Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2019

Sko, umferšareglurnar eru bara til višmišunar

Tillitsleysi, dónaskapur og viršingarleysi fyrir lögum og reglum er aš verša einhvers konar vištekin venja bķlstjóra ķ umferšinni į höfušborgarsvęšinu. Engu lķkar er en umferšalög og venjur séu til višmišunar eftir žvķ sem hentar hverju sinni. 

Langatöng

Ķ morgun varš ég fyrir žvķ aš bķll ók ķ veg fyrir mig. Ekkert gat ég gert mér til varnar en gaf bķlstjóranum įbendingu meš žvķ aš flauta į hann. Honum virtist alveg sama.

Nokkrum mķnśtum sķšar varš ég fyrir žvķ aš svķna sjįlfur į bķl sem ég tók ekki eftir. Žvķ fylgdi langt og leišinlegt flaut og hefši umferšin ekki veriš ašeins meiri en gönguhraši hefši ég įbyggilega mįtt von į žvķ aš bķlstjórinn og faržegi hans snörušust śt og beršu mig. Žess ķ staš var flautaš og žvķ til višbótar réttu bįšir fram hęgri hendi og myndušu hnefa en langatöng stóš upp śr. Svona er ekki lexķa heldur ofbeldi af hįlfu žess sem grętur meint brot į viršingu sinni.

Žetta mun vera tjįning sem margir hafa lęrt af amrķskum bķómyndum og žykir flott žegar į mann er hallaš en telst vera argasti dónaskapur sjaldnast geršur til aš rétta hlut. Loksins žegar śr umferšinni greiddist og ég beiš į beygjuljósi renndi sį upp aš mér og aftur fékk ég žaš óžvegiš, enn skķrari mynd aš žessu sem óharšnašir unglingar kalla „fokkmerki“.

Margir sem ég žekki hafa oršiš fyrir įlķka. Unga konan sem ók hlęgjandi ķ sķmanum į akrein fyrir strętó og leigubķla sendi kunningja mķnum fingurinn žegar hann leit til hennar śr röšinni.

Rauša ljósiš

Kona nokkur ók af Miklubraut til vinstri og inn į Grensįsveg og ķ veg fyrir umferšina sem komin var af staš enda į gręnu ljósi. Aušvitaš mįtti hśn gera žetta enda hlżtur aš standa einhvers stašar ķ umferšalögum aš mašur megi aka į raušu ķ tvęr sekśndur eftir aš žaš kviknar.

Vinstri akreinin

Ekki er rįš nema ķ tķma sé tekiš, segir mįlshįtturinn. Samt finnst mér varla žörf į žvķ aš aka į vinstri akrein noršur Reykjanesbraut og alla Sębraut vegna žess aš ętlunin er aš beygja til vinstri inn į Snorrabraut. 

Vinstri akreinin er til framśraksturs. Sį sem ekur hęgar į žeirri akrein en umferšin į žeirri hęgri hefur „misskiliš eitthvaš vitlaust“. Ekki hef ég flett upp ķ umferšalögum upp į sķškastiš en ég held aš žaš sé ekki bannaš aš sofa undir stżri. Mig grunar žó aš bķlstjórar į vinstri akrein séu flestir sofandi, ķ žaš minnsta vil ég ekki halda žvķ fram aš žetta séu allt dómgreindalausir vitleysingar sem ęttu ekki aš hafa bķlpróf. Best er aš dóla sér į hęgri akrein.

Sķminn

Ég hef tekiš eftir žvķ aš rįsi bķllinn fyrir framan mig eša aki óešlilega hęgt žį er bķlstjórinn upptekinn ķ sķmanum. Raunar ętti ljósaskilti ķ afturglugga bķla aš vera stašalśtbśnašur. Žį getur bķlstjórinn kveikt į skiltinu sem segir: Sżniš tillitssemi, ég er ķ sķmanum.

Sķmi er žarfažing og bķlstjórar sem nota hann įn žess aš vera meš handfrjįlsan bśnaš ęttu aš vera launašir hjį Reykjavķkurborg žvķ žvķ žeir tefja umferš, auka lķkurnar į žvķ aš viš hin förum aš taka strętó. Vart er aš hugsa sér skilvirkara tafatól ķ umferšinni.

Löggan

Hvar er löggan? Ķ gamla daga žegar ég var ķ sumarlöggunni voru nokkrir bķlar beinlķnis geršir śt til aš rśnta um įkvešin hverfi. Žį var žetta kölluš sżnileg löggęsla. Nś tķškast ósżnileg löggęsla enda sést varla sést neinn löggubķll į götunum. Löggan er lķklega upptekin viš aš upplżsa um skipulega glępastarfsemi sem er afar mikilvęgt djobb.

Röšin

Loks mį segja frį nįunganum į svarta Bensinum. Hann var į Hafnarfjaršarveginum į leiš til Reykjavķkur, ennžį einu sinni of seinn ķ vinnuna. Umferšin var hęg, rétt silašist įfram. Fyrir framan hann var ómerkileg Kia Picanto. Aš menn skuli ekki bera meiri viršingu fyrir sjįlfum sér, hugsaši hann. Til móts viš Arnarnes kviknaši frįbęr hugmynd. Hann beygši til hęgri, gaf ķ og žeyttist upp į brśnna, yfir Arnarnesveginn nišur hinum megin og tróš sér žar inn ķ röšina, sveittur og hróšugur. Eitthvaš kannašist hann viš bķlinn fyrir framan. Jś, žetta var ómerkileg Kia Picanto. Hann hafši sem sagt ekki grętt į fįbęrri hugmynd um framhjįhlaup.


Stunda fjįrmagn, edrśmennska og žyrla sem kemur flugleišis

Oršlof og annaš

Gjöf Njaršar

Žaš er galli į gjöf Njaršar. Einhverju góšu fylgir ókostur, žaš er hęngur eša agnśi į einhverju (góšu, jįkvęšu).

Lķkingin er óljós en Njöršur var sjįvargoš og gjöf Njaršar kann aš vķsa til žess sem kemur śr sjónum, einhvers jįkvęšs (“fiskveiši“).

Mergur mįlsins eftir Jón G. Frišjónsson.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Žar aš auki stżrši hann nefnd sem stundaši fjįrmagn fyrir forsetann ...“

Frétt į visir.is.           

Athugasemd: Hvaš merkir aš „stunda fjįrmagn“. Annaš hvort er žetta dęmi um fljótfęrni blašamannsins eša einfaldlega rugl. Hvorugt er gott. Fréttin er skemmd. Vonlaust er aš skilja hvaš įtt er viš ķ žessari tilvitnun. Engin afsökun er fyrir svona villum.

Sķšar var mįlsgreinininni breytt į žennan hįtt:

Žar aš auki stżrši hann nefnd sem aflaši fjįr fyrir forsetann ...

Skiljanlegra svona.

Tillaga: Engin tillaga.

2.

„„Ég er aš vinna ķ leikhśsinu og get žakkaš žaš edrśmennskunni“

Vištal į blašsķšu 14 ķ sunnudagsblaši Morgunblašsins 25.5.2019.          

Athugasemd: Lżsingaroršiš edrś hefur fyrir löngu nįš tryggri fótfestu ķ ķslensku mįli žó svo aš žaš falli ekki alveg aš žvķ. Žaš merkir aš vera ódrukkinn. 

Edrśmennska finnst mér vont orš af žvķ aš mįliš bżšur upp į betri, aš vera allsgįšur. Hér er ekki veriš aš gagnrżna vištališ sem er vel skrifaš og fróšlegt. Vel į hins vegar viš aš benda į ašra kosti. Sama er meš oršiš spilamennska, sem žó er ekki rangt:

Ķ gegnum öll žessi įr ķ spilamennskunni, óreglu og feršalög …

Ķ stašinn hefši veriš betra aš nota tónlist, sem į alls kostar viš spilamennska.

Ķ gegnum öll žessi įr ķ tónlistinni, óreglu og feršalög …

Allsgįšur er afskaplega fallegt orš og getur örugglega įtt viš żmislegt annaš en aš vera undir įhrifum įfengis eša fķkniefna til dęmis aš hafa vitund um tilveruna.

Algįšur er lķka gott orš og lķklega dįlķtill merkingarmunur geti veriš į žessum tveimur, allsgįšur og algįšur. Ég leyfi mér aš halda žvķ fram aš svo sé.

Hiš fyrr nefnda getur įtt viš žann sem er gįšur um alla hluti en hitt um žann sem hefur vitund um veröldina alla eša bara um einstaka hluti. Mį vera aš trésmišurinn sé allsgįšur um smķšaviš, heimspekingurinn algįšur um dyggšir, göngumašurinn algįšur um nįttśruna, lögreglumašurinn allsgįšur um öryggi, lög og reglur  … Lķklega er žetta bara vitleysa.

Lķtum į hvernig oršiš er myndaš. Oršabókin segir aš sį sé gįšur sem er meš fullri eša ķhygli (sögnin aš ķhuga, lżsingaroršiš ķhugull), tvö önnur undurfögur orš. 

Ķ vištalinu segir:

En žetta heflaši mig. 

Hér er vel aš orši komist. Višmęlandinn talar um žaš sem mótar hann og notar lķkingu viš verkfęriš hefil, ašstęšur heflušu hann, fjarlęgšu žaš sem var til óžurftar. Athyglisvert oršalag.

Af hverju beitum viš ekki oftar oršum sem eru góš eša jafnvel žrungin djśpri merkingu? Hvers vegna föllum viš nišur ķ mešalmennsku ķ staš žess aš hefja okkur upp yfir hana og nżta okkur tungumįliš til skżrari tjįningar? 

Svariš er einfalt. Fjölmargir žeirra sem skrifa ķ fjölmišla hafa ekki grunninn, tilfinningu fyrir ķslensku mįli sem fęst ašeins meš lestri bóka frį barnęsku og góšri tilsögn ķ skóla.

Fjölmišlar hafa įhrif, ekki ašeins til upplżsingar heldur skiptir stķll, frįsagnarhęttir miklu. Jį, hęgt er aš segja frį į margvķslegan hįtt.

Tillaga: Ég er aš vinna ķ leikhśsinu en gęti žaš ekki allsgįšur og fyrir žaš er ég žakklįtur.

3.

„Henni var sķšan bjargaš flug­leišis meš žyrlu ķ gęr …“

Frétt į mbl.is.          

Athugasemd: Hafi žyrla bjargaš konunni er óžarfi aš tķunda aš žaš hafi veriš gert flugleišis. Žyrla er flugvél, ekki sjśkrabķll. Varla er žyrlu beitt nema śr lofti, flugleišis.

Ólķklegt er aš viš segjum er aš sjśkrabķll hafi komiš akandi til bjargar eša björgunarskip ašstošaš skipreika fólki af sjó. Einfalt mįl er oftast best og engin žörf aš margtyggja žaš sem liggur ķ augum uppi.

Ķ žessari stuttu frétt segir:

Ell­en nįši ķ tvęr vik­ur aš lifa ein­ung­is į berj­um og vatni.

Žetta er ekki rangt en einnig mį orša žaš žannig aš henni hafi tekist aš žrauka ķ tvęr vikur į berjum og vatni, sem lķklega var raunin.

Gagnrżna mį er blašamašur notar aukasetningu sem er ķ litlu samhengi viš ašalsetningu. Žį er betra aš nota punkt:

Henni var sķšan bjargaš flug­leišis meš žyrlu ķ gęr og sam­kvęmt CNN leiš henni vel žrįtt fyr­ir meišsl sķn. 

Skįrra er aš orša žetta svona:

Henni var sķšan bjargaš meš žyrlu ķ gęr. Sam­kvęmt CNN leiš henni vel žrįtt fyr­ir meišsli.

Punktar eru ansans įri góšir og engin žörf į aš spara žį.

Tillaga: Henni var sķšan bjargaš meš žyrlu ķ gęr …

4.

„Zidane vill Van Dijk rói Ramos į önnur miš.“

Fyrirsögn į visir.is.           

Athugasemd: Oft er betra er aš skrifa įn orštaka žvķ žau geta valdiš misskilningi eins og hér. Ég skildi ekki žetta, hélt aš um einhverja villu vęri aš ręša enda rann žetta saman ķ ókennilega merkingu. Žessir kostir voru uppi:

  • Hann ętlaši aš róa manninn į öšrum mišum.
  • Hann ętlaši aš róa meš hinn śt į miš
  • Hann ętlaši aš róa hinn.

Svo įttaši ég mig į aš žetta var bölvuš vitleysa. Svona getur gerist žegar mašur er hįlfįhugalaus, lętur augun renna yfir fyrirsagnir į forsķšu vefrita og žį kann samhengiš aš fara fyrir lķtiš. 

Ķ fréttinni segir:

Van Dijk hefur veriš stórkostlegur į tķmabilinu hjį Liverpool sem mętir Tottenham ķ śrslitaleik Meistaradeildarinnar um sķšustu helgi.

Blašamašurinn er fljótfęr og hann les ekki frétt sķna yfir, aš minnsta kosti ekki meš athygli. Śrslitaleikurinn er um nęstu helgi, ella žyrfti sögnin aš męta aš vera ķ žįtķš. Žó vęri žaš įhugavert aš geta fariš aftur ķ tķmann til aš fylgjast meš fótbolta eša öšru įlķka žarflegu.

Annars finnst mér afar flatt og slappt oršalag aš mašurinn hafi veriš stórkostlegur į leiktķšinni. Frekar svona gildishlašin fullyršing įn rökstušnings, en lķklega leyfist ķžróttablašamönnum aš orša hugsun sķna svona.

Til dęmis myndi enginn blašamašur komast upp meš aš segja aš stjórnmįlamašur hafi veriš stórkostlegur į žingi.

Tillaga: Zidane vill rįša Van Dijk fari Ramos.


Eitt matvęli, žröngur vešurgluggi og hundrušir milljóna

Oršlof og annaš

Harla gott

Mašur sagši mįlfarir sķnar ekki sléttar. Hafši notaš oršasambandiš harla gott og veriš vęndur um bull. Hafši svo komiš til snarprar deilu, žótt hvorugur snżtti raušu. 

En harla merkir mjög, afar, er brįšskylt haršur enda lķka rit- aš haršla. Og stigbeygist, flestum til furšu: harla, fremur, fremst!

Mįliš į blašsķšu 21 ķ Morgunblašinu 24.5.2019.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Hśn sleppir žessu matvęli til aš fį flatan maga.“

Fyrirsögn į dv.is.          

Athugasemd: Gvöš, hveddnig getur bla“mašurinn kligaš į“essu. 

Matvęli er hvorugkyns orš og ekki til ķ eintölu, nefnist fleirtöluorš. Žaš beygist svona:

Matvęli, matvęli, matvęlum, matvęla.

Blašamašurinn į aš vita žetta en ekki dreifa skemmdum fréttum.

Ķ fréttinni er kona nefnd „stjörnutįlgari“. Śtilokaš er aš vita hvaš įtt sé viš meš oršinu.

Loks į nefna žennan vķsdóm sem hafšur er eftir „stjörnutįlgaranum“:

„Ef žś grennist žį hjįlpar žaš viš aš minnka fituna į maganum.“

Dsķsös, minnkar fita žegar mar grennist? Hveddnig gat ég ekki vetaš“dda?

Afsakiš oršbragšiš.

Tillaga: Hśn sleppir žessum matvęlum til aš fį flatan maga.

2.

„Žröng­ur vešur­gluggi veld­ur röš į tind­inn.“

Fyrirsögn į mbl.is.           

Athugasemd: Vešurgluggi er óheppilegt orš en į hér uppruna sinn ķ ensku žó vel megi vera aš žaš sé „Wetterfenster“ į žżsku eša „Fenźtre météo“ į frönsku svo mašur slįi nś ódżrt um sig. 

Ķ enskri oršabók segir:

A limited interval when weather conditions can be expected to be suitable for a particular project, such as laying offshore pipelines, reaching a high mountain summit, launching a satellite, etc.

Ķ stuttu mįli er oršiš haft um stutt hlé frį lakari vešurašstęšum sem nota mį til dęmis til aš komast į fjallstind eša skjóta upp gervihnetti og svo framvegis.

Ķ fréttinni er talašu um „žrönga vešurglugga“, žaš er ķ fleirtölu. Hęllęrislegast er žó žetta:

Hśn seg­ir vešur­glugg­ann hafa komiš seint žegar hśn fór į tind­inn, en hann hafi žį dreifst yfir miklu fleiri daga.

Af žessu mį sjį aš oršiš hentar ekki ķslensku mįli žvķ gluggar „dreifast“ almennt ekki.

Mjög aušvelt er aš tjį sig skilmerkilega įn oršsins. Hingaš til hefur veriš talaš um vešurhorfur.

Slęmt vešur getur gengiš nišur, oršiš hlé į óvešri, hrķš eša rigningu og žį sętir fólk fęris til aš gera žaš sem ella hefši veriš illmögulegt.

Ég hef stundaš fjallaferšir ķ meira en fjörutķu įr, umgengist fjölda fjallamanna en aldrei nokkru sinni heyrt fólk tala um „vešurglugga“ hér į landi. Ég vona innilega aš žetta sé ekki eitthvert hrįžżšing sem ķslenskir fjallafarar sem fariš hafa į hęstu fjöll ķ śtlöndum nota til aš slį um sig. Žaš vęri svona heldur montrassalegt, afsakiš oršalagiš.

Hefši blašamašurinn ekki įtt aš fletta upp ķ oršabókinni? Fįtt er aušveldara en aš nota malid.is, hafa žaš opiš viš hlišina į textaskrįnni. Ég skrifa mikiš og get varla veriš įn žess.

Tillaga: Röš er į tindinn vegna lakari vešurspįr.

3.

„Ķ dag er hśn alręmd ķ frumkvöšla- og tęknigeiranum žar sem hśn sętir įkęru fyrir fjįrsvik og tilraun til fjįrsvika.“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Įstęša er til aš hęla blašamanninum sem skrifaši fréttina fyrir góša spretti ķ mįlfari. Hann skilur til dęmis aš andoršiš viš fręgš ķ jįkvęšum skilningi er alręmdur.

Ķ fréttinni stendur:

Hann varši fjórum dögum ķ Kalifornķu žar sem hann ręddi ķtarlega viš Holmes …

Ķ staš sagnarinnar aš verja dögum sķnum hefšu margir freistast til aš orša žaš žannig aš hann hafi eytt dögum ķ Kalifornķu. Į žessum tveimur oršum, aš verja og eyša, getur veriš feykilegur munur sem allir meš žokkalega mįltilfinningu įtta sig į.

Sannast sagna eiga vel skrifašar fréttir ekki aš glešja lesendur, žęr eiga aš vera žaš. Stašreyndin er žó sś aš alltof margar fréttir eru illa skrifašar og fjölmargar hreinlega illskiljanlegar. Žessi er ekki žannig.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

4.

„Kókaķniš metiš į hundruši milljóna.“

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Fallbeyging orša veldur sumum blašamönnum engum vanda, žeir skrifa bara žaš sem žeir halda aš sé rétt. Žekkingin er lķtil.

Töluoršiš hundruš beygist svona:

Ķ eintölu: Hundraš, hundraš hundraši, hundrašs.

Ķ fleirtölu: Hundruš, hundruš, hundrušum, hundraša.

Gera mį rįš fyrir aš į ritstjórn DV sé leišréttingaforrit ķ tölvum blašamanna. Engu aš sķšur skrifar blašamašurinn rangt. Žaš bendir til aš hann hafi ekki virkjaš forritiš sem telst įmęlisvert žvķ žaš er ekki verkefni fjölmišla aš dreifa mįlvillum.

Į malid.is segir:

  • Hundraš: Athuga ber aš ķ fleirtölu er nefnifalliš ekki „hundrušir“, žolfalliš ekki „hundruši“ og eignarfalliš ekki „hundruša“.
  • Oršiš hundraš er żmist nafnorš ķ hvorugkyni (hundraš manna; ég mętti hundrušum manna į leišinni) eša óbeygjanlegt lżsingarorš (hundraš manns; hundraš menn; ég mętti hundraš mönnum į leišinni).
  • Oršiš hundraš skiptist žannig į milli lķna: hund-raš. Hundruš skiptist žannig į milli lķna: hund-ruš.

Į Vķsindavefnum segir Gušrśn Kvaran žetta:

Sķšari lišurinn –ręšur var einnig notašur til žess aš mynda tölulżsingarorš sem į sama hįtt og orš sem enda į –tugur segja til um aldur, hęš og dżpt. Talaš er um įttręšan, nķręšan og tķręšan mann ef viškomandi er įttatķu, nķutķu eša hundraš įra. 

Einnig er talaš um įttrętt, nķrętt, tķrętt, tólfrętt dżpi og er žį įtt viš hversu margir fašmar žaš er. 

Višlišurinn –ręšur er skyldur višlišnum -raš ķ hundraš.

Svona žróašist mįliš og veršur loks til žess aš viš vitum ekki margt um oršin sem žó eru okkur svo töm.

Tillaga: Kókaķniš metiš į hundruš milljóna.


Įkvaršanatökuvettvangur, įkvaršanatökuvald og knśsa ķ žig

Oršlof og annaš

Rétt mįl og vont …

Óvišeigandi oršaval eša kaušalegar setningar geta žannig til dęmis oft talist rétt mįl įn žess aš vera ķ raun mįlnotkun viš hęfi og geta žį veriš ķ senn rétt mįl og vont! […]

Samkvęmt ķslenskri mįlstefnu telst žaš yfirleitt gott eša vandaš mįl ķ flestum mįlsnišum aš velja ķslensk orš fremur en erlendar slettur og aš velja hefšbundnar beygingar fremur en beygingar sem eru eša hafa veriš hugsanlegir vķsar aš breytingum į beygingakerfinu.

Vķsindavefurinn, pistill eftir Ara Pįl Kristinsson, rannsóknarprófessor hjį Stofnun Įrna Magnśssonar ķ ķslenskum fręšum

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Žjįlfari rķkjandi Evrópumeistara ķ körfubolta meš nįmskeiš į Ķslandi um helgina.“

Fyrirsögn į visir.is.          

Athugasemd: Sé félagsliš eša landsliš Evrópumeistari koma önnur liš ekki til greina. Žar af leišandi er lżsingaroršiš rķkjandi óžarft. 

Vilji svo til aš žjįlfari lišs sem ekki er lengur Evrópumeistari sé meš nįmskeiš hér į landi mį bęta viš oršinu fyrrverandi eša nefna įrtal.

Tillaga: Žjįlfari Evrópumeistara ķ körfubolta meš nįmskeiš į Ķslandi um helgina.

2.

„Af hverju ęttir žś aš knśsa ķ žig?

Fyrirsögn į visir.is.          

Athugasemd: Sagt er aš öllum sé mikilvęgt aš varšveita barniš ķ sér og mį žaš vera rétt. Ķ lķfinu kemur hins vegar sį tķmi (ekki tķmapunktur) aš öllum er mikilvęgt er aš fulloršnast og tala til annars fólk į ešlilegan hįtt, sleppa hjalinu. Žetta er blašamönnum sérstaklega mikilvęgt af įstęšu sem vart žarf aš rekja frekar.

Hvaš merkir oršalagiš „aš knśsa ķ žig“? Žaš žekkist ekki. Er lķklega einhvers konar barnamįl. Ekki fer vel į žvķ aš börn starfi sem blašamenn.

Tillaga: Engin tillaga.

3.

„Įkvaršanatökuvettvangur, įkvaršanatökuvald

Vištal ķ morgunśtvarpi rįsar 2 ķ Rķkisśtvarpinu 22.5.2019.          

Athugasemd: Stjórnmįlafręšingur var ķ vištali į rįs tvö og nefndi aš Evrópužing ESB vęri „įkvaršanatökuvettvangur“ og žar lęgi „įkvaršanatökuvaldiš“. 

Žetta eru illa „hönnuš“ orš en mį vera aš oršskrķpiš „įkvaršanataka“ hafi nįš fótfestu ķ mįlinu og er žaš mišur. Įstęšan er einföld. Oršiš er samsetning į oršalaginu aš taka įkvöršunĮkvöršun er nafnorš og sögnin er aš įkveša.

Viš getum hęglega tekiš įkvöršun eša įkvešiš eitthvaš og žaš er yfirleitt gert į žingum, hvort sem žau eru löggjafaržing eša annaš.

Į malid.is segir: 

Almennt er frekar męlt meš žvķ aš segja įkvöršunartaka en įkvaršanataka, ž.e. nota eignarfall eintölu frekar en eignarfall fleirtölu af oršinu įkvöršun. Mjög sterk hefš er žó fyrir žvķ aš nota eignarfall fleirtölu.

Stjórnmįlafręšingurinn bętir engu viš žó hann noti oršskrķpin sem vitnaš er til. Žing ESB er  stašur žar sem įkvaršanir eru teknar vegna žess aš žaš hefur vald til žess. Vart žarf aš tķunda žetta frekar.

Tillaga: Engin tillaga.

4.

„Vinningslišiš er samsett af, Basalt Arkitektum, Eflu, Landmótun og Reginn fasteignafélagi.“

Frétt ķ dv.is.           

Athugasemd: Tilvitnunin er aš ofan er kölluš žolmynd og hśn fer ekki vel žarna. 

Žolmynd er mynduš meš hjįlparsögninni aš vera eša aš verša og lżsingarhętti žįtķšar af ašalsögn. Ķ henni er lögš įhersla į žolanda en ekki geranda og hans stundum ekki getiš. Dęmi: 

  • Vitaš er aš jöršin er lķfvęnleg. 
  • Henni var hjįlpaš.

Žolmynd žekkist lķka af forsetningunni af, til dęmis: 

Jón var klęddur af móšur sinni.

Ķ stašinn ętti aš nota germynd og žį er einfaldlega sagt aš ķ vinningslišinu hafi veriš žessi fyrirtęki.

Svo mį žess geta aš rangt er aš setja fyrstu kommuna ķ setningunni žar sem hśn er. Hugsanlega mį setja žar rittįknin semikommu (;) eša tvķpunkt (:).

Tillaga: Ķ vinningslišinu voru Basalt Arkitektar, Efla, Landmótun og Reginn fasteignafélag.


Kvika veldur skjįlftum noršan Öskju

190522 skjįlftavefsjįTalsverš skjįlftavirkni hefur veriš undanfarnar vikur sušvestan viš Heršubreiš og austan Heršubreišartagla. Raunar mį rekja vaxandi skjįlftahrinu um žaš bil eitt eša tvö įr aftur ķ tķmann. Upp į sķškastiš hefur skjįlftunum fjölgaš talsvert og žaš er forvitnilegt.

Ķ upphafi var skjįlftavirknin eingöngu bundin viš Heršubreiš, aš mestu viš vestur og sušurhluta fjallsins. Hrinurnar voru sjaldnast langvinnar, dóu śt į innan viš viku. Virknin var frekar žétt, dreifšist lķtiš.

Fyrir um žaš bil hįlfum mįnuši fęršist skjįlftavirknin til, frį Heršubreiš og austur fyrir miš Heršubreišartögl, eiginlega žar sem vegurinn ķ Öskju liggur rétt įšur en hann beygir til sušurs. Skjįlftarnir fjörušu śt į um tķu dögum.

190510 skjįlftavefsjįFyrir nokkrum dögum varš hrina enn og aftur sušvestan viš Heršubreiš. Ekki nóg meš žaš heldur varš į sama tķma jafnmikill ef ekki meiri virkni noršan viš Öskju, sušaustan viš Lokatind, skammt frį skarši žvķ sem ber hiš įgęta nafn Siguršarskarš.

Og hvaš er svo forvitnilegt viš žessar skjįlftahrinur sem oršiš hafa į tiltölulega litlu svęši. Hér eru nokkrar „stašreyndir“:

  1. Skjįlftarnir eru flestir tiltölulega litlir, fęstir yfir tvö sig
  2. Uppruni žeirra flestra er um žaš bil į fjögurra km dżpi og grynnra
  3. Žeir verša til ķ klösum, tiltölulega žéttum

Hvaš veldur? Lķklegasta skżringin er kvika sem streymir upp į viš, ķ įtt aš yfirborši jaršar. Žrżstingurinn er nęgilega mikill til aš hśn veldur hreyfingu į jaršskorpunni, sprungur verša til, hreyfingar breišast śt og męlast glögglega. Aš öllum lķkindum streymir kvikan beint upp og žaš er skżringin į žvķ hversu skjįlftasvęšiš er lķtiš.

Til hvers leišir žetta? Jś, haldi skjįlftarnir įfram veršur eldgos, einhvern tķmann į nęstu  eittžśsund įrum. Jaršvķsindamenn eiga erfitt meš aš spį fyrir um eldgos nema žaš sé raunverulega ķ ašsigi. Sķšast gaus į žessu svęši ķ Öskjuopi įri 1961. Žar įšur gaus ķ Öskju įriš 1875 og var žaš hamfaragos.

Įšur en lesendur fara aš óttast eldgos mį žess geta aš skjįlftahrinur į žessu svęši, viš Heršubreiš, Heršubreišartögl og ķ Öskju, hafa veriš mjög algengar į undanförnum įratugum og fréttir af žeim reglulega birst ķ fjölmišlum žó fęsta reki minni til žess.

Myndirnar sem fylgja hér meš eru af vef Vešurstofu Ķslands. Sś efri er frį žvķ ķ morgun og žar sjįst skjįlftarnir sušvestan viš Heršubreiš (hęgra megin) og svo skjįlftaklasinn sušaustan viš Lokatind. Öskjuvatn sest nešst į myndinni.

Nešri myndin er um viku gömul. Žar sjįst skjįlftarnir sem męldust austan viš Heršubreišartögl


To love og aš elska, fallbeygingar og anda meš ... afturendanum

Oršlof og annaš

Mašur og žś

Hér įšur fyrr žótti ekki gott aš nota oršiš mašur sem e.k. óįkvešiš fornafn. 

Žannig segir t.d. ķ Ķslenzkri setningafręši Jakobs Jóh. Smįra frį 1920: 

„Allmjög tķškast nś ķ ręšu og riti oršiš mašur sem óįkv. forn. (ķ öllum föllum); er sś notkun af śtl. uppruna (d. og ž. man), og er alröng 

Margir amast enn viš žessari notkun, en žó hefur hśn öšlast nokkra višurkenningu ķ seinni tķš. Žaš stafar ekki sķst af žvķ aš upp er komin önnur villa hįlfu verri; ž.e. sś aš nota annarrar persónu fornafniš žś ķ sama tilgangi, ž.e. sem e.k. óįkvešiš fornafn. Sś notkun er komin śr ensku, og hana ber skilyršislaust aš foršast.

Mįlsniš og mįlnotkun eftir Eirķk Rögnvaldsson.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„„Ég myndi elska aš eyša öllu kvöldinu aš tala um Hatara““

Fyrirsögn į dv.is.          

Athugasemd: Ofangreind fyrirsögn er höfš eftir bandarķskum sjónvarpsmanni. Hśn fęr mann til aš velta fyrir sér ķslensku sögninni aš elska og samsvarandi sögn į ensku, „to love“.

Ég hef žaš į tilfinningunni aš enska sögnin sé mun vištękari en sś ķslenska. Enskumęlandi fólk, sérstaklega Bandarķkjamenn, viršist elska hvaš sem er en sś tilfinning į ekki alltaf viš um įst eša djśpa vęntumžykju, žó hśn geti vissulega veriš žaš.

Lķklega hefur blašamašurinn sem žżddi ekki sömu tilfinningu fyrir ķslensku og hann hefur fyrir ensku mįli. Mér žykir lķklegra aš sjónvarpsmašurinn eigi viš aš honum žętti skemmtilegt, įnęgjulegt aš geta talaš um Hatara allt kvöldiš.

Ķ oršabókinni segir til dęmis:

Love: feel deep affection or sexual love for (someone): do you love me? 

Like or enjoy very much: I“d love a cup of tea: I just love dancing.

Og: 

Love: a great interest and pleasure in something: his love for football; we share a love of music.

Dįlķtill munur į aš elska konu og žykja variš ķ tóbak og viskķ. Ķ gömlum slagara sem Žorsteinn Eggertsson samdi og Rśnar Jślķusson söng segir mešal annars: 

Betri bķla, yngri konur, eldra viskķ, meiri pening.

Ekki er nś žetta mikil speki žó mašur hafi nś stundum sungiš meš. En įfram śr oršabókinni:

Love: [count noun] a person or thing that one loves: she was the love of his life; their two great loves are tobacco and whisky.

Bretar eru kunnir fyrir aš nota sögnina „to love“ viš ólķklegustu tękifęri. Ķ oršabókinni segir:

British informal a friendly form of address: it“s all right, love.

Um daginn var ég ķ London, įtti erindi ķ bśš og konan sem afgreiddi mig sagši: „Here you are love“, og rétti mér skiptimynt og kvittun. Ekki flögraši aš mér aš žżša žetta beint. Hśn sagši: Geršu svo vel, vinur.

Tillaga: „Mikiš žętti mér gaman aš žvķ aš eyša öllu kvöldinu ķ spjall um Hatara“

2.

„Magnśs Geir Žóršarson, śtvarpsstjóri, og Pįll Magnśsson, žingmašur og fyrrverandi śtvarpsstjóri, greinir į …“

Frétt į dv.is.          

Athugasemd: Nefnifallsvęšing tungumįlsins felst ķ žvķ aš fólk sleppir žvķ aš fallbeygja nafnorš, hefur žau ķ nefnifalli. Žetta er sérstaklega meinlegt žegar fréttir ķ fjölmišlum eru meš žessum galla, žęr eru žį einfaldlega skemmdar.

Į malid.is segir:

Sögnin greina getur veriš ópersónuleg og stendur žį meš henni frumlag ķ žolfalli. Bręšurna greinir į um sjįvarśtvegsmįlin. Oftast er žó sögnin persónuleg. Hann getur ekki greint žęr ķ sundur.

Hugsanlega ruglar žaš blašamanninn aš nöfn śtvarpsstjórans eru eins ķ nefnifalli og žolfalli, hins vegar er žaš engin afsökun. Žetta er vond villa.

Fréttin hefši mįtt vera betur skrifuš: 

„Fįna-uppįkoman var ekki gerš ķ samrįši viš RŚV eša fararstjórn. Heldur alfariš frį Hatara komin.“ 

Hér hefši betur hefši fariš į žvķ aš sleppa sögninni aš gera. Ekki ętti aš vera punktur į eftir „fararstjórn“. „Heldur“ er hér samtenging og ķ beinni tengingu viš setninguna į undan. Žarna hefši žvķ įtt aš vera komma. Fleiri athugasemdir mętti gera viš fréttina.

Tillaga: Magnśs Geir Žóršarson, śtvarpsstjóra, og Pįl Magnśsson, žingmann og fyrrverandi śtvarpsstjóra, greinir į …

3.

„Lennon andaši meš rassgatinu.“

Yfirfyrirsögn į dv.is.          

Athugasemd: Fyrir stuttu var kynntur til sögunnar nż ritstjóri į DV. Lķkleg er svona oršalag honum/henni žóknanlegt.

Ķ fréttinni er žetta haft eftir fótboltamanni:

Vonandi kemst ég ķ betra form žvķ ég andaši meš rassgatinu ķ dag. 

Śtilokaš er aš skilja hvernig ķžróttamašurinn getur andaš meš žessum lķkamshluta. Enn erfišara er aš įtta sig į žvķ hvaš blašamanni og ritstjóra gengur til meš svona oršalagi. DV setur nišur fyrir vikiš.

Tillaga: Engin tillaga.

4.

„… en spęnska höfušborgin er sögš heillandi vegna įherslu sinnar į sjįlfbęrni, hjólastķga, breišar gangstéttar og ašra umhverfisvęna feršamįta.“

Frétt į visir.is.          

Athugasemd: Fallbeyging nafnorša žarf aš vera rétt, hśn er ein af einkennum ķslensks mįls. Žarna er oršiš gangstétt ķ eignarfalli eintölu, af samhenginu mį rįša aš žaš ętti aš vera ķ fleirtölu. Oršiš beygist svona:

Ķ eintölu: Gangstétt, gangstétt, gangstétt, gangstéttar.

Ķ fleirtölu: Gangstéttir, gangstéttir, gangstéttum, gangstétta.

Enginn er svo góšur ķ ķslensku aš hann hafi ekki gott af žvķ aš leita eftir stašfestingu į vafamįli, til dęmis fallbeygingu orša. Vefurinn malid.is er frįbęr heimild og afar žęgilegur ķ notkun. Sį sem hér skrifar notar hann yfirleitt įšur en hann fer aš agnśast śt ķ mįlfari ķ fjölmišlum. Betra er aš hafa vašiš fyrir nešan sig.

Tillaga: … en spęnska höfušborgin er sögš heillandi vegna įherslu sinnar į sjįlfbęrni, hjólastķga, breišar gangstéttir og ašra umhverfisvęna feršamįta.


Umfang og stig meišsla, hótelbyggingar opna og relevant fólk

Oršlof og annaš

Baggamunur

Eitthvaš rķšur baggamuninn: Eitthvaš ręšur śrslitum, eitthvaš (eitt) hefur śrslitaįhrif eša mikla žżšingu.

Oršatiltękiš er kunnugt frį fyrri hluta 19. aldar: Eitthvaš rķšur baggamun.

Lķkingin er sennilega af žvķ dregin er baggar voru fluttir į hestum og setiš žannig į milli bagganna aš jafnžungt var hvorum megin į hestinum enda er kunnugt af brigšiš eitthvaš rķšur af baggamuninn.

Einnig er hugsanlegt aš lķkingin sé dregin af žvķ er eitthvaš var bundiš viš „léttari“ baggann, samanber afbrigšiš rétta viš baggamuninn og oršasambandiš jafna baggamun į klįrnum.

Mergur mįlsins eftir Jón G. Frišjónsson.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Umfang og stig meišsla var žį ekki ljóst en eitthvaš um beinbrot og skrįmur.“

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Hvaš skyldi vera „stig meišsla“ eša „umfang meišsla“? Hvorugt er gott. Sama er meš oršalagiš „eitthvaš um beinbrot“. Žetta er illa skrifaš og ónįkvęmt, jašrar viš bull.

Žetta er ekki góš umfjöllun hjį blašamönnum į Vķsi jafnvel žó žeir hafi fengiš oršalagiš frį Landsbjörg. Žeim ber aš skrifa góšan texta, ekki aš breiša śt vitleysur. Mestöll fréttin er hnoš, stķllaus og óįhugaverš.

Ķ fréttinni er talaš um „višbragšsašila“. Enginn veit hverjir bera žetta heiti enda frįleitt opinbert heiti į einum eša neinum. Giska mį į aš žaš séu akandi, gangandi, hjólandi og rķšandi vegfaraendur, lögregla, sjśkrališar, björgunarsveitir, landhelgisgęslan, ķbśar og bęndur ķ nįgrenninu. Nęr allir sem aš slysi koma. Af žessu leišir aš oršiš er merkingarleysa og gerir fréttina ónįkvęma.

Hvašan kemur žetta orš, „višbragšsašili“. Mį vera aš blašamenn žekki enska oršalagiš „response team“ og žżši žaš sem „višbragšsašili“ sem er lélegur kostur.

Į vef Wikipediu segir:

An incident response team or emergency response team (ERT) is a group of people who prepare for and respond to any emergency incident …

Algjör óžarfi aš kalla björgunarsveit annaš er žvķ nafni eša öšru sem žaš ber. Sama er meš lögreglu, slökkviliš, landhelgisgęslu og sjśkraflutningamenn.

Į malid.is segir:

Oft eru til góš og gegn orš ķ mįlinu sem fara mun betur en żmsar samsetningar meš oršinu ašili.

T.d. fer mun betur į aš segja įbyrgšarmašur, dreifandi, eigandi, hönnušur, innheimtumašur, seljandi, śtgefandi en „įbyrgšarašili“, „dreifingarašili“, „eignarašili“, „hönnunarašili“, „innheimtuašili“, „söluašili“, „śtgįfuašili“.

Ķ upptalninguna vantar letioršiš „višbragšsašili“ sem mį alveg hverfa śr mįlinu vegna žess aš aušvelt er aš nefna žį sem koma aš óhöppum, slysum eša nįttśruhamförum sķnum réttu nöfnum.

Tillaga: Ekki er enn vitaš hversu alvarleg meišslin eru.

2.

„33 voru ķ rśt­unni er slysiš var, en faržeg­arn­ir 32 voru all­ir kķn­versk­ir feršamenn.“

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Af og til sjįst fréttir meš setningum sem byrja į tölustöfum en žaš er mikill ósišur og žekkist óvķša.

Nokkuš er um nįstöšu ķ fréttinni. Hśn gęti veriš hnitmišašri ef blašamašurinn hefši sleppt óžarfa mįlalengingum og endurtekningum. Gallinn viš margar fréttir eru of mörg orš sem gera žęr illskiljanlegar Dęmi:

Allri vett­vangs­vinnu į slysstaš var lokiš ķ gęr og ķ dag mun lög­regla ręša viš faržega og bķl­stjóra.

Hver er hér munurinn į vettvangi og slysstaš? Enginn. Žetta hefši žvķ mįtt orša svona:

Vinnu lauk į slysstaš ķ gęr. Ķ dag mun lögregla ręša viš faržega og bķlstjóra.

Ķ fréttinni segir aš „flestir faržeganna endušu į Hellu ķ nótt …“. Fer ekki betur į žvķ aš segja aš žeir hafi gist į Hellu ķ nótt?

Tvisvar ķ fréttinni er sagt aš „allir faržegarnir“ hafi veriš kķnverskir feršamenn. Einu sinni dugar.

Ķ upphafi fréttarinnar er sagt aš rśtan hafi fariš śt af Sušurlandsvegi. Af myndum mį samt rįša aš hśn hafi oltiš.

Tillaga: Žrjįtķu og tveir kķnverskir faržegar voru ķ rśtunni og auk bķlstjórans.

3.

„Sjö nżjar hótelbyggingar opna į nęsta įri ķ Reykjavķk og tólf į teikniboršinu.“

Frétt į visir.is.           

Athugasemd: Hśs opna ekki, žau eru opnuš. Žetta er meš algengustu villum ķ fjölmišlum.

Blašamašurinn sem žetta skrifar er einbeittur ķ brotavilja sķnum. Hugsanlega veit hann ekki betur. Ķ upphafi fréttarinnar skrifar hann aldeilis grandalaus:

Bśist er viš aš 800 nż hótelherbergi opni ķ Reykjavķk į nęsta įri. […] Gert er rįš fyrir aš Marriott hótel opni ķ byrjun nęsta įrs.

Žarna heggur blašamašurinn ķ sama knérunn įn nokkurrar eftirsjįr og hefur ekki hugmynd um aš hvorki gömul né nż herbergi opna heldur eru žau opnuš og žašan af sķšur hefur Marriot hótel neina getu ķ žį veru.

Tillaga: Sjö nż hótel verša opnuš ķ Reykjavķk į nęsta og tólf į teikniboršinu.

4.

„Exsklśta įkvešna hópa, targeta, sweet spot, lonsa, actually, funnel, relevant fólk, retargetaš, event, teaser efni, interests, lookalikemengi ...“

Vištalsžįttur į Facebook į sķšu Sahara.           

Athugasemd: Hef ķ nokkurn tķma haft įhuga į auglżsingum og kynningum į Facebook og notiš til žess ašstošar manns sem er nokkuš fęr ķ žessum efnum.

Ég rakst fyrir nokkru į vištalsžįtt (e. podcast) į Facebook. Tveir afar skżrmęltir ungir starfsmenn segja frį fyrirtękinu sķnu og gera žaš nokkuš vel. Hins vegar tók ég fljótlega eftir žvķ aš žau slettu mikiš eins og lesa mį hér aš ofan. Fyrir vikiš dró fljótlega śr įhuga mķnum og ég lauk ekki viš aš hlusta į žįttinn heldur gerši žessa athugasemd:

Furšulegt hvaš žetta įgęta fólk į erfitt meš aš tjį sig į ķslensku įn žess aš sletta enskum oršum og oršasamböndum.

Žrem vikum sķšar sį mašur nokkur įstęšu til aš svara mér. Hann sagši:

Žaš mį vera aš žér finnst žetta slęmt, en fyrir žį sem eru aš vinna meš Facebook auglżsingar er žetta jįkvętt. Žvķ aš ef öll žessi orš vęru ķslensku yrši töluvert erfišara aš skilja um hvaš žau eru aš ręša og myndi rżra gildi umręšunnar fyrir žį sem eru aš vinna viš žessi sömu hugtök į ensku.

Sem sagt, ef nógu mikiš er slett žį skilja fleiri umręšuna. Er žaš jįkvętt? Aušvitaš stenst žetta enga skošun. Slettur eru óžrif ķ mįlinu. Annaš hvort į aš tala ķslensku eša eitthvaš annaš tungumįl. Ég skil hvaš mašurinn į viš en ķ oršum hans felst uppgjöf, ķslenskan hentar ekki. Of margir eru į žessari skošun.

Žetta er nś mešal annars įstęšan fyrir žvķ aš ég er ekki bjartsżnn į framtķš ķslenskunnar ķ höndum ungu kynslóšarinnar, sérstaklega žeirra sem starfa ķ tölvugeiranum.

Žess mį geta hér ķ lokin aš engin umręša var um žennan vištalsžįtt į Fb sķšunni.

Tillaga: Engin tillaga gerš.


Prestsstarf, hann śtvegaši vopn og skortur varš į lyfjum

Oršlof og annaš

Hurš og dyr

Sumir menn viršast ekki vissir um merkingu oršanna hurš og dyr. 

Hurš er śr efni og oršiš žżšir fleki eša einhver slķkur hlutur til žess aš loka dyrum eša opi. 

Oršiš dyr žżšir inngangur ķ hśs eša herbergi. 

Oršiš hurš getur veriš bęši ķ et. og flt., ž.e. ein hurš, tvęr huršir, en oršiš dyr er fleirtöluorš, ž.e. menn tala um einar dyr, tvennar dyr o.s.frv.

Gott mįl eftir Ólaf Oddsson.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Žegar sam­ein­ing prestakall­anna ķ Foss­vogi, Bś­stašaprestakalls og Grens­įsprestakalls, geng­ur ķ gegn verša žrjįr presta­stöšur žar.“

Frétt į mbl.is.              

Athugasemd: Uppbygging mįlsgreinarinnar er slęm, nįstašan er ępandi og mį vera aš žekking blašamannsins sé lķtil, sem er afleitt. Bera mį saman ofangreint og tillöguna hér fyrir nešan.

Yfirleitt er talaš um prestsembętti, ekki „prestastöšur“. Prestakall er starfsvęši eins eša fleiri presta. Prestur er ekki karl sem kallašur er kall eins og margir kunna aš halda. Kall er skylt köllun sem er trśarlegt ętlunarverk prests og meš prestakalli er įtt viš svęšiš sem hann sinnir, žaš er fólkiš sem žar bżr.

Ķ fyrirsögn fréttarinnar segir:

Stöšur ķ sam­einušu Foss­vog­sprestakalli verša aug­lżst­ar ķ jśnķ.

Rangt er aš tala um stöšur presta, žetta eru embętti. Til eru embętti rįšuneytisstjóra, sżslumanna, lögreglustjóra og jafnvel er talaš um embętti forseta Ķslands eša biskups. Viš hin gegnum störfum sem oft eru nefndar stöšur; kennarar, lögreglumenn, skrifstofumenn, blašamenn og verkamenn svo dęmi séu nefnd.

Tillaga: Eftir sameiningu Fossvogs-, Bśstaša- og Grensįsprestakalla verša til žrjś prestsembętti.

2.

„Hann śt­vegaši vopniš sama morg­un.“

Fyrirsögn į mbl.is.              

Athugasemd: Eitthvaš gengur ekki upp ķ žessari setningu, er ekki alveg viss um hvaš žaš er. Ķ sjįlfri fréttinni segir svo:

 … aš grunaši kom hönd­um yfir skot­vopniš sama morg­un og ódęšiš var framiš.

Ekkert er aš žessu.

Veit ekki alveg hvaš er aš, held aš sögnin aš śtvega žurfi aš fylgja persónufornafni til aš merkingin gangi upp. Ekki er hęgt aš nota afturbeygša fornafniš: 

„Hann śtvegaši sér vopniš sama morgun“ 

Vęri sį er um ręšir aš vinna fyrir ašra mętti segja svona:  

„Hann śtvegaši honum/henni/žvķ/žeim vopniš sama morgun“.

Žannig er setningin ešlileg žegar notaš er persónufornafn. 

Į norsku kann fyrirsögnin aš vera svona:

Han fikk våpenet samme morgen.

Žetta skżrir samt ekki ķslenska oršalagiš žvķ mašurinn fann, varš sér śt um, aflaš sér eša tók vopniš žennan sama morgun. Mį vera aš blašamašurinn hafi veriš undir įhrifum af enska oršinu „to provide“ er hann skrifaši fyrirsögnina. Hśn yrši žį svona į ensku:

He provided the weapon that same morning.

En žetta er alls ekki žaš sama.

Ég treysti į aš lesendur sendi mér lķnu og leišrétti mig. Dżrt er aš festast ķ svona „smįatrišum“.

Tillaga: Hann varš sér śt um vopniš sama morgunn.

3.

„Skortur varš į 45 lyfjum fyrstu fjóra mįnuši įrsins.“

Undirfyrirsögn į blašsķšu 4 ķ Morgunblašinu 15. maķ 2019.             

Athugasemd: Hérna er nafnoršiš sem ręšur en ekki sögnin. Mjög aušvelt er aš laga žetta, sjį tillöguna. Munum aš ķslenska er tungumįl sagnorša, enskan er elsk aš nafnoršum.

Tillaga: Fjörtķu og fimm lyf skorti fyrstu fjóra mįnuši įrsins.

4.

„Haukum svall móšur į sķšustu tķu mķnśtunum.“

Undirfyrirsögn į blašsķšu 27 ķ Morgunblašinu 15. maķ 2019.             

Athugasemd: Reglulega gaman er aš sjį svona tekiš til orša į ķžróttasķšu fjölmišils. Ašeins reyndir og vel lesnir blašamenn geta skrifaš į žennan veg.

Sögnin aš svella merkir samkvęmt oršabókinni aš bólgna, žrśtna eša ólga.

Nafnoršiš móšur merkir hér barįttuhugur en getur lķka žżtt  reiši, įkafi og ęsingur. Ķ oršabókinni segir:

Oršstofn žessi er algengur lišur ķ mannanöfnum, sbr. Móšólf(u)r, Móšrek(u)r, Hermóšur, Žormóšur, Mó(h)eišur. Sjį móšugur, móšga, Móši, móš(u)r (4), -męši og móš (3). 

Merkilegt er aš sögnin af móšga er dregiš lżsingaroršiš móšugur. Žetta vissi ég ekki fyrr en ég sį žetta ķ oršabókinni. Leikmennirnir hafa žvķ veriš móšugir ķ merkingunni ęstir.

Hér hafa ķžróttablašamenn Morgunblašsins oft veriš gagnrżndir (ekki ķtrekaš gagnrżndir), rétt eins og kollegar žeirra į öšrum fjölmišum. Žvķ er įstęša til aš glešjast yfir kjarngóšu mįlfari. Dęmi um góša mįlnotkun ķ fréttinni:

  • Sölvi gekk berserksgang.
  • Leikmönnum féll allur ketill ķ eld.
  • Sölvi dró śr žeim tennurnar, eina af annarri.
  • Rimman um Ķslandsmeistaratitilinn.

Žetta kętir, en į malid.is segir um oršiš klisja:

Oršalag sem hefur ķ upphafi veriš frumlegt og snjallt en veriš notaš svo mikiš aš žaš hefur glataš įhrifamętti sķnum. […] Ķ stašinn fyrir tökuoršiš klisja fęri oft betur į aš nota oršin oršaleppur, tugga.

Gaman er aš lesa vel skrifašar og skżrar fréttir og ekki spillir alltaf fyrir žegar blašamenn nota skrautlegt oršalag. Vandamįliš er žegar oršalag er notaš of mikiš, žį veršur žaš aš oršalepp, tuggu, žaš er klisju, og engum til skemmtunar.

Tillaga: Engin tillaga


Kvikmynd heišruš, bķlvelta varš og hans fangavist

Oršlof og annaš

Lķtt, mišur, minnst

Atviksoršiš lķtt stigbeygist: mišur, minnst. Meirihlutahópurinn „lķtt žekktir listamenn“ skyggir į annan hóp sem nefnist žó ekki „lķtt žekktari listamenn“. 

Standi einlęgur vilji til aš nota lķtt eru žeir „mišur žekktir“ (en hinir). Annars eru listamenn žessir bara (lķtiš) – minna – (minnst) žekktir.

Mįlfar į blašsķšu 16 ķ Morgunblašinu, 13. maķ 2019.

 

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Heišra kvikmyndina A Star is Born.“

Fyrirsögn į mbl.is.              

Athugasemd: Ekki er hęgt aš heišra kvikmynd enda ašeins fólk sem er heišraš, nżtur heišurs. 

Śtilokaš er aš heišra bók, mįlverk, myndastyttu, steinvölu, tré, flugu, hest, kind, hund, stöšuvatn, į eša śthaf, svo dęmi séu tekin. 

Hins vegar er aušvelt aš heišra höfunda listaverka žar meš taldar kvikmynda, og er žaš išulega gert, eša eftirlifandi ašstandendur.

Oft eru hśs endurbyggš og žį sagt aš žeim sé sżndur tilhlżšilegur sómi. Mį vera aš žannig megi gera meš kvikmynd, sżna henni sóma meš tónleikum.

Sį sem ętlar sér aš heišra kvikmynd er ekki góšur ķ ķslensku. Dreg stórleg ķ efa aš žetta sé hęgt į ensku („to honour a movie“ eša „to pay respect“).

Tillaga: Engin tillaga.

2.

„Bķl­velt­an varš į fjórša tķm­an­um og fór lög­regl­an į Noršur­landi vestra į vett­vang įsamt sjśkra­liši.“

Frétt į mbl.is.               

Athugasemd: Einfaldara er aš orša žetta žannig aš bķllinn hafi oltiš į fjórša tķmanum. 

Žetta er skrifaš ķ svoköllušum nafnoršstķl. Kristjįn Įrnason segir um nafnoršastķlinn ķ erindi sem hann kallar Hugleišingar um ķslenskt lagamįl:

Žegar rętt er um sérhęft og uppskrśfaš mįlfar veršur mörgum tķšrętt um stofnanamįliš svokallaša og nafnoršastķlinn sem helst er talinn einkenna žaš. [...]

En hvašan kemur žį nafnoršastķllinn? Ég hygg aš aš hluta til megi rekja hann til eins konar misskilinnar trśar į skżrleik hans eša tilfinningar um aš nafnoršastķllinn sé į einhvern hįtt hlutlęgari eša vķsindalegri.

Margir blašamenn eru ansi góšir ķ ensku en žvķ mišur ekki eins góšir ķ ķslensku. Žeir žżša beint og jafnvel hugsunarlaust og žį veršur til frįsögn sem oft er menguš enskri setningaskipan.

Tillaga: Bķllinn valt į fjórša tķm­an­um og fór lög­regl­an į Noršur­landi vestra į vett­vang įsamt sjśkra­liši.

3.

„Hans fangavist varši ķ 27 įr.“

Grein į blašsķšu 8 ķ Morgunblašinu 12. maķ 2019.                

Athugasemd: Ofangreind tilvitnun hefši mįtt vera einfaldari og žar meš skżrari. Eignarfornafniš ķ ķslensku er yfirleitt į eftir nafnoršinu sem žaš į viš. Ķ fjölmišlum er nś ę oftar haft į undan og finnst mörgum aš žį sé įherslan meiri eša tónninn sennilegri en žarna eru žeir sem skrifa undir enskum įhrifum og įtta sig ekki į žvķ.

Dęmi: Bķllinn minn er betri. Minn bķll er betri.

Svona višsnśningur hefur mikil įhrif į ķslensku. Fjölmišlar bera mikla įbyrgš en geta meš samręmdu įtaki stöšvaš žróunina.

Annars er alltaf fróšlegt er aš lesa vel samda grein, jafnvel žó mašur sé ekki sammįla efni hennar. Žannig er žaš oftast meš pistlana sem bera nafniš „Śr ólķkum įttum“. Höfundur žeirra er Ögmundur Jónasson, fyrrum rįšherra og alžingismašur. Hann skrifar yfirleitt įgęta ķslensku žó honum hafi oršiš fótaskortur aš žessu sinni.

Tillaga: Hann var ķ fangelsi ķ tuttugu og sjö įr.


Nafn afhjśpaš, samankomin kvöld og magn įbendinga

Oršlof og annaš

Skammstafanir

Ķ samfelldu ritušu mįli fer best į aš hafa skammstafanir sem fęstar. Sérstaklega fer illa ef skammstöfuš eru fallorš. „Hann rįšlagši frkvstj. aš segja af sér.“ „Frkvstj. bašst undan žvķ ķ lengstu lög.“ 

Hefš hefur hins vegar skapast um skammstafanir nokkurra orša og oršasambanda sem sjaldnast eru skrifašar fullum fetum ķ samfelldu mįli: t.d., ž.e.a.s., ž.e., o.s.frv., o.fl., u.ž.b., s.s. og żmsar fleiri.

Mįlfarsbankinn.

Skammstafanir eru mjög vķša ķ fornum skinnhandritum. Žęr voru ašallega notaša til aš spara plįss. Į sķšari tķmum voru žęr aš öllum lķkindum til aš spara plįss ķ blżsetningu og aš auki aš aušvelda setninguna. Nśoršiš skipta skammstafanir litlu mįli, nóg er plįssiš į netinu. Fjöldinn er mikill og mikil vinna aš geta sér til um merkinguna, žaš tefur lesandann, nefna mį Ķslensku oršsifjabókina sem er į malid.is.

Svo er žaš hinir óhefšbundnu nettengdu skammstafanir. Žęr hafa bęši komiš til vegna plįssleysis (til dęmis į Twitter) og til aš lżsa tilfinningum. Margt ungt fólk skilur ekki lengur texta, svo sem fyndni, kaldhęšni og annaš įlķka nema myndir fylgi. 

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Nafn kon­ung­lega drengs­ins af­hjśpaš

Fyrirsögn į mbl.is.              

Athugasemd: Vart er hęgt aš afhjśpa žaš sem ekki er į einhvern hįtt huliš. Į malid.is segir:

hjśpa kv. † ‘yfirhöfn, kįpa’; hjśpur k. ‘žaš sem sveipaš er um e-š, blęja; hula’; hjśpa s. ‘sveipa e-u um e-n, vefja ķ hjśp’.

Ķ Stóru oršabókinni um ķslenska mįlnotkun er žessi gagnlega upptalning um hjśp:

Lofthjśpur, gufuhjśpur, vešrahjśpur, vešurhjśpur, skżjahjśpur, žokuhjśpur, skuggahjśpur, nįtthjśpur, nęturhjśpur, veturhjśpur, kuldahjśpur, klakahjśpur, jökulhjśpur … dularhjśpur, helgihjśpur, hulišshjśpur, töfrahjśpur, žagnarhjśpur, gleymskuhjśpur, tilfinningahjśpur, blekkingarhjśpur, lygahjśpur … efnishjśpur, silkihjśpur, lķkhjśpur.

Allt falleg orš og sum hįfleyg og jafnvel skįldleg. 

Žegar eitthvaš er afhjśpaš felst ķ žvķ aš hjśpurinn tekinn af. Lķklega mį segja aš nafn barns sé afhjśpaš, til dęmis viš skķrn. Žannig er aldrei tekiš til orša, žaš strandar į mįltilfinningu flestra.

Ég hef žaš į tilfinningunni aš afhjśpun sé eitthvaš sem er įžreifanlegt, eins og til dęmis žegar minnisvarši er afhjśpašur, spilling, eša einhver er afhjśpašur vegna glęps.

Žetta er ef til vill langt mįl um žaš sem sumir segja smįatriši en ég er ekki sammįla. Orš verša aš hęfa tilefni. Til dęmis er trślofun ekki afhjśpuš, enginn er afhjśpašur sem vęntanlegur maki, nżr formašur hśsfélagsins er ekki afhjśpašur og svo framvegis.

Į ensku er til dęmis sagt um nafn prinsins: „the name has been announced“ eša „the name has been revealed“.

Hefši ekki mįtt kalla „konunglega drenginn“ prins? Žaš er einfaldara enda er hann ķ senn drengur og konunglegur.

Tillaga: Nafn prinsins opinberaš.

2.

„Saka dómsmįlarįšherra Bandarķkjanna um vanviršingu gagnvart žinginu

Fyrirsögn į mbl.is.              

Athugasemd: Meirihluti dómsmįlanefndar fulltrśadeildar Bandarķkjanna sakar dómsmįlarįšherrann um aš óvirša žingiš, sżna žvķ óviršingu, ekki tilhlżšilega viršingu. Žaš gerir hann meš žvķ aš afhenda žvķ ekki įkvešna skżrslu.

Vanviršing er nafnorš. Sagnoršiš er aš vanvirša. Ķslenska er mįl sagnorša en enska er nafnoršavętt tungumįl. Žeir blašamenn sem kunna vel ensku eru  ekki endilega góšir ķ ķslensku. Žaš sannast best ķ žessu tilviki.

Ķ staš sagnarinnar aš vanvirša mį nota ašrar sagnir sem hęfa betur tilefninu, til dęmis aš óvirša eša lķtilsvirša.

Tillaga: Saka dómsmįlarįšherra Bandarķkjanna um lķtilsvirša žingiš.

3.

„Žrjś klikkuš knattspyrnukvöld ķ röš og hér eru žau samankomin.“

Fyrirsögn į visir.is.               

Athugasemd: Margir ķžróttablašamenn skrifa eins og žeir tala og lįta allar ambögur og vitleysur fylgja. Hins vegar er mikill munur į talmįli og ritmįli. Žetta er ómöguleg fyrirsögn, raunar órökrétt og fįrįnleg. Lįtum samt vera aš kvöldin hafi veriš klikkuš.

Kvöld geta ekki komiš saman, ašeins eitt kvöld er į hverjum sólarhring. Žetta vita allir, jafnvel sį sem skrifar svona, en hann er blindur į eigin verk. Ķžróttafréttamašurinn hefur tekiš saman valdar myndaklippur af žremur įhugaveršur fótboltaleikjum og žaš heitir hjį honum aš kvöldin hafi komiš saman. Žetta er ekki góšur stķll

Oršaforšinn viršist ekki vera upp į marga fiska. Ķ stuttri frétt er óžęgileg nįstaša. Oršiš „dramatķk“ kemur tvisvar fyrir ķ žremur lķnum. Hefši blašamašurinn lesiš skrif sķn yfir, og vitaš hvaš nįstaša er, hefši hann getaš sleppt oršinu į öšrum hvorum stašnum og talaš um įhrifamikinn fótboltaleik, tilkomumikinn leik eša eitthvaš annaš. 

Blašamašurinn hefur mikiš dįlęti į persónufornafninu žaš og setur lķka ķ nįstöšu. Góšir blašamenn reyna aš foršast žennan leišindalepp sem margir kalla svo. Oršiš er yfirleitt merkingarsnautt. Fęstir viršast įtta sig į žessu, sérstaklega žeir sem hvorki eru vanir lestri né skrifum. Sį nįnar til dęmis hér.

„Žaš er ekki į hverjum degi …“ stendur skrifaš. 

Hvaš er ekki į hverjum degi? mį spyrja į móti. 

Jś, „knattspyrnuveislan“, er lķklegt svar. 

Byrjašu žį į žvķ sem mįli skiptir, mašur. Ekki nota leppinn žegar ķ boši er fķnt orš eins og „knattspyrnuveisla“.

Upphafnar lżsingar į fótboltaleikjum eru leišinlegar fyrir lesendur. 

Sjaldnast vinna liš žess ķ staš „landa žau sigri“. Svona klisjur eru ofnotašar og verša viš žaš ómerkilegar og leišinlegar fyrir lesendur. 

Žegar eitt liš er miklu betra en annaš ķ fótboltaleik er talaš um aš žaš „yfirspili“ andstęšinginn. Hvaš žżšir žaš? Af hverju mį ekki segja aš lišiš hafi veriš betra, leikiš betur, veriš klókara …?

Tillaga: Klippur frį žremur frįbęrum fótboltaleikjum į einum staš.

4.

„Grķšarlegt magn af įbend­ing­um berst dags­dag­lega frį ķbś­um Reykja­vķk­ur­borg­ar til borg­ar­yf­ir­valda um žaš sem bet­ur mį fara ķ sam­göngu­mįl­um borg­ar­inn­ar.“

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Fer ekki betur į žvķ aš tala um fjölda įbendinga en magn? Magn getur hvort heldur er veriš ķ kķlóum eša fjölda. Žó fer betur į aš oršsendingar séu nefndar sem fjöldi.

Ķ oršinu įbending felst aš athugasemd, veriš er aš benda į eitthvaš, žó ekki endilega um žaš sem betur mį fara, kvartanir fylgja lķka įn efa. Hér er tillaga um einfaldari og styttri mįlsgrein.

Tillaga: Grķšarlegur fjöldi įbendinga berst dags­dag­lega frį ķbś­um um žaš sem bet­ur mį fara ķ sam­göngu­mįl­um borg­ar­inn­ar.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband