Verslun lokar, valkostur, og er aš hafa žaš notalegt

Oršlof og annaš

Lįta mikiš meš hann

Skipting fólks ķ „kynžętti“ eftir śtliti er löngu dauš ķ vķsindunum en żmsir halda žó meintum mun į lofti. Žó er vafasamt aš segja aš žeir „lįti mikiš meš hann“.

lįta mikiš meš e-n (manneskju) er aš hafa dįlęti į honum. Žeir gera mikiš śr honum, ž.e.: telja hann mikilvęgan eša żkja hann.

Mįliš, blašsķšu 29 ķ Morgunblašinu 25.6.2019.

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum

1.

„„Žeir voru bara ósköp skömm­ustu­leg­ir og leišir eitthvaš.“

Frétt į mbl.is.         

Athugasemd: Hvaš merki aš vera „leišur eitthvaš“? Žekkir einhver žetta oršalag? Nei, aušvitaš ekki. „Eitthvaš“ ķ tilvitnušum oršum er einhvers konar hikorš eša orš sem sumir skjóta inn ķ frįsögn sķna žegar žeim finnst hśn ekki vera nógu oršmörg.

Enginn segir nżlišum ķ blašamennsku til. Žeir halda aš žeir eigi aš endurrita nįkvęmlega žaš sem višmęlandinn segir. Ķ prentmišlum eša vefmišlum į ekki aš gera žaš. Verkefni blašamanna er aš koma hugsun višmęlenda til skila, ekki dreifa vitleysum eša mįlvillum sem upp śr žeim hrökkva.

Tillaga: „Žeir voru bara ósköp skömm­ustu­leg­ir og leišir.“

2.

„Tölvutek lokar eftir 12 įr ķ rekstri.

Fyrirsögn į visir.is.          

Athugasemd: Hverju skyldi verslunin Tölvutek hafa lokaš? Nei, verslanir geta hvorki opnaš né lokaš. Stórmunur er į žvķ aš verslun loki og verslun sé lokaš.

Į vefnum mbl.is er žessi fyrirsögn:

Ölfusį opnaši ķ morg­un.

Žarna eru blašamenn viš sama heygaršshorniš og į Vķsi. Fljótiš sem kennt er viš Ölfus opnar ekki eitt eša neitt enda hafur nįttśran ekki sjįlfstęša hugsun og ekki heldur fyrirtęki.

Tillaga: Tölvutek lokaš eftir 12 įr ķ rekstri

3.

„Markmiš meš veršhękkun į sętindi er aš gera óhollustu erfišari valkost fyrir neytendur [...]

Fyrirsögn į visir.is.          

Athugasemd: „Valkostur“ er heimskulegt orš. Žaš er samsett af tveimur oršum sem hafa mjög svipaša merkingu. Margir eiga val um fjölmarga hluti og ašrir leita annarra kosta.

Upplżstir blašamenn og ašrir skrifarar eru nęr hęttir aš nota žetta furšulega orš. Žį kemur sumariš, sólin brosir en nżlišarnir sem leysa af į fjölmišlunum halda aš žeir eigi aš skrifa fréttir meš „flottum“ oršum eša einhvers konar stofnanamįllżsku. Žį veršur svokallaš hrun.

Žegar skattur hefur veriš hękkašur į sykri velja margir ašra kosti og ódżrari. Hinir geta vališ um aš halda įfram aš kaupa sykurvörur eša hętt žvķ.

Tillaga: Markmiš meš veršhękkun į sętindi er aš gera óhollustu erfišari kost fyrir neytendur, enda kostar hann samfélagiš meira.

4.

„Hann er aš hafa žaš notalegt meš vini sķnum …

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Ę algengara er aš blašamenn lįti nęgja aš segja „er aš hafa“, žaš er fyrsta persóna eintala sagnarinnar aš vera og nafnhįtt sagnarinnar aš hafa. Śr veršur afar flatt og ómerkilegt mįl eins og sést į tilvitnuninni.

Žeir sem svona skrifa eru greinilega byrjendur meš lķtinn oršaforša. Óžarfi aš nota sögnina aš vera, hśn hjįlpar ekkert, gerir hugsunina ekki skżrari.

Til aš įtta sig nįnar į žessu mį geta žess aš sagnoršum ķ setningu er skipt ķ ašalsögn og hjįlparsögn. Hjįlparsagnir geta aldrei stašiš einar og sér įn ašalsagnar, žį veršur setningin botnlaus. 

Hér eru hjįlparsagnir ķ žremur setningum feitletrašar: Ég er farinn śt. Hann vill verša bķlstjóri. Hśn er lķklega komin heim.

Af žessu tilefni eru hér nokkrar hugleišingar: Mįlfręšileg hugtök hafa lķtiš aš segja fyrir flesta og žvķ ekki mikil žörf aš leggja įherslu į žau. Ašalatrišiš er mįlkenndin, tilfinningin fyrir mįlinu, hvort heldur aš žaš sé „gott“ eša „vont“, „rétt“ eša „rangt“, žaš er oft smekksatriši. 

Mįltilfinning fęst ekki nema meš lestri bóka, helst frį barnęsku og langt fram į fulloršinsįr.

Fólk sem hefur lesiš mikiš getur skrifaš. Žaš hefur rķkulegan oršaforša og kann į blębrigši tungumįlsins, hvaš er viš hęfi og hvaš ekki. 

Sį sem aldrei hefur įstundaš lestur getur ekki skrifaš. Einfaldara getur žaš ekki veriš. Ekki dugar aš hafa lesiš „ašeins“ skólabękur vegna žrżstings frį kennurum eša foreldrum. Sį mun alltaf skrifa skemmdan texta og skemmdin smitar śt frį sér eins og mygla ķ mat.

Įgęti lesandi, veistu hvers vegna fjölmišlar rįša til sķn fólk ķ blašamennsku sem eru slakir skrifarar? Nokkrar įstęšur eru fyrir žvķ, til dęmis fręndsemi og kunningsskapur, en žó oftar en ekki vegna žess aš slķkir eru hręódżrir starfsmenn, eru į byrjendalaunum ķ nokkuš langan tķma įšur en žeir eru reknir og ašrir byrjendur rįšnir ķ žeirra staš. 

Žetta er įstęšan fyrir uppnefninu „blašabörn“ sem er afar nišurlęgjandi og ljótt aš nota. Samt freistast mašur til žess.

Tillaga: Hann hefur žaš notalegt meš vini sķnum …

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Valkosningar til Alžingis žar menn hafa marga vakosti!

Svo er fariš erlendis um skeiš įšur menn koma aftur hérlendis!

Flosi Kristjįnsson (IP-tala skrįš) 25.6.2019 kl. 21:37

2 Smįmynd: S i g u r š u r   S i g u r š a r s o n

Ekki hafši mér dottiš žetta ķ hug, Flosi. Smellin samlķking.

Erlendis er atviksorš. Ķ malid.is segir: 

Atviksoršiš erlendis merkir: ķ śtlöndum. Žaš er žvķ ešlilegt aš segja dveljast erlendis en aftur į móti ekki „erlendis frį“ og „fara erlendis“. Fremur skyldi segja frį śtlöndum og fara śt (utan), fara til śtlanda .

Finnst žetta segja allt um vandręšaorš.

S i g u r š u r S i g u r š a r s o n, 26.6.2019 kl. 10:08

3 Smįmynd: S i g u r š u r   S i g u r š a r s o n

Bišst afsökunar į rugli meš gęsalappir. Forritiš viršist ekki kunna aš birta žęr ešlilega.

Hér er athugasemdin frį malid.is: 

Atviksoršiš erlendis merkir: ķ śtlöndum. Žaš er žvķ ešlilegt aš segja dveljast erlendis en aftur į móti ekki erlendis frį og fara erlendis. Fremur skyldi segja frį śtlöndum og fara śt (utan), fara til śtlanda.

S i g u r š u r S i g u r š a r s o n, 26.6.2019 kl. 10:12

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband