Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2012

Plastmįl veršur platmįl

Sjónlistarmišstöšin į Akureyri er stórmerkilegt fyrirtęki og į allt gott skiliš og žar meš plastmįliš hennar Jóhönnu forsętisrįšherra. Forstöšumašur safnsins hefur hafnaš tilboši ķ mįliš ķ tilefni af 1. maķ sem sagšur er barįtturdagur verkafólks. Upphafning Jóhönnu getur ekki veriš byggš į rökum.

 

  • Atvinnuleysi er grķšarlegt. Jóhanna segir aš atvinnuleysiš hafi minnkaš en veit aš fólk hefur unnvörpum flśiš land eša fariš ķ skóla og žar meš fękkar į atvinnuleysisskrį.
  • Skuldastaša heimilanna er óleyst. Jóhanna ętlar ekkert aš gera ķ žvķ.
  • Jóhanna og rķkisstjórn hennar lętur sér sęma aš rįšast gegn atvinnulķfinu eins og aš hruniš hafi ekki veriš žvķ nóg.

 

Jóhanna varš aš athlęgi meš oršum Staksteina Morgunblašsins um aš žetta umrędda mįl vęri žaš eina sem hśn hafi getaš lokiš viš į žremur įrum. Forstöšumašur Sjónminjasafnsins reynir žó aš klóra ķ grafarbakkann fyrir hönd forsętisrįšherra en skortir žvķ mišur hśmorinn. 

Plastmįliš veršur aldrei annaš en plat, óekta sem engu skiptir rétt eins og annaš sem um varir Jóhönnu hefur fariš.


mbl.is Hafnar tilboši SUS ķ mįl Jóhönnu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er mönnum ekki sjįlfrįtt?

Brżnasta verkefniš er aš bęta tekju- og eignahag allra einstaklinga ķ landinu, allra.
 
Śt į žetta ganga stjórnmįl dagsins, hvorki meira né minna. Žaš žarf ekki neinn sérfręšing til žess aš koma auga į žetta né heldur aš gefa rķkisstjórninni žetta rįš. Engu aš sķšur žarf mann eins og Jóhann J. Ólafsson, stórkaupmann, til aš standa upp og skrifa hógvęra en alvöružrungna grein ķ Morgunblašiš ķ morgun undir fyrirsögninni „Frestum pólitķsku hruni“. 
 
Jóhann er skynsamur mašur og hefur grķšarlega reynslu śr atvinnulķfinu. Žegar hann męlir męttu rįšherrar og ašrir stjórnmįlamenn hlusta.
 
Stjórnarskrįin: Žaš er of mikiš ķ lagt aš kollvarpa nśverandi stjórnarskrį og leggja gjörbreyttan grundvöll fyrir stjórnskipan landsins. Žetta er hreinlega of stór skammtur ķ einu og mun taka žjóšfélagiš įratugi aš fóta sig į nż. Žessi bylting ķ stjórnarfari landsins mun kosta miklar deilur og įtök įn žess aš bęta stöšu žjóšfélagsins ķ samręmi viš afleišingarnar. [...]
Nęr vęri aš taka einn kafla stjórnarskrįrinnar til endurskošunar ķ einu į 10-20 įra fresti.
Evrópumįliš: Efnahagur okkar er slķkur aš viš erum alls ekki ķ stakk bśin til aš taka svo stórt skref į nęstunni, sem innganga ķ Evrópusambandiš er. Mįliš klżfur žjóšina ķ andstęšar fylkingar ófrišar og deilna. Ķ efnahagsžrengingum okkar ętlum viš bęši aš rśsta sjįvarśtveginn og koma yfirrįšum yfir honum undir erlent vald ķ Brussel. Er mönnum ekki sjįlfrįtt? Liggur nokkuš į?
Fiskveišistjórnin: Fiskveišar Ķslendinga eru hryggjarstykkiš ķ žeim viškvęma efnahagsbata, sem žó hefur nįšst. Aš stofna til happdręttis um žennan atvinnuveg nśna er ófyrirgefanlegur glannaskapur og įhęttufķkn. Fiskveišarnar dęla gjaldeyri inn ķ žjóšfélagiš og standa m.a. undir žeim bata sem oršinn er. Viš vitum hvaš viš höfum en ekki hvaš viš fįum. 
 
Vandi žjóšarinnar er rķkisstjórnin og hinn kappsami meirihluti hennar į Alžingi sem ętlar aš gera allt, ekki ašeins aš žrauka ķ fjögur įr, heldur gjörbylta žjóšfélaginu, efna til ófrišar um hvert mįliš į fętur öšru, hrekja atvinnulķfiš śr góšum rekstri ķ slęman, troša žjóšinni inn ķ Evrópusambandiš meš góšu eša illu, skrökva til um ašstęšur, nķša skóinn af einstökum atvinnugreinum og snśa viš öllum gildum.
 
Viš höfum ekki efni į žessu öllu lengur. Žaš er ekki furša žó margir telji aš meiri skaši hafi hlotist af žessari rķkisstjórn en af hruninu sjįlfu. 
 
Rétt eins og Jóhann J. Ólafsson segir er mikilvęgast aš huga aš einstaklingum ķ žjóšfélaginu, bęta tekju- og efnahag žeirra. Žaš hefur rķkisstjórnin ekki gert. Hśn hefur neitaš aš koma til móts viš fólk sem missti stóran hluta eigna sinna ķ „veršbętur“ til fjįrmįlastofnana viš hruniš, hśn hefur lįtiš atvinnuleysiš ósnert og nś lemur hśn į sjįvarśtvegnum.
 
Jóhann veršur aš skilja aš rķkisstjórnin hefur fyrir löngu afgreitt almenning -  žaš var gert meš snyrtilegu rothöggi. Einhvern tķmann var rętt um vanhęfa rķkisstjórn en žęr raddir heyrast ekki undir žrśgandi andrśmslofti hinnar norręnu velferšarstjórnar.

Į rķkissjóšur aš vera millilišur ķ markašsmįlum?

Venjan er sś, og fyrir henni er löng og farsęl reynsla, aš fólk og fyrirtęki nota sjįlfsaflafé sitt ķ žau verkefni sem žaš telur réttast. Nś eru uppi önnur višhorf og enginn mótmęlir eša mótmęlir žessari skošun hans Össurar.

Meš hvaša rökum er einhver žörf į aš gera rķkissjóš aš milliliš ķ markašsmįlum umfram žaš sem nś er. Hagkerfiš getur aldrei gegniš į hįum sköttum, žaš getur ekki heldur gengiš meš skipti rķkišvaldiš sér af öllu, stóru og smįu.

Žaš sem Össur og félagar hans eru aš gera er aš leggja fram frumvarp til laga um nżjan skatt sem žeir kalla aušlindagjald og til aš afla žvķ fylgis lofa žeir aš nota örlķtiš brot af žvķ til annarrra hluta. Žetta heita mśtur..

Össur hefur ekkert vit į markašsmįlum né heldur ķslensk stjórnsżsla. Hvorki ķslenska rķkiš né önnur eiga aš sinna žessum verkefnum. Landbśnašurinn į aš selja einn og óstuddur lömb til śtlanda, fiskvinnslan selur fisk, įlfyrirtękin įl, feršažjónustan selur feršir um Ķsland. 

Ég žori aš fullyrša aš markašssetning į ķslenskum fiski erlendis gangi įgętlega og batni ekki mikiš jafnvel žó rķkiš brśi til žess skattpeninga. Raunar yrši žaš til žess aš žeir sem nś kosta markašssetninguna geta dregiš śr sķnum framlögum. Er vilji fyrir žvķ aš söluašilar spari en rķkiš greiši brśsann? 


mbl.is Hluti gjalds ķ markašsstarf?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rķkisdalur ķ staš krónu

Meš öšru eyranu fylgist ég meš umręšunni um gjaldmišilsmįl, ž.e. meintri žörf į aš taka upp einhvern annan gjaldmišil fyrir žjóšina ķ staš krónu. Sumir vilja taka upp Evru, ašrir norska krónu, enn ašrir kanadadollar og žeir eru lķka til sem vilja bandarķkjadollar.

Einn žeirra sem leggur til aš tekinn verši upp bandarķkjadollar er Gušmundur Franklķn Jónsson, višskiptafręšingur og meš langa reynslu hjį erlendum fjįrmįlafyrirtękjum. Hann skrifar grein ķ Fréttablašiš ķ dag, nokkuš góša, verš ég aš segja, žvķ hingaš til hef ég ekki rekist į jafnķtarlegan rökstušning um mįliš. 

Hann segir mešal annars ķ grein sinni (feitletrun er mķn):

• Myntslįttu- og žjóšhagsrįš Ķslands yrši nż stofnun sett saman śr Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitinu.

• Tekin vęri upp fastgengisstefna ķ staš veršbólguvišmiša. Gengi gjaldmišils yrši strax fest viš gengi Bandarķkjadollars.

• Meš nżjum Rķkisdal (ISD) sem lögeyri og fastgengisstefnu fylgja ašhaldssöm rķkisfjįrmįl og efnahagslegur stöšugleiki og engin gjaldeyrishöft yršu į nżja Rķkisdalnum.

• Myntslįttu- og žjóšhagsrįš Ķslands hefši einkaleyfi til śtgįfu Rķkisdals sem įsamt Bandarķkjadal yrši lögeyrir landsins. Eftir sem įšur yršu engar hömlur į notkun annarra gjaldmišla. 

• Myntslįttu- og žjóšhagsrįš Ķslands skal m.a. annast myntslįttu fyrir landsmenn, gefa śt bęši mynt og sešla ķ Rķkisdölum. Myntslįttu- og žjóšhagsrįš Ķslands skal tryggja aš Rķkisdalir séu aš fullu skiptanlegir į pari fyrir Bandarķkjadali.

• Stošmynt Myntslįttu- og žjóšhagsrįšs Ķslands skal vera Bandarķkjadalur og skiptihlutfall hans gagnvart Rķkisdal vera einn Rķkisdalur į móti einum Bandarķkjadal.

• Gengi Rķkisdalsins myndi sveiflast eins og gengi Bandarķkjadals gagnvart öšrum gjaldmišlum.

• Innan įrs frį stofnun Myntslįttu- og žjóšhagsrįšs Ķslands skal vera bśiš aš skipta öllum ķslenskum krónum landsmanna, launum, lausu fé, innistęšum, skuldum, veršbréfum, samningum o.s.frv. yfir ķ Rķkisdal.

• Gjaldeyrishöftum yrši ekki lyft af ca. 1.000 milljöršum af aflandskrónum, žęr frystar og sérstaklega samiš um losun hafta į žeim. Innlįnsvextir į aflandskrónunum yršu keyršir nišur ķ 0,0%. Žessir 1.000 milljaršar aflandskróna halda ķslenska hagkerfinu ķ gķslingu.

• Eigendum aflandskróna yršu t.d. bošnar tvęr leišir til aš losna śr višjum gjaldeyrishaftanna; a) aš skipta yfir ķ Rķkisdal meš 75% afföllum, eša b) skipti į aflandskrónugengi ķ 30 įra skuldabréf, gefin śt ķ Bandarķkjadal meš 3,5% vöxtum, fyrsta afborgun į tķunda įri.

• Žetta sparar tugi milljarša kr. į įri ķ vaxtakostnaš sem skattgreišendur borga ķ vexti af aflandskrónum. 

• Žęr upphęšir af aflandskrónum, sem ekki yrši skipt fyrir Rķkisdalinn, yršu notašar til uppbyggingar ķ ķslensku žjóšfélagi til įratuga. Lķta veršur į 1.000 milljaršana af gömlu krónunum sem hafa ķslenskt efnahagslķf ķ gķslingu sem tękifęri, snśa boršinu viš og leyfa erlendum vogunarsjóšum aš njóta fjįrfestingartękifęra ķ landinu meš žįtttöku sinni. 

• Žaš tęki ca. 6 til 9 mįnuši aš koma žessari leiš ķ verk.

• Rśsķnan i pylsuendanum vęri sś, aš aušveldlega er hęgt aš leggja verštryggingu nišur meš žessum ašgeršum. 


Afbrotamenn eru skelfing vitlausir

Hér įšur fyrr velti ég žvķ stundum fyrir mér hvers vegna kostnašurinn viš löggęslu žyrftir aš vera svo mikill sem raun bar vitni. Į nįmsįrunum vann ég ķ tvö sumur sem lögreglumašur og uppgötvaši aš svokallašir glępamenn vęri eiginlega ekkert margir. Sķšar fjölgaši žeim og nś tengjast žeir frekar fjįrmögnun eiturlyfjaneyslu heldur en aš ķ umferš séu haršsvķrašir glęponar sem safni fé til efri įranna.

Ég held aš enn séu glępamenn tiltölulega fįir og raunar margir skelfing vitlausir. Vęri žeir skynsamir myndu žeir annaš hvort ekki lįta nį sér eša hętta žessari išju og taka sér eitthvaš annaš fyrir hendur.

Nei, žetta eru rugludallar og margir stórhęttulegir vegna fķkniefnaneyslu sinnar og heimsku.

Velvakandi ķ Morgunblašinu er oft vel skrifašur enda blašamenn Morgunblašsins flestir mjög góšir pennar. Ķ dag var Velvakandi sérstaklega fyndinn og tek ég mér žaš Bessaleyfi aš birta hann ķ held sinni.

Snjallir afbrotamenn eru algengir ķ bķómyndum, en minna fer fyrir žeim ķ raunveruleikanum. Vķkverji rakst į nokkrar frįsagnir af misheppnušum afbrotam...

Snjallir afbrotamenn eru algengir ķ bķómyndum, en minna fer fyrir žeim ķ raunveruleikanum. Vķkverji rakst į nokkrar frįsagnir af misheppnušum afbrotamönnum į vefsķšu Der Spiegel og gat ekki stillt sig um aš lįta nokkrar žeirra ganga.

Ungur mašur braust inn ķ hśs ķ bęnum Joshua Tree ķ Kalifornķu. Žegar hann hafši lįtiš greipar sópa įkvaš hann aš opna kampavķnsflösku. Žar sem kampavķn bragšast ekki vel į tóman maga afréš hann aš fį sér snarl meš. Aš žvķ loknu kviknaši žörf til aš bašast og fór hann ķ sturtu. Į mešan hann var ķ sturtunni kom eigandi hśssins heim, heyrši vatnsnišinn og hringdi į lögregluna. Mašurinn heyrši ekki ķ lögreglunni žegar hśn kom aš handtaka hann.

Viš höldum okkur viš Bandarķkin. Haustiš 2010 faldi innbrotsžjófur ķ Oak Hill sig į efri hęšinni žegar ķbśarnir komu heim. Hann kom hins vegar upp um sig žegar hann sprakk śr hlįtri vegna žess aš einn hśsrįšenda sagši brandara.

Bankaręningi ķ Wuppertal ķ Žżskalandi vildi koma ķ veg fyrir aš skelfing gripi um sig žegar hann hugšist ręna banka. Ķ staš žess aš hrópa lét hann gjaldkerann hafa miša, sem į stóš »Žetta er bankarįn«. Hann komst į braut meš rįnsfenginn, en nįšist brįtt vegna žess aš hinum megin į umslaginu var heimilisfangiš hans.

Ķ mars braust įtjįn įra unglingur inn ķ hśs ķ Münster og tók mešal annars meš sér ašgangsupplżsingar um heimabanka fórnarlambanna. Žvķ nęst tęmdi hann reikninga žeirra, en var ekki séšari en svo aš hann millifęrši féš į eigin reikning.

Og svo var žaš innbrotsžjófurinn ķ Silver Springs ķ Flórķda, sem braust inn og įkvaš aš hlaša farsķmann į mešan hann var aš athafna sig. Hann hafši sig sķšan į braut, en gleymdi farsķmanum. 


Hefur flogiš 26 sinnum milli Ķslands og Skotlands

jonsig

Einn af mķnum eftirlętisbloggurum er Jón Siguršsson, ljósmyndari į Blönduósi. Ekki ašeins er hefur hann afskaplega góšur myndasmišur heldur skrifar hann įkaflega skemmtilega. Yfirleitt eru pistlar hans į léttum nótum, hann gerir óspart grķn aš sjįlfum sér og svo lķtur hann į samfélag sitt ķ spéspegli.

Mig langar til aš vekja athygli į sķšasta pistli Jóns en žar fjallar hann um aldraša gęs sem žó hefur nįš aš fljśga 26 sinnum milli Ķslands og Skotlands. Hann segir:

Voriš er komiš, žaš er nęsta vķst žvķ eftirlętis gęs Blönduósinga SLN er komin heim frį vetradvöl ķ Skotlandi. Nafni minn Jóhannsson (Jón Beini) kom auga į hana og nįši af henni mynd. Ég var satt best aš segja farin aš verša vonlķtill um aš hśn skilaši sér ķ vor žvķ töluvert er lišiš sķšan fyrstu gęsir komu.

Žetta er ķ žaš minnsta 13. skiftiš sem hśn skilar sér heim en hśn var merkt ķ jślķ įriš 2000 viš lögreglustöšina į Blönduósi, žį fulloršinn fugl. Hugsiš ykkur gęsin hefur flogiš 26 sinnum yfir hafiš og heim og mįtt sęta skotįrįsum bęši į Ķslands- og Skotlandsstöndum.

Žessi gęs hefur sżnt einstakan hęfileka til aš komast af og ef viš gerum rįš fyrir žvķ aš hśn hafi komiš upp 5 ungum aš mešaltali öll žessi įr žį hafa fylgt henni öll žessi sumur 65 ungar.

Žessi ešalgęs hefur haft žaš fyrir vana aš helga sér svęši ķ nįgrenni Hérašshęlisins og hafa žvķ eldri borgarar bęjarins haft aš henni žokkalegt ašgengi og ég veit aš žeir eru flestir elskir aš henni. Mér hefur ekki enn tekist aš sjį SLN ķ įr en ég fékk upphringingu ķ morgun žar sem sįst til hennar į Hérašashęlislóšinni beint fyrir nešan skrifstofuna hjį Valbirni forstjóra, en žegar ég kom į stašinn nokkrum mķnśtum sķšar žį var hśn horfin. 

Jón žessi sem uppnefndur er beini er mįlari į Blönduósi og meš betri golfmönnum į stašnum. Held aš hann sé meš žrjį eša fjóra ķ forgjöf. Merkilegt aš Blönduósingar eiga marga góša golfara og er Jón Siguršsson meš talinn.

Nįtturuvernd er ekki einkamįl vinstri manna

Hugmyndir vinstriflokkanna um aš fękka stórkostlega virkjanakostum eins og endurspeglast ķ rammaįętlun og umbreytingin į fiskveišistjórnunarkerfinu sem birtist ķ fiskveišistjórnunarfrumvörpunum leiša žvķ til meiri įsóknar mannsins ķ óendurnżjanlegar aušlindir jaršar. Stefna vinstriflokkanna ķ žessum mįlum opinberar žį sem aušlindasóša!
 
Ég er ekki alls kostar sammįla Tryggva Žór Herbertssyni, alžingismanni, sem ritar grein ķ Morgunblašiš ķ morgun undir fyrirsögninni „Aušlindasóšar“. Fleirum sjįlfstęšismönnum en mér er verulega annt um nįttśru landsins og höldum žvķ fram aš ekki séu allar virkjanir af hinu góša. Vandinn er sį aš aš meš vatnsaflsvirkjunum er landi sökkt. Óafturkręfar breytingar eru gerša į landi. Og sannast sagna eru ekki allir virkjunarkostir góšir, žeir geta veriš rekstarlega óhagkvęmir eša stašsetningin getur rekist į viš önnur not eins og landbśnaš eša feršažjónustu og śtiveru.
 
Vķtin til varnašar eru mörg og liggur beinast viš aš lķta til svokallašrar Hellisheišavirkjunar en hśn og umhverfi hennar var hannaš į žann hįtt aš fallegu śtivistarsvęši var gjörbreytt og žaš raunar eyšilagt. Lķtum til Kįrahnśkavirkjunar žar sem landi var sökkt vegna raforkuframleišslu fyrir įlver ķ Reyšarfirši. Žar er nś stašan sś aš Ķslendingum fękkar mešal starfsmanna og śtlendingum fjölgar.
 
Ég sé ekki aš įstęša sé til aš virkja jaršhita į Torfajökulssvęšinu og gjörbreyta žį žessu stórkostlega svęši. Sama į viš Hólmsį og Hólmsįrlón, Langasjó og fleiri og fleiri staši. Eigum viš virkilega aš breyta Žjórsį og virkja hana og vaša sķšan ķ Blöndu ķ Langadal? Žarnęst liggur beinlķnis fyrir aš auka viš raforkuframleišslu fyrir austan, hękka yfirborš Lagarins, skķtt meš žaš žó Egilsstašir fari hįlfir į kaf.
 
Rammįįętlun er naušsynlegt verkfęri til aš gera sér grein fyrir virkjunarmöguleikum. Viš žurfum ekki aš teljast til vinstri manna žó viš viljum vernda nįttśru landsins.
 
Hins vegar skil ég ekki hvers vegna žingmašurinn žarf aš blanda saman rammaįętlun um virkjunarkosti og alręmdum breytingum į fiskveišistjórnunarkerfinu. Nema žvķ ašeins aš žetta sé pólitķskur leikur hjį Tryggva aš koma žvķ inn hjį fólki aš žeir sem séu nįttśruvernd og aušlindaskattur rķkisstjórnarinnar séu grein af sama meiši. Žetta er svona gamalt trix sem kemur įreišanlega ķ bakiš į žeim sem žaš nota.

Engin orsakatengsl milli meints brots og hrunsins

Eftir mikiš erfiši var komiš aš hinu pólitķska uppgjöri ķ Landsdómi ķ gęr. Uppskeran gegn Geir H. Haarde, fyrrerandi forsętisrįšherra, var lķtil sem engin. Hann var sżknašur af öllum veigamestu įkvöršunum en dęmdur fyrir verklag sem allar rķkisstjórnir frį upphafi höfšu tileinkaš sér.

Samkvęmt landsdómi var Geir ekki sekur um eftirfarandi įkęruatriši en žau eru eins og sjį mį mjög alvarleg:

  1. aš hafa vanrękt aš gęta žess aš störf og įherslur samrįšshóps stjórnvalda um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš, sem stofnaš var til į įrinu 2006, vęru markvissar og skilušu tilętlušum įrangri. 
  2. aš hafa vanrękt aš hafa frumkvęši aš virkum ašgeršum af hįlfurķkisvaldsins til aš draga śr stęrš ķslenska bankakerfisins meš žvķ til aš mynda aš stušla aš žvķ aš bankarnir minnkušu efnahagsreikning sinn eša einhverjir žeirra flyttu höfušstöšvar sķnar śr landi.
  3. hafa ekki fylgt žvķ eftir og fullvissaš sig um aš unniš vęri meš virkum hętti aš flutningi Icesavereikninga Landsbanka Ķslands hf. ķ Bretlandi yfir ķ dótturfélag og sķšan leitaš leiša til aš stušla aš framgangi žessa meš virkri aškomu rķkisvaldsins

Ofangreint er aušvitaš hin pólitķska įkęra. Į grundvelli fordęmisins er nś vandalķtiš aš kęra Steingrķm J. Sigfśsson fyrir aškomu hans aš Byr, Spkef og Sjóvį. Ef Sjįlfstęšisflokkurinn vęri ķ hefndarhug myndi hann eflaust undirbśa slķka mįlssókn, en hann er žaš ekki.

Hins vegar var Geir sakfelldur fyrir aš „hafa af stórfelldu gįleysi lįtiš farast fyrir aš halda rįšherrafundi um mikilvęg stjórnarmįlefni …“. Allir geta hins vegar séš aš žessi formkrafa segir ekkert til um žį fundi sem haldnir voru um efniš utan rķkisstjórnarfundar og žį meš rįšherrum. Rétt er aš žessir fundir voru ekki formlega skrįšir né haldnar fundargeršir. Slķkt hefur aldrei veriš gert ķ gjörvallri sögu stjórnarrįšsins og žó svo aš žaš hafi veriš gert en Geir vanrękt žaš er varla hęgt aš lķta aš žaš sem stórfellda sök.

Vęri Sjįlfstęšisflokkurinn ķ hefndarhug vęri honum ķ lófa lagiš aš įkęra Jóhönnu Siguršardóttur fyrir sama forsmatriši ķ tengslum viš atvinnuleysi, skuldastöšu heimilanna og įrįsir rķkisstjórnarinnar į atvinnulķf landsmanna. En Sjįlfstęšisflokkurinn er ekki ķ hefndarhug žó okkur flokksmönnum sé mikiš nišri fyrir śt af žessum makalausa Landsdómi og makalausri sakfellingu hans. 

Eiginlega hitti Birgir Įrmannsson, žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, naglann į höfušiš žegar hann segir ķ grein ķ Morgunblašinu ķ morgun:

Engin skynsamleg tilraun hefur veriš gerš til aš sżna fram į orsakatengsl milli žessa brots og žeirra afleišinga sem komu fram ķ hruni ķslensku bankanna, enda engin leiš aš sżna fram į aš formleg fyrirtaka žessara mįla į rįšherrafundum hefši raunverulega breytt nokkru um rįs atburša. Žaš var lķka nišurstaša 6 dómara af 15 aš einnig bęri aš sżkna fyrir žennan įkęruliš. Dreg ég enga dul į aš ég tel aš sś nišurstaša sé mun rökréttari en nišurstaša meirihlutans. 

 


Žegar fjall hverfur fyrir fullt og allt

DSC00014 - Version 2
Land breytist. Žaš er lķklega óhjįkvęmilegt į Ķslandi. Verra er žó ef mannfólkiš tekur sér žaš bessaleyfi aš breyta landslagi rétt eins og žaš sé aš fęra til hśsgögn ķ stofunni heima.
 
En viš žurfum aš lifa ķ landinu. Žvķ fylgir stundum mikill kostnašur fyrir nįttśru landsins. Um žaš er ekki deilt heldur hvernig stašiš er aš hlutunum.
 
Ómar Ragnarsson birti į bloggi sķnu fyrir tveimur dögum hvernig Landsvirkjun hefur vegiš illa aš Vķti viš Kröflu meš žvķ aš bśa til tķu žśsund fermetra „borholuplan“ žar viš hlišina į nįttśruundri.
 
Ég hef stundum gagnrżnt haršlega hvernig Orkuveita Reykjavķkur hefur stašiš aš mįlum viš svokallaša Hellisheišarvirkjun. Žar hefur fallegt śtivistarsvęši gjörsamlega veriš eyšilagt.

DSCN1486 - Version 2
Noršan undir Vķfilsfelli hefur ķ rśman įratug ef ekki lengur veriš malarnįma, raunar frekar snyrtileg, og eiginlega ósżnileg allri umferš um Sušurlandsveg. Žar var lķtiš strżtulaga fell sem nś er horfiš. Lengi var uppgönguleišin skammt sunnan viš žaš, lengst til hęgri į efstu myndinni.
 
Hér eru žrjįr myndir af litla fellinu. Efstu myndina tók ég 17. jśnķ 2006. Malarnįmiš sést ekki į myndinni en žarna er byrjaš aš kroppa ķ landiš og stefnan sett į felliš. Ķ žvķ hefur įreišanlega veriš „gott efni“.
Nęstu mynd tók ég tępu įri sķšar, 22. aprķl 2007. Žį voru vélarnar farnar aš narta ķ sušurhluta fellsins og greinilegt hvert stefndi.  

IMG_0545 - Version 2
Žrišju sķšustu myndina tók ég į sumardaginn fyrsta ķ įr, 19. aprķl. Žar er er ljóst aš framkvęmdirnar eru ekki „afturkręfar“ svo gripiš sé til vinsęlasta frasans ķ umhverfismįlum. Felliš er aš mestu leyti fariš, landi hefur veriš breytt til framtķšar. 
 
Oft eru dżralķfsžęttir sżndir ķ sjónvarpi. Žar sjįst hįhyrningar rįšst į og drepa seli eša mörgęsir, krókódķlar éta marga žį sem fara nišur aš vatninu til aš drekka, ljónin sitja fyrir seprahestunum og svona mį lengi telja. Sitja vélarnar fyrir fjöllnum?
 
Veru okkar ķ landinu fylgir kostnašur fyrir nįttśru landsins, sagši ég ķ upphafi. Žaš er vissulega rétt. Mįliš snżst hins vegar ekki um žaš heldur žį einföldu stašreynt aš ekki er sama hvernig viš göngum um landiš, hvernig viš mešhöndlum žaš. Sagan um dauša fellsins fjallar um žann ógnarkraft sem mašurinn bżr yfir. Viš getum breytt landinu, fjarlęgt fjöll, holaš žau aš innan gert vegi um žau og svo framvegis. Okkur er eiginlega ekkert ómögulegt og žar meš er žį tališ aš viš höfum einnig getuna til aš gera landiš enn betra, endurheimta margvķsleg gęši sem tapast hafa vegna verka forfešra okkar. Viš höfum einnig žį glöggu yfirsżn aš geta tekiš žannig į mįlum aš afkomendur okkar žurfi ekki einu sinni aš reyna aš bera ķ bętiflįkann fyrir okkur hvaš žį aš žeir žurfi aš laga žaš sem viš höfum skemmt. Vęri žaš nś ekki jįkvętt markmiš?


Hryšjuverkasamtök herja į landiš

Ómar, VķtiÓmar Ragnarsson birtir hrikalega slįandi mynd af mannvirkjum sem Landsvirkjun leyfši sér aš reisa viš Vķti nįlęgt Kröflu. Segja mį aš meš žessu hafi fyrirtękiš eiginlega eyšilagt gķginn stórkostlega.

Ķ pistli sķnum segir Ómar og ég er algjörlega sammįla honum:

Landsvirkjun hefur unniš stórfelld óafturkręf spjöll algerlega aš óžörfu į Vķti viš Kröflu.

Sį stašur hefur žį algeru sérstöšu aš gķgarnir eru tveir, risastór nešri gķgur og annar minni rétt ofan viš žann.

Žarna hafa veriš unnin óbętanleg spjöll meš žvķ aš setja nišur 6000 fermetra borplan viš jašar efri gķgsins og ryšja burtu viškęmum hįlendisgróšri sem žar var svo aš aldrei veršur hęgt aš bęta śr žvķ.

Öll fyrri loforš um aš stefnubora žarna svo aš ekki žyrfti aš eyšileggja stašinn voru svikin.

Vel hefši veriš hęgt aš bora fjęr Vķtisgķgunum tveimur og žessi framkvęmd er ķ ępandi mótsögn viš margķtrekašar fullyršingar Landsvirkjunar um vandaša og tillitssama umgengni hana viš nįttśruna og "snyrtileg" virkjanamannvirki.

Rétt er aš taka fram aš meš žvķ aš smella tvisvar į myndina er hęgt aš stękka hana svo aš einstök atriši sjįist betur. Žį sést hvernig gróna svęšiš nešst į myndinni hefur veriš skoriš ķ sundur og viškvęmri gróšuržekjunni eytt aš stórum hluta til žess aš geta žaniš borplaniš inn į hana. Žetta er ķ um 600 metra hęš yfir sjó og žvķ alls ekki žaš sama aš gera žetta ķ žessari hęš eša nišri į lįglendi. 

Hellisheiši 1

Ķ raun og veru hefur Landsvirkjum gert sig seka um hryšjuverk gegn landinu žarna viš Vķti į sama hįtt og Orkuveita Reykjavķkur meš žeirri virkjun sem (ranglega) nefnd er Hellisheišarvirkjun (hśn er į Kolvišarhóli, vestan Hellisheišar).

Meš ólķkindum er sś blinda sem stjórnendur orkufyrirtękja og jafnvel stjórnmįlamenn eru haldnir. Oftast er fariš meš ofbeldi gegn landinu, landslagi og stašhįttum breytt svo ķtarlega aš į eftir minnir fįtt į žaš sem var. Menn reyna ekki einu sinni aš sżna neina višleitni, žó ekki vęri fyrir annaš en kurteisissakir. 

Hellisheiši var einu sinni į góšri leiš meš aš verša vinsęlt til śtivistar en žvķ mišur er žaš ekki lengur svo.

Hellisheiši 4DSC_0177

Žrįtt fyrir fornminjar į Hellisheiši er ekki gaman aš koma žangaš, ekki heldur ķ hiš forna Yxnaskarš, um žaš liggur hrašbraut hryšjuverkanna. Kletturinn žar sem Bśi vó fósbróšur sinn er horfinn ķ umhverfi mannvirkja.

Enginn leggur leiš sķna lengur upp į Skaršsmżrarfjall nema bormenn og verktakar. Innstidalur į undir högg aš sękja. Žar sporar Orkuveitan śt meš dyggri ašstoš mótorhjólakappa sem vilja reyna sig viš landiš. 

Žrįtt fyrir vaxandi įhuga į utiveru og feršalögum viršist umhverfisvernd og ķhaldsemi ķ umgengni viš nįttśruna hafi ekki aukist aš saman skapi. Mörgum er andskotans sama um landiš og vķla ekki fyrir sér aš breyta žvķ og móta.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband