Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Ósannindavašall Hönnu K. Frišriksdóttur žingmanns Višreisnar

Sį sem ętlar aš ófręgja pólitķskan andstęšing og upphefja sjįlfan sig ķ leišinn ętti aš skrifa eins og žingmašur Višreisnar, Hanna Katrķn Frišriksdóttir.

Ķ föstum dįlki sem stjórnmįlamenn er einum til afnota og er į blašsķšu 14 ķ Morgunblaši dagsins segir hśn um Fréttablašiš sem hętti śtgįfu sinni ķ sķšustu viku:

Svo eru žaš žeir sem hemja ekki žóršargleši sķna lķkt og ritstjóri Morgunblašsins ķ Reykjavķkurbréfi helgarinnar. Lķklega er žaš žó frekar gamli stjórnmįlaforinginn sem fagnar afdrifum žessa frjįlslynda, alžjóšasinnaša og hófsama mišils en ritstjórinn sem glešst yfir žvķ aš samkeppnin veršur minni į fjölmišlamarkaši.

Oršiš Žóršargleši er haft um kęti er grķpur um sig vegna ófara annarra. Aušvitaš nennir enginn aš fletta upp į žvķ hvaš ritstjóri Morgunblašsins sagši um gjaldžrot Fréttablašsins. Alltof margir trśa įróšri um ritstjórann en fęrri žekkja hins vegar skošanir mannsins.

Ósvķfnir og ómerkilegir stjórnmįlamenn eins og Hanna Katrķn Frišriksdóttir kunna įróšurstękni. Ķ žvķ felst aš segja óbeint frį žvķ hvaš ašrir segja og fullyrša aš žaš sé ljótt. Hśn varast aušvitaš aš geta žess nįkvęmlega hvaš ritstjórinn sagši. Ķ žvķ felst „trixiš“.

Höfundur Reykjavķkurbréfs Morgunblašsins sunnudaginn 2. aprķl 2023 sagši žetta.

Og ķ ljós kom aš lokunartilkynningin įtti einnig viš um Fréttablašiš, sem sķšustu žrjį mįnuši var keyrt į nokkra staši og žvķ haldiš fram aš blašiš vęri enn prentaš ķ 45 žśsund eintökum, eftir aš hętt var aš dreifa žvķ ķ hśs.

Ekki var heil brś ķ žeirri fullyršingu. Žaš hefši žżtt aš fylla hefši žurft ķ kassa mörgum sinnum į dag, sem voru žó fjarri žvķ aš tęmast eftir fyrstu og einu dreifingu.

Auglżsendur keyptu hvorki galdrana né köttinn ķ sekknum, eins og fyrirsjįanlegt var, og gufušu auglżsingar blašsins žvķ upp.

Almennt hafši veriš tališ aš endalok Fréttablašsins yršu ķ lok janśar eša hugsanlega febrśar, en ekki mįnuši sķšar.

Hvar ķ tilvitnuninni er nś Žóršarglešin falin? Meš hvaša oršum fagnar og glešst ritstjórinn yfir óförum Fréttablašsins? Hvergi.

Eftir stendur žaš eitt aš žingmašurinn skrökvaši og reyndi um leiš aš upphefja sjįlfan sig aš hętti „góša fólksins“.

Ašall sumra stjórnmįlamanna er vašall. Ótrślegt moš, samsuša orša sem hafa ekkert innihald annaš en ósannindi og stundum alls ekki neitt. Deila mį um hvort sé lakara.

 


Glefs og gelt Helgu žingmanns Samfylkingarinnar

Ritstjóri Morgunblašsins og fyrrverandi Sešlabankastjóri ryšst fram į ritvöllinn ķ leišara blašsins og skżrir fyrir lesendum sķnum hvaš aš hans mati varš Silicon Valley-bankanum aš falli į dögunum.

Žetta segir žingmašur Samfylkingarinnar, Helga V. Helgadóttir. Henni er uppsigaš viš ritstjóra Morgunblašsins og hnżtir ķ hann į ómįlefnalegan hįtt. 

Hvaš sagši eiginlega ritstjórinn ķ leišaranum sem žingmašurinn vitnaši til? Um žaš er ekki stafkrókur ķ greininni. Žetta er engu lķkara en žegar hundur eltist viš bķla, reynir aš glefsa ķ dekkin og geltir um leiš įkaft en veit ekkert hvers vegna. Hann gerir žetta vegna žess aš hann er ręfilshundur. Hann glefsar og geltir žvķ ešliš bżšur honum aš gera svo.

Lįtum nś vera aš žingmašur fylgi ešli sķnu en žaš sętir samt nokkurri furšu aš hann, sem er lögfręšingur, įsakar ritstjórann ekki, leggur ekki fram neina kęru. Einna nęst žvķ kemst Helga žingmašur meš žessum oršum:

Einhver hefši tališ aš fyrrverandi sešlabankastjóri, sem hefur góša reynslu af žvķ aš fara illa aš rįši sķnu viš stjórn banka, hefši lęrt sitt af hverju į löngum ferli sķnum en nei, leita skyldi sökudólga žar sem sķst skyldi.

Trś ešli sķnu lętur hśn duga aš sveifla brandi žó enginn viti hvert įkęruefniš er. Hśn lętur ķ žaš skķna aš aumingja ritstjórinn hafi gerst sekur um stóralvarlegan glęp auk žess sem hann hafi veriš sešlabankastjóri og stżrt honum illa. Žaš snertir Silicon Valley bankann ekki hętis hót.

Ašferšafręši margra sem sem vilja sverta meintan andstęšing sinn er žessi:

  1. Segja frį glępnum įn žess aš hafa neitt oršrétt eftir andstęšingnum.
  2. Tślka glępinn og draga ekki af sér ķ fordęmingunni.
  3. Draga sem flesta inn ķ mįliš, helst vinnustaš og žį sem žekkja sökudólginn.

Žetta kann hśn Helga žingmašur Samfylkingarinnar enda hefur hśn gert žetta įšur, sjį hér. Hśn viršist ekki fylgja sannleikanum aš mįlum, miklu frekar er hśn svokallašur „trumpisti“, segir žaš sem ętti aš vera satt og rétt, bżr til „hlišarsannleika“.

Ritstjórinn er óalandi og óferjandi, vinnustašur hans, Morgunblašiš, „naut eitt sinn viršingar“ og:

Hér į landi hafa menn eins og ritstjórinn fengiš stjórnlausa śtrįs fyrir andśš sķna į nśtķmanum, į sķšum Morgunblašsins, sem eitt sinn žótti sómakęr fjölmišill.

Tökum eftir žessu oršalagi „andśš į nśtķmanum“ žvķ žingmašurinn leyfir sér aš leita aftur ķ tķmann til aš koma höggi į ritstjórann. Žaš er gerir hann į žennan hįtt:

Eitt sinn bjó fólk ķ felum įrum saman fyrir žaš eitt aš fella hug til annarra en žeirra sem samfélaginu žótti viš hęfi. Einu sinni var žaš svo aš konum sem įttu börn utan hjśskapar var drekkt į Žingvöllum fyrir hórdóm. Einu sinni var žaš svo aš hinsegin fólk į Ķslandi flśši land vegna ofsókna žeirra sem töldu žaš į einhvern hįtt skašlegt samfélaginu en ekki lengur.

Jį, mikil er sök Davķšs Oddssonar, ritstjóra Morgunblašsins. Žaš er honum aš kenna aš į öldum įšur var konum „drekkt į Žingvöllum fyrir hórdóm“. Žaš er honum aš kenna aš „hinsegin fólk į Ķslandi flśši land vegna ofsókna“.

Annaš eins sakarefni hefur ekki veriš birt nokkrum nśtķmamanni og er žvķ knżjandi naušsyn aš draga bófann fyrir dóm og til višbótar nįnustu ęttingja, vini og kunningja og jafnvel žį sem greiddu honum atkvęši ķ borgarstjórnar- og alžingiskosningum. Minna mį žaš ekki vera. 

Svona eru nś vinnubrögš heiftarinnar, ašall Helgu žingmanns.  

Röksemdafęrslan er engin. Framkoman minnir óneitanlega į ręfilshundinn sem glefsar og geltir en veit ekki hvers vegna.

 

 

 

 


Jóhannes Nordal, glęsilegasti fulltrśi veraldar sem var

Ekki fór framhjį įskrifendum og öšrum lesendum Morgunblašsins aš śtför Jóhannes Nordal fyrrum sešlabankastjóra er ķ dag.

Gaman hefši veriš aš žekkja Jóhannes Nordal, žaš gerši ég žó ekki en hitti hann nokkrum sinnum į fundum. Samt fannst mér ég hafa žekkt manninn eins og tķtt er um žį sem oft eru ķ fjölmišlum. Kallast žaš ef til vill einhliša kunningsskapur.

Nęr öll uppvaxtarįr mķn var nafn hans nefnt ķ fréttatķmum śtvarps. Heima var žaš svo aš žögn įtti aš rķkja mešan fréttir voru sagšar ķ śtvarpinu og žvķ lęrši ungur drengur óhjįkvęmilega aš fylgjast meš meš žvķ sem sagt var. Eftir aš hafa lęrt aš lesa tók var Morgunblašinu flett og smįm saman óx skilningur og fyrr en varši var blašiš daglega upplesiš og einnig Tķminn en hann fékk afi sendan heim.

Minnisstętt er žegar gengi ķslensku krónunnar var margsinnis fellt į sjöunda įratugnum og einnig žeim įttunda. Į eftir fylgdi ķ fjölmišlum vištal viš sešlabankastjóra sem sagši frį myrkum en naušsynlegu tķmamótum.

Į ęskuheimili mķnu var mikiš rętt og spjallaš viš matarboršiš, ekki sķst um stjórnmįl. Žannig var vķša og ekki sķšur į heimili Jóhannesar. 

Tķmas Mįr Siguršsson tengdasonur hans segir ķ minningargrein sinni um samkomurnar viš boršstofuboršiš:

Tekist var į um nęstum öll mįl undir sólinni. Aldrei skorti skošanir. Og žį var eins gott aš hafa sig ekki ķ frammi nema mašur hefši kynnt sér mįlin og safnaš góšum rökum.

Įsgeir Jónsson sešlabankastjóri segir:

„Lifaš meš öldinni“ sem góšu heilli kom śt fyrir sķšustu jól. Įhrif hans stöfušu žó ekki nema aš hluta frį stöšu hans sem sešlabankastjóri heldur mun frekar frį persónu hans og mikilli žekkingu į efnahags- og žjóšmįlum.

„Vitsmunir“, „hófsemi“ og „góšvild“ eru orš sem samferšarmenn hans hafa vališ til aš lżsa honum ķ mķn eyru. „Lagni“, „lipurš“ og „traust“ eru einnig orš sem ég hef heyrt. Žessir góšu eiginleikar geršu Jóhannes aš helsta rįšgjafa allra rķkisstjórna ķ vel į fjórša įratug – sama hvaša flokkar voru viš völd.

Hann var įvallt rödd skynseminnar – sem žvķ mišur var ekki alltaf hlustaš į.

Ingimundur Frišriksson sem var einn af sešlabankastjórunum ķ hruninu segir:

Einlęg vinįtta Jóhannesar var mér einnig mikils virši. Vinahót sem hann sżndi mér og okkur hjónum eftir aš ég lét af störfum ķ bankanum 2009 žótti okkur sérstaklega vęnt um.

Tvennt mį lesa śt oršum Ingimundar sem alręmd rķkisstjórn Jóhönnu og Steingrķms hrakti śr embętti. Hiš fyrra er aš ekki bryddar į biturleika né óvild žrįtt fyrir ruddalega mešferš og segir žetta žekkilega sögu um hjartalag hans. Hiš sķšara er aš Jóhannes Nordal kom honum til ašstošar og hjįlpaši honum į erfišri stundu og er žaš til marks um hlżju mannsins.

Davķš Oddsson, fyrrum forsętisrįšherra segir:

Žekkingu hans, lagni og lipurš var višbrugšiš og naut hann óskorašs traust, jafnt hinna ķslensku yfirvalda sem višsemjendanna.

Afköst hans žóttu meš nokkrum ólķkindum, en žó gaf allt hans fas og framganga til kynna aš ekkert lęgi į og hann hefši endalausan tķma til aš ręša mįl ķ žaula viš alla žį sem eftir žvķ óskušu. Og žaš geršu margir, žvķ Jóhannesi var einkar lagiš aš setja flókin mįl fram meš skżrum og skiljanlegum hętti.

Hann žurfti ekki, eins og verr gefnum mönnum hęttir til, aš fela sig į bak viš stagl eša frošusnakk fręšisetninga.

Geir H. Haarde fyrrum forsętisrįšherra segir:

Eftir aš ég hętti ķ bankanum 1983 og fór inn į vettvang stjórnmįla var gott aš geta stöku sinnum leitaš rįša hjį Jóhannesi um żmis mįl.

Sķšast įttum viš mikilvęgt samtal ķ október 2008 žegar forystumenn žjóšarinnar böršust fyrir efnahagslegu lķfi hennar og sjįlfstęši. Žį drukkum viš saman te į Laugarįsveginum eitt sunnudagssķšdegi fyrir milligöngu Ólafar dóttur hans. Gekk ég brattari af žeim fundi en til hans.

Hrundiš var įn vafa mikiš įfall fyrir Geir en Jóhannes var honum betri en enginn į erfišum tķmum og ekki sķšur Ólöf Nordal sem sķšar varš varaformašur Sjįlfstęšisflokksins og rįšherra.

Björn Bjarnason, fyrrum rįšherra segir:

Viš ritun bókar sinnar hlżtur Jóhannes oft aš hafa glašst yfir įrangrinum af sannfęringu hans um gildi žess aš opna ķslenska žjóšarbśiš fyrir erlendri samkeppni. Žį varši hann kröftum sķnum ekki sķšur til aš styrkja menningarlega innviši samfélagsins. Opiš samfélag krefst sterkra menningarstoša.

Jón Siguršsson fyrrum rįšherra:

Jóhannes var slyngur samningamašur. Hann var žęgilegur ķ višmóti, mašur kurteis, umtalsfrómur, fróšur og višręšugóšur. Lagni hans, lipurš og žekkingu į samningsefni hverju sinni var viš brugšiš.

Hann įvann sér įvallt fyllsta traust bęši umbjóšenda sinna og višsemjenda. Jóhannesi var einkar lagiš aš setja jafnvel hin flóknustu mįl fram į einfaldan og skiljanlegan hįtt žvķ aš hann var mašur oršvķs. Hann var mikilvirkur įn žess aš fara sér óšslega.

Ritsmķšar hans – oftast unnar viš hliš mikilla embęttisanna – eru miklar bęši aš vöxtum og gęšum.

Hann var mašur sem gott var aš eiga aš žegar aš kreppti, žvķ hann hafši rósemi hugans žegar śr vöndu var aš rįša.

Hannes H. Gissurarson prófessor segir:

Var Jóhannes žó mildastur ķ dómum. Žegar hįskólamašur einn, sem einnig hafši haft nokkur afskipti af stjórnmįlum, barst ķ tal, sagši hann ašeins: „Jį, hann hefur aldrei skrifaš djśpan texta.“

Jóhannes talaši aldrei illa um ašra, žaš kemur greinilega fram ķ minningagreinunum. Eitthvaš veršur žó aš segja žegar vatniš er grunnt.

Pétur Hrafn Įrnason sagnfręšingur segir:

Fyrir rśmum įratug leitaši Salvör Nordal til mķn um hvort ég vęri til ķ aš lišsinna föšur sķnum viš aš rita endurminningar. Hvort ég var! Fyrir fręšimann ķ ķslenskri samtķmasögu mętti lķkja žvķ viš aš žeim sem vęri aš rannsaka Sturlungaöld byšist samstarf meš Snorra Sturlusyni.

Pétur ritaši endurminningarbók Jóhannesar Lifaš meš öldinni.

Hjörleifur Guttormsson fyrrum rįšherra segir:

Ķ samstarfi okkar Jóhannesar fólst m.a. aš skoša landiš og ašstęšur į framkvęmdaslóšum Landsvirkjunar syšra og sķšar į Austurlandi. Ķ slķkum feršum var hann hrókur alls fagnašar, hlżddi į ólķk višhorf og setti sig sem best inn ķ ašstęšur. Frišun Žjórsįrvera 1981, svo langt sem hśn nįši, sżndi hann skilning og setti sig inn ķ flókinn undirbśning Blönduvirkjunar og sjónarmiš nįttśruverndarrįšs og heimamanna.

Jafnvel vinstri menn eins og Hjörleifur męra Jóhannes.

Žorvaršur Elķasson fyrrum skólastjóri Verslunarskólans segir frį vandręšum viš aš fjįrmagna nżbyggingu skólans og hann leitaši til Jóhannesar. Žorvaršur segir:

Nordal tók į móti mér meš žeim oršum aš eiginlega mętti hann ekki tala viš mig en gerši žaš fyrst Įgśsta hefši bókaš mig. Sešlabankinn lįnaši ekki fé eins og ég ętti aš vita. Įgśsta hafši gert grein fyrir erindinu svo ég spurši beint hvernig hann gęti ašstošaš.

Žį segir Nordal: Žś įkvašst aš fara ķ skólamįlin. Žau eru lķka mikilvęg. Komdu į morgun og žį fęršu aš vita, ekki hvaš, heldur hvort eitthvaš verši fyrir žig gert.

Daginn eftir kom nišurstašan: Ég į ekki og mį ekki gera neitt fyrir žig. Faršu į almenna markašinn.

Žetta er eftirminnilegasta afgreišsla sem ég hef fengiš og Jóhannesi lķk. Skżrt talaš og ein rįšlegging.

Skólinn gaf śt skuldabréf og setti į markaš. Ég vissi aš skólinn įtti marga fjįrsterka velvildarmenn en kom žó į óvart aš einn ašili keypti öll bréfin og aš ég komst upp meš aš prśtta vaxtamun nišur ķ nęstum ekki neitt. Ekki veit ég enn hver kaupandinn var.

Žetta er skemmtilega skrifaš. Hver skyldi kaupandi skuldabréfsins hafa veriš. Böndin berast aš įkvešinni stofnun. 

Ólafur Ķsleifsson fyrrum starfsmašur Sešlabankans og sķšar žingmašur segir:

Mešal fyrstu verkefna į žessu sviši var samningur um bankalįn. Jóhannes fylgdist vel meš samningavišręšum viš hinn erlenda banka og lagši lķnur.

Žegar višsemjendur reyndust į einu stigi erfišir sagši Jóhannes: „Nś vęri kannski rétt aš taka kśnstpįsu.“

Žegar heppilegum samningi hafši veriš landaš eftir aš kśnstpįsan skilaši sķnu žótti mér sem ég hefši lokiš sveinsprófi ķ fręšunum undir handleišslu Jóhannesar eftir undirbśning af hįlfu Sigurgeirs [Jónssonar ašstošarbankastjóra]. 

Jį, kśnstpįsa getur gert sitt gagn, žaš žekkja margir.

Hér hafa veriš rakin eftirminnileg ummęli žekktra manna śr žjóšlķfinu um Jóhannes Nordal.

Lķklega fer vel į žvķ aš ljśka umfjölluninni meš oršum Björns Bjarnasonar sem sagši ķ minningargrein sinni:

Jóhannes er ķ mķnum huga einn glęsilegasti fulltrśi veraldar sem var.

 

 

 


Helga Vala Helgadóttir žingmašur skrökvar ķ Moggagrein

Ég er žess lķka fullviss aš ef drög aš samningi verša landi og žjóš ekki hagfelld žį muni hinn sami almenningur einfaldlega hafna samningsdrögunum.

Žetta segir žingmašur Samfylkingarinnar ķ Morgunblašsgrein 11.3.23. Žingmašurinn, Helga Vala Helgadóttir, fer annaš hvort vķsvitandi meš rangt mį eša hśn veit ekki betur. Hvort tveggja er afar slęmt.

Hśn talar fjįlglega um hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu og heldur žvķ fram aš hęgt sé aš gera samning sem hęgt er aš leggja ķ žjóšaratkvęši. Žetta er svo rangt sem mest mį vera.

Rķki sem sękir um ašild vill ašild. Hvorki meira né minna. Evrópusambandiš leyfir ekki bjölluat. Ekkert rķki fęr aš mįta sig viš ašildina og annaš hvort žiggja eša hafna. Sį tķmi er löngu lišinn. Sį sem ekki veit žetta į ekki aš taka žįtt ķ umręšum um ašild aš ESB.

Stjórnarskrį Evrópusambandsins er Lissabonsįttmįlinn. Hann žurfa rķki aš samžykkja, öll įkvęši hans. Engar undanžįgur eru veittar ekki frekar en aš undanžįgur séu veittar frį stjórnarskrį Ķslands eša annarra žjóša. Engir samningar eru geršir, engin „drög aš samningi“ munu liggja fyrir eins og žingmašurinn Helga Vala Helgadóttir skrökvar ķ grein sinni.

Žegar vinstri stjórnin undir forystu Samfylkingarinnar sótti įriš 2009 um ašild aš ESB var  Ķsland bošiš velkomiš. Žį hófust ašlögunarvišręšur viš ESB. Žetta voru ekki neinar samningavišręšur. Įstęšan er einföld. Lög og reglur Ķsland įtti aš breyta og ašlaga 100% aš lögum og reglum Evrópusambandsins og stjórnskipun žess žaš er Lissabonsįttmįlanum.

Engin „drög“ verša til aš samningi viš ESB. Žegar upp er stašiš verša Ķslendingar aš hafa breytt lögum og reglum.

Mišstjórnarvaldiš veršur ķ Brussel. Žar į brśsapalli munu Ķslendingar žurfa aš sękja fyrirskipanir rétt eins og žeir žurftu aš gera undir stjórn Dana fyrr į öldum. Mešaltal hagsmuna Evrópusambandsins mun aldrei henta eylandinu Ķslandi ekki frekar en mörgum öšrum rķkjum sem žó eru innan sambandins.

Helga Vala Helgadóttir žingmašur ESB veršur meš grein sinni sér til skammar. Ekki ólķkt og Össur Skarphéšinsson žįverandi utanrķkisrįšherra sem fór meš rangt mį į blašamannafundi meš Stefan Füle žįverandi stękkunarstjóra sambandsins. Sį sķšarnefndi žurfti aš leišrétta rangfęrslur Össurar svo eftirminnilega aš undan sveiš. Sjį hér: https://www.youtube.com/watch?v=0O4fkcYwpu8.

Ķ grein sinni ķ Mogganum segir žingmašurinn:

Hvers vegna stjórnvöld žora ekki aš kanna hvaš fęst meš aukinni Evrópusamvinnu fęst ekki skżrt nema meš sérhagsmunatengslum stjórnarflokka sem žurfa ekkert aš óttast nema almenning sem veit sķnu viti.

Takiš eftir lśmskum įróšrinum ķ oršalaginu. Žingmašurinn fullyršir żmislegt rangt um stjórnvöld sem hśn hneykslast į og žarf aš leišrétta.

Stjórnvöld „žora ekki“. Nei, žetta er rangt. Stjórnvöld vilja ekki žvķ žau vita hvaš felst ķ ašildinni.

Hśn talar um „Evrópusamvinnu“ sem lķklega er fallegra orš en ašild aš ESB. Ķsland tekur aš fullu žįtt ķ Evrópusamvinnu, žaš vita allir.

Svo er skotiš inn oršinu „sérhagsmunatengslum“ algjörlega śt ķ blįinn en žaš hefur andstyggilega merkingu, žaš veit žingmašurinn og žess vegna er žaš brśklegt. Hér er žaš innihaldslaus įróšur.

Loks veršur žingmašurinn vęminn og heldur aš alžżša manna verši hrifin aš oršalaginu  „óttist almenning sem veit sķnu viti“. Vęmiš oršalag, forréttindakonan višrar sig upp viš alžżšuna. Męlir fallega en meinar flįtt.

Aušvitaš veit almenningur sķnu viti en Helga Vala Helgadóttir žingmašur Samfylkingarinnar skrökvar aš honum. Meš lęvķsilegu oršalagi heldur hśn žvķ fram aš allt sem mišur gangi hér į landi lagist ef Ķsland gengur ķ ESB. Žetta eru ekkert annaš er ósannindi. Fótboltamašur sem skiptir um félag veršur įfram sį sami žótt peysan hans verši rauš eša röndótt.

Um daginn var fjargvišrast yfir ósannindavašli sendiherra Rśssa ķ Mogganum. Enginn segir neitt žegar žingmašur Samfylkingarinnar fer meš rakalaus ósannindi. 


Ritstjóraraus Sigmundar E. Rśnarssonar

Vissir žś lesandi góšur aš Sigmundur Ernir Rśnarsson ritstjóri Fréttablašsins er į sama mįli og helstu fjöldamoršingjar sögunnar, Stalķn, Maó og Hitler?

Hvernig veit ég žaš?

Jś, žeir sögšu af fullvissu sinni aš einn plśs einn vęri sama sem tveir. Sigmundur lęrši sömu stęršfręši.

Aušvitaš er žetta tóm della en ég get ekki stillt mig um aš nota sömu heimskulegu röksemdafęrsluna og Sigmundur gerir ķ leišara dagsins ķ Fréttablašinu. Honum finnst alveg ómögulegt aš rśssneski sendiherrann skuli hafa fengiš grein birta ķ Morgunblašinu. Sigmundur segir žetta:

Žaš er beinlķnis sorglegt aš sjį śtgeršarvaldiš į Ķslandi eyša prentsvertu ķ öfgafullan įróšur af žessu tagi gagnvart saklausri žjóš sem horfir nś upp į alžżšu manna vera strįfellda ķ gegndarlausum loftįrįsum af hįlfu Rśssa sem einbeita sér aš žvķ aš rśsta heimilum fólks og öllum viškvęmustu innvišum landsins.

En žį liggur žaš lķka fyrir aš hverju ašdįun blašsins beinist.

Žetta segir mašurinn sem er sammįla helstu fjöldamoršingjum sögunnar. Afsakiš, žetta segir blašafulltrśi „góša fólksins“ ķ Samfylkingunni.

Enskumęlandi tala um „guilt by association“ sem śtleggja mį sök vegna tengsla eša samskipta, og žykir ekki merkileg röksemdafęrsla um sekt. Sigmundur ritstjóri fęrir sektardóminn nišur į enn lęgra plan. Segir ķ hįlfkvešinni vķsu aš ritstjórar Morgunblašsins dįist aš Pśtķn fyrir žį sök eina aš birta grein eftir rśssneska sendiherrann.

Pįll Įrdal varaši viš svona: 

Ef ętlaršu aš svķvirša saklausan mann,
žį segšu aldrei įkvešnar skammir um hann,
en lįttu žaš svona ķ vešrinu vaka,
žś vitir, aš hann hafi unniš til saka.

Oršalag ritstjórans į Fréttablašinu er svo ómerkileg aš hann getur ekki stillt sig um aš tala um „śtgeršaraušvaldiš“ sem leyfir sér aš prenta įróšur sendiherrans. Hvernig į aš skilja žetta? Lķklega felst ķ žvķ aš ritstjóri Fréttablašsins myndi aldrei birta grein sem hann er efnislega ósammįla. En žį liggur žaš lķka fyrir hvert višhorf mannsins til lżšręšisins beinist.

Įgęti lesandi er ekki nokkuš langt til seilst aš reyna aš koma höggi į keppinautinn meš žvķ aš vęna hann um „Rśssadekur“ eša įlķka? Sķst hafa ritstjórar Morgunblašsins veriš sekir um slķkt, frekar aš vinstri menn hafi fordęmt žį fyrir stušning sinn viš Nató og vestręnt lżšręši. Eša bendir eitthvaš til žess aš nśverandi ritstjóri hafi breytt um skošun ķ žessu efnum?

Svona skrifar engin ekki nema sį sem er ölvašur og stendur ķ ręšustól į Alžingi.

Hva?

Mį ekki nefna fulla kallinn sem nśna er ritstjóri?

Högg fyrir nešan beltisstaš?

Ę, ę.

 

 


Skošanakönnun hjįlpar svaranda aš mislķka mjög - eša hata

Hęgt er aš klśšra heilli skošanakönnun meš žvķ aš leggja svarendum orš ķ munn. Aušvita į aš varast žaš. Fjölmišlanefnd lét fyrir stuttu gera könnun sem um margt er vafasöm. Nišurstöšur hennar er aušveldlega hęgt aš draga ķ efa.

Hér er ein spurningin:

Er einhver hópur sem žér mislķkar mjög?

Sįrasaklaus. Ętti ég aš svara henni hefši ég einfaldlega sagt nei, mér mislķkar ekki mikiš viš neina hópa. Aušvitaš kann aš vera aš manni sé ķ nöp viš žaš sem einstaka hópar eša fólk sem tengt er hópum lętur frį sér fara. Žannig held ég aš flestum sé fariš. 

Hins vegar er afar lķklegt aš svar margra myndi breytast ef spurt vęri į žennan hįtt:

Hér fylgir listi meš ólķkum hópum ķ samfélaginu sem fólk getur haft mismunandi skošanir į. Er einhver hópur sem žér mislķkar mjög?

HóparŽetta er žaš sem boriš var fram fyrir svarendur. Listinn sem fylgir breytir öllu, gefur hverjum manni byr ķ seglin. Bošiš er upp į hlašborš af hópum sem mašur getur lįtiš sér lķka illa viš og žaš į stundinni, nęr umhugsunarlaust. Sjį mešfylgjandi töflu.

Hvers vegna? Einfaldlega vegna skyldurękni. Ég er spuršur og sjįlfsagt er aš svara. Ķ fermingarveislunni er žaš sjįlfsögš kurteisi aš bragša į öllum sortum, jafnvel žeim sem manni lķst ekkert į.

Skyndilega er sį sem ekki mislķkaši viš nokkurn mann oršinn fśll śt ķ allt og alla. Hann rįmar ķ fjölmišlafréttir, „vonda fólkiš“. Žegar hann sér alla listann yfir hópanna, hlašboršiš sjįlft, man hann hver skylda hans er; aš svara ķtarlega, samkvęmt fréttum fjölmišla. „Hakašu viš alla sem žś vilt“, og svarandinn gerir žaš svikalaust.

Hvaš merkir sögnin aš mislķka? Ķ almennu mįli getur žaš merkt aš gremjast vegna einhvers eša falla eitthvaš illa svo vitnaš sé ķ oršabókina. En, svo bętist hitt viš; įhersluoršiš mjög og „mislķkunin“ fer aš nįlgast gildishlašna oršiš aš hata. Svarandinn gerir ef til vill ekki greinarmun į aš mislķka og hata žvķ hlašboršiš breytir öllu.

Gjörbreyting veršur į merkingu oršalagsins „mislķka mjög“ žegar į eftir fara nöfn hópa sem nefndir eru ķ könnuninni.

Hversu skammt er ķ aš sį sem „mislķkar mjög“ viš Gyšinga, Pólverja, mśslima hati žį. Merkir viš til aš segja eitthvaš: „Jś, ég hata Ķsraela sem fara illa meš Palestķnumenn.“ Ekki eru allir Gyšingar Ķsraelar, skiptir žaš engu mįli?

Jś, ég hata femķnista, ég hata mśslima, ķhaldsmenn, kapķtalista. vopnasafnara, loftlagsafneitara, transfólk, lögguna, alžingismenn ...

Svona könnun er furšuleg. Lķkist ansi mikiš svoköllušum „smellufréttum“ veffjölmišla sem bśa til vafasamar fyrirsagnir til žess eins aš plata fólk til aš opna fréttina.

Skošanakönnunin bżšur upp į ótal vištöl viš fulltrśa žess sem framkvęmdi hana. Žį myndast vandlętingin: Guš minn góšur! Hvaš er aš gerast? Žvķlķkar öfgar. Erum viš svona miklu verri en Svķar sem er samanburšaržjóš ķ könnuninni. Könnunin er fullkomin rétt eins og smellufrétt.

„Hvers vegna er žér illa viš veganista, geturšu rökstutt svariš?“ „Ha, hvaš? Nei, sko, mér finnst bara asnalegt aš fólk borši ekki kjöt.“

„Af hverju mislķkar žér mjög viš rómafólk, geturšu rökstutt svariš?“

„Hvers vegna er žér svona uppsigaš viš marga hópa?“

Eflaust veršur fįtt um svör žegar gengiš er į fólkiš sem svaraši žessari spurningu. 

Ašalatrišiš er žaš sem nefnt var i upphafi. Mislķki žér mjög viš einhverja hóp nefndu žį. Ég skora į žig.

Sį sem bżr til skošanakönnun į ekki aš hjįlpa svarandanum og mynda sér skošun.

Hefši enginn listi fylgt spurningunni segir mér svo hugur um aš nišurstašan hefši ekki oršiš fréttnęm. En žaš var ekki tilgangurinn.

Smellufréttin er ašalatrišiš. Og blašamannastéttin gleypti viš žessu, gagnrżnislaust.

 

 

 

 

 

 


Löggukylfa eša rafbyssa

Screenshot 2023-01-25 at 20.28.11Į tveimur nįmsįrum mķnum starfaši ég sem lögreglužjónn ķ Reykjavķk. Ķ upphafi var mér afhentur einkennisbśningur, lķtil minnisbók, blżantur og svo handjįrn og kylfa. Mikil og geršarleg kylfa. Hvaš įtti aš gera viš hiš hana? Jś, berja į ógęfufólki sem var til vandręša. Ég notaši hana aldrei en skošaši oft og ręddi viš samstarfsmenn mķna sem sögšu mér sögur um notkun hennar viš įkvešnar ašstęšur. Fęstir sögšust nota hana og sögšu aš fortölur höfšu miklu betri įhrif į fólk en barsmķšar. Žvķ įtti ég eftir aš kynnast.

Kylfan var samt flott, svona skķnandi og nęstum falleg. Féll vel ķ hendi, var meš įfastri lešuról sem smeygt var upp į ślnlišinn svo hśn myndi ekki tapast rynni hśn śr greipinni. Dįlķtiš „töff“ leikfang. Innan į einkennisbuxurnar var saumašur vasi eša hólf fyrir kylfuna. Žaš var nś meiri óskapnašurinn žvķ afskaplega óžęgilegt var aš hafa hana žar svo ég sleppti žvķ, žóttist hafa gleymt henni vęri ég spuršur.

Lögreglumenn eru ekkert öšru vķsi en annaš fólk og eflaust hafa margir notaš kylfu sķna ķ vörn gegn drukknu og įrįsargjörnu fólki og jafnvel meitt einhverja. Aldrei heyrši ég samt af misnotkun eša lögga hefši slasaš fólk meš kylfu. Man eftir žvķ aš viš nżlišarnir fengum lķtilshįttar kennslu ķ notkun bareflisins. Aldrei slį ķ höfuš, var sagt, ašeins ķ sķšu fólks, handleggi eša fótleggi. Ég sį žaš fyrir mér aš nokkuš erfitt vęri ķ hamagangi og lįtum aš miša og hitta į rétta lķkamsparta. Mašur yrši lķklega laminn ķ kęfu įšur en mašur gęti beitt kylfunni.

Ķ eina skiptiš sem ég taldi mig hafa žurft kylfu var žegar viš handtókum žżska bankaręningjann. Eftir stutt hlaup nįšum viš manninum, handjįrnušum hann og settum aftan ķ lögreglubķlinn. Mér, nżlišanum, var skipaš aš fara inn meš honum og hafa į honum gętur. Hinir žrķr félagar mķnir settust frammķ. Ég hlżddi, settist į bekkinn į móti glęponinum, til alls bśinn. Ķmyndaši mér aš hann gęti tekiš upp į alls kyns óskunda eins og aš fara śr handjįrnunum og yfirgefa bķlinn į fljśgandi ferš nišur į Hverfisgötu. Meš kylfu hefši ég įbyggilega geta bariš śr honum alla óžekkt en hana var ég bara ekki meš frekar en fyrr daginn. Mašurinn var hins vegar ljśfur og góšur alla leiš inn ķ fangaklefa, „fangageymslu“ eins og žaš heitir vķst nśna.

Nś er mikiš talaš um rafbyssur. Žęr žekktust ekki žessi tvö sumir mķn ķ lögreglunni. Ekki heldur piparśši eša annar bśnašur sem nota mį til aš rįša nišurlögum ęsingamanna. Nokkuš hef ég lesiš mér til um rafbyssur og er žess fullviss aš ekki sé hęgt aš bera žęr saman viš kylfur sem eru stórhęttulegar, geta valdiš slęmum meišslum, jafnvel varanlegum skaša. Notkun rafbyssu hefur ekki sömu afleišingar.

Ętti ég aš velja myndi ég vešja į rafbyssuna. Hśn veldur ašeins stundaróžęgindum, ekki marblettum, beinbroti eša kślu į höfši.


Nįunginn sem gekk 3126 km į einu įri og hitti ekki pįfann

Rómargangan 2022Mašur nokkur sem fęstir žekkja gekk įrla śt į tröppurnar į fyrst degi įrsins, spręndi, og hugsaši um leiš hvaš hann gęti gert sér til gamans į įrinu 2022. Hann ķhugaši aš hętta aš berja börnin sķn, vera kurteis viš nįgranna sķna, fara į myndlistarsżningar ... og žį hętti hvort tveggja, bunan og hugmyndirnar.

Žess ķ staš klęddi hann sig ķ gönguskóna og lagši land undir fót. Bókstaflega. Hann hélt til Skotlands. Žar nyrst į meginlandi er žorp sem heitir Žjórsį (Thorso) og frį kirkjutröppunum hóf hann göngu sķna. Gekk sušur til Dofra (Dover) og hafši žį gengiš 1205 km. Žar datt honum ķ hug aš ermssynda yfir til Noršmandķ en lét žaš vera enda sjór śfinn og kaldur. Žegar til Bikars (Calais) kom žótti honum rįš aš skipta hann um sokka og snśa nęrbuxunum viš. Svo keypti hann nżjar reimar ķ skóna og fékk sér rśnstykki meš smjöri og skinku ķ bakarķi bęjarins og lagši ķ’ann. Alla žessa 1901 km til Róms. 

Įriš 1013 var Flosi Žóršarson staddur ķ borg nokkurri į Englandi, lķklega Lundśnum eša einhvers stašar ķ Bretlandi hinu forna. Varš hann žį sjśkur į sinni žvķ įriš įšur hafši hann lagt eld aš Bergžórshvoli svo inni brunnu hjónin Njįll og Bergžóra, žrķr synir žeirra og fleira heimafólk. Hann sigldi žį yfir til Noršmandķ og gekk žašan til Róms, hafši mikla sęmd af göngu sinni, tók lausn af sjįlfum pįfanum, fór sķšan léttur og kįtur til Norvegs og žašan heim aš Svķnafelli. Ekki įttum viš įtti mašurinn lķtt žekkti samleiš meš Flosa enda var hann į ferš nokkrum įrum sķšar. 

Kįri Sölmundarson hafši fękkaš ótępilega ķ brennuliši Flosa, gert nokkra höfšinu styttri sem mörgum žótti slęmt en „brotažolum“ afleitt. Žessi fjandvinur Flosa gekk lķka til Róms enda sį hann eftir öllum drįpunum og pįfinn seldi honum fśslega fyrirgefningu. Žį hélt Kįri léttur ķ spori til Ķslands. Žar lét hann af öllum fjandskap viš Flosa sem gifti honum bróšurdóttur sķna, ekkju Hvķtanesgošans. Hann hafši Kįri óvart drepiš ķ samvinnu viš žį Njįlssyni en žaš er nś sko algjört aukaatriši og vandist Hildigunnur Kįra smįm saman.

Mašurinn fęstir žekkja kom į gamlįrsdegi til Róms og reyndi aš nį tali af pįfanum. Sį var vant viš lįtinn, sat į rśmstokk fyrrverandi pįfa sem var doldiš lasinn og gat žvķ ekki ašstošaš feršalanginn frį Ķslandi. Žess ķ staš sendi hann bķlstjóra sinn meš krossaš vatn og lķtiš altarisbrauš sem heimamenn kalla „obblįdu“ eša eitthvaš svoleišis. Lét’ann, bķlstjórinn, svo ummęlt aš žetta vęri nęstum žvķ eins gott og pįfinn sjįlfur hefši selt honum veitingarnar og fyrirgefningu syndanna ķ eftirrétt. Manninum lķtt žekkta fannst žetta ekki mikil sęmd mišaš viš upphefš žeirra Flosa og Kįra į įrum įšur. Bķlstjórinn benti honum žį undurrólega į aš žetta vęri hiš eina sem ķ boši vęri. Vildi hann ekki trakteringarnar gęti hann fariš meš allar sķnar syndir aftur heim til Ķslands. „Prendere o lasciare“, bętti hann viš į mįli heimamanna. 

Vatn og altarisbrauš er lķtil nęring fyrir vegmóšan mann og žvķ keypti hann sér utan veggja Vatķkansins pizzu meš nautahakki, beikoni, osti og ananas. 

Mašurinn lķtt žekkti lagfęrši nś skótau sitt, setti plįstur į hęlsęrin žvķ ekki vildi hann enda eins og Gellir Žorkelsson sem įriš 1073 lést eftir göngu sušur Róms og noršur til Danmörks, lķklega af fótameinum og ekki bętti śr flensuskratti sem hann fékk į bakaleišinni.

Nįunginn sem fęstir žekkja hafši nś gengiš 3126 km į einu įri og žóttist góšur meš sig, rétt eins og sį sem įriš įšur hafši lagt aš baki 2591 km og var ekki sķšur kįtur.

Svona er nś sżndarveruleikinn į kalda Fróni. Eša eins og Jónas orti foršum daga:

Eg er kominn upp į žaš,
allra žakka veršast,
aš sitja kyrr ķ sama staš,
og samt aš vera aš feršast. 


Jólakvešjur į Žorlįki, svoooooo obbbossslea jóóólaaaaleeeegaaaar

Ķ morgun gekk ég śt į svalir, eins og ég geri jafnan įrla į Žorlįksmessu, dró nokkrum sinnum djśpt andann og hrópaši sķšan af öllum kröftum:

Sendi ęttingjum og vinum hugheilar óskir um glešileg jól og heillarķkt nżtt įr. Žakka allt į įrinu sem er aš lķša.

Svo beiš ég ķ dįlitla stund žangaš til svörin bįrust:

Jį, sömuleišis, glešileg jól, kallaši einhver.

Haltu kjafti, helv... žitt. Fólk er aš reyna aš sofa hérna, öskraši rįmur kall.

Ha ..., kaseiru? hrópaši skręk kona.

Hundur gelti, annar tók umsvifalaust undir og köttur mjįlmaši. Nagladekk skröltu į ķslausu malbiki.

Ég gekk inn ķ stofu, nennti ekki aš hlusta į hundgį, jafnvel žótt fyrr eša sķšar myndi hundur sonar mķns, hann Fróši (sko hundurinn heitir Fróši ekki sonurinn) hugsanlega gelta, mér eša einhverjum öšrum til įnęgju.

Engu aš sķšur velti ég žvķ samt fyrir mér hvort ekki vęri skynsamlegra aš senda jólakort eša tölvupóst. Hrópin į svölunum hef ég hins vegar stundaš į Žorlįksmessu frį žvķ ég var barn og meš žvķ sparaš mér ótrślegar fjįrhęšir ķ kaupum į jólakortum og frķmerkjum. Og allir glešjast yfir glešilegjólaogfarsęltnżttįrhrópum mķnum (nema žessi rįmi).

Jólakvešjur śtvarpsins

Nś kann įbyggilega einhver aš misskilja mig og halda aš ég sé aš gagnrżna rśmlega hįlfra aldar gamlan siš aš senda jólakvešjur į gufunni Rķkisśtvarpsins. Skil ekki hvernig hęgt er aš finna žaš śt.

Śr žvķ aš veriš er aš brydda upp į žessu, man ég aldrei eftir aš hafa heyrt jólakvešju til mķn į gufunni eša einhvers sem ég žekki og aldrei hef ég kannast viš nöfn žeirra sem senda kvešjur. Sendendur eru alltaf einhverjir sem enginn žekkir, til dęmis „Stķna, Barši, börnin“ og fleiri sem ég man ekki hvaš heita enda enn fleiri kvešjur žetta įriš en ķ fyrra. Žaš bendir eindregiš til žess aš fleiri og fleiri lįta Rśviš plata sig. 

52-525070_free-png-download-vintage-radio-png-images-backgroundSko, ég held žvķ sķst af öllu fram aš kvešjurnar séu ómarkviss vitleysa fyrir kaupendur (og hlustendur).

Į kaffistofunni er žvķ haldiš fram aš kvešjurnar séu aš mestu leyti skįldašar af starfsmönnum  Rķkisśtvarpsins. Óneitanlega er žaš grunsamlegt hversu kvešjurnar eru allar keimlķkar.

Ķ žeim koma fyrir fyrir oršin óskir, jól, glešilegt, žakkaįr, nżttlķša og svo kryddaš meš innihaldsrķkum samtekningum og forsetningum af żmsu tagi. Nokkuš til ķ žessu.

Nś mį vel vera aš enginn sendi mér jólakvešju ķ śtvarpinu, sem ķ sjįlfu sér er dįlķtiš sorglegt. Hitt er žó jafn lķklegt aš śtilokaš sé aš hlusta meš einbeittri athygli į yfir fjögur žśsund jólakvešjur lesnar ķ belg og bišu ķ tvo daga samfleytt og nį aš grķpa žį réttu. Hreint śtilokaš. Vonlaust. Óraunhęft. 

Rķkisśtvarpiš gręšir

Ašferšafręšin er doldiš kjįnaleg, svona markašslega séš. Og enn vitlausari eru žeir sem punga śt fullt af peningum til aš senda kvešjur sem aldrei rata til móttakenda.

Margir nenna ekki lengur aš hlusta į jólakvešjurnar sem er synd, illa fariš meš góša sorg sem óhjįkvęmilega til veršur žegar ekki nęst aš grķpa kvešju sem mašur vonar aš hafi veriš send en fór aldrei ķ loftiš. Žó eru margir meš gufuna opna og hlusta į kvešjurnar sem ķ sķbylju hverfa śt ķ algleymiš mešan veriš er aš baka, pakka inn jólagjöfum, berja krakkanna eša eitthvaš annaš žarflegt. Žaš er nś svo agalega jólalegt. Ha? Ekki satt?

Hitt er ku vera dagsatt aš Rķkisśtvarpiš gręšir tęplega tuttugu milljónir króna į tiltękinu og kostar engu til nema žulunum sem žylja sig hįsa. Meira aš segja śtvarpsstjórinn tekur žįtt ķ upplestrinum og er žaš ķ eina skiptiš aš hann vinnur handtak žarna innandyra. Allir hinir eru žegar į launaskrį svo kostnašurinn er enginn. Bara tekjur. Stórbissniss.

En bķddu nś aldeilis viš, kęrir lesandi. Ķ anda samkeppni og žjóšžrifa mun ég frį og meš deginum ķ dag og fram yfir įramót bjóša landsmönnum aš hrópa hjartnęmar jóla-, annanķjóla-, žrišjaķjóla-, fjóršaķjóla ... (og svo framvegis) og nżjįrskvešjur af svölunum heima.

Rafręna tómiš 

Svo vel hefur tekist til į undanförnum įrum aš žetta er aš verša sišur, svo óskaplega jólalegur jólasišur. Spyrjiš bara alla žį sem sendu og fengu kvešjur. Heimtur į kvešjum eru margfalt betri hjį mér en Rķkisśtvarpinu. 

Veršiš er miklu betra en hjį Rķkisśtvarpinu, heilum 17,523% lęgra. Og žaš sem meira er: Komist kvešja sannanlega ekki til skila fęr kaupandinn 33,9% endurgreišslu. Keppinauturinn getur sko ekki toppaš žetta og mun ekki einu sinni reyna žaš.

Fyrst nś er veriš aš misskilja viljandi tilganginn meš žessum skrifum mķnum vil ég nefna žį stašreynd ķ fullkominni vinįttu, kurteisi og viršingu fyrir hefšum fólks aš žaš er įbyggilega ódżrara og markvissara aš hrópa kvešjur af svölunum en aš borga Rķkisśtvarpinu fyrir aš lesa žęr śt ķ rafręna tómiš sem er aš auki umhverfislega stórhęttulegt og um sķšir getur valdiš ólęknandi veirusjśkdómum eins og dęmi sķšustu įra sanna.

Eša heldur žś, lesandi góšur, aš Kóvid veiran hafi bara oršiš til śr engu? Ķ Kķna? Ó nei. Ekki aldeilis. „Į skal į endanum stafa“, eins og kellingin sagši viš vašiš. Eša hvers vegna mun yfirborš sjįvar hękka um fimm sentķmetra į nęstu žrem įrum og veiran stökkbreytast? Ég bara sper.

Gasalega jólalegt

Jį, žaš mį vel vera aš Rķkisśtvarpiš reyni aš klekkja į mér, samkeppnisašilanum (ašili er svooo fallegt orš), meš žvķ aš lįta śtvarpsstjóra lesa jólakvešjur ķ tķu mķnśtur. Kemur nś krókur į móti žessu bragši og mun ég breyta um rödd ķ tķu mķnśtur og žykjast vera forsetinn (landsins, Trump eša kóngurinn ķ Lśxśmbśrg eša einhver annar).

Žį hrekkur žetta eflaust upp śr lesandanum:

En žaš er svo gasalega jólalegt aš hlusta į jólakvešjulesturinn į gufunni.

Jį, žvķ skal ég nś trśa. Žaš er lķka obbbbb-oooošs-leeeeeg-aaaa-a jólalegt aš tala til žjóšarinnar śti į svölunum mķnum į Žorlįksmessu-, ašfangadags- og jóladagsmorgni. Žar aš auki hef ég tvennar svalir, ķ austur og sušur. Toppašu žaš, žś žarna śtvarpsstjóri.

(Vilji svo til aš einhver glöggur lesandi telji sig hafa lesiš ofangreindan pistil į Žorlįksmessu į sķšasta įri skal žaš fyrirfram dregiš ķ efa vegna žess aš fólk man ekkert stundinni lengur.)


Laugardalslaugin óhreina

Pottur í LaugardalslaugMynd af potti ķ Laugadalslaug, óhreinustu laug landsins, vakti athygli mķna į mbl.is. Ég žekki hana vel, hef komiš žangaš nęrri žvķ frį barnęsku. Aldrei nokkurn tķmann hefur hśn veriš ķ jafn slęmu įstandi og nś.

Įrlega segjast borgaryfirvöld ętla aš lįta lagfęra hana en ekkert gerist enda bara „laugardalslygi“. Laugin heldur įfram aš grotna nišur og óhreinindin eru įberandi.

Ég hef merkt viš örfį atriši į mešfylgjandi mynd og žau eiga viš alla pottanna. 

  1. Handrišin ķ kringum alla potta eru kolryšguš, sums stašar komiš gat ķ gegn.
  2. Ryšblettir eru vķša og ryštaumar leka frį žeim.
  3. Mįlningin hefur vķša mįšst af og sjaldan er bętt śr žvķ.
  4. Tröppurnar eru skķtugar, sérstaklega til hlišar. Svo mikill var skķturinn aš fyrir žremur įrum höfšu plöntur skotiš rótum žarna, sjį mynd.
  5. Takiš eftir bökkunum; köld steinsteypa, óslétt og andstyggileg

Screenshot 2022-12-14 at 17.46.14Į myndinni eru ekki handföngin sem fest eru viš handritiš allan hringinn ķ einum eša tveimur pottum. Tilgangurinn er óljós. Žau eru drulluskķtug, hafa aldrei veriš žrifin og ugglaust mį finna į žeim lķfsżni frį žśsundum manna. Gešslegt eša hitt žó heldur.

„Žaš hefur veriš sagt mér“ af ólygnum „ašila“ aš žegar sundlaugin var opnuš įriš 1968 hafi nokkur tonn af ódżru salti veriš keypt śr skipi sem strandaši į Sušurnesjum. Enn er nóg til af žvķ og mikiš notaš į bakka laugarinnar ķ frosti. Žaš er gróft en gallinn er bara sį aš fęstir sundlaugagestir geta gengiš į žvķ, flestir verša blóšrisa į iljunum. Saltiš er žó fullgott ķ lżšinn žó žaš hafi upprunalega įtt aš fara į Holtavöršuheiši ķ frosthörkum.

Sjįlf sundlaugin er ónżtt vegna leka sem hér er nś aukaatriši, verra er meš sóšaskapinn ķ nišurföllunum sem eru ķ bökkunum, hringinn ķ kringum hana. Pétur nokkur sundlaugagestur sagšist ķ óspuršum fréttum hafa hrękt ķ nišurfalliš fyrir fimm įrum og enn sęist hrįkurinn, vęri bara gręnni en foršum, birki hafi skotiš rótum ķ honum og muni bruma ķ vor.

Gróšurinn ķ Laugardalslaug er gróskumikill og hefur įhrif. Gestir stįta sig allir af margvķslegum fótsveppum sem eru inngrónir ķ neglur og skinn. Hvergi į landinu eru įlķka gróšurfar aš finna enda žrifin vķšast miklu meiri. Gestirnir eru žannig stórkostleg tekjulind fyrir lękna og apótek og laugin į stóran žįtt ķ žróttmiklu efnahagslķfi landsins.

Lķklega er žaš rétt fullyršing aš žaš sem ekki drepur mann heršir mann. Ķ Laugardalslauginni mį eflaust finna mesta landsins mesta śrval af sżklum og lķfssżnum fyrir utan veggi Ķslenskrar erfšagreiningar. Vera mį aš žar megi finna merki um alla sjśkdóma sem grasseraš hafa sķšustu fimmtķu įrin. Žaš er nś allnokkuš fyrir lęknavķsindin og įn efa ętti aš friša laugina og nżta ķ rannsóknarskyni fyrir allt mannkyn. Męli meš heimsminjaskrį Menningarmįlastofnunar Sameinušu žjóšanna en į henni eru nefnilega meira en žśsund menningar- og nįttśruminjastašir um allan heim žeirra į mešal Žingvellir.

IMG_2116Ég hef nś lagt af heimsóknir ķ Laugardalslaug, žvķ mišur. Sakna hennar dįlķtiš en sérstaklega žaulsetnum pottafélögum, afbragšs fólki, fróšu og skemmtilegu. Jafnvel žeirra sem išulega leggja mig ķ einelti fyrir žaš eitt aš vera Sjįlfstęšismašur. Žaš er bara gaman nema žegar einn ętlaši aš berja mig ķ sturtunni fyrir aš kunna afskaplega vel viš Davķš Oddson. Ég slapp en hef gengiš til sķšan til sįlfręšings, žess hins sama og mistókst aš sętta Pķrata. Honum hefur ekki heldur tekist vel meš mig. 

Ekki veit ég hvenęr ég fer aftur ķ Laugardalslaugina. Aš vķsu eru jólin aš koma og lķklega veršur mašur neyddur til aš baša sig. Sé ekki hvernig ég kemst hjį sįpužvotti. Kannski aš mašur druslist ķ laugina einhvern froskaldan vešurdag.

Nei, ég fer ekki ķ ašrar laugar. Nema kannski Vesturbęjarlaugina, eša Įrbęjarlaug, eša Seljavallalaug. Sś sķšastnefnda er hreinni en Laugardalslaugin.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband