Var viš beišni, fremja lķkamsįrįs og sęta leyfi

Oršlof

Įkvešni greinirinn

Žegar ekiš er inn eftir Hvalfirši, sunnan megin, lķšur ekki į löngu žar til komiš er aš skilti sem į stendur: Velkomin ķ Kjósina. Žetta er hefšbundiš skilti aš flestu leyti, en žaš sem vekur athygli er įkvešni greinirinn. Umrętt svęši heitir į flestum kortum Kjós, en žaš hefur žótt hljóma kumpįnlegra aš samręma skiltiš žeirri mįlvenju sem hefur skapast, aš vera į leiš „i“ Kjósina“.

Įn efa hafa fleiri sömu sögu aš segja śr sķnu nęrumhverfi, um įkvešinn greini sem hefur hśkkaš sig į opinber nöfn, og ég geri rįš fyrir aš žeir hafi į žvķ sterka skošun – ķ žaš minnsta ef haft er ķ huga uppistandiš sem veršur einatt žegar vinir tónlistar- og rįšstefnuhśssins Hörpu heyra ašra segjast hafa fariš „ķ Hörpuna“. Žį fara žeir alveg į lķmingunum, hrylla sig og jesśsa, en žeir sem fóru „ķ Hörpuna“ eru vķsast ekki aš gera annaš en tjį vęntumžykju sķna meš žvķ aš „žśa“ hśsiš – žeir eru vanir aš fara ķ Perluna og Žjóšleikhśsiš (žar sem greinirinn er reyndar hluti nafnsins, eins og hinir fyrri benda ęstir į).

Morgunblašiš blašsķšu 28, 29.8.20. Tungutak. Sigurbjörg Žrastardóttir.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„Hefur sitjandi forseti aldrei stašiš jafn illa į sambęrilegum tķmapunkti en tölur um slķkt eru til frį 1968.“

Forystugrein Fréttablašsins 25.8.20.                                  

Athugasemd: Hver er munurinn į „sitjandi forseta“ og forseta? Enginn, nema aš annar kunni aš sitja ķ stól. „Sitjandi forseti“ en óhöndugleg žżšing į amerķskunni „sitting presedent“. 

Į ķslensku er einn mašur forseti lżšveldisins, hann er bara forseti, er ekki einu sinni nśverandi forseti žó hęgt sé aš nota žaš oršalag.

„Tķmapunktur“ er orš sem į heima ķ ruslatunnu. Žaš bętir engu viš mįliš, skżrir ekki neitt enda tilbśningur žeirra sem endilega vilja nota enska oršalagiš „point of time“ eša eitthvaš įlķka. Hęgt er aš segja nśna, į žessari stundu eša įlķka.

Ég er ekki mikiš fyrir aš byrja setningar į sagnoršum nema žį helst ķ spurningum. Engu aš sķšur er žetta fjarri žvķ rangt mįl. 

Takiš eftir hvernig oršalagiš breytist:

Hefur sitjandi forseti aldrei stašiš jafn illa 

Og ķ stašinn er notaš óįkvešna fornafniš enginn:

Enginn forseti hefur stašiš jafn illa 

Žį hverfur atviksoršiš ’aldrei’ eins og dögg fyrir sólu. Nęstum žvķ į yfirnįttśrulegan hįtt.

Tillaga: Enginn forseti hefur stašiš jafn illa svo stuttu fyrir kjördag en tölur um slķkt eru til frį 1968.

2.

„Engu aš sķšur žurfti fagrįš aš ķtreka beišni sķna ķ žrķgang įšur en Attentus var viš beišninni.“

Frétt į dv.is.                                   

Athugasemd: Lķklega hefur höfundurinn ętlaš aš skrifa aš fyrirtękiš hafi oršiš viš beišninni, varš viš henni. 

Skrifurum geta oršiš į mistök. Ķ gamla daga var prentvillupśkanum kennt um en hann er daušur. Tölvur geta fariš yfir texta og leišrétt en mašur veršur aš setja forritiš ķ verkiš. Hins vegar veit villuleitarforritiš ekki hvort segja į var viš beišni eša verša viš beišni. Žį kemur aš žekkingu og viti skrifarans.

Sį sem ekki hefur lesiš bękur frį barnęsku hefur ekki getaš safnaš nęgum oršaforša sem gagnast ķ skrifum. Ekki er nóg aš haf alist upp viš aš semja texta ķ smįskilbošum snjallsķma eša aš kunna ensku óašfinnanlega til aš geta skrifaš.

Tillaga: Engu aš sķšur žurfti fagrįš aš ķtreka beišni sķna ķ žrķgang įšur en Attentus varš viš henni.

3.

„Sķšast­lišna nótt var framin al­var­leg lķkams­į­rįs ķ Vest­manna­eyjum en rįšist var į mann į fer­tugs­aldri meš einhverju į­haldi og hlaut hann al­var­lega į­verka ķ į­rįsinni.“

Frétt į frettabladid.is.                                   

Athugasemd: Ķ sömu mįlsgreininni er tvisvar sagt aš rįšist hafi veriš į mann: „fremja lķkamsįrįs“ og „rįšast į“. Er žaš ekki of mikiš? 

Ķ fréttinni segir:

Sį er rįšist var į kannašist ekki viš į­rįsar­manninn og sagši hann hafa veriš meš and­litiš huliš, žannig aš hann žekkti hann ekki.

Aftur eru mįlsatvik tvķtekin. 

Loks segir ķ fréttinni:

Į­rįsin įtti sér staš į götunni sunnan viš vestustu raš­hśsa­lengjuna ķ Įs­hamri …

Enginn telst vera blašamašur nema hann notiš oršalagiš aš eiga sér staš. Žeim žykir žaš meš eindęmum fagurt. Ašrir myndu segja žetta meš endemum. Af hverju er ekki sagt eitthvaš į žessa leiš:

Įrįsin var ķ götunni sunnan viš vestustu rašhśsalengjuna ķ Įshamri …

Efni fréttarinnar er haft eftir löggunni ķ Vestmannaeyjum. Ķ sameiningu hefur löggan og blašamašurinn klśšraš framsetningu fréttarinnar.

Tillaga: Sķšast­lišna nótt var rįšist var į mann į fer­tugs­aldri og hlaut hann al­var­lega į­verka ķ į­rįsinni.

4.

„Rétt­inda­laus bęklun­ar­sk­uršlękn­ir frį Kasakst­an, sem starfaši ķ ell­efu įr viš Sųr­land­et-sjśkra­hśsiš ķ Flekkefjord og sķšar Kristiansand ķ Noregi, og sęt­ir rann­sókn vegna tuga alvar­legra mistaka, sem sum hver leiddu til and­lįts alls žriggja sjśklinga hans, hef­ur sagt starfi sķnu lausu, en hon­um var gert aš sęta leyfi eft­ir aš hand­vömm hans komst ķ hį­męli snemma į įr­inu, en žar var mešal ann­ars um aš ręša ašgerš sem lękn­ir­inn hefši aldrei įtt aš fį aš fram­kvęma einn sķns lišs į ślnliš Mar­grét­ar Annie Gušbergs­dótt­ur sem sagši mbl.is frį mįli sķnu ķ febrśar.

Frétt į mbl.is.                                    

Athugasemd: Stuttar setningar og mįlgreinar eru almennt skżrari og betri fyrir lesendur. Sįrlega vantar punkta ķ ofangreindri frétt.

Mistök žurfa ekki alltaf aš merkja žaš sama og handvömm. Hiš fyrrnefnda žarf ekki aš śtskżra en um hiš seinna segir oršabókin:

Glapręši, vanręksla, klaufadómur … léleg smķši.

Hvaš į blašamašurinn meš oršalaginu „honum var gert aš sęta leyfi“? Žetta er alveg óskiljanlegt. Er veriš aš tala um lęknisleyfi eša var hann knśinn til aš fara ķ leyfi, frķ, frį vinnu? Sé hiš seinna rétt mun hann hafa veriš sendur ķ leyfi. Sögnin aš sęta er illa valin hjį blašamanninum ķ žessu sambandi.

Blašamašurinn nefnir ašgerš sem ķslensk kona žurfti aš gangast undir hjį lękninum. Hann segir:

… žar var mešal ann­ars um aš ręša ašgerš sem lękn­ir­inn hefši aldrei įtt aš fį aš fram­kvęma einn sķns lišs …

Er žetta fullyršing blašamannsins eša einhvers annars?

Hér er įgęt samantekt um leišindin sem fylgja löngum mįlsgreinum. Höfundinn žekki ég lauslega.

Tillaga: Rétt­inda­laus bęklun­ar­sk­uršlękn­ir frį Kasakst­an, sem starfaši ķ ell­efu įr viš Sųr­land­et-sjśkra­hśsiš ķ Flekkefjord og sķšar Kristiansand ķ Noregi, sęt­ir nś rann­sókn vegna tuga alvar­legra mistaka. Žau leiddu til and­lįts žriggja sjśklinga. Hann hef­ur sagt starfi sķnu lausu, eftir aš hafa veriš sendur ķ leyfi. Ķslendingurinn Margrét­ Annie Gušbergs­dótt­ur fór ķ ašgerš til lęknisins og var sagt frį mįli hennar į mbl.is ķ febrśar į žessu įri.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband