Upptök skjįlftans eru viš gķga Ögmundarhrauns

181028 MóhįlsadalurJaršskjįlfti varš rétt viš Djśpavatn ķ Móhįlsadal į Reykjanesi rétt fyrir klukkan 11 ķ morgun. Stašurinn sést į myndinni en hśn er fengin af vef Loftmynda. Hęgt er aš smella į myndina og žį stękkar hśn.

Skjįlftar upp į žrjś stig er nokkuš algengir į Reykjanesi žó oftast séu žeir minni.

Žar sem jaršskjįlftinn varš ķ morgun eru stórkostlega fallegir gķgar. Žarna gaus įriš 1151 į um 25 km langri sprungu ķ dalnum og hśn nįši noršur ķ Kaldįrsel. 

Merkilegt er aš śr sprungunni runnu tvö hraun, annaš til sušurs og til sjįvar og hitt til noršurs og til sjįvar ķ Straumsvķk.

Ögmundarhraun heitir hrauniš sem rann til sušurs og lķklega yfir vķkina sem hét Krķsuvķk. Gķgarnir sįst greinlega į myndinni.

Kapelluhraun rann śr gķgum viš Undirhlķšar, skammt noršan viš Sveifluhįls, og ķ tiltölulega mjóum farvegi til sjįvar ķ Straumsvķk. 

Viš Djśpavatn hafa ekki veriš margir jaršskjįlftar sķšustu mįnušina. Mun fleiri eru į sunnanveršum Sveifluhįlsi og ķ Kleifarvatni.


mbl.is Snarpur jaršskjįlfti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vķgin ķ Vķs, hnefaleikar ķ beinni śtsendingu

Hvernig mį žaš vera aš višskiptavinir Vķs hafi geš ķ sér til aš vera peš ķ hrįskinnaleik stóru hluthafa félagins. Žeir berast į banaspjótum, reyna meš öllum rįšum aš komast yfir hluti ķ félaginu og klekkja um leiš į hinum, óvinunum. Allur er leikurinn geršur til aš komast ķ lykilašstöšu til aš hagnast sem mest į eign sinni. Hagur višskiptavina og starfsmanna er seinni tķma vandamįl séu žeir į annaš borš einhvers virši ķ žessu strķši.

Forstjóri sem er nokkrum hluthöfum žóknanlegur er rįšinn en lķftķmi hans lķšur snögglega undir lok žegar ašrir bindast samtökum um stjórnarkjör. Žį er valinn nżr stjórnarformašur, „gamli“ forstjórinn rekinn meš alvarlegum afleišingum fyrir fjölda annarra starfsmanna.

Žannig er barįttan rétt eins og žar sem banvęnum vopnum er beitt lķkt og geršist ķ heimsstyrjöldunum bįšum. Strķšandi herir etja hermönnum sķnum ķ sókn, vinna landsvęši til žess eins aš hörfa aftur. Eftir liggur svo valurinn. Žannig er vķgvöllurinn ķ Vķs, valurinn er starfsfólkiš og višskiptavinirnir.

Undir alls kyns yfirskini er barist um yfirrįšin ķ Vķs. Svoköllušum hagręšingum er beitt til aš hįmarka tekjurnar, Ebitan skiptir meira mįli en starfsfólkiš. Hagnašurinn er aldrei nęgur.

Sį tķmi er lišinn er góšu kapķtalistarnir rįku fyrirtękin, žeim var umhugaš um velferš starfsfólksins og oršsporiš. Hinn nżrķki hugsar allt öšruvķsi, honum er įrans sama um allt nema aršinn sem aldrei er nęgur.

Nś er barist um Vķs en višskiptavinir og starfsfólk gleymist ķ barįttunni, vita lķtiš hvaš er aš gerast eša hvers vegna yfirleitt er barist. Og enginn nema innvķgšir žekkja nöfnin į žessu fólki sem stundar slagsmįl um hlutabréf fyrirtękisins. Žetta eru vofur sem vaša um ķslenskan markaš ķ leit aš snöggteknum gróša.

En įgęti lesandi, fyrirtęki sem logar ķ óeiršum eigendanna er ekki žess virši aš skipa viš hvaš žį aš starfa žar. Og viš hin stöndum utan viš žetta allt saman og horfum forviša į atburšina rétt eins og žeir séu hnefaleikakeppni ķ beinni śtsendingu.

Hver kżlir svo hvern og hvenęr.


mbl.is Fjögur įtakaįr hjį VĶS
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mįlvillan į strętisvagninum

IMG_6124Kostnašur Strętó bs. viš aš heilmerkja einn strętisvagn er 500.000 krónur auk viršisaukaskatts. Žį kostar 33.500 krónur auk viršisaukaskatts aš slagoršamerkja hvern vagn fyrirtękisins.

Svo segir ķ frétt ķ Morgunblaši dagsins. Žetta er dżrt og žvķ mikilvęg er aš vel sé vandaš til merkinga og ekki sķšur aš mįlfariš sé rétt. Er annars vandaš til verka?

Nokkuš langt er sķšan ég tók eftir žvķ aš į einum strętisvagni stendur svart į hvķtu gulu:

Besta leišin til aš smakka ķsinn ķ öllum 31 ķsbśšum bęjarins.

Enginn segir: ... ķ öllum žrjįtķu og einni ķsbśšum bęjarins.

Ekki heldur ... ķ žrjįtķu og einum ķsbśšum bęjarins. Hvort tveggja er rangt.

Reglan er žessi: Sķšasti hluti töluoršsins ręšur beygingu.

Sagt er aš ķsbśšir bęjarins séu žrjįtķu og ein, 31. Žar af leišir aš eftirfarandi er rétt:

Besta leišin til aš smakka ķsinn ķ öllum 31 ķsbśš bęjarins. Žaš er ... ķ öllum žrjįtķu og einni ķsbśš bęjarins.

Fjölgum ķsbśšunum um eina. Žį er ekkert aš og skiptir engu hversu margar ķsbśširnar eru. Ašeins talan einn, 1, breytir fallinu į ķsbśš ekki hinar.

Besta leišin til aš smakka ķsinn ķ öllum 32 [33/34/35/36/37/38/39/40/42] ķsbśšum bęjarins.

Vandinn hér fyrir ofan  liggur ķ žvķ aš žeir sem halda į penna vilja sumir hverir nota tölustafi ķ staš žess aš skrifa tölurnar. Vķša ķ ritušu mįli fer miklu betur į hinu sķšarnefnda.

Sögnin aš smakka er fyrir löngu bśin aš fį žegnrétt ķ ķslensku mįli og ekkert lengur viš žvķ aš segja. Hins vegar er vķst aš textageršarmenn meš góšan smekk hefšu notaš ķ stašin sögnina aš bragša.

Nś er ég enginn sérfręšingur ķ ķslensku mįli og žess vegna velti ég žvķ fyrir mér hvers vegna hefur enginn gert athugsemdir viš mįlvilluna į strętisvagninum? Annaš hvort nennir enginn aš leggja orš ķ belg eša žį aš enginn tekur eftir žessum slagoršum. Hvort er nś verra?

Verst er aš auglżsingastofan sem sį um aš safna saman slagoršum į strętisvagna hefur ekki algjörlega stašiš sig. Eftir stendur žessi spurning: Er kostnašur vegna auglżsingastofunnar tekinn meš ķ reikninginn eša kostaši slagoršamerkingin į hvern vagn ekki 35.000 krónur heldur 55.000?


Bifreišamalarbķlastęšisplan ... stęši

Bķlaplan sem lagt er möl kallast ķ frétt į mbl.is malarbķlaplan. Skrżtnir menn velta žvķ fyrir sér hvort žaš sé rangnefni og planiš eigi aš kallast bķlamalarplan. Enn skrżtnari menn myndu kalla fyrirbrigšiš bķlamalarbķlaplan, samanber bķlaleigubķll.

Hreintungumenn freistar žį til aš hnżta ķ oršiš plan, sem žó er fullgild ķslenska, og kalla malarboriš bķlastęši malarbifreišastęši eša jafnvel bifreišamalarstęši.

Virkir ķ athugasemdum sem yfirleitt eru hvorki skrifandi né hugsandi myndu įbyggilega velja oršiš malarplanbķlastęši eša bķlastęšismalarplan.

Hér mį spyrja hvort bķlar mali og žį um leiš hvort žeir mali plan og hvaš skyldi svoleišis nefnast? Jś, vissulega mala góšir bķlar, stundum blķšlega eins og allir bķlaįhugamenn vita. Ķ gamla daga stóšu leigubķlar ķ röšum į bķlastęšum og margir žeirra voru hafšir ķ gangi, žį mölušu žeir į plani. Tilgangurinn var sį aš žegar kalliš kom hlupu bķlstjórarnir śt og žurftu ekki aš hafa fyrir žvķ aš starta. Žetta var aušvitaš löngu fyrir žį tķš aš śtblįstur bķla žótti hęttulegur. „Ilmurinn“ śr pśströrinu žótti beinlķnis indęll rétt eins og margir aldrašir fullyrša. 

Hins vegar mala bķlar ekki möl, til žess eru önnur tęki.

Yfirleitt er žaš žannig aš sį stašur er margir bķlar standa er sjaldnast kallašur annaš en bķlastęši. Fįgętt er aš bķlum sé lagt į bķlaplani.

Nś er hugsun mķn tekin aš verša ęriš žokukennd og žess vegna er skynsamlegra aš lįta hér stašar numiš og óska eftir tillögum frį lesendum. Er žetta rétt į mbl.is eša hvaš heita žeir stašir er bķlar eru geymdir į möl. Kostirnir eru eftirfarandi:

  1. Malarbķlaplan
  2. Bķlamalarplan
  3. Bķlamalarbķlaplan
  4. Malarbifreišastęši
  5. Bifreišarmalarstęši
  6. Malarplansbķlastęši
  7. Bķlastęšismalarplan
  8. Malarplanbifreišastęši
  9. Bifreišastęšismalarplan
  10. Bifreišamalarbķlastęšisplan

Detti lesendum önnur orš ķ hug eru žeir hvattir til aš koma žeim hér į framfęri. Žetta er sko žjóšžrifamįl.

Brżnt er aš sem flestir leggi orš ķ belg svo sķšasta malarplansbifreišastęšiš fįi nś eitthvurt nafn įšur en öllu er lokiš, hiš sķšasta hverfi undir malbik.


mbl.is Sķšasta malarbķlaplaniš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Salerni sem frķka, margir meirihlutar og horn Mörkarinnar

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

1.

„En hiš sögulega viš tap flokksins er žaš aš hann getur ekki lengur myndaš einn meirihluta ķ fylkinu eins og hann hefur getaš ķ nęrri sjö įratugi.“ 

Forystugrein į bls. 18 ķ Morgunblašinu 16.10.2018.     

Athugasemd: Hér hefur eitthvaš skolast til. Höfundurinn į varla viš aš hęgt sé aš mynda fleiri en einn meirihluta ķ Bęjaralandi. Hęgt er aš orša žetta betur og jafnframt einfalda framsetninguna, draga śr mįlalenginu og komast hjį nįstöšu.

Sķšar ķ sömu grein segir:

Merkel kanslari virtist ekki ętla aš taka śrslitunum ķ Bęjaralandi blindandi, žótt umfjöllun hennar vęri af alkunnri varfęrni.

Mér er alveg hulin rįšgįta hvaš žaš merkir aš „taka śrslitunum blindandi“. Žekki ekki žetta oršfęri og dreg ķ efa aš žaš sé žekkt. Einna helst gęti veriš aš höfundurinn sem er greinilega ekki ritstjóri blašsins, hafi fyrir sér texta śr žżskum eša enskum fjölmišlum.

Tillaga: Flokkurinn getur ekki lengur myndaš hreinan meirihluta ķ fylkinu eins og hann hefur gert ķ nęrri sjö įratugi.

2.

„Metradjśpt vatn žegar mest var ķ miklum vatns­leka ķ Vals­heimilinu.“ 

Fyrirsögn į visir.is.     

Athugasemd: Viš fyrstu sżn kann lesandinn aš halda aš blašamašurinn kunni ekki aš fallbeygja nafnoršiš metri (meter į ensku og fleiri mįlum). Fyrirsögnin er hins vegar rétt. 

Metri beygist svo: Metri, metra, metra, metra. Og ķ fleirtölu: Metrar, metra, metrum, metra.

Žar af leišir aš metradjśp vatn žżšir aš dżptin hafi veriš einn metri eša jafnvel meira. Einhvern tķmann hefši mašur skrifaš „metersdjśpt vatn“ en žaš er ekki rétt. Hins vegar hefši ég haft fyrirsögnina eins og segir ķ tillögunni hér fyrir nešan, óžarfi aš tvķtaka vatn.

Svo oft hefur visir.is veriš gagnrżndur hér og žaš meš réttu aš įstęša er til aš hęla fréttavefnum og blašamanninum žegar vel er gert.

Tillaga: Allt aš metradjśpt vatn žegar mest var ķ Valsheimilinu.

3.

„10 salerni gerš til žess aš frķka žig śt.“ 

Fyrirsögn į dv.is.    

Athugasemd: Ķslenskri tungu mun smįm saman hnigna vegna žess aš ekkert ašhald er į ritstjórnum. Illa skrifandi „blašamenn“ leika lausum hala og nišurstašan eru skemmdar fréttir. Af hverju er ekki meiri agi į dv.is? Hvaš ķ ósköpunum er nżi śtgefandinn aš hugsa svo ekki sé talaš um ritstjórann?

Hvaš žżšir til dęmis eftirfarandi ķ fréttinni sem um ręšir:

Margar hverjar žeirra eru eflaust beint stignar śr martröšum sumra.

Fólk meš reynslu, žekkingu svo ekki sé talaš um vit hefši oršaš žetta į annan hįtt.

Tillaga: Tķu salerni sem flestum kann aš hrylla viš

4.

„Viš Fella­hvarf ķ Kópa­vogi stend­ur įkaf­lega vel heppnuš og fal­leg ķbśš …“ 

Frétt į mbl.is.    

Athugasemd: Flestir eru žeirrar skošunar aš hśs standi į grunni sķnum en ķbśšir séu ķ hśsum. Frekar ofmęlt er aš segja aš ķbśš standi viš götu. Einfalt er aš lagfęra žetta-, bara skipta śt einu sagnorši.

Hér veršur aš segjast eins og er aš dįlkurinn sem tilvitnunin er fengin śr hefur fariš batnandi, mįlfar er miklu betra og villur sjaldgęfar.

Tillaga: Viš Fellahvarf ķ Kópavogi er įkaflega vel heppnuš og falleg ķbśš …

5.

„Margir hafa velt vöngum yfir nokkuš dularfullu skilti sem er viš gatnamót Sušurlandsbrautar og Markarnnar.“ 

Frétt į dv.is.     

Athugasemd: Mörk er kvenkynsnafnorš. Gata ķ Reykjavķk nefnist Mörkin, žaš er meš įkvešnum greini. Feršafélag Ķslands er meš skrifstofur ķ Mörkinni.  Af žessu leišir aš götuheitiš fallbeygist svo: Mörkin, Mörkina, Mörkinni, Markarinnar/Merkurinnar, sjį hér.

Ekki eru allir blašamenn DV góšir ķ ķslensku mįli né heldur er mįlfar žeirra margra gott og sķšast en ekki sķst eru žeir ekki góšir ķ aš segja frį. Hiš sķšarnefnda er žó afar mikilvęgt fyrir blašamenn.

Įšur en žessi klśšurslega fallbeyging į götuheitinu birtist į DV hafši enn verri śtgįfa sést: 

… Sušurlandsbraut og Mörkarinnar.

Ešlilegt er aš lesandinn brosi eša hlęgi yfir vitleysunni. Skemmdar fréttir eru hins vegar ekkert grķn.

Tillaga: Margir hafa velt vöngum yfir nokkuš dularfullu skilti sem er viš gatnamót Sušurlandsbrautar og Merkurinnar.

 


Heilažvottur sem leiddi til hertöku ķslenska sendirįšsins

Slį­um žvķ föstu, aš her­taka sendi­rįšs er rétti­lega skil­greind sem įrįs į rķkiš – ķs­lenska lżšveldiš. Ķ hópi okk­ar ell­efu­menn­inga var hins veg­ar hlegiš aš žeirri stašreynd og athöfn­in rétt­lętt ķ sjįlfri sér. Glęp­ur­inn var til­gang­ur­inn. Augna­blikstil­finn­ing ólög­legs valds hrifsašs meš of­beldi. Ekki held ég aš neinn ell­efu­menn­ing­anna hafi haft nokkra hugmynd um hvaša af­leišing­ar įrįs­in hefši getaš haft.

Svo segir ķ grein Gśstafs Adolfs Skślasonar ķ Morgunblaši dagsins. Hann var einn af žeim sem hertóku ķslenska sendirįšiš žann 20. aprķl 1970 og ętlušu aš halda žvķ eins lengi og hęgt var. Sęnska lögreglan henti žeim śt eftir tveggja tķma hertöku og varš oršstķr žeirra lķtill og snautlegur fyrir tiltękiš. 

Tilefni žessara skrifa Gśstafs er heimildarmyndin Brįšum veršur bylting eftir Hjįlmtż Heišdal, kvikmyndageršarmann. Ķ henni er reynt aš hampa žessari ašgerš, lįta hana lķta śt eins og eitthvaš žrekvirki sem hśn aldrei var. Hśn žótti aš vķsu alvarleg į sķnum tķma en svona eftir į séš er hśn beinlķnis hlęgileg. Gśstaf bendir žó į żmislegt viš sendirįšstökuna sem sķst af öllu getur talist skoplegt. Žvert į móti.

Ell­efu flakk­andi ung­lings­sįl­ir ķ stefnu­leit. Sem féllu fyr­ir vinstriróm­an­tķk og ęšsta­presti meš marxķ­sk­an heilažvott ķ fyr­ir­rśmi. Ég hef oft hugsaš um žaš, aš engu mįli hefši skipt hvert til­efni heilažvott­ar­ins var, viš vor­um all­ir reišubśn­ir til aš fylgja leištog­an­um ķ gröf­ina. Viš hefšum all­ir dįiš ķ žeim sér­trś­ar­söfnuši žar sem for­ing­inn hefši sagt aš viš žyrft­um aš fremja sjįlfs­morš vegna žess aš heimsend­ir kęmi ķ kvöld. Eša aš vera meš sprengju­belti. Bylt­ing­ar­róm­an­tķk er leišin til of­beld­is žar sem blóšiš flżt­ur.

Enn eru margir žessara ellefumenninga og hóparnir ķ kringum žį jafn sannfęršir um kommśnismann sinn, sósķalismann, trotskķismann, maóismann eša hvaš žessir ismar eru eša voru kallašir. Hjįlmtżr Heišdal flutti viš frumsżninguna tregafulla ręšu og saknaši byltingarinnar sem aldrei varš og fékk heišursklapp frį meirihluta sżningargesta. Hśsiš var enda fullt af vinstri sinnum, gömlum kommum og sósķalistum sem eru ekki lengur flakkandi enda flestir komnir į nķręšis- eša tķšręšisaldur. Žeir grįta aš byltingin kom aldrei en eru enn harštrślofašir byltingarhugsjóninni sem aušvitaš er ekkert annaš en vinstri öfgamennska.

Ég var į frumsżningunni og hafši gaman af žvķ aš rifja upp pólitķskt andrśmsloft unglingsįranna enda var myndin um flest annaš en sendirįšstökuna. Sjį pistil um heimildarmyndina hér. Og Gśstaf segir:

Ķ žeirri dżrk­un of­beld­is og marxķ­skr­ar hug­mynda­fręši, sem flęddi yfir Vest­ur­lönd į įtt­unda įra­tugn­um ķ formi hryšju­verka og blóšugra skot­b­ar­daga, hverfa ell­efu­menn­ing­arn­ir ķ sög­una sem einkar ómerki­legt fyr­ir­bęri ung­menna ķ leit aš fręgš og fengu sķn­ar fimmtįn mķn­śt­ur aš lok­um. Svipaša sögu mį segja um '“68 kyn­slóšina. Sem bet­ur fer hef­ur ķs­lenska žjóšin ķ įr­anna rįs sżnt af sér mann­dóm og skyn­semi sem er stęrri en aumk­un­ar­verš heilažvott­a­starf­semi hryšju­verka­manna.

Žvķ mišur skilur margt ungt fólk ekki žetta. Žaš žekkti ekki skiptingu Evrópu ķ austur og vestur, veit fįtt um óžverrahįttinn sem višgekkst ķ rķkjum sem studdust viš kommśnismann og višbjóšinn sem notašur var til aš helda almenningi ķ skefjum og koma ķ veg fyrir aš hann fengi upplżsingar um frelsi og lżšręši ķ Vestur-Evrópu.

Engu aš sķšur eru alltof margir svo vęrukęrir aš yfirlżstir sósķalistar og kommśnistar hafa til dęmis tekiš yfir stéttarfélögin VR og Eflingu. Stęšan er sś aš félagar ķ žessum samtökum nżta ekki kosningarétt sinn. Fyrir vikiš komast öfgafullir ašilar aš stjórnborši öflugra og fjįrsterkra félaga og fyrsta verk žeirra er aš reka alla žį starfsmenn sem ekki sżna žeim fylgispekt.

Ķ lok greinar sinnar segir Gśsta Adolf Skślason:

Bylt­ing­ar­róm­an­tķk­in tók nokk­ur įr af ęvi minni. Ég er žakk­lįt­ur öll­um žeim sem hafa fyr­ir­gefiš mér bernsku­brek­in og skil lķka žį sem ekki hafa gert žaš. Betra er aš gera mis­tök sem ung­ur mašur en til įra kom­inn.

Mér finnst bara sorg­legt aš sjį suma jafn­aldra mķna enn į sama staš eft­ir tępa hįlfa öld. Hef­ur virki­lega eng­in žróun įtt sér staš?

Ég verš aš koma žvķ aš hérna ķ lokin aš eitt fyndnasta atriši heimildarmyndarinnar var örsagan af žvķ er ellefumenningarnir voru komnir ķ yfirheyrslu į sęnskri lögreglustöš. Žar voru žeir spuršir um nafn og annaš tilheyrandi. Enn žeirra sagšist heita Gśstaf Adolf ... Móšgušust žį hinir sęnsku og héldu aš drengurinn vęri aš gera grķn aš sęnska konungsveldinu.


Eldgos į hęlunum, hśs sem opnar og merkingarlaus leppur

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.

 

Mįlsbętur

Mitigating eša extenuating circumstances heitir žaš į ensku žegar um er aš ręša eitthvert atriši eša ašstęšur sem dregiš gętu śr sekt sakbornings. 

Ķ staš žess aš kalla žaš „mildandi kringumstęšur“ er tilvališ aš nota mįlsbętur. Sumir geta fęrt sér e-š til mįlsbóta. Ašrir eiga sér engar mįlsbętur. 

Mįliš į bls. 28 ķ Morgunblašinu 9. október 2018.

 

1.

„Kl. 8.30 - Hśsiš opnar.“ 

Auglżsing Samgöngustofu um umferšažing      

Athugasemd: Vel fer į žvķ aš byrja daginn į umferšažingi Samgöngustofu į žeim galdri er hśs opnar eitthvaš. Enn er óljóst hvaš hśsiš mun opna en gera mį rįš fyrir aš žaš skżrist į fundinum.

Grķnlaust, hśs opna ekki neitt. Fólk opnar hśs, jafnvel kemur fyrir aš fólk opnar sig. Žaš er mikil įviršing į viršulega stofnun eins og Samgöngustofu aš hśn geti ekki komiš frį sér einni auglżsingu įn žess aš klśšra mįlfarinu.

Tillaga: Hśsiš veršur opnaš.

2.

„Eldgos į hęlunum į jaršskjįlftum og flóšbylgju.“ 

Fyrirsögn į visir.is.       

Athugasemd: Žetta er óbošleg fyrirsögn. Blašamašurinn skilur ekki hvaš žaš žżšir aš vera į hęlunum į einhverjum. Oft er gott aš nota mįlshętti eša orštök til aš skżra mįl sitt en hér viršist blašamašurinn vera fljótfęr eša hann įttar sig ekki į žvķ sem hann skrifar og žaš sem verra er enginn bendir honum į yfirsjónina. Góšur blašamašur mį ekki skrifa samhengislaust.

Lögreglan er į hęlunum į žjófnum, žaš merkir einfaldlega aš löggan er viš žaš aš nį honum. Sį sem kemur inn į hęlunum į Jóni er rétt į eftir manninum. Skammt er frį tįm eins aš hęlum annars. Eftir aš jaršskjįlftar rišu yfir kom flóšbylgja og sķšan örskömmu sķšar eldgos.

Stundum į ekki viš aš persónugera atburši ķ nįttśrunni žó vissulega sé žaš hęgt og stundum fari vel į žvķ. Eldgos er, žaš er stašbundiš, hreyfist ekkert śr staš, kemur ekki žegar einhver önnur óįran er farin.

Žó er skašlaust aš segja aš Katla bęri į sér. Jón Helgason, skįld, segir frį hraunflóši ķ kvęši sķnu Įfangar: „… žegar hin rįmu regindjśp ręskja sig upp um Laka“, sem er frįbęr lżsing en aušvitaš er žessu ekki saman aš jafna.

Varnašaroršin hér eru žessi: Fįi lesandinn žaš į tilfinninguna aš fréttin sé illa skrifuš, takmörkuš aš einhverju leyti eša sį sem skrifar viti ekki nóg er hśn gölluš. Til aš bęta śr žarf blašamašurinn alltaf aš vera gagnrżninn į sjįlfan sig. Oftast er best aš endurskrifa. Sį sem aldrei gagnrżnir eigin skrif og telur sig ekki žurfa aš endurskrifa į bįgt.

Į mbl.is segir svo ķ fyrirsögn: „Eldgos ķ kjölfar jaršskjįlftans.“ Vel gert hjį Mogganum.

Tillaga: Eldgos ķ kjölfar jaršskjįlfta og flóšbylgju.

3.

„Sérstakri makrķlvertķš lokiš.“ 

Hluti af undirfyrirsögn į bls. 18 ķ Morgunblašinu 4. október 2018.   

Athugasemd: Pétur er alvega sérstakur mašur er oft sagt. Enginn segir aš Jón sé sérstakari mašur og aldrei er tekiš svo til oršs aš Ólafur sé sérstakasti mašurinn. Įstęšan er aš Pétur sker sig frį öšrum fyrir eitthvaš, oftast jįkvętt.

Aš mķnu mati merkir lżsingaroršiš sérstakur undantekningu, eitthvaš eša einhvern sem sker sig śr vegna einhvers. Žegar sagt er um Pétur aš hann hafi veriš sérstakur mašur og ekkert lįtiš fylgja eru lesendur eša hlustendur ķ lausu lofti. Žarna veriš aš gera lķtiš śr manninum. Žó veršur aš segja aš žegar žannig er kann fólk aš segja: Pétur er dįlķtiš sérstakur. Žį skilst aš Pétur er jafnvel ekki eins og fólk er flest. Ķ žvķ tilfelli vęri réttara aš segja Pétur sérkennilegan

Sama er meš makrķlvertķšina. Hśn hefur lķklega veriš sérkennileg, óvenjuleg, einkennileg eša ólķk öllum öšrum fyrir margra hluta sakir.

Sį sem hefur yfir žokkalegum oršaforša aš rįša velur orš viš hęfi, reynir aš vera skżr. Sį sem er fįtękari eša ekki viss ķ sinni sök leitar rįša. Ķslenskt oršanet hefur oft reynst mér drjśgt ķ villum mķnum eša vitleysisgangi.

Tillaga: Óvenjulegri makrķlvertķš lokiš.

4.

„Óžekktar hręringar į leikmannamarkaši.“ 

Fyrirsögn į bls. 2 ķ ķžróttablaši Morgunblašsins 4. október 2018.   

Athugasemd: Žessi fyrirsögn skilst ekki vegna žess aš ķ fréttinni rekur blašamašurinn allar breytingar sem hafa oršiš į milli körfuboltafélaga aš undanförnum. Ekki er getiš um neinar óžekktar hreyfingar/breytingar (hręringar), lķklega vegna žess aš žęr žekkjast ekki, eru óžekktar.

Mį vera aš blašamašurinn sé oršvilltur, gerir sér ekki grein fyrir žvķ hvaš lżsingaroršiš óžekktur merkir, hugsi jafnvel į ensku (unknown). Sį eša žaš sem er óžekkt žekkist ekki, er ekki tķškaš(ur).

Tungutak ķžróttafréttamanna er ekki óžekkt, meš erfišismunum mį rįša ķ žaš. Fyrirsögnin žżšir bókstaflega aš ekkert sé vitaš um kaup og sölu į leikmönnum ķ körfubolta. Hugsanlega į höfundurinn viš aš kaupin og salan eigi sér fį eša engin fordęmi.

Vont er žegar lesendur skilja ekki fyrirsagnir.

Tillaga: Ekki hęgt aš įtta sig į hvaš blašamašurinn į viš.

5.

„Žaš voru aš koma mikilvęg skilaboš frį strįkunum!“ 

Kostuš skilaboš į Facebook-sķšu KSĶ   

Athugasemd: Mį vera aš starfsfólkiš į KSĶ kunni sitthvaš fyrir sér ķ fótbolta en sendingar į ķslensku mętti žaš lesa yfir į gagnrżnan hįtt. Annars stašar į FB-sķšu sinni segir starfsfólk KSĶ:

Žaš er leikur į morgun!

Hrikalega er žetta ljót setning. Hęgt er aš gera miklu, miklu betur.

Berum saman fyrri tilvitnunina hér fyrir ofan viš tillöguna fyrir nešan. Hver skyldi vera munurinn? Jś, leppurinn, fornafniš „žaš“ er horfinn.

Įstęšan er einfaldlega sś aš „žaš“ hefur engan tilgang ķ setningunni, hjįlpar ekkert og er žvķ almennt kalla merkingarsnautt orš. Ķslenskufręšingar hafa nefnt oršiš aukafrumlag og flestum sem stunda skrif er eiginlega meinilla viš žaš, nota aš minnsta kosti ķ miklu hófi.

Eirķkur Rögnvaldsson, ķslenskufręšingur, segir ķ grein um žetta (feitletranir eru mķnar):

Notkun žaš er nefnilega mjög stķlbundin, og margfalt meiri ķ talmįli og óformlegu ritmįli, s.s. einkabréfum, en ķ formlegri textum. Oft hefur lķka veriš amast viš notkun žess. 

Žannig segir Jakob Jóh. Smįir (1920:19): „Fallegast er aš nota žetta aukafrumlag sem minst“; og Björn Gušfinnsson (1943:8) tekur ķ sama streng: 

„Bezt fer į aš nota žetta aukafrumlag sem minnst“. 

Žessu er ég sammįla og vitna um žetta efni til pistils į bloggsķšu minni.

Miklu meiri reisn er yfir tillögunni hér aš nešan en tilvitnuninni. Góšur skrifari, rithöfundur, blašamašur eša einhver annar žarf aš skrifa sig framhjį „žaš“ og žį gerist galdurinn, textinn veršur yfirleitt margfalt betri og skiljanlegri.

Hvernig vęri žį best aš orša seinni tilvitnunina og losna viš merkingarleysiš. Lesandinn getur reynt sig viš žaš en ég hefši skrifaš: „Fótboltaleikur į morgun.“ Ekkert fer hér į milli mįla.

Tillaga: Mikilvęg skilaboš voru aš berast frį strįkunum!


Byltingin sem aldrei varš

Ķ gamla daga var mikiš fjör. Žį var vinstri vęngurinn ķ ķslenskum stjórnmįlum sundrašur ķ ótal flokka og flokksbrot og hinir öfgafyllstu voru ķ ótrślega fjölbreytilegum flokksbrotabrotum. Heimur versnandi fer. Nś er vinstriš oršiš nišursošin og gerilsneidd pólitķk, engin fjölbreytni en allt furšulegar śtgįfur af vatnsósa kratisma. Engin skemmtun ķ žessu lengur.

Žetta flögraši ķ gegnum hausinn į mér žegar ég sat inni ķ Bķó Paradķs og horfši į frumsżninguna į heimildarmynd sem nefnist „Brįšum veršur bylting“. Framleišandi er gamall kunningi, hann Hjįlmtżr Heišdal, og meš honum Siguršur Skślason, leikari og handritshöfundurinn er Anna Kristķn Kristjįnsdóttir.

TķminnŽegar Tżri talar um byltingu į hann viš eitt stykki sósķalķska, įbyggilega vopnaša og žį mega ljótu kapķtalistarnir passa sig. Nś veršur lesandinn aš hafa žaš ķ huga aš ég er doldiš langt frį žvķ aš vera vinstri mašur en engu aš sķšur hafši ég mikiš gaman af myndinni og skora į fólk aš sjį hana. Pólitķskir samherjar mķnir munu ekki verša fyrir vonbrigšum aš rifja svona upp gömlu góšu dagana žegar Birna Žóršardóttir lamdi lögguna og Ragnar skjįlfti eggjaši félaga sķna lögeggjan. Vinstriš mun įbyggilega glešjast en um leiš fella tįr žvķ byltingin sem lengi, lengi, lengi var vęntanleg kom aldrei.

Hśstaka

Myndin er um žann óvęnt atburš er ellefu róttękir ķslenskir nįmsmenn ķ Svķžjóš réšust inn ķ sendirįš Ķslands, rįku starfsfólkiš śt og bjuggust viš aš halda skrifstofunum ķ um tvo daga, jafnvel lengur. Ekki fer žó allt sem ętlaš er, žeir voru, blessašir, komnir śt tveimur tķmum sķšar ķ fylgd sęnskra lögreglumanna.

Framleišandi myndarinnar segir žetta um hana:

Ķ myndinni er fjallaš um barįttu ķslenskra nįmsmanna į sjöunda įratugnum fyrir bęttum kjörum og betra lķfi. Nįmsmönnum hafši fjölgaš mjög og stór hluti žeirra sótti framhaldsnįm viš erlenda skóla. Nįmslįn voru af skornum skammti og voru eingöngu ętluš til aš duga fyrir 35% af framfęrslužörf nįmsmannanna. Afganginn uršu žeir aš sękja til foreldra og banka. En žaš įttu ekki allir efnaša foreldra eša höfšu ašgang aš bankalįnum. Barįttan fyrir betra lįnakerfi var žvķ jafnframt barįtta fyrir jöfnuši til nįms. Hagsmunabarįtta nįmsmanna hafši veriš einskoršuš viš eigin hagsmuni, en meš vaxandi róttękni ęskufólks ķ heiminum teygši barįttan sig ę lengra yfir į önnur sviš. Menn fóru aš setja spurningarmerki viš sjįlfa žjóšfélagsgeršina og alžjóšamįl uršu hluti af heimsmynd ęskunnar į žessum tķmum umróts og įtaka.

ŽjóšviljinnStalķn, Lenķn og félagar

Heimildarmyndin fjallar vissulega um hśstökuna en engu aš sķšur er hśn eiginlega um allt annaš og žį fyrst og fremst ęskuvonirnar, byltinguna, sósķalismann, kommśnismann, stśdentaóeiršir ķ Svķžjóš og annars stašar ķ Evrópu. Žarna sjįst myndir af mörgum įtrśnašargošum į spjöldunum; Stalķn, Lenķn, Trotskż, Che Guevara, Castro svo nokkrir séu nefndir, žegar mótmęlendur gengu gegn kapķtalismanum, Vķetnam strķšinu ķ löndum Evrópu. 

Klofningur nįmsmanna

Vissulega var stašan óbęrileg fyrir ķslenska nįmsmenn ķ śtlöndum į žessum tķma. Žeir įttu erfitt, gengisfellingarnar rżršu kaupmįttinn. Žaš leiddi til žess aš nįmsmenn į Noršurlöndum ręddu saman žvķ allir vildu breytingar, lagfęra nįmslįnin. Markmišiš var aš samręma ašgeršir ķ žremur höfušborgum. 

Mį vera aš nįmsmennirnir sem ręddu žessi mįl hafi ekki allir veriš sömu pólitķskrar skošunar og hugsanlega kom pólitķk žessu ekkert viš. Hins vegar tóku vinstri menn, byltingarlišiš, völdin og žeir ķ Svķžjóš, klufu sig frį félögum sķnum, neitušu samvinnu viš nįmsmenn ķ Ósló og Kaupmannahöfn og įkvįšu aš taka sendirįšiš ķ Stokkhólmi herskildi. Eins og alltaf, gįtu vinstri menn ekki aš unniš saman, hvorki innbyršis né viš ašra, hvorki žį, fyrr né sķšar. 

MogginnMikill undirbśningur

Undirbśningurinn fyrir sendirįšstökuna var mikill. Įkvešiš var aš ellefu manns réšust inn og sjö manns vęru utan dyra og įttu aš bera boš į milli. Njósnari var sendur nokkrum dögum į undan inn ķ sendirįšiš til aš skoša ašstęšur og į eftir var hśstakan ęfš ķ žaula žar til óhętt žótti aš lįta til skarar skrķša.

Žann 20. aprķl 1970 var lįtiš til skarar skrķša, ellefumenningarnir fóru inn og rįku starfsfólkiš śt. Sendar voru yfirlżsingar til sęnskra fjölmišla og aušvitaš ķslenskra. Žetta var rosalegur įfangi og byltingarmennirnir bjuggu sig undir langa dvöl innan dyra. Žeim var hins vegar fleygt śt eftir tvo tķma. Frekar snautleg mešferš, sżnist manni svona eftir į séš, og varla tilefni til heimildarmyndar um atburšinn.

Afleišingarnar

Gylfi Ž. Gķslason, menntamįlarįšherra, ķ višreisnarstjórninni, kallaši innrįsina ķ sendirįšiš bernskubrek, og bętti žvķ viš aš enginn yrši kęršur. Žar af leišandi varš enginn hśstökumannanna aš pķslarvotti og žaš var vinstri sinnušum nįmsmönnum eflaust til mestra vonbrigša.

Vont var aš lįta fleygja sér śt śr sendirįšinu eftir ašeins tveggja tķma mįttlausa hertöku, verra var aš atburšurinn var nefndur bernskubrek. Verst af öllu var aš foreldrar hśstökumanna hundskömmušu strįkana sķna fyrir vitleysuna en žeir bera sig samt vel nśna, 48 įrum sķšar. Lķklega bśnir aš jafna sig.

Eitthvaš bötnušu nįmslįnin eftir žennan atburš og eftirmįla hans og gįtu nįmsmenn almennt glašst.

Myndin

VķsirŽessi byltingarmynd var nokkuš skrżtin. Hśn var teygš ķ 72 mķnśtur en žoldi žaš illa enda fįtt mynda af atburšinum. Til aš lengja hana var reynt var aš skżra ašstęšur į žessum įrum, sagt frį stśdentamótmęlum śt um alla Evrópu en sį hluti var heldur langur og endurtekningar margar.

Ķ gluggum sendirįšsins ķ Stokkhólmi blöktu raušir byltingarfįnar enda var žetta fyrst og fremst upphaf byltingar, sķšur krafa um leišréttingu nįmslįna. Eša voru hśstökumenn tvķstķgandi um tilefniš?

Nišurlagiš

Hśstökumennirnir eru nś flestir ķ kringum sjötugt en eru enn heitir kommar eša sósķalistar og sakna byltingarinnar sem aldrei varš. Ķ lokin er sżnt frį žvķ er sex žeirra komu saman į kaffihśsi og ręddu mįlin. Žetta var algjörlega misheppnaš atriši og lķtiš ķ variš, ekkert bitastętt sem kom śt śr žvķ.

Annaš og raunar algjörlega śt ķ hött var aš birta vištöl viš nokkra žingmenn Pķrata og fį žį til aš tjį sig eitthvaš um hśstökuna sem žeir raunar geršu ekki heldur mösušu žeir um eitthvaš sem ég hef nś gleymt hvaš var. Enginn žeirra var fęddur 1970 og virtust žeir lķtiš vita og lögšu ekkert til myndarinnar. Raunar voru frumsżningargestir margir hissa į žessu atriši.

Byltingin sem aldrei varš

Žó svo aš žaš sé nokkuš fyndiš aš horfa į hina ungu byltingarsinna leggja į rįšin og ekki sķšur ręša mįlin nęrri fimmtķu įrum sķšar, mį fręšast nokkuš af žessari mynd.

Hśn er gerš aš heitum sósķalistum sem enn trśa į byltinguna og margir eru dregnir fram til aš vitna um mįlstašinn, oft fólk sem kom hvergi nęrri en getur engu aš sķšur fabśleraš endalaust um mįlin. Žannig var žarna „sjónvarps- og menningarstjarnan“ Hlķn Agnarsdóttir sem sagši ekkert ķ löngu mįli.

Skemmtilegust var eiginlega Birna Žóršardóttir sem taldi sér žaš til tekna aš veita yfirlögreglužjóninum ķ Reykjavķk kinnhest meš blóšugri hönd sinni. Birna er einstök žjóšsagnapersóna og kann frį mörgu aš segja. Enn er hśn blóšraušur kommi žó hśn sé oršin helblįr kapķtalisti og rekur fyrirtęki ķ feršažjónustu. Slķkir heita ķ dag sófakommar ...

Įhorfendur klöppušu ķ lok myndarinnar. Mešal žeirra sį mašur aldurhnigna komma sem störfušu ķ Fylkingunni, Einingarsamtökum kommśnista (EIK), Maóistum (KSML), Kommśnstasamtökunum (KS) og fleiri og fleiri örflokkum sem mörkušu ekkert ķ ķslenskum stjórnmįlum og höfšu engin įhrif frekar er örtrśarhreyfingar, en minning žeirra er hverfur óšum śt ķ algleymi tķmans.

Heimildarmyndin veršur sżnd nęstu daga ķ Bķó Paradķs og hver svo sem skošun manna er ķ pólitķk hafa flestir gott og gaman af žvķ aš sjį hana. Ekki sķst žeir sem muna žessa tķma.

Meš eru myndir af sķšum nokkurra dagblaša frį žvķ ķ lok aprķl 1970.

 

 


Mogginn segir Stór-Kóngsfell heita Vķfilsfell

Kongsfell, mblFjölmišlar fara stundum villur vegar ķ landafręšinni og žaš gerir Mogginn ķ morgun. Birt er dulśšug mynd af Stóra-Kóngsfelli og žaš lįtiš heita Vķfilsfell sem raunar er um sjö kķlómetra austan viš hiš fyrrnefnda ķ beinni loftlķnu. Stóra-Kóngsfell er er örskammt frį skķšasvęšunum ķ Blįfjöllum.

Vķfilsfell hefur mörg svipbrigši sem draga dįm af įrstķšum og ekki sķšur vešri dagsins. DSC_0613 Vķfilsfell, hraun, snjórSvo eru hlišar fjallsins fjölbreytilegar og ólķkar. Helst er aš žaš bjóši göngumanninum góšan daginn žegar himinn er heišur og sólin skķn. Žį er fjalliš eins og sést į myndinni til hęgri, snjór hefur falliš og žarna er ekkert annaš en feguršin ein.

Esjan er yndisfögur
utanśr Reykjavķk.
Hśn ljómar sem litfrķš stślka
ķ ljósgręnni sumarflķk. 

DSCN0141bŽannig orti Žórbergur Žóršarson um Esjuna og mętti žetta erindi eitt lķka vera um Vķfilsfell. Vķst er aš į myndinni hér til hlišar ljómar žaš ķ litafegurš sinni undir fögrum įgśsthimni.

Žannig er nś meš Vķfilsfell aš žaš er langt frį žvķ aš lķkjast Stóra-Kóngsfelli og ber lķka miklu betur kóngsheitiš. Krónan ķ Vķfilsfelli er móbergiš sem er svo stórkostlega myndrķkt og fallegt, sérstaklega sunnan viš toppinn.

KongsfellHér er loks mynd af Stóra-Kóngfelli sem ég kroppaši af vefnum ja.is. og er tekin af įlķka sjónarhorni og efsta myndin. Žarna sést grilla ķ gķgana į hįlsinum vestan viš fjalliš, žaš er hęgra megin.

Ķ Mogganum segir fyrir nešan myndina:

Vetur nįlgast. Vķfilsfell er eitt žeirra fjalla sem umlykja höfušborgina og er žaš stundum tališ til Blįfjalla. Nś breišir snjóžekja śr sér vķša um land og er žetta svipmikla fjall alhvķtt.

Žetta er frekar skrifaš af rembingi en andagift enda hef ég strikaš frekjulega ķ textann. Frekar magurt er aš segja aš fjalliš sé eitt žeirra sem „umlykja höfušborgina“, ekki sķst fyrir žį sök aš Vķfilsfell er nęrri žvķ aš jöfnu innan Sveitarfélagsins Ölfuss og Kópavogs. Žvķ hefši höfušborgarsvęšiš veriš réttara orš. En hvaš kemur eiginlega höfušborgarsvęšiš žessu viš? Ekkert, žetta er bara innantómt tal.

Vķfilsfell er tengt Blįfjöllum órjśfanlegum böndum og vart hęgt aš skilja žarna į milli.

Snjóžekja breišir ekki śr sér eins og segir ķ textanum. Žessi talsmįti er ķ ętt viš uppfinningu Vegageršarinnar sem ķ sķfellu segir aš į vegum sé „snjóžekja“. Af hverju nęgir ekki aš segja snjór eins og um aldir tķškašist? Hvorki snjór né snjóžekja breišir śr sér nema aušvitaš ķ snjóflóši. Žegar „snjór breišir śr sér“ žį er óhętt aš segja aš žaš snjói og sleppa tilgangslausum višbótum. Illt er aš sjį „nś“ tvķtekiš ķ einni mįlgrein. Einu sinni er nóg, annaš nefnist nįstaša.

Mogginn getur gert miklu betur.

Aš žessu slepptu er ég bara hress.


Greiša žarf fyrir umferš į Miklubraut og Hringbraut

Morgunblašiš var svo vinsamlegt aš birta žessa grein mķna föstudaginn 28. september 2018.

Fyrir gangandi mann er hundleišinlegt aš fara yfir Miklubraut og raunar lķka Hringbraut. Hann žarf aš żta į takka į umferšaljósum, bķša lengi eftir aš umferšin stoppi og gręna ljósiš birtist og göngumašurinn bķšur į mešan eins og illa geršur hlutur.

Loksins birtist gręnt ljós og hęgt aš komast yfir. Um hįlfri mķnśtu sķšar eru enn fjöldi bķla stopp viš gangbrautina. Žarna bķša žvķ oft fimmtķu til eitt hundraš manns og fleiri ef strętó er bętist viš. Flestir bķlarnir eru ķ lausagangi og spśa eitrinu yfir nįgrenniš.
Leišindi ökumanna og faržega eru mikil en minni įstęša er til aš vorkenna žeim.


GöngubrżrIMG_5755
Hvers vegna ekki eru settar göngubrżr yfir Miklubraut, ofan viš Stakkahlķš og nešan viš Lönguhlķš. Getur veriš aš žaš sé markmiš borgaryfirvalda aš tefja fyrir umferšinni, gangandi, hjólandi og akandi? Er tilgangurinn aš reyna aš smala fólki ķ strętó?
Žrjįr göngubrżr eru yfir austanverša Miklubraut. Er žar meš kvótinn bśinn. Hvers vegna hefur žį ekki veriš tekiš til hendinni į vestanveršri Miklubraut?
Umferšarteppur eru algengar vķša ķ borginni, ekki ašeins į morgnanna og sķšdegis. Borgaryfirvöld gera ekkert ķ mįlunum.

Lausnir
Žrjįr góšar lausnir hafa veriš nefndar til aš greiša fyrir umferš um Miklubraut og yfir hana:

    1. Reisa göngubrś žar sem nś er gangbraut rétt austan viš Stakkahlķš.
    2. Reisa göngubrś til vestan Lönguhlķšar, til móts viš Reykjahlķš.
    3. Loka fyrir umferš af Lönguhlķš og inn į Miklubraut į įlagstķmum.

Tillögurnar munu įn alls vafa greiša fyrir umferš gangandi fólk og bķla enda į aš ašgreina žessa tvo umferšarmįta eins og hęgt er. Fyrir vikiš mun bķlaumferšin verša miklu greišari en nś er og hinar löngu rašir heyra sögunni til og göngu- og hjólreišafólk getur greišlegar komist leišar sinnar. Lķklega er óraunhęft aš krefjast žess aš Miklabrautin verši lögš ķ stokk frį Snorrabraut og austur śr.

IMG_5555Flöskuhįlsar
Raunar eru fleiri flöskuhįlsar ķ umferšinni. Hringbraut er ķ beinu framhaldi af Miklubraut. Gangbraut er yfir hana rétt fyrir nešan Žjóšminjasafniš, viš Tjarnargötu. Žar er alltaf grķšarleg umferš gangandi fólks og hreint furšulegt aš göngubrś sé ekki fyrir löngu komin žarna yfir götuna. Žess ķ staš skiptist göngufólk og bķlar į aš bķša, öllum til leišinda - og tafa.

Leišindi og tafir eru vķšar į Hringbraut. Nefna mį gangbrautina viš Birkimel/Ljósvallagötu og einnig žį til móts viš Grund. Žarna žyrftu aš koma göngubrżr.

Mešvitundarleysi borgaryfirvalda ķ umferšamįlum sést skżrast žar sem Framnesvegur liggur yfir Hringbraut. Sį fyrrnefndi hefur veriš lokašur ķ um eitt įr vegna byggingaframkvęmda viš Vesturbęjarskóla en engu aš sķšur er umferšaljósunum haldiš žar logandi. Sįrafįir aka af sušurhlut Framnesvegar og inn į Hringbraut, einn eša tveir, oftast enginn. Umferšaljósin eru žvķ žarna fęstum til gagns, flestum til ama og tafa.

Hér hefur żmislegt veriš nefnt sem flestir vita og žekkja af eigin raun. Borgaryfirvöld vita žetta mętavel en samt er ekkert gert. Eftir hverju er veriš aš bķša? Fljśgandi bķlum, fleiri strętóum eša gušlegu kraftaverki ...?

Efri myndin er tekin į Miklubraut viš Klambratśn. Sjį mį rautt ljós į göngubrautinni og fjöldi bķla bķša ķ röšum.

Nešri myndin er tekin į Framnesvegi, sušurhluta. Gręnt ljós er į götuvitanum en enginn bķll sem er į Framnesivegi en bķlar bķša į Hringbraut. Ķ dag, 3. október var hins opnaš fyrir umferš af noršurhluta Framnesvegar og śt į Hringbraut. Umferšin er afar lķtil į fyrrnefndu götunni en löng biš fyrir žį sem eru į Hringbraut.

 


Hann var endurtekiš inni, ey var sjįlfgefiš og ašili féll ķ fljót

Athugasemdir viš mįlfar ķ fjölmišlum.


1.

„Heimildir Verdens Gang herma aš mašurinn hafi endurtekiš veriš inni į svęšum ķ žinghśsinu žar sem hann įtti ekkert erindi.“ 

Frétt į bls. 17 ķ Morgunblašinu 25. september 2018.      

Athugasemd: Ķ Rķkisśtvarpinu eru oft dagskrįrlišir sem nefnast endurtekiš efni. Žaš er nś gott og blessaš fyrir žį sem į žurfa aš halda. Hins vegar gengur žaš gegn mįlvitund margra aš endurteknir dagskrįrlišir séu kallašir „ķtrekašir“

Sögnin aš endurtaka merkir aš gera eitthvaš aftur, žó varla meira en einu sinni: endurtaka einhvern įkvešinn dagskrįrliš, endurtaka aftur sama lag, endurtaka sömu söguna.

Žó er ólķklegt aš oršiš žżši aftur og aftur nema žvķ ašeins aš žaš sé sagt. Sagt er aš mašur hafi veriš svo skemmtilegur aš hann hafi endurtekiš brandarann aftur og aftur ķ veislunni. Og fólkiš hló ķ hvert sinn, ekki „ķtrekaš“ eša „endurtekiš“.

Enginn getur oršaš žaš žannig aš gestir į hóteli gangi „endurtekiš„ eša „ķtrekaš“ um anddyri žess. Ég ek oft um Miklubraut en varla ek ég „endurtekiš“ um götuna, hvaš žį „ķtrekaš“.

Af žessu mį rįša aš endurtekning er einu sinni nema žvķ ašeins aš annaš sé sagt. Žį eru eitthvaš gert aftur og aftur, oft, sķ og ę, sķfellt, allt eftir samhenginu. Sko ... samhengiš skiptir öllu mįli, į žvķ klikka žeir sem hafa ekki žekkingu og nęgilega fjölbreytilegan oršaforša.

Tillaga: Heimildir Verdens Gang herma aš mašurinn hafi oftar en einu sinni veriš žar ķ žinghśsinu sem hann įtti ekkert erindi.

2.

„Ey sjįlf­gefiš aš sam­sett­ar fjöl­skyld­ur dafni.“ 

Fyrirsögn į mbl.is.       

Athugasemd: Slęm villa hjį Mogganum. Fyrirsögnin er óskiljanleg nema žvķ ašeins aš atviksoršiš eigi aš vera ei og žį skilst hśn. Klukkutķma eftir aš villan birtist var ekki bśiš aš leišrétta hana. Sķšar var žetta loks leišrétt.

Į hinum įgęta vef malid.is segir atviksoršiš ei sé hįtķšlegt/skįldamįl. Žar er žetta haft śr ķslenskri oršsifjabók:

1 ei ao. † ‘įvallt, ętķš’, įherslulaus mynd af ey ‘alltaf’; sk. ę (2) og ęvi.

Af žessu mį rįša aš oršiš hafi einhvern tķmann įšur veriš ritaš ey. Mį vera aš lesendur viti meira um žaš.

Tillaga: Ekki sjįlf­gefiš aš sam­sett­ar fjöl­skyld­ur dafni.

3.

„Sex įrum eftir įkęru svarar Jón Įsgeir fyrir sig enn einu sinni.“ 

Fyrirsögn į visir.is.        

Athugasemd: Blašamašur veršur aš huga aš oršaröš ķ setningu. Ętti žessi setning aš standa vantar eina kommu: Sex įrum eftir įkęru svarar Jón Įsgeir fyrir sig, enn einu sinni. 

Til er betri og ešlilegri lausn, sjį tillöguna hér fyrir nešan.

Tillaga: Sex įrum eftir įkęru svarar Jón Įsgeir enn einu sinni fyrir sig.

4.

„Um helgina lķšur Pepsi-deildin ķ knattspyrnu undir lok žetta įriš žegar sķšasta umferšin hjį körlunum fer fram.“ 

Ķ dįlki į bls. 42 ķ Morgunblašinu 28. september 2018.       

Athugasemd: Ķ sjįlfu sér er ekkert rangt viš aš orša žaš žannig aš fótboltatķmabil lķši undir lok žegar sķšustu leikirnir hafi veriš spilašir. Hins vegar er žetta afar stķllaust vegna žess aš hęgt er aš segja aš žvķ ljśki.

Sumir blašamenn skrifa tilgeršarlega sem er afar žreytandi. Žeir sem nota mįltęki eša oršasambönd žurfa aš žekkja žau og skilja, hafa žar aš auki einhverja lįgmarksžekkingu į stķl.

Žrįtt fyrir žaš sem hér hefur veriš sagt mį hęla blašamanninum sem skrifar dįlkinn fyrir nišurlagiš:

Žaš gęti žvķ oršiš stutt į milli hlįturs og grįts sķšdegis į laugardag.

Margir beygja nafnoršiš grįtur rangt, reyna aš lįta žaš rķma viš hlįtur, en ekki blašamašurinn. Hann veit hvaš hann er aš gera og fyrir žaš fęr hann rós ķ hnappagatiš.

Tillaga: Sķšustu leikirnir ķ Pepsķ-deildarinnar ķ fótbolta verša um nęstu helgi.

5.

„Bśiš er aš nį ašilanum śr Skjįlfandafljóti og veriš aš flytja hann į Sjśkrahśsiš į Akureyri.“ 

Frétt į visir.is.       

Athugasemd: Hvort féll karl eša kona ķ Skjįlfandafljót. Žaš er ekki ljóst žegar fréttin var skrifuš og žvķ er žrautarįšiš aš tala um „ašila“ sem aušvitaš er tóm vitleysa. Mašur féll ķ fljótiš og žaš getur įtt viš bęši kynin. Verra hefši žó veriš ef „ašilinn“ hefši veriš „manneskja“.

Į malid.is segir:

Athuga aš ofnota ekki oršiš ašili. Fremur: tveir voru ķ bķlnum, sķšur: „tveir ašilar voru ķ bķlnum“. Fremur: sį sem rekur verslunina, sķšur: „rekstrarašili verslunarinnar“.

Oft eru til góš og gegn orš ķ mįlinu sem fara mun betur en żmsar samsetningar meš oršinu ašili. T.d. fer mun betur į aš segja įbyrgšarmašur, dreifandi, eigandi, hönnušur, innheimtumašur, seljandi, śtgefandi en „įbyrgšarašili“, „dreifingarašili“, „eignarašili“, „hönnunarašili“, „innheimtuašili“, „söluašili“, „śtgįfuašili“.

Ég hef einu viš žetta aš bęta, ekki nota ašili žegar sį sem um er rętt er kona, karl eša barn, slķkt er algjörlega óžarfi, skżrir ekkert heldur flękir.

Margt vont er ķ fréttinni į Vķsi. Störf björgunarsveita eru kölluš „aškoma“. Hvaš er žaš nś?

Svo segir ķ fréttinni:

Um var aš ręša erlendan feršamann sem var ķ hóp og voru feršafélagar hans farnir aš lengja eftir honum.

Réttara hefši veriš aš segja: Feršamašurinn var śtlendur og feršafélögum hans var fariš aš lengja eftir honum.

Algjör óžarfi aš segja „um var aš ręša“. Oršalagiš er pyttur margir blašmenn falla ķ, flokkast meš oršalaginu „til stašar“ og įlķka.

Fréttin er frekar flausturslega skrifuš. Hvaš eru til dęmis „višbragšsašilar“? Hvers vegna var žyrla kölluš śt? Fór hśn meš manninn į sjśkrahśs? Oršiš ašgeršir er ķ nįstöšu.

Tillaga: Bśiš er aš nį manninum śr Skjįlfandafljóti og veriš aš flytja hann į Sjśkrahśsiš į Akureyri.

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband