Meš sentimetrana meš sér, stķga til hlišar og erindagjaršir

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Kominn til aš vera

Aš bera einhverju viš er aš nota e-š sem mótbįru eša afsökun: „Sakborningur bar žvķ viš aš hann hefši veriš annars hugar žegar hann braust inn.“ 

Aš bera eitthvaš viš žżšir hins vegar aš gera tilraun til aš gera e-š eša reyna viš e-š: „Ég er ekki lagviss en ber samt stundum viš aš syngja.“

Mįliš į blašsķšu 28 ķ Morgunblašinu 26.2.2019.

1.

„Van Dijk er nśna 193 sentķmetrar į hęš og algjör klettur ķ vörn Liverpool en hann var ekki alltaf meš sentķmetrana meš sér.“ 

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Til hvers žarf fótboltamašur aš hafa sentķmetra meš sér? Sį sem skrifar ofangreinda tilvitnun į Vķsi žarf aš vanda sig betur. Ķ fréttinni segir frį fótboltamanni sem stękkaši mikiš į sautjįnda įri, var ekki įšur eins hįr og hann er  nś. 

Blašamašurinn bżr til misheppnaš orštak; „aš vera ekki alltaf meš sentķmetrana meš sér“. Hann fęr seint veršlaun fyrir framtakiš.

Talmįl į ekki alltaf erindi į prent. Žį veršur žaš frekar berangurslegt, gallar ķ oršalagi blasa frekar viš og stinga ķ augu. Ein mikilvęgast reglan ķ blašamennsku er aš foršast oršalag sem blašamašurinn ręšur ekki viš. Verst ef blašamašurinn hefur ekki góšan skilning į ķslensku og žašan af sķšur į mįlfari sķnu.

Flestir stękka, varla žarf aš taka žaš fram. Stęrš manns gerir hann ekki sjįlfkrafa aš góšum varnarmanni ķ fótbolta. Gott er aš nota frekar punkt en aš skrifa langa mįlsgrein meš ólķkum sögum. 

Tillaga: Van Dijk er 193 sentķmetrar į hęš. Hann er kletturinn ķ vörn Liverpool.

2.

„Sindri Sig­ur­geirs­son, formašur Bęnda­sam­taka Ķslands, hef­ur óskaš eft­ir žvķ aš fį aš stķga til hlišar sem formašur sam­tak­anna, en …“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Hvaš skyldi Sindri ętla gera žarna til hlišar? Ef ekki vęri fyrir fyrirsögnina vęri žessi mįlsgrein óskiljanleg. Ķ henni stendur:

Sindri hętt­ir sem formašur.

Žetta er hiš eina rétta. Sį sem stķgur til hlišar er aš vķkja, til dęmis śr vegi. Fyrirsögnin segir allt sem segja žarf en hvers vegna žarf blašamašurinn aš bęta žvķ viš aš mašurinn vilji „stķga til hlišar“? Heldur hann aš viš skiljum ekki hvaš įtt er viš žegar formašurinn vill hętta?

Hins vegar žurfa nś sumir blašamenn bókstaflega aš stķga til hlišar, standa upp og hleypa žeim sem kunna til verka aš tölvunni og leyfa žeim aš lesa yfir og leišrétta skrifin. 

Vinsęlt er nś aš misnota og misžyrma sögninni aš stķga. Fjöldinn allur žykist kunna ensku alveg óašfinnanlega en getur samt ekki tjįš sig fullnęgjandi į ķslensku. 

Į ensku mį segja: „The chairman wants to step down/aside“. Žetta žżšir ekki aš formašurinn vilji stķga nišur eša til hlišar nema žvķ ašeins aš hann sé aš stķga nišur śr ręšustól eša stķga til hlišar vķkur fyrir öšrum. Sjį nįnar hér um ensku sögnina „to step“.

Tillaga: Sindri Sig­ur­geirs­son, formašur Bęnda­sam­taka Ķslands, hef­ur óskaš eft­ir žvķ aš hętta sem formašur sam­tak­anna, en …

3.

„Ķslendingarnir munu flestir vera į vegum Śrval Śtsżn og Vita en vinsęlt hefur veriš aš fara til Madonna di Campiglo til aš stunda skķšamennsku 

Frétt į vķsir.is.            

Athugasemd: Enginn stundar skķšamennsku, margir fara hins vegar į skķši, jafnvel til Madona di Campiglo. Žar er skķšamennska vinsęl ķžrótt.

Margir hafa įhuga į hestamennsku og fara žvķ ķ śtreišar. Enginn stundar hestamennsku, žaš vęri skrżtin mennska. Ég hef nęr alla mķna ęfi veriš ķ fjallamennsku, hana stunda ég ekki en geng į fjöll.

Nś er ég viss um aš ekki eru allir sammįla mér.

Tillaga: Ķslendingarnir munu flestir vera į vegum Śrval Śtsżn og Vita en vinsęlt hefur veriš aš fara į skķši ķ Madonna di Campiglo.

4.

„Bjarni Benediktsson, sem męlir fyrir frumvarpinu, gat ekki veriš višstaddur maražon-umręšuna ķ kvöld og nótt vegna opinberra erindagjarša erlendis.“ 

Frétt į vķsir.is.            

Athugasemd: Žetta er rangt orš hjį blašamanninum, „erindagerš“ er ekki til. Bjarni var ķ erindagjöršum erlendis. Nafnoršiš erindagjörš beygist eins ķ öllum föllum eintölu nema ķ eignarfalli, žar er žaš erindagjöršar. Ķ fleirtölu beygist oršiš svona:

nf. erindagjöršir
žf. erindagjöršir
žgf erindagjöršum
ef. erindagjörša 

Žetta er gamalt og stirt orš, nokkuš vandmešfariš, žó er žaš gegnsętt en frekar lķtiš notaš ķ nśtķmamįli. 

Sögnin aš gjöra og nafnoršiš gjörš eru kunnugleg ķ gömlum sögum og biblķumįli, en ķ nśtķmamįli notum viš yfirleitt sögnina aš gera ķ stašinn. 

Ķ Nżja Testamentinu segir Jesśs:

„Allt sem žér viljiš aš ašrir menn gjöri yšur, žaš skuluš žér og žeim gjöra.“ 

Ķ ķslenskri žjóšvķsu segir:

Góša veislu gjöra skal, …

Nafnoršiš gjörš getur merkt mįlmhringurinn undir dekki reišhjóls. Žaš getur lķka merkt jįrnband utan um tunnu, til dęmi sķldartunnu. Einnig getur žaš merkt ól į reištygjum sem spennt er undir hest til aš festa hnakk. Žóršur Magnśsson į Strjśgi ķ Langadal ķ Austur-Hśnavatnssżslu orti į 16. öld:

Žótt slķpist hestur og slitni gjörš
slettunum ekki kvķddu.
Hugsašu hvorki um himin né jörš
en haltu žér fast og rķddu.

Nafnoršiš gjörš getur merkt athöfn eša verknaš, til dęmis sįttargjörš (sįttagerš) ķ skilnašarmįlum. Til er Gjörš fjįrfestingarfélag, stofnaš 2015.

Sķšar ķ fréttinni segir:

Hann nżtti sķšustu ręšu nęturinnar til aš kalla eftir žvķ aš umręšunni yrši frestaš til aš fjįrmįlarįšherra gęti tekiš virkari žįtt ķ umręšum um žetta mikilvęga mįl. 

Į ensku er til oršasambandiš „to call for“. Ķ oršabók er žaš skżrt svona:

to say publicly that something must happen
to make something necessary or suitable

Dęmi um notkun er žessi vinsęli frasi:

Desperate times call for desperate measures

„Aš kalla eftir“ er greinilega bein og hugsunarlaus žżšing žess sem hefur lķklega ekki góšan skilning į ķslensku mįli. Og svo föst er enskan ķ hausnum aš sumir žżša bókstaflega og ekki nóg meš žaš, ensk ķslenska er notuš um fréttir sem gerast hér innanlands. Žetta er sorgleg žróun og er glöggt dęmi um hnignun ķslenskunnar.

Miklu betur fer į žvķ aš óska eftir, bišja um, hvetja til.

Tillaga: Bjarni Benediktsson, sem męlir fyrir frumvarpinu, gat ekki veriš višstaddur maražonumręšuna ķ kvöld og nótt vegna opinberra erindagjörša erlendis.


Enska oršiš to step merkir sjaldnast aš stķga

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com.

Kominn til aš vera

Sé tekiš dęmi af įhrifum enskunnar mį nefna aš ķ fyrirsögn ašsendrar greinar ķ Morgunblašinu ķ žessari viku stóš: Frjįlslyndi flokkurinn er kominn til aš vera. Og nś er spurt. Vera hvaš?

Sögnin aš vera er įhrifslaus og ósjįlfstęš sögn. Hśn segir ekkert įn ašstošar annarra orša, hśn žarf fyllingu, sem ķ setningafręšinni nefnist sagnfylling.

Sagnfylling er oftast lżsingarorš og lżsir žaš žį einhverjum eša einhverju sem viš er įtt. Til dęmis, hann er gamall, eša hśn er fögur.

En hvernig er žį žessi ranga notkun komin inn ķ mįliš? Jś, svariš viršist einfalt. Žaš er enskan. He has come to stay. Į ķslensku žżšir žetta: Hann hefur fest sig ķ sessi eša hann hefur nįš fótfestu svo einhver dęmi séu tekin.

Žess vegna hefši fyrirsögnin įtt aš vera: Frjįlslyndi flokkurinn hefur fest sig ķ sessi, įn žess žó aš umsjónarmašur hyggist leggja einhvern dóm į sannleiksgildi žeirrar fullyršingar.

Morgunblašiš, Ķslenskt mįl, 1.6.2002.

1.

„Svona stķga alvöru leištogar upp.“

Frétt į dv.is.           

Athugasemd: Enginn stķgur upp nema ef til vill į stól til aš skipta um peru. Alvöru leištogar taka af skariš, taka frumkvęšiš. Eitthvaš rangt er samt viš žaš aš tala um alvöru leištoga. Hver er andstęšan? Plat leištogi, grķn leištogi …? Hér mį bęta žvķ viš aš ķ žessu tilviki er nafnoršiš alvara til įhersluauka įn žess aš tilefni sé til aš finna einhverja andstęšu viš oršalagiš. Svona er žó oftast notaš ķ talmįli, fer illa ķ ritmįli.

Enskan er merkilegt tungumįl og fallegt. Žó žaš sé af germönsku mįlstofni eins og ķslenska eru žau gjörólķk. Mestu munar um oršalag, skipan orša ķ setningu og fleira. Margt er hęgt aš žżša beint śr ensku og į ķslensku en oft er žaš ekki hęgt nema aš śtkoman verši einhvers konar ensk-ķslenska sem meš réttu nefnd hrįžżšing og er ekki til fyrirmyndar.

Enska sagnoršiš „to step“ merkir bókstaflega aš stķga, einnig aš skrefa, ganga, feta og margt fleira.

Nafnoršiš „step“ getur žżtt skref, trappa ķ stiga, rim ķ lausum stiga, og margt, margt fleira. „Step by step“ er hęgt aš žżša beint: Skref fyrir skref.

Ekki fer alltaf saman aš vera afburšagóšur ķ ensku og ķslensku. Sį sem žżšir veršur aš bśa yfir nęmum skilningi į ķslensku, hafa talsveršan oršaforša, og bera skyn į blębrigši mįlsins. Blašamašur sem žżšir illa skemmir mįliš. Illa žżdd frétt er eins og skemmd matvęli ķ verslun, žau eru ekki hęf til sölu, raunar er bannaš aš selja žau.

Oršasambönd meš enska sagnoršinu „to step“ vefjast ekkert fyrir sumum blašamönnum, žeir fara einfaldlega illa meš žau, menga ķslenskt mįl meš ónżtum skemmdum žżšingum.

Hér er stuttleg samantekt um ensk oršasambönd meš sögninni „to step“ og žżšingar į žeim:

  1. „Step aside“
    • Getur žżtt aš hętta.
    • Hvaš gerir formašur hśsfélagsins sem „stķgur til hlišar“? Er hann ekki bara hęttur? Ekki stķga til hlišar.
    • Hann getur aušvitaš hętt tķmabundiš, vikiš til hlišar eša frį, dregiš sig ķ hlé og svo framvegis 
  2. „Step back“
    • Getur žżtt aš hętta viš, snśa viš, ekki stķga til baka.
  3. „Step down“
    • Žżšir yfirleitt aš hętta, ekki aš stķga nišur nema žaš sé ljóst af samhenginu.
    • Formašur hśsfélagsins er hęttur, stķgur ekki nišur.
    • Formašur hśsfélagsins stķgur śr ręšustólnum eša fer śr honum.
    • Sį sem stendur uppi į kassa stķgur af honum, frekar fyrr en sķšar.
  4. „Step something down“
    • Minnka eitthvaš, draga śr.
  5. „Step forward“
    • Getur žżtt aš bjóšast til einhvers, lįta vita af sér og svo framvegis. Ekki stķga įfram.
  6. „Step in“
    • Getur žżtt aš taka žįtt ķ einhverju, taka af skariš. Ekki stķga inn.
  7. „Step out“
    • Žżšir oftast aš fara śt. Formašur hśsstjórnar vék af fundi. Ekki stķga śt
  8. „Step out on“
    • Getur žżtt aš halda framhjį maka sķnum („stepping out on you/him/her“).
  9. „Step something up“
    • Getur žżtt aš auka viš, bęta viš. Lögreglan jók višbśnaš sinn, ekki stķga višbśnašinn upp.

Nišurstašan er žessi. Enska sagnoršiš „to step“ er sjaldnast hęgt žżša meš sögninni aš stķga nema žaš sé ljóst af samhenginu.

Tillaga: Svona gera leištogar.

2.

„Žaš aš aš seinka sól­ar­upp­rįs og sólsetri get­ur leitt til žess aš lķkams­ferl­um get­ur seinkaš.“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Žett er frekar mįttlaus og ljót mįlsgrein, ef ég mį orša žaš svo. Mér finnst aš fólk sem byrjar setningar į persónufornafninu „žaš“ žurfi aš hugsa sinn gang, skilja hvaš um er aš ręša. Ég hef stundum skrifaš um žetta „vandamįl“ og hér er kafli śr einum pistli: 

Oršiš er mikiš til óžurftar. Varla er hęgt aš segja annaš vegna žess aš oft hefur žaš einstaklega óskżra meiningu, er nęstum žvķ merkingarsnautt. Meš žvķ aš setja žaš fyrst ķ setningu eša mįlsgrein tapar höfundur yfirsżn, gerir mįl sitt lakara, veršur nęstum barnalegur og nęr ekki neinu flugi ķ skrifum sķnum. Um leiš og höfundur reynir aš skrifa framhjį oršinu batnar textinn og meiri tilfinning kemur fram.

Ķslenskufręšingar hafa skrifaš mikiš um žaš sem ķ mįli žeirra nefnist aukafrumlag. Mér sżnist aš flestum sé ekkert sérstaklega vel viš oršiš žannig notaš enda hefur žaš fengiš uppnefniš leppur. 

Lķtum į tilvitnunina. Hśn er röng žvķ enginn mannlegur mįttur getur seinkaš sólarupprįs eša sólsetri. Aušvitaš er veriš aš tala um klukkuna en žaš er bara leti aš stytta sér svona leiš.

Lįtum žetta vera og skošum mįlsgreinina sem byrjar svo óhönduglega. Henni hefši mįtt snśa viš eins og gert er ķ tillögunni hér fyrir nešan. Sleppum „žaš aš“ og gerum söguna fyllri og skiljanlegri.

Tillaga: Lķkamsferlum getur seinkaš fylgi klukkan ekki nįttśrulegri sólarupprįs og sólarlagi.

 


Mjöšur og munngįt, fara śt af Siglufirši og lendingarstašur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com

Mjöšur og mungįt

Mjöšur er įfengur drykkur śr sošinni og gerjašri blöndu hunangs og vatns, segir ķ Ķslenskri oršabók, en lķklega er oršiš aš mestu gleymt ķ mįlinu žótt žaš lifi ķ gömlum bókum.

Mjöšur žótti betri drykkur en mungįt. Žetta kemur fram ķ Sverris sögu Noregskonungs:

Magnśs Erlingsson konungur „lét bśa til jólavistar sér ķ Björgvin. Hann veiti hiršmönnum sķnum ķ hiršstofu hinni miklu, en gestum [eins konar handrukkurum] ķ Sunnefustofu. Gestum lķkaši illa er hiršmenn drukku mjöš, en žeir mungįt.

Ķ Heimskringlu er vķsubrot haft eftir Haraldi hįrfagra sem hann orti ķ veislu um menn sķna, gamla og grįhęrša, sem vęru of „mjöšgjarnir“. Er mjöšgarn mašur ekki vķnhneigšur?

Mungįt var eiunskonar bjór, bruggašur heima, oršiš dregiš af muni ķ merkingunni hugur og sögninni aš geta ķ merkingunni fį [...]

Mungįt žżšir žį nokkurn veginn žaš sem hugurinn vill og hann fęr. [...]

Mörg eru mungįts orš, segir mįltękiš, og vķsar til žess aš menn segja margt undir įhrifum įfengis sem ella lęgi žeim ekki į tungu.

Geymdur og gleymdur oršaforši eftir Sölva Sveinsson, Išunn 2017.

1.

„Mešal ašgerša sem Demókratar hugšust beita vęri aš leggja fram frumvarp.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Vanskrifašar eša hįlfskrifašar fréttir eru algengar į Vķsi. Tilvitnuš mįlsgrein stendur ein įn nokkurrar tengingar viš ašrar ķ fréttinni. Hvergi kemur fram hvaša frumvarp žaš er sem Demókratar hugšust „beita“.

Heimildin er fréttastofan AP. Į vef hennar stendur:

Democrats are planning to introduce a resolution disapproving of the declaration once Congress returns to session and it is likely to pass Congress. Several Republican senators are already indicating they would vote against Trump — though there do not yet appear to be enough votes to override a veto by the president.

Gagnslķtiš er aš birta innihaldslausa „frétt“. Žaš bendir til višvaningslegra vinnubragša vefmišilsins. 

Enska oršiš „resolution“ er ekki frumvarp heldur įlyktun, hér žingsįlyktun. Žetta į blašamašur aš vita.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

2.

„Mar­grét, sem var į leiš ak­andi til Reykja­vķk­ur er mbl.is talaši viš hana lenti ķ žvķ aš festa bķl­inn ķ skafli įšur en hśn komst śt af Sigluf­irši.“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Skrżtiš, konan var aš reyna aš komast „śt af“ Siglufirši. Lķklegast hefur hśn veriš aš reyna aš komast śt śr firšinum.

Bķlar aka stundum śt af, žį er įtt viš śt af veginum. Varla er hęgt aš segja śt śr veginum nema įtt sé viš göng sem, tvenn göngu eru viš Siglufjörš. Stundum kemur einhver śt śr skįpnum og vita allir hvaš um er aš gerast. Sį sem er hér śt af skįpnum er hugsanlega ķ žeim erindum aš sękja hann.

Hęgt er aš orša mįlsgreinina betur.

Tillaga: Mar­grét var į leiš til Reykja­vķk­ur er mbl.is talaši viš hana en hśn lenti ķ žvķ aš festa bķl­ sinn ķ skafli įšur en hśn komst śt śr Sigluf­irši.

3.

„Lend­ing­arstašur­inn sem varš fyr­ir val­inu į Ķrlandi er Killala žar sem …“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Ķ fréttinni er fjallaš um sęstreng milli Ķslands og Ķrlands og er sį stašur į Ķrlandi sem hann er tekinn į landi nefndur lendingarstašur.

Ég velti žessu stuttlega fyrir mér, fannst viš fyrstu sżn aš oršiš vęri ekki vel vališ. Sį sem lendir er lķklega į flugvél og lendingarstašur hennar heitir flugvöllur. Žetta segir žó ekki allt. 

Yngra fólk veit hugsanlega ekki aš lendingar eru vķša um land, žaš er stašir ķ fjöry žar sem bįtar tóku land, lentu. Undir Jökli eru til dęmis vķša lendingar, viš Lóndranga, Malarrif, ķ Djśpalóni, Rifi Hellissand og vķšar. Žašan var gert śt um aldir į vertķšum og mį enn sjį ummerki um lendingar, byrgi og fleira.

Sęstrengur liggur milli Vestmannaeyja og lands og er žrettįn km langur. Ķ fréttum į įrinu 2013 var talaš um erfišar ašstęšur viš landtöku bęši į Landeyjarsandi og ķ Eyjum. 

Landtaka hefur veriš notaš um ašgeršina, aš leggja strenginn śr sjó og upp į landi. Landtökustaširnir eru hins vegar Landeyjarsandur og Brimnes sem er til móts viš Klettsnef ķ Ystakletti ķ Vestmannaeyjum. Lķklega fer betur į žvķ aš nota oršiš lengingarstašur, žaš er styttra og žżšara.

Tillaga: Enginn tillaga gerš.


Sambandiš viš stżriš, sterku įhlaupin og kjįnalegi tķmapunkturinn

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com. 

Sólarroš

Sólarroš er sįrasjaldan į tungu um morgunrošann, skin sólar viš dagrenningu, en oršiš er prżšilega nothęft til žess aš auka blębrigši tungutaksins. Oršiš birtist ķ Morkinskinnu …

Og žegar um morguninn ķ sólarroš vakna žeir og sjį aš mjörkvi [žoka] lį mikil allt um eyna.

Oršiš er lķka ķ Sverris sögu Noregskonungs:

Sverrir konungur stóš upp žegar ķ sólarroš og gekk upp į bakka til Ólafskirkju og sķšan til varšmanna sinna.

Geymdur og gleymdur oršaforši eftir Sölva Sveinsson, Išunn 2017.

1.

„Björgušu vélarvana bįt śt af Stokksnesi.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Er ekkert aš marka fréttina? Ķ fyrirsögn segir aš bįturinn hafi veriš vélarvana samt segir ķ fréttinni:

Bįturinn hafši veriš viš veišar žegar hann missti samband viš stżriš og rak hann žvķ stjórnlaust frį landi.

Hvort var bįturinn vélarvana eša stżriš bilaš? Hvernig er hęgt aš missa samband viš stżriš? Af hverju dettur blašamanninum ekki ķ hug aš spyrja aš žvķ? 

Hvort er verra, aš missa samband viš stżriš eša žaš bili?

Žetta er ófullnęgjandi frétt, varla hįlfskrifuš. Žannig er hśn lķka ķ fleiri fjölmišlum og oršalagiš žvķ frį Björgunarfélagi Hornafjaršar eša Landsbjörgu. Hér er įbyrgšin hjį Vķsi.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

2.

„Leikurinn fór skringilega af staš en Valskonur byrjušu į sterku įhlaupi en Stjörnukonur svörušu meš sterkara įhlaupi, leikurinn byrjaši į miklum hraša og mjög skemmtilega.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Ofangreind tilvitnun skringileg vegna žess aš hśn segir ekkert. Körfubolti gengur śt į aš lišin tvö skipast į aš sękja, žar af leišandi er sókn eiginlega ekkert annaš en įhlaup. Hvaš er „sterkara įhlaup“?

Blašamašurinn er mjög hrifinn af nafnoršinu įhlaup, notar žaš sjö sinnum ķ fréttinni. Hann veit samt ekkert hvaš nįstaša er sem er slęmt. Verra er žó aš hann viršist ekkert vita hvaš oršiš įhlaup merkir. Skilur til dęmis einhver žetta:

Žrišji lekhluti byrjaši eins og sį fyrsti. Mikiš um įhlaup og skiptust lišin į įhlaupum. 

Ein prentvilla, nįstaša og innihaldsrżrar setningar. 

Fréttin er einfaldlega illa skrifuš og tķmaeyšsla aš eltast viš villur ķ žessu bulli. Blašamašurinn hefši betur lesiš textann nokkrum sinnum yfir. Lķklega tķškast ekki į Vķsi aš leišbeina ungum blašamönnum ķ textagerš.

Žetta er skemmd frétt og lesendum ekki bjóšandi.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

3.

„Ętla mį aš flestir höfušborgarbśar hafi į einhverjum tķmapunkti bragšaš vörur bakarķsins Brauš & Co.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Žarna er enn og aftur oršiš „tķmapunktur“ notaš. Žaš er alltaf óžarft ķ ķslensku mįli og mį stroka śt įn žess aš merking žess sem sagt er breytist.

Blašamašurinn er greinilega byrjandi og ekki vanur skrifum. Žaš sem verra er, honum er ekki leišbeint. Upphafiš fréttarinnar er svona:

Ętla mį aš flestir höfušborgarbśar hafi į einhverjum tķmapunkti bragšaš vörur bakarķsins Brauš & Co. Įgśst Einžórsson stofnandi Brauš & Co sagši ķ fyrirlestri sķnum į opnum fundi Félags atvinnurekenda aš stašnašur markašur hérlendis hafi oršiš til žess aš hann sneri heim til aš breyta leiknum.

Svona gengur ekki. Hvernig fęr blašamašurinn žaš śt aš „flestir höfušborgarbśar hafi bragšaš vörur bakarķsins“? Žetta er fullyršing sem ekki stenst nema rök fylgi. 

Nįstašan er kjįnaleg. Blašamašurinn endar setningu į nafni bakarķsins og byrjar žį nęstu meš nafninu. Seinna skiptinu er ofaukiš. 

Loks segir aš stofnandinn hafi ętlaš aš „breyta leiknum“. Lķklega ętlaši hann aš breyta markašnum.

Gera mętti athugasemdir viš margt fleira ķ fréttinni.

Tillaga: Ętla mį aš flestir höfušborgarbśar hafi bragšaš vörur bakarķsins Brauš & Co.

4.

„Žaš er gaman aš žś segir tölta žvķ aš žetta er einmitt ekki Noršurstrandavegur vegna žess aš viš viljum aš feršamenn fari um og stoppi, fari śt śr bķlnum.“ 

Frétt į visir.is.              

Athugasemd: Veriš er aš kynna svokallašan Noršurstrandaveg, vegi sem liggja meš ströndum Noršurlands allt frį Hvammstanga ķ vestri til Žórshafnar ķ austri. Skemmtileg hugmynd. Svo rakst ég į žessa undarlegu mįlsgrein sem hér er vitnaš til.

Meš kynningu į Noršurstandavegi er ętlast til aš feršamenn stoppi oft, skoši sig um og njóti stašhįtta. Berum svo saman tilvitnunina og tillöguna hér fyrir nešan. Hvor er skįrri?

Ég hef rökstuddan grun um aš margir blašamenn sem skrifa į Vķsi lesi ekki yfir fréttir sķnar. Jį, žetta er stór fullyršing. Verra er žó ef žeir lesi yfir en geri samt villur į borš viš žess og margar ašrar.

Tillaga: Žaš er gaman aš žś segir tölta. Tilgangurinn meš Noršurstandavegi er einmitt sį aš feršamenn stoppi, stķgi śt śr bķlnum.


Handalögmįl, sį sem sigraši valentķnusardaginn og efri tįin

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com. 

 

Stundum gleymist eignarfalliš

Eignarfallsflótti nefnist sś tilhneiging aš beygja ekki orš ķ eignarfalli eša aš gefa žvķ óhefšbundiš eignarfall. Žetta er dęmi um mįlbreytingu.

Dęmi: Ég er aš fara til Kristķnu. Samkvęmt mįlhefšinni hefši įtt aš segja „til Kristķnar“ […]

Lokaš vegna byggingu brśarinnar. Samkvęmt mįlhefš hefši įtt aš segja „Lokaš var vegna byggingar brśarinnar.“

Śr Wikipedia. Tengt efni er nefnifallssżki og žįgufallssżki.

1.

„Kom til handalögmįla į milli stušningsmannasveita.“ 

Frétt į karfan.is.             

Athugasemd: Žetta merkir aš stušningsmennirnir hafi slegist. Ekki flókiš. Blašamašurinn er fjarri žvķ aš vera skżrari meš žvķ aš nota fķnerķis orš eins og „handalögmįl“. Žvert į móti.

Fréttin er frekar ekki vel skrifuš. Mįlsgreinar eru til dęmis ómarkvissar og punktum viršist dritaš nišur af handahófi.

Sagt er „Liš žessi hafa …“ en nóg er aš segja lišin hafa … Įbendingarfornafniš er gagnslaust žvķ lišin eru ašeins tvö og lesandinn veit nöfnin.

Sagt er aš „öryggisgęsla žurfti aš stķga į milli“. Žetta er ónįkvęmt. Žarna var öryggisgęsla en öryggisverširnir žurftu aš ganga į milli.

Ofmęlt er aš segja aš eftirfarandi mįlsgrein flokkist sem gullkorn:

Til handalögmįla kom žegar tvęr mķnśtur voru lišnar žar sem hnefar flugu.

Blašamanninum žykir aldrei of oft talaš um handalögmįl en žannig veršur nįstašan til, en hann veit ekkert hvaš žaš er.

Hvernig geta hnefar flogiš? Žetta er nś meira rugliš.

Eina sem er jįkvętt viš fréttina eru stórkostlegar myndir af kjįnum śr stušningsmannališunum, sem kunnu sig ekki heldur slógust (fóru ķ „handalögmįl“).

Allt annar bragur er į frétt DV um mįliš. Žar segir ķ yfirfyrirsögn og undirfyrirsögn:

Slagsmįl brutust śt į leik ĶR og Stjörnunnar: Stušningsmenn létu hnefahögg dynja hver į öšrum

Žarna er öll fréttin skrifuš į mannamįli og fįtt ašfinnsluvert og lķtt segir af flugi hnefa.

Į Vķsi birtist frétt um sama mįl. Žar segir ķ fyrirsögn:

Sjįšu hnefana tala ķ Laugardalshöll

Aumara veršur žetta nś varla. Flestir žekkja oršasambandi aš lįta hendur skipta, hins vegar žekkist ekki aš lįta hendur tala. Til eru oršasamböndin aš gefast ekki upp fyrr en ķ fulla hnefana, lįta hnefana ganga og fleiri.

Enn er spurt: Hvers vegna ķ ósköpunum geta ķžróttablašamenn ekki talaš ešlilegt mįl? Af hverju žurfa žeir aš nota klisjur eša klśšra frįsögn meš hallęrislegum eša lélegum oršasamböndum? 

Talandi hnefar, fljśgandi hnefar … Hvaš nęst, flugveikir hnefar, hnefar meš kvef?

Tillaga: Stušningsmenn Stjörnunnar og ĶR slógust ķ upphafi leiks.

2.

„Sigraši Kanye West Valentķnus­ar­dag­inn žegar hann fęrši sinni heittelskušu Kenny G. ķ rósa­hafi? “ 

Myndatexti į mbl.is.              

Athugasemd: Hvernig er hęgt aš sigra valentķnusardaginn?

Ekki er hęgt aš sigra valentķnusardaginn hvaš žį aš sigra Ķslandsmeistaratitilinn svo dęmi sé tekiš śr „ķžróttablašamannamįli“. Nś er įbyggilega skammt ķ žaš aš einhvern sigri sumardaginn fyrsta.

Mašur sem žarf aš fylla stofuna sķna af rósum til heišurs konu sinni er ekkert fremri žeim sem fęrir elskunni sinni eina blómarós, falleg orš į blaši eša hvķslar hugsun sķna. Lķklega į rósafanturinn eitthvaš alvarlegt į samviskunni sem hann reynir aš fela meš blómunum. Viš karlmenn žekkjum svoleišis mętavel.

Tillaga: Engin gerš.

3.

„Vķgamennirnir eru meš efratįna ķ bakiš og sżrlenskir Kśrdar og bandamenn žeirra …“ 

Myndatexti į mbl.is.              

Athugasemd: Žetta er ein skemmtilegasta mįlsgrein sem ég hef lengi séš. Hśn olli mér óžęgilega löngum heilabrotum. Hvaš er efri tįin og hvernig er hęgt aš koma henni ķ bakiš? Skrżtin leikfimi. 

Ég žurfti aš lesa fréttina nokkrum sinnum įšur en augu mķn lukust upp og ég skildi. Ég var samt of lengi aš finna svariš.

„Efri tįin“ er Efrat įin ķ Ķrak, įin sem heitir Efrat, Euphrates. Ķ landafręšinni sem viš lęršum ķ gamla daga stóš aš Efrat og Tigris vęru fljót ķ Ķrak. Milli žeirra er Mesapótamķa en žar er mešal annars tališ vera upphaf sišmenningar fyrir um žrjś žśsund įrum. Ķ Wikipediu segir:

Fyrirsagnir ķ erl blöšumAlmennt er žó įtt viš allt įrframburšarsvęšiš sem afmarkast af sżrlensku eyšimörkinni ķ vestri, žeirri arabķsku ķ sušri, Persaflóa ķ sušaustri, Zagrosfjöllum ķ austri og Kįkasusfjöllum ķ noršri. Einhver elstu merki um sišmenningu ķ veröldinni er aš finna į žessu svęši og žvķ er žaš stundum kallaš „vagga sišmenningar“. Sśmerar réšu žar rķkjum ķ kringum 3500 f.Kr. og žróušu meš sér eitt fyrsta ritmįl sem žekkt er ķ sögunni og sķšar voru rituš žar nišur ein elstu lög sem žekkt eru. Nokkrar elstu sišmenningar heims byggšu žetta svęši, m.a. Sśmerar, Akkašar, Babżlónķumenn og Assżringar. Ķ dag er žetta svęši hluti af Ķrak, Sżrlandi og Tyrklandi.

Mesópótamķa hefur um aldir veriš žekkt fyrir mjög nęringarrķkan jaršveg, og er žetta žvķ tilvalinn stašur fyrir mannabyggš. Mikla jaršolķu er aš finna į žessu svęši, en žetta er jafnframt austasti hlutinn af frjósama hįlfmįnanum.

Svona er nś ķ stuttu mįli sagan um efratįna, ein lķtil stafsetningavilla sem öllu breytti. Er ekki gaman aš ķslenskum fjölmišlum? Jś, og lķka žeim śtlendu.

Til gaman set ég hér til hlišar nokkrar skondnar fyrirsagnir śr erlendum fjölmišlum.

Tillaga: Vķgamennirnir eru meš Efrat įna ķ bakiš og sżrlenskir Kśrdar og bandamenn žeirra …


Lįta gott heita, söndunarbķll ķ flugtaki og lagši ķ veg fyrir gangbraut

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Stofnanamįl

Įstęšan fyrir žyngslalegri spurningu var óttinn viš aš skrifa of einfalt mįl og sś trś aš aš baki samanhamrašra setninga hljóti aš felast mikil speki. 

En blašamašurinn er ekki einn um žessa skošun og žetta er ekki séreinkenni stofnanamįls žótt žess sjįist žar vķša merki, heldur hygg ég aš meinsins sé aš leita ķ vantrś margra į einföldu mįli og ķ žeim misskilningi aš žvķ meira mark sé tekiš į bréfum eša greinum žeim mun samanskrśfašri sem textinn sé.

Gušrśn Kvaran, ręša į mįlžingi um mįlfar ķ opinberum skjölum, 29.9.2001, sjį hér.

 

1.

„Ķslandsvinurinn lętur gott heita.“ 

Frétt į visir.is.            

Athugasemd: Lįtum vera žótt oršiš „Ķslandsvinur“ sé eitt ofnotašasta heiti į śtlendingum sem feršast hafa hingaš til lands eša starfaš hér. Verri er klisjan aš lįta gott heita sem er óžęgilega mikiš notuš. 

Fréttin fjallar um mann sem ętlar aš hętta störfum og lķklega fara aš njóta efri įranna.

Ķ fjölmišlum er meš öllum rįšum reynt aš komast hjį žvķ aš nota sögnina aš hętta. Hér eru nokkur hjįheiti (žetta orš er aš vķsu ekki til, heldur samheiti. Oršiš er žó myndaš į sama hįtt og hjįkona, hjįsvęfa og önnur įlķka sem teljast minna dónaleg en önnur.): Lįta gott heita, stķga til hlišar, stķga nišur, kvešja (starfiš) og fleiri.

Tillaga: Lögfręšingurinn Lee Buchheit hęttur störfum.

2.

„Verštrygging eša golsótt ęr.“ 

Spjall ķ morgunśtvarpi Rįsar tvö 14.2.2019.             

Athugasemd: Mįlfarsrįšunautur Rķkisśtvarpsins hafši įsamt umsjónarmönnum žįttarins nokkrar įhyggjur af merkingu višskiptafręšilegra orša og efnahagslegra, eins og ebitda, vķsitala og fleirum. Umręšan fjallaši öšrum žręši um hlustendur eša lesendur fjölmišla, hvort žeir skildu fréttir meš svo „framandi“ oršum.

Yfirleitt skilja flestir žaš sem um er rętt. Sé ekki svo er umręšan eftir vill dįlķtiš sérhęfš. Hins vegar er engin įstęša til aš fjalla ekki um sérhęfš mįl žó umir skilji ekki öll orš. Hér eru til dęmis nokkur sem mörgum kann aš finnast furšuleg og illskiljanleg en koma öll fyrir ķ fréttum:

  • Golsótt ęr, kró, skjöldótt kżr, brokk, gimbur
  • Keis į sķšutogara, Bakborši, stjórnborši,hvalbakur, gils, poki, gįlgi
  • Verg žjóšarframleišsla, višskiptajöfnušur, vinnsluvirši
  • Debet eša kredit fęrsla, śtskattur, innskattur, sjóšstreymi, ebitda
  • Rangstęša, óbein aukaspyrna, tvķgrip, tęknivilla, tvķvķti
  • Gafl, męnir, śtlögn, buršarlag, sķukrafa
  • Ökuritaskķfa, harškornadekk, skrišvörn, vetnisbķll
  • Brunahreyfill, ventlar, nśningsstušull og hraši bķls
  • Nišurhal, upphal, gagnaver, męnir, mótald, minnislykill, rauntķmi, amapóstur
  • Frumlag, lżsingarhįttur nśtķšar, aukafall, ķšorš
  • Žjóšlenda, kjörgengi, kjörfundur, kjörbréf, kennivottorš

Skilja lesendur öll žessi orš? Sérhęfš orš eru ekki öllum skiljanleg en til aš auka skilning og žekkingu eru til oršabękur og feikn upplżsinga į veraldarvefnum. Mjög erfitt er aš skrifa frétt sem allir geti skiliš, sé žaš hęgt žarf aš fara śt ķ mjög einfalt barnamįl.

Svo er žaš hitt, aš žeir eru til sem halda aš žeir skilji allt, jafnvel įšur en allir mįlavextir eru ljósir. Žeir stökkva til og tjį sig af eintómri vanžekkingu eins og oft mį sjį ķ athugasemdadįlkum fjölmišla. Viš erum įbyggilega margir sem žurfum aš tileinka okkur žį speki aš męla žarft eša žegja.

Tillaga: Engin gerš.

3.

„Alvarleg įrekstrarhętta žegar flugvél rétt nįši yfir söndunarbķl ķ flugtaki.“ 

Fyrirsögn į visir.is.              

Athugasemd: Ólķklegt er aš söndunarbķll (ber sand į flugbrautir) geti flogiš. Meš žaš ķ huga er lķklegra aš žaš hafi veriš flugvélin sem var ķ flugtaki, ekki bķllinn. Af samhenginu ķ setningunni mį vissulega skilja hana, en mįlfręšilega er hśn ekki rétt.

Blašamenn verša aš vera gagnrżnir į eigin skrif. Oršalagiš aš nį yfir dugar ekki. Flugvélin var ķ flugtaki og gat meš naumindum (herkjum) flogiš yfir söndunarbķlinn. Žarna lį vissulega viš įrekstri, mjóu munaši.

Fyrirsögnin er klśšur. Žaš segir sig sjįlft aš hęttan į įrekstri hafi veriš alvarleg žegar flugvélinni tókst meš naumindum aš fljśga yfir bķlinn. Žar af leišandi er nóg aš skrifa: Hętta į įrekstri …

Flugvélin nįši yfir söndunarbķlinn. Var veriš aš bera saman hęš žessara tękja? Ekkert um flugtak flugvélarinnar, blašamašurinn gleymir žvķ.

Tillaga: Lį viš įrekstri žegar flugvél ķ flugtaki tókst meš naumindum aš fljśga yfir söndunarbķl.

4.

„Lagši ķ veg fyrir gangbraut, göngustķg og gangstétt.“ 

Fyrirsögn į visir.is. 

Įbending frį Jóhannesi Laxdal Baldvinssyni: Lagši ķ veg fyrir gangbraut!  Mį skilja žaš sem svo, aš gangbrautin hafi veriš į hreyfingu?            

Athugasemd: Jį, ljótt er žaš žegar gangbraut, göngustķgur og gangstétt komast ekki leišar sinnar vegna bķls sem er illa lagt. Žessi rassbaga er svo endurtekin ķ meginmįli fréttarinnar. Stašreyndin er sś aš ökumašur bķlsins lagši į mótum žessara žriggja leiša.

Haft er eftir lögreglunni ķ óbeinni ręšu aš „fremsti bķllinn hafi hindraš umferš gangandi vegfarenda į žremur vķgstöšvum“.

Blašamašurinn las greinilega ekki yfir skrif sķn eša žaš sem verra er, skildi žau ekki. Hvergi ķ fréttinni er talaš um fleiri bķla en einn.

Žvķlķk della er aš tala hér um „vķgstöšvar“. Oršalagiš er haft eftir lögreglunni sem bendir eindregiš til žess aš löggan sé varla skrifandi. Žarna er stofnanamįliš allsrįšandi og oršaskilningur lķtill. Löggan žarf aš taka sig mikiš į.

Žó žessi fyrirsögn sé doldiš fyndin er sorglegt aš blašamašurinn skuli vera gjörsamlega gagnrżnislaus į skrif sķn. Hann žarf aš taka sig mikiš į.

Tillaga: Lagši bķl į mótum gangbrautar, göngustķgs og gangstéttar.


Öldur tosa, löggan bišlar, ég er góšur og borinn er śt rógburšur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum. 

Uppstytta

Fyrir kemur aš žaš hętti aš rigna. Žį er sagt aš žaš stytti upp. Žaš sem styttir upp er rigningin. 

Samt megum viš ekki segja: „rigningin stytti upp“. Žaš veršur aš vera ópersónulegt: rigninguna stytti upp eša hrķšina ef svo vill til. Og svo er hiš notalega orš uppstytta, um regnhlé.

Mįliš, blašsķša 24 ķ Morgunblašinu 11.2.2019.

1.

„Alda hefši til aš mynda getaš tosaš hann śt, auk žess sem jökl­arn­ir séu į hreyf­ingu, sem geti valdiš mik­illi hęttu.“ 

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Ķsjakar verša seint kallašir jöklar. Vonandi žarf ekki aš rökstyšja žetta nįnar. Ķ fréttinni segir frį śtlendum feršamanni sem klifraši upp į ķsjaka utan viš Jökulsįrlón. Var hann ķ talsveršri hętt, ólga ķ sjónum og ķsjakar į hreyfingu.

Blašamašurinn skrifar vķšast hvar ķsjakar en ķ óbeinni ręšu skrifar hann eftir višmęlandanum aš jakarnir hafi veriš jöklar. Hugsanlega hefur blašamašurinn skriplaš eitthvaš į tölvuboršinu.

Dįlķtiš frumlega en barnalega oršaš aš alda „tosi“. En hvaš er žaš sem fęr hluti ķ fjöruborši til aš fęrast frį landi? Jś, sjórinn getur skolaš żmsu į land en žaš sem liggur ķ fjöruboršinu getur hęglega borist śt, lķklega einna helst žegar fellur frį en einnig ķ brimi.

Tillaga: Alda hefši til aš mynda getaš tosaš hann śt, auk žess sem jakarnir séu į hreyf­ingu, sem geti valdiš mik­illi hęttu.

2.

„Lög­regl­an ķ Dublin bišlar til al­menn­ings um ašstoš vegna …“ 

Frétt į mbl.is.           

Athugasemd: Sögnin aš bišla er nįtengt oršinu bišill og merkir aš bišja sér konu, bišja um hönd hennar. Žetta hefur įšur veriš nefnt hér.

Sį sem bišlar er bišill. Oršiš er einnig skylt sögninni aš bišja. Lögreglan ķ Dublin getur ešlilega ekki veriš į bišilsbuxum.

Blašamenn sem hafa fariš ķ ķslenskutķma ķ mennta- eša fjölbrautaskóla, tóku eftir ķ tķmum og fengiš, žó ekki hafi veriš meira en mešaleinkunn, eiga aš skilja blębrigši mįlsins. 

Einhver žekkingin į aš sitja eftir ķ hausnum hjį mönnum. Ef ekki žį žurfa žeir einhvern skynsaman mann sem getur lesiš yfir fréttirnar įšur en žęr eru birtar. Svo vantar alltaf menn nišri į höfn, eins og Gušni rektor sagši stundum žegar menn stóšu sig illa.

Tillaga: Lögreglan ķ Dublin bišur almenning um ašstoš vegna …

3.

„Nei takk, ég er góšur!“ 

Algengt svar viš boši.           

Athugasemd: Žegar ég kem ķ heimsókn til Lovķsu systur minnar bżšur hśn mér yfirleitt veitingar. Viltu žetta eša hitt, spyr hśn. Alltof oft segi ég: Nei takk, ég er góšur. Žį svarar hśn jafnan dįlķtiš pirruš: Ég veit aš žś ert góšur, en viltu eitthvaš aš drekka. Žį įtta ég mig į bullinu.

Žetta er aušvitaš einföld enska eins og fram kemur hér:

Also this word means No thanks when one says I am good to and idea or suggestion that is proposed to him or her […], so it can be used as an answer meaning I don't want to do it […]

Svo ósköp žęgilegt er aš žżša einfalda ensku yfir į ķslensku. Žar meš er ekki sagt aš žżšingin sé góš ķslenska vegna žess aš góšur er lżsingarorš sem lżsir eiginleikum, vęntingum eša įlķka. 

Į ķslensku getum viš sagt nei takk og žaš hefur įkvešna žżšingu. Sį sem segist vera góšur getur ekki veriš aš afžakka neitt, er hvorki saddur, lystalaus eša įhugalaus. Hann er vingjarnlegur, vel geršur, hagfelldur og svo framvegis. Góšur merkir ekki nei takk. 

Setjum sem svo aš oršalagiš ég er góšur geti merkt nei takk. Hvaš segjum viš žį ef svariš į aš vera jį takk? Hér vefst manni tunga um höfuš žvķ ekkert svar er til vegna žess aš engin hefš er fyrir žessu į ķslensku.

Ég hef reynt aš taka mig į en stundum kemur žaš fyrir aš ég glopra žessu śt śr mér. Margur talar hrašar en hann hugsar.

Tillaga: Nei takk.

4.

„Hśn er kona sem er kom­in sjö mįnuši į leiš og henni hef­ur veriš veitt eft­ir­för og žaš er bor­inn śt róg­b­uršur um hana …“ 

Frétt į mbl.is.            

Athugasemd: Ég er dįlķtiš ofsagt. Varla hęgt aš bera śt rógburš vegna žess aš rógburšur merkir śtbreišsla į lygum. Réttar er aš orša žetta žannig aš bera śt róg.

Žetta er illa skrifuš frétt, stķllaus og vandręšalega slök žżšing.

Tillaga: Hśn er kom­in sjö mįnuši į leiš, elt og hśn ręgš …


Löggumįl, löggumįl, löggumįl, löggumįl ...

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com

Sóttbitinn

Žetta orš er gleymskunni gefiš ķ Ķslenskri oršabók, en žaš merkir sóttdaušur og er einungis blębrigšamunur į oršunum; sóttbitinn er ögn mildara orš og į fullan žegnrétt ķ mįli manna nśna žótt žaš sé aldrei į tungu. Oršiš birtist ķ Orkneyinga sögu […]: 

„Hįkon jarl Pįlsson varš sóttbitinn žar ķ eyjunum. Žótti mönnum žaš skaši mikill, žvķ aš um hans daga ofanverša var góšur frišur.“

Geymdur og gleymdur oršaforši eftir Sölva Sveinsson, blašsķša 346. 

1.

„Lögregla framkvęmdi hśsleit į įtta stöšum ķ fyrrinótt.“ 

Fyrirsögn į visir.is.          

Athugasemd: Naušsynlegt er aš žżša žessa fyrirsögn. Hvaš merkir hśn? Jś, löggan leitaši einhvers ķ įtta hśsum. Jį, nś skilja allir. En mį ekki orša žetta svona eša eru einhver višurlög viš žvķ aš segja frį žvķ sem lögreglan gerir į almennu mįli?

Lķklega stendur ķ lögum aš löggan eigi tala löggumįl. Žetta er įbyggilega įstęšan fyrir žvķ aš blašamenn apa eftir fréttatilkynningum lögreglunnar, afrit žęr og lķma oršrétt inn ķ vefinn. Allt athugasemdalaust. Löggumįl er lķka alveg drulluflott, svona viš fyrstu sżn.

Aušvitaš eru žetta engin vinnubrögš. Enginn segir neitt og žannig verša skemmdar fréttir verša til og žeim er dreift śt um allar koppagrundir landsins.

Löggumįliš, stofnanamįllżskan, nafnoršadżrkunin, veršur smįm saman vištekin venja. Og nś er svo komiš aš žegar brugšiš er frį ónżtu oršalagi reka lesendur upp stór augu og skilja ekki neitt.

Sem sagt, vitleysan er oršin aš réttu mįli og hiš rétta er svo skrżtiš aš mörgum finnst žaš vera tóm vitleysa.

Rugliš ķ fyrirsögninni er žetta:

    1. Lögreglan leitaši, sögnin aš framkvęma er algjörlega óžörf.
    2. Leitaš var ķ įtta hśsum. Oršin hśsleit og stašir eru algjörlega óžörf.

Meš örlķtilli hugsun er hęgt aš gera frįsögn ķ frétt einfaldari og aušskiljanlegri. Žaš eina sem žarf er yfirlestur, einu sinni eša oftar. Og fyrir alla muni, blašmenn verša aš hętta aš rita eins og žeir séu danskir skrifar į skrifstofu landshöfšingja į žar sķšustu öld.

Ķ fréttinni er ekki bara talaš um aš framkvęma hśsleit į stöšum heldur lķka aš gera hśsleit į skemmtistaš sem er jafn vitlaust. Ķ seinna tilvikinu var leitaš į skemmtistašnum. Er žetta eitthvaš flókiš?

Lögreglan lagši hald į eitthvaš af dóti. Žakka ber aš löggan hafi ekki haldlagt žaš eins og blašamönnum finnst svo žęgilegt aš skrifa. Ķ gamla daga voru hlutir geršir upptękir sem er alveg įgętt oršalag. Einnig mį segja aš lögga hafi tekiš sönnunargögn eša žurfi aš rannsaka żmsa hluti.

Ķ annarri frétt į sama vefmišli er haft eftir yfirlögreglužjóni aš gerš hafi veriš hśsleit. Gott hjį honum. Ekki tala eins og venjulegur mašur, flottara aš tala stiršbusalega. Ašrir hefšu hugsanlega fullyrt aš leitaš hefši veriš ķ hśsunum, en … yfirlöggur tala ekki svoleišis.

Tillaga: Lögreglan leitaši ķ įtta hśsum ķ fyrrinótt.

2.

„Žegar bķllinn mętir į vettvang eru tveir lögreglumenn meš manninn ķ tökum og bśiš aš tryggja įstandiš.“ 

Myndatexti į blašsķšu 11 ķ Morgunblašinu 11. febrśar 2019.          

Athugasemd:Ķ nokkuš fróšlegri grein ķ Mogganum fylgist blašamašur meš tveimur lögreglumönnum ķ bķl į ferš žeirra um borgina ašfararnótt sķšasta laugardags. Žó greinin sé fróšleg hefši blašamašurinn mįtt vanda sig ašeins betur.

Ofangreindur myndatexti er furšulegur. Hann ber skżr merki um ensk įhrif og vęri eflaust svona:

When the car arrives on the scene, two police officers have the man under arrest and have secured the perimeter.

Žetta segir aušvitaš ekki mikiš en žó. Ķ myndatextanum er eins og svo oft įšur stašurinn žar sem eitthvaš hefur gerst kallašur vettvangur, rétt eins og ekkert annaš oršalag megi nota. Ķ bandarķskum glępamyndum er alltaf talaš um „the scene“. Einhęfni er slęm ķ ķslensku, vettvangur er ofnotaš orš. 

Svo segir aš mašurinn hafi veriš „ķ tökum“. Žetta er yndislega lošiš oršalag. Ég sé žį Geir og Grana ķ Spaugstofunni ljóslifandi fyrir mér meš manninn ķ myndatökum, takandi myndir af honum ķ żmsum stellingum, stillt sjįlfum sér upp og tekiš sjįlfsmyndir („selfie) eins og svo vinsęlt er.

Oršalagiš er aušvitaš tómt bull. Löggan er ekki meš mann ķ tökum žegar įtt er viš aš hśn hafi handtekiš hann.

Loks segir frį žvķ aš bśiš sé aš „tryggja įstandiš“. Aušvitaš vita allir unnendur glępamynda hvaš žaš žżšir, „secure the perimeter“. En hvaš žżšir žetta ķslensku? Jś, enginn tryggir eftir į og žar af leišandi var įbyggilega keypt trygging hjį TM eša Sjóvį og svo sitja löggur og bófi saman og fį sér „smók“ eins og gerist og gengur ķ löggumyndunum. Nei, lķklega voru ašstęšur oršnar višunandi žar sem bófinn hafši veriš handtekinn.

Sį sem hér skrifar įtti žaš til fyrr į įrum aš kikna ķ hjįlišum, rošna og koma ekki upp neinu orši žegar hann hitti fallega konu. Žetta hefur lķtiš lagast į sķšustu įrum enda ekki žverfótaš fyrir slķkum.

Svipaš er meš blašamenn. Žeir missa stundum allan skynsemi og skżrleika žegar žeir skrifa um lögreglumįl. Śr veršur sami hrošinn sem löggan višheldur svo įkaflega. Aušvitaš er žetta doldiš hlęgilegt.

Vandinn er hins vegar žessi: Um leiš lögregla, fjölmišlar og misžyrma mįlinu veršur afleišingin einfaldlega sś aš viš, aumingjans lżšurinn, höldum aš svona eigi aš tala. Fyrirmyndirnar leiša og viš förum lķka aš bulla.

Ķ lokin er hér gullkorn śr fréttinni:

Stefįn [lögreglumašur] segir viš blašamann aš lögregla foršist ķ lengstu lög aš handtaka fólk įn žess aš gefa žvķ fęri į aš koma sér ķ burtu.

Eru žį bófarnir skotnir į fęri? Ég bara spyr. Meiri lķkur eru žó į aš löggan segi viš innbrotsžjófinn:

Heyršu góši, nś tek ég af žér handjįrnin og žś mįtt reyna aš hlaupa ķ burtu. Ef žś getur stungiš okkur af į einni mķnśtu ertu frjįls mašur og žś mįtt eiga góssiš.

Góšir gęjar, žessar löggur. 

Tillaga: Žegar bķllinn kom voru tveir lögreglumenn bśnir aš handtaka manninn og ašstęšur oršnar góšar.


Endemi, eindęmi og einsdęmi, inni ķ nóttina og bankarįš Hvķta hśssins

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir eša athugasemdir um mįlfar į netfangiš: sigurdursig@me.com

 

Sóttbitinn

Žetta orš er gleymskunni gefiš ķ Ķslenskri oršabók, en žaš merkir sóttdaušur og er einungis blębrigšamunur į oršunum; sóttbitinn er ögn mildara orš og į fullan žegnrétt ķ mįli manna nśna žótt žaš sé aldrei į tungu. Oršiš birtist ķ Orkneyinga sögu […]: 

„Hįkon jarl Pįlsson varš sóttbitinn žar ķ eyjunum. Žótti mönnum žaš skaši mikill, žvķ aš um hans daga ofanverša var góšur frišur.“

Geymdur og gleymdur oršaforši eftir Sölva Sveinsson, blašsķša 346. 

 

1.

„Gróšursęlt meš endemum …“ 

Feršstiklur ķ Rķkissjónvarpinu 7.2.2019          

Athugasemd: Handritshöfundurinn ruglašist illilega į oršum. Į malid.is segir:

endemi, endimi h. ‘e-š dęmalaust eša fįrįnlegt; for, saurindi’…

Höfundurinn ętlaši ekki aš segja aš landiš vęri ljótt og gróšurlķtiš, žvert į móti. Mį vera aš ķ höfši hans hafi blundaš oršiš eindęmi, sem er stundum įhersluorš žegar veriš er aš lżsa žvķ sem gott er. 

Į malid.is segir um žessi tvö orš:

Athuga aš rugla ekki saman oršunum endemi og eindęmi. Rétt er aš segja hśn er meš eindęmum fögur en ekki: „hśn er meš endemum fögur“. Hins vegar: nišurstöšur kosninganna eru meš hreinum endemum.

Oršin eindęmi og einsdęmi merkja ekki žaš sama. Ķ malid.is segir:

Varast ber aš rugla saman oršunum eindęmi og einsdęmi.

1) Oršiš eindęmi merkir: sjįlfdęmi, įbyrgš. Gera eitthvaš upp į sitt eindęmi. Einnig notaš til įherslu: vešur var meš eindęmum gott.

2) Oršiš einsdęmi merkir: einstęšur atburšur. Einróma óįnęgja starfsmannanna var algjört einsdęmi ķ tķu įra sögu fyrirtękisins. Žetta vešur er algjört einsdęmi.

Betra er aš hafa žetta ķ huga annars er hętta į aš hlustendur eša lesendur skilji ekkert. Ljótt er aš umsnśa merkingu orša. Krafan er ekki ašeins aš blaša- og fréttamenn vandi mįl sitt heldur allir sem į annaš borš skrifa eša flytja erindi į ķslensku mįli ķ sjónvarpi og śtvarpi.

Ķ žęttinum heyršist žulurinn oft tala um Maradal. Žetta er rangt. Dalurinn heitir Marardalur  og er vestan undir Hengli.

Bringur hét bęr um var fjallaš ķ žęttinum. Ekki heyršist betur en aš ķbśarnir vęru kallašir Brignafólkiš. Sé svo er žaš rangt žvķ nafniš er fleirtöluorš og beygist svona: nf. Bringur, žf. Bringur, žgf. Bringum, ef. Bringna/Bringa. Hefši žvķ įtt aš vera Bringnafólkiš.

Tillaga: Gróšursęlt meš eindęmum …

2.

„Halda leit įfram inn ķ nóttina.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.          

Athugasemd: Žetta oršalag er tiltölulega nżtt ķ ķslensku. Įhrifin eru greinilega śr öšrum mįlum. Į ensku er žekkt bķómynd frį įrinu 1985 sem heitir Into the night, leikstjóri John Landis og ašalhlutverkin er 

Velska ljóšskįldiš Dylan Thomas (1314-1953) segir ķ ljóši: Do not go gentle into that good night. Svķar orša žaš svo: Gå inte stilla in i natten. Ķslendingurinn myndi segja: Gakktu ei hęgt um blķša nótt.

Žó „gengiš sé inn ķ nóttina“ į mörgum tungumįlum hljómar oršalagiš ekki eins vel į ķslensku. Ekki heldur aš aš segja „inn ķ sumariš“ eša ašrar įrstķšir. Žannig er bara gangurinn aš viš göngum ekki inn ķ tķmann, hann sveipast um okkur.

Viš vökum fram į nótt, ekki inn ķ nóttina. Viš fögnum sumrinu, tökum į móti žvķ en göngum ekki inn ķ žaš. 

Finnst mér.

Tillaga: Halda leitinni įfram fram į nótt.

3.

„Maxine Waters er įttręš og fyrsta konan til aš fara fyrir bankarįši Hvķta hśssins.“ 

Frétt į blašsķšu 20 ķ Fréttablašinu 9.2.2019.         

Athugasemd: Fyrirsögn fréttarinnar er „Valdamiklar konur į efri įrum“. Žar segir frį nokkrum konum sem nįš hafa langt ķ bandarķskum stjórnmįlum. Mešal žeirra er demókratinn Maxine Waters, 81 įrs skeleggur stjórnmįlamašur ķ fulltrśadeildinni.

Žegar fjölmišlar bjóša upp į fréttir eša fréttaskżringar er mikilvęgt aš blašamenn hafi žekkingu og getur til aš sinna žeim. Sé svo ekki standa fréttirnar ekki undir nafni enda skemmdar. Žannig er žaš meš ofangreinda tilvitnun. Ég hef aldrei heyrt getiš um „bankarįš Hvķta hśssins“ og fletti žvķ upp ķ Wikipedia sem oft reynst mér įgęt heimild. Žar stendur um frś Waters:

The conflict with King stemmed from the previous day, when they had both been present at a House Banking Committee hearing on the Whitewater controversy. 

Žarna segir frį įgreining hennar viš Peter King fulltrśadeildaržingmann įriš 1994 en hann er aukaatriši. Hitt er ljóst aš žarna var vettvangurinn bankanefnd  fulltrśadeildarinnar, „House Banking Committee“. Hiš rétta nafn nefndarinnar er „United States House Committee on Financial Services“, og er Maxine Waters nśna formašur nefndarinnar. Kemur Hvķta hśsinu ekkert viš.

Mį vera aš villan ķ fréttinni sé mistök en viš yfirlestur hefši blašamašur meš nokkra žekkingu į bandarķskum stjórnmįlum įttaš sig į henni. Höfundarnir eru tveir blašamenn og žaš hefši įtt aš tryggja góš vinnubrögš.

Oršasambandiš aš fara fyrir merkir aš vera fremstur, leiša eša stżra. Vel fer į žvķ aš segja aš konan fari fyrir bankanefndinni.

Tillaga: Maxine Waters er įttręš og fyrsta konan til aš fara fyrir bankanefnd fulltrśadeildarinnar.


Vatnsskaršiš, vara sem žś fķlar og velja fyrir einhverju

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Lesendur geta sent tilvitnanir
 eša athugasemdir um mįlfar į
netfangiš: sigurdursig@me.com.

Gęši

Athuga muninn į merkingu ķslenska oršsins gęši (skylt góšur) og erlendu oršanna kvalitet, quality o.s.frv. sem boriš geta fremur hlutlausa merkingu: eiginleikar. 

Ķ ķslensku er unnt aš tala um góša eiginleika en illa er tališ fara į oršalaginu „góš gęši“ og „léleg gęši“. Fremur: mikil gęši, lķtil gęši.

Mįlfarsbankinn į vef Įrnastofnunar

 

1.

„Runnu śt af veg­in­um ķ Vatnsskaršinu.“ 

Frétt į mbl.is.      

Athugasemd: Almennt er ekki hafšur įkvešinn greinir į örnefnum, samt eru margar undantekningar frį žessu. 

Sumir ganga į Esjuna žó svo aš betur fari į žvķ aš ganga į Esju. Vinsęlt er aš ganga į Hvannadalshnśk en fęstir tala um Hvannadalshnśkinn eša Öręfajökulinn. Fjöldi fólks ekur yfir Hellisheišina, vera mį aš fęrri segist aka yfir Hellisheiši. Ekiš er yfir Holtavöršuheiši, varla Holtavöršuheišina. Surtsey er frišuš, ekki Surtseyjan er frišuš. 

Ekkert er hins vegar viš žaš aš athuga žótt fólk ętli inn į öręfin sem eru ekki Öręfi. 

Tillaga: Runnu śt af veginum ķ Vatnsskarši.

2.

„Stórverslunin Costco hentar žeim sem vilja gera magninnkaup vel.“ 

Frétt į dv.is.      

Athugasemd: Žetta er nś meira bulliš og ekki nóg meš žaš, öll fréttin er stórskemmd, oršalagiš žannig aš fęstir skilja hvorki upp né nišur. Hvernig er hęgt aš „gera magninnkaup vel“? Hér fęri betur aš kaupa mikiš, mikiš magn er einfaldlega mikiš.

Į vefsķšunni er fariš yfir aš verslunin geti bošiš ódżrar vörur žvķ ašeins sé takmarkaš magn til af žeim.

Žetta illa skrifaš. Er ekki einfaldara aš segja aš į vefsķšunni komi fram aš verslunin geti bošiš ódżrar vörur en ašeins ķ takmörkušu magni?

Ķ lok fréttarinnar er lesandi allt ķ einu įvarpašur sem er óvenjulegt ķ frétt:

Žannig aš ef žś sérš stjörnumerkiš į vöru sem žś fķlar žį ęttir žś aš hafa hrašar hendur og kaupa eins mikiš af henni og žś getur.

Greinilegt er aš blašamašurinn er algjör byrjandi og er alls ekki vanur skrifum. Hann heldur eflaust aš „fķla“ sé ķslenska. Oršalagiš „žannig aš ...“ er algjörlega óžarfi enda breytist ekkert sé žvķ sleppt.

Tillaga: Stórverslunin Costco hentar žeim sem vilja kaupa mikiš ķ hvert skipti sem verslaš er.

3.

„Žvķ mį segja aš žessi ręktunarašferš sé ķ raun fiskeldi – žar sem veriš er aš velja fyrir įkvešnum eiginleikum.“ 

Śr ašsendri grein į blašsķšu 41 ķ Morgunblašinu 7. febrśar 2019.     

Athugasemd: Ég er ekki viss um aš ég skilji žetta. Žaš sem truflar er oršalagiš aš velja fyrir.

Oršiš fyrir getur veriš forsetning en einnig atviksorš. Į vefnum malid.is segir:

Oršiš fyrir stendur yfirleitt sem forsetning, hann er fyrir mér, hann gerši žetta fyrir mig.

Ķ eftirfarandi setningu flokkast fyrir hins vegar sem atviksorš žaš snjóar fyrir sunnan.

Af samhenginu mį rįša aš vķsindamennirnir sem greinina rita segi žarna aš leitaš sé aš įkvešnum eiginleikum ķ erfšasamsetningu laxins. Ég er ekki viss um aš oršalagiš sé rangt en hefši sjįlfur oršaš žetta į annan hįtt. Aš öšru leyti er greinin vel skrifuš og skipulega.

Tillaga: Žvķ mį segja aš žessi ręktunarašferš sé ķ raun fiskeldi, žar sem įkvešnir eiginleikar eru valdir.


Ašilar, vettvangur og įfram eša enn ...

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

Selar

Ķ pistli žann 4.2.2019 var rętt um snjóžekju. Ķ žvķ sambandi var lżst skafrenningi sem skildi eftir sig snjórendur į veginum en autt į milli. Fyrir tilviljun rakst ég į netinu į ręšu frį mįlžingi į Breišdalssetri 8. til 9. jśnķ 2013 og ķ ręšu um allt annaš segir Margrét Jónsdóttir:

Eftir konu aš vestan er t.d. haft:

Fyrir vestan voru žaš kallašir selar, žegar skóf žvert į veg og myndušust litlir skaflar. Mér hefur vel dottiš ķ hug, aš žetta sé hljóšvilla fyrir silar, žvķ aš hśn var žarna til.

Žetta er fróšlegt. Samkvęmt oršabók merki sögnin aš selaskamma eša hrakyrša, en silar finnst ekki.


1.

„Fyrstu ašilar į vett­vang notušu duft slökkvi­tęki sem slógu veru­lega į eld­inn en eft­ir aš dęlu­bif­reiš kom į vett­vang gekk slökkvistarf greišlega.“ 

Frétt į mbl.is.      

Athugasemd: Allir eru nś oršnir ašilar sem er ekki alveg samkvęmt merkingu oršsins. Į malid.is segir:

Athuga aš ofnota ekki oršiš ašili. Fremur: tveir voru ķ bķlnum, sķšur: „tveir ašilar voru ķ bķlnum“. Fremur: sį sem rekur verslunina, sķšur: „rekstrarašili verslunarinnar“.

Oft eru til góš og gegn orš ķ mįlinu sem fara mun betur en żmsar samsetningar meš oršinu ašili. 

Ķ fréttinni er ašili ekkert annaš en mašur, kona eša fólk. Notum žaš frekar heldur en einstaklingur, manneskja eša ašili. Athugiš aš žrjś sķšarnefndu oršin eru aš sjįlfsögšu góš og gild ķ réttu samhengi.

Nafnoršiš vettvangur er dįlķtiš ofnotaš ķ fjölmišlum og tengist nęr alltaf fréttum um lögreglu. Žar er stofnanamįllżskan landlęg og hśn smitar blašamenn um leiš og žeir skrifar um lögguna. Svona er nś viršingin mikil fyrir yfirvaldinu.

Stundum er hęgt aš sleppa oršinu ašilar įn žess aš merkingin breytist. Held lķka aš slökkvitękin hafi ekki slegiš į eldinn heldur duftiš er žvķ var sprautaš į hann.

Svo mį velta žvķ fyrir sér hvaša not var af „dęlubķlnum“ ef aungvir voru slökkvilišsmennirnir, en hér er komiš śt ķ algjör smįatriši.

Tillaga: Žeir sem komu fyrstir notušu duftslökkvi­tęki og viš žaš sló veru­lega į eld­inn en eft­ir aš dęlu­bif­reiš kom į vett­vang gekk slökkvistarf greišlega.

2.

„Įfram męlist óróleiki ķ Öręfajökli.“ 

Fyrirsögn į blašsķšu 6 ķ Morgunblašinu 5. febrśar 2019.     

Athugasemd: Atviksoršiš įfram merkir hreyfingu; halda uppteknum hętti, višstöšulaust. Sjį umfjöllun um įfram hér.

Jónas Hallgrķmsson orti ķ ljóši sķnu Ķsland:

Žaš er svo bįgt aš standa ķ staš, žvķ mönnunum munar annašhvort aftur į bak ellegar nokkuš į leiš.

Skįldiš freistašist ekki til aš nota atviksoršiš įfram enda hefši stķll ljóšsins skašast verulega:

Žaš er svo bįgt aš standa ķ staš, žvķ mönnunum munar annašhvort aftur į bak ellegar smįvegis įfram.

Nei, svona gera ekki stórskįld og įstęšan er lķka sś aš stķll er svo óskaplega mikilvęgur ķ öllum tungumįlum, ekki ašeins ķ ljóšum heldur lķka ķ óbundnu mįli. Oršin į aš velja af kostgęfni, ekki bara vegna žess aš žau henti. Žetta mega blašamenn hafi ķ huga.

Vel mį vera aš atviksoršiš įfram ķ fyrirsögninni standi eins og frumlag og žaš rugli lesandann. Oršalagiš hefši mį vera svona:

Óróleiki męlist įfram/enn ķ Öręfajökli.

Žarna er frumlagiš komiš į „réttan“ staš og ekkert truflar nema oršiš įfram sem mętti skipta śt fyrir atviksoršiš enn.

Ég kemst ekkert lengra meš žetta en hvet žį sem vita betur aš senda mér athugasemd.

Tillaga: Enn męlist óróleiki Öręfajökli.


VG sér eftir aš hafa stutt tillögu um ESB -umsókn

Mķn skošun er sś aš žaš hefši veriš betra, aš žaš hafi ekki veriš rétt įkvöršun hjį okk­ur, sem žó stóšum aš žvķ aš fella žį til­lögu, aš fella hana.

Žetta sagši Katrķn Jakobsdóttir, forsętisrįšherra og formašur VG, į žinginu ķ dag um ašildarumsókn aš ESB ķ jślķ 2009.

Žetta er stórmerk yfirlżsing žó nś endurtaki Katrķn žaš sem įšur hefur komiš fram. Ašildarumsóknin klauf VG ķ heršar nišur, olli jafnvel vinslitum. Gera mį rįš fyrir žvķ aš yfirlżsingin njóti nś stušnings meginžorra žingflokksins og flokksins sjįlfs. Margt bendir til aš flokkurinn hafi veriš į móti ašildarumsókninni įriš 2009.

Eftir stendur Samfylkingin sem lagši meginįherslu ķ vinstri stjórninni į aš koma žjóšinni inn ķ Evrópusambandiš og žaš įn žess aš spyrja žjóšina įlits. Flokkurinn er enn sömu skošunar. Višreisn er viš sama heygaršshorniš og skiptir engu žó allt viršist ķ kalda koli ķ ESB, Evran standi völtum fótum og fjölmörg rķki eigi vegna hennar ķ efnahagslegum erfišleikum. 

Sjįlfstęšiflokkurinn vildi žjóšaratkvęšagreišslu įšur en žingiš samžykkti ašildarumsókn. Žįverandi rķkisstjórnarflokkar, VG og Samfylkingin felldu tillöguna. Hlógu ķ raun aš henni.

Katrķn sagši lķka žetta į Alžingi ķ dag og var lķklega ekki hlįtur ķ huga:

Žaš er stór­mįl, meiri­hįtt­ar mįl, aš įkveša aš fara ķ slķk­ar ašild­ar­višręšur og žvķ vil ég segja hįtt­virt­um žing­manni aš ég hef sagt žaš sķšan, eft­ir aš hafa ķgrundaš žessi mįl og fariš yfir žau tölu­vert vel, ekki sķst į vett­vangi minn­ar hreyf­ing­ar, aš ég myndi telja órįš aš rįšast ķ slķka um­sókn į nżj­an leik įn žess aš fram fęri žjóšaratkvęšagreišsla.

Ašalatrišiš er aš um leiš og rķki ESB samžykkja ašildarumsókn hefst ferli sem nefnist ašlögunarvišręšur, ekki samningavišręšur. Žęr felast ķ žvķ aš ašlaga lög og reglur umsóknarrķkisins aš stjórnarskrį sambandsins, Lissabonsįttmįlanum.

Lķkur benda til žess aš forystumenn VG hafi ekki vitaš hvaš fólst ķ ašildarumsókninni. Forystumenn VG héldu aš žetta vęru samningavišręšur og Samfylkingin gerši ekkert til aš leišrétta misskilninginn. Forysta hennar hló en fékk veršskuldaša śtreiš ķ žingkosningunum 2013 og féllu žį helstu ESB-sprautur flokkins af žingi.


mbl.is Hefšu įtt aš halda žjóšaratkvęši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rušningur, spķtalar og snjóžekja

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

1.

„Valskonur teknar aš ryšja sér til rśms.“ 

Fyrirsögn į blašsķšu 3 ķ ķžróttablaši Morgunblašsins 2.2.2019.     

Athugasemd: Ķ bókinni Mergurinn mįlsins segir um oršasambandiš aš ryšja sér til rśms:

Breišast śt, hljóta almenna višurkenningu, lįta til sķn taka … […] Lķklegra er žó aš lķkingin vķsi til žess er menn uršu aš sanna hreysti sķna meš žvķ ryšja eša kippa öšrum śr ‚sęti’ til aš hljóta višurkenningu.

Körfuboltakonurnar ķ Val eru vissulega aš ryšja sér til rśms, gera žaš meš žvķ aš sigra ķ fleiri leikjum en įšur. Žį komast sumar žeirra ķ „liš mįnašarins“ hjį Morgunblašinu en ašrar körfuboltakonur komast ekki aš, žeim er rutt śt.

Oršalagiš er vel til fundiš hjį ķžróttablašamanni Moggans.

Viš fyrstu sżn mętti halda aš Valskonur hafi veriš teknar viš einhverja ósvinnu, ryšjast óbošnar inn. Svo er nś ekki, en skilji lesandinn ekki męlt mįl veršur bara aš hafa žaš.

Žrįtt fyrir hóliš hér fyrir ofan ęttu blašamenn aš vera sparir į orštök og oršasambönd. Best er aš skrifa einfalt mįl sem allir skilja.

Tillaga: Valskonur ryšja sér til rśms.

2.

„Spķtalar ķ Illinois telja sig hafa tekiš viš um 220 manns vegna frostbits og ofkęlingar sķšan į fimmtudag žegar hitastigiš fór nišur fyrir 34 grįšu frost į mörgum stöšum ķ Bandarķkjunum.“ 

Frétt į visir.is.      

Athugasemd: Žetta er illa oršaš og illa žżtt žvķ sjśkrahśs ķ Illinois ķ Bandarķkjunum hafa ekki sjįlfstęša hugsun. Heimildin er vefur Indipendent. Žar segir: 

In Illinois alone, hospitals reported more than 220 cases of frostbite and hypothermia since Tuesday, when temperatures plunged to -34C and lower – with a wind chill of -45C or worse in some areas.

Enska oršiš „frostbite“ er žarna žżtt sem frostbit. Ķ gömlu oršabókinni minni (Menningarsjóšs śtg.1963) er oršiš ekki aš finna. Žar er aftur į móti nafnoršiš kal og žaš er žżtt sem skemmd af völdum frosts. Kal er haft um skemmdir į jöršu, tśnum sem og į hśš. Į hörundi geta oršiš til kalsįr og sum geta veriš svo alvarleg aš fjarlęgja žurfi śtlimi.

Um 220 manns ķ Illinois hefur kališ, fengiš kalsįr. Į ķslensku er ķ žessu samhengi ekki talaš um frostbit jafnvel žó žaš kunni aš finnast ķ nżlegum oršabókum og į malid.is.  

Sjśkrahśs ķ Illinois hafa tilkynnt um kal og ofkęlingu, į ensku; „reported“. Žau hafa ekki sjįlfstęša hugsun og žvķ ekki hęgt aš segja aš žau „telji sig hafa …“.

Oršalagiš getur žvķ veriš į žann veg aš žau tilkynntu um … Svo mį hreinlega aš sleppa „tilkynningu“ žvķ žaš liggur ķ oršunum aš samanlagšur fjöldi er frį sjśkrahśsunum kominn.

Tillaga: Sjśkrahśs ķ Illinois hafa tekiš į móti meira en 220 manns vegna kals og ofkęlingar sķšan į fimmtudaginn er frostiš féll nišur fyrir 34 grįšur, meš vindkęlingu var žaš sums stašar 45 grįšur eša meira.

3.

„Snjóžekja į vegum …“ 

Algengt oršalag į fréttum frį Vegageršinni.      

Athugasemd: Snjóžekja er gott og gilt orš og merkti (hér er sögnin meš vilja höfš ķ žįtķš) yfirleitt nżfallinn snjó sem žekur jörš. Įšur fyrr var bara talaš um snjó og žaš įn žess aš tilgreina žekjuna.

Nś er hins vegar svo komiš aš oršiš snjóžekja hefur śtvatnast og merkir nįkvęmlega hiš sama og įšur var haft um fyrirbrigšiš, žaš er snjór, en sjaldnast nżfallinn.

Žó snjóžekja sé sögš į vegum segir žaš ekki alla söguna. Į žeim kann aš vera snjór aš hluta og žekjan žar af leišandi lķtil. Lesendur kannast til dęmis viš drög sem verša til žegar snjó skefur žvert yfir veg og liggur stundum eins og rendur yfir veg žvķ autt er į milli. Er slķkt „snjóžekja“ eša bara snjór į vegi? Hvorugt segir til um žekjuna. 

Žegar ökumenn hefja ferš sķna staš kunna žeir aš velta žvķ fyrir sér hvaš snjóžekjan į veginum sé. Er hśn grįmi, hula, föl, gamall snjór sem hefur trošist, grunnur snjór, djśpur snjór, fannir, óruddur vegur og svo framvegis. Žetta segir hins vegar ekkert um žekjuna.

Orš geta tapaš merkingu sinni vegna ofnotkunar og ekki sķšur breyttrar notkunar eša  misnotkunar. Oršiš sķmi var foršum haft um žrįš. „Sérstakt“ hafa alltof margir um žaš sem žeim finnst aldeilis frįbęrt. Hér eru nokkur ofnotuš orš upptalin, mešal žeirra sögnin aš labba. Menn labba nś um allar koppagrundir en enginn gengur lengur.

Ķ ritmįlasafni Oršabókar Hįskólans eru orš sem safnaš hefur veriš saman śr prentušu mįli frį įrinu 1540 og fram į nķunda įratug sķšustu aldar. Ķ safninu eru til rśmleg 610.000 orš, sjį hér. Ugglaust mį finna nokkuš mörg til višbótar. 

Tiltölulega aušvelt er aš koma meš annaš orš žegar snjóžekja er ekki į vegi heldur snjór „meš köflum“ (samanber skśrir meš köflum). Minnir aš hér įšur fyrr hafi einfaldlega veriš sagt; „vķša snjór į vegum“.

Į annaš hundraš ķslensk orš eru til um vind, sjį hér. Aš minnsta kosti 58 orš eru til um snjó eša snjókomu, sjį hér og hér. Viš erum žvķ ekki į neinu flęšiskeri stödd.

Ķ lokin er gullkorniš: Einu sinni sagši Mogginn frį fjallaskķšamóti ķ „hįum snjó“, sjį hér. 

Tillaga: Engin tillaga.


Myndir sem fįir hafa boriš augum og vanta žaš sem vantaši

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

Mįlkennd fer hrakandi

Mikill ruglandi er kominn į setningaskipan, bęši ķ talmįli og ritmįli, žar sem enskan gerir vķša vart viš sig. Allir žekkja hiš knśsaša stofnanamįl og ofnotkun nafnorša.

Žį viršist mįlkennd fara hrakandi. Beygingarvillur og einfaldar ritvillur eru mjög įberandi bęši ķ ręšu og riti. Algengt er aš fólk misskilur gömul hugtök og oršskviši og ruglar žeim saman, oft į grįtbroslegan hįtt.

Ef viš snśumst ekki til varnar og spyrnum viš fęti mį bśast viš žvķ aš töluš ķslenska kunni aš lķša undir lok į nęstu öld.

Śr greinargerš meš tillögu til žingsįlyktunar um ķslenskunįmskeiš fyrir almenning įriš 1988, 111. löggjafaržing, 145. mįl. Flutningsmenn Jślķus Sólnes, Óli Ž. Gušbjartsson og Gušmundur H. Garšarsson.


1.

„Žaš er er kvartaš heil­mikiš yfir žvķ, žannig aš fólk er al­veg aš fara ķ hann žó aš žaš sé skķt­kalt śti, …“ 

Frétt į mbl.is.     

Athugasemd: Ofangreint er haft eftir starfsmanni sundlaugar og er žarna rętt um kalda pott. Reglan į aš vera sś aš blašamašur lagfęrir ummęli sem eru mįlfarlega röng eša geta veriš betri. Blašamašur er ekki einkaritari heldur sį sem mišlar upplżsingum į réttu mįli. Hann veršur žvķ aš skrifa rétt.

Mjög algengt er aš nota persónufornafniš „žaš“ ķ upphafi setningar og kallast žaš žį aukafrumlag. Margir segja oršiš merkingarsnautt og kalla „lepp“. Aš mörgu leiti er žaš rétt. Oftast er hęgt aš skrifa sig framhjį oršinu og yfirleitt veršur textinn mun betri en meš leppnum, sjį nįnar hér. 

Annaš sem er afar leišinlegt ķ ritmįli eru „žannig aš …“ setningar. Žęr eru oftast gjörsamlega gagnslausar. Ķ talmįli er hann eins eins og uppfylling en veršur enn verri ķ ritušu mįli. Žegar fólk skrifar sig framhjį svona hortitt veršur textinn oft miklu betri. Hér er talaš af eigin reynslu.

Tillaga: Heilmikiš er kvartaš yfir žvķ enda vill fólk fara ķ hann žó skķtkalt sé śt, …

2.

„Hinn er hluti af žeirri eldstöš sem oftast hefur gosiš į ķslandi sķšastlišin 110 įr og žótt sį stašur sé vel žekktur žį finnast žar ótrślega myndir sem afskaplega fįir hafa boriš augum.“ 

Feršstiklur, sjónvarpsžįttur, Rķkissjónvarpiš 31.1.2019     

Athugasemd: Žetta er löng mįlsgrein, óžarflega löng. Žulurinn hefur nokkuš góša rödd og les meš hikum svo įheyrandinn veršur ekki mikiš var viš lengdina.

Ég hefši sett punkt žarna inn į milli. Einnig breytt oršalaginu „ótrślegar myndir“ sem segir ekkert. Hvaš er ótrśleg mynd?

Sumum finnst aš lżsingarorš eins og ótrślegur merki ķ huga margra fallegur, frįbęr, yndislegur og svo framvegis, žaš lżsi gęšum.

Sama į viš meš önnur lżsingarorš eins og sérstakur, einstakur og fleiri. Stundum er sagt aš hann sér sérstakasti mašurinn ķ hópnum og er įtt viš aš hann sé toppgęi, hvorki meira né minna. Žetta er alveg einstök vara er stundum sagt į innsoginu og į er įtt viš aš hśn sér frįbęr.

Žulurinn ķ Stiklum talar um aš bera eitthvaš augum. Žetta oršasamband er ekki til . 

Til er oršasambandi aš berja eitthvaš augum. Ķ Mįlfarsbankanum į malid.is segir einfaldlega:

Talaš er um aš berja e-š augum en ekki „bera e-š augum“.

Ķ bókinni Mergur mįlsins segir aš hiš rétta oršalag sé kunnugt śr fornu mįli en nśtķmamyndin sé kunn frį sķšari hluta 19. aldar.

Einföld regla hljóšar svona: Ekki nota kunnugleg oršasambönd nema aš fara örugglega rétt meš žau. Best er aš sleppa žeim, tala eša skrifa einfalt mįl.

Tillaga: Hinn er hluti af žeirri eldstöš sem oftast hefur gosiš į ķslandi sķšastlišin 110 įr. Žótt sį stašur sé vel žekktur finnast žar fallegar nįttśruminjar sem frekar fįir hafa séš.

3.

„Žaš er vegna žess aš okkur vantaši žaš sem upp į vantaši til aš komast alla leiš.“ 

Fréttir Rķkissjónvarpsins kl. 19, vištal viš starfsmann ASĶ 31.1.2019    

Athugasemd: Töluš orš hafa ekki alltaf mikiš innihald. Lķklega getur žaš hent flesta aš blašra eitthvaš merkingalaust en svo nį sér hugsanlega į strik eftir aš sķšasta oršinu hefur veriš sleppt. Žannig var žaš ķ žessu tilviki.

Mér žótti žetta doldiš fyndiš og gat ekki varš aš birta žetta hér. Žarna var veriš aš ręša tillögur til aš berjast gegn kennitöluflakki.

Tillaga: Engin tillaga gerš.

4.

„Aš stunda ķžróttir gerir okkur betri ķ hverju sem er.“ 

Lottó auglżsing į Rķkissjónvarpinu 31.1.2019.  

Athugasemd: Fjölmargir eiga ķ stökustu vandręšum meš ķslenskt mįl sem sżnir sig ķ žvķ aš žeir geta illa tjįš sig nema helst meš nafnoršum ķ nefnifalli og sagnoršum ķ nafnhętti. 

Auglżsing er svo sem ekkert mjög slęm en hana mį gagnrżna fyrir mįttlaust oršalag. Höfundur textans hefur hugsanlega veriš ķ vandręšum meš aš koma frį sér žeirri stašreynd aš ķžróttir eša markviss hreyfing styrkir einstaklinginn og hann veršur fyrir vikiš öflugri ķ daglegu lķfi

Hvernig mį orša auglżsinguna įn žess aš byrja į sögn ķ nafnhętti. Žį vandast mįliš, sérstaklega ef ętlunin er aš nota oršiš ķžrótt en ekki hreyfing. Hér er tillagan en eflaust mį gera betur.

Tillaga: Ķžróttir gera alla betri ķ hverju sem er.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband