš ganga ķ gegnum (d. gå igennem) er oftar en ekki óžarft.

Danir segja:

  For et år siden … 

Hins vegar segjum viš į ķslensku: 

Fyrir įri (ekki sķšan) …

Į malid.is segir:

Žaš er tališ betra mįl aš segja fyrir stuttu, fyrir įri, fyrir žremur dögum o.s.frv. en „fyrir stuttu sķšan“, „fyrir įri sķšan“, „fyrir žremur dögum sķšan“. Oršiš sķšan er óžarft ķ slķku samhengi.

Žetta eiga allir aš vita.

Tillaga: Fyrir įri uršu börnin mķn fyrir miklu įfalli žegar žau …


Marklaust oršagjįlfur, kęruleysi og hrošvirkni

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Dóm­ari mun skipa skipta­stjóra yfir bśiš. Heim­ild­ir mbl.is herma aš vegna um­fangs gjaldžrots­ins verši aš minnsta kosti tveir skipta­stjór­ar skipašir yfir bśiš

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Tvķtekningin er óžörf, kallast nįstaša, sem eyšileggur stķll og yfirbragš fréttarinnar. Aušvelt er aš laga eins og sjį mį hér fyrir nešan.

Tillaga: Dóm­ari mun skipa skipta­stjóra yfir bśiš. Heim­ild­ir mbl.is herma aš vegna um­fangs gjaldžrots­ins verši žeir aš minnsta kosti tveir.

2.

„Tvęr óžekkt­ar flug­vél­ar komu inn ķ loft­rżmis­eft­ir­lits­svęši Atlants­hafs­banda­lags­ins seint ķ gęr­kvöldi …“

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Af hverju er žetta kallaš „loftrżmiseftirlitssvęši“, fjórsamsett orš? Er ekki hęgt aš stytta žaš og fell śt tvo fyrstu lišina?

Annars er loftrżmi ansi furšulegt orš. Ķ Ķšoršabankanum į malid.is er oršiš skilgreint svo:

Hluti andrśmsloftsins sem afmarkast af įkvešnu svęši į yfirborši jaršar og tiltekinni hęš. 

[skżring] Loftrżmi er skipulagseining į vegum stjórnvalda žar sem żmist er veitt flugstjórnaržjónusta eša ekki. 

[enska] airspace.

Lķklega svarar žetta fyrri spurningunni. Enska oršiš „airspace“ er afar stutt og hnitmišaš, ólķkt „loftrżmiseftirlitssvęši“ sem er svo langt aš viš liggur aš mann žrjóti erindiš (örendiš) ķ framburšinum. Enska oršiš er ekkert annaš en „loftsvęši“ eša „loftrżmi“.

Tillaga: Tvęr óžekkt­ar flug­vél­ar komu inn į eft­ir­lits­svęši Atlants­hafs­banda­lags­ins seint ķ gęr­kvöldi …

3.

„Nżlega varš grjóthrun śr klettabeltinu ofan viš Stein sem fór nišur hlķšina fyrir nešan hann į miklum hraša.“

Tölvupóstur frį savetravel.is.            

Athugasemd: Žessi mįlsgrein er ferlega mikiš klśšur … og órökrétt ķ žokkabót. Žessi svokallaši „Steinn“ undir Žverfellshorni ķ Esju er į aš giska mišja vegu frį Einarsmżri og upp į brśn. 

Almennt hrynur grjót į miklum hraša, veltur žó į brattanum. Žetta vita allir. Žar aš auki geta skrišuföll veriš stórhęttuleg, vart žarf aš taka žaš fram.

Žverfellshorn er bratt og brattast er ķ hömrunum en žar fyrir nešan er lķka afar bratt. Grjót sem hrynur žašan er strax komiš į mikla ferš löngu įšur en žaš kemur aš „Steini“.

Tillaga: Nżlega féll grjót śr hamrabeltinu ķ Žverfellshorni.

4.

„Solskjęr segir žaš vera įnęgjulegt aš fjölskyldan geti loksins byrjaš aš nota hśsiš almennilega einum tólf įrum eftir aš žaš var byrjaš aš byggja žaš.“

Frétt į visir.is.             

Athugasemd: Margir blašamenn og fleiri skrifarar freistast til aš lengja mįl sitt meš gagnslausu oršagjįlfri. Ofangreind mįlgrein er dęmi um slķkt.

„Einum tólf įrum“ er gagnslaust mįlalenging, segir ekki neitt. Žetta oršalag er einna helst žekkt ķ talmįli. 

„Eftir aš žaš var byrjaš aš byggja žaš“, žetta er annar óžarfinn. Nįstašan hefši įtt aš vara blašamanninn viš, žaš er aš segja ef hann hefši lesiš skrifin yfir.

Hvernig „notar“ fólk hśs? Jś, žaš bżr ķ žvķ.

Hér er svo önnur spurning: Hvernig notar fólk hśs „almennilega“? Tja ... nś vefst manni tunga um höfuš. Eru ekki „almennileg“ not af hśsi meš žvķ aš bśa ķ žvķ.? Spyr sį sem ekki veit.

Betri og fyllri frétt um hśs Solskjęrs og bśferlaflutninga hans mį til dęmis lesa hér.

Tillaga: Solskjęr segir žaš vera įnęgjulegt aš fjölskyldan geti loksins bśiš ķ hśsinu tólf įrum eftir aš aš žaš var byggt.

5.

„Var žetta gert til öryggis į mešan lögregla vann aš žvķ aš tryggja vettvang sem er nįlęgt unglingadeild skólans.“

Frétt į blašsķšu 9 ķ Morgunblašinu 29.3.2019.           

Athugasemd: Hvaša tryggingafélög tryggja vettvang. Lķklega gera žau žaš öll, nefna mį „heimilisvettvang“, „sumarbśstašavettvang“ en varla glępavettvang. Munum aš vettvangur er ašeins til ķ eintölu.

Lögguoršalagiš aš tryggja vettvang er bein žżšing śr ensku enda er tķšum sagt ķ amrķskum löggumyndum:

To secured the perimeter.

Sögnin aš tryggja getur žżtt margt, ekki ašeins aš vįtryggja, lķka aš gęta aš öryggi. Ķ fjallamennsku tryggja menn sig, festa sig til dęmis viš berg svo žeir falli ekki missi žeir fót- eša handfestu. 

Einhęfni löggumįlsins er mikiš. Svęši sem lögreglan vinnur į og gętir öryggis fólk er alltaf kallašur vettvangur (e. scene) sem er gott og gilt orš, en einhęfnin mašur lifandi. 

Tillaga: Var žetta gert til öryggis į mešan lögregla gętti öryggis en svęšiš er nįlęgt unglingadeild skólans.

6.

„… en fólkiš er stašsett ķ flótta­manna­bśšum ķ Ken­ķa.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Hefši ofangreind setning breyst eitthvaš ef lżsingaroršinu stašsettur vęri sleppt? Held ekki. Žetta orš er ofnotaš ķ ķslenskum fjölmišlum.

Tillaga: … en fólkiš er ķ flóttamannabśšum ķ Kenķa.

7.

„Besti markvöršurinn sem Gylfi hefur mętt um hvor sé betri Alisson eša Ederson.

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Fyrirsögnin skilst ekki hversu oft sem hśn er lesin. Śtilokaš er aš lagfęra hana žvķ ekkert vit er ķ henni.

Ķ fréttinni segir:

Ederson og Alisson eiga bįšir mikinn žįtt ķ góšu gengi lišanna og žaš mun örugglega męša mikiš į žeim bįšum į lokasprettinum.

Hvaš er hér įtt viš? Er męšan sś aš žeir hafi stašiš sig vel meš lišum sķnum eša mun mikiš hvķla į žeim ķ sķšustu leikjum mótsins? 

Gylfi valdi ellefu mann liši meš erfišustu andstęšingunum …

Hér er kęruleysiš alls rįšandi. Blašamašurinn les ekki yfir žaš sem hann hefur skrifaš og sżnir žannig okkur neytendum, lesendum, mikla ókurteisi og dónaskap.

BBC Sport fékk Heurelho Gomes til dęma um žaš hvor landa hans sé betri markvöršur. 

Žetta er skemmd mįlsgrein, kęruleysislega skrifaš, enginn yfirlestur. „Til dęma um“ dugar ekki, inn į milli vantar „aš“, til aš dęma ...

Betur hefši fariš į žvķ aš segja aš mašurinn hafi įtt aš meta hvor vęri betri markvöršur. Žeim sem er umhugaš um stķl og mįlfar gerir greinarmun į sögnunum aš dęma og meta.

Hann sé žvķ ekki mikiš į milli žeirra en er samt į žvķ aš Alisson Becker sé betri markvöršur ķ dag.

Enn skilst ekkert af žvķ sem blašamašurinn skrifar, žetta er algjörlega óskiljanlegt. Svona er „fréttin“ öll, illa samin, hrošvirknisleg og sundurlaus.

Tillaga: Engin tillaga gerš.


Wow-leg tķšindi og ekkert annaš aš frétta

Wow var ķ fréttunum. Allur heimurinn stóš į öndinni og fylgdist meš. Rķkisśtvarpiš, Rķkissjónvarpiš, Bylgjan og fleiri mišlar fluttu beinar lżsingar af naušlendingunni. Engu lķkar var en aš Beyonce eša įlķka „celeb“ hefši brotiš nögl. 

Allt féll ķ skuggann af hinum vįlegu atburšum. Glępir stöšvušust, Brexit frestašist, Trump hętti aš tķsta, Kķnverjar hęttu aš žróa Huawei, Rśssar hęttu aš endurvinna almenn tķšindi, gulvestungar hengdu upp vestin sķn, Palestķnumenn geršu hlé į mótmęlum, Ķsraelar hęttu aš skjóta į mótmęlendur og sjįlfur nżtti ég tękifęriš og fór til tannlęknis.

Vonir standa nś til žess aš almenningur į Ķslandi fįi nś fréttir af gangi kjaravišręšna, beinar śtsendingar af verkfallsvörslu, sögur af Trump, fréttir af Brexit og annaš fréttnęmt ķ veröldinni sem heldur vonandi įfram aš snśast um öxul sinn.

Verra er ef formašur Samfylkingarinnar hafi skipt um peysu en Rķkisśtvarpiš ekki nįš aš gera atburšinum skil ķ beinni.

„Mį vera aš viš getum sagt einhverjar ašrar fréttir ķ fréttatķmanum,“ sagši fréttamašurinn dimmraddaši.


Valréttir, rakiš meš öldum, spes og til žriggja įra frambśšar ...

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Mót eša móti

Hvort er réttara: aš steypa e-š/allt ķ sama mót – eša móti meš i-i? 

Stutt leit sżnir aš flestum er mót tamara. 

Ķ Merg mįlsins er žaš hins vegar móti og rökstutt meš žvķ aš um sé aš ręša kyrrstöšu. Mašur mótar (steypir) e-š ķ móti (formi). En oft vęgir vit fyrir venju.

Mįliš į blašsķšu 28 ķ Morgunblašinu 26.3.2019.

1.

„New York Giants var hins vegar tilbśiš aš lįta žennan vandręšagemling fara fyrir tvo varnarleikmenn og tvo valrétti

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Skilja mį ofangreinda mįlsgrein svo aš leikmašur ķ bandarķskum fótbolta hafi veriš seldur og fyrir tvo varnarleikmenn og … og hér vandast mįliš. 

Tveir valréttir? Hvaš žżšir žaš. Fékk félagiš sem seldi manninn tvęr mįltķšir į veitingastaš aš eigin vali?

Tillaga: Engin gerš.

2.

„Takk fyrir svörun žķna.“

Forhannaš svar frį Hagstofu Ķslands.           

Athugasemd: Ég hef ķ nokkur įr veriš į skrį hjį Hagstofu Ķslands og fengiš žašan fréttir og upplżsingar ķ tölvupósti. Hef lengi tekiš eftir žvķ aš žegar ég fę loks póstinn hefur efni hans žegar veriš gerš skil ķ fjölmišlum. Sį žar af leišandi ekki įstęšu til aš marglesa žaš sama og sagši skrįningunni upp ķ gęr.

Eins og fleiri fyrirtęki og stofnanir žykist Hagstofan vita hvers vegna mašur vilji ekki lengur fį póstinn. Hęgt er aš velja um fimm kosti; vil ekki fį tölvupóst, skrįši mig aldrei į póstlistann, tölvupóstarnir eru óvišeigandi, tölvupóstarnir eru ruslpóstur og bera aš tilkynna. Sķšasti kosturinn er žessi: „Annaš (fęršu inn įstęšur aš nešan“. Og ég gerši žaš samviskusamlega meš ofangreindum rökum og żtti į „enter“. Žį kom upp žetta: 

Takk fyrr svörun žķna.

Svona skrifa aungvir nema „kontóristar“ sem męla dags daglega į einhverri stofnanamįllżsku. Žetta er ekki beinlķnis rangt en hver notar nafnoršiš svörun en ekki svar? Doldiš fyndiš, ekki satt. Hins vegar žori ég aš vešja aš enginn skošar hvers vegna einhver hęttir į tölvupóstlista Hagstofunnar.

Tillaga: Takk fyrir svariš.

3.

„… kom ķ gęr aš daušu folaldi ķ grjótagaršinum į Granda. Tališ er aš žaš hafi rakiš žangaš meš öldum

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Tvennt er rangt ķ seinni setningunni. Sögnin aš reka hefur hvergi žessa mynd sem žarna er birt. Rétt mynd er rekiš sem er lżsingarhįttur žįtķšar ķ hvorugkyni. Svo er žaš hitt, aš eitthvaš hafi rekiš meš öldum. Žetta er bara vitleysa.

Ķ fréttinni er sagt frį folaldshręi sem fannst ķ grjóthlešslu vestur į Granda ķ Reykjavķk. Żmislegt er įmęlisvert ķ žessari örstuttu frétt sem er ašeins 11 lķnur:

Viš fundum žaš ķ gęr ķ steinveggnum žarna. 

Af myndunum aš dęma er žetta ekki steinveggur heldur grjóthlešsla. Og blašamašurinn heldur įfram:

Ég myndi halda aš žetta hefši trošist meš öldunum, …

Višmęlandinn segir žetta en blašamašurinn gerir enga tilraun til aš laga oršalagiš eins og honum ber. Lķklega er įtt viš aš brimiš hafi lamiš hręiš inn į milli grjóthnullunganna.

Žetta var mjög spes.

Hvaš žżšir spes? Oršiš finnst aš vķsu ķ Ķslenskri nśtķmamįlsoršabók į malid.is sem merkir aš žaš žekkist en er alls ekki višurkenning į žegnrétti ķ mįlinu. 

Ekki žarf annaš en aš „gśgla“ oršiš og žį sést aš žaš er mikiš notaš. Ķ žeirri stöšu sem žaš er hér aš ofan er „spes“ lżsingarorš en žaš getur samt hvorki stigbreyst eša fallbeygst. Hvers vegna? Jś, oršiš fellur ekki aš ķslensku mįli.

Lķklega er oršiš dregiš af enska oršinu „special“. Ķ setningunni hér aš ofan mętti nota ķ stašinn lżsingaroršiš sérstakur eša jafnvel skrżtiš.

Annars er fróšlegt aš lesa žaš hvaš segir um spes ķ Ķslenskri oršsifjabók į malid.is en athugiš žaš er ekki sama „spes“ og ķ frétt DV: 

spes kv. (19. öld) staš- og ęttbundiš višurnefni (um frekar stórvaxiš fólk); spesarlegur l. ‘meš slķku ęttarmóti’. Višurnefniš lķkl. žannig tilkomiš aš sį sem fyrstur bar žaš fór oft meš vķsu um 

Spes er varš kona Žorsteins drómundar. En nafn hennar er lķkl. s.o. og lat. spes <von>.

Žorsteinn drómundur var hįlfbróšir Grettis og fór til Miklagaršs (sem nś nefnist Instanbul) til aš hefna hans. Žar drap hann Žorbjörn öngul Žóršarson,Grettis, banamann Gréttis. Žorsteinn var rķkur og žótti viršingarmašur hinn mesti. 

Ķ Grettis sögu segir:

Žeir sögšu er nęstir stóšu aš sį hefši veriš haršur ķ haus og sżndi hver öšrum. Af žessu žóttist Žorsteinn vita hver Öngull var og beiddist aš sjį saxiš sem ašrir. Lét Öngull žaš til reišu žvķ aš flestir lofušu hreysti hans og framgöngu. Hann hugši aš žessi mundi svo gera en hann vissi öngva von aš Žorsteinn vęri žar eša fręndur Grettis.

Tók Drómundur nś viš saxinu og jafnskjótt reiddi hann žaš upp og hjó til Önguls. Kom žaš högg ķ höfušiš og varš svo mikiš aš ķ jöxlum nam stašar. Féll Žorbjörn öngull ęrulaus daušur til jaršar.

Žetta er hrikaleg myndręn frįsögn. Takiš eftir oršalaginu hann féll „ęrulaus daušur til jaršar“. Óvenjuleg hlutdręgni meš beinum oršum ķ fornriti. Ekki er sķšri lżsingin į žvķ er Spes kynnist Žorsteini. Af žeim er undurfögur og rómantķsk saga sem er frekar óvenjuleg ķ fornritunum. Į vef Snerpu mį lesa Grettis sögu og fleiri fornrit. Ķ 86. kafla byrjar žįttur Spesu og Žorsteins.

Tillaga: Tališ er aš žaš hafi rekiš žangaš. 

4.

„Manchester United grein­ir frį žvķ į vef sķn­um aš Noršmašur­inn Ole Gunn­ar Solskjęr hafi veriš rįšinn knatt­spyrn­u­stjóri fé­lags­ins til fram­bśšar og er samn­ing­ur hans til žriggja įra.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Hér fer ekki saman aš mašurinn hafi veriš rįšinn til frambśšar og aš hann sé rįšinn til žriggja įra. Öšru hvoru er ofaukiš.

Į malid.is segir:

Oršiš frambśš merkir: ending, framtķšarnot. Aš eitthvaš sé til frambśšar merkir žvķ aš eitthvaš sé varanlegt. Athuga aš frambśš merkir annaš en framtķš.

Kjörnir fulltrśar į žingi og ķ sveitarstjórnum eru rįšnir til fjögurra įra og kjörtķmabil forseta Ķslands er fjögur įr. Žessi störf eru bersżnilega ekki til frambśšar.

Tillaga: Manchester United grein­ir frį žvķ į vef sķn­um aš Noršmašur­inn Ole Gunn­ar Solskjęr hafi veriš rįšinn knatt­spyrn­u­stjóri fé­lags­ins og er samn­ing­ur hans til žriggja įra. 


Karlar eru heilladķsir, einstaklingar ķ tökum og stofnun bišlar

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Tvķtekning, upptugga

Vķkverja žykir slįttuorf „skrżtiš orš", og skal enginn lį honum žaš. Finnst honum žetta lķkt žvķ og menn tali "um ökubķl, skotbyssu eša nįmsskóla". Trślega nota samt engir žess konar samsetningar. 

Į erlendum mįlum eru slķk orš nefnd "tutologi", en nefnist tvķtekning į ķslenzku. Er žį įtt viš, aš sama hugtak sé endurtekiš meš samheiti eša öšru oršalagi. Stundum er žetta nefnt upptugga, og žykir aldrei vandaš mįl. 

Glöggt dęmi um endurtekningu er žaš, žegar talaš er um strętisvagnabķlstjóra , enda žótt aldrei sé talaš um strętisvagnabķl, heldur strętisvagn. Ķ žvķ sambandi er ešlilegt mįl aš tala um strętisvagnstjóra eša ašeins vagnstjóra, žvķ aš vagn og bķll tįknar sama hugtakiš. Žvķ fer illa aš nota bęši oršin ķ sömu andrįnni. - J.A.J.

Pistill ķ Morgunblašinu įriš 1998. 

 

1.

„Rśta hafnaši utan vegar undir Ingólfsfjalli.“

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Skrżtiš hvernig löggu-, slysa og óhappafréttir eru komnar meš fyrsta vešrétt ķ įkvešnum oršum eša oršasamböndum svo śr veršur einhvers konar stofnanamįl 

Ökutęki lendir fyrir slysni śt af vegi og žį er alltaf sagt og skrifaš aš žaš hafi hafnaš utan vegar. 

Skriffinnskan lętur ekki aš sér hęša. Blašamenn ritskoša sjįlfa sig svo harkalega aš fjölbreytnin veršur engin, stķllinn steindaušur. Lįtiš er sem sagnorš eins og aš lenda, renna, falla, aka, enda eša įlķka séu ekki til og žess ķ staš alltaf notaš sögnin aš hafna.

Ķ fréttum er aldrei sagt frį žvķ aš skip eša bįtar hafi hafnaš uppi ķ fjöru. Žó er žaš ekki endilega vegna žess aš blašamenn viti aš sögnin aš hafna getur žżtt aš lenda. Foršum voru vķša lendingar og žaš voru ekki alltaf hafnir.

Jį, skriffinnskueinokunin minnir į kanselķstķlinn sem fręgur er af endemum (ekki eindęmum, sem er allt annaš).

Löggan telur sig eiga fyrsta vešrétt ķ oršasambandinu aš vista ķ fangaklefa. Blašmenn trśa žvķ aš žetta sé óumbreytanlegt löggumįl.

Ķ gamla daga, žegar ég var ķ sumarlöggunni, og sķšar ķ blašmennsku voru žeir sem brutu lög į einhvern hįtt oft settir inn, lokašir inni, settir ķ fangelsi eša fangaklefa, varšhald og svo framvegis og allir vissu hvaš var įtt viš žó enginn hafi veriš vistašur.

Enn sķšar kom hįmenntaš en óskrifandi fólk til starfa hjį löggunni og žį var tekiš upp į žvķ aš vista óprśttiš fólk ķ geymslum, aušvitaš gegn vilja žess. Fyrir suma er žetta erfišari vist en framsóknarvist og ekki um neitt lķk leikskólavist, og fjarri žvķ aš vera neitt lķkt vist ķ sveit eša aš vista tölvugögn.

Sögnin aš hafna getur haft margar merkingar sem ekki mį gleyma žó löggumįliš sé aš taka yfir. Į malid.is segir:

    1. hafna s. ‘vķsa frį, taka ekki viš, neita; foršast’ ...
    2. hafna s. ‘lenda’, h. sig ‘taka höfn, leggjast viš landfestar’. Sjį höfn (1).
    3. hafna s. (18. öld) ‘gera barnshafandi’; hafnast s. ‘taka viš fangi’. Sjį höfn (3).

Nafnoršiš höfn:

    1. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘skipalęgi’ […] Upphafl. merk. ķ höfn lķkl. ‘umluktur stašur, geymir’ e.ž.u.l. 
    2. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘haglendi, beit; (hefšunnin) eign,…’
    3. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘fóstur’; … eiginl. s.o. og höfn (2), sbr. barnshafandi.
    4. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘atferli, hegšun; döngun’; sbr. nno. hovn ‘döngun, vellķšan’. Eiginl. s.o. og höfn (2) (< *haĘ&#128;eĢ&#132;ni-), sbr. aš hafast og hafast aš. Af sama toga er -höfn ķ samsetn. eins og athöfn, įhöfn og skipshöfn.
    5. höfn, †hoĢ¢fn kv. ‘kįpa, skikkja’; sbr. einnig yfirhöfn kv. …

Hér hefur veriš tępt į einhęfri mįlnotkun ķ fréttum sem leišir til žess aš žęr verša hverri annarri lķk og oft furšulega fjarri raunheimum. Įstęšan er einföld. Svo ótalmargir hafa ekki alist upp viš bóklestur, oršaforši žeirra er lķtill og einhęfur. Slķkt fólk į aš lįta ašra skrifa fyrir sig.

Tillaga: Rśta ók śt af veginum undir Ingólfsfjalli.

2.

„Hinn 51 įrs gamli Steven King var dęmdur ķ sjö įra og fjögurra mįnaša fangelsi.“

Fyrirsögn į visir.is.            

Athugasemd: Gott er til žess aš vita aš blašamašurinn sem skrifaši žetta kunni įgętlega ensku. Hins vegar er hann lakari ķ ķslensku, sem er mišur.

Heimildin gęti veriš žessi:

The 51-year-old Steven King, of Siddeley Avenue, Coventry, was sentenced to seven years and four months.

Į vķsi stendur žetta:

Hinn 51 įrs gamli Steven King var dęmdur ķ sjö įra og fjögurra mįnaša fangelsi
Hinn 54 įra gamli Paul Rolston var dęmdur ķ sex įra og fjögurra mįnaša fangelsi.
Hinn 42 įra gamli Daniel Malone fékk žriggja įra og žriggja mįnaša fangelsisdóm.

Svona er ekki gert į ķslensku. Einar Örn Thorlacius skrifaši um įkvešna greininn į vef Eišs Gušnasonar, Mola (vefurinn er enn opinn, ķ honum er aš finna mikinn fróšleik):

Žaš skiptir hins vegar fleira mįli ķ mįlnotkun en „rétt“ og „rangt.“ Mįlsmekkur skiptir lķka mįli. Hann er aušvitaš mismunandi į milli mįlnotenda.

Ef viš tökum fyrst įkvešna greininn žį bżr ķslenska viš žann hrylling (t.d. öfugt viš ensku) aš vera meš višskeyttan greini. Viš bętist sķšan aš ķslenskan er mikiš beygingamįl. Śtkoman er ekkert sérlega góš. Viš žennan vanda mį einfaldlega losna meš žvķ aš stilla notkun įkvešins greinis ķ hóf. …

Mér finnst hins vegar notkun įkvešins greinis vera aš aukast mikiš ķ ķslensku til lķtillar prżši fyrir mįliš.

Įstęšan fyrir žvķ aš notkun įkvešins greinis fer vaxandi er uppgjöf. Margir kunna ensku prżšilega en hafa hvorki skilning né žekkingu į ķslensku mįli. Žegar slķkir eru blašamenn stefnir allt ķ eina įtt.

Svo viršist sem aš ķslenskir fjölmišlar hafi ekki tekiš upp neina gęšastefnu ķ mįlfari og stķl. Afleišingin eru skemmdar fréttir.

Ķ ofangreindri tilvitnun į Vķsi er įkvešna greininum ofaukiš. Ķ ensku hefur hann vķštękari merkingu en ķ ķslensku. Žar af leišandi er hjįkįtlegt aš sjį misnotkunina, aš blašamenn og ašrir skrifarar haldi aš sama gildi um hann į bįšum tungumįlunum.

Jafnvel enskumęlandi skrifa ekki eins og blašamašurinn, žeir eru óhręddir viš fjölbreytnina. Žetta mį greinilega sjį ef enski linkurinn hér aš ofan er opnašur og greinin lesin.

Tillaga: Steven King, 51 įrs, var dęmdur ķ sjö įra og fjögurra mįnaša fangelsi.

3.

„Fjór­ar heilla­dķs­ir frį Breišdals­vķk verša mešal įhorf­enda …“

Frétt į mbl.is. .            

Athugasemd: Hvernig er hęgt aš kalla fjóra karlmenn heilladķsir? Nei, žetta er ekkert grķn. 

Stķlbrot kallast žaš žegar frįsögn gjörbreytist vegna ósjįlfrįšra mistaka eša vankunnįttu höfundar. Sķšast var hér sagt frį oršasambandinu aš gefa hesti lausan tauminn. Žaš vęri alvarlegt stķlbrot aš segja aš hesturinn hafi žį fengiš frjįlsar hendur um leišarval.

Stundum getur höfundur nįš fram tilętlušum įhrifum meš stķlbroti. Hér er skemmtilegt dęmi: 

Eyru mķn fżsir aš hlżša į mjśka og blęfagra rödd žķna, augu mķn girnast aš virša fyrir mér fegurš žķna og tign, og kjaftinn į mér langar til aš tilbišja žig ķ oršum.  

Frekar ólķklegt er aš stķlbrot blašamannsins sé mešvitaš. Sé svo er hann įbyggilega aš hęšast aš „heilldķsarkörlunum“. 

Į ķžróttadeild Moggans er žaš lķklega tališ „ķžróttamįl“ aš kalla karlkyns stušningsmenn heilladķsir rétt eins og aš žar eru leikmenn liša  išulega nefndir „lęrisveinar“ žjįlfarans.

Į malid.is segir um merkingu į kvenkynsoršinu heilladķs:

kvenkyns vera sem fęrir manni gęfu

Mį vera aš ekki sé allt rétt sem ķ oršabókum stendur. Hins vegar žarf skżr rök fyrir žvķ aš fjórir mišaldra karlar geti veriš heilladķsir.

Blašamašur meš fullri mešvitund og žokkalega lesinn ķ ķslenskum bókmenntum hefši įbyggilega flett upp ķ oršabók og komiš auga į hlżlega oršiš heillakarl. Į malid.is segir um žaš:

Oftast meš greini; hlżlegt įvarp viš karlmann; til hamingju meš afmęliš, heillakarlinn minn

Meš žessu er mįliš leyst. Vandinn er hins vegar žessi: Hvernig er hęgt aš fį žann sem hefur rżran oršaforša til aš skrifa vandaš mįl?

Tillaga: Fjór­ir heillakarlar frį Breišdals­vķk verša mešal įhorf­enda …

4.

„Dyra­veršir į skemmti­staš ķ mišborg­inni óskušu eft­ir ašstoš lög­regl­unn­ar um hįlf­fjög­ur­leytiš ķ nótt, en žį voru žeir meš ein­stak­ling ķ tök­um.“

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Vęri „einstaklingurinn“ ķ tökum hjį ljósmyndara er ekkert athugunarvert viš mįlsgreinina. Žar eru teknar ljósmyndir, ljósmyndatökur eru tķšar og ein eša fleiri fyrirsęta ķ tökum. 

Ķ gamla daga, žegar ég, vęskilslegur strįkur rétt kominn yfir tvķtugt, var ķ sumarlöggunni, voru misyndismenn handteknir, teknir fastir. Fyrir kom aš almennir borgarar gripu inn ķ og héldu bófum žangaš til lögreglan kom og tók viš žeim. Žį hét žetta borgaraleg handtaka.

Sķšar, žegar ég starfaši sem blašamašur skrifaš ég og fleiri um störf lögreglunnar. Žį voru menn handteknir. Aldrei datt okkur ķ hug aš skrifa aš „einstaklingar“ eša „manneskjur“ hafi veriš settir inn.

Ķ dag vita yngri blašamenn vart ķ hvorn fótinn žeir eiga aš stķga, mį vera aš žeir skilji ekki aš bęši karlar og konur eru af tegundinni menn. Lķklega halda žeir aš žaš sé brot į jafnréttislögum aš gera ekki greinarmun į kynjunum. Žó teljast žeir blašamenn og skiptir kyniš engu mįli.

Löggan į erfitt meš skriftir rétt eins og ķžróttablašamenn. Bįšar stéttirnar bśa til eigin mįllżsku og halda ķ einfeldni sinni aš ekkert sé aš žvķ aš gjörbreyta merkingum orša. Löggumįl lķkist ę meir hallęrislegum „stofnanaskrifum“ žar sem nafnoršavęšingin er rįšandi.

Blašamenn taka oft viš fréttatilkynningum frį löggunni og birta, yfirleitt gagnrżnislaust, vegna žess aš žaš er fljótlegast. Žetta kallast kranablašamennska og er ekki hrós.

Tillaga: Dyra­veršir į skemmti­staš ķ mišborg­inni óskušu eft­ir ašstoš lög­regl­unn­ar um hįlf­ fjög­ur ķ nótt, en žį voru žeir meš mann ķ haldi.

5.

„Vantar hśsfélaginu žķnu ašstoš viš ašalfund og gerš įrsreiknings?“

Auglżsing į bls. 25 ķ Morgunblašinu 23.3.2019.           

ŽįgufallsauglżsingAthugasemd: Meš strķšsletri stendur žetta i auglżsingu į blašsķšu 25 ķ Morgunblašinu. Um leiš og blašiš kom śt var fariš aš ręša um žįgufallssżkina ķ henni į samfélagsmišlunum. 

Einhver sagši ķ öšru blaši žennan sama dag aš allt umtal vęri gott. Nei, ķ markašsfręšunum telst žaš ekki svo og er hęgt aš fęra mörg rök fyrir žvķ. Slęmt umtal skašar vegna žess aš slęmar fréttir berast miklu hrašar en žęr góšu.

Hins vegar er hęgt aš takmarka skašann, en žaš er allt annaš mįl og ekki hér til umręšu.

Sagorš stjórna föllum, um žaš veršur ekki deilt. Margir telja žįgufallssżki ekki alvarlegt mįl. Žaš mį vel vera en sögnin aš vanta krefst žess aš nafnoršiš sé ķ žolfalli. Žvķ veršur ekki breytt.

Tillaga: Vantar hśsfélagiš žitt ašstoš viš ašalfund og gerš įrsreiknings.

6.

„Hann var und­ir įhrif­um fķkni­efna og fram­vķsaši stór­um hnķf viš af­skipti lög­reglu.“

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Mįlfariš ķ löggufréttum fjölmišla er stundum spaugilegt, en um leiš doldiš sorglegt. Dęmi um žetta er ofangreind mįlsgrein. Veit ekki hvernig ķ ósköpunum hęgt er aš komast svona aš orši; framvķsa og viš afskipti. Sį sem skrifaši er eitthvaš śti aš aka.

Ķ staš hnķfs hefši mįtt standa vegabréf og ķ staš afskipta gęti komiš eftirlit. Žį vęri eitthvaš vit ķ žessu. Annars geta lesendur ķmyndaš sér svišsetninguna meš žeim Geir og Grana ķ Spaugstofunni ķ „višskiptum“ viš dóparann.

Sķšar ķ fréttinni segir:

Žegar lög­regla kom į vett­vang reynd­ist ofurölvi mašur vera bś­inn aš brjóta rśšu og var skor­inn į hendi. 

Žessi bannsetti vettvangur tröllrķšur öllum löggufréttum, oršinu mį langoftast sleppa, fréttum aš skašlausu. Og ekki leysa vettvanginn af hólmi meš „į stašinn“, žaš er nśmer tvö į bannsetta listanum.

Svo er žaš žetta oršalag: reyndist ... vera bśinn aš brjóta. Ekki flękja mįliš. Žegar löggan kom hafši mašurinn brotiš rśšuna. Er eitthvaš flókiš eša er žetta of „ólöggulegt mįl“.

Löggan og blašamenn eru blind į nįstöšu, žessar tvķtekningar eru ķ fréttinni:

Mašur­inn var flutt­ur meš sjśkra­bif­reiš į slysa­deild til ašhlynningar og veršur lķk­lega vistašur ķ fanga­geymslu eft­ir ašhlynn­ingu žar. Mašur­inn er er­lend­ur feršamašur og er ekki vitaš hvar hann gist­ir. 

Ég vešja į aš hann gisti ķ fangelsinu. Nei, hann var vistašur ķ geymslu į lögreglustöš. Enn og aftur kemur fyrir žetta oršalag aš vista ķ fangageymslu. Mį ekki orša žetta į annan hįtt eša er löggumįliš svo stašlaš aš ekki megi bregša śt af žvķ?

Ašhlynning kemur žarna tvisvar fyrir ķ sömu mįlsgreininni. Höfundurinn hefši aušveldlega getaš skrifaš sig framhjį žvķ.

Oršaröšin flękist fyrir löggunni og blašamönnum:

Einn var flutt­ur į slysa­deild eft­ir tveggja bķla įrekst­ur ķ hverfi 111 ķ gęr­kvöldi vegna eymsla ķ hendi. 

Hvaš merkir einn? Varla hestur, hann hefur ekki hendur. Api hefur hendur. Hvaš er hverfi 111? Žaš er ekki til, hins vegar vita margir um póstnśmeriš 111.

Mašur var fluttur į slysadeild vegna eymsla ķ hendi … og svo framvegis. Raunar kemur žaš ekki mįlinu viš hver meišslin voru žvķ eymsli eru sjaldnast meirihįttar.

Tillaga: Hann var undir įhrifum fķkniefna og var meš į sér stóran hnķf sem lögreglan tók af honum.

7.

„Bišla til bęja um plįss.“

Fyrirsögn į blašsķšu 2 ķ Fréttablašinu   22.3.2018.         

Athugasemd: Enn og aftur sprettur fram ķ dagsljósiš blašamašur sem veit ekki hvaš sögnin aš bišla merkir. Snautlegt aš kallast blašamašur og bera ekki skynbragš į ķslenskt mįl. 

Ķ fréttinni er sagt aš Śtlendingastofnun „bišli“ til sveitarfélaga um aš gera žjónustusamninga vegna śtlendinga sem sękja um alžjóšlega vernd.

Sį sem bišlar er bišill. Hann bišur um hönd konu, vill giftast henni. Aftur į móti er sjaldgęft er aš sį sem bišur sé bišill. Śtlendingastofnun bišlar ekki frekar en önnur fyrirtęki eša stofnanir. Sjį hér og hér og hér.

Sögnin aš bišla kemur tvisvar fyrir ķ fréttinni, žó er hśn ekki er löng. Blašamašurinn semur nķu lķnur ķ eindįlki auk fyrirsagnar.

Rangt mįl er algengt fjölmišlum, segja mį aš žeir dreifi skemmdum fréttum. Ekki er hęgt aš kalla žaš annaš žegar merkingum orša er breytt, annaš hvort vegna žekkingarleysis eša af įsetningi. Matvęlaframleišandi sem sendir frį sér skemmda vöru fęr į baukinn hjį yfirvöldum og raunar lķka ķ fjölmišlum.

Dęmi eru um aš fjölmišlar hafi gert śtaf viš matvęlafyrirtęki vegna skemmdrar vöru en hver hefur eftirlit meš fjölmišlum?

Mį „fjórša valdiš“ endalaust framleiša og dęla yfir landsmenn skemmdum fréttum?

Tillaga: Bišja til bęja um plįss.


Lausi taumurinn, bišla til gušs og erindi eša örendi,

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Fótbolti eša knattspyrna

Žegar fótboltaleikur fluttist hingaš til Ķslands, bįšu menn lęršan mįlhreinsunarmann aš bśa til ķslenzkt orš yfir žennan leik, og žannig var oršinu knattspyrna naušgaš inn ķ mįliš.

Ķ žessum leik er ekki leikiš meš knött, heldur hlut, sem fer įgętlega į aš haldi heitinu bolti. Knöttur er gagnžéttur og žungur, žaš heyrir hver mašur meš óspillta heyrn į hljómi oršsins; bolti er léttur, žaš er loft innan ķ honum, žaš er lķka aušheyrt į hljómi oršsins.

Og ķ žennan bolta er ekki spyrnt, heldur sparkaš – žaš er ekki spyrnt ķ hlut nema hann veiti višnįm. Fótbolti er žvķ įgętt orš. Vonandi į mįltilfinning žjóšarinnar eftir aš śtrżma oršinu knattspyrna...

Kristjįn Albertsson ķ Skķrni 1939. Birt į Vķsindavefnum.

1.

„Voru eigendur verslana ķ nįgrenninu sagšir ęvareišir žar sem mótmęlendum var gefinn laus taumur til žess aš brjóta og bramla.“

Frétt į blašsķšu 17 ķ Morgunblašinu 19.3.2019.           

Athugasemd: Góš regla er aš nota ekki mįlshętti eša orštök nema kunna į žeim skil. Betra er aš sleppa žeim frekar en aš eiga į hęttu aš fara rangt meš.

Ķ žessu tilviki passar orštakiš ekki og mįlsgreinin missir merkingu sķna.

Taumur er „sį hluti  beislisins sem haldiš er ķ“, segir ķ ķslenskri nśtķmamįlsoršabók. 

Reišmašurinn stjórnar hestinum meš taumnum. Žegar taumurinn er lagšur nišur, er laus, fęr hesturinn aš stjórna feršinni sjįlfur. Hér vęri algjört stķlbrot aš segja aš hesturinn hafi fengiš „frjįlsar hendur“ til aš gera žaš sem honum sżnist.

Jafnmikil stķlleysa er aš segja aš mótmęlendum hafi veriš gefinn laus taumurinn vegna žess aš žaš gefur til kynna aš einhver, lķklega lögreglan, hafi fylgst nįiš meš, rétt eins og reišmašurinn sem gaf hestinum lausan tauminn.

Samkvęmt fréttinni missti lögreglan stjórn į mótmęlendum og tóku sumir upp į žvķ aš ręna fyrirtęki. Afleišingin af öllu žessu varš enda sś aš lögreglustjórinn var rekinn. Žetta geršist ķ Parķs (ekki segja; „įtti sér staš“ ķ Parķs).

Tillaga: Eigendur verslana ķ nįgrenninu voru sagšir ęvareišir žar sem mótmęlendum gįtu brotiš allt og bramlaš enda lögreglan fjarri.

2.

„Hrósaši fyrst og sķšast leikmönnum fyrir aš stķga upp ķ samręmi viš gildi félagsins og berjast fyrir hver annan.“

Grein į blašsķšu 12 ķ višskiptablaši Morgunblašsins 20.3.2019.           

Athugasemd: Žetta er óskiljaleg mįlsgrein ķ annars góšum pistli. Ķ įgętri bók segir aš Jesś hafi stigiš upp til himna. Allir skilja hvaš įtt er viš. Vart hafa leikmennirnir fariš aš dęmi hans. Lķklegast er žó aš žeir hafi stigiš upp į stól, upp į tröppu į leiš sinni į nęstu hęš eša eitthvaš svoleišis.

Furšuleg er sś įrįtta margra mętra manna aš skrifa ensku meš ķslenskum oršum. Slķkt var framandi og illskiljanlegt en žykir nś svalt og flott, merki um aš menn hafi komiš til śtlanda.

Viš hin, žessi heimsku ķ upprunalegri merkingu žess oršs, hvįum žvķ viš erum engu nęr. Nokkrar lķkur eru žį į žvķ aš einhver sem horft hefur į amrķskar sakamįlamyndir manni sig upp (ekki segja „stķgi upp“) og spyrji trśr enskunni:

„Did they really step up or are you just kidding?“

Žetta sķšasta er greinilega śtidśr.

Tillaga: Hrósaši fyrst og sķšast leikmönnum fyrir aš taka sig į, berjast ķ samręmi viš gildi félagsins, hjįlpast aš.

3.

„Skömmu įšur en flugvélin brotlenti žagši flugstjórinn, sem var frį Indlandi, en flugmašurinn, sem var frį Indónesķu, bišlaši til gušs.“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Žetta er ekki góš mįlsgrein, aušvelt er aš laga hana. Lķklega hefur indverski flugstjórinn žagnaš žó ekki sé rangt aš segja aš hann hafi žagaš, ekki sagt neitt, hętt aš tala. 

Indónesķski flugmašurinn bišlaši ekki til gušs. Blašamašurinn sem skrifaši fréttina veit ekki hvaš oršiš žżšir.

Ķ malid.is segir aš bišla merkir aš bišja um hönd stślku, sį sem bišlar er bišill. Žetta vita aušvitaš allir sem alist hafa upp viš lestur bóka og žvķ ósjįlfrįtt safnaš drjśgum oršaforša. Nįnar er fjallaš um sögnina aš bišla hér og einni ķ žessum pistli.

Ķ staš tvķtekningarinnar, nįstöšunnar; „sem var frį“, hefši blašamašurinn įtt aš orša žaš svo aš flugstjórinn vęri indverskur og flugmašurinn indónesķskur. Lżsingaroršin sem dregin eru aš landaheitum eru oft žęgileg ķ notkun.

Heimild fréttarinnar er Reuters fréttamišlunin. Žar er fréttin miklu ķtarlegri. Tilvitnunin hér aš ofan er śr žessari mįlsgrein frį Reuters fréttamišuninni:

The Indian-born captain was silent at the end, all three sources said, while the Indonesian first officer said „Allahu Akbar”, or “God is greatest”, a common Arabic phrase in the majority-Muslim country that can be used to express excitement, shock, praise or distress.

Tveir ęšrulausir menn, annar žegir og hinn įkallar Guš.

Tillaga: Skömmu įšur en flugvélin brotlenti žagnaši indverski flugstjórinn en indónesķski flugmašurinn baš til gušs.

4.

„28 įra įstralskur žjóšernisöfgamašur, sem skaut 50 manns til bana ķ moskum ķ borginni Christchurch į Nżja-Sjįlandi, …“

Frétt į blašsķšu 34 ķ Morgunblašinu 21.3.2019.           

Athugasemd: Žrautreyndur blašamašur Moggans byrjar mįlsgrein į tölustöfum. Hvergi ķ heiminum, aš minnsta kosti ekki ķ vestręnum fjölmišlum, tķškast slķkt. Žetta hefur margoft veriš nefnt į žessum vettvangi.

Hér er įgęt skżring į fyrirbrigšinu:

A number is an abstract concept while a numeral is a symbol used to express that number. “Three,” “3” and “III” are all symbols used to express the same number (or the concept of “threeness”). 

One could say that the difference between a number and its numerals is like the difference between a person and her name.

Ég hef įšur nefnt žetta en nśna įkvaš ég aš koma meš erlendar tilvķsanir til aš sżna aš žetta į ekki ašeins viš ķslensku. Hér er önnur tilvķsun valin af handahófi ķ oršasafni Google fręnda.

You should avoid beginning a sentence with a number that is not written out. If a sentence begins with a year, write "The year“ before writing out the year in numbers.

Getur žaš veriš rétt hjį mér aš fleiri og fleiri blašamenn og skrifarar séu farnir aš byrja setningar į tölustöfum? Sé svo er žaš slęm žróun. Tölustafir stinga oft ķ augun į prenti.

Tillaga: Tuttugu og įtta įra įstralskur žjóšernisöfgamašur, sem skaut …

5.

„Aušvitaš er Jón Gnarr rétti mašurinn til aš hefja į loft fįna fįrįnleikans ķ leikhśsinu, taka upp žrįšinn žar sem Ionesco žraut erindiš.“

Leiklistargagnrżni į blašsķšu 55 ķ Morgunblašinu 21.3.2019.           

Athugasemd: Gagnrżnandinn er eflaust aš snśa į lesendur. Sumir žeirra kunna aš segja aš žarna eigi aš standa örendi. Hvort tveggja er rétt. Į malid.is segir:

erindi, erendi, †ųrendi, †eyrendi h. ‘bošskapur, skilaboš; verkefni, hlutverk; mįlaleitan; fyrirlestur; vķsa (ķ kvęši)’; sbr. fęr. ųrindi, nno. ęrend, sę. ärende, d. ęrende; sbr. fe. ęĢ&#132;rende ‘bošskapur, sżslan’, 

Erindi ķ tilvitnuninni er hins vegar allt annaš en skilaboš eša sżslan, žó žaš sé nįtengt. Ķ Ķslenskri oršsifjabók į malid.is segir:

1 örendi, †ųrendi h. † ‘erindagerš, skilaboš,…’.

2 örendi, †ųrendi h. † ‘sś stund sem unnt er aš halda nišri ķ sér andanum, bil milli aš- og śtöndunar’; eiginl. ‘śtöndun’. Af ör- (4) og andi (1). Sjį örendur.

Örendi er sem sagt augnablikiš į milli aš- og śtöndunar. Hvaš gerist žį žegar einhvern žrżtur örendiš eša erindiš.

Gķsli Jónsson, ķslenskukennari, sagši ķ žęttinum Ķslenskt mįl ķ Morgunblašinu 16.9.1989 og byrjar į žvķ aš vitna ķ Snorra Eddu:

„Žór lķtur į horniš og sżnist ekki mikiš, og er žó heldur langt. En hann er mjög žyrstur, tekur aš drekka og svelgur allstórum og hyggur aš eigi skal žurfa aš lśta oftar aš sinni ķ horniš. En er hann žraut erindiš og hann laut śr horninu og sér hvaš leiš drykknum, og lķst honum svo sem all-lķtill munur mun vera aš nś sé lęgra ķ horninu en įšur.“ [Hversu mikiš sem Žór reyndi aš drekka žaš sem var ķ horninu tókst honum žaš aldrei, reyndi žrisvar. innskot SS]

žrjóta erindi (eldra örendi) merkir žarna aš geta ekki lengur andaš frį sér, žurfa aš anda aš sér og neyšast žar meš til žess aš hętta aš drekka.

Oršiš örendi var skrifaš nokkuš mismunandi fyrrmeir. Ķ žeirri merkingu, sem hér um ręšir, er žaš nįttśrlega skylt lżsingaroršinu örendur = daušur. Ég held aš ör sé žarna neitunarforskeyti og örendur žvķ ķ raun sama sem andlaus, hęttur aš anda.

Sögnin aš žrjóta (žraut, žrutum, žrotinn; 2. hljóšskiptaröš) er žrįsinnis ópersónuleg meš žolfalli: mig žrżtur eitthvaš = mig skortir eitthvaš, ég hef mist eitthvaš, sbr. hluta śr įgętu kvęši Siguršar Žórarinssonar nįttśrufręšings.

Žar viš mig žrżtur minni,
žašan af veit ei par,
aš viš eigrušum śt į stręti
ętlandi į kvennafar …

Frekari mįlalengingar eru hér meš óžarfar. Hins vegar hefši höfundur mįlsgreinarinnar aš skašlausu mįtt nota eldri śtgįfuna, örendi, vegna žess aš erindi hefur ašra merkingu ķ dag en į tķmum Snorra. Hins vegar er žaš dįlķtiš svalt aš nota erindi, athygli lesandans vaknar.

Dįlķtiš athyglisvert er aš velta fyrir sér aš örendi sé biliš milli aš- og śtöndunar. 

Į Breišafirši og vķšar žaš kallašur liggjandi biliš milli aš- og śtfalls. Žar siglu menn strauma į liggjandanum sem var hęttuminna.

Eitthvaš er žaš kallaš žegar storminn lęgir, lęgšamišjan gengur yfir, og svo hvessir aftur af annarri įtt.

Loks mį nefna aš aš ķ heita pottinum žagna stundum allir óvęnt. Vera mį vera aš einhverjir hugsi sig um (sem er alltaf jįkvętt). Nokkrum augnablikum sķšar, hefst orrahrķšin aftur. Žetta getur kallast kjaftstopp.

Tillaga: Engin tillaga gerš enda ekkert aš mįlsgreininni.


Fullyršing getur veriš žvert į sannleikann

Sveitarfélög geta hvorki veriš hamingjusöm né óhamingjusöm. Hins vegar mį gera rįš fyrir žvķ aš Grindvķkingar męlist hamingjusamari en ķbśar annarra sveitarfélaga, ašrir eru žó sķst óhamingjusamari žó einkun žeirra sé lakari.

Ekki gengur aš fullyrša Eyjamenn óhamingjusömustu ķbśa landsins. Tęplega 10% žeirra telja sig ekki hamingjusama en „ašeins“ 3% Grindvķkinga. Žżšir žetta aš heildin, allir ķbśar ķ Vestmannaeyjum, sé óhamingjusamari en žeir ķ Grindavķk? Nei, hér er of mikiš fullyrt, langt umfram nišurstöšu skošanakönnunarinnar.

Męling į hamingju er afar vandasöm žó ekki sé nema vegna žess aš erfitt er aš gera greinamun į hamingju eša gleši, dagsforminu. Žį er oft aušvelt aš ruglast og telja žaš óhamingju žegar eitthvaš bjįtar į ķ dag en nęsta dag muna hugsanlega fįir hvaš olli. Oft žarf fjarlęgš til aš sjį hvort hamingja hafi rķkt. Lķti mašur yfir farinn veg sést oft skżrar hvernig lķšanin var. Hugsanlega er best aš męla hamingjuna yfir lengri tķma en enn dag.

Um daginn var fullyrt aš Ķsland vęri „spilltasta“ žjóšin į Noršurlöndunum. Aušvitaš er žaš ekki rétt žó svo aš męlingar ķ könnun hafi sżnt aš samkvęmt įkvešnum forsendumsé stašan ķ hinum löndunum skįrri.

Ķ śrslitum ķ 4000 m hlaupi į Ólympķuleikunum keppa hugsanlega sextįn menn. Sį sem lendir ķ sextįnda sęti er ekki lélegasti hlauparinn. Hinir voru betri ķ žessu hlaupi. Gleymum žvķ ekki aš fjöldi manna komst ekki ķ śrslitahlaupiš vegna žess aš tķmi žeirra var lakari, žeir féllu śr leik ķ undanśrslitum.

Valnefnd um dómara ķ Landsrétt tilnefndu į Excel-skjali fimmtįn manns sem hśn taldi hęfa til aš gegna stöšu dómara. Litlu munaši į milli manna og žar af leišandi er vart hęgt aš fullyrša aš sį sem var ķ fimmtįnda sęti į listanum yrši lélegri dómari en sį ķ fyrsta sęti.

Fullyršing er įkaflega vafasöm enda eru mįlin oft ekki einföld. Žess vegna eru Eyjamenn ekki óhamingjusamastir landsmanna. Ķsland er ekki spilltasta Noršurlandažjóšin, hlauparinn ķ sextįnda sęti er ekki lélegri en hinir og fimmtįn dómarar voru metnir hęfir, enginn var sagšur lélegri en hinir.

Fullyršing bitnar svo ęši oft į sannleikanum.


mbl.is Grindvķkingar hamingjusamastir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nefnifallssżki, skammstafanir og auškenni

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Nafnoršastķll

Ķ nafnoršastķl eru innihaldsrķkustu oršin ķ setningu nafnorš en frekar valin sagnorš sem hafa almenna merkingu.

Ef valin eru sagnorš sem hafa nįkvęma eša sértęka merkingu žį verša setningar lķflegri og kraftmeiri. Dęmi: 

Ķsabella tók įkvöršun um aš kaupa bķlinn. > Ķsabella įkvaš aš kaupa bķlinn. 
Aukning sölunnar varš mikil. > Salan jókst mikiš.

Mįlvķsir, handbók um mįlfręši handa grunnskólum. Góš bók sem ętti aš vera į boršum allra įhugamanna um ķslenskt mįl, ekki sķst blašamanna.

1.

„Žórarinn žykir žó leitt aš sjį Eyžóri gerš skil į afar neikvęšan mįta …“

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Skaši er aš žvķ aš blašmenn hafi ekki skilning į fallbeygingu nafnorša og sérnafna. Žórarinn er žarna ķ röngu falli, ętti aš vera žįgufalli. Nafniš beygist svona:

ef. Žórarinn
žf. Žórarin
žgf.Žórarni
ef. Žórarins

Blašamašurinn framleišir skemmda frétt, hann er haldinn nefnifallssżki en skilur ekki heldur hvaš nįstaša er:

… Eyžóri Žorlįkssyni ķ vinsęla söngleiknum Elly sem hefur veriš sżnd viš fįdęma vinsęldir ķ Borgarleikhśsinu undanfarin tvö įr.

Mikilvęgt er aš lesa frétt yfir įšur en henni er skilaš śt į vefinn. Žaš hefur blašamašurinn ekki gert eša, sem er verra, hann hefur ekki skilning į mįlinu. Söngleikurinn Elly hefur veriš sżndur.

Og žaš er fleira ašfinnsluvert ķ fréttinni:

Žessi lżsing sé ekki rétt og Žórarinn telur sig ķ góšri stöšu til aš leggja mat į sannleiksgildi lżsingarinnar žar sem hann žekkti Eyžór nįiš ķ meira en hįlfa öld.

Žessi mįlsgrein er klśšur. Ruglingsleg frįsögn, tafs og ekki hjįlpar nįstašan. Betra hefši veriš aš orša žetta svona:

Žórarinn telur lżsinguna į Eyžóri ranga, hann žekkti manninn og viti aš lżsingin er röng.

Eftirfarandi er ekki vel oršaš:

Eyžór hafi lķka mešal annars veriš fyrstur Ķslendinga …

Žetta er slęmt klśšur, stķlleysiš er algjört. Sé atviksoršinu lķka sleppt veršur setningin skįrri.

Tillaga: Žórarni žykir žó leitt aš sjį Eyžóri gerš skil į afar neikvęšan mįta …

2.

R. e-n til e-s

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Skammstafanir eru oftast ljótar. Žetta er mķn skošun. Sś kenning er uppi aš žęr hafi komiš til ķ prentušu mįli svo hęgt sé aš spara plįss ķ blżsetningu. Sś tękni er śrelt žvķ nś žarf aldrei aš spara plįss, ašrar leišir eru betri. Ég hallast aš žessari kenningu.

Įšur fyrr var tališ aš stytta mętti algeng orš eša oršasambönd og gat munaš nokkru žegar góšir setjarar vildu ekki lįta mįlsgrein enda į öroršum og punkti ķ nżrri lķnu (į, ę, aš, til og svo framvegis (ekki „o.s.frv.“).

Samfellda hugsun į aš tjį ķ setningu eša mįlsgrein, helst įn žess aš punktur eša tölustafir brjóti hana upp. Undantekningar eru dagsetningar, įrtöl og hugsanlega stęrri tölur.

Einstaklega stķllaust og hjįkįtlegt er aš lesa svona:

Hérna gekk 1 mašur hverja 1 klukkustund nema um kl. 6 žį voru žeir 7.

Aldrei aš byrja setningu į tölustaf eins og hér sést og foršast nįstöšu:

    1. Aprķl tķškast aprķlgöbb ķ 4 fjölmišlum og 3 vefsķšum.

Hęgt er aš spinna upp klśšurslega frįsögn meš skammstöfunum, dęmi (žetta er spaug):

Sr. Jón las skv. venju bls. 2 og sķšan e.k. frįsögn frį u.ž.b. 10 f.Kr. ķ a.m.k 1/2 klst. 7 mķn. og 2 sek. eša u.ž.b. til kl. 12.

Žetta er aušvitaš ólęsilegt og frekar óskemmtilegt. Į svipašan hįtt veršur manni um og ó žegar fyrir augu ber svona skżringar į malid.is (žetta er ekki spaug):

2 reka, †vreka (st.)s. ‘hrekja burt eša į undan sér, vķsa burt; slį, hamra jįrn; starfrękja; žvinga, neyša: r. e-n til e-s; hefna: r. e-s; óp. hrekjast (fyrir straumi, vindi)’; sbr. fęr. og nno. reka ķ svipašri merk., sę. vräka ‘kasta burt, hafna’, fsę. räka ‘hrekja į braut’, sę. mįll. räka ‘berast fyrir straumi; flękjast um’; sbr. ennfremur fe. wrecan ‘hrekja burt, hefna,…’, fhž. rehhan, fsax. wrekan ‘hegna, hefna,…’, gotn. wrikan ‘ofsękja’. Lķkl. ķ ętt viš lat. urgeĢ&#132;re ‘žrengja aš, knżja, żta į’, fi. vrįjati ‘rįfar, reikar’ og e.t.v. fsl. vragÅ­ ‘fjandmašur’, lith. varĢ&#131;gas ‘neyš, eymd’; af ie. *uĢÆreg- (*uĢÆerg-) ‘žjarma, žrżsta aš, knżja, ofsękja’ (ath. aš baltn. og slavn. oršin gętu eins veriš ķ ętt viš vargur og virgill). Sum merkingartilbrigši so. reka ķ norr. gętu stafaš frį föllnum forskeytum, sbr. t.d. reka ‘hrekja burt’ e.t.v. < *fra-wrekan, sbr. fe. forwrecan; ‘hefna’ < *uzwrekan, sbr. fe. aĢ&#132;wrecan (s.m.). Sjį rek (1 og 2), -reka (1), rekald, reki, rekinn (1 og 2), rekja (4), rekning(u)r (1 og 2), rekstur (2) og rakstur (1), rétt kv., rétt(u)r (3), rękindi, rękja (3) og rękur (1); ath. rökn (1) og raukn (1).

Er ekki hęgt aš gera betur ķ svona afbragšsgóšum vef? Ķ tilvitnuninni er mikill fróšleikur og žvķ betra aš lesa hęgt og rólega til aš allt skiljist. Greinaskil eru yfirleitt gott hjįlpartęki en ekki notuš.

Tillaga: Reka einhvern til einhvers.

3.

„Ķ sam­ręmi viš vinnu­regl­ur banda­lags­ins flugu tvęr orr­ustužotur ķt­alska flug­hers­ins til móts viš vél­arn­ar til aš auškenna žęr.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Hvaš er nś žetta? Ekki var žaš svo aš óžekktu vélarnar žyrftu auškenningar viš heldur var ętlunin sś aš bera kennsl į žęr.

Nafnoršiš auškenni merkir žaš sem greinir eitt frį öšru, sérkenni eša einkenni af einhverju tagi. Jurtir hafa auškenni sem greinir žęr frį hverri annarri.

Auškenni lögreglumanna er fatnašurinn sem žeir klęšast (leynilöggan er undantekning). Auškenni fjallamannsins er til dęmis gönguskórnir sem sķst af öllu eru samkvęmisklęšnašur.

Žį er žaš sagnoršiš, aš auškenna. Į malid.is segir um oršiš:

setja sérstakt mark į (e-š) til ašgreiningar eša einkennis

eiganda hunds er skylt aš auškenna hund sinn
allar götur bęjarins eru auškenndar meš skilti
ég auškenndi nokkur atriši textans meš gulum lit

Hér ętti aš vera ljóst aš ķtalski flugherinn ętlaši sér ekki aš „aukenna“  flugvélarnar. Žaš hefši hefši veriš alvarlegt mįl žvķ žęr reyndust vera rśssneskar. 

Lķklegast er aš blašamašurinn hafi lįtiš enska nafnoršiš „identification“ og sagnoršiš „to identify“ rugla sig ķ rķminu. Hvorugt žeirra dugar hér.

Mjög mikilvęgt er aš blašamašur hafi góš tök į ķslensku žvķ įbyrgšin er mikil. Röng oršanotkun ķ fjölmišlum ruglar lesendur og žį er hęttan sś aš sumir skilji hreinlega ekki žegar oršin eru notuš ķ réttu samhengi.

Žegar ofangreint hafši veriš skrifaš birtist frétt um sama mįl į visir.is og oršalagiš er svipaš. Ķ henni segir aš ętlunin hafi aš auškenna óžekktu flugvélarnar.

Af žessu mį draga žį įlyktun aš oršalagiš er ekki komiš frį blašamönnunum sem skrifušu fréttirnar heldur frį Landhelgisgęslunni. Žar žurfa žeir aš taka sig į sem skrifa fréttatilkynningar, žetta er einfaldlega óbošlegt.

Blašamenn Morgunblašsins og Vķsis hefšu aš sjįlfsögšu įtt aš umorša textann įšur en hann var birtur. „Kranablašamennska“ er ekki mešmęli fyrir fjölmišil. Žeir eiga aš vita betur en hugsunarleysiš er algjört.

Tillaga: Ķ sam­ręmi viš vinnu­regl­ur banda­lags­ins flugu tvęr orr­ustužotur ķt­alska flug­hers­ins til móts viš vél­arn­ar til aš bera kennsl į žęr.


Óžekktir yfirburšir, eftirköst og drasla til

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Žżša er ekki žķša

Sé mašur ekki alveg smekklaus finnst manni sögnin aš affrysta ljót en sögnin aš žķša falleg. 

Ķ staš žess aš „affrysta“ mat skulum viš žķša hann. Hann žišnar žį, ķ staš žess aš „affrystast“ (affrjósa?) og veršur žišinn ķ staš žess aš verša „affrosinn“ (affrešinn?). 

En žķšum hann alltaf meš ķ-i.

Mįliš į blašsķšu 52 ķ Morgunblašinu 14.3.2019.

 

1.

„Žingiš hefur nś tvisvar fellt meš óžekktum yfirburšum „eina samninginn sem völ er į“.“

Leišari Morgunblašsins 14.3.2019          

Athugasemd: Žetta er skrżtiš. Höfundur er aš segja frį vandręšum bresku rķkisstjórnarinnar vegna Brexit, brottför landsins śr ESB. Breski forsętisrįšherrann į ķ miklum vandręšum ķ žinginu. Hann segir aš samningurinn hafi veriš felldur meš „óžekktum yfirburšum“.

Hvaš er óžekkt? Atkvęšagreišslan ķ breska žinginu žann 10. mars fór žannig aš 391 greiddi atkvęši gegn og 242 meš. Ekkert er žarna óžekkt nema óžekktin ķ žingmönnum rķkisstjórnarflokkanna sem greiddu ekki atkvęši eins og rķkisstjórnin vildi.

Žegar leišarahöfundur talar um „óžekkta“ yfirburši į hann viš aš žeir hafi veriš meiri en įšur hafa žekkst. Oršalagiš er śt ensku. Enskumęlandi segja: „Something is unheard of“. Viš tölum į annan veg hér į landi nema ętlunin sé aš śtbreiša „ķsl-ensku“. Ekki mį samt nota lżsingaroršiš „óheyrilegur“ ķ žessu sambandi.

Žaš sem er óžekkt er ekki žekkt. Danmörk sigraši Ķsland meš fjórtįn mörkum gegn tveimur og er fįtķtt aš liš vinni meš slķkum yfirburšum ķ fótbolta (ekki „óžekktum“ yfirburšum).

Tillaga: Žingiš hefur nś tvisvar fellt „eina samninginn sem völ er į“ meš meiri yfirburšum en žekkst hafa ķ atkvęšagreišslum ķ breska žinginu.

2.

„Eftirköst Christchurch-įrįsarinnar rétt aš byrja.“

Frétt į blašsķšu 15 ķ Morgunblašinu 18.02.2019.         

Athugasemd: Hér eru stuttar vangaveltur um merkingu fyrirsagnarinnar, sérstaklega nafnoršsins eftirköst. Er ekki alveg viss um hvort blašamašurinn įtti sig į oršinu. Af efni fréttarinnar mį rįša aš ekki er vķst aš eftirköstin séu öll slęm.

Ķ hugum flestra merkir oršiš neikvęšar afleišingar. Til dęmis er hausverkur oft eftirköst of mikillar įfengisdrykkju. Setji ég dķsil į bensķnbķl veršur hann ógangfęr, žaš eru slęm eftirköst. 

Sį sem kaupir lottómiša myndi aldrei oršaš žaš sem svo aš vinningurinn sé eftirköst kaupanna. Ekki heldur eru žaš eftirköst aš fį afslįtt viš kaup į vöru.

Aš žessu sögšu vęri skįrra aš nota oršiš afleišingar. Til dęmis telja margir aš takmarkanir į byssueign séu naušsynleg ašgerš en ašrir eru ósammįla.

Tillaga: Afleišingar įrįsanna ķ Christchurch eru margvķslegar.

3.

„Hann draslar til – rķfur kjaft og hundsar allt sem hann er bešinn um

Frétt į dv.is.         

Athugasemd: Sögnin aš drasla er alžekkt. Žegar einhver draslar žarf hinn sami eša ašrir aš taka til. Žannig gerast hlutirnir į bestu heimilum, vinnustöšum og jafnvel śti ķ sjįlfri nįttśrunni. Annars er žetta skemmtileg frétt į DV, fjallar um unglinginn sem į aš vķsa śt af heimilinu žvķ hann draslar svo mikiš. Og unglingurinn er köttur.

Stundum renna sama orš og oršasambönd. Sį sem tekur til segist gera žaš vegna žess aš einhver „draslaši til“. Žetta sķšasta er aušvitaš bull. 

Į malid.is segir: 

‘draga meš erfišismunum, róta e-u til; slarka, svalla’ … so. drasla viršist auk žess nafnleidd af *drasil-, sbr. drösla af drösull (2) (s.ž.). Sjį drasa og dręsa.

Gaman er aš sjį žarna tenginguna viš drösul, žį glašnar yfir mörgum. Į malid.is segir um žaš orš:

‘hestur; †hestsheiti’. Uppruni óljós. Oršiš hefur veriš tengt viš gr. (lesb.) thérsos ‘hugrekki’, sbr. gotn. gadaursan ‘dirfast’. Vafasamt. E.t.v. fremur sk. drösla og eiginl. s.o. og drösull (2). 

Żmsir hafa haft žaš į móti žessari ęttfęrslu aš hestsheitiš hljóti aš vera hrósyrši, en slķku er valt aš treysta, nöfn af žessu tagi eru oft tvķhverf og heitiš hefur e.t.v. ķ upphafi merkt taumhest, beislisfįk eša jafnvel stašan hest.

Mį vera aš Jónas Hallgrķmsson hafi ekki haft gęšing ķ huga er hann orti:

Drottinn leiši drösulinn minn,
drjśgur veršur sķšasti įfanginn.

Žetta er aušvitaš śr ljóšinu Sprengisandur. Furšulegt er annars hvaš mann rekur langt ķ spjalli um orš. 

Tillaga: Hann draslar, rķfur kjaft og hundsar allt sem hann er bešinn um.

 


Grani er genginn aftur, aldrei grįšugri, gleymd er Geirrķšur

Ķ ženna tķma kom śt Geirrķšur, systir Geirröšar į Eyri, og gaf hann henni bśstaš ķ Borgardal fyrir innan Įlftafjörš. Hśn lét setja skįla sinn į žjóšbraut žvera og skyldu allir menn rķša žar ķ gegnum. Žar stóš jafnan borš og matur į, gefinn hverjum er hafa vildi. Af slķku žótti hśn hiš mesta göfugkvendi.

Svo segir ķ Eyrbyggju. Frį upphafi Ķslandsbyggšar var öllum heimil för um landiš og hefur žaš veriš lengst af sķšan, žó meš lķtils hįttar takmörkunum.

Frį örófi alda hefur stęrš jarša mišast fyrst og fremst viš žau hagnżtu not sem hafa mįtti af žeim og žį eingöngu til bśskapar. Utan heimajarša hafa menn įtt ķtök ķ skógum til eldvišar eša kolagerša, stęrri svęša sem afrétti, en um eignir var aldrei um aš ręša žvķ hver hefši viljaš eiga stęrri lönd en hann réši viš aš annast og hver hefši getaš selt slķk lönd. Varla hefur nokkur mašur įtt heišarnar, fjöllin, mišhįlendiš og jöklanna svo eitthvaš sé nefnt. 

Getur einhver haldiš žvķ fram aš eigandi einfaldrar bśjaršar eigi hreinlega fjalliš fyrir ofan bęinn? Fjall sem er ekkert annaš en fljśgandi björg og skrišur žar sem varla sést stingandi strį né nokkur mašur eša skepna hafi fariš um.

Žaš er įn efa ekkert annaš en forn lygisaga aš jöršin Reykjahlķš sé svo landmikil aš hśn eigi land allt sušur aš žeirri mörkum žeirrar bśjaršar er įšur var nefnd Skaftafell en er nś hluti af samnefndum žjóšgarši? 

Menn hafa frį upphafi landnįms į Ķslandi deilt um lönd og landamerki og žaš er ekki nżtt aš landeigendur grķpi til margvķslegra rįša til aš „stękka" jaršir sķnar. Įr, lękir og spręnur hafa breytt um farveg, jafnvel žornaš upp. Jöklar hafa gengiš fram og eyšilagt lönd og hundrušum įra sķšar hörfaš. Hver į nś žaš land sem įšur var huliš jökli? Stękkar land ašliggjandi jarša viš žaš eitt aš jökullinn hörfar eša veršur til eitthvert tómarśm?

Hvar er steinninn stóri sem įšur markaši lķnu til austurs ķ fossinn og hvort į aš miša viš fossinn eša mišja įna en ekki žennan eša hinn bakkann? Jś, steinninn žekkist ekki lengur og fossinn og įin eru löngu horfin og til hvaša rįša mį žį grķpa ef upp sprettur deila? 

Ef til vill munar einhverjir eftir röksemdum lögmanns Austur-Eyjafjallahrepps sem žį hét, er rįšist var meš gjafsókn dómsmįlarįšuneytisins aš feršafélaginu Śtivist fyrir žaš eitt aš endurbyggja ónżtan skįla efst į Fimmvöršuhįlsi, ķ 1000 m hęš yfir sjįvarmįli. Ķ mįlflutningi lögmannsins sem nś er umbošsmašur Alžingis var žvķ haldiš fram aš skįlinn stęši innan landamerkja tiltekinnar jaršar sem žó var eitt žśsund metrum nešar og ķ 18 km fjarlęgš. Hvernig žaš gat gerst aš jörš gęti įtt „land" žar sem jökull hafši veriš ķ hundruš įra fékkst aldrei śtskżrt. Aušvitaš var hreppurinn geršur afturreka meš bull sitt.

Landeigendur bera oft fyrir sig žinglżsingar į landamerkjum. Į móti mį spyrja hversu góš og įbyggileg gögn žinglżsingar eru, sérstaklega fornar? Dęmi eru til aš hér įšur fyrr hafi veriš žinglżst bréfum sem gamalt fólk hafši handskrifaš į bréfsnifsi um landamerki bśjarša sinna, byggt į minni eša sögusögnum og yfirleitt óvottfest. Žannig gögn og fleiri af žvķ tagi geta aušvitaš ekki stašist og skiptir engu hversu gamlar žinglżsingarnar eru,

Menn hafa ešlilega leitaš gagna ķ fornbréfasöfnum um landamerki en grunur leikur jafnvel į aš žašan hafi gögn veriš numin į brott til žess eins aš koma ķ veg fyrir aš sönnunargögn finnist um deilumįl.

Hugsanlega hefši fjįrmįlarįšuneytiš getaš stašiš öšru vķsi aš kröfum sķnum ķ žjóšlendumįlunum, en žaš er fjarri öllu lagi, aš rįšuneytiš hefši įtt aš lįta hagsmuni landeigenda rįša feršinni. Žaš eru meiri hagsmunir ķ hśfi en landeigenda, og žvķ er sś krafa ešlileg, aš landeigendur fari ašeins meš žaš land, sem žeir geti fęrt sönnur į aš žeir eigi, - į žvķ byggist eignarétturinn. Žaš er ekki eignaréttur né heldur er žaš sanngjarnt aš Alžingi samžykki višbótarlandnįm mörgum öldum eftir aš landnįmi lauk.

Breytingar į landnotkun hafa oršiš grķšarlegar į undanförnum įrum. Nįm żmiskonar er oršiš mjög įbatasamt, virkjanir, feršažjónusta, vegalagning, uppgręšsla og fleira og fleira mį upp telja. Ķ žessu sambandi man ég eftir óbilgjarnri kröfu fyrrverandi eigenda jaršarinnar Fells sem töldu sig eiga Jökulsįrlón viš Breišamerkurjökul. Žeir geršu einu sinni kröfu til žess aš öllum myndatökum viš Lóniš vęri hętt nema til kęmi greišslur til žeirra!

Hver į Heimaklett ķ Vestmannaeyjum, Hamarinn ķ Vatnajökli eša Heljarkamb og Morinsheiši? Er til žinglżstur eigandi aš Stapafelli undir Jökli, Sįtu, Skyrtunnu og Kerlingunni ķ Kerlingarskarši. Hver į Tröllkallinn eša Böllinn viš Ballarvaš ķ Tungnaį? Og hver skyldi nś eiga Móskaršshnśka?

Žjóšlendulögin eru of mikilvęg til žess aš žrżstihópur landeigenda megi fį nokkru rįšiš um framgang žeirra. Įstęšan er fyrst og fremst sś aš žį munu žeir girša lönd, ganga į rétt feršamanna og heimt toll.

Hins vegar skipir nś mestu mįli hver sé réttur okkar hinna, okkar landlausu landsmanna. Eigum viš aš lįta hirša af okkur žau rétt sem landsmenn hafa haft haft sįtt um į Ķslandi frį upphafi byggšar? Eigum viš aš sętta okkur viš žaš aš meintir landeigendur girši lönd sķn rétt eins og gert er uppi į Hellisheiši žar sem giršing hefur veriš reist yfir forna žjóšleiš.

Vera mį aš sumir landeigendur beri hag nįttśrunnar sér fyrir brjósti. Žaš var žó ekki fyrr en fyrir um tuttugu įrum aš landeigendur fóru aš sjį tekjuvon vegna fjölgunar feršamanna. Fram aš žeim tķma voru margar jaršir ašeins byrši į eigendum žeirra. Nś vilja fleiri og fleiri loka ašgangi aš nįttśruminjum, rukka fyrir ašganginn, og jafnvel eru žeir til sem vilja meina för fólks um óbyggši og ónżtt svęši nema gegn greišslu.

Ķ žjóšsögum Jóns Įrnasonar segir:

Į Staš į Ölduhrygg (Stašastaš) bjó ķ gamla daga bóndi sį, er Grani hét; var hann bęši įgjarn og aušugur. Alfaravegurinn lį um landeign hans eptir endilaungum Ölduhrygg sem nś er kallaš Stašarholt, og veršur enn ķ dag aš fara um žennan veg, er feršast er vestur undir Jökul eša žašan inn į Mżrar eša ķ Dali, enda er vegur sį mjög fjölfarinn, bęši til kauptśnanna Ólafsvķkur og Bśša, og til skreišarkaupa vestur i „plįss", sem kallaš er, en žaš er Hjallasandur, Keflavķk, Ólafsvik, og Brimilsvellir.

Grani bóndi žóttist nś geta nįš miklu fé, ef hann tollaši veginn; byggši hann žvķ afar mikinn torfgarš nešan frį sjó og upp ķ Langavatn (Stašarvatn). Hliš hafši hann į garšinum, žar sem vegurinn er, en veitti eingum fararleyfi, nema žeim, er greiddu Granatoll. Óljóst er meš öllu, hve hįr hann hefir veriš, en illa undu menn tollgreišslu žessari, enda launušu žeir Grana bónda hana "žvķ einhvern morgun fanst hann daušur hangandi viš annan dyrastafinn ķ garšshlišinu.

Hefir sį vegur aldrei veriš tollašur sķšan. Žaš er aušséš į garšrśst žeirri, sem eptir er, aš hann hefir veriš įkaflega hįr og žykkur, og leingd hans hér um bil 300-400 fašmar.

Segja mį meš sanni aš nś sé Grani genginn aftur og illa magnašur. Gleymd er Geirrķšur ķ Borgardal.

 

 


mbl.is Segja rįšherra skapa ófremdarįstand
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband