Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2019

Lausi taumurinn, bišla til gušs og erindi eša örendi,

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Fótbolti eša knattspyrna

Žegar fótboltaleikur fluttist hingaš til Ķslands, bįšu menn lęršan mįlhreinsunarmann aš bśa til ķslenzkt orš yfir žennan leik, og žannig var oršinu knattspyrna naušgaš inn ķ mįliš.

Ķ žessum leik er ekki leikiš meš knött, heldur hlut, sem fer įgętlega į aš haldi heitinu bolti. Knöttur er gagnžéttur og žungur, žaš heyrir hver mašur meš óspillta heyrn į hljómi oršsins; bolti er léttur, žaš er loft innan ķ honum, žaš er lķka aušheyrt į hljómi oršsins.

Og ķ žennan bolta er ekki spyrnt, heldur sparkaš – žaš er ekki spyrnt ķ hlut nema hann veiti višnįm. Fótbolti er žvķ įgętt orš. Vonandi į mįltilfinning žjóšarinnar eftir aš śtrżma oršinu knattspyrna...

Kristjįn Albertsson ķ Skķrni 1939. Birt į Vķsindavefnum.

1.

„Voru eigendur verslana ķ nįgrenninu sagšir ęvareišir žar sem mótmęlendum var gefinn laus taumur til žess aš brjóta og bramla.“

Frétt į blašsķšu 17 ķ Morgunblašinu 19.3.2019.           

Athugasemd: Góš regla er aš nota ekki mįlshętti eša orštök nema kunna į žeim skil. Betra er aš sleppa žeim frekar en aš eiga į hęttu aš fara rangt meš.

Ķ žessu tilviki passar orštakiš ekki og mįlsgreinin missir merkingu sķna.

Taumur er „sį hluti  beislisins sem haldiš er ķ“, segir ķ ķslenskri nśtķmamįlsoršabók. 

Reišmašurinn stjórnar hestinum meš taumnum. Žegar taumurinn er lagšur nišur, er laus, fęr hesturinn aš stjórna feršinni sjįlfur. Hér vęri algjört stķlbrot aš segja aš hesturinn hafi fengiš „frjįlsar hendur“ til aš gera žaš sem honum sżnist.

Jafnmikil stķlleysa er aš segja aš mótmęlendum hafi veriš gefinn laus taumurinn vegna žess aš žaš gefur til kynna aš einhver, lķklega lögreglan, hafi fylgst nįiš meš, rétt eins og reišmašurinn sem gaf hestinum lausan tauminn.

Samkvęmt fréttinni missti lögreglan stjórn į mótmęlendum og tóku sumir upp į žvķ aš ręna fyrirtęki. Afleišingin af öllu žessu varš enda sś aš lögreglustjórinn var rekinn. Žetta geršist ķ Parķs (ekki segja; „įtti sér staš“ ķ Parķs).

Tillaga: Eigendur verslana ķ nįgrenninu voru sagšir ęvareišir žar sem mótmęlendum gįtu brotiš allt og bramlaš enda lögreglan fjarri.

2.

„Hrósaši fyrst og sķšast leikmönnum fyrir aš stķga upp ķ samręmi viš gildi félagsins og berjast fyrir hver annan.“

Grein į blašsķšu 12 ķ višskiptablaši Morgunblašsins 20.3.2019.           

Athugasemd: Žetta er óskiljaleg mįlsgrein ķ annars góšum pistli. Ķ įgętri bók segir aš Jesś hafi stigiš upp til himna. Allir skilja hvaš įtt er viš. Vart hafa leikmennirnir fariš aš dęmi hans. Lķklegast er žó aš žeir hafi stigiš upp į stól, upp į tröppu į leiš sinni į nęstu hęš eša eitthvaš svoleišis.

Furšuleg er sś įrįtta margra mętra manna aš skrifa ensku meš ķslenskum oršum. Slķkt var framandi og illskiljanlegt en žykir nś svalt og flott, merki um aš menn hafi komiš til śtlanda.

Viš hin, žessi heimsku ķ upprunalegri merkingu žess oršs, hvįum žvķ viš erum engu nęr. Nokkrar lķkur eru žį į žvķ aš einhver sem horft hefur į amrķskar sakamįlamyndir manni sig upp (ekki segja „stķgi upp“) og spyrji trśr enskunni:

„Did they really step up or are you just kidding?“

Žetta sķšasta er greinilega śtidśr.

Tillaga: Hrósaši fyrst og sķšast leikmönnum fyrir aš taka sig į, berjast ķ samręmi viš gildi félagsins, hjįlpast aš.

3.

„Skömmu įšur en flugvélin brotlenti žagši flugstjórinn, sem var frį Indlandi, en flugmašurinn, sem var frį Indónesķu, bišlaši til gušs.“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Žetta er ekki góš mįlsgrein, aušvelt er aš laga hana. Lķklega hefur indverski flugstjórinn žagnaš žó ekki sé rangt aš segja aš hann hafi žagaš, ekki sagt neitt, hętt aš tala. 

Indónesķski flugmašurinn bišlaši ekki til gušs. Blašamašurinn sem skrifaši fréttina veit ekki hvaš oršiš žżšir.

Ķ malid.is segir aš bišla merkir aš bišja um hönd stślku, sį sem bišlar er bišill. Žetta vita aušvitaš allir sem alist hafa upp viš lestur bóka og žvķ ósjįlfrįtt safnaš drjśgum oršaforša. Nįnar er fjallaš um sögnina aš bišla hér og einni ķ žessum pistli.

Ķ staš tvķtekningarinnar, nįstöšunnar; „sem var frį“, hefši blašamašurinn įtt aš orša žaš svo aš flugstjórinn vęri indverskur og flugmašurinn indónesķskur. Lżsingaroršin sem dregin eru aš landaheitum eru oft žęgileg ķ notkun.

Heimild fréttarinnar er Reuters fréttamišlunin. Žar er fréttin miklu ķtarlegri. Tilvitnunin hér aš ofan er śr žessari mįlsgrein frį Reuters fréttamišuninni:

The Indian-born captain was silent at the end, all three sources said, while the Indonesian first officer said „Allahu Akbar”, or “God is greatest”, a common Arabic phrase in the majority-Muslim country that can be used to express excitement, shock, praise or distress.

Tveir ęšrulausir menn, annar žegir og hinn įkallar Guš.

Tillaga: Skömmu įšur en flugvélin brotlenti žagnaši indverski flugstjórinn en indónesķski flugmašurinn baš til gušs.

4.

„28 įra įstralskur žjóšernisöfgamašur, sem skaut 50 manns til bana ķ moskum ķ borginni Christchurch į Nżja-Sjįlandi, …“

Frétt į blašsķšu 34 ķ Morgunblašinu 21.3.2019.           

Athugasemd: Žrautreyndur blašamašur Moggans byrjar mįlsgrein į tölustöfum. Hvergi ķ heiminum, aš minnsta kosti ekki ķ vestręnum fjölmišlum, tķškast slķkt. Žetta hefur margoft veriš nefnt į žessum vettvangi.

Hér er įgęt skżring į fyrirbrigšinu:

A number is an abstract concept while a numeral is a symbol used to express that number. “Three,” “3” and “III” are all symbols used to express the same number (or the concept of “threeness”). 

One could say that the difference between a number and its numerals is like the difference between a person and her name.

Ég hef įšur nefnt žetta en nśna įkvaš ég aš koma meš erlendar tilvķsanir til aš sżna aš žetta į ekki ašeins viš ķslensku. Hér er önnur tilvķsun valin af handahófi ķ oršasafni Google fręnda.

You should avoid beginning a sentence with a number that is not written out. If a sentence begins with a year, write "The year“ before writing out the year in numbers.

Getur žaš veriš rétt hjį mér aš fleiri og fleiri blašamenn og skrifarar séu farnir aš byrja setningar į tölustöfum? Sé svo er žaš slęm žróun. Tölustafir stinga oft ķ augun į prenti.

Tillaga: Tuttugu og įtta įra įstralskur žjóšernisöfgamašur, sem skaut …

5.

„Aušvitaš er Jón Gnarr rétti mašurinn til aš hefja į loft fįna fįrįnleikans ķ leikhśsinu, taka upp žrįšinn žar sem Ionesco žraut erindiš.“

Leiklistargagnrżni į blašsķšu 55 ķ Morgunblašinu 21.3.2019.           

Athugasemd: Gagnrżnandinn er eflaust aš snśa į lesendur. Sumir žeirra kunna aš segja aš žarna eigi aš standa örendi. Hvort tveggja er rétt. Į malid.is segir:

erindi, erendi, †ųrendi, †eyrendi h. ‘bošskapur, skilaboš; verkefni, hlutverk; mįlaleitan; fyrirlestur; vķsa (ķ kvęši)’; sbr. fęr. ųrindi, nno. ęrend, sę. ärende, d. ęrende; sbr. fe. ęĢ„rende ‘bošskapur, sżslan’, 

Erindi ķ tilvitnuninni er hins vegar allt annaš en skilaboš eša sżslan, žó žaš sé nįtengt. Ķ Ķslenskri oršsifjabók į malid.is segir:

1 örendi, †ųrendi h. † ‘erindagerš, skilaboš,…’.

2 örendi, †ųrendi h. † ‘sś stund sem unnt er aš halda nišri ķ sér andanum, bil milli aš- og śtöndunar’; eiginl. ‘śtöndun’. Af ör- (4) og andi (1). Sjį örendur.

Örendi er sem sagt augnablikiš į milli aš- og śtöndunar. Hvaš gerist žį žegar einhvern žrżtur örendiš eša erindiš.

Gķsli Jónsson, ķslenskukennari, sagši ķ žęttinum Ķslenskt mįl ķ Morgunblašinu 16.9.1989 og byrjar į žvķ aš vitna ķ Snorra Eddu:

„Žór lķtur į horniš og sżnist ekki mikiš, og er žó heldur langt. En hann er mjög žyrstur, tekur aš drekka og svelgur allstórum og hyggur aš eigi skal žurfa aš lśta oftar aš sinni ķ horniš. En er hann žraut erindiš og hann laut śr horninu og sér hvaš leiš drykknum, og lķst honum svo sem all-lķtill munur mun vera aš nś sé lęgra ķ horninu en įšur.“ [Hversu mikiš sem Žór reyndi aš drekka žaš sem var ķ horninu tókst honum žaš aldrei, reyndi žrisvar. innskot SS]

žrjóta erindi (eldra örendi) merkir žarna aš geta ekki lengur andaš frį sér, žurfa aš anda aš sér og neyšast žar meš til žess aš hętta aš drekka.

Oršiš örendi var skrifaš nokkuš mismunandi fyrrmeir. Ķ žeirri merkingu, sem hér um ręšir, er žaš nįttśrlega skylt lżsingaroršinu örendur = daušur. Ég held aš ör sé žarna neitunarforskeyti og örendur žvķ ķ raun sama sem andlaus, hęttur aš anda.

Sögnin aš žrjóta (žraut, žrutum, žrotinn; 2. hljóšskiptaröš) er žrįsinnis ópersónuleg meš žolfalli: mig žrżtur eitthvaš = mig skortir eitthvaš, ég hef mist eitthvaš, sbr. hluta śr įgętu kvęši Siguršar Žórarinssonar nįttśrufręšings.

Žar viš mig žrżtur minni,
žašan af veit ei par,
aš viš eigrušum śt į stręti
ętlandi į kvennafar …

Frekari mįlalengingar eru hér meš óžarfar. Hins vegar hefši höfundur mįlsgreinarinnar aš skašlausu mįtt nota eldri śtgįfuna, örendi, vegna žess aš erindi hefur ašra merkingu ķ dag en į tķmum Snorra. Hins vegar er žaš dįlķtiš svalt aš nota erindi, athygli lesandans vaknar.

Dįlķtiš athyglisvert er aš velta fyrir sér aš örendi sé biliš milli aš- og śtöndunar. 

Į Breišafirši og vķšar žaš kallašur liggjandi biliš milli aš- og śtfalls. Žar siglu menn strauma į liggjandanum sem var hęttuminna.

Eitthvaš er žaš kallaš žegar storminn lęgir, lęgšamišjan gengur yfir, og svo hvessir aftur af annarri įtt.

Loks mį nefna aš aš ķ heita pottinum žagna stundum allir óvęnt. Vera mį vera aš einhverjir hugsi sig um (sem er alltaf jįkvętt). Nokkrum augnablikum sķšar, hefst orrahrķšin aftur. Žetta getur kallast kjaftstopp.

Tillaga: Engin tillaga gerš enda ekkert aš mįlsgreininni.


Fullyršing getur veriš žvert į sannleikann

Sveitarfélög geta hvorki veriš hamingjusöm né óhamingjusöm. Hins vegar mį gera rįš fyrir žvķ aš Grindvķkingar męlist hamingjusamari en ķbśar annarra sveitarfélaga, ašrir eru žó sķst óhamingjusamari žó einkun žeirra sé lakari.

Ekki gengur aš fullyrša Eyjamenn óhamingjusömustu ķbśa landsins. Tęplega 10% žeirra telja sig ekki hamingjusama en „ašeins“ 3% Grindvķkinga. Žżšir žetta aš heildin, allir ķbśar ķ Vestmannaeyjum, sé óhamingjusamari en žeir ķ Grindavķk? Nei, hér er of mikiš fullyrt, langt umfram nišurstöšu skošanakönnunarinnar.

Męling į hamingju er afar vandasöm žó ekki sé nema vegna žess aš erfitt er aš gera greinamun į hamingju eša gleši, dagsforminu. Žį er oft aušvelt aš ruglast og telja žaš óhamingju žegar eitthvaš bjįtar į ķ dag en nęsta dag muna hugsanlega fįir hvaš olli. Oft žarf fjarlęgš til aš sjį hvort hamingja hafi rķkt. Lķti mašur yfir farinn veg sést oft skżrar hvernig lķšanin var. Hugsanlega er best aš męla hamingjuna yfir lengri tķma en enn dag.

Um daginn var fullyrt aš Ķsland vęri „spilltasta“ žjóšin į Noršurlöndunum. Aušvitaš er žaš ekki rétt žó svo aš męlingar ķ könnun hafi sżnt aš samkvęmt įkvešnum forsendumsé stašan ķ hinum löndunum skįrri.

Ķ śrslitum ķ 4000 m hlaupi į Ólympķuleikunum keppa hugsanlega sextįn menn. Sį sem lendir ķ sextįnda sęti er ekki lélegasti hlauparinn. Hinir voru betri ķ žessu hlaupi. Gleymum žvķ ekki aš fjöldi manna komst ekki ķ śrslitahlaupiš vegna žess aš tķmi žeirra var lakari, žeir féllu śr leik ķ undanśrslitum.

Valnefnd um dómara ķ Landsrétt tilnefndu į Excel-skjali fimmtįn manns sem hśn taldi hęfa til aš gegna stöšu dómara. Litlu munaši į milli manna og žar af leišandi er vart hęgt aš fullyrša aš sį sem var ķ fimmtįnda sęti į listanum yrši lélegri dómari en sį ķ fyrsta sęti.

Fullyršing er įkaflega vafasöm enda eru mįlin oft ekki einföld. Žess vegna eru Eyjamenn ekki óhamingjusamastir landsmanna. Ķsland er ekki spilltasta Noršurlandažjóšin, hlauparinn ķ sextįnda sęti er ekki lélegri en hinir og fimmtįn dómarar voru metnir hęfir, enginn var sagšur lélegri en hinir.

Fullyršing bitnar svo ęši oft į sannleikanum.


mbl.is Grindvķkingar hamingjusamastir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nefnifallssżki, skammstafanir og auškenni

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Nafnoršastķll

Ķ nafnoršastķl eru innihaldsrķkustu oršin ķ setningu nafnorš en frekar valin sagnorš sem hafa almenna merkingu.

Ef valin eru sagnorš sem hafa nįkvęma eša sértęka merkingu žį verša setningar lķflegri og kraftmeiri. Dęmi: 

Ķsabella tók įkvöršun um aš kaupa bķlinn. > Ķsabella įkvaš aš kaupa bķlinn. 
Aukning sölunnar varš mikil. > Salan jókst mikiš.

Mįlvķsir, handbók um mįlfręši handa grunnskólum. Góš bók sem ętti aš vera į boršum allra įhugamanna um ķslenskt mįl, ekki sķst blašamanna.

1.

„Žórarinn žykir žó leitt aš sjį Eyžóri gerš skil į afar neikvęšan mįta …“

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Skaši er aš žvķ aš blašmenn hafi ekki skilning į fallbeygingu nafnorša og sérnafna. Žórarinn er žarna ķ röngu falli, ętti aš vera žįgufalli. Nafniš beygist svona:

ef. Žórarinn
žf. Žórarin
žgf.Žórarni
ef. Žórarins

Blašamašurinn framleišir skemmda frétt, hann er haldinn nefnifallssżki en skilur ekki heldur hvaš nįstaša er:

… Eyžóri Žorlįkssyni ķ vinsęla söngleiknum Elly sem hefur veriš sżnd viš fįdęma vinsęldir ķ Borgarleikhśsinu undanfarin tvö įr.

Mikilvęgt er aš lesa frétt yfir įšur en henni er skilaš śt į vefinn. Žaš hefur blašamašurinn ekki gert eša, sem er verra, hann hefur ekki skilning į mįlinu. Söngleikurinn Elly hefur veriš sżndur.

Og žaš er fleira ašfinnsluvert ķ fréttinni:

Žessi lżsing sé ekki rétt og Žórarinn telur sig ķ góšri stöšu til aš leggja mat į sannleiksgildi lżsingarinnar žar sem hann žekkti Eyžór nįiš ķ meira en hįlfa öld.

Žessi mįlsgrein er klśšur. Ruglingsleg frįsögn, tafs og ekki hjįlpar nįstašan. Betra hefši veriš aš orša žetta svona:

Žórarinn telur lżsinguna į Eyžóri ranga, hann žekkti manninn og viti aš lżsingin er röng.

Eftirfarandi er ekki vel oršaš:

Eyžór hafi lķka mešal annars veriš fyrstur Ķslendinga …

Žetta er slęmt klśšur, stķlleysiš er algjört. Sé atviksoršinu lķka sleppt veršur setningin skįrri.

Tillaga: Žórarni žykir žó leitt aš sjį Eyžóri gerš skil į afar neikvęšan mįta …

2.

R. e-n til e-s

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Skammstafanir eru oftast ljótar. Žetta er mķn skošun. Sś kenning er uppi aš žęr hafi komiš til ķ prentušu mįli svo hęgt sé aš spara plįss ķ blżsetningu. Sś tękni er śrelt žvķ nś žarf aldrei aš spara plįss, ašrar leišir eru betri. Ég hallast aš žessari kenningu.

Įšur fyrr var tališ aš stytta mętti algeng orš eša oršasambönd og gat munaš nokkru žegar góšir setjarar vildu ekki lįta mįlsgrein enda į öroršum og punkti ķ nżrri lķnu (į, ę, aš, til og svo framvegis (ekki „o.s.frv.“).

Samfellda hugsun į aš tjį ķ setningu eša mįlsgrein, helst įn žess aš punktur eša tölustafir brjóti hana upp. Undantekningar eru dagsetningar, įrtöl og hugsanlega stęrri tölur.

Einstaklega stķllaust og hjįkįtlegt er aš lesa svona:

Hérna gekk 1 mašur hverja 1 klukkustund nema um kl. 6 žį voru žeir 7.

Aldrei aš byrja setningu į tölustaf eins og hér sést og foršast nįstöšu:

    1. Aprķl tķškast aprķlgöbb ķ 4 fjölmišlum og 3 vefsķšum.

Hęgt er aš spinna upp klśšurslega frįsögn meš skammstöfunum, dęmi (žetta er spaug):

Sr. Jón las skv. venju bls. 2 og sķšan e.k. frįsögn frį u.ž.b. 10 f.Kr. ķ a.m.k 1/2 klst. 7 mķn. og 2 sek. eša u.ž.b. til kl. 12.

Žetta er aušvitaš ólęsilegt og frekar óskemmtilegt. Į svipašan hįtt veršur manni um og ó žegar fyrir augu ber svona skżringar į malid.is (žetta er ekki spaug):

2 reka, †vreka (st.)s. ‘hrekja burt eša į undan sér, vķsa burt; slį, hamra jįrn; starfrękja; žvinga, neyša: r. e-n til e-s; hefna: r. e-s; óp. hrekjast (fyrir straumi, vindi)’; sbr. fęr. og nno. reka ķ svipašri merk., sę. vräka ‘kasta burt, hafna’, fsę. räka ‘hrekja į braut’, sę. mįll. räka ‘berast fyrir straumi; flękjast um’; sbr. ennfremur fe. wrecan ‘hrekja burt, hefna,…’, fhž. rehhan, fsax. wrekan ‘hegna, hefna,…’, gotn. wrikan ‘ofsękja’. Lķkl. ķ ętt viš lat. urgeĢ&#132;re ‘žrengja aš, knżja, żta į’, fi. vrįjati ‘rįfar, reikar’ og e.t.v. fsl. vragÅ­ ‘fjandmašur’, lith. varĢ&#131;gas ‘neyš, eymd’; af ie. *uĢÆreg- (*uĢÆerg-) ‘žjarma, žrżsta aš, knżja, ofsękja’ (ath. aš baltn. og slavn. oršin gętu eins veriš ķ ętt viš vargur og virgill). Sum merkingartilbrigši so. reka ķ norr. gętu stafaš frį föllnum forskeytum, sbr. t.d. reka ‘hrekja burt’ e.t.v. < *fra-wrekan, sbr. fe. forwrecan; ‘hefna’ < *uzwrekan, sbr. fe. aĢ&#132;wrecan (s.m.). Sjį rek (1 og 2), -reka (1), rekald, reki, rekinn (1 og 2), rekja (4), rekning(u)r (1 og 2), rekstur (2) og rakstur (1), rétt kv., rétt(u)r (3), rękindi, rękja (3) og rękur (1); ath. rökn (1) og raukn (1).

Er ekki hęgt aš gera betur ķ svona afbragšsgóšum vef? Ķ tilvitnuninni er mikill fróšleikur og žvķ betra aš lesa hęgt og rólega til aš allt skiljist. Greinaskil eru yfirleitt gott hjįlpartęki en ekki notuš.

Tillaga: Reka einhvern til einhvers.

3.

„Ķ sam­ręmi viš vinnu­regl­ur banda­lags­ins flugu tvęr orr­ustužotur ķt­alska flug­hers­ins til móts viš vél­arn­ar til aš auškenna žęr.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Hvaš er nś žetta? Ekki var žaš svo aš óžekktu vélarnar žyrftu auškenningar viš heldur var ętlunin sś aš bera kennsl į žęr.

Nafnoršiš auškenni merkir žaš sem greinir eitt frį öšru, sérkenni eša einkenni af einhverju tagi. Jurtir hafa auškenni sem greinir žęr frį hverri annarri.

Auškenni lögreglumanna er fatnašurinn sem žeir klęšast (leynilöggan er undantekning). Auškenni fjallamannsins er til dęmis gönguskórnir sem sķst af öllu eru samkvęmisklęšnašur.

Žį er žaš sagnoršiš, aš auškenna. Į malid.is segir um oršiš:

setja sérstakt mark į (e-š) til ašgreiningar eša einkennis

eiganda hunds er skylt aš auškenna hund sinn
allar götur bęjarins eru auškenndar meš skilti
ég auškenndi nokkur atriši textans meš gulum lit

Hér ętti aš vera ljóst aš ķtalski flugherinn ętlaši sér ekki aš „aukenna“  flugvélarnar. Žaš hefši hefši veriš alvarlegt mįl žvķ žęr reyndust vera rśssneskar. 

Lķklegast er aš blašamašurinn hafi lįtiš enska nafnoršiš „identification“ og sagnoršiš „to identify“ rugla sig ķ rķminu. Hvorugt žeirra dugar hér.

Mjög mikilvęgt er aš blašamašur hafi góš tök į ķslensku žvķ įbyrgšin er mikil. Röng oršanotkun ķ fjölmišlum ruglar lesendur og žį er hęttan sś aš sumir skilji hreinlega ekki žegar oršin eru notuš ķ réttu samhengi.

Žegar ofangreint hafši veriš skrifaš birtist frétt um sama mįl į visir.is og oršalagiš er svipaš. Ķ henni segir aš ętlunin hafi aš auškenna óžekktu flugvélarnar.

Af žessu mį draga žį įlyktun aš oršalagiš er ekki komiš frį blašamönnunum sem skrifušu fréttirnar heldur frį Landhelgisgęslunni. Žar žurfa žeir aš taka sig į sem skrifa fréttatilkynningar, žetta er einfaldlega óbošlegt.

Blašamenn Morgunblašsins og Vķsis hefšu aš sjįlfsögšu įtt aš umorša textann įšur en hann var birtur. „Kranablašamennska“ er ekki mešmęli fyrir fjölmišil. Žeir eiga aš vita betur en hugsunarleysiš er algjört.

Tillaga: Ķ sam­ręmi viš vinnu­regl­ur banda­lags­ins flugu tvęr orr­ustužotur ķt­alska flug­hers­ins til móts viš vél­arn­ar til aš bera kennsl į žęr.


Óžekktir yfirburšir, eftirköst og drasla til

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Žżša er ekki žķša

Sé mašur ekki alveg smekklaus finnst manni sögnin aš affrysta ljót en sögnin aš žķša falleg. 

Ķ staš žess aš „affrysta“ mat skulum viš žķša hann. Hann žišnar žį, ķ staš žess aš „affrystast“ (affrjósa?) og veršur žišinn ķ staš žess aš verša „affrosinn“ (affrešinn?). 

En žķšum hann alltaf meš ķ-i.

Mįliš į blašsķšu 52 ķ Morgunblašinu 14.3.2019.

 

1.

„Žingiš hefur nś tvisvar fellt meš óžekktum yfirburšum „eina samninginn sem völ er į“.“

Leišari Morgunblašsins 14.3.2019          

Athugasemd: Žetta er skrżtiš. Höfundur er aš segja frį vandręšum bresku rķkisstjórnarinnar vegna Brexit, brottför landsins śr ESB. Breski forsętisrįšherrann į ķ miklum vandręšum ķ žinginu. Hann segir aš samningurinn hafi veriš felldur meš „óžekktum yfirburšum“.

Hvaš er óžekkt? Atkvęšagreišslan ķ breska žinginu žann 10. mars fór žannig aš 391 greiddi atkvęši gegn og 242 meš. Ekkert er žarna óžekkt nema óžekktin ķ žingmönnum rķkisstjórnarflokkanna sem greiddu ekki atkvęši eins og rķkisstjórnin vildi.

Žegar leišarahöfundur talar um „óžekkta“ yfirburši į hann viš aš žeir hafi veriš meiri en įšur hafa žekkst. Oršalagiš er śt ensku. Enskumęlandi segja: „Something is unheard of“. Viš tölum į annan veg hér į landi nema ętlunin sé aš śtbreiša „ķsl-ensku“. Ekki mį samt nota lżsingaroršiš „óheyrilegur“ ķ žessu sambandi.

Žaš sem er óžekkt er ekki žekkt. Danmörk sigraši Ķsland meš fjórtįn mörkum gegn tveimur og er fįtķtt aš liš vinni meš slķkum yfirburšum ķ fótbolta (ekki „óžekktum“ yfirburšum).

Tillaga: Žingiš hefur nś tvisvar fellt „eina samninginn sem völ er į“ meš meiri yfirburšum en žekkst hafa ķ atkvęšagreišslum ķ breska žinginu.

2.

„Eftirköst Christchurch-įrįsarinnar rétt aš byrja.“

Frétt į blašsķšu 15 ķ Morgunblašinu 18.02.2019.         

Athugasemd: Hér eru stuttar vangaveltur um merkingu fyrirsagnarinnar, sérstaklega nafnoršsins eftirköst. Er ekki alveg viss um hvort blašamašurinn įtti sig į oršinu. Af efni fréttarinnar mį rįša aš ekki er vķst aš eftirköstin séu öll slęm.

Ķ hugum flestra merkir oršiš neikvęšar afleišingar. Til dęmis er hausverkur oft eftirköst of mikillar įfengisdrykkju. Setji ég dķsil į bensķnbķl veršur hann ógangfęr, žaš eru slęm eftirköst. 

Sį sem kaupir lottómiša myndi aldrei oršaš žaš sem svo aš vinningurinn sé eftirköst kaupanna. Ekki heldur eru žaš eftirköst aš fį afslįtt viš kaup į vöru.

Aš žessu sögšu vęri skįrra aš nota oršiš afleišingar. Til dęmis telja margir aš takmarkanir į byssueign séu naušsynleg ašgerš en ašrir eru ósammįla.

Tillaga: Afleišingar įrįsanna ķ Christchurch eru margvķslegar.

3.

„Hann draslar til – rķfur kjaft og hundsar allt sem hann er bešinn um

Frétt į dv.is.         

Athugasemd: Sögnin aš drasla er alžekkt. Žegar einhver draslar žarf hinn sami eša ašrir aš taka til. Žannig gerast hlutirnir į bestu heimilum, vinnustöšum og jafnvel śti ķ sjįlfri nįttśrunni. Annars er žetta skemmtileg frétt į DV, fjallar um unglinginn sem į aš vķsa śt af heimilinu žvķ hann draslar svo mikiš. Og unglingurinn er köttur.

Stundum renna sama orš og oršasambönd. Sį sem tekur til segist gera žaš vegna žess aš einhver „draslaši til“. Žetta sķšasta er aušvitaš bull. 

Į malid.is segir: 

‘draga meš erfišismunum, róta e-u til; slarka, svalla’ … so. drasla viršist auk žess nafnleidd af *drasil-, sbr. drösla af drösull (2) (s.ž.). Sjį drasa og dręsa.

Gaman er aš sjį žarna tenginguna viš drösul, žį glašnar yfir mörgum. Į malid.is segir um žaš orš:

‘hestur; †hestsheiti’. Uppruni óljós. Oršiš hefur veriš tengt viš gr. (lesb.) thérsos ‘hugrekki’, sbr. gotn. gadaursan ‘dirfast’. Vafasamt. E.t.v. fremur sk. drösla og eiginl. s.o. og drösull (2). 

Żmsir hafa haft žaš į móti žessari ęttfęrslu aš hestsheitiš hljóti aš vera hrósyrši, en slķku er valt aš treysta, nöfn af žessu tagi eru oft tvķhverf og heitiš hefur e.t.v. ķ upphafi merkt taumhest, beislisfįk eša jafnvel stašan hest.

Mį vera aš Jónas Hallgrķmsson hafi ekki haft gęšing ķ huga er hann orti:

Drottinn leiši drösulinn minn,
drjśgur veršur sķšasti įfanginn.

Žetta er aušvitaš śr ljóšinu Sprengisandur. Furšulegt er annars hvaš mann rekur langt ķ spjalli um orš. 

Tillaga: Hann draslar, rķfur kjaft og hundsar allt sem hann er bešinn um.

 


Grani er genginn aftur, aldrei grįšugri, gleymd er Geirrķšur

Ķ ženna tķma kom śt Geirrķšur, systir Geirröšar į Eyri, og gaf hann henni bśstaš ķ Borgardal fyrir innan Įlftafjörš. Hśn lét setja skįla sinn į žjóšbraut žvera og skyldu allir menn rķša žar ķ gegnum. Žar stóš jafnan borš og matur į, gefinn hverjum er hafa vildi. Af slķku žótti hśn hiš mesta göfugkvendi.

Svo segir ķ Eyrbyggju. Frį upphafi Ķslandsbyggšar var öllum heimil för um landiš og hefur žaš veriš lengst af sķšan, žó meš lķtils hįttar takmörkunum.

Frį örófi alda hefur stęrš jarša mišast fyrst og fremst viš žau hagnżtu not sem hafa mįtti af žeim og žį eingöngu til bśskapar. Utan heimajarša hafa menn įtt ķtök ķ skógum til eldvišar eša kolagerša, stęrri svęša sem afrétti, en um eignir var aldrei um aš ręša žvķ hver hefši viljaš eiga stęrri lönd en hann réši viš aš annast og hver hefši getaš selt slķk lönd. Varla hefur nokkur mašur įtt heišarnar, fjöllin, mišhįlendiš og jöklanna svo eitthvaš sé nefnt. 

Getur einhver haldiš žvķ fram aš eigandi einfaldrar bśjaršar eigi hreinlega fjalliš fyrir ofan bęinn? Fjall sem er ekkert annaš en fljśgandi björg og skrišur žar sem varla sést stingandi strį né nokkur mašur eša skepna hafi fariš um.

Žaš er įn efa ekkert annaš en forn lygisaga aš jöršin Reykjahlķš sé svo landmikil aš hśn eigi land allt sušur aš žeirri mörkum žeirrar bśjaršar er įšur var nefnd Skaftafell en er nś hluti af samnefndum žjóšgarši? 

Menn hafa frį upphafi landnįms į Ķslandi deilt um lönd og landamerki og žaš er ekki nżtt aš landeigendur grķpi til margvķslegra rįša til aš „stękka" jaršir sķnar. Įr, lękir og spręnur hafa breytt um farveg, jafnvel žornaš upp. Jöklar hafa gengiš fram og eyšilagt lönd og hundrušum įra sķšar hörfaš. Hver į nś žaš land sem įšur var huliš jökli? Stękkar land ašliggjandi jarša viš žaš eitt aš jökullinn hörfar eša veršur til eitthvert tómarśm?

Hvar er steinninn stóri sem įšur markaši lķnu til austurs ķ fossinn og hvort į aš miša viš fossinn eša mišja įna en ekki žennan eša hinn bakkann? Jś, steinninn žekkist ekki lengur og fossinn og įin eru löngu horfin og til hvaša rįša mį žį grķpa ef upp sprettur deila? 

Ef til vill munar einhverjir eftir röksemdum lögmanns Austur-Eyjafjallahrepps sem žį hét, er rįšist var meš gjafsókn dómsmįlarįšuneytisins aš feršafélaginu Śtivist fyrir žaš eitt aš endurbyggja ónżtan skįla efst į Fimmvöršuhįlsi, ķ 1000 m hęš yfir sjįvarmįli. Ķ mįlflutningi lögmannsins sem nś er umbošsmašur Alžingis var žvķ haldiš fram aš skįlinn stęši innan landamerkja tiltekinnar jaršar sem žó var eitt žśsund metrum nešar og ķ 18 km fjarlęgš. Hvernig žaš gat gerst aš jörš gęti įtt „land" žar sem jökull hafši veriš ķ hundruš įra fékkst aldrei śtskżrt. Aušvitaš var hreppurinn geršur afturreka meš bull sitt.

Landeigendur bera oft fyrir sig žinglżsingar į landamerkjum. Į móti mį spyrja hversu góš og įbyggileg gögn žinglżsingar eru, sérstaklega fornar? Dęmi eru til aš hér įšur fyrr hafi veriš žinglżst bréfum sem gamalt fólk hafši handskrifaš į bréfsnifsi um landamerki bśjarša sinna, byggt į minni eša sögusögnum og yfirleitt óvottfest. Žannig gögn og fleiri af žvķ tagi geta aušvitaš ekki stašist og skiptir engu hversu gamlar žinglżsingarnar eru,

Menn hafa ešlilega leitaš gagna ķ fornbréfasöfnum um landamerki en grunur leikur jafnvel į aš žašan hafi gögn veriš numin į brott til žess eins aš koma ķ veg fyrir aš sönnunargögn finnist um deilumįl.

Hugsanlega hefši fjįrmįlarįšuneytiš getaš stašiš öšru vķsi aš kröfum sķnum ķ žjóšlendumįlunum, en žaš er fjarri öllu lagi, aš rįšuneytiš hefši įtt aš lįta hagsmuni landeigenda rįša feršinni. Žaš eru meiri hagsmunir ķ hśfi en landeigenda, og žvķ er sś krafa ešlileg, aš landeigendur fari ašeins meš žaš land, sem žeir geti fęrt sönnur į aš žeir eigi, - į žvķ byggist eignarétturinn. Žaš er ekki eignaréttur né heldur er žaš sanngjarnt aš Alžingi samžykki višbótarlandnįm mörgum öldum eftir aš landnįmi lauk.

Breytingar į landnotkun hafa oršiš grķšarlegar į undanförnum įrum. Nįm żmiskonar er oršiš mjög įbatasamt, virkjanir, feršažjónusta, vegalagning, uppgręšsla og fleira og fleira mį upp telja. Ķ žessu sambandi man ég eftir óbilgjarnri kröfu fyrrverandi eigenda jaršarinnar Fells sem töldu sig eiga Jökulsįrlón viš Breišamerkurjökul. Žeir geršu einu sinni kröfu til žess aš öllum myndatökum viš Lóniš vęri hętt nema til kęmi greišslur til žeirra!

Hver į Heimaklett ķ Vestmannaeyjum, Hamarinn ķ Vatnajökli eša Heljarkamb og Morinsheiši? Er til žinglżstur eigandi aš Stapafelli undir Jökli, Sįtu, Skyrtunnu og Kerlingunni ķ Kerlingarskarši. Hver į Tröllkallinn eša Böllinn viš Ballarvaš ķ Tungnaį? Og hver skyldi nś eiga Móskaršshnśka?

Žjóšlendulögin eru of mikilvęg til žess aš žrżstihópur landeigenda megi fį nokkru rįšiš um framgang žeirra. Įstęšan er fyrst og fremst sś aš žį munu žeir girša lönd, ganga į rétt feršamanna og heimt toll.

Hins vegar skipir nś mestu mįli hver sé réttur okkar hinna, okkar landlausu landsmanna. Eigum viš aš lįta hirša af okkur žau rétt sem landsmenn hafa haft haft sįtt um į Ķslandi frį upphafi byggšar? Eigum viš aš sętta okkur viš žaš aš meintir landeigendur girši lönd sķn rétt eins og gert er uppi į Hellisheiši žar sem giršing hefur veriš reist yfir forna žjóšleiš.

Vera mį aš sumir landeigendur beri hag nįttśrunnar sér fyrir brjósti. Žaš var žó ekki fyrr en fyrir um tuttugu įrum aš landeigendur fóru aš sjį tekjuvon vegna fjölgunar feršamanna. Fram aš žeim tķma voru margar jaršir ašeins byrši į eigendum žeirra. Nś vilja fleiri og fleiri loka ašgangi aš nįttśruminjum, rukka fyrir ašganginn, og jafnvel eru žeir til sem vilja meina för fólks um óbyggši og ónżtt svęši nema gegn greišslu.

Ķ žjóšsögum Jóns Įrnasonar segir:

Į Staš į Ölduhrygg (Stašastaš) bjó ķ gamla daga bóndi sį, er Grani hét; var hann bęši įgjarn og aušugur. Alfaravegurinn lį um landeign hans eptir endilaungum Ölduhrygg sem nś er kallaš Stašarholt, og veršur enn ķ dag aš fara um žennan veg, er feršast er vestur undir Jökul eša žašan inn į Mżrar eša ķ Dali, enda er vegur sį mjög fjölfarinn, bęši til kauptśnanna Ólafsvķkur og Bśša, og til skreišarkaupa vestur i „plįss", sem kallaš er, en žaš er Hjallasandur, Keflavķk, Ólafsvik, og Brimilsvellir.

Grani bóndi žóttist nś geta nįš miklu fé, ef hann tollaši veginn; byggši hann žvķ afar mikinn torfgarš nešan frį sjó og upp ķ Langavatn (Stašarvatn). Hliš hafši hann į garšinum, žar sem vegurinn er, en veitti eingum fararleyfi, nema žeim, er greiddu Granatoll. Óljóst er meš öllu, hve hįr hann hefir veriš, en illa undu menn tollgreišslu žessari, enda launušu žeir Grana bónda hana "žvķ einhvern morgun fanst hann daušur hangandi viš annan dyrastafinn ķ garšshlišinu.

Hefir sį vegur aldrei veriš tollašur sķšan. Žaš er aušséš į garšrśst žeirri, sem eptir er, aš hann hefir veriš įkaflega hįr og žykkur, og leingd hans hér um bil 300-400 fašmar.

Segja mį meš sanni aš nś sé Grani genginn aftur og illa magnašur. Gleymd er Geirrķšur ķ Borgardal.

 

 


mbl.is Segja rįšherra skapa ófremdarįstand
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hętti Sigrķšur eša steig hśn til hlišar ....?

Ég er aš velta žvķ fyrir mér hvort Sigrķšur Andersen dómsmįlarįšherra hafi „stigiš til hlišar“ eša hętt sem rįšherra.

Mér finnst lįgmarkiš aš žingmenn, rįšherrar og ekki sķst fjölmišlamenn tali ķslensku en grķpi ekki til enskuskotinnar ķslensku sem fęstir skilja.

Žaš er ekkert til sem heitir aš „stķga til hlišar“ ķ žeirri merkingu aš hętta. Sį sem gerir hiš fyrrnefnda er aš vķkja sem žżšir ekki aš hętta. Ķ malid.is segir:

‘žoka sér, fara, hörfa; halda til, stefna aš; veita, gefa,…’

Žetta oršasamband er oršiš frekar žokukennt og enginn veiti eiginlega hvaš žaš žżšir. Į ensku er tķšum sagt „to step down“ eša „to step aside“. Af samhenginu mį žį stundum skila aš einhver hafi hętt. Viš höfum orš į ķslensku yfir flest sem til er. Engin įstęša er til aš gefa einhvern afslįtt af tungumįlinu okkar.

Undantekningin eru glķmumenn er dómarinn kallar „stigiš“ og žeir stķga til hlišar, aftur eša fram til aš nį hęlkrók eša einhverju öšru bragši.

Sjį nįnar um žetta hér.

 


mbl.is Dómsmįlarįšherra stķgur til hlišar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kynvķxl, nęstefstudeildarliš og met fyrir hrašasta róšur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

 

1.

„Žį sagšist hśn vęri hętt aš reka nuddstofur og vęri aš flytja til Washington DC. Yang segist žar aš auki ekki žekkja Trump persónulega. Hann hafi bara starfaš sem sjįlfbošališi į kosningatengdum višburšum og hafi sótt einhverja višburši ķ klśbbum hans.“

Frétt į vķsir.is.          

Athugasemd: Fljótfęrni blašamanna fer illa meš fréttir į Vķsi. Hér fyrir ofan eru žrjįr mįlsgreinar. 

Ķ žeirri fyrstu er ķ óbeinni ręšu sagt frį žvķ aš kona nokkur Cindy Yang vęri aš flytja til höfušborgar Bandarķkjanna. 

Ķ nęstu mįlsgrein er sagt aš frś Yang žekki ekki Donald Trump, forseta, persónulega.

Ķ žrišju mįlsgreininni er frś Yang oršin karlmašur nema žvķ ašeins aš žaš sé forsetinn sem hafi starfaš sem sjįlfbošališi į „kosningatengdum“ višburšum (hvaš sem žaš nś žżšir). Mį vera aš žetta geti kallast kynvķxlun.

Žar sem ég skildi ekki fréttina og fletti ég upp ķ heimildinni sem er vefśtgįfa Miami Herald. Žar segir:

Yang told the Miami Herald she doesn’t know the president personally, and that she doesn’t work for him, other than to volunteer for campaign events.

Hér meš er ljóst aš blašamašurinn klśšraši žżšingunni, las greinilega ekki yfir textann sinn įšur en hann var birtur. Skipta gęši frétta blašamanninum engu mįli eša stjórnendum vefsins? Er markmišiš bara aš freta śt oršum įn skiljanlegs samhengis.

Svona lagaš kallast skemmdar fréttir.

Tillaga: Engin tillaga gerš

2.

„Valsmenn lentu ķ kröppum dansi viš nęstefstudeildarliš Fjölnis en sluppu meš skrekkinn ķ framlengingu.“

Undirfyrirsögn į blašsķšu 2 ķ ķžróttablaši Morgunblašsins 9.3.2019.          

Athugasemd: Af hverju geta ķžróttablašamenn ekki talaš venjulegt mįl? Og hafa žeir engan skilning į stķl?

Nżyršiš „nęstefstudeildarliš“ er brįšskemmtilegt en tóm žvęla. Meš žetta ķ huga mętti bśa til fleiri įlķka. Dęlmi: „Žrišjuefstudeildarkvennavarališ“ eša „fjóršuefstudeildarkarlavaramannabekkjaržaulsetuunglingar“. Jś, brįšfyndiš er enn meiri žvęla.

Ašalatrišiš er aš skrifa skiljanlegt mįl, ekki bjóša lesendum upp į mįlalengingar eša dellu.

Tillaga: Valsmenn sluppu naumlega śr kröppum dansi viš Fjölni śr 2. deild.

3.

„Sló met fyr­ir hrašasta róšur yfir Atlants­haf.“

Fyrirsögn į mbl.is. 

Athugasemd: Žetta er biluš fyrirsögn. Fréttin fjallar um mann sem réri yfir hafiš į 36 dögum. Enginn einn hefur róiš hrašar.

Fréttin er frekar illa skrifuš. Skrżtiš žetta oršalag aš „slį met fyrir …“. Hef aldrei heyrt um spjótkastara sem „slęr met fyrir spjótkasti“ eša hlaupara sem „slęr met fyrir 5000 m hlaupi“. Žannig er ekki tekiš til orša į ķslensku.

Afreksmenn slį met ķ spjótkasti eša 5000 m hlaupi. Einfętt ręšarinn sló met ķ róšri yfir Atlantshafiš.

Ķ fréttaskrifum er yfirleitt reynt aš komast aš kjarna mįlsins sem fyrst. Žetta į viš alla mišla. Mjög slęmt žykir žegar blašamašurinn rekur frįsögn ķ beinni tķmaröš og endar sķšasta af öllu į žvķ sem öllu mįli skiptir. Lesandi eša hlustandi nennir ekki bķša eftir kjarna mįlsins.

Mešróšurinn var ašalatrišiš. Hitt sem mįli skiptir er aš ręšarinn var einfęttur. Svo mį vel vera aš hann hafi veriš meš suš ķ eyrum eša kartnögl į vinstri hendi.

Stķllaus fréttaskrif eru oršin afar algeng. Margir blašamenn fįlma śt ķ loftiš, sjį ekki ašalatrišin, skrifa orš įn nokkur samhengis, reyna ekki aš skrifa samhangandi frįsögn. Enginn viršist leišbeina nżlišum ķ blašamennsku og afleišingin er agaleysi og skemmdar fréttir.

Tillaga: Sló hrašamet ķ róšri yfir Atlantshaf.

4.

„Tug­ir góšra hjarta hętt­ir aš slį.“

Fyrirsögn į mbl.is. 

Athugasemd: Žetta er ekki rétt žvķ tugur góšra hjartna hęttu aš slį.

Hjarta beygist eins ķ öllum föllum eintölu: Hjarta, hjarta, hjarta hjarta. 

Ķ fleirtölu er beyging žessi: Hjörtu, hjörtu, hjörtum, hjartna.

Žar sem hjörtun er sagnorš ķ fleirtölu hęttu žau aš slį.

Fyrirsögnin er algjörlega ómögulegt. Jafnvel žó hśn sé leišrétt veršur hśn įfram hallęrisleg. 

Skįldlegt, rómantķskt eša hįfleygt oršalag veršur einfaldlega ljótt ef höfundinum hlekkist į ķ mįlfręšinni. Žess vegna fer betur į žvķ aš blašamenn skrifi einfalt og skiljanlegt mįl. Mįlskrśš į sjaldnast viš ķ fréttum.

Tillaga: Tugir fólks ķ mannśšarmįlum létust ķ flugslysi.


Garšar um Garšar, borgarstjóri, borgarritari, borgar žetta og borgar hitt

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

 

Mįlvilla og rangt mįl

Ég nota hér blygšunarlaust hiš gildishlašna hugtak mįlvillu, tala um rangt mįl, rangt val falla o. s. frv.

En aušvitaš neita ég ekki vandkvęšunum sem į žvķ eru aš śrskurša um rétt og rangt ķ mįli; žar geta į endanum oršiš aš gilda gešžóttadómar žeirra sem tekst aš fį sig višurkennda sem smekkmenn ķ mįlsamfélaginu į hverjum tķma. 

Helst er gerręšissvipur į fordęmingu hinna reglubundnu mįlvillna; žęr eru sjaldnast aš neinu ótvķręšu leyti betri né verri en ašrar mįlbreytingar sem višurkenningu hafa hlotiš, en brjóta aš vķsu gegn žvķ markmiši aš mįliš breytist sem hęgast. 

Aušveldara er aš fordęma óreglulegu mįlvillurnar žvķ aš fyrir žęr veršur mįlnotkun manna sjįlfri sér ósamkvęm og beiting žeirra į reglum mįlsins flóknari en vera žyrfti.

Helgi Skśli Kjartansson, Eignarfallsflótti uppįstunga um nżja mįlvillu, nešanmįlsgrein į blašsķšu 90 ķ Ķslensk og almenn mįlfręši 1979.

Örnefni

Helgi er karlmannsnafn og Helga kvenmannsnafn. Til er sögnin aš helga, nafnoršiš helgi og lżsingaroršiš helgur. 

Flestir žekkja fjalliš Helgafell sem er į Žórsnesi, skammt frį Stykkishólmi. Sjö fjöll til višbótar bera nafniš Helgafell, sjį hér. 

Til eru sjötķu og fjögur örnefni į landinu kennd viš helgi eša Helga. Til dęmis er til Helgabakki, Helgadalur, Helgafellsdalur, Helgaflóš, Helgagil, Helgagöngur, Helgahausmżrar, Helgaleiši, Helgamelur og Helgastašaslż.

Įttatķu og sjö örnefni eru kennd viš Helgu. Žar af eru til tuttugu og įtta sem nefnast Helguhóll og tvö Helguhólar. Önnur dęmi eru Helgubrekka, Helgusneišar, Helguhólanibbur, Helguhvammar, Helgukvķsl, Helgulįg, Helguhólaflói, Helguskarš og Helgusker.

 

1.

„Śt śr įrsreikningunum mį mešal annars lesa hvaš bankarnir höfšu ķ žjónustutekjur (einnig kallaš žóknanatekjur) į sķšasta įri en žjónustutekjurnar, sem bęši eru innheimt af einstaklingum og fyrirtękjum, koma mešal annars til vegna gjalda sem innheimt eru vegna greišslukorta og af lįnum og vegna innheimtu- og greišslužjónustu.“

Frétt į vķsir.is.          

Athugasemd: Žetta er illa skrifuš og allof löng mįlsgrein, 47 orš, 326 įslęttir. Ķ tillögunni hér fyrir nešan eru ašeins 27 orš og 208 įslęttir. 

Annaš hvort mį draga žį įlyktun aš blašamašurinn hafi ekki lesiš fréttina sķna yfir eša hann kunni ekki betur til verka. Hvort tveggja er afar slęmt.

Žolmyndin getur ķ sumum tilvikum skapaš rugling. Žarna er sagt aš žjónustutekjurnar séu innheimtar af einstaklingum og fyrirtękjum. Aušvitaš er žaš rangt, žeir greiša gjöldin, innheimta žau ekki. Mį vera aš blašamašur eigi viš aš bankarnir innheimti gjöld af einstaklingum og fyrirtękjum. Sé svo er oršalagiš klśšur.

Tafsorš og mįlalengingar einkenna oft skrif byrjenda. Ekki eru allir góšir sögumenn. Dęmi um slķkt er oršalagiš „mį mešal annars lesa“. Hér dugar aš nota sögnina aš vera.

Blašamašurinn skilur ekki nįstöšu. Žetta langa orš žjónustutekjur kemur tvisvar fyrir. Einu sinni er nóg ķ einni mįlsgrein. Hér kemur žaš fyrir ķ sömu setningunni sem er furšulegt, mį vera aš žaš sé einhvers konar afrek.

Svo er žaš oršalagiš; „koma mešal annars til“. Žvķ er ofaukiš, segir ekkert.

Forsetningin vegna sem kemur žrisvar fyrir ķ mįlsgreininni. Žaš kallast nįstaša. Eitt skipti er nóg, fleiri skipti teljast ekki blašamanni til hróss.

Hęgt er aš gera athugasemdir viš fjölmargt ķ fréttinni. Hér skal lįtiš nęgja aš nefna sundurlausa frįsögn, aragrśa af nįstöšu, tafsi, hugsunarlausa notkun į aukafrumlaginu „žaš“, of langar mįlgreinar og fleira. 

Fréttin er stórskemmd og ekki bjóšandi neytendum.

Tillaga: Ķ įrsreikningunum sķšasta įrs eru birtar žjónustutekjur bankanna (einnig nefndar žóknanatekjur). Žęr eru gjöld sem višskiptavinir greiša vegna greišslukorta og lįna sem og innheimtu- og greišslužjónustu.

2.

„Garšar er tķu įrum yngri en Garšar fetaši sķna braut, var seinn til enda tók hann seint śt fullan žroska.“

Frétt į dv.is.         

Athugasemd: Blašamašur sem hvorki les yfir skrif sķn og getur ekki sagt skammlaust frį ętti aš starfa viš eitthvaš annaš en fréttaskrif.

Ķ fréttinni er sagt frį fótboltamanni sem į eldri bręšur og ķ beinu framhaldi af žvķ kemur tilvitnaša mįlsgreinin sem er einfaldlega hlęgilega vitlaus.

Nįstöšurnar drepur frįsögn. Skilja mį upphafiš svo aš mašurinn sé tķu įrum yngri en hann sjįlfur.

Spyrja mį hvaš žroski mannsins komi frįsögninni viš. Ekkert styšur viš žessi orš og žvķ hefši veriš betra aš sleppa žeim.

Blašamašurinn veit ekkert hvenęr į aš setja punkt eša hver tilgangurinn er meš honum.

Męli meš žvķ aš sem flestir lesi fréttina ķ DV. Hśn er stórskemmd og vefmišlinum til skammar en žjónar žó žeim tilgangi aš vera vķti til varnašar.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

3.

„Borgarritari er ęšsti embęttismašur borgarinnar aš borgarstjóra undanskildum og stašgengill ķ fjarveru borgarstjóra. Hann į žvķ aš sjįlfsögšu sęti į fundum borgarrįšs og er žaš ķ samręmi viš verklagsreglur um fundi borgarrįšs žar sem segir aš skrifstofustjóri borgarstjórnar, borgarlögmašur og borgarritari sitji fundi rįšsins.“

Frétt į dv.is.         

Athugasemd: Jęja, nś veršur manni eiginlega oršfall. Ķ frétt į vef DV er birt bókun meirihlutans ķ borgarstjórn Reykjavķkur. Viš liggur aš finna megi lykt af nįstöšinni, svo stęk er hśn. Um leiš er bókunin doldiš hlęgileg. Borgar hitt og borgar žetta.

Fram kemur aš borgarritari er stašgengill borgarstjóra en allir vita aš žaš gerist aldrei nema žegar sį sķšarnefndi er fjarverandi. En til aš allir skilji nś hvaš stašgengill žżšir žurftu höfundarnir endilega aš taka žaš fram aš ritarinn vęri stašgengill ķ fjarveru yfirmanns sķns. Var žaš nś ekki of mikiš?

Tvisvar er tekiš fram aš borgarritari sitji fundi borgarrįšs. Žaš kallast óžarfa mįlalenging. Nóg er af žeim žarna.

Viš fyrstu sżn fannst mér žaš dįlķtil įskorun aš reyna aš skrifa betri bókun en meirihlutanum tókst. Hins vegar ber aš geta žess aš pólitķskar bókanir eru oft skrifašar ķ flżti og śtkoman getur žį oršiš bölvaš torf. Betra er aš fara sér hęgt og vanda sig. 

Į tveimur mķnśtum tókst mér samt aš einfalda bókunina og gera hana markvissari. Mį vera aš žetta sé annaš hvort mont eša įdeila į meirihlutann nema hvort tveggja sé.

Tillaga: Borgarritari er nęstęšsti embęttismašur borgarinnar og stašgengill borgarstjóra. Samkvęmt verklagsreglum skal skrifstofustjóri, borgarlögmašur og borgarritari sitji fundi rįšsins.


Tķmapunktur, gśgś og manneskjur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

Öryggi

Oršiš öryggi ber fyrir augu og eyru oft į dag og telst svo aušskiliš aš viš leišum ekki hugann aš žvķ hvernig žaš sé til komiš. Žó er žaš varla gagnsętt öllum. 

Ör- er neitandi forskeyti og uggur er ótti; öruggur merkir »eiginl[ega] laus viš ótta« segir Oršsifjabók, og af žvķ er leitt öryggi.

Mįliš į blašsķšu 28 ķ Morgunblašinu 6.3.2019.

Örnefni

Į Hornströndum, milli Fljótavķkur og Rekavķkur bak Lįtur, er fjalliš Hvesta. Oršiš er framandlegt en hljómmikiš og fallegt.

Nokkrir stašiš bera žetta nafn aš hluta til:DSCN7247b

    1. Hvestuskįl er skįl eša dalur fremst į fjallinu Hvestu sem įšur var nefnt. Žar er lķka Hvestutį.
    2. Hvestudalir nefnast dalverpi noršan ķ fjallinu Hvestu og horfa žeir śt į Fljótavķk.
    3. Hvesturdalur er viš sunnanveršan Arnarfjörš og žar er samnefndur bęr. Į korti eru skrįš ķ dalnum Nešrihvesta og Fremrihvesta, į sem heitir Hvestuį, fjalliš vestan įr heitir Hvestunśpur
    4. Hvestuholt  er ķ Ekkilsdal sem er inn af Önundarfirši. Ķ dalnum er Hvestur, sem lķklega er fjall eša fjallsbrśn.
    5. Hvestulękur er ķ Vķšidal ķ Vestur-Hśnavatnssżslu. Skammt frį honum er laut sem heitir Hvesta og nįlęgt er önnur sem nefnist Hvest. Žar fyrir ofan er Hvestarmelur.

Hvašan skyldi nś oršiš Hvesta vera komiš. Ķ Ķslenskri oršsifjabók segir:

hvesta kv. (18. öld) ‘hringmynduš lęgš; smįlaut meš hvössum brśnum, t.d. viš stein ķ leirflagi, ķ snjólagi viš stein eša hśs eša ķ lęgš,…’. 

Oršiš kemur einnig fyrir ķ örn.[örnefnum], einkum fjallsheitum, og sżnist eiga žar viš hvilftir eša hvassar brśnir, sbr. fjallsnafniš Hvesta. 

Einnig kemur fyrir hvest kv. ā&#138;&#153; ‘hryggskafl, aflöng, brśnhvöss snjórįk’.

Myndin er af fjallinu Hvestu sem er į milli Fljótavķkur Rekavķkur bak Lįtur. Lengst til vinstri er Kögur en myndin er tekin af Straumnesfjalli. Stękka mį myndina meš žvķ aš smella į hana.

1.

„Forrįšamenn ensku śrvalsdeildarinnar hafa veriš Tottenham skilningsrķkir en nś er komiš aš žeim tķmapunkti žar sem įkveša žarf hvar sķšustu fimm heimaleikirnir verša leiknir.“

Frétt į vķsir.is.          

Athugasemd: Žessi mįlgrein er klśšur, hśn er löng og illa samin. Blašamašurinn heldur aš „tķmapunktur“ sé nothęft orš en svo er ekki. Žar aš auki veit hann varla ekki hvernig į aš nota punkt til aš skila į milli efnisatriša ķ frįsögn.

Oršleysan „tķmapunktur“ er gjörsamlega óžarft ķ ķslensku mįli. Varla žarf aš rökstyšja žaš nįnar nóg er aš lesa tillögunar hér fyrir nešan.

Tillaga: Stjórn ensku śrvalsdeildarinnar hefur sżnt ašstęšum hjį Tottenham skilning. Nś žarf hins vegar aš įkveša hvar sķšustu fimm heimaleikirnir verša leiknir.

2.

„Hvers vegna eru ķs­lensk­ir menn gśgś?“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Ekki veit ég hvaš žetta orš, gśgś, žżšir? Ekki finnst žaš ķ ķslenskum né erlendum oršabókum. Mį vera aš žetta sé eins konar śtfęrsla į slanguryršinu gaga, sem žżšir tóm vitleysa, heimska eša dómgreindarleysi.

Į malid.is segir um gaga:

‘spotta, hęša’; sbr. nno. gag ‘aftursveigšur’, gaga ‘reigja sig aftur į bak, teygja fram höfušiš’, …

Af samhenginu ķ „fréttinni“ mį lķklega rįša aš konan sem um ręšir telji sig hugsanlega vera skrżtna į einn eša annan hįtt. Hins vegar į ķslenskan orš um flest og engin įstęša aš dreifa rugli sem lķklega fęstir skilja. Lįgmarkiš er aš nota gęsalappir og gefa sķšan skżringu.

Svo er žaš hitt, žaš konan sem um ręšir telur sig vera „gśgu“ en fyrirsögnin segir aš menn, žaš er karlar, séu „gśgś“. Žetta er varla hrósyrši.

Tillaga: Hvers vegna eru ķslenskir menn skrżtnir?

3.

„Lögregla ķ Danmörku hefur įkvešiš aš įkęra fjórtįn manneskjur fyrir aš deila myndbandi, …“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Į dönsku er til oršiš „menneske“. Ķ gamla daga var manni innrętt aš manneskja vęri sletta og ętti ekki aš nota. Samt lifir oršiš enn góšu lķfi. Merkingin getur veriš mašur, žaš er karl og kona, eša žį eingöngu kona.

Danir nota ekki manneskja eins og viš. Vefur danska rķkisśtvarpsins er heimild fréttarinnar og žašan er tilvitnunin hér aš ofan er fengin. Žar segir:

Politiet har besluttet at sigte 14 personer for at dele en video, …

Žarna er talaš um „personer“, ekki „mennesker“. Persóna er oršiš gott og gilt ķslenskt orš. Mjög sjaldgęft er aš žaš sé notaš um fólk, karla og konur. Flestir myndu telja žaš rangt mįl.

Best er aušvitaš aš nota menn, en margir setja žaš fyrir sig.

Įriš 1992 rökręddu žingmenn um frumvarp um almenn hengingarlög og žį sagši Hjörleifur Guttormsson og eru žessi orš af vef Alžingis:

Žaš į aš sjįlfsögšu aš nota karl og kona sem andheiti og mašur sem samheiti yfir tegundina mašur, en oršiš manneskja er alveg hręšilegt oršskrķpi samkvęmt minni mįltilfinningu og ég vona aš menn geti sameinast um aš żta frį ķ ķslensku mįli og nota sem allra minnst.

Hins vegar er alveg greinilegt aš żmsir eru farnir aš bera sér žetta orš ķ munn vegna žess aš žeim finnst žaš eitthvaš hlutlausara gagnvart konum en oršiš mašur og segja žį manneskja. 

Hins vegar er ekki innifališ ķ oršinu manneskja aš žaš žurfi aš vera kona frekar en karl śt af fyrir sig heldur er žaš einhver śtvötnun į heitinu yfir tegundina mašur. 

Löngu sķšar, 6. maķ 2018, segir į vef Mįls og sögu, félags um söguleg mįlvķsindi og textafręši: 

Aš nota manneskja ķ samhengi žar sem mašur var įšur notaš brżtur vitaskuld ekki ķ bįga viš ķslenska mįlstefnu, bęši oršin eru til ķ merkingunni ‘mannvera’. En bent hefur veriš į aš breytinguna megi skilja žannig aš eitthvaš sé athugavert viš oršiš sem var skipt śt (oršiš mašur įtti sér žarna įratuga sögu). Žannig sé hętta į aš menn taki aš foršast aš nota žaš um bęši kynin.

Įstęša er til aš hverja lesendur til aš kynna sér nįnar žessa grein, hśn er ekki löng en vel skrifuš.

Lķklega hefur lögreglan ķ Danmörku įkvešiš aš įkęra bęši karla og konur fyrir aš deila myndbandinu. Óhętt er žvķ aš segja aš löggan įkęri fjórtįn menn enda eru bęši karlar og konur menn.

Tillaga: Lögregla ķ Danmörku hefur įkvešiš aš įkęra fjórtįn menn fyrir aš deila myndbandi, …


Eftirsótt gönguleiš, sušaš samžykki og róa įstandiš

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

 

Strendur og strandir

Strönd er til ķ tveimur śtgįfum ķ fleirtölu: strendur og strandir. 

Sś seinni er miklu sjaldséšari. Hśn blasir žó viš ķ örnefni sem oft bregšur fyrir nś į feršamanna- og śtivistaröld: Hornstrandir. Žaš er hreinlega ekki til ķ hinni śtgįfunni. 

Žolfalliš er lķka strandir, en sķšan frį ströndum, til stranda.

Mįliš į blašsķšu 24 ķ Morgunblašinu 4.3.2019.

Hér mį żmsu bęta viš. Skagaströnd viš Hśnaflóa žekkja allir, einnig Įrskógsströnd viš Eyjafjörš. Höfšaströnd er til į tveimur stöšum; viš sunnanverša Jökulfirši og sama nafni hefur sveitin viš austanveršan Skagafjörš.

Til er eyja sem heitir Strönd og er hśn ķ Svefneyjum. Ķ žeim eyjaklasa er Strandahólmi en nafniš lķklega dregiš af strandi frekar en strönd. 

Strönd žarf ekki aš vera viš sjó, hśn getur veriš viš vatn eša į. Stundum geng ég viš strönd Ellišavatns. Strönd nefnist graslendi viš Laxį ķ Lóni, ęši langt frį sjó og ekkert stöšuvatn ķ nįnd. Ķ Ķslenskri oršsifjabók segir mešal annars um strönd: 

landsvęši viš sjó eša vatn; įrbakki; brśn eša jašar į e-u

Stundum hef ég heyrt talaš um noršurströnd Ķslands. Žaš er aušvitaš rangt. Į Noršurlandi og raunar um allt Ķsland eru ótal strandir enda kemur berlega fram ķ nafni Strandasżslu aš žęr eru žar margar.

Margt getur skiliš strandir aš ... byrjaši ég aš skrifa. Žetta var ósjįlfrįtt, hefši getaš skrifaš strendur. Hiš fyrrnefndara er mér lķklega tamara eftir ótal feršir į Hornstrandir. Jś, margt getur skiliš standir aš ... og svo gleymdi ég žvķ sem ég ętlaši aš segja.

Hér mį spyrja lesandann; hvort segir hann strendur Ķslands eša strandir Ķslands. Alltaf forvitnilegt aš rżna ķ oršaforša sinn.

 

1.

„Ein eftirsóttasta gönguleiš ķ Bandarķkjunum.“

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Fyrirsögnin fer dįlķtiš ķ bįga viš mįlkenndina eša hugsanlega ešli mįls. Blašamašurinn hlżtur aš hafa haft ķ huga aš gönguleišin sé ein sś vinsęlasta.

Į malid.is segir um eftirspurn:

žaš magn af vöru og žjónustu sem einstaklingar og fyrirtęki vilja kaupa.

Hvaš er žaš sem er eftirsótt? Svariš hlżtur aš vera žaš sem hęgt er aš fį upp ķ hendurnar.

Til dęmis eru bękur eftir Arnald Indrišason afar vinsęlar žvķ eftirsóttar fyrir jólin. Sama er meš miša į undanśrslitaleiki ķslenska landslišsins fyrir HM sķšasta sumar, žeir voru eftirsóttir, fęrri fengu en vildu. Mišarnir voru hins vegar ekki vinsęlir. Er rétt aš segja aš leikirnir, sem mišarnir voru įvķsun į, hafi veriš vinsęli? Ķ spurningunni er gildra. Eru atburšir vinsęlir jafnvel žó žeir eigi aš vera nęsta sunnudag, ķ nęsta mįnuši eša nęsta įri?

Gönguleišin į Žverfellshorn ķ Esju er vinsęl en ekki er hęgt aš fullyrša um eftirspurnina vegna žess aš enginn takmörk eru į žvķ hversu margir mega ganga žarna į fjalliš.

Hins vegar er mikil eftirspurn ķ Laugavegshlaupiš, sem er įrlega milli Landmannalauga og Žórsmerkur. Ašeins fį um 500 manns aš taka žįtt. Allir geta gengiš (eša hlaupiš)  milli Landmannalauga og Žórsmerkur į öšrum tķma en į keppnisdeginum, og leišin er vinsęl enda engin kvóti į fjölda göngumanna … ennžį.

Sama er meš gönguleišina ķ Bandarķkjunum, enginn kvóti er į fjölda žeirra sem hana ganga. Hśn er mešal žeirra vinsęlustu en varla hęgt aš segja aš hśn sé eftirsótt frekar aš hśn sé vinsęl.

Tillaga: Ein vinsęlasta gönguleišin ķ Bandarķkjunum.

2.

„… en žaš er naušsynlegt aš fólk geri sér grein fyrir žvķ aš sušaš samžykki er ekki samžykki.“

Frétt į visir.is.         

Athugasemd: Žetta frekar asnalegt oršalag, svona viš fyrstu sżn. Hér er fjallaš um fręšslu fyrir ungmenni og koma ķ veg fyrir kynferšisofbeldi undir slagoršinu „Ég virši mķn mörk og žķn“.

Ķ framhaldi af tilvitnašri mįlsgrein segir ķ fréttinni:

Ef ég hef sagt nei tķu sinnum, žżšir ekki aš mig langi til žess ef ég gefst upp į žér ķ ellefta skipti.

Uppgjöfin er žarna kölluš sušaš samžykki sem hugsanlega getur talist rétt mįl. Ķ žaš minnsta er oft talaš um upplżst samžykki, žó ķ öšru samhengi. Ķ ķslenskri oršsifjabók segir:

suš … daufur nišur, lįgt hvķslhljóš; kvabb, žrįbeišni

Ķ ljósi žessa mį tślka ofangreinda tilvitnun sem svo, aš samžykki sem fęst fyrir žrįbeišni sé ekki samžykki. Hér ekki ekki lagt mat į fullyršinguna, hvort hśn sé rétt eša röng, en tekiš fram aš oršunum er beint aš unglingum og žeir hvattir til aš hugsa sinn gang. Ekki lįta undan žrįbeišni, suši eša stöšugu kvabbi, heldur standa fast į sķnu. Tillöguna hér fyrir nešan ber aš skoša ķ žessu ljósi.

Tillaga: … en naušsynlegt er aš fólk geri sér grein fyrir žvķ aš sé lįtiš er undan žrįbeišni eša suši telst žaš ekki samžykki.

3.

„Aš lok­um žurfti Ole aš koma til aš róa įstandiš,“ sagši heim­ildamašur­inn.“

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Vonandi hefur įstandiš sętt sig viš oršinn hlut og hętt aš rķfast. 

Nei, įstand er ekki persóna og žvķ er ekki hęgt aš róa žaš. Hins vegar getur mannvirki veriš ķ góšu eša slęmu įstandi. Hęgt er aš bęta įstandiš en meš ašgeršaleysi getur žaš versnaš.

Tilvitnunin er śr frétt um fótboltališiš Manchester United og tvo leikmenn sem voru ekki į eitt sįttir, žeir deildu eša rifust. Žjįlfarinn, Ole Gunnar Solskjęr, žurfti aš róa žį, ganga į milli eša sętta. 

Heimildin er śr vefśtgįfu enska blašsins The Sun en žar segir:

It needed Ole to calm the situation down.

Žarna fellur blašamašurinn ķ gryfju beinnar žżšingar śr ensku meš oršalagi sem gengur ekki upp į ķslensku. Óli žjįlfari róaši leikmenn sem deildu og lķklega hefur įstandiš skįnaš eftir žaš. 

Į vefmišlinum fobolti.is segir:

Ole Gunnar Solskjęr, brįšabirgšastjóri United, žurfti aš stķga į milli žeirra eftir leikinn til aš róa įstandiš en bįšir hafa veriš frįbęrir frį žvķ Solskjęr tók viš. 

Žetta er algjörlega óbošleg mįlsgrein. Blašamašurinn žekkir ekki oršalagiš aš ganga į milli og bżr til annaš; aš stķga į milli. Notar žaš bókstaflega rétt eins og žjįlfarinn hafi tekiš sér stöšu į milli leikamannanna vegna žess aš žeir voru aš slįst. Um žaš segir ekkert ķ fréttinni né ķ heimildinni.

Skrifarinn į fótboltavefnum er viš sama heygaršshorniš og blašamašurinn į Moggavefnum. Žeir hafa ekki góša tilfinningu fyrir ķslensku mįli žó žeir telji sig skilja ensku.

Tillaga: Aš lokum žurfti Ole aš róa leikmennina, sagši heimildamašurinn.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband